23.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 104/1

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

23.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 104/3

(1)

Reglamento (EB) Nr. 2771/1999 2 straipsnyje numatyta, jog pastebėjusi, kad valstybėje narėje dvi savaites iš eilės rinkos kaina sudaro mažiau kaip 92 % intervencinės kainos arba yra lygi intervencinei kainai ar sudaro daugiau kaip 92 % minėtos kainos, Komisija atitinkamai pradeda arba sustabdo supirkimą toje valstybėje narėje.

(2)

Paskutinis valstybių narių, kuriose intervencija yra sustabdyta, sąrašas buvo paskelbtas Komisijos reglamente (EB) Nr. 592/2005 (3). Šį sąrašą reikėtų patikslinti atsižvelgiant į naujas rinkos kainas, apie kurias pranešė Slovakija ir Jungtinė Karalystė pagal Reglamento (EB) Nr. 2771/1999 8 straipsnio nuostatas. Dėl aiškumo reikėtų tą sąrašą pakeisti ir Reglamentą (EB) Nr. 592/2005 panaikinti,

23.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 104/4

(1)

2004 m. kovo 6 d. Komisija pradėjo apsaugos tyrimą dėl išaugintos lašišos importo į Bendriją. 2005 m. vasario 4 d. Komisija reglamentu (EB) Nr. 206/2005 (3) priėmė galutines apsaugos priemones.

(2)

2004 m. spalio 23 d. Komisija pradėjo antidempingo tyrimą dėl Norvegijoje išaugintos lašišos importo. 2005 m. balandžio 22 d. Komisija reglamentu (EB) Nr. 628/2005 (4) įvedė laikinas antidempingo priemones.

(3)

Atlikus tyrimą, apimantį 2000–2003 m. laikotarpį, buvo priimtos galutinės apsaugos priemonės visų šalių kilmės išaugintos lašišos importui. Padariusi preliminarią išvadą, kad nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2004 m. rugsėjo 30 d. importas iš Norvegijos toliau augo ir nustačiusi žalingą dempingą, Komisija priėmė laikinąsias apsaugos priemones išaugintos lašišos importui iš Norvegijos.

(4)

Išaugintos lašišos importas iš Norvegijos metais, kurie baigiasi 2004 m. rugsėjo 30 d., sudaro maždaug 60 % Bendrijos rinkos ir maždaug 75 % viso importo į Bendriją. Reglamente (EB) Nr. 206/2005 Komisija nustatė, kad didelis importo augimas turėjo katastrofišką poveikį Bendrijos gamintojų pelningumui, atsižvelgiant į tuo pat metu krentančias kainas. Laikinosios antidempingo priemonės Norvegijoje išaugintos lašišos importui panaikintų nesąžiningą šio importo kainos dalį. Taip pat galima tikėtis, kad tai sumažins labai padidėjusį importo kiekį iš Norvegijos, didžiausios Bendrijos importuotojos. Todėl, atsižvelgiant į ypatingas šio atvejo aplinkybes, manoma, kad antidempingo priemonių pakanka siekiant išspręsti Bendrijos pramonės patiriamos žalos problemą ir nėra būtina toliau taikyti apsaugos priemones, kurios turėtų būti panaikintos, įsigaliojus antidempingo priemonėms.

23.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 104/5

(1)

2004 m. kovo 6 d. Komisija inicijavo pagal Tarybos reglamentus 3285/94 (2) ir 519/94 (3) tyrimą dėl apsaugos priemonių taikymo išaugintos lašišos importui. 2005 m. vasario 5 d. Komisija Reglamentu (EB) Nr. 206/2005 (4) nustatė galutines apsaugos priemones, kurių forma buvo tarifinės kvotos kartu su minimaliomis importo kainomis. Galutinės apsaugos priemonės taikomos nuo 2005 m. vasario 6 d. ir jų taikymo laikotarpiu bus palaipsniui liberalizuojamos. 2005 m. balandžio 23 d. Komisija Reglamentu (EB) Nr. 627/2005 (5) panaikino Komisijos reglamentą (EB) Nr. 206/2005.

(2)

Vykstant tyrimui dėl apsaugos priemonių 2004 m. rugsėjo 8 d. ES Lašišos gamintojų grupė („skundo pateikėjas“), atstovaujanti didžiąją Bendrijos išaugintos lašišos produkcijos dalį, pateikė skundą dėl lašišos, kurios kilmės šalis yra Norvegija, importo.

(3)

Skunde buvo pateikti minėto produkto dempingo ir dėl to atsirandančios esminės žalos įrodymai, kurie buvo laikomi pakankamu pagrindu tyrimui pradėti.

(4)

2004 m. spalio 23 d., paskelbus inicijavimo pranešimą (6), buvo pradėtas tyrimas.

(5)

Tyrimas dėl dempingo ir žalos apėmė laikotarpį nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2004 m. rugsėjo 30 d. („tyrimo laikotarpis“ arba „TL“). Nagrinėdama su žalos įvertinimu susijusias tendencijas, Komisija analizavo duomenis apie laikotarpį nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2004 m. rugsėjo 30 d. („svarstomasis laikotarpis“). Darant išvadas dėl kainų numušimo, pardavimo sumažintomis kainomis ir žalos pašalinimo, buvo remiamasi pirmiau minėtuoju TL.

(6)

Apie tyrimo inicijavimą Komisija oficialiai pranešė skundo pateikėjui, Norvegijos gamintojams, prekybininkams, importuotojams, tiekėjams ir vartotojams ir asociacijoms, apie kurių suinteresuotumą buvo žinoma, ir Norvegijos atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pareikalauti jas išklausyti per inicijavimo pranešime nustatytą terminą.

(7)

Komisija pareikalavo pateikti ir patikrino visą informaciją, kurią laikė būtina, kad galėtų padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, padarytos žalos ir Bendrijos interesų. Šiuo tikslu Komisija išsiuntė klausimynus visoms šalims, apie kurių suinteresuotumą buvo žinoma, ir visiems eksportuotojams, kurie apie save buvo pranešę per inicijavimo pranešime nurodytą terminą. Su Komisija bendradarbiavo ir savo nuomonę pareiškė šios suinteresuotosios šalys: 102 Norvegijos eksportuotojai ir prekybininkai; 24 Bendrijos gamintojai; viena Bendrijos gamintojų asociacija; 15 importuotojų ir perdirbėjų; keturios naudotojų asociacijos; viena vartotojų asociacija; ir du tiekėjai. Patikrinimai buvo atlikti šių bendrovių patalpose:

(8)

Visoms suinteresuotosioms šalims, kurios to paprašė per pirmiau nurodytą terminą ir įrodė, kad yra svarbių priežasčių joms būti išklausytoms, tokia galimybė buvo suteikta.

(9)

Inicijavimo pranešime Komisija nurodė, kad dėl akivaizdžiai didelio svarstomojo produkto Norvegijos eksportuotojų ir Bendrijos gamintojų skaičiaus, atliekant šį tyrimą, numatoma taikyti atrankos metodiką.

(10)

Svarstomasis produktas yra išauginta (ne laukinė) lašiša, filė arba ne filė, šviežia, atšaldyta arba sušaldyta. Apibrėžimas neapima kitų panašių išaugintos žuvies produktų, tokių kaip didysis (lašišinis) upėtakis, biomasė (gyva lašiša), o taip pat laukinė lašiša ir kitos apdorotos lašišos rūšys, tokios kaip rūkyta lašiša.

(11)

Šiuo metu produktas yra klasifikuojamas KN kodais ex 0302 12 00, ex 0303 11 00, ex 0303 19 00, ex 0303 22 00, ex 0304 10 13 ir ex 0304 20 13 pagal skirtingus produkto pateikimo būdus (šviežia arba atšaldyta žuvis, šviežia arba atšaldyta filė, užšaldyta žuvis ir užšaldyta filė). Pagal fizines savybes, gamybos procesą ir visų išaugintų lašišų pakeičiamumą vartotojų atžvilgiu, laikoma, kad bet kokia išauginta lašiša yra vienas produktas. Kai tokia lašiša pateikiama skirtingu pavidalu, tokie produktai skirti tam pačiam galutiniam naudojimui, ir juos galima lengvai pakeisti. Todėl atliekant tyrimą laikoma, kad tokie produktai yra vienas produktas.

(12)

Tyrimas parodė, kad Bendrijos pramonės išaugintos ir Bendrijoje parduodamos lašišos, Norvegijoje išaugintos ir vidaus rinkoje parduodamos lašišos, ir išaugintos lašišos importuojamos į Bendriją iš Norvegijos pagrindinės fizinės savybės yra tokios pačios, ir kad jos vartojamos tokiems patiems tikslams.

(13)

Priimant šį sprendimą, ypač buvo atsižvelgta į šias išvadas:

(14)

Todėl daroma preliminari išvada, kad svarstomasis produktas ir Norvegijoje išauginta ir parduodama vidaus rinkoje lašiša, o taip pat Bendrijos išauginta ir parduodama Bendrijos vidaus rinkoje lašiša turi iš esmės tas pačias fizines savybes, skirta tam pačiam vartojimui ir dėl to laikoma panašiu produktu pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį.

(15)

Nors dauguma Norvegijos lašišos augintojų pardavinėjo produktą į Bendriją per prekybininkus, dempingą galima buvo įvertinti gamintojų lygiu. Iš tikro, įgyvendinus pokyčius Norvegijos lašišos auginimo pramonėje, buvo nustatyta, kad dauguma Norvegijos lašišos augintojų pardavinėjo svarstomąjį produktą arba tiesiogiai į EB, arba galėjo nurodyti, kad svarstomąjį produktą į Bendrijos rinką parduoda per nesusijusius prekybininkus. Todėl normaliąją vertę ir eksporto kainą galima buvo nustatyti gamintojo lygiu.

(16)

Inicijavimo pranešimo 5.1(a) skyriuje buvo nurodyta, kad Komisija gali nuspręsti taikyti pagrindinio reglamento 17 straipsnyje apibrėžtą atrankos procedūrą. Atsiliepdami į prašymą, nurodytą inicijavimo pranešimo 5.1(a)(i) skyriuje, 102 bendrovės pateikė prašomą informaciją per pranešime nustatytą terminą. Tarp pateikusiųjų informaciją buvo 38 lašišų augintojai, kurie taip pat eksportavo svarstomąjį produktą į EB (eksportuojantys gamintojai). Pardavimai buvo vykdomi arba tiesiogiai, arba per nesusijusius prekybininkus.

(17)

Atsižvelgiant į didelį susijusių bendrovių skaičių, buvo nuspręsta pasinaudoti atrankos nuostatomis, ir šiuo tikslu, pasikonsultavus su Norvegijos institucijomis, buvo atrinktos Norvegijos bendrovės, kurių eksporto į EB apimtys yra didžiausios. Dėl kai kurių klausimų su Norvegijos institucijomis nepavyko susitarti, ypač dėl kai kurių eksportuotojų, kurių svarstomojo produkto eksporto į Bendriją apimtys buvo santykinai nedidelės, išskyrimo iš atrankos grupės. Patenkinus Norvegijos institucijų prašymą, būtų pažeistas atrankos principas, t. y. kad atrinktos bendrovės, kurias būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką, atstovautų kuo didesnę eksporto dalį. Todėl tokių prašymų negalima buvo patenkinti. Atrinktąją grupę sudarė dešimt stambiausių Norvegijos eksportuojančių gamintojų, kurių eksporto apimtys sudarė beveik 80 % visų bendradarbiaujančių Bendrijos gamintojų eksporto į Bendriją.

(18)

Atlikus patikrinimą, nustatyta, kad, remiantis pateikta informacija, dviejų atrinktų bendrovių atžvilgiu negalima buvo nustatyti, kad išauginta lašiša būtų pardavinėjama nesusijusioms šalims objektyviai nustatytomis kainomis. Tokiomis aplinkybėmis buvo padaryta preliminari išvada, kad, kol šios bendrovės pateiks pakankamos informacijos, joms turėtų būti nustatomas ne atskiras dempingo skirtumas, o bendrovių, kurioms galėjo būti nustatytas individualus dempingo skirtumas, dempingo skirtumo svertinis vidurkis. Tačiau, reikia pažymėti, kad Komisija yra numačiusi nagrinėti šį klausimą galutiniame tyrimo etape ir, jeigu aptariamosios bendrovės nepateiks reikalingos informacijos, gali priimti sprendimą remdamasi turimais faktais, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(19)

Nustatydama normaliąją vertę, Komisija pirmiausia nustatė, ar kiekvieno į atanką įtraukto eksportuojančio gamintojo bendras svarstomojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kiekis yra tipiškas palyginti su bendra eksporto į Bendriją apimtimi. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pardavimas vidaus rinkoje yra laikomas tipišku, jeigu kiekvieno eksportuojančio gamintojo tokio pardavimo kiekis yra ne mažesnis nei 5 % jo bendro eksporto į Bendriją.

(20)

Vėliau Komisija nustatė tipiškai prekiaujančių vidaus rinkoje bendrovių parduodamas išaugintos lašišos rūšis, kurios buvo tokios pačios arba tiesiogiai palyginamos su išaugintos lašišos rūšimis, eksportuojamomis į Bendriją.

(21)

Buvo nustatyta, ar kiekvienos vidaus rinkoje parduodamos rūšies pardavimas yra pakankamai tipiškas taikant pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį. Atskiros rūšies pardavimas vidaus rinkoje yra laikomas pakankamai tipišku, jeigu tokios rūšies bendros pardavimo vidaus rinkoje apimtys per TL sudarė 5 % ar daugiau palyginamosios rūšies bendro pardavimo Bendrijos rinkai.

(22)

Taip pat buvo išnagrinėta, ar kiekvienos rūšies pardavimas vidaus rinkoje tipiškais kiekiais gali būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį, nustatant atitinkamos rūšies pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams dalį.

(23)

Tais atvejais, kai tam tikros rūšies išaugintos lašišos, parduotos už grynąją pardavimo kainą, lygią apskaičiuotoms gamybos sąnaudoms ar už ją didesnę, pardavimo apimtis sudarė 80 % ar daugiau bendrų tokios rūšies pardavimų, o svertinis tokios rūšies kainos vidurkis buvo lygus ar didesnis nei gamybos sąnaudos, normalioji vertė buvo grindžiama realia vidaus kaina. Tokia kaina buvo apskaičiuota kaip viso vidaus pardavimo per TL kainų svertinis vidurkis, neatsižvelgiant į tai, ar šis pardavimas buvo pelningas ar ne.

(24)

Tais atvejais, kai tam tikros rūšies išaugintos lašišos pelningo pardavimo dalis sudarė mažiau nei 80 % bendros tos rūšies pardavimo apimties, arba jeigu svertinis tokios rūšies kainų vidurkis buvo mažesnis už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo grindžiama faktine vidaus kaina, apskaičiuota tik pagal tokios rūšies pelningo pardavimo kainos svertinį vidurkį, jeigu toks pardavimas sudarė 10 % ar daugiau bendro tokios rūšies pardavimo.

(25)

Tais atvejais, kai bet kurios išaugintos lašišos rūšies pelningo pardavimo apimtis sudarė mažiau nei 10 % bendros pardavimo apimties, buvo laikoma, kad ši konkreti rūšis vidaus rinkoje nebuvo parduodama pakankamais kiekiais, kad tai būtų galima laikyti tinkamu pagrindu normaliajai vertei nustatyti.

(26)

Tais atvejais, kai negalima buvo remtis atitinkamo eksportuojančio gamintojo atitinkamos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje kaina, buvo naudojama apskaičiuota normalioji vertė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį. Todėl, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi, normalioji vertė buvo apskaičiuojama prie eksportuojamų rūšių gamybos sąnaudų, jei būtina, patikslintų, pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (PBA) dydį bei pagrįstą pelną. Šiuo tikslu Komisija vertino, ar kiekvieno atitinkamo eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje patirtos PBA ir realizuotas pelnas buvo patikimi duomenys.

(27)

Faktinė pelno marža buvo laikoma patikima, jeigu atitinkamos bendrovės vidaus pardavimo apimtis galėjo būti laikoma tipiška, palyginti su bendromis eksporto į Bendriją apimtimis. Bendrovių, kurių pardavimo apimtys buvo tipiškos, pelno marža buvo nustatoma, remiantis atitinkamų rūšių vidaus pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis. Šiuo tikslu buvo taikoma 22 – 25 konstatuojamosiose dalyse apibrėžta metodika.

(28)

Tais atvejais, jeigu šie kriterijai nebuvo tenkinami, Komisija toliau vertino, ar galima būtų remtis kitų bendrovių, kurių pardavimas įrastomis prekybos sąlygomis Norvegijoje buvo tipiškas, pelno maržos svertiniu vidurkiu arba faktiniais duomenimis apie tokios bendrovės tos pačios bendros kategorijos produktų gamybą ir pardavimą vidaus rinkoje įprastinėmis prekybos sąlygomis. Galiausiai, jeigu negalima buvo taikyti nė vieno šių metodų, vidaus pelno marža buvo nustatoma pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies c punktą.

(29)

Penkių bendrovių pardavimas buvo tipiškas, tačiau buvo nustatyta, kad tik viena bendrovė pardavinėjo vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis tam tikras svarstomojo produkto rūšis, kurios, be to, buvo eksportuojamos. Šių bendrovių išaugintos lašišos kitų rūšių normalioji vertė turėjo būti apskaičiuojama pagal 26 konstatuojamoje dalyje išaiškintą metodiką. Buvo nustatyta, kad trijų bendrovių išaugintos lašišos pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas. Todėl visų šių bendrovių gaminamų svarstomojo produkto rūšių normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota pagal 26 konstatuojamoje dalyje išaiškintą metodiką.

(30)

Kaip minėta 29 konstatuojamoje dalyje, nustatant vidaus rinkos pelno maržą, buvo nustatyta, kad tik vienas eksportuojantis gamintojas pardavinėjo išaugintą lašišą vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis. Kadangi toks pardavimas nebuvo pakankamai tipiškas, pagal 28 konstatuojamoje dalyje apibrėžtą metodiką, laikinai nustatyta, kad pelnas iš vidaus pardavimo yra 8 % nuo apyvartos. Tokia pelno marža buvo laikoma didžiausia, kurią galėtų pasiekti gyvybinga pramonės šaka. Be to, reikia pažymėti, taip nustatyta vidaus pardavimo pelno marža buvo tokia pati, kaip ir bendrovės, kuri prekiavo vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis. Tokia pelno marža taip pat atrodo absoliutusis minimumas, atsižvelgiant į nemažas laiko ir išteklių investicijas, reikalingas lašišai išauginti, kadangi jos augimo ciklas nuo jauniklių iki pagavimui tinkamos lašišos yra treji metai. Komisija ir toliau svarstys pardavimo vidaus rinkoje pelno klausimą, atsižvelgdama į tokią investicijų naštą, o taip pat Norvegijoje taikomas palūkanų normas, ir tyrimo galutiniame etape gali savo sprendimą peržiūrėti.

(31)

Nustatydama pagrįstas PBA išlaidas, Komisija buvo tokios nuomonės, kad laikinai šiame etape galima naudoti eksportuojančių gamintojų pateiktą informaciją apie kiekvieną bendrovę. Tačiau reikia pažymėti, kad dar būtina išsiaiškinti ir patikrinti nemažai klausimų, nuo kurių priklauso tokios metodikos tinkamumas. Komisija toliau svarstys šį klausimą ir galutiniame tyrimo etape gali nuspręsti savo sprendimą pakeisti.

(32)

Visais atvejais, kai svarstomasis produktas buvo eksportuojamas į Bendriją parduodant nepriklausomiems pirkėjams, eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, būtent, remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(33)

Kai pardavimas buvo vykdomas per susijusį importuotoją Bendrijoje, eksporto kaina buvo apskaičiuota pagal importuotojo taikomą perpardavimo nepriklausomiems pirkėjams kainą. Buvo atlikti atitinkami koregavimai dėl susijusios bendrovės išlaidų, patirtų nuo importavimo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas, ir pagal pagrįstą pelno maržą 5 % nuo apyvartos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį.

(34)

Kai pardavimas eksportui buvo vykdomas per susijusį prekiautoją Norvegijoje, eksporto kaina buvo nustatyta pagal pirmojo nepriklausomo Bendrijos pirkėjo mokamą perpardavimo kainą.

(35)

Normalioji vertė ir eksporto kainos buvo lyginamos ex-works pagrindu. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, buvo daromi tinkami koregavimai dėl skirtumų, turinčių įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje. Buvo daromi atitinkami koregavimai dėl transporto, draudimo, kredito, komisinių ir banko mokesčių, pakavimo, muitų ir grąžinimo, nustačius, kad tokie duomenys yra priimtini, tikslūs ir pagrįsti patikrintais įrodymais. Koregavimai buvo daromi ir tais atvejais, kai pardavimas eksportui buvo vykdomas per Norvegijoje esančią susijusią bendrovę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą.

(36)

Galima buvo apskaičiuoti aštuonių atrinktų eksportuojančių gamintojų individualius dempingo skirtumus. Buvo palygintas šių bendrovių kiekvieno į Bendriją eksportuojamo svarstomojo produkto rūšies normaliosios vertės svertinis vidurkis su atitinkamos svarstomojo produkto rūšies eksporto kainos svertiniu vidurkiu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje. Jeigu eksportuojantys gamintojai yra susiję, laikinasis dempingo skirtumas, išreikštas CIF importo kainos prie Bendrijos sienos procentine dalimi, buvo apskaičiuotas kaip susijusių bendrovių dempingo skirtumų svertinis vidurkis, atsižvelgiant į Bendrijos strategiją dėl susijusių eksportuotojų. Vykdant šį tyrimą, tokios aplinkybės susidarė dviejų bendrovių atžvilgiu.

(37)

Dviems likusiems eksportuojantiems gamintojams, kurių individualaus dempingo skirtumo apskaičiuoti buvo neįmanoma, kaip minėta 18 konstatuojamoje dalyje, buvo nustatytas laikinas dempingo skirtumas, lygus į atranką patekusių bendrovių laikinųjų dempingo skirtumų svertiniam vidurkiui.

(38)

Bendrovėms, kurios bendradarbiavo, tačiau nebuvo atrinktos, ir kurios nėra susijusios su jokia kita atrinkta bendrove, laikinai buvo nustatytas dempingo skirtumas, lygus atrinktosioms bendrovėms laikinai nustatytų individualių dempingo skirtumų svertiniam vidurkiui, t. y. 25,1 %.

(39)

Bendrovėms, kurios bendradarbiavo tačiau nebuvo atrinktos, ir kurios yra susijusios su bet kuria kita į atranką patekusia bendrove, laikinai buvo nustatytas dempingo skirtumas, lygus atrinktosios bendrovės, su kuria ji susijusi, dempingo skirtumui.

(40)

Norėdama apskaičiuoti likutinį dempingo skirtumą, t. y. nebendradarbiavusių ir apie save nepranešusių Norvegijos eksportuotojų dempingo skirtumą, Komisija pirmiausiai nustatė bendradarbiavimo lygį. Buvo palyginta visas Norvegijos kilmės svarstomojo produkto importo apimtis, apskaičiuota pagal Eurostato duomenis, su faktiniais duomenimis, gautais iš eksportuojančių Norvegijos gamintojų, pareiškusių pageidavimą būti atrinktais. Tokiu pagrindu buvo nustatyta, kad bendradarbiauta buvo noriai, t. y. bendradarbiavo bendrovės, kurių eksporto apimtys sudarė beveik 80 % visos iš Norvegijos į Bendriją eksportuojamos išaugintos lašišos.

(41)

Remiantis turima informacija, buvo padaryta išvada, kad šių bendrovių dempingo kainos nebuvo mažesnės nei bet kurios kitos į atranką patekusios bendrovės. Todėl buvo nustatyta, kad likutinis dempingo skirtumas lygus aukščiausiam bendradarbiaujančios bendrovės dempingo skirtumui. Šiuo pagrindu laikinai buvo nustatyta, kad likutinis dempingo skirtumas yra lygus 44,0 % CIF importo kainos prie Bendrijos sienos.

(42)

Laikini dempingo skirtumai, išreikšti CIF importo kainos prie Bendrijos sienos procentu nesumokėjus muito, yra tokie:

(43)

Per TL išaugintą lašišą Bendrijoje gamino:

(44)

Keli kiti gamintojai, susiję su Norvegijos eksportuotojais ar importuotojais, pranešė apie save ir paprašė, kad į juos būtų atsižvelgta apibrėžiant Bendrijos gamybą. Jie taip pat save priskyrė Bendrijos pramonei. Tačiau šis prašymas buvo atmestas pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį. Ypač buvo atsižvelgta į tai, kad santykiai tarp šių susijusių gamintojų ir produkto importuotojų ar eksportuotojų dempingo kainomis gali būti tokie, kad susiję gamintojai gali būti priversti elgtis kitaip nei nesusiję gamintojai. Todėl, apskaičiuojant Bendrijos gamybos apimtis, į šių kitų gamintojų produkcijos apimtis nebuvo atsižvelgta.

(45)

Tyrimas parodė, kad per TL skundą pateikę Bendrijos gamintojai pagamino maždaug 20 000 tonų lašišos. Tai yra maždaug 90 % visos numatomos svarstomojo produkto Bendrijos produkcijos. Tai sudaro didžiąją Bendrijos produkcijos dalį. Todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 4 dalį laikoma, kad skundą pateikę gamintojai sudaro Bendrijos pramonę.

(46)

Atsižvelgiant į didelį išaugintos lašišos gamintojų Bendrijoje skaičių, inicijavimo pranešime buvo numatyta galimybė taikyti atrankos metodiką žalai nustatyti. Bendrijos gamintojų atraka buvo vykdoma pagal didžiausią tipišką produkcijos kiekį, kurį pagrįstai galima ištirti per turimą laiką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(47)

Remiantis Komisijai pateikta informacija, pirmiausia buvo atrinkti šeši 7 konstatuojamoje dalyje nurodyti Bendrijos gamintojai, kurių buvo parašyta užpildyti klausimyną. Buvo atlikti patikrinimai šių bendrovių patalpose. Tyrimas parodė, kad Celtic Atlantic Salmon Ltd per visą svarstomąjį laikotarpį negamino išaugintos lašišos ir dėl to negalėjo pateikti klausimynu prašomų duomenų ir informacijos. Celtic Atlantic Salmon Ltd buvo įsteigta kaip bendrovė 2004 m. sausio mėn., nusipirkusi lašišą gaminančios bankroto administratoriui perduotos bendrovės tam tikrą turto dalį, ir galėjo pateikti duomenis tik apie TL. Taigi pradedant 63 konstatuojamąja dalimi tekste aptariami žalos rodikliai buvo nustatyti remiantis patikrintais kitų penkių 7 konstatuojamoje dalyje išvardytų bendrovių duomenimis. Tačiau į Celtic Atlantic Salmon Ltd pateiktus duomenis buvo atsižvelgta apskaičiuojant kainų numušimą arba prekybą sumažintomis kainomis.

(48)

Visiškai bendradarbiavusios atliekant tyrimą ir atrinktos penkios Bendrijos bendrovės per TL pagamino maždaug 8 300 tonų arba maždaug 37 % bendros apskaičiuotos išaugintos lašišos Bendrijos produkcijos.

(49)

Žalos analizė grindžiama a) būdingaisiais žalos rodikliais, tokiais kaip pardavimo kainos, atsargos, pelningumas, investicijų grąža, pinigų srautai, investicijos, gebėjimai pritraukti kapitalą ir atlyginimai, nustatyti pagal atrinktų bendrovių pateiktą informaciją, ir b) kitais žalos rodikliais, tokiai kaip gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų išnaudojimas, pardavimo apimtys, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas ir dempingo skirtumo dydis, nustatyti remiantis visos Bendrijos pramonės lygiu surinktais duomenimis.

(50)

Svarstomuoju laikotarpiu Bendrijos vartojimo raida buvo tokia:

1 lentelė:

Bendrijos vartojimas

(51)

Bendrijos vartojimas buvo nustatytas remiantis visų Bendrijos gamintojų pagaminamos produkcijos kiekiu pridėjus iš visų trečiųjų šalių importuojamą kiekį, ir atėmus eksportą iš Europos į Bendriją. Visų Bendrijoje įsisteigusių gamintojų pagaminamas produkcijos kiekis buvo nustatytas remiantis valstybių, kuriose vykdoma gamyba, pateiktais duomenimis, t. y. Airijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos. Duomenys apie importuojamus ir eksportuojamus kiekius gauti iš Eurostato.

(52)

Reikia pažymėti, kad Bendrijoje didelėmis apimtimis lašiša auginama tik Jungtinėje Karalystėje (Škotijoje) ir Airijoje. Buvo atlikti reikalingi koregavimai konvertuojant Eurostat nurodomus neto svorius į suapvalintus svorius arba „neišdarinėtos žuvies ekvivalentus“(NŽE) (7), kadangi pramonėje duomenys dažniausiai lyginami neišdarinėtos žuvies ekvivalento pagrindu. Todėl, jeigu kitaip nenurodyta, duomenys apie šviežią, atšaldytą arba užšaldytą lašišą, išskyrus filė, ir šviežią, atšaldytą arba užšaldytą lašišos filė, atsižvelgiant į lašišos pateikimo būdą, buvo padalyti iš konversijos koeficientų, atitinkamai 0,90 ir 0,65, t. y. visuotinai lašišos pramonėje priimtų konversijos koeficientų.

(53)

Pirmiau esančioje lentelėje pateikti duomenys rodo, kad 2001–2003 m. vartojimas padidėjo 16 %. Tyrimo laikotarpiu vartojimas išliko maždaug tokio paties lygio kaip ir 2003 m., sumažėjęs vos 0,5 %. Apskaičiuota, kad per svarstomąjį laikotarpį bendras vartojimas padidėjo net 15 %.

(54)

Taikant pirmiau esančioje 51 konstatuojamoje dalyje apibrėžtą metodiką, pagal Eurostato pateiktus duomenis per svarstomąjį laikotarpį svarstomojo produkto importo iš Norvegijos apimtys kito taip:

2 lentelė:

Svarstomojo importo apimtys

(55)

Pirmiau esančioje lentelėje pateikti duomenys rodo, kad per svarstomąjį laikotarpį išaugintos lašišos importo iš Norvegijos apimtys padidėjo 35 %. Ypač smarkiai – net 31 % – importo apimtys padidėjo 2001–2003 m. ir toliau kiekvienais metais nuo 2003 m. iki TL augo po 3 %. Kitaip tariant, nors per svarstomąjį laikotarpį vartojimas padidėjo beveik 80 000 tonų, Norvegijos eksportuotojai sugebėjo padidinti savo pardavimą Bendrijos rinkoje 93 000 tonų, tai yra daugiau, nei išaugo bendras vartojimas.

(56)

Norvegijos eksportuojančių gamintojų užimama rinkos dalis kito kaip parodyta toliau esančioje lentelėje:

3 lentelė:

Importo iš Norvegijos rinkos dalis

(57)

Kaip ir importo apimtys, per svarstomąjį laikotarpį Norvegijos užimama rinkos dalis nuolat didėjo. Bendrai, rinkos dalis pagal importo apimtis per svarstomąjį laikotarpį padidėjo 17 % arba 8,6 procentiniais punktais. Per laikotarpį nuo 2002 m. iki TL rinkos dalis padidėjo net 6,1 procentiniais punktais.

(58)

Toliau yra parodyta, kaip kito importo iš Norvegijos dempingo kainomis į Bendrijos rinką kainos.

4 lentelė:

Vidutinės importo iš Norvegijos dempingo kainos (EUR/tonos)

(59)

Per svarstomą laikotarpį vidutinė importo dempingo pagrindu kaina sumažėjo 16 %. Pagal pirmiau pateiktoje lentelėje nurodytus duomenis galima akivaizdžiai matyti, kad kainos mažėjo, o ypač ryškiai jos smuko 2003 m., tuo pat metu, kai importo dempingo kainomis į Bendriją apimtys ryškiai išaugo, kaip nurodyta 54 konstatuojamoje dalyje.

(60)

Apskaičiuojant kainų numušimo per TL lygį, atrinktų Bendrijos pramonės gamintojų pardavimo kainų svertinis vidurkis buvo palygintas su atrinktų eksportuojančių Norvegijos gamintojų eksporto kainos svertiniu vidurkiu. Buvo lyginamos panašių išaugintos lašišos rūšių kainos tuo pačiu prekybos lygiu, būtent, parduodant pirmajam nepriklausomam pirkėjui. Kainos buvo lyginamos, atėmus nuolaidas ir grąžinimus, o importo kainomis buvo laikomos CIF kainos prie Bendrijos sienos, pakoreguotos dėl muitų.

(61)

Buvo naudojamos atrinktų Bendrijos gamintojų ex-works kainos, t. y. neįskaitant transporto sąnaudų ir tokiu prekybos lygiu, kurį galima laikyti palyginamu su svarstomojo importo prekybos lygmeniu. Tų atrinktų Bendrijos pramonės gamintojų, kurie pardavinėjo žuvį pačiose veisyklose atėmus perdirbimo įmonėms mokamus mokesčius, kainos buvo pakoreguotos jas padidinant, kad būtų tinkamai įvertintos perdirbimo ir pakavimo sąnaudos ir kad jų kainas galima būtų palyginti su kitų atrinktųjų gamintojų kainomis. Toks koregavimas buvo atliktas pagal kitų atrinktųjų gamintojų dėl šios veiklos patirtas sąnaudas arba pagal faktiškai perdirbimo įmonei mokamus mokesčius.

(62)

Palyginus svertinį vidurkį su svertiniu vidurkiu, tapo aišku, kad per TL svarstomieji Norvegijos kilmės produktai buvo parduodami Bendrijoje tokiomis kainomis, kurios numušė Bendrijos pramonės kainas vidutiniškai maždaug 15 %, išreiškus pastarųjų kainų procentine dalimi.

(63)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kainomis poveikį Bendrijos pramonei, buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai ir rodikliai, turintys įtakos pramonės būklei per svarstomąjį laikotarpį.

(64)

Bendrijos pramonės gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų išnaudojimas kito taip:

5 lentelė:

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų išnaudojimas

(65)

2001–2002 m. Bendrijos pramonės gamyba pirmiausia padidėjo 14 %. Vėliau ji sumažėjo 6 %, tačiau per TL vėl padidėjo 5 %, nors vis tiek išliko mažesnio nei 2002 m. lygio. Kaip galima matyti iš pirmiau pateiktos lentelės, per svarstomąjį laikotarpį gamyba iš viso padidėjo 13 %.

(66)

Per svarstomąjį laikotarpį gamybos pajėgumai padidėjo 18 %. Labiausiai jie padidėjo 2003 m. (+13 %). Reikėtų pažymėti, kad Europos Bendrijoje išaugintos lašišos gamybą veiksmingai riboja vyriausybės licencijos, kuriose nustatytas didžiausias gyvos žuvies kiekis, kurį galima laikyti vandenyje bet kuriuo metu bet kurioje vietoje. Pateikti teorinių gamybos pajėgumų duomenys pagrįsti bendru licencijuotu kiekiu, o ne fiziniais Bendrijos pramonei priklausančių žuvų auginimo narvų ar kitokių gamybos įrengimų pajėgumais. Todėl manoma, kad atliekamos analizės požiūriu tokie gamybos pajėgumų duomenys nėra labai prasmingi.

(67)

2001-2002 m. gamybos pajėgumų išnaudojimas pirmiausia padidėjo 13 %, tačiau 2003 m. sumažėjo maždaug 18 %, ir per TL buvo daugiau ar mažiau stabilus.

(68)

Reikėtų pažymėti, kad Bendrijos pramonė praktiškai nekaupia išaugintos lašišos atsargų ir pagautas lašišas iš karto parduoda vartotojų pramonei. Todėl neatrodo, kad atsargų vertinimas būtų labai svarbus veiksnys nagrinėjant ekonominę Bendrijos padėtį.

(69)

Toliau pateikti duomenys apie Bendrijos pramonės pardavimą nepriklausomiems pirkėjams Bendrijos rinkoje.

6 lentelė:

Pardavimo apimtys, rinkos dalys, vidutinės vieneto kainos EB ir augimas

(70)

Nuo 2001 m. iki TL Bendrijos pramonės pardavimo apimtys padidėjo 13 %. Kitaip tariant, Bendrijos pramonė sugebėjo padidinti savo pardavimo apimtis 2 300 tonų. Šiuos rezultatus reikėtų vertinti atsižvelgiant į Bendrijos vartojimo padidėjimą net 80 000 tonų per tą patį laikotarpį.

(71)

Bendrai per svarstomąjį laikotarpį Bendrijos pramonės rinkos dalis sumažėjo (- 1 %). 2001–2002 m. ji iš pradžių padidėjo, o po to staigiai sumažėjo 2003 m.; per TL ji vėl padidėjo, bet išliko truputį mažesnė už 2001 m. buvusį lygį. Atsižvelgiant į mažą Bendrijos pramonei tenkančią rinkos dalį, reikėtų pažymėti, kad net ir nedidelis praradimas daro didelį poveikį Bendrijos pramonei.

(72)

Per laikotarpį nuo 2001 m. iki TL Bendrijos pramonės vidutinės pardavimo kainos sumažėjo 6 %. Labiausiai jos sumažėjo 2002–2003 m. (- 13 procentinių punktų), o per laikotarpį nuo 2003 m. iki TL jos šiek tiek padidėjo (+ 8 procentiniais punktais).

(73)

Per svarstomąjį laikotarpį Bendrijos vartojimas išaugo 15 %, o Bendrijos pramonė padidino pardavimo apimtis 13 %. Tačiau per tą patį laikotarpį Bendrijos pardavimo kainos sumažėjo (- 6 %), kaip ir rinkos dalis (- 1 %). Tuo pat metu importo iš Norvegijos apimtys padidėjo maždaug 35 %, o mažomis dempingo kainomis importuojamo produkto rinkos dalis padidėjo net 8,6 procentiniais punktais. Tai reiškia, kad per svarstomąjį laikotarpį Bendrijos pramonė visu mastu nedalyvavo rinkos augime.

(74)

EB pardavimo pelningumas parodo pelną, gautą pardavus išaugintą lašišą Bendrijos rinkoje. Viso turto grąžą ir pinigų srautus galima įvertinti tik siauriausios produktų grupės, kuriai priklauso panašus produktas, lygiu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 8 dalyje. Šiame kontekste reikia pažymėti, kad lašišos auginimas sudaro daugiau nei 95 % atrinktų Bendrijos pramonės bendrovių ekonominės veiklos.

(75)

Be to, investicijų grąža buvo apskaičiuota viso turto grąžos pagrindu, kadangi Bendrijos pramonę sudarančios bendrovės daugiausia, jei neišimtinai, gamina ir parduoda svarstomąjį produktą. Šiame tyrime investicijų grąža yra nurodyta kaip pelnas investicijų grynosios buhalterinės vertės procentais.

7 lentelė:

Pelningumas, investicijų grąža ir pinigų srautai

(76)

Per 2001 m. Bendrijos pramonės pelningumas siekė 7,2 %. 2001-2002 m. pelningumas tapo neigiamu, sumažėjęs 10,1 procentiniais punktais. Nuo to momento Bendrijos pramonė veikė nuostolingai. Reikia pažymėti, kad padėtis dar labiau pablogėjo 2002–2003 m., kai nuostoliai siekė 6,2 % (arba 3,3 procentinių punktų). Dėl stabilios per TL laikotarpį paklausos Bendrija galėjo šiek tiek padidinti savo pardavimo kainas ir sumažinti savo nuostolius, kurie vis dėlto išliko ženklūs (- 4 %). Nuo svarstomojo laikotarpio pradžios iki jo pabaigos pelningumo sumažėjimas buvo labai ženklus ir siekė 11,2 procentinių punktų.

(77)

Per svarstomąjį laikotarpį investicijų grąžos ir pinigų srautų raidos tendencijos buvo panašios į pelningumo tendencijas.

(78)

Bendrijos investicijos per svarstomąjį laikotarpį padidėjo. Pirmiausia, investicijų mastas šiek tiek sumažėjo 2002 ir 2003 m., o per TL padidėjo. Tam tikru mastu tokios investicijos buvo reikalingos dėl tam laikotarpiui būdingos išlikusios stabilios paklausos. Taip pat buvo nustatyta, kad nemaža investicijų dalis buvo skirta esančioms gamybos priemonėms išlaikyti arba jas pakeisti, pasibaigus jų eksploatacijos laikui. Be to, per pastaruosius metus Bendrijos pramonė dėjo dideles pastangas padidinti ir išsaugoti konkurencingumą rinkoje. Išaugus konkurencijai, įvairių priemonių siekiant padidinti veiksmingumą ir sumažinti sąnaudas buvo imtasi sudarant įvairias sutartis, pvz., dėl pašarų pirkimo, bendros rinkodaros veiklos ar bendro pardavimo. Galiausiai, Bendrijos pramonėje taip pat vyko konsolidavimosi procesai. Lašišos auginimo pramonėje Bendrijoje vyko ženklūs struktūriniai pokyčiai bendrovių skaičiaus mažėjimo linkme. Nemažai smulkių augintojų nutraukė savo veiklą arba pardavė verslą kitiems gamintojams, kurie galėjo investuoti į tokių bendrovių veiklą.

(79)

Nustatyta, kad per svarstomąjį laikotarpį Bendrijos pramonei tapo sunkiau pritraukti kapitalą. Bendrijos gebėjimus pritraukti kapitalą reikėtų vertinti atsižvelgiant į Bendrijos pramonės pinigų srautų, kurie per svarstomąjį laikotarpį buvo neigiami, raidą. Taip pat buvo aišku, kad Bendrijos pramonės patirti nuostoliai ir pardavimo kainos per svarstomąjį laikotarpį neigiamai paveikė Bendrijos galimybes pritraukti finansavimą iš išorės šaltinių.

(80)

Per laikotarpį nuo 2001 m. iki TL darbo vietų skaičius Bendrijos pramonėje (bendras) padidėjo 4 %. Tačiau toks darbo vietų skaičiaus padidėjimas buvo pastebimas per laikotarpį 2001-2002 m. (+ 7 %), ir tai galima paaiškinti padidėjusia tuo laikotarpiu svarstomojo produkto realizacija. Kaip matyti iš pirmiau pateiktos lentelės duomenų, dėl padėties rinkoje 2002 m. padidėjusio užimtumo išlaikyti nepavyko, ir 2003 m. bei per TL užimtumas vėl sumažėjo.

(81)

Nors užimtumas nežymiai padidėjo, per svarstomąjį laikotarpį Bendrijos pramonė sugebėjo padidinti produktyvumą. Įvertinus gamybos lygį ir darbuotojų skaičių, produktyvumas per svarstomąjį laikotarpį padidėjo 8 %.

(82)

Per svarstomąjį laikotarpį atlyginimus reikėjo sumažinti 19 %.

(83)

Reikia pažymėti, kad per laikotarpį nuo 1997 m. rugsėjo mėn. iki 2003 m. gegužės mėn. nemažai iš Norvegijos importuojamos išaugintos lašišos daliai buvo taikomi įsipareigojimai dėl kainų dėl tuo metu taikomų antidempingo ir antisubsidinių priemonių. Nors 2001 m. Bendrijos pramonė veikė pelningai, dėl kai kurių per 2002 m. Norvegijos gamintojų įvykdytų tokių įsipareigojimų dėl kainų pažeidimų, taikomų priemonių veiksmingumas sumažėjo ir kainos pradėjo mažėti. Dabartinis tyrimas rodo, kad nuo 2001 m. Norvegijos eksportuojančių gamintojų kainos sumažėjo 16 %. Labiausiai kainos krito nuo 2002 m., kai labai išaugo įsipareigojimų dėl kainų pažeidimo mastas. Tokios aplinkybėmis buvo padaryta išvada, kad pramonė neturėjo galimybių atsigauti nuo ankstesnio dempingo.

(84)

Faktinio dempingo skirtumo dydžio, kuris buvo pakankamai didelis, poveikio Bendrijos pramonei negalima vertinti kaip neženklų, ypač atsižvelgus į importo kainas ir jo mastą.

(85)

Tyrimas rodo, kad laikotarpiu nuo 2001 m. iki TL svarstomasis produktas buvo nuolat importuojamas į Bendrijos rinką augančiais kiekiais ir didele apimtimi (+ 35 %), ypač 2002–2003 m. Per tą patį laikotarpį vidutinės importuojamo produkto dempingo kainos nuolat mažėjo 16 %, 2002–2003 m. jos ypač ženkliai sumažėjo ir nuo tada išlaikė labai žemą lygį. Buvo nustatyta, kad per svarstomąjį laikotarpį Norvegijos rinkos dalis padidėjo 17 % arba 8,6 procentiniais punktais.

(86)

Pirmiau apibūdintų rodiklių analizė rodo, kad per laikotarpį nuo 2001 m. iki TL Bendrijos pramonės būklė palaipsniui blogėjo. Nors pagal kai kuriuos veiksnius (gamyba, gamybos pajėgumai, pardavimų apimtys) per svarstomąjį laikotarpį galima buvo pastebėti kai kurias teigiamas tendencijas, dauguma rodiklių kito neigiama linkme (pardavimo kainos, rinkos dalis, pelningumas, pinigų srautai, investicijų grąža, atlyginimai).

(87)

Vertinant teigiamas gamybos ir pardavimo apimčių raidos tendencijas, buvo nustatyta, kad šių rodiklių padidėjimas tik sudarė galimybes Bendrijos pramonei per TL atgauti prarastas rinkos dalis ir jas išlaikyti. Buvo nustatyta, kad gamybos pajėgumai nėra labai svarbus rodiklis, kadangi teoriškai pajėgumai pagrįsti bendru licencijuotu kiekiu, o ne fiziniais žuvų talpyklų pajėgumais. Dėl to, pajėgumų išnaudojimas per tą laikotarpį sumažėjo nuo 49 % iki 47 %, o produktyvumas padidėjo platesniu mastu įdiegus automatizavimą (+ 8 %). Per svarstomąjį laikotarpį Bendrijos rinkai buvo būdinga stabili paklausa, kadangi vartojimas išaugo 15 % arba 80 000 tonų. Nors Bendrijos pramonė sugebėjo padidinti ir gamybos, ir pardavimo apimtis po 13 %, tuo ji tik išlaikė savo užimamą rinkos dalį. Per tą patį laikotarpį Norvegijos eksportuotojai padidino pardavimą 93 000 tonų ir užėmė reikšmingą rinkos dalį.

(88)

Be to, Bendrijos pramonės pardavimo apimtis padidėjo mažėjančių kainų sąskaita. Dėl to pelningumas sumažėjo nuo teigiamų rodiklių iki rodiklių, rodančių, kad pramonė veikai nuostolingai (7,2 % 2001 m. iki - 2,9 %, - 6,2 % ir - 4,0 %, nuostolio atitinkamai 2002 m., 2003 ir per TL). Investicijų grąžos ir pinigų srautų raidos tendencijos buvo labai panašios. Per svarstomąjį laikotarpį sumažėjo ir atlyginimai (- 19 %).

(89)

Įvertinus visus šiuos veiksnius, laikinai daroma išvada, kad Bendrijos pramonė patyrė esminę žalą pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnį.

(90)

Norėdama padaryti preliminarią išvadą, ar yra priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina ir Bendrijai padarytos žalos, visų pirma Komisija pagal pagrindinio reglamento 3 dalies 6 straipsnį vertino importo dempingo kaina iš svarstomosios šalies poveikį atitinkamai pramonei.

(91)

Antra, pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalį Komisija išnagrinėjo ir kitus veiksnius, kurie galėjo padaryti neigiamą poveikį Bendrijos pramonei, siekiant užtikrinti, kad tokių veiksnių daroma žala nebūtų priskiriama importui dempingo kaina. Taip pat buvo išnagrinėti visi kiti žinomi veiksniai be importo dempingo kaina, kure galėjo tuo pat metu daryti žalą Bendrijos pramonei siekiant užtikrinti, kad tokių veiksnių daroma žala nebūtų priskiriama importui dempingo kaina.

(92)

Ryšį tarp Bendrijos patirtos žalos ir importo dempingo kaina ypač ryškiai pademonstruoja tokios sutampančios aplinkybės: per 2001 m. iki TL pabaigos išaugintos lašišos importo iš Norvegijos apimtys padidėjo 35 %, o užimama rinkos dalis išaugo iki 59,6 %, t. y. padidėjo 8,6 procentiniais punktais Bendrijos pramonės sąskaita. Per svarstomąjį laikotarpį Norvegijos kainos sumažėjo 16 %.

(93)

Tokie Norvegijos importo apimčių pokyčiai sutapo su dideliais Bendrijos gamintojų patirtais finansiniais nuostoliais. Iš tikro, tokios Norvegijos importo tendencijos buvo stebimos tuo pat metu, kai per laikotarpį nuo 2001 m. iki TL ženkliai krito Bendrijos pramonės padėtį apibūdinantys rodikliai. Per laikotarpį nuo 2002 m. iki TL, kai Norvegijos importo kainos sumažėjo maždaug 13 %, pardavimo kainos - 5 %, o Bendrijos pramonė prarado net 3 % rinkos dalies. Dėl to per TL ir per dviejų metų laikotarpį iki TL Bendrijos pramonė veikė nuostolingai. Kadangi yra visuotinai pripažįstama, kad importas iš Norvegijos, daugiausia dėl pakankamai didelių jo apimčių, yra Bendrijos išaugintos lašišos rinkos kainų lyderis, ši situacija parodo, kad Bendrijos pramonė patyrė stiprų kainų spaudimą, kurį dar labiau sustiprino importas į Bendriją dempingo kainomis. Tokio kainų spaudimo poveikį įrodo ir Norvegijos eksportuojančių gamintojų praktikuojamas kainų numušimas, ir per TL ženkliai sumažėjusios Bendrijos kainos.

(94)

Per svarstomąjį laikotarpį importas iš trečiųjų šalių, kurios nėra įtrauktos į šį tyrimą, kito taip:

11 lentelė:

Importas iš kitų trečiųjų šalių

(95)

Pirmiau esančioje lentelėje pateikti duomenys apie kitų nei Norvegija šalių išaugintos lašišos importo apimtis, rinkos dalis ir vidutines kainas, atskirai nurodant tradicinių importuotojų, t. y. JAV, Kanados, Čilės ir Farerų salų, duomenis.

(96)

Reikėtų pažymėti, kad importo statistika atskirai nenurodo išaugintos lašišos ir laukinės lašišos. Tačiau, remiantis per tyrimą surinkta informacija, atrodytų, kad didžioji lašišos importo iš Kanados ir JAV dalis yra laukinė lašiša, todėl mažai tikėtina, kad importas iš šių dviejų šalių galėtų daryti reikšmingą poveikį Bendrijos pramonės padėčiai.

(97)

Pirmiau pateiktoje lentelėje nurodyti duomenys taip pat parodo, kad per TL importo iš Čilės kainos buvo didesnės nei tuo metu Bendrijoje galiojusios kainos, o išaugintos lašišos kainos trečiosiose šalyse buvo labai įvairios. Importo iš Farerų salų kainos buvo žemesnės nei eksportuojančių Norvegijos gamintojų, tačiau reikia pažymėti, kad per svarstomąjį laikotarpį importo iš Čilės ir Farerų salų apimtys sumažėjo, atitinkamai, 7 % ir 8 %.

(98)

Šias tendencijas reikėtų vertinti atsižvelgus į vartojimo pokyčius ir importą dempingo kainomis iš Norvegijos. Kaip matyti iš pirmiau esančios 51 konstatuojamosios dalies, per svarstomąjį laikotarpį vartojimas padidėjo 15 %, o vartojimas per TL išliko maždaug tokio paties lygio kaip ir 2003, sumažėjęs vos 0,5 %. Kaip buvo išaiškinta pirmiau esančioje 55) konstatuojamoje dalyje, per svarstomąjį laikotarpį importo iš Norvegijos apimtys padidėjo maždaug 35 %, o nuo 2003 m. iki TL buvo užfiksuotas maždaug 3,1 % padidėjimas.

(99)

Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes, daroma preliminari išvada, kad importas į Bendriją iš kitų trečiųjų šalių negalėjo būti lemiama Bendrijos pramonei padarytos esminės žalos priežastimi.

(100)

Per svarstomąjį laikotarpį išaugintos lašišos vartojimas Bendrijoje padidėjo 15 %, o per TL jis pasiekė beveik 608 000 tonų lygį. Bendrijai toks vartojimo augimas buvo naudingas, kadangi ji galėjo padidinti savo gamybos ir pardavimo apimtis. Todėl negalima teigti, kad vartojimo augimas turėjo įtakos Bendrijos pramonei padarytai žalai.

(101)

Buvo teigiama, kad Junginėje Karalystėje neva buvo sumažėjęs vartojimas, ir dėl to buvo padaryta žala Bendrijos gamintojams. Tačiau Jungtinės Karalystės rinkos negalima atskirti nuo visos Bendrijos rinkos ir nuo visoje Bendrijos rinkoje per svarstomąjį laikotarpį padidėjusio vartojimo. Išaugintos lašišos paklausos sumažėjimas vienoje atskiroje Bendrijos rinkos dalyje, kai bendra paklausa didėja, negali būti laikomas visos Bendrijos pramonės padėties pablogėjimo priežastimi. Todėl daroma preliminari išvada, kad vartojimo pobūdžio pokyčiai negalėjo turėti įtakos Bendrijos pramonei padarytos žalos mastui.

(102)

Taip pat buvo įvertintas Bendrijos pramonės eksporto lygio pokyčių poveikis. Eksporto apimtys išaugo 150 %. Atsižvelgiant į sunkią padėtį Bendrijos rinkoje, Bendrijos pramonė ieškojo galimybių padidinti eksporto apimtis, kurios vis dėlto neišaugo daugiau nei 2 % nuo bendro gamybos ir pardavimo lygio. Todėl daroma preliminari išvada, kad bet kokie eksporto apimčių pokyčiai negalėjo būti Bendrijos pramonei padarytos esminės žalos priežastimi. Bet kokiu atveju, pažymima, kad pelningumo duomenys yra grindžiami duomenimis apie Bendrijos pardavimą tik nesusijusiems pirkėjams.

(103)

Buvo išnagrinėta, ar žalą Bendrijai galėjo sukelti kiti EC gamintojai EB, susiję su Norvegijos gamintojais. Kaip buvo minima 44 konstatuojamoje dalyje, šios bendrovės nebuvo įtrauktos į Bendrijos pramonės apibrėžimą pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį.

(104)

Reikšmingus atsakymus pateikė penki Bendrijos gamintojai, susiję su Norvegijos gamintojais ir (arba) importuotojais. Šie gamintojai atstovavo maždaug 54 % visų su Norvegijos gamintojais ir (arba) importuotojais susijusių Bendrijos gamintojų.

13 lentelė:

EB gamintojų, susijusių su Norvegijos gamintojais ir (arba) importuotojais, pardavimo apimtys, rinkos dalis ir pardavimo nesusijusiems pirkėjams kainos

(105)

Pirmiau pateiktoje lentelėje pateikti duomenys rodo, kad pagal atsakymus į klausimynus per svarstomąjį laikotarpį penkių bendradarbiaujančių bendrovių pardavimo apimtys padidėjo 6 %, o kainos per tą patį laikotarpį sumažėjo maždaug 5 %, o tai atitinka bendras Bendrijos pramonės raidos tendencijas. Be to, buvo nustatyta, kad per svarstomąjį laikotarpį šių bendrovių užimama rinkos dalis sumažėjo maždaug 1 procentiniu punktu, kas irgi atitinka bendrą Bendrijos pramonės raidos pobūdį, ir kad jų pardavimo kainos buvo didesnės nei eksportuojančių Norvegijos gamintojų (per TL maždaug 5 %). Per tą patį laikotarpį Norvegijos eksportuotojai sugebėjo padidinti pardavimus 93 000 tonų ir padidinti rinkos dalį. Tačiau, atrodo, kad EB gamintojams, susijusiems su Norvegijos gamintojais ir (arba) importuotojais, padaryta žala nėra tokia žymi, kaip bendrai Bendrijos pramonės ekonominei padėčiai padaryta žala.

(106)

Todėl laikinai darytina išvada, kad EB gamintojai, susiję su Norvegijos gamintojais ir (arba) importuotojais, negalėjo kaip nors ženkliau padidinti Bendrijos pramonei padarytos žalos.

(107)

Viena suinteresuotoji šalis pareiškė, kad didesnis nei normalus žuvų mirtingumas Airijoje ir ligos protrūkiai Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje 2002 m. ir 2003 m. galėjo sumažinti gamybos ir pardavimo apimtis. Tačiau buvo nustatyta, kad šie reiškiniai pasireiškė tik labai nedaugelyje ūkių, todėl negalėjo padaryti reikšmingesnio poveikio bendriems rezultatams. Kaip buvo nurodyta 64) ir 69) konstatuojamose dalyse, per TL į atranką patekusių Bendrijos gamintojų gamybos ir pardavimo apimtys padidėjo. Todėl daroma preliminari išvada, kad didesnis nei normalus žuvų mirtingumas negalėjo būti esminės žalos priežastimi.

(108)

Buvo teigiama, kad Norvegijos gamybos sąnaudos yra mažesnės nei Bendrijos gamintojų ir kad dėl šios aplinkybės, o taip pat dėl Bendrijos gamintojų nesugebėjimo sumažinti gamybos sąnaudas, padidėjo importas ir buvo padaryta rimta žala. Remiantis turima informacija, buvo nustatyta, kad kai kurios sąnaudos Norvegijoje yra mažesnės (pvz., vaistai, pašaras, taip pat sąnaudos, susijusios su aplinkosauginių reikalavimų vykdymu), o Bendrijoje yra mažesnės kai kurios kitos sąnaudos (pvz., darbo užmokestis). Bendrai, buvo pastebėta, kad nors Bendrijos gamintojai esamomis rinkos sąlygomis patiria didelius nuostolius, tokius pat nuostolius patiria ir Norvegijos gamintojai, ką parodo, inter alia ir Norvegijos vyriausybės duomenys ir atliktų dempingo tyrimų rezultatai. Todėl daroma preliminari išvada, kad argumentas, jog Bendrijos gamintojai buvo mažiau produktyvūs nei Norvegijos eksportuotojai, yra nepagrįstas ir kad tai negalėjo būti pavojingos situacijos Bendrijos pramonėje priežastimi.

(109)

Viena suinteresuotoji šalis teigė, kad dėl kai kurių JK galiojančių reguliavimo apribojimų, tokių kaip aplinkosauginiai reikalavimai ir žuvų sveikatos standartai, reikalavimai dėl biomasės kiekio, vaistų patvirtinimo sistema, reikalavimai vietos patvirtinimui, sumažėjo Bendrijos konkurencingumas, ir Bendrija patyrė rimtą žalą. Tačiau nebuvo pateikta jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų, šie teiginiai nebuvo išplėtoti, o ir JK bendrovių patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios tokius teiginius pagrįstų. Tokiomis aplinkybėmis negalima teigti, kad šie veiksniai tapo Bendrijos gamintojams padarytos žalos priežastimi. Visiškai atvirkščiai, galima teigti, kad griežtesni Bendrijoje galiojantys sanitarijos ir aplinkosauginiai reikalavimai šiuolaikinio vartotojo požiūriu Bendrijos produktus padaro dar patrauklesnius.

(110)

Remiantis pirmiau išdėstytais faktais, daroma preliminari išvada, kad tarp importo dempingo kaina ir esminės Bendrijos pramonei padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Ši išvada yra grindžiama tuo, kad ženkliai padidėjusios importo dempingo kaina iš Norvegijos apimtys ir rinkos dalis smarkai numušė Bendrijos pramonės kainas. Be to, akivaizdu, kad ryškus importo dempingo kainomis apimčių padidėjimas ir Bendrijos pramonės padėties pablogėjimas, dėl kurio Bendrijos pramonė patyrė nuostolių, vyko vienu metu.

(111)

Jokių kitų faktų, kurie būtų galėję ženkliai paveikti Bendrijos pramonės padėtį, nebuvo nustatyta. Taip pat buvo padaryta preliminari išvada, kad importas iš kitų trečiųjų šalių negalėjo būti lemiama Bendrijos pramonei padarytos žalos priežastimi.

(112)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalį buvo išnagrinėta, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, esama įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad Bendrijai nėra naudinga nustatyti antidempingo mokesčius importui iš tiriamųjų šalių. Bendrijos interesai buvo nustatyti įvertinus visų susijusių šalių interesus, t. y. Bendrijos pramonės, svarstomojo produkto importuotojų, prekybininkų, perdirbėjų, naudotojų ir vartotojų. Komisija išsiuntė klausimynus visų pirma Bendrijos pramonės atstovams, svarstomojo produkto EB gamintojams, susijusiems su Norvegijos gamintojais ir (arba) importuotojais, importuotojams, perdirbėjams, vartotojams, tiekėjams ir vartotojų organizacijoms.

(113)

Bendrijos pramonė nukentėjo dėl išaugintos lašišos importo mažomis kainomis iš Norvegijos. Antidempingo priemonėmis galiausiai yra siekiama atstatyti teisingą konkurenciją Bendrijos rinkoje tarp Bendrijos pramonės įmonių ir analogiškų eksportuojančių Norvegijos įmonių. Atsižvelgus į Bendrijos pramonei padarytos žalos pobūdį, buvo nuspręsta, kad neįvedus atitinkamų priemonių, tolesnis Bendrijos padėties blogėjimas yra neišvengiamas. Neįvedus priemonių, yra didelė tikimybė, kad Bendrijos pramonei ir toliau bus daroma žala, o, įvertinus per svarstomąjį laikotarpį patiriamus nuostolius, yra tikimybė, kad vidutiniu laikotarpiu ši pramonės šaka iš viso išnyks. Todėl, remiantis išvadomis dėl TL, galima teigti, kad, jeigu esamos importo dempingo pagrindu kainos nebus pakoreguotos, Bendrijos pramonei iškils pavojus. Tai patvirtina ir nuolat gaunami pranešimai apie gresiančius bankrotus.

(114)

Pastaraisiais metais Bendrijos pramonė nuolat dėjo daug pastangų, siekdama pagerinti savo konkurencingumą šioje rinkoje. Bendrijoje pagrindinės lašišos auginimo įmonės veikia Škotijoje ir Airijoje, kur yra šiai veiklai tinkamos sąlygos. Per pastaruosius metus Bendrijos lašišų auginimo pramonės struktūroje įvyko nemažai svarbių pokyčių, steigėsi mažiau bet stambesnių įmonių. Nemažai smulkių gamintojų arba nutraukė savo veiklą, arba pardavė verslą kitoms Bendrijoms įmonėms, kurios galėjo investuoti į šias gamybines įmones. Daugelis Bendrijos pramonės įmonių ėmėsi priemonių pagerinti veiksmingumą ir sumažinti sąnaudas, pvz., pačios augindamos jaunikles lašišas, tobulindamos šėrimo įrangą arba sudarydamos susitarimus dėl bendro pašarų pirkimo. Tai sudarė galimybes tokioms bendrovėms padidinti pirkimo galią tiekėjų atžvilgiu. Tuo pat metu nemažai įmonių, sudarančių Bendrijos pramonę sudarė susitarimus dėl bendros rinkodaros veiklos ir produkcijos pardavimo. Tai sustiprins jų padėtį rinkoje.

(115)

Tačiau jeigu bus įvestos antidempingo priemonės, sąlygos sąžiningai konkurencijai bus atstatytos, ir per pastaruosius metus Bendrijos pramonės dėtos pastangos pasiteisins. Tokiomis sąlygomis Bendrijos pramonė galės išlikti gyvybinga išaugintos lašišos gamintoja. Pagrindinė tokių priemonių įvedimo pasekmė bus ta, kad bus nutraukta pardavimo mažesnėmis už sąnaudas kainomis praktika. Tačiau, atsižvelgus į kitus tiekimo šaltinius, Bendrijos pramonės galimybės padidinti kainas yra labai ribotos. Bendrijos įmonės galėtų šią situaciją spręsti padidindamos pardavimo apimtis ir dėl to plačiau išnaudodamos masto ekonomikos galimybes. Be to, bus atstatytas investuotojų pasitikėjimas šiuo verslu, ir rinka taps stabilesnė.

(116)

Atitinkamai, daroma preliminari išvada, kad antidempingo priemonių įvedimas atitiktų Bendrijos pramonės interesus.

(117)

Pagrindiniai Bendrijos pramonės tiekėjai (tokie kaip lašišų jauniklių ir pašarų gamintojai). Taip pat yra suinteresuoti stipria ir prognozuojama jų produktų paklausa tokiomis kainomis, kurios leistų jiems gauti pagrįstą pelną. Jeigu Bendrijos pramonės padėtis nepagerės, dauguma jauniklių lašišų augintojų turės sumažinti pardavimą, sumažės jų pelningumas, o kai kuriais atvejais netgi gali iškilti pavojus jų galimybėms tęsti prekybą. Tas pats pasakytina apie pašarų gamintojus. Todėl lašišų jauniklių augintojai ir pašarų gamintojai irgi yra suinteresuoti antidempingo priemonių įvedimu.

(118)

Norint įvertinti tokių priemonių poveikį su Norvegijos gamintojais ir (arba) importuotojais susijusiems EB gamintojams, klausimynai buvo išsiųsti žinomiems svarstomojo produkto gamintojams Bendrijos rinkoje. Penkios bendrovės pateikė reikšmingus atsakymus.

(119)

TL šiose bendrovėse su lašišos auginimu susijusiuose veiklos padaliniuose dirbo beveik 738 žmonės, o bendra jų apyvarta viršijo 250 mln. eurų. Šie gamintojai arba nepareiškė savo nuomonės, arba prieštaravo priemonių įvedimui.

(120)

Kaip nurodyta 104 konstatuojamoje dalyje, šios bendrovės taip pat nukentėjo dėl Norvegijos eksportuojančių gamintojų sukelto kainų numušimo. Primenama, kad su Norvegijos eksportuotojais ir (arba) importuotojais susiję bendradarbiaujantys gamintojai padidino pardavimų apimtis 6 % arba maždaug 4 200 tonų, tačiau vis dėlto prarado dalį rinkos. Tuo pat metu Norvegijos eksportuotojai sugebėjo padidinti savo pardavimą 93 000 tonomis ir padidino jiems tenkančią rinkos dalį. Todėl manoma, kad antidempingo priemonių įvedimas pagerins ir su Norvegijos gamintojais ir (arba) importuotojais susijusių Bendrijos gamintojų padėtį.

(121)

Todėl antidempingo priemonės, kurios atstatys sąžiningos konkurencijos sąlygas, atitinka ir šių gamintojų interesus.

(122)

Norint nustatyti priemonių įvedimo ar neįvedimo poveikį importuotojams ir perdirbėjams, klausimynai buvo išsiųsti žinomiems svarstomojo produkto importuotojams ir perdirbėjams Bendrijos rinkoje. Komisija taip pat informavo įvairias importuotojų, perdirbėjų ir vartotojų organizacijas apie pradėtą tyrimą. Kelios organizacijos pareiškė savo nuomonę.

(123)

Buvo nustatyta, kad dažniausiai importuotojas ir perdirbėjas (vartotojas) yra viena ir ta pati bendrovė, ir, faktiškai, dauguma jų yra susiję su eksportuojančiais gamintojais už Bendrijos ribų, ypač Norvegijoje. Reikšmingus atsakymus pateikė 8 importuotojai, perdirbėjai ir vartotojai. Šios bendrovės sudarė maždaug 9 % viso importo iš Norvegijos per TL ir maždaug 6 % vartojimo. Taigi jų pateikti duomenys leidžia daryti tam tikras išvadas, tačiau visiškai neaišku, ar jos tipiškai atstovauja visą vartotojų pramonę.

(124)

Importuotojai ir perdirbėjai pabrėžė, kad bet koks kainų padidinimas padidins jų sąnaudų bazę, sumažins pardavimą ir pelningumą, dėl to gali būti prarastos darbo vietos ir netgi gali tekti perkelti verslą. Jei taip pat teigė, kad užimtumas žuvų perdirbimo sektoriuje yra daug didesnis nei žuvų auginimo sektoriuje, ir tam tikrais atvejais didelio nedarbo regionuose sukuria naujas darbo vietas.

(125)

Šiuo atžvilgiu buvo nustatyta, kad jeigu importuotojai ir perdirbėjai toliau pirks Norvegijos prekes, joms teks mokėti daugiau, kadangi jie privalės sumokėti ir antidempingo muitą. Tačiau jiems neteks padengti viso kainos padidėjimo, kadangi tikėtina, kad tam tikru mastu jie gali perduoti tokį kainos padidėjimą platinimo grandinei ir vartotojams.

(126)

Pagrindines perdirbėjų sąnaudas sudaro žaliavos ir darbo užmokestis. Tiesa, didesnės žaliavų kainos padidins ir perdirbimo sąnaudas. Remiantis trimis pačiais reikšmingiausiais atsakymais, buvo nustatyta, kad išauginta lašiša sudaro maždaug 54 % bendrų gamybos sąnaudų. Per TL šie perdirbėjai pirko išaugintą lašišą tiek Bendrijoje (maždaug 15 % visos perkamos lašišos), tiek iš Norvegijos (maždaug 83 % visos perkamos lašišos). Todėl buvo padaryta išvada, kad maždaug 45 % jų bendrų sąnaudų bus taikomas muitas. Šiame kontekste reikėtų pažymėti, kad remiantis importuotojų ir perdirbėjų pateikta informacija, per svarstomąjį laikotarpį jų sąnaudos žaliavinėms medžiagoms sumažėjo 14 %. Per TL ji buvo 9,1 procentiniais punktais pigesnė nei 2001 m. Tuo pat metu jų pateiktoji informacija rodo, kad jų pardavimo kainos 2002 m. ir 2003 m. išliko beveik tokios pačios, nors, artėjant TL, pradėjo mažėti. Tačiau, kadangi šiuo atžvilgiu vartotojai bendravo labai neaktyviai, galimybės daryti išvadas empiriniu pagrindu yra labai ribotos, ir todėl išvadas apie visą vartotojų pramonę reikia daryti labai atsargiai. Taip pat reikia pažymėti, kad šios dvi bendrovės nurodė savo pelningumo duomenis.

(127)

Kai dėl užimtumo, kaip nurodyta atsakymuose į klausimynus, Bendrijos žuvies perdirbimo sektoriuje dirbo maždaug 3 400 darbininkų, nors tik nedidelė jų dalis dirbo išaugintos lašišos perdirbimo įmonėse. Nebuvo rasta jokių įrodymų, kad įvestos priemonės galėtų sumažinti užimtumo lygį Bendrijoje.

(128)

Todėl nemanoma, kad nuostoliai, kuriuos galėtų patirti importuotojai, perdirbėjai ir vartotojai, jei tokių nuostolių būtų, galėtų viršyti naudą, kurią tikimasi suteikti Bendrijos gamintojams taikant priemones, kurios laikomos tik tokiomis, kurios būtinos atstatyti patirtą žalą ir apsaugoti nuo tolesnio Bendrijos gamintojų padėties blogėjimo. Be to, reikia pažymėti, kad išlieka atvirti ir kiti tiekimo šaltiniai iš trečiųjų šalių.

(129)

Kadangi svarstomasis produktas yra vartotojams skirtas produktas, Komisija informavo įvairias vartotojų organizacijas apie pradėtą tyrimą. Iš vienos šalies gautame atsakyme buvo teigiama, kad lašišos naudingos savybės yra plačiai pripažintos ir kad, dirbtinai padidinus jos kainą, vartotojų galimybės pasirinkti maistingus produktus sumažės, be to, tai suduos smūgį išaugintos lašišos importuotojams, perdirbėjams ir mažmenininkams. Taip pat buvo teigiama, kad tokios priemonės gali sudarytu kliūčių jiems importuoti ir pardavinėti šaldytą lašišą. Buvo taip pat išreikštas susirūpinimas, kad dėl bet kokio kainų padidinimo lašiša taps mažiau prieinama valstybėse narėse su mažesniu bendro vidaus produkto (BVP) vienam asmeniui, ir bus sustabdytas rinkos augimas.

(130)

Manoma, kad, įvedus antidempingo priemones, ūkio subjektai ir toliau galės pirkti neribotais kiekiais importuojamą produktą, tik teisingomis kainomis. Be to, įvertinus iš įmonės parduodamos neišdorotos žuvies ir perdirbtos lašišos produktų mažmeninių kainų skirtumą, manoma, jog mažai tikėtina, kad priemonės turės didelės įtakos mažmeninėms kainoms, kadangi vargu ar visas kainos padidėjimas bus perduotas vartotojams. Todėl laikoma, kad poveikis vartotojams bus minimalus. Be to, nuostolingų kainų tikriausiai nebus įmanoma išlaikyti trumpuoju ar vidutinio termino laikotarpiu. Todėl atrodo, kad vartotojų interesus labiausiai tenkintų stabilios kainos ir tvari rinka.

(131)

Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daroma preliminari išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių netaikyti laikinų antidempingo priemonių.

(132)

Atsižvelgiant į preliminarias išvadas, padarytas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų, laikinosios priemonės turėtų būti taikomos, siekiant užkirsti kelią tolesnei žalai, kurią Bendrijos pramonė patiria dėl importo dempingo kaina.

(133)

Šių laikinų priemonių lygiui nustatyti buvo atsižvelgta į nustatytą dempingo skirtumą ir muito, būtino Bendrijos pramonės patiriamai žalai panaikinti, dydį.

(134)

Reikėtų nustatyti tokio dydžio laikinąsias priemones, kurio pakaktų padarytai žalai panaikinti, neviršijant nustatyto dempingo skirtumo dydžio. Apskaičiuojant muito, reikalingo žalingo dempingo poveikiu pašalinti, dydį, manyta, kad bet kokios priemonės turėtų padėti Bendrijos pramonei padengti gamybos sąnaudas ir gauti pagrįstą pelną iki sumokant mokesčius, kurį tokios rūšies pramonė gali pagrįstai gauti tokiame sektoriuje parduodama panašius produktus normaliomis konkurencijos sąlygomis, t. y. nesant žalą darančio dempingo. Šiuo pagrindu buvo apskaičiuota nenuostolinga panašaus Bendrijos pramonės produkto kaina. Nenuostolinga kaina buvo apskaičiuota sudėjus 7,2 % pelno maržą nuo apyvartos ir gamybos sąnaudas. Laikinai nustatyta pelno marža grindžiama 2001 m. gautu pelnu ir gali būti vertinama kaip pats mažiausias pelnas, kurį Bendrijos pramonė gali pagrįstai tikėtis uždirbti, nesant žalą darančio dempingo. Šis klausimas bus svarstomas vėliau, įvedus laikinąsias priemones ir gavus suinteresuotųjų šalių pastabas.

(135)

Tada buvo nustatytas būtinas kainos padidinimas palyginus kainos numušimo apskaičiavimo pagrindu nustatytą importo kainos svertinį vidurkį su vidutine nenuostolinga Bendrijos pramonės produktų pardavimo Bendrijos rinkoje kaina. Po to tokių palyginimų skirtumas buvo išreikštas kaip vidutinės CIF importo vertės procentas.

(136)

Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, manoma, kad turėtų būti įvestas laikinasis antidempingo muitas, lygus nustatytam dempingo skirtumui, tačiau neviršijantis pirmiau apskaičiuoto žalos skirtumo, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį.

(137)

Individualūs šiame dokumente nurodyti bendrovių antidempingo muito tarifai buvo nustatyti remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jie parodo šio tyrimo metu nustatytą šių bendrovių padėtį. Todėl šie muito tarifai (priešingai nei visos šalies muito mokestis, taikytinas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomi išimtinai atitinkamos šalies kilmės ir tų bendrovių, t.y. nurodytų konkrečių juridinių asmenų, pagamintos produkcijos importui. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kokios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nenurodyta darbinėje šio dokumento dalyje, nurodant pavadinimą ir adresą, įskaitant juridinius asmenis, kurie yra susiję su konkrečiai nurodytais, šie tarifai negali būti taikomi ir jiems taikomas muito mokestis, nurodytas „visoms kitoms bendrovėms“.

(138)

Bet kokie pareiškimai, kuriais prašoma taikyti šiuos individualius bendrovių antidempingo muito tarifus (pvz., pasikeitus juridinio asmens pavadinimui, įsteigus naujas gamybos ar prekybos įmones), turėtų būti adresuojami Komisijai (8) atsiunčiant visą susijusią informaciją, ypač dėl bet kokių bendrovės veiklos pasikeitimų, susijusių su gamyba, prekyba šalyje ir eksportu, pvz., dėl pavadinimo ar gamybos ir prekybos bendrovių pasikeitimo. Prireikus, Komisija, pasitarusi su Patariamuoju komitetu, atitinkamai iš dalies pakeis reglamentą, atnaujindama bendrovių, kurioms taikomi individualūs muito tarifai, sąrašą.

(139)

Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, nustatomi tokie laikinojo muito tarifai:

(140)

Siekiant užtikrinti gerą administravimą, reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, per nustatytą laiką pranešusios apie save inicijavimo pranešime, raštu pareikštų savo nuomonę ir paprašytų būti išklausytos. Be to, reikėtų pažymėti, kad šiame reglamente išvados dėl muitų įvedimo yra laikinos ir gali būti peržiūrėtos nustatant bet kokį kitą galutinį muitą,

23.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 104/33

(1)

Buvo pažeistos esminės Kotonu susitarimo nuostatos, numatytos jo 9 straipsnyje.

(2)

Pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį 2004 m. liepos 20 d. buvo pradėtos konsultacijos su AKR šalimis ir Gvinėjos Respublika, kurių metu Gvinėjos valdžios institucijos prisiėmė konkrečius įsipareigojimus pašalinti Europos Sąjungos nurodytas problemas ir įsipareigojo juos įvykdyti per trijų mėnesių išsamaus dialogo laikotarpį.

(3)

Šiam laikotarpiui pasibaigus paaiškėjo, kad kai kurie pirmiau minėti įsipareigojimai paskatino imtis konkrečių iniciatyvų, o kai kurie iš jų buvo įvykdyti. Tačiau nemažai svarbių priemonių, susijusių su esminėmis Kotonu susitarimo nuostatomis, dar reikia įvykdyti,

23.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 104/37

(1)

2005 m. sausio 27 d. Jungtinė Karalystė konsultavosi su Komisija pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 9 straipsnį dėl nacionalinio draudimo – laikinosios priemonės, kol Bendrijos lygiu būtų galima imtis veiksmingesnių suderintų veiksmų – tiems kitų valstybių narių laivams, kurie turi leidimą žvejoti šiame rajone, žvejoti jūrų ešerius dviejų laivų traukiamais tralais 12 mylių juostoje prie Anglijos pietvakarinės pakrantės siekiant sumažinti banginių šeimos gyvūnų priegaudą. Pateikdamos šį prašymą Jungtinės Karalystės valdžios institucijos išreiškė susirūpinimą paprastųjų delfinų priegaudos lygiais jūros ešerius žvejojant dviejų laivų traukiamais tralais ir Komisijos sprendimu atmesti Jungtinės Karalystės prašymą nedelsiant nutraukti pirmiau minėtą žvejybą vakarinėje Lamanšo dalyje (ICES) VIIe kvadratas) (2).

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 17 straipsnio 2 dalį Prancūzijos ir Belgijos laivams 6–12 mylių rajone leidžiama žvejoti priedugnio rūšių žuvis ir dėl to šios šalys būtų suinteresuotos Jungtinės Karalystės siūlomu priemonių projektu.

(3)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 9 straipsnyje nustatytus reikalavimus Jungtinė Karalystė savo prašymą perdavė suinteresuotoms valstybėms narėms. Per Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 9 straipsnyje nustatytas penkias darbo dienas Komisija gavo raštiškas Prancūzijos pastabas, kuriomis Komisija raginama nepritarti Jungtinės Karalystės prašymui.

(4)

Komisija susirūpinusi tam tikruose žvejybos rajonuose nustatoma banginių šeimos gyvūnų, kurie saugomi 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (3), priegauda ir yra ryžtingai įsipareigojusi kiek įmanoma sumažinti žvejybos įrankiuose žūstančių pirmiau minėtų gyvūnų skaičių. Bendrija pastaruoju metu ėmėsi veiksmų priimdama 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 812/2004, nustatantį priemones dėl atsitiktinio banginių šeimos gyvūnų sugavimo žūklės rajonuose, su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 88/98 (4).

(5)

Pirmiau minėtas reglamentas numato, kad nuo 2005 m. sausio 1 d. laivuose, kurie žvejoja dviejų laivų traukiamais tralais, turi būti stebėtojas. Banginių šeimos gyvūnų priegauda žvejojant dviejų laivų traukiamais tralais – sudėtingas klausimas, kuris specialiai buvo aptartas kaip išsamios mokslinės peržiūros, kurią atliko Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES), ir šios tarybos pateiktų rekomendacijų, dalis (5). ICES pabrėžė, kad „delfinai sugaunami ne tik jūros ešerius žvejojant dviejų laivų traukiamais tralais, bet ir žvejojant kitais būdais“ ir kad „šiame rajone reikalinga išsamiai stebėti keliolika žvejybos tralais operacijų, jeigu norima aiškiai apsispręsti dėl sumažinimo reikalavimų“. Be kita ko, ICES pabrėžė, kad „jūros ešerių žvejybos dviejų laivų traukiamais pelaginiais tralais draudimas“ būtų „nepamatuota priemonė, kažin ar tinkama numatytam tikslui pasiekti“. Uždraudus Jungtinės Karalystės priekrantės vandenyse, vakarinėje Lamanšo dalyje, dviejų laivų traukiamais tralais žvejoti jūros ešerius, žvejybos pastanga, ko gero, būtų perkelta į gretimus rajonus ir dėl to kažin ar sumažėtų paprastųjų delfinų priegauda.

(6)

Nors pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 9 straipsnį valstybė narė gali imtis priemonių žvejybos veiklos poveikiui jūros ekologinėms sistemoms sumažinti, atsižvelgiant į turimą mokslinę informaciją siūloma priemonė kažin ar padėtų pasiekti pirmiau minėto tikslo.

(7)

Atsižvelgusi į šiuos argumentus, tačiau tai nebuvo vienintelė priežastis, Komisija nusprendė atmesti Jungtinės Komisijos prašymą 2004 m. rugpjūčio mėn. imtis neatidėliotinų veiksmų uždrausti jūros ešerių žvejybą pelaginiais tralais vakarinėje Lamanšo dalyje. Nuo tada nebuvo pateikta jokios naujos mokslinės informacijos, galėjusios pagrįsti būtinybę pakeisti pirmiau minėtą tyrimą.

(8)

Komisija mano, kad banginių šeimos gyvūnų priegaudos žvejojant pelaginiais tralais klausimas turėtų būti svarstomas veiksmingai ir suderintai bei remiantis išsamiu moksliniu klausimo pobūdžio ir masto suvokimu. Šiam tikslui pasiekti Komisija skiria finansinę paramą moksliniams darbams ir tyrinėjimams, kuriais rengiamos priemonės banginių šeimos gyvūnų priegaudai žvejojant pelaginiais tralais sumažinti arba mažų banginių šeimos gyvūnų mokslinės apskaitos Atlanto vandenyne prie Europos pakrantės metodams atnaujinti. Šiais moksliniais darbais ir mokslinių tyrinėjimų projektais bei įgyvendinant Bendrijos stebėtojų programą iš keliolikos žvejybos rajonų apie banginių šeimos gyvūnų priegaudą surinktais duomenimis per pagrįstą laiką turėtų būti paruoštas techninis pagrindas, kuriuo remiantis būtų numatytos tikslinės ir veiksmingos priemonės žvejybos poveikiui banginių šeimos gyvūnams apriboti. Komisija, gavusi pirmiau minėtą informaciją, pasiūlys reikalingas priemones, jeigu būtina, glaudžiai bendradarbiaudama su visomis suinteresuotomis šalimis.

(9)

Užbaigiant, Jungtinės Karalystės pateikto prašymo negalima patenkinti,

23.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 104/39

(1)

Direktyva 2001/95/EB nustato gamintojų prievolę pateikti į rinką tik saugius gaminius.

(2)

Pagal tą direktyvą gaminio keliamo pavojaus ir pavojų kategorijų, kurioms taikomi atitinkami nacionaliniai standartai, atžvilgiu gaminys laikomas saugiu, jeigu jis atitinka savanoriškai taikomus nacionalinius standartus, į kuriuos perkeliami Europos standartai.

(3)

Pagal Direktyvą 2001/95/EB Europos standartizavimo įstaigos privalo sukurti Europos standartus. Tokie standartai turėtų užtikrinti, kad gaminiai atitiktų šios direktyvos bendros saugos reikalavimą.

(4)

Valstybės narės ir Komisija, glaudžiai bendradarbiaudamos su Europos standartizavimo įstaigomis ir pasikonsultavusios su suinteresuotais asmenimis, nustatė, kad plūdrūs laisvalaikio reikmenys, skirti naudoti ant vandens arba vandenyje, yra tokie gaminiai, kuriems reikėtų parengti Europos standartus remiantis Komisijos suteiktu mandatu pagal Direktyvą 2001/95/EB. Nustatytiems plūdriems laisvalaikio reikmenims nepriskiriami plūdrūs reikmenys, kuriems taikoma Tarybos direktyva 88/378/EEB (2) dėl žaislų saugos, Tarybos direktyva 89/686/EEB (3) dėl asmeninių apsaugos priemonių ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/25/EB (4) dėl pramoginių laivų.

(5)

Šiems gaminiams keliami saugos reikalavimai turėtų būti parengiami atsižvelgiant į konsultacijas ir diskusijas su valstybių narių valdžios institucijomis.

(6)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Direktyvą 2001/95/EB įsteigto komiteto nuomonę,

23.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 104/42

23.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 104/46