21.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 101/1

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

21.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 101/3

(1)

Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 173–177 straipsniai numato, kad Komisija šio reglamento 26 priede pateiktoje klasifikacijoje nurodytiems produktams periodiškai nustato vieneto vertes.

(2)

Pirmiau nurodytuose straipsniuose nustatytų taisyklių ir kriterijų taikymas elementams, kurie pateikiami Komisijai remiantis Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 173 straipsnio 2 dalimi, sąlygoja, kad šio Reglamento priede nurodytos vieneto vertės būtų nustatytos aptariamiems produktams,

21.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 101/9

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 462/2005 (2) paskelbtas nuolatinis konkursas Vokietijos intervencinės agentūros saugomiems miežiams eksportuoti.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 462/2005 5 straipsnio 4 dalyje patikslinamas adresas, kuriuo turi būti siunčiami pasiūlymai Vokietijos intervencinei agentūrai. Dėl Vokietijos administracinių tarnybų vidaus reorganizavimo reikia pakeisti šį adresą.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų valdymo komiteto nuomonę,

21.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 101/10

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 823/2000 (3) linijinės laivybos bendrovių konsorciumams suteikiama bendroji išimtis dėl Sutarties 81 straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo atsižvelgiant į tam tikras sąlygas.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 823/2000 galiojimas baigsis 2005 m. balandžio 25 d. Remiantis Komisijos patirtimi taikant šį reglamentą atrodo, kad bendrosios išimties taikymą konsorciumams pateisinančios aplinkybės vis dar galioja. Todėl Reglamento (EB) Nr. 823/2000 taikymas turėtų būti pratęstas kitiems penkeriems metams.

(3)

Tačiau tam tikru atžvilgiu Reglamento (EB) Nr. 823/2000 nuostatos yra nepakankamai suderintos su dabartine sektoriuje taikoma praktika. Todėl reikia įvesti tam tikrus nedidelius pakeitimus, kad Reglamentas (EB) Nr. 823/2000 labiau tiktų šiam tikslui, kol paaiškės 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4056/86, nustatančio išsamias Sutarties 85 ir 86 straipsnių taikymo jūrų transportui taisykles (4), persvarstymo rezultatai, dėl kurių gali prireikti atlikti reikšmingesnius pakeitimus.

(4)

Ypač svarbu, kad Reglamentu (EB) Nr. 823/2000 numatoma, kad konsorciumo susitarimais bendrovėms – konsorciumo narėms turi būti suteikta teisė pasitraukti iš konsorciumo be finansinių ir kitokių baudų, laikantis tam tikrų sąlygų dėl prašymo pateikimo laikotarpio. Praktika parodė, kad nėra aišku, kaip ši nuostata turėtų būti aiškinama, jeigu susitarimas įsigalioja anksčiau negu faktiškai pradedamos teikti paslaugos, pvz., jeigu nėra naujų laivų arba jie dar tik statomi. Todėl šiam atvejui turėtų būti priimta speciali nuostata.

(5)

Visiškai pateisinama, kad konsorciumai nori apsaugoti naujas investicijas į egzistuojančias paslaugas. Todėl konsorciumo susitarimo šalims turėtų būti suteikta galimybė priimti „nepasitraukimo“ sąlygą, jeigu esamo konsorciumo susitarimo šalys susitarė dėl didelių naujų investicijų, ir tokių naujų investicijų išlaidos pateisina naują „nepasitraukimo“ sąlygą.

(6)

Reglamente (EB) Nr. 823/2000 numatyta, kad išimtis taikoma tik tuo atveju, kai yra patenkintos tam tikros sąlygos, įskaitant efektyvios kainų konkurencijos tarp konferencijos, kurioje veikia konsorciumas, narių, kadangi konferencijos susitarimas aiškiai suteikia teisę narėms savarankiškai nustatyti visus krovinių gabenimo įkainius, kuriuos numato konferencijos tarifai. Komisijos dėmesys buvo atkreiptas į tai, kad savarankiškai nustatyti įkainiai nebegali būti laikomi paplitusia rinkos praktika. Vietoj to, įvairiose prekybos srityse dabar svarbesnės tapo atskiros konfidencialios sutartys. Tokios konfidencialios sutartys taip pat gali paskatinti efektyvią konkurenciją tarp linijinio plaukiojimo konferencijos narių. Todėl atskirų konfidencialių sutarčių buvimas taip pat turėtų būti laikomas efektyvios kainų konkurencijos tarp konferencijos narių rodikliu.

(7)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 823/2000,

1)

2 straipsnis papildomas tokiais 6 ir 7 punktais:

2)

5 straipsnio a) punktas pakeičiamas taip:

3)

8 straipsnio b) dalis pakeičiama taip:

4)

14 straipsnio antroje pastraipoje data „2005 m. balandžio 25 d.“ pakeičiama data „2010 m. balandžio 25 d.“

21.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 101/12

(1)

Pagal Reglamento Nr. 136/66/EEB 3 straipsnio nuostatas, jei kaina Bendrijoje yra aukštesnė už pasaulinės rinkos kainas, skirtumas tarp šių kainų gali būti padengiamas grąžinamosiomis išmokomis, kai alyvuogių aliejus eksportuojamas į trečiąsias šalis.

(2)

Alyvuogių aliejaus eksporto grąžinamųjų išmokų nustatymo ir skyrimo išsamios taisyklės buvo nustatytos Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 616/72 (2).

(3)

Pagal Reglamento Nr. 136/66/EEB 3 straipsnio 3 dalį grąžinamosios išmokos turi būti vienodos visai Bendrijai.

(4)

Pagal Reglamento Nr. 136/66/EEB 3 straipsnio 4 dalį, alyvuogių aliejaus eksporto grąžinamosios išmokos turi būti nustatomos atsižvelgiant į alyvuogių aliejaus kainas bei turimus kiekius ir vystymosi perspektyvas Bendrijos rinkoje ir į alyvuogių aliejaus kainas pasaulio rinkoje. Tačiau, jei padėtis pasaulio rinkoje neleidžia nustatyti pačių palankiausių alyvuogių aliejaus pasaulinės rinkos kainų, gali būti atsižvelgta į pagrindinių konkuruojančių augalinių aliejų kainas šioje rinkoje ir į skirtumą tarp šios kainos ir alyvuogių aliejaus kainos, konstatuojamą per tam tikrą atskaitos laikotarpį. Grąžinamosios išmokos suma negali viršyti skirtumo tarp alyvuogių aliejaus kainos Bendrijoje ir alyvuogių aliejaus kainos pasaulinėje rinkoje, kuris, prireikus, derinamas, kadangi reikia atsižvelgti į produktų eksporto išlaidas pastarojoje rinkoje.

(5)

Pagal Reglamento Nr. 136/66/EEB 3 straipsnio 3 dalies trečios pastraipos b) punktą, gali būti nuspręsta, kad grąžinamoji išmoka bus nustatoma paraiškų konkurso tvarka. Be to, paraiškų konkursas remiasi grąžinamosios išmokos suma ir gali apsiriboti kai kuriomis paskirties šalimis, tam tikrais kiekiais, tam tikra kokybe ir prezentacija.

(6)

Pagal Reglamento Nr. 136/66/EEB 3 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą, alyvuogių aliejui gali būti nustatomos skirtingų lygių eksporto grąžinamosios išmokos priklausomai nuo paskirties, kai tai būtina dėl padėties pasaulinėje rinkoje ar dėl kai kurių rinkų keliamų specifinių reikalavimų.

(7)

Grąžinamosios išmokos turi būti nustatomos mažiausiai vieną kartą per mėnesį. Jei būtina, jos gali būti keičiamos nelaukiant, kol pasibaigs laikotarpis, kuriam jos buvo nustatytos.

(8)

Taikant šias taisykles dabartinei alyvuogių aliejaus sektoriaus rinkų situacijai, ypač šio produkto kainai Bendrijoje ir trečiųjų šalių rinkose, reikėtų nustatyti eksporto grąžinamąsias išmokas, kurių dydžiai nurodomi priede.

(9)

Aliejų ir riebalų vadybos komitetas nepateikė nuomonės per pirmininko nustatytą laiką,

21.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 101/14

(1)

2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 (2) dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų 4 straipsnio 2 dalyje ir 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad joks genetiškai modifikuotas maistas ar pašarai nepateikiami į Bendrijos rinką, jeigu jiems pagal to reglamento nuostatas nėra išduotas leidimas. To paties reglamento 4 straipsnio 3 dalyje ir 16 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad leidimas neišduodamas jokiam genetiškai modifikuotam maistui ir pašarams, jeigu nėra tinkamai ir pakankamai įrodyta, kad jie nedaro žalingo poveikio žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai ar aplinkai, neklaidina vartotojo ir nesiskiria nuo maisto ir pašarų, kuriuos jie skirti pakeisti, tiek, kad įprastai juos vartojant ne nukentėtų žmonių ir gyvūnų mityba.

(2)

2005 m. kovo 22 d. Jungtinių Amerikos Valstijų valdžios institucijos (JAV valdžios institucijos) informavo Komisiją, kad yra tikėtina, jog nuo 2001 m. į Bendriją buvo eksportuojami kukurūzų produktai, užteršti genetiškai modifikuotais kukurūzais pavadinimu „Bt10“ (užteršti produktai), kurių nebuvo leista pateikti į Bendrijos rinką, ir šis eksportas tęsiasi. Be to, šios institucijos informavo Komisiją, kad minėtų produktų taip pat nebuvo leista pateikti į Jungtinių Amerikos Valstijų rinką.

(3)

Nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų dėl kontrolės, priemonės, kurių reikia imtis dėl tikėtino užterštų produktų importo, turi būti visapusiškos ir bendros, kad galima būtų imtis greitų ir efektyvių veiksmų bei išvengti skirtingos šios padėties traktuotės valstybėse narėse.

(4)

Reglamento (EB) Nr. 178/2002 53 straipsnyje numatyta galimybė priimti neatidėliotinas Bendrijos priemones dėl iš trečiosios šalies importuojamo maisto ir pašarų, kad būtų apsaugota žmonių sveikata, gyvūnų sveikata ir aplinka, kai priemonėmis, kurių ėmėsi atitinkamos valstybės narės, rizika negali būti patenkinamai lokalizuota.

(5)

Nors apie produktų užteršimą Syngenta – genetiškai modifikuotus kukurūzus „Bt10“ sukūrusi bendrovė, JAV valdžios institucijoms pranešė 2004 m. gruodį, nei minėtoji bendrovė Syngenta, nei JAV valdžios institucijos nepateikė jokių duomenų, kuriais remdamasi Europos maisto saugos tarnyba (Tarnyba) galėtų įvertinti genetiškai modifikuotų kukurūzų „Bt10“ saugą pagal Reglamente (EB) Nr. 1829/2003 nustatytus reikalavimus. Pasak Tarnybos (3), kadangi šios informacijos nėra, vis dar reikia patvirtinti, kad „Bt10“ yra saugūs.

(6)

Atsižvelgiant į tai, kad nėra pakankamai duomenų, pagal kuriuos galima būtų įvertinti genetiškai modifikuotų kukurūzų „Bt10“ saugą, kad būtų užtikrintas Bendrijos pasirinktas aukštas sveikatos priežiūros lygis, ir į prielaidą dėl produktų, kuriems pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 nėra išduotas leidimas, keliamos rizikos, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 178/2002 7 straipsnyje nustatytą atsargumo principą, tikslinga imtis neatidėliotinų priemonių, kad būtų užkirstas kelias pateikti į Bendrijos rinką užterštus produktus.

(7)

Remiantis Reglamente (EB) Nr. 178/2002 nustatytais bendraisiais reikalavimais, maisto ir pašarų verslo vykdytojams tenka pagrindinė teisinė atsakomybė užtikrinti, kad maisto produktai ir pašarai jų valdomose verslo įmonėse atitiktų maistui skirtų teisės aktų reikalavimus, ir patikrinti, ar šie reikalavimai vykdomi. Todėl pareiga įrodyti, kad užteršti produktai nebuvo pateikti į rinką, tenka verslo vykdytojui, atsakingam už pirmąjį pateikimą į rinką. Šiam tikslui neatidėliotinomis priemonėmis turėtų būti reikalaujama, kad tam tikri iš Jungtinių Amerikos Valstijų importuojami produktai galėtų būti pateikiami į rinką tik tokiu atveju, jeigu pateikiama tyrimų ataskaita, įrodanti, kad tie produktai nėra užteršti genetiškai modifikuotais kukurūzais „Bt10“. Tyrimų ataskaitą turi parengti akredituota laboratorija pagal tarptautiniu mastu pripažintus standartus.

(8)

Siekiant palengvinti kontrolę, visi į rinką pateikiami maisto produktai ir pašarai turėtų būti ištiriami taikant patvirtintą aptikimo metodą. Bendrovės Syngenta buvo paprašyta pateikti konkretiems atvejams skirtą genetiškai modifikuotų kukurūzų „Bt10“ aptikimo metodą, taip pat kontrolinius pavyzdžius. Po to, Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 32 straipsnyje nurodytos Bendrijos etaloninės laboratorijos (CLR) buvo paprašyta patvirtinti šio produkto aptikimo metodą remiantis bendrovės Syngenta pateiktais duomenimis. Syngenta pateikė aptikimo metodą, jo aprašymą galima rasti šiuo adresu http://gmo-crl.jrc.it.

(9)

Atsižvelgiant į tai, kad šiame sprendime numatytos priemonės turi būti proporcingos ir nevaržyti prekybos labiau, negu būtina, jos turėtų būti taikomos tik tada, kai manoma, kad yra tikimybė, jog produktai užteršti genetiškai modifikuotais kukurūzais „Bt10“. Remiantis iš JAV valdžios institucijų gauta informacija, iš Jungtinių Amerikos Valstijų į Bendriją nėra importuojami nei genetiškai modifikuotų kukurūzų grūdai, nei joks kitas iš jų pagamintas produktas, išskyrus kukurūzų glitimo pašarus ir pašarui skirtą žlaugtą. Todėl pastariesiems produktams turėtų būti taikomos minėtosios priemonės.

(10)

Nepaisant Komisijos pateiktų prašymų, JAV valdžios institucijos negalėjo pateikti jokių garantijų, kad „Bt10“ nėra į Bendriją importuojamuose kukurūzų glitimo pašaruose ir žlaugtuose, kuriuose yra ar kurie pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų, kadangi Jungtinėse Amerikos Valstijose trūksta šių produktų atskyrimo ar atsekamumo priemonių.

(11)

Kalbant apie maisto produktus, pagal Komisijai pateiktą informaciją jokie iš Jungtinių Amerikos Valstijų importuojami kukurūzai Bendrijoje nenaudojami maisto produktams gaminti. Tačiau valstybės narės turėtų stebėti, ar rinkoje yra genetiškai modifikuotų kukurūzų maisto produktų, ir ar jie neužteršti „Bt10“. Remdamasi valstybių narių pateikta informacija Komisija apsvarstys bet kokios tinkamos priemonės būtinybę.

(12)

Šios priemonės turėtų būti įvertintos po 6 mėnesių, kad galima būtų nustatyti, ar jos vis dar reikalingos.

(13)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

—

kukurūzų glitimo pašarams, kuriuose yra arba kurie pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų, kurių KN kodas yra 2309 90 20,

—

žlaugtams, kuriuose yra arba kurie pagaminti iš genetiškai modifikuotų kukurūzų, kurių KN kodas yra 2303 30 00.

21.4.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 101/17

(1)

Čekijos Respublika, Estijos Respublika, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Vengrijos Respublika, Maltos Respublika, Lenkijos Respublika, Slovėnijos Respublika ir Slovakijos Respublika (toliau – naujosios valstybės narės) įstojo į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d.

(2)

Nuo įstojimo dienos prekyba tarp naujųjų valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos (toliau – Šveicarija) yra reglamentuojama šiuo susitarimu, o tarp Šveicarijos ir atitinkamų naujųjų valstybių narių sudarytų prekybos susitarimų taikymas yra nutrauktas.

(3)

Po naujųjų valstybių narių įstojimo pagal šį susitarimą į Šveicariją importuojamos prekės, kurių kilmės šalis yra šios šalys, turi būti laikomos Bendrijos kilmės prekėmis.

(4)

Dėl naujųjų valstybių narių įstojimo 3 protokolo tekste reikia padaryti tam tikrus dalinius pakeitimus ir nustatyti pereinamojo laikotarpio priemones, siekiant užtikrinti pereinamojo laikotarpio proceso eigą ir garantuoti teisinę apsaugą.

(5)

2003 m. Stojimo akto IV priedo 5 skirsnyje numatomos panašios pereinamojo laikotarpio priemonės ir procedūros,

1)

3 straipsnio 1 dalies ir 4 straipsnio 1 dalies nuorodos į naująsias valstybes nares yra išbraukiamos.

2)

18 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Retrospektyviai išduodami judėjimo sertifikatai EUR.1 turi būti patvirtinti vienu iš šių įrašų:

3)

19 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Šiuo būdu išduotas dublikatas turi būti patvirtintas vienu iš šių žodžių:

4)

IV priedas pakeičiamas taip:

a)

įgijus tokią kilmę, įgyjama teisė pasinaudoti preferenciniu tarifo režimu, taikant susitarime preferencinių muitų tarifų priemones;

b)

kilmės įrodymas ir transporto dokumentai buvo išduoti ne vėliau kaip dieną iki įstojimo;

c)

kilmės įrodymas yra pateiktas muitinėms per keturis mėnesius nuo įstojimo datos.

a)

tokia nuostata taip pat yra numatyta iki įstojimo tarp Šveicarijos ir Bendrijos sudarytame susitarime;

b)

patvirtinti eksportuotojai taiko pagal tą susitarimą galiojančias kilmės taisykles.