ISSN 1725-5120

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 97

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

48 metai
2005m. balandžio 15d.


Turinys

 

I   Aktai, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

*

2005 m. balandžio 8 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 564/2005, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1601/2001, nustatantį galutinius antidempingo muitus Čekijos Respublikos, Rusijos, Tailando ir Turkijos kilmės tam tikrų geležinių ir plieninių lynų bei kabelių importui ir galutinai surenkantis nustatytus laikinuosius antidempingo muitus

1

 

 

2005 m. balandžio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 565/2005, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

4

 

 

2005 m. balandžio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 566/2005, iš dalies keičiantis grąžinamąsias išmokas už kai kuriuos pieno produktus, kurie eksportuojami kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą

6

 

*

2005 m. balandžio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 567/2005, nustatantis 2004–2005 prekybos metais alyvuogių aliejaus gamintojų organizacijoms ir asociacijoms pagal Tarybos reglamentą Nr. 136/66/EEB mokėtinas sumas

8

 

*

2005 m. balandžio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 568/2005, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1159/2003, nustatantį išsamias tam tikrų tarifinių kvotų ir lengvatinių susitarimų, taikomų cukranendrių cukraus importui 2003–2004, 2004–2005 ir 2005–2006 prekybos metais taikymo taisykles, ir iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 1464/95 ir (EB) Nr. 779/96

9

 

*

2005 m. balandžio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 569/2005, nustatantis pereinamojo laikotarpio priemonę 2004–2005 prekybos metams dėl Čekijos Respublikoje, Estijoje, Kipre, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Maltoje, Lenkijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje intervencijai siūlomų grūdų sandėliavimo finansavimo

11

 

*

2005 m. balandžio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 570/2005, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 118/2005 dėl biudžeto viršutinių ribų nustatymo tiesioginėms išmokoms, mokėtinoms pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 71 straipsnį

13

 

 

2005 m. balandžio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 571/2005, nustatantis reprezentacines kainas ir papildomus importo muitus už cukraus sektoriaus produktą melasą, taikomus nuo 2005 m. balandžio 15 d.

15

 

 

2005 m. balandžio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 572/2005, nustatantis grąžinamąsias išmokas už neperdirbto baltojo cukraus ir neperdirbto žaliavinio cukraus eksportą

17

 

 

2005 m. balandžio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 573/2005, nustatantis didžiausią grąžinamąją išmoką už baltojo cukraus eksportą į kai kurias trečiąsias šalis 23-ajame daliniame konkurse, vykdomame remiantis Reglamente (EB) Nr. 1327/2004 numatytu nuolatiniu konkursu

19

 

 

2005 m. balandžio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 574/2005, nustatantis eksporto grąžinamąsias išmokas pieno ir pieno produktų sektoriuje

20

 

 

2005 m. balandžio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 575/2005, nustatantis maksimalias eksporto grąžinamąsias išmokas už sviestą pagal Reglamente (EB) Nr. 581/2004 numatytą nuolatinį konkursą

28

 

 

2005 m. balandžio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 576/2005, nustatantis maksimalias eksporto grąžinamąsias išmokas už nugriebto pieno miltelius pagal Reglamente (EB) Nr. 582/2004 numatytą nuolatinį konkursą

30

 

 

2005 m. balandžio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 577/2005, nustatantis maksimalią sorgo importo muito mokesčio lengvatą Reglamente (EB) Nr. 2275/2004 numatyto konkurso tvarka

31

 

 

2005 m. balandžio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 578/2005, nustatantis maksimalią kukurūzų importo muito mokesčio lengvatą Reglamente (EB) Nr. 2277/2004 numatyto konkurso tvarka

32

 

 

2005 m. balandžio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 579/2005, nustatantis maksimalią kukurūzų importo muito mokesčio lengvatą konkurso, numatyto Reglamente (EB) Nr. 487/2005, tvarka

33

 

*

2005 m. balandžio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 580/2005, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 206/2005, nustatantį galutines apsaugos priemones išaugintų lašišų importui

34

 

 

2005 m. balandžio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 581/2005, dėl pasiūlymų, perduotų remiantis Reglamente (EB) Nr. 1757/2004 numatytu konkursu dėl miežių eksporto

35

 

 

2005 m. balandžio 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 582/2005, nustatantis maksimalią paprastųjų kvieěių eksporto grąžinamąją išmoką Reglamente (EB) Nr. 115/2005 numatyto konkurso tvarka

36

 

 

II   Aktai, kurių skelbti neprivaloma

 

 

Taryba

 

*

Informacija, susijusi su Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo, iš dalies keičiančio 1972 m. liepos 22 d. Europos ekomominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl perdirbtiems žemės ūkio produktams taikomų nuostatų, įsigaliojimu

37

 

 

Komisija

 

*

2005 m. kovo 31 d. Komisijos sprendimas, dėl krezilo rūgšties, dichlorfeno, imazametabenzo, kasugamicino ir polioksino neįtraukimo į Tarybos direktyvos 91/414/EEB I priedą ir leidimų augalų apsaugos produktams, turintiems šių veikliųjų medžiagų, atšaukimo (pranešta dokumentu Nr. C(2005) 975)  ( 1 )

38

 

 

EUROPOS EKONOMINĖ ERDVĖ

 

 

ELPA Priežiūros tarnyba

 

*

2004 m. gruodžio 1 d. ELPA Priežiūros Institucijos Sprendimas Nr. 305/04/KOL, keturiasdešimt aštuntąjį kartą iš dalies keičiantis procedūrines ir esmines taisykles valstybės pagalbos srityje, iš dalies pakeisdamas 16 skyrių dėl pagalbos į sunkią padėtį patekusioms įmonėms gelbėti ir restruktūrizuoti ir pasiūlymo dėl atitinkamų priemonių

41

 

 

Aktai, priimti remiantis Europos Sąjungos sutarties V antraštine dalimi

 

*

2005 m. balandžio 12 d. Tarybos bendroji pozicija 2005/304/BUSP, dėl konfliktų Afrikoje prevencijos, valdymo ir išsprendimo bei panaikinanti Bendrąją poziciją 2004/85/BUSP

57

 

 

Klaidų ištaisymas

 

*

2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos direktyvos 2004/93/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 76/768/EEB derinant su technikos pažanga jos II ir III priedus, klaidų ištaisymas ( OL L 300, 25.9.2004 )

63

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Aktai, kuriuos skelbti privaloma

2005 4 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 97/1


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 564/2005

2005 m. balandžio 8 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1601/2001, nustatantį galutinius antidempingo muitus Čekijos Respublikos, Rusijos, Tailando ir Turkijos kilmės tam tikrų geležinių ir plieninių lynų bei kabelių importui ir galutinai surenkantis nustatytus laikinuosius antidempingo muitus

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 11 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasitarus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   ANKSTESNĖ PROCEDŪRA

(1)

2000 m. gegužės 5 d. Komisija inicijavo antidempingo procedūrą (2) dėl tam tikrų geležinių ar plieninių lynų bei kabelių, kurių kilmės šalis yra, inter alia, Turkija, importo.

(2)

Atlikus procedūrą Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1601/2001 (3), buvo nustatytas galutinis antidempingo muitas, siekiant panaikinti žalingą dempingo poveikį.

B.   PRAŠYMAS ATLIKTI TARPINĘ PERŽIŪRĄ

(3)

Prašymą atlikti Reglamento (EB) Nr. 1601/2001 dalinę tarpinę peržiūrą pateikė „Has Çelik ve Halat Sanayi Ticaret A.S.“ (toliau – Has Çelik arba pareiškėjas), tam tikrų geležinių ar plieninių lynų bei kabelių Turkijos eksportuojantis gamintojas, kuriam taikomos galiojančios antidempingo priemonės.

(4)

Prašymas pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį buvo pagrįstas tuo, kad pasikeitė aplinkybės dėl dempingo, kurio pagrindu buvo įvestos galiojančios priemonės, ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikio pobūdžio.

(5)

Kaip teigiama prašyme, pareiškėjas įvedė struktūrinius pokyčius, turinčius didelį poveikį normaliajai vertei. Be to, buvo teigiama, kad palyginus normaliąją vertę, pagrįstą jo paties sąnaudomis ar vietos kainomis, ir eksporto į Bendriją kainas, dempingas taptų gerokai mažesnis už galiojančias priemones, taikomas pareiškėjo importuojamoms prekėms, t. y. 17,8 %. Todėl toliau taikyti dabartinio dydžio priemones, kurios buvo pagrįstos anksčiau nustatyto dempingo dydžiu, ir taip kompensuoti dempingo daromą žalą jau nėra būtina.

(6)

Pasitarusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų dalinei tarpinei peržiūrai pradėti, Komisija paskelbė pranešimą (toliau – pranešimas apie tyrimo inicijavimą) (4) ir pradėjo tyrimą, kurio taikymo sritis ribojama pareiškėjo dempingo tyrimu.

C.   PROCEDŪRA

(7)

Komisija apie dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą oficialiai informavo eksportuojančios šalies atstovus ir pareiškėją ir visoms tiesiogiai susijusioms šalims suteikė galimybę raštu pareikšti savo nuomonę ir būti išklausytoms. Pareiškimą pateikė EWRIS, ES plieno vielinių lynų pramonės ryšių palaikymo komitetas (toliau – skundo pateikėjas pradinėje byloje).

(8)

Komisija taip pat pareiškėjui išsiuntė klausimyną, į kurio klausimus pareiškėjas atsakė per pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą terminą.

(9)

Komisija rinko ir tikrino informaciją, kuri, jos manymu, yra reikalinga, norint nustatyti dempingą, ir atliko patikrinimą pareiškėjo bendrovės patalpose.

(10)

Dempingo tyrimo metu nagrinėtas laikotarpis – nuo 2003 m. liepos 1 d. iki 2004 m. vasario 29 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis).

D.   PRODUKTAS

Aptariamas produktas

(11)

Aptariamas produktas yra tas pats produktas, kaip tyrime, po kurio buvo įvestos galiojančios priemonės (toliau – ankstesnis tyrimas), t. y. geležiniai ar plieniniai lynai bei kabeliai, įskaitant uždaros konstrukcijos lynus, išskyrus nerūdijančio plieno lynus ir kabelius, kurių maksimalus skerspjūvio matmuo didesnis kaip 3 mm, su pritvirtintomis arba ne jungiamosiomis detalėmis (plieninės vielos lynai arba SWR), kurių kilmės šalis yra Turkija ir kurių kodas šiuo metu yra 7312 10 82 , 7312 10 84 , 7312 10 86 , 7312 10 88 ir 7312 10 99 .

Panašus produktas

(12)

Kaip ir per ankstesnį tyrimą, buvo nustatyta, kad SWR, pareiškėjo pagaminti ir parduodami Turkijos rinkoje arba eksportuojami į Bendriją, turi tas pačias fizines ypatybes ir tą patį panaudojimą, todėl jie yra panašus produktas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

E.   DEMPINGAS

Normalioji vertė

(13)

Nustatant normaliąją vertę, pirmiausia buvo išsiaiškinta, ar pareiškėjo bendra panašaus produktų pardavimų vidaus rinkoje apimtis yra tipinė palyginti su bendra jo į Bendriją eksportuojamų tokių produktų apimtimi. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį buvo nustatyta, kad taip ir yra, nes pareiškėjo pardavimų vidaus rinkoje apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 % eksportui į Bendriją skirtų pardavimų.

(14)

Kiekvienos rūšies, kurią parduoda pareiškėjas vidaus rinkoje ir kurią galima tiesiogiai palyginti su rūšimis, parduodamomis eksportui į Bendriją, atveju buvo ištirta, ar vidaus pardavimai pakankamai tipiški, kaip apibrėžta reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Vidaus pardavimai buvo laikomi tipiškais, kai tiriamuoju laikotarpiu bendra rūšies vidaus pardavimų apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 % ar daugiau bendros panašios rūšies eksportuojamos į Bendriją, pardavimų apimties. Daugumai per tiriamąjį laikotarpį eksportuojamų į Bendriją rūšių buvo rasta palyginamoji tipiška rūšis, parduodama vidaus rinkoje.

(15)

Produktų rūšims, atitinkančioms 5 % reikalavimą, buvo ištirta, ar kiekvienos palyginamosios rūšies pardavimus vidaus rinkoje galima laikyti pardavimais įprastomis prekybos sąlygomis, nustatant nenuostolingų pardavimų nepriklausomiems aptariamos rūšies pirkėjams dalį. Visais atvejais nenuostolingas pardavimas sudarė daugiau nei 80 % visų tos rūšies pardavimų vidaus rinkoje ir todėl normalioji vertė buvo nustatyta per tiriamąjį laikotarpį vidutine svertine kaina vidaus rinkoje parduotų produktų.

(16)

Tuo atveju, kai eksportuojamoms į Bendriją produktų rūšims nebuvo rasta palyginimų vidaus rinkoje parduodamų rūšių normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis pareiškėjo turėtomis eksportuotų produktų rūšių išlaidomis, pridėjus pagrįstas pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas bei pelną pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis. Pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos buvo pagrįstos pareiškėjo panašaus produkto pardavimais vidaus rinkoje. Pelno skirtumas buvo apskaičiuotas remiantis pareiškėjo panašaus produkto pardavimais vidaus rinkoje įprastinėmis prekybos sąlygomis.

Eksporto kaina

(17)

Kadangi visi eksportuojami aptariami produktai buvo parduoti tiesiogiai nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams, eksporto kaina buvo nustatyta, laikantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalies, remiantis faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

Palyginimas

(18)

Normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimas buvo atliktas ex-factory pagrindu remiantis ir tuo pačiu prekybos lygiu. Siekiant užtikrinti teisingą palyginimą, buvo atsižvelgta, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi tvirtinamus ir įrodytus skirtumus, kurie turėjo įtakos kainos ir kainų palyginamumui, t. y. gabenimo, draudimo, aptarnavimo, krovimo ir pagalbinės išlaidos, kredito išlaidos ir komisiniai mokesčiai.

Dempingo skirtumas

(19)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalimi kiekvieno produkto tipo pakoreguotos normaliosios vertės svertinis vidurkis buvo lyginimas su atitinkamo produkto tipo neto eksporto kainos ex-works svertiniu vidurkiu.

(20)

Pirmiau aprašytas palyginimas parodė, kad dempingo nėra.

F.   PASIKEITUSIŲ APLINKYBIŲ ILGALAIKIS POBŪDIS

(21)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį taip pat buvo ištirta, ar pasikeitusias aplinkybes būtų galima pagrįstai laikyti ilgalaikio pobūdžio.

(22)

Šiuo atžvilgiu tyrimu buvo nustatyta, kad pareiškėjas taikė struktūrinius pokyčius, gerokai paveikusius gamybos struktūrą ir organizaciją, kurių pasekmės – gerokai didesnis gamybos našumas, padėjęs sumažinti gamybos išlaidas ir taip pat normaliąją vertę lyginant su tiriamuoju laikotarpiu per ankstesnį tyrimą (1999 m. balandžio 1 d.–2000 m. kovo 31 d.). Per tą patį laikotarpį išaugo eksporto kainos ir nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šis padidėjimas yra laikinas.

(23)

Taigi daroma išvada, kad pasikeitusios aplinkybės, ypač eksporto į Bendriją kainų padidėjimas, kartu su esminiu gamybos išlaidų sumažėjimu, yra ilgalaikio pobūdžio.

G.   ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(24)

Kadangi dempingas nenustatytas, tikslinga panaikinti pareiškėjui taikomas priemones.

(25)

Suinteresuotos šalys buvo informuotos apie faktus ir motyvus, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti iš dalies pakeisti Reglamentą Nr. 1601/2001, ir joms buvo sudaryta galimybė pareikšti pastabas.

(26)

Vėliau EWRIS pateikė bendro pobūdžio pastabas dėl padidėjusių žaliavų kainų po tiriamojo laikotarpio. EWRIS nesuabejojo dėl dempingo tyrimo rezultatų, kaip minėta pirmiau, tačiau vis dėlto pareiškė susirūpinimą, kad ateityje pareiškėjas gali atnaujinti dempingą.

(27)

Dėl žaliavų kainų pažymima, kad jų kainos galėjo išaugti po tiriamojo laikotarpio, bet į tai negalėjo būti atsižvelgta apskaičiuojant dempingą, taikomą pareiškėjui. Šiuo atveju pagrindinė žaliava yra vielos ruošinys, pagrindinis gaminys iš plieno, kurio kaina paprastai svyruoja per trumpą laikotarpį. Todėl bet koks tokios žaliavos kainų padidėjimas negali būti laikomas ilgalaikiu, dėl kurio reikėtų iš naujo svarstyti pirmiau minėtą sprendimą.

(28)

Užbaigiant reikėtų pažymėti, kadangi priemonės yra panaikinamos tik pareiškėjui, bet ne visai Turkijai, pareiškėjui vis dar taikoma procedūra ir jis gali būti apklaustas vėlesnės peržiūros, taikomos Turkijai, metu pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 6 dalį,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1601/2001 iš dalies pakeičiamas taip:

 

1 straipsnio 3 dalies lentelėje nurodyta muito norma, taikoma (%) bendrovei „Has Çelik ve Halat Sanayi Ticaret A.S.“ (A220 TARIC papildomas kodas) pakeičiama taip:

„0“.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. balandžio 8 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. ASSELBORN


(1)   OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 461/2004 (OL L 77, 2004 3 13, p. 12).

(2)   OL C 127, 2000 5 5, p. 12.

(3)   OL L 211, 2001 8 4, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1268/2003 (OL L 180, 2003 7 18, p. 23).

(4)   OL C 67, 2004 3 17, p. 5.


2005 4 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 97/4


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 565/2005

2005 m. balandžio 14 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. balandžio 15 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. balandžio 14 d.

Komisijos vardu

J. M. SILVA RODRÍGUEZ

Generalinis direktorius žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalams


(1)   OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1947/2002 (OL L 299, 2002 11 1, p. 17).


PRIEDAS

prie 2005 m. balandžio 14 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

052

99,5

204

63,6

212

146,4

624

104,1

999

103,4

0707 00 05

052

144,2

204

53,8

999

99,0

0709 90 70

052

105,4

204

40,9

999

73,2

0805 10 20

052

47,3

204

48,9

212

52,4

220

49,1

400

55,3

624

57,1

999

51,7

0805 50 10

052

61,8

220

69,6

400

69,0

624

63,2

999

65,9

0808 10 80

388

88,0

400

118,1

404

97,6

508

59,7

512

71,1

524

63,2

528

79,6

720

80,5

804

110,5

999

85,4

0808 20 50

388

81,2

512

77,6

528

65,8

999

74,9


(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 2081/2003 (OL L 313, 2003 11 28, p. 11). Kodas „ 999 “ žymi „kitą kilmę“.


2005 4 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 97/6


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 566/2005

2005 m. balandžio 14 d.

iš dalies keičiantis grąžinamąsias išmokas už kai kuriuos pieno produktus, kurie eksportuojami kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1255/1999 dėl bendro pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkos organizavimo (1), ypač į jo 31 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 468/2005 (2) buvo nustatytas grąžinamųjų išmokų dydis, kuris nuo 2005 m. kovo 24 d. taikomas priede išvardytiems produktams, eksportuojamiems kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą.

(2)

Šiuo metu Komisijoje turimai informacijai taikomos taisyklės ir kriterijai, kurie nurodomi Reglamente (EB) Nr. 468/2005. Tai reiškia, kad šiuo metu taikomos eksporto grąžinamosios išmokos turi būti keičiamos kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamente (EB) Nr. 468/2005 nustatyti grąžinamųjų išmokų dydžiai keičiami kaip nurodyta šiame priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. balandžio 15 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. balandžio 14 d.

Komisijos vardu

Günter VERHEUGEN

Pirmininko pavaduotojas


(1)   OL L 160, 1999 6 26, p. 48. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1787/2003 (OL L 270, 2003 10 21, p. 121).

(2)   OL L 78, 2005 3 24, p. 9.


PRIEDAS

nuo 2005 m. balandžio 15 d. taikomi grąžinamųjų išmokų dydžiai už kai kuriuos pieno produktus, kurie eksportuojami kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą (1)

(EUR/100 kg)

KN kodas

Aprašymas

Grąžinamųjų išmokų dydis

Grąžinamąsias išmokas nustatant iš anksto

Kita

ex 0402 10 19

Pieno milteliai, granulės ar kitokio pavidalo sausieji produktai, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitokio saldiklio ir kurių riebumas ne didesnis kaip 1,5 % masės (PG 2):

 

 

a)

eksportuojant prekes, klasifikuojamas KN kodu 3501 ;

b)

eksportuojant kitas prekes.

26,53

28,00

ex 0402 21 19

Pieno milteliai, granulės ar kitokio pavidalo sausieji produktai, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitokio saldiklio ir kurių riebumas ne didesnis kaip 26 % masės (PG 3):

 

 

a)

eksportuojant prekes, į kurių sudėtį įeina sviestas ar grietinėlė, parduodami sumažinta kaina ir kurie pagaminti pagal Reglamento (EB) Nr. 2571/97 nuostatas ir savo pavidalu prilygsta PG 3 produktams;

32,54

34,67

b)

eksportuojant kitas prekes.

61,57

65,60

ex 0405 10

Sviestas, kurio riebalų kiekis sudaro 82 % masės (PG 6):

 

 

a)

eksportuojant prekes, į kurių sudėtį įeina sviestas arba grietinėlė, parduodami sumažinta kaina, ir kurie pagaminti pagal Reglamente (EB) Nr. 2571/97 nustatytas sąlygas;

40,70

44,00

b)

KN kodu 2106 90 98 klasifikuojamų prekių, kurių pieno riebalų kiekis sudaro 40 % masės, eksportas;

126,58

136,25

c)

eksportuojant kitas prekes.

119,33

129,00


(1)  Šiame priede nustatyti dydžiai netaikomi eksportui į Bulgariją nuo 2004 m. spalio 1 d. ir 1972 m. liepos 22 d. Susitarimo tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos 2 protokolo I ir II lentelėse išvardytoms prekėms, eksportuojamoms į Šveicarijos Konfederaciją arba į Lichtenšteino Kunigaikštystę nuo 2005 m. vasario 1 d.


2005 4 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 97/8


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 567/2005

2005 m. balandžio 14 d.

nustatantis 2004–2005 prekybos metais alyvuogių aliejaus gamintojų organizacijoms ir asociacijoms pagal Tarybos reglamentą Nr. 136/66/EEB mokėtinas sumas

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1966 m. rugsėjo 22 d. Tarybos reglamentą Nr. 136/66/EEB dėl bendro aliejų ir riebalų rinkos organizavimo (1), ypač į 20d straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento Nr. 136/66/EEB 20d straipsnio 1 dalyje numatyta, kad siekiant finansuoti pripažintų gamintojų organizacijų ir asociacijų veiklą, yra išskaitomas vienas procentas nuo gamybai teikiamos pagalbos. Nuo 1998–1999 iki 2004–2005 prekybos metams šis procentinis dydis yra 0,8 %.

(2)

Pagal 1998 m. spalio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2366/98 (2), nustatančio išsamias pagalbos sistemos alyvuogių aliejaus gamybai taikymo taisykles nuo 1998–1999 iki 2004–2005 prekybos metams, 21 straipsnio 1 dalį, gamintojų organizacijoms ir asociacijoms mokėtinos vienetinės sumos yra nustatomos remiantis planuojamu bendru pagalbos dydžiu. Pirmiau nurodyta tvarka išskaitytos lėšos, kuriomis disponuos kiekviena valstybė narė, turi būti tinkamai paskirstytos subjektams atitinkantiems tokius reikalavimus.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Aliejaus ir riebalų valdymo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2366/98 21 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose numatytos sumos 2004–2005 prekybos metams yra šios:

Graikijai, atitinkamai 2,0 EUR ir 2,0 EUR

Ispanijai, atitinkamai 4,5 EUR ir 2,2 EUR

Prancūzijai, atitinkamai 0,0 EUR ir 0,0 EUR

Italijai, atitinkamai 2,0 EUR ir 2,2 EUR

Maltajai, atitinkamai 0,0 EUR ir 0,0 EUR

Portugalijai, atitinkamai 0,0 EUR ir 6,5 EUR

Slovėnijai, atitinkamai 0,0 EUR ir 0,0 EUR

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. balandžio 14 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)   OL 172, 1966 9 30, p. 3025/66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 865/2004 (OL L 161, 2004 4 30, p. 97).

(2)   OL L 293, 1998 10 31, p. 50. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1432/2004 (OL L 264, 2004 8 11, p. 6).


2005 4 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 97/9


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 568/2005

2005 m. balandžio 14 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1159/2003, nustatantį išsamias tam tikrų tarifinių kvotų ir lengvatinių susitarimų, taikomų cukranendrių cukraus importui 2003–2004, 2004–2005 ir 2005–2006 prekybos metais taikymo taisykles, ir iš dalies keičiantis Reglamentus (EB) Nr. 1464/95 ir (EB) Nr. 779/96

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (1), ypač į jo 22 straipsnio 2 dalį ir 39 straipsnio 6 dalį,

atsižvelgdama į 1996 m. birželio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1095/96 dėl lengvatų, numatytų CXL sąraše, sudarytame pasibaigus deryboms dėl GATT XXIV.6 straipsnio, įgyvendinimo (2), ypač į jo 1 straipsnį,

kadangi:

(1)

Patirtis, įgyta 2003–2004 prekybos metais, kurie buvo pirmasis tiekimo laikotarpis taikant Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1159/2003 (3), parodė, kad reikia patobulinti šiame reglamente nustatytas bendras išsamias taikymo taisykles, ypač nustatant AKR–Indijos preferencinio cukraus pristatymo įsipareigojimų kiekius.

(2)

Kad būtų galima užtikrinti patenkinamą galimybę prognozuoti prekybinių sandorių sklandumą, prieš konkretų pristatymo laikotarpį Komisija, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 1260/200 142 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka turėtų nustatyti preliminarius pristatymo įsipareigojimų kiekius.

(3)

Pristatymo laikotarpiu, turint daugiau informacijos apie ankstesniais metais pristatytus kiekius, šiuos kiekius reikėtų nustatyti kaip koreguotinus, jeigu to reikėtų gavus tikslią informaciją. Neapeinant atliktinų tyrimų, taip pat būtina pritaikyti metodą, padėsiantį nustatyti pristatymo įsipareigojimų kiekius, importo licencijų nominalius kiekius, kurių konkretaus importo į Bendriją nebuvo įmanoma užregistruoti.

(4)

Reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1159/2003.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1159/2003 9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

1.   Pagal Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 42 straipsnio 2 dalį, vadovaudamasi AKR protokolo 3 ir 7 straipsniais, Susitarimo su Indija 3 ir 7 straipsniais ir šio reglamento 11 ir 12 straipsniais, Komisija nustato kiekius, kuriuos įsipareigojama pristatyti per kiekvieną pristatymo laikotarpį, ir kiekvieną eksportuojančią šalį.

2.   Pristatymo įsipareigojimų kiekiai pristatymo laikotarpiui yra:

a)

preliminariai nustatomi iki gegužės 1 d., neprasidėjus atitinkamam laikotarpiui;

b)

tvirtinami iki atitinkamo laikotarpio vasario 1 d.;

c)

patikslinami per atitinkamą laikotarpį, jeigu to reikia dėl naujos informacijos, ir ypač siekiant išsiaiškinti tinkamai pagrįstus konkrečius atvejus.

Pristatymo įsipareigojimai, į kuriuos atsižvelgiama išduodant 4 straipsnyje nurodytas licencijas, atitinka pirmoje pastraipoje apibrėžtus kiekius, kurie tam tikrais atvejais koreguojami vadovaujantis AKR protokolo ir Susitarimo su Indija 3 ir 7 straipsniais.

3.   Pristatymo įsipareigojimų kiekiai yra nustatyti taikant AKR protokolo 3 ir 7 straipsnius, Susitarimo su Indija 3 ir 7 straipsnius bei šio reglamento 11 ir 12 straipsnius, visų pirma atsižvelgiant į:

a)

per ankstesnius pristatymo laikotarpius užregistruotus pristatymus;

b)

kiekius, pagal AKR protokolo ir Susitarimo su Indija 7 straipsnį laikomus kiekiais, kurių nebuvo įmanoma pateikti.

Kai nominaliems kiekiams išduoti importo sertifikatai viršija ankstesniais pristatymo laikotarpiais užregistruotus pristatymo kiekius, neapeinant kompetetingų institucijų atliktinų tyrimų rezultatų, nominalių sertifikatų kiekiai, kurių Bendrijoje nebuvo įmanoma užregistruoti, priskiriami kiekiams, nurodytiems pirmos pastraipos a punkte.

4.   2 pastraipos c punkte numatyti patikslinimai gali sudaryti pirmiau paminėtų kiekių paskirstymus tarp dviejų, vienas po kito einančių laikotarpių, jeigu tai nesutrikdo tiekimo tvarkos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 39 straipsnyje.

5.   Kiekvienam pristatymo laikotarpiui nustatytas bendras kiekis, kurį įsipareigoja pristatyti konkrečios eksportuojančios šalys, yra importuojamas kaip AKR–Indijos preferencinis cukrus, kurį pristatant taikomas nulinis muito tarifas.

2003–2004, 2004–2005 ir 2005–2006 prekybos metams numatyta prievolė pristatyti cukrų žymima šiuo serijos Nr.: „AKR–Indijos lengvatinėmis sąlygomis įvežamas cukrus, serijos Nr. 09.4321“.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. balandžio 14 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)   OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 39/2004 (OL L 6, 2004 1 10, p. 16).

(2)   OL L 146, 1996 6 20, p. 1.

(3)   OL L 162, 2003 7 1, p. 25. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1409/2004 (OL L 256, 2004 8 3, p. 11).


2005 4 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 97/11


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 569/2005

2005 m. balandžio 14 d.

nustatantis pereinamojo laikotarpio priemonę 2004–2005 prekybos metams dėl Čekijos Respublikoje, Estijoje, Kipre, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Maltoje, Lenkijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje intervencijai siūlomų grūdų sandėliavimo finansavimo

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos stojimo sutartį,

atsižvelgdama į Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos stojimo aktą, ypač į jo 41 straipsnio pirmą pastraipą,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1),

kadangi:

(1)

Kai kurių valstybių narių prašymu Komisijos reglamentas (EB) Nr. 495/2005 (2) dviem mėnesiais pratęsia 2004–2005 prekybos metų maksimalų intervencijai siūlomų grūdų pristatymo terminą 2004 m. gegužės 1 d. į Europos Sąjungą įstojusioms valstybėms, tačiau ne ilgiau kaip iki 2005 m. liepos 31 d.

(2)

Dėl šios priemonės gali susidaryti papildomų sandėliavimo išlaidų pristatytiems grūdams šiuo nauju terminu, pasibaigus iš pradžių, 2000 m. balandžio 19 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 824/2000 4 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje, nustatančioje intervencinių agentūrų vykdomo grūdų priėmimo procedūras bei analizės metodus grūdų kokybei nustatyti (3) nustatytam terminui.

(3)

Remiantis 1978 m. rugpjūčio 2 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1883/78, išdėstančio bendrąsias taisykles dėl intervencijoms skirto Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus finansavimo 6 straipsniu (4), EŽŪOGF Garantijų skyrius apmoka išlaidas, susijusias su sandėliavimo operacijomis. Valstybių narių išlaidas dėl galimo minėtų papildomų sandėliavimo išlaidų grąžinimo reikėtų prilyginti intervencinių agentūrų paprastai patiriamoms sandėliavimo išlaidoms ir numatyti, kad jas finansuotų EŽŪOGF Garantijų skyrius pagal tą patį standartinį dydį, atsižvelgiant į mėnesinį padidinimą, pridedamą prie intervencinės kainos, kurios dydis numatytas Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 4 straipsnio 3 dalyje.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų valdymo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kai Čekijos Respublikoje, Estijoje, Kipre, Latvijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Maltoje, Lenkijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje intervencijai siūlomus grūdus realiai perima intervencinės agentūros, pasibaigus Reglamento (EB) Nr. 824/2000 4 straipsnio 3 dalies trečiojoje pastraipoje numatytam pristatymo terminui, valstybių narių patirtos sandėliavimo išlaidos nuo šio laikotarpio pabaigos iki realios pristatymo į pristatymo plane nurodytą sandėlį datos (tas pristatymas turėtų vykti iki Reglamente (EB) Nr. 495/2005 numatytos datos) yra prilyginamos Reglamento (EEB) Nr. 1883/78 6 straipsnyje numatytoms išlaidoms.

2 straipsnis

Reglamento (EEB) Nr. 1883/78 6 straipsnio 1 dalyje numatytas standartinis dydis yra skaičiuojamas pagal standartinį dydį, kurį Bendrija grąžino valstybėms narėms už 2004–2005 prekybos metais supirktus grūdus, nustatytą 2004 m. spalio 8 d. Komisijos sprendimu (5), t. y, 1,26 euro už toną per mėnesį, iš kurio išskaičiuojama mėnesinio padidinimo suma, kurios dydis numatytas Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 4 straipsnio 3 dalyje, t. y., 0,46 euro už toną per mėnesį, tas padidinimas buvo pridėtas prie intervencinės kainos už kiekvieną mėnesį po Reglamento (EB) Nr. 824/2000 4 straipsnio 3 dalies trečioje pastraipoje numatyto galutinio termino.

Į šias išlaidas atsižvelgiama metinių ataskaitų, numatytų Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3492/90 (6) ir išlaidų fizinėms operacijoms, susijusioms su intervencinių agentūrų vykdomu produktų supirkimu, kontekste.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas 2004–2005 prekybos metams.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. balandžio 14 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)   OL L 270, 2003 10 21, p. 78.

(2)   OL L 82, 2005 3 31, p. 5.

(3)   OL L 100, 2000 3 20, p. 31. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 777/2004 (OL L 123, 2004 4 27, p. 50).

(4)   OL L 216, 1978 8 5, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1259/96 (OL L 163, 1996 7 2, p. 10).

(5)  C(2004) 3706. Sprendimas neskelbtas.

(6)   OL L 337, 1990 12 4, p. 3.


2005 4 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 97/13


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 570/2005

2005 m. balandžio 14 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 118/2005 dėl biudžeto viršutinių ribų nustatymo tiesioginėms išmokoms, mokėtinoms pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 71 straipsnį

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantį tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies pakeičiantį Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 (1), ypač į jo 71 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 118/2005 IV priede, iš dalies keičiančiame Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 VIII priedą ir nustatančiame biudžeto viršutines ribas daliniam ar savanoriškam bendrosios išmokos schemos įgyvendinimui ir tame reglamente numatytus metinius finansinius paketus bendrosios išmokos schemai, pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 71 straipsnį 2005 finansiniams metams yra nustatomos mokėtinų tiesioginių išmokų biudžeto viršutinės ribos.

(2)

Skaičiuodama teises į bendrąsias išmokas, Prancūzija neseniai nustatė nemažų neatitikimų tarp finansinių rezultatų, gautų pagal individualius fizinius duomenis, susijusius su įvairiomis tiesioginėmis išmokomis per referencinį laikotarpį, kuriais remiantis nustatytos referencinės sumos, ir Prancūzijos pateiktų duomenų, kuriais buvo naudotasi nustatant taikytinas biudžeto viršutines ribas įvairioms tiesioginėmis išmokoms pagal Reglamentą (EB) Nr. 118/2005.

(3)

Reikėtų iš dalies pakeisti Reglamentu (EB) Nr. 118/2005 2005 m. nustatytas ir Prancūzijoje taikomas biudžeto viršutines ribas tiesioginėms išmokoms.

(4)

Reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 118/2005.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Tiesioginių išmokų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 118/2005 IV priedas pakeičiamas šio reglamento priedu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. balandžio 14 d.

Komisijos vardu,

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)   OL L 270, 2003 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 118/2005 (OL L 24, 2005 1 27, p. 15).


PRIEDAS

„IV PRIEDAS

DĖL BIUDŽETO VIRŠUTINIŲ RIBŲ NUSTATYMO MOKĖTINOMS TIESIOGINĖMS IŠMOKOMS PAGAL REGLAMENTO (EB) NR. 1782/2003 71 STRAIPSNĮ

2005 kalendoriniai metai

(tūkst. eurų)

 

Graikija

Suomija

Prancūzija (*1)

Malta

Nyderlandai

Slovėnija

Ispanija (*1)

Išmokos už pasėlių plotą (63 EUR/t)

297 389

278 100

5 050 765

174

174 186

12 467

1 621 440

Išmokos už pasėlių plotą (63 EUR/t) POSEI

 

 

 

 

 

 

23

Konkreti regioninė pagalba už pasėlius (24 EUR/t)

 

80 700

 

 

 

 

 

Priemoka už kietuosius kviečius (291 EUR/ha) ir specialioji pagalba netradicinėms zonoms (46 EUR/ha)

179 500

 

62 828

 

 

 

171 822

Pagalba už ankštinius augalus

2 100

 

1 331

 

 

 

60 518

Pagalba už ankštinius augalus, POSEI

 

 

 

 

 

 

1

Pagalba už sėklas

1 400

2 900

16 581

29

10 400

35

10 347

Priemoka už karves žindenes

25 700

9 300

733 137

26

10 900

5 183

279 830

Papildoma priemoka už karves žindenes

3 100

600

1 279

3

 

626

28 937

Speciali priemoka už jautieną

29 900

40 700

389 619

201

20 400

5 813

147 721

Skerdimo priemoka už suaugusius galvijus

8 000

27 600

253 119

144

62 200

3 867

142 954

Skerdimo priemoka už veršelius

 

100

79 472

 

40 300

538

602

Galvijienos sektoriaus ekstensifikacijos išmoka

17 600

16 780

260 795

 

900

5 360

153 486

Papildomi mokėjimai galvijienos gamintojams

3 800

6 100

90 586

19

23 900

889

31 699

Išmokos už avis ir ožkas

180 300

1 200

136 021

53

13 800

520

366 997

Papildomos išmokos už avis ir ožkas

63 200

400

40 391

18

300

178

111 589

Papildomos išmokos avių ir ožkų augintojams

8 800

100

7 026

3

700

26

18 655

Išmokos bulvių krakmolo gamintojams (44,216 EUR/t)

 

2 400

11 250

 

21 800

 

 

Pagalba už plotą: ryžiai (102 EUR/t)

15 400

 

10 827

 

 

 

67 991

Pagalba už plotą: ryžiai (102 EUR/t), Prancūzijos užjūrio departamentai

 

 

3 053

 

 

 

 

Parama sausų pašarų gamintojams

1 100

20

41 224

 

6 800

 

44 075

Papildomos priemokos už galvijus ir avis Egėjo salose

1 000

 

 

 

 

 

 

Pagalba už plotą: apyniai

 

 

391

 

 

298

375


(*1)  Atskaičiavus pagalbos sumas, atitinkančias gyvulių sektoriuje ataskaitiniais 2000–2002 metais atokiausiuose regionuose mokamas priemokas.“


2005 4 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 97/15


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 571/2005

2005 m. balandžio 14 d.

nustatantis reprezentacines kainas ir papildomus importo muitus už cukraus sektoriaus produktą melasą, taikomus nuo 2005 m. balandžio 15 d.

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkos organizavimo (1) ypač į jo 24 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

1995 m. birželio 23 d. Reglamentas (EB) Nr. 1422/95, nustatantis išsamias cukraus sektoriaus produkto melasos importo įgyvendinimo taisykles ir iš dalies pakeičiantis Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 785/68 (2) numato, kad melasos importo CIF kainos, nustatytos pagal Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 785/68 (3) yra „reprezentacinės kainos“. Ši kaina laikoma nustatyta už standartinę kokybę, apibrėžtą Reglamento (EEB) Nr. 785/68 1 straipsnyje.

(2)

Reprezentacinės kainos nustatomos remiantis visa Reglamento (EEB) Nr. 785/68 3 straipsnyje numatyta informacija, išskyrus atvejus, numatytus šio reglamento 4 straipsnyje, o tam tikrais atvejais šias kainas galima nustatyti pagal Reglamento (EEB) Nr. 875/68 7 straipsnyje pateiktą metodą.

(3)

Koreguojant kainas, kurios nėra taikomos standartinei kokybei, reikia padidinti arba sumažinti kainas pagal siūlomos melasos kokybę, atsižvelgiant į Reglamento (EEB) Nr. 785/68 6 straipsnio nuostatas.

(4)

Kai skiriasi atitinkamo produkto slenkstinė kaina ir jo reprezentacinė kaina, reikia nustatyti papildomus importo muitus, Reglamento (EB) Nr. 1422/95 3 straipsnyje numatyta tvarka. Jeigu pagal Reglamento (EB) Nr. 1422/95 5 straipsnio nuostatas taikomas atleidimas nuo importo muitų, reikia nustatyti tam tikrus tų importo muitų dydžius.

(5)

Reikia nustatyti reprezentacines kainas ir papildomus importo muitus minėtiems produktams pagal Reglamento (EB) Nr. 1422/95 1 straipsnio 2 dalį ir 3 straipsnio 1 dalį.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1422/95 1 straipsnyje išvardytiems produktams taikomos reprezentacinės kainos ir papildomi importo muitai yra nustatomi priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. balandžio 15 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. balandžio 14 d.

Komisijos vardu

J. M. SILVA RODRÍGUEZ

Generalinis direktorius žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalams


(1)   OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeiti mais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 39/2004 (OL L 6, 2004 1 10, p. 16).

(2)   OL L 141, 1995 6 24, p. 12. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 79/2003 (OL L 13, 2003 1 18, p. 4).

(3)   OL 145, 1968 6 27, p. 12. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1422/1995.


PRIEDAS

Reprezentacinės kainos ir papildomi importo muitai už cukraus sektoriaus produktą melasą, taikomi nuo 2005 m. balandžio 15 d.

(EUR)

KN kodas

Reprezentacinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto

Papildomas muitas už 100 kg neto atitinkamo produkto

Importo muito už 100 kg neto atitinkamo produkto dydis, kai pagal Reglamento (EB) Nr. 1422/95 5 straipsnio nuostatas taikomas atleidimas (1)

1703 10 00  (2)

10,68

0

1703 90 00  (2)

11,10

0


(1)  Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1422/95 5 straipsnio nuostatomis, šis dydis pakeičia šiems produktams bendrajame muitų tarife nustatytą muitą.

(2)  Nustatoma standartinei kokybei, kaip ji apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 785/68 1 straipsnyje su pakeitimais.


2005 4 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 97/17


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 572/2005

2005 m. balandžio 14 d.

nustatantis grąžinamąsias išmokas už neperdirbto baltojo cukraus ir neperdirbto žaliavinio cukraus eksportą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkos organizavimo (1), ypač į jo 27 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnyje nustatyta, kad skirtumas tarp minėto reglamento 1 straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų produktų kainų arba biržos kainų ir Bendrijos kainų gali būti dengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Reglamente (EB) Nr. 1260/2001 numatyta, kad grąžinamosios išmokos už nedenatūruotą baltąjį cukrų ir žaliavinį cukrų, eksportuojamus neperdirbtus, turi būti nustatytos atsižvelgiant į padėtį Bendrijos cukraus rinkoje ir pasaulinėje cukraus rinkoje, ypač į minėto reglamento 28 straipsnyje išvardintus kainų ir sąnaudų veiksnius. Tame pačiame straipsnyje numatyta, kad taip pat reikėtų atsižvelgti ir į siūlomo eksporto ekonominį aspektą.

(3)

Grąžinamoji išmoka už žaliavinį cukrų turi būti nustatyta už standartinę kokybę, kuri yra apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 I priedo II dalyje. Ši grąžinamoji išmoka nustatoma remiantis ir sio Reglamento 28 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Karamelinis cukrus buvo apibrėžtas 1995 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2135/95, nustatančiame išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų suteikimo cukraus sektoriuje taikymo taisykles (2). Tokiu būdu apskaičiuojamas grąžinamosios išmokos už cukrų, į kurį nepridėta aromatinių arba dažiųjų medžiagų, dydis turi būti taikomas pagal jame esantį sacharozės kiekį ir turi būti nustatytas už kiekvieną jos kiekio procentą.

(4)

Tam tikrais atvejais grąžinamosios išmokos dydis gali būti nustatytas kitokio pobūdžio teisės aktais.

(5)

Grąžinamoji išmoka nustatoma kas dvi savaites. Tarpiniu laikotarpiu ji gali būti iš dalies pakeista.

(6)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad grąžinamoji išmoka už minėto reglamento 1 straipsnyje numatytus produktus gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, jei tai sąlygoja padėtis pasaulinėje rinkoje arba tam tikrų rinkų specifiniai reikalavimai.

(7)

Nuo 2001 metų pradžios didelėmis apimtimis ir sparčiai didėjęs pagal preferencinį režimą vykdytas cukraus importas iš Vakarų Balkanų ir Bendrijos cukraus eksportas į šias šalis, atrodo, yra gerokai dirbtino pobūdžio.

(8)

Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, kuris pasireikštų cukraus sektoriaus produktų, už kuriuos skirta eksporto grąžinamoji išmoka, reimportu į Bendriją, reikėtų visoms Balkanų šalims nenustatyti grąžinamosios išmokos už šiame reglamente išvardytų produktų eksportą.

(9)

Atsižvelgiant į šiuos veiksnius ir į esamą padėtį cukraus sektoriaus rinkose, ypač į cukraus kursus biržose arba kainas Bendrijoje ir pasaulinėje rinkoje, reikėtų nustatyti atitinkamų dydžių grąžinamąsias išmokas.

(10)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Grąžinamosios išmokos už Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 1 straipsnio 1 dalies a punkte išvardytus produktus, eksportuojamus neperdirbtus ir nedenatūruotus, nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. balandžio 15 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. balandžio 14 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)   OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 39/2004 (OL L 6, 2004 1 10, p. 16).

(2)   OL L 214, 1995 9 8, p. 16.


PRIEDAS

GRĄŽINAMOSIOS IŠMOKOS UŽ NEPERDIRBTO BALTOJO CUKRAUS IR NEPERDIRBTO ŽALIAVINIO CUKRAUS EKSPORTĄ 2005 M. BALANDŽIO 15 D. (1)

Produktų kodas

Paskirtis

Mato vienetas

Grąžinamųjų išmokų dydis

1701 11 90 9100

S00

EUR/100 kg

32,40  (2)

1701 11 90 9910

S00

EUR/100 kg

33,90  (2)

1701 12 90 9100

S00

EUR/100 kg

32,40  (2)

1701 12 90 9910

S00

EUR/100 kg

33,90  (2)

1701 91 00 9000

S00

EUR/1 % sacharozės × 100 kg produkto neto

0,3522

1701 99 10 9100

S00

EUR/100 kg

35,22

1701 99 10 9910

S00

EUR/100 kg

36,85

1701 99 10 9950

S00

EUR/100 kg

36,85

1701 99 90 9100

S00

EUR/1 % sacharozės × 100 kg produkto neto

0,3522

N. B.: Produktų kodai ir „A “ serijos paskirčių kodai yra nustatyti Komisijos reglamente (EEB) Nr. 3846/87 (OL L 366, 1987 12 24, p. 1), su pakeitimais.

Paskirčių skaitiniai kodai yra apibrėžti Reglamente (EB) Nr. 2081/2003 (OL L 313, 2003 11 28, p. 11).

Kitos paskirtys apibrėžiamos taip:

S00

:

visos paskirtys (trečiosios šalys, kitos teritorijos, maisto tiekimas ir paskirtys, prilygintos eksportui už Bendrijos ribų), išskyrus Albaniją, Kroatiją, Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją ir Juodkalniją (įskaitant Kosovą, kaip jis yra apibrėžtas 1999 m. birželio 10 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1244) ir Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, tačiau netaikoma cukrui, pridėtam į produktus, išvardytus Tarybos reglamento Nr. 2201/96 (OL L 297, 1996 11 21, p. 29) 1 straipsnio 2 dalies b punkte.


(1)  Šiame priede nustatyti dydžiai netaikomi eksportui nuo 2005 m. vasario 1 d., pagal 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimą 2005/45/EB dėl Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo, iš dalies keičiančio 1972 m. liepos 22 d. Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl perdirbtiems žemės ūkio produktams taikomų nuostatų, sudarymo ir laikino taikymo (OL L 23, 2005 1 26, p. 17).

(2)  Šis dydis taikomas žaliaviniam cukrui, kurio išeiga yra 92 %. Jei eksportuojamo žaliavinio cukraus išeiga nėra lygi 92 %, taikytinas grąžinamosios išmokos dydis nustatomas pagal Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 28 straipsnio 4 dalies nuostatas.


2005 4 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 97/19


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 573/2005

2005 m. balandžio 14 d.

nustatantis didžiausią grąžinamąją išmoką už baltojo cukraus eksportą į kai kurias trečiąsias šalis 23-ajame daliniame konkurse, vykdomame remiantis Reglamente (EB) Nr. 1327/2004 numatytu nuolatiniu konkursu

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkos organizavimo (1), ypač į jo 27 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

2004 m. liepos 19 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1327/2004 dėl 2004–2005 prekybos metais vykdomo nuolatinio konkurso, siekiant nustatyti eksporto muitus ir (arba) grąžinamąsias išmokas už baltojo cukraus eksportą (2), numatyta vykdyti dalinius konkursus dėl tokio cukraus eksporto į trečiąsias šalis.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1327/2004 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad didžiausias grąžinamosios išmokos dydis daliniame konkurse nustatomas pagal aplinkybes, visų pirma atsižvelgiant į cukraus rinkos Bendrijoje bei pasaulinės cukraus rinkos padėtį ir numatomą raidą.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1327/2004 nuostatomis vykdomame 23-ajame daliniame konkurse yra nustatoma 39,991 EUR/100 kg didžiausia grąžinamoji išmoka už baltojo cukraus eksportą į kai kurias į trečiąsias šalis.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. balandžio 15 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. balandžio 14 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)   OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 39/2004 (OL L 6, 2004 1 10, p. 16).

(2)   OL L 246, 2004 7 20, p. 23. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1685/2004 (OL L 303, 2004 9 30, p. 21).


2005 4 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 97/20


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 574/2005

2005 m. balandžio 14 d.

nustatantis eksporto grąžinamąsias išmokas pieno ir pieno produktų sektoriuje

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1255/1999 dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo (1), ypač į jo 31 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 31 straipsnio nuostatas skirtumas tarp to reglamento 1 straipsnyje išvardytų produktų kainų tarptautinėje prekyboje ir tų produktų kainų Bendrijoje gali būti padengtas eksporto grąžinamąja išmoka, kuri būtų ne didesnė, negu leidžiama susitarimais, sudarytais laikantis Sutarties 300 straipsnio nuostatų.

(2)

Reglamente (EB) Nr. 1255/1999 numatyta, kad grąžinamosios išmokos už to reglamento 1 straipsnyje nurodytus produktus, eksportuojamus esamos būklės, turėtų būti nustatytos, atsižvelgiant į:

pieno bei pieno produktų kainų ir aprūpinimo padėtį bei raidos perspektyvas Bendrijos rinkoje, ir pieno bei pieno produktų kainas tarptautinėse rinkose,

prekybos išlaidas ir palankiausias transporto išlaidas, susidarančias gabenant iš Bendrijos rinkos į uostus ar kitas vietas, iš kurių Bendrija eksportuoja, ir į išlaidas, susidariusias išleidžiant produktus į rinką paskirties šalyse,

pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkų bendro organizavimo tikslus – užtikrinti šiose rinkose pusiausvyrą ir natūralią kainų bei prekybos raidą,

apribojimus, kuriuos lemia pagal Sutarties 300 straipsnio nuostatas sudaryti susitarimai,

būtinybę išvengti Bendrijos rinkos trikdymų,

ekonominį planuojamo eksporto aspektą.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 31 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kainos Bendrijoje turėtų būti nustatomos atsižvelgiant į tas einamąsias kainas, kurios yra pačios palankiausios eksportui, o tarptautinių rinkų kainos turėtų būti nustatytos atsižvelgiant visų pirma į:

a)

trečiųjų šalių rinkose vyraujančias kainas;

b)

importui iš trečiųjų šalių palankiausias kainas paskirties trečiosiose šalyse;

c)

gamybos kainas, užfiksuotas trečiosiose šalyse eksportuotojose, prireikus atsižvelgiant į tų šalių skiriamas subsidijas;

d)

Bendrijos franko pasienyje siūlomas kainas.

(4)

Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 31 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties arba specifinių tam tikrų rinkų reikalavimų gali reikėti nustatyti skirtingą grąžinamąją išmoką už to reglamento 1 straipsnyje nurodytus produktus priklausomai nuo paskirties vietos.

(5)

Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 31 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad produktų, už kuriuos skiriama eksporto grąžinamoji išmoka, sąrašas ir šios išmokos dydis nustatomi ne rečiau kaip kartą per keturias savaites. Tačiau grąžinamosios išmokos suma gali išlikti tokia pati ilgiau kaip keturias savaites.

(6)

1999 m. sausio 26 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 174/1999, nustatančio išsamias specialiąsias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 804/68 taikymo taisykles dėl pieno ir pieno produktų eksporto licencijų ir eksporto grąžinamųjų išmokų (2), 16 straipsnyje numatyta, kad pieno produktų su cukraus priedais grąžinamoji išmoka lygi dviejų komponentų sumai. Pirmas komponentas yra tam, kad būtų atsižvelgta į produkte esantį pieno produkto kiekį, ir šis komponentas apskaičiuojamas dauginant bazinį grąžinamosios išmokos dydį iš visame produkte esančio pieno produkto kiekio. Kitas komponentas yra tam, kad būtų atsižvelgta į pridėtos sacharozės kiekį, ir šis komponentas apskaičiuojamas dauginant visame produkte esančios sacharozės kiekį iš grąžinamosios išmokos dydžio, taikytino tą dieną, kai eksportuojami 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (3), 1 straipsnio 1 dalies d punkte nurodyti produktai. Tačiau į pastarąjį komponentą atsižvelgiama tik tada, kai pridėtoji sacharozė buvo pagaminta iš Bendrijoje išaugintų cukrinių runkelių ir cukranendrių.

(7)

Komisijos reglamente (EEB) Nr. 896/84 (4), yra numatyta papildomų taisyklių dėl grąžinamųjų išmokų skyrimo keičiantis pieno metams. Šiose taisyklėse numatyta skirti skirtingas grąžinamąsias išmokas priklausomai nuo produktų pagaminimo datos.

(8)

Apskaičiuojant grąžinamosios išmokos dydį už lydytus sūrius, būtina numatyti, kad tuo atveju, kai yra pridėta kazeino ir (arba) kazeinatų, į jų kiekį nereikėtų atsižvelgti.

(9)

Taikant šias taisykles dabartinei pieno ir pieno produktų sektoriaus rinkų situacijai, ir ypač šių produktų kainoms Bendrijoje ir pasaulinėje rinkoje, reikėtų nustatyti tokio dydžio eksporto grąžinamąsias išmokas, kokios nurodomos priede.

(10)

Pieno ir pieno produktų vadybos komitetas nepateikė nuomonės per pirmininko nustatytą laiką,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 31 straipsnyje numatytos eksporto grąžinamosios išmokos už produktus, eksportuojamus esamos būklės, yra nustatomos tokio dydžio, koks nurodytas priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. balandžio 15 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. balandžio 14 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)   OL L 160, 1999 6 26, p. 48. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 186/2004 (OL L 29, 2004 2 3, p. 6).

(2)   OL L 20, 1999 1 27, p. 8. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1846/2004 (OL L 322, 2004 10 22, p. 16).

(3)   OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 39/2004 (OL L 6, 2004 1 10, p. 16).

(4)   OL L 91, 1984 4 1, p. 71. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 222/88 (OL L 28, 1988 2 1, p. 1).


PRIEDAS

prie 2005 m. balandžio 14 d. Komisijos reglamento, nustatančio eksporto grąžinamąsias išmokas pieno ir pieno produktų sektoriuje

Produkto kodas

Paskirtis

Matavimo vienetas

Grąžinamųjų išmokų dydis

0401 10 10 9000

970

EUR/100 kg

1,548

0401 10 90 9000

970

EUR/100 kg

1,548

0401 20 11 9500

970

EUR/100 kg

2,393

0401 20 19 9500

970

EUR/100 kg

2,393

0401 20 91 9000

970

EUR/100 kg

3,028

0401 30 11 9400

970

EUR/100 kg

6,987

0401 30 11 9700

970

EUR/100 kg

10,49

0401 30 31 9100

L01

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

17,84

A01

EUR/100 kg

25,49

0401 30 31 9400

L01

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

27,87

A01

EUR/100 kg

39,82

0401 30 31 9700

L01

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

30,74

A01

EUR/100 kg

43,91

0401 30 39 9100

L01

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

17,84

A01

EUR/100 kg

25,49

0401 30 39 9400

L01

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

27,87

A01

EUR/100 kg

39,82

0401 30 39 9700

L01

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

30,74

A01

EUR/100 kg

43,91

0401 30 91 9100

L01

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

35,03

A01

EUR/100 kg

50,05

0401 30 99 9100

L01

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

35,03

A01

EUR/100 kg

50,05

0401 30 99 9500

L01

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

51,49

A01

EUR/100 kg

73,55

0402 10 11 9000

L01

EUR/100 kg

068

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

23,20

A01

EUR/100 kg

28,00

0402 10 19 9000

L01

EUR/100 kg

068

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

23,20

A01

EUR/100 kg

28,00

0402 10 91 9000

L01

EUR/kg

068

EUR/kg

L02

EUR/kg

0,2320

A01

EUR/kg

0,2800

0402 10 99 9000

L01

EUR/kg

068

EUR/kg

L02

EUR/kg

0,2320

A01

EUR/kg

0,2800

0402 21 11 9200

L01

EUR/100 kg

068

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

23,20

A01

EUR/100 kg

28,00

0402 21 11 9300

L01

EUR/100 kg

068

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

45,96

A01

EUR/100 kg

58,97

0402 21 11 9500

L01

EUR/100 kg

068

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

47,95

A01

EUR/100 kg

61,56

0402 21 11 9900

L01

EUR/100 kg

068

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

51,10

A01

EUR/100 kg

65,60

0402 21 17 9000

L01

EUR/100 kg

068

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

23,20

A01

EUR/100 kg

28,00

0402 21 19 9300

L01

EUR/100 kg

068

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

45,96

A01

EUR/100 kg

58,97

0402 21 19 9500

L01

EUR/100 kg

068

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

47,95

A01

EUR/100 kg

61,56

0402 21 19 9900

L01

EUR/100 kg

068

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

51,10

A01

EUR/100 kg

65,60

0402 21 91 9100

L01

EUR/100 kg

068

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

51,42

A01

EUR/100 kg

66,00

0402 21 91 9200

L01

EUR/100 kg

068

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

51,72

A01

EUR/100 kg

66,40

0402 21 91 9350

L01

EUR/100 kg

068

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

52,26

A01

EUR/100 kg

67,08

0402 21 91 9500

L01

EUR/100 kg

068

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

56,16

A01

EUR/100 kg

72,09

0402 21 99 9100

L01

EUR/100 kg

068

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

51,42

A01

EUR/100 kg

66,00

0402 21 99 9200

L01

EUR/100 kg

068

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

51,72

A01

EUR/100 kg

66,40

0402 21 99 9300

L01

EUR/100 kg

068

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

52,26

A01

EUR/100 kg

67,08

0402 21 99 9400

L01

EUR/100 kg

068

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

55,15

A01

EUR/100 kg

70,80

0402 21 99 9500

L01

EUR/100 kg

068

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

56,16

A01

EUR/100 kg

72,09

0402 21 99 9600

L01

EUR/100 kg

068

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

60,12

A01

EUR/100 kg

77,17

0402 21 99 9700

L01

EUR/100 kg

068

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

62,36

A01

EUR/100 kg

80,06

0402 21 99 9900

L01

EUR/100 kg

068

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

64,96

A01

EUR/100 kg

83,38

0402 29 15 9200

L01

EUR/kg

L02

EUR/kg

0,2320

A01

EUR/kg

0,2800

0402 29 15 9300

L01

EUR/kg

L02

EUR/kg

0,4596

A01

EUR/kg

0,5897

0402 29 15 9500

L01

EUR/kg

L02

EUR/kg

0,4795

A01

EUR/kg

0,6156

0402 29 15 9900

L01

EUR/kg

L02

EUR/kg

0,5110

A01

EUR/kg

0,6560

0402 29 19 9300

L01

EUR/kg

L02

EUR/kg

0,4596

A01

EUR/kg

0,5897

0402 29 19 9500

L01

EUR/kg

L02

EUR/kg

0,4795

A01

EUR/kg

0,6156

0402 29 19 9900

L01

EUR/kg

L02

EUR/kg

0,5110

A01

EUR/kg

0,6560

0402 29 91 9000

L01

EUR/kg

L02

EUR/kg

0,5142

A01

EUR/kg

0,6600

0402 29 99 9100

L01

EUR/kg

L02

EUR/kg

0,5142

A01

EUR/kg

0,6600

0402 29 99 9500

L01

EUR/kg

L02

EUR/kg

0,5515

A01

EUR/kg

0,7080

0402 91 11 9370

L01

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

4,958

A01

EUR/100 kg

7,083

0402 91 19 9370

L01

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

4,958

A01

EUR/100 kg

7,083

0402 91 31 9300

L01

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

5,859

A01

EUR/100 kg

8,371

0402 91 39 9300

L01

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

5,859

A01

EUR/100 kg

8,371

0402 91 99 9000

L01

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

21,53

A01

EUR/100 kg

30,75

0402 99 11 9350

L01

EUR/kg

L02

EUR/kg

0,1268

A01

EUR/kg

0,1812

0402 99 19 9350

L01

EUR/kg

L02

EUR/kg

0,1268

A01

EUR/kg

0,1812

0402 99 31 9150

L01

EUR/kg

L02

EUR/kg

0,1316

A01

EUR/kg

0,1880

0402 99 31 9300

L01

EUR/kg

L02

EUR/kg

0,1288

A01

EUR/kg

0,1840

0402 99 39 9150

L01

EUR/kg

L02

EUR/kg

0,1316

A01

EUR/kg

0,1880

0403 90 11 9000

L01

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

22,88

A01

EUR/100 kg

27,61

0403 90 13 9200

L01

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

22,88

A01

EUR/100 kg

27,61

0403 90 13 9300

L01

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

45,54

A01

EUR/100 kg

58,45

0403 90 13 9500

L01

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

47,53

A01

EUR/100 kg

61,01

0403 90 13 9900

L01

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

50,65

A01

EUR/100 kg

65,01

0403 90 19 9000

L01

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

50,96

A01

EUR/100 kg

65,41

0403 90 33 9400

L01

EUR/kg

L02

EUR/kg

0,4554

A01

EUR/kg

0,5845

0403 90 33 9900

L01

EUR/kg

L02

EUR/kg

0,5065

A01

EUR/kg

0,6501

0403 90 51 9100

970

EUR/100 kg

1,548

0403 90 59 9170

970

EUR/100 kg

10,49

0403 90 59 9310

L01

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

17,84

A01

EUR/100 kg

25,49

0403 90 59 9340

L01

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

26,11

A01

EUR/100 kg

37,29

0403 90 59 9370

L01

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

26,11

A01

EUR/100 kg

37,29

0403 90 59 9510

L01

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

26,11

A01

EUR/100 kg

37,29

0404 90 21 9120

L01

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

19,79

A01

EUR/100 kg

23,88

0404 90 21 9160

L01

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

23,20

A01

EUR/100 kg

28,00

0404 90 23 9120

L01

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

23,20

A01

EUR/100 kg

28,00

0404 90 23 9130

L01

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

45,96

A01

EUR/100 kg

58,97

0404 90 23 9140

L01

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

47,95

A01

EUR/100 kg

61,56

0404 90 23 9150

L01

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

51,10

A01

EUR/100 kg

65,60

0404 90 29 9110

L01

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

51,42

A01

EUR/100 kg

66,00

0404 90 29 9115

L01

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

51,72

A01

EUR/100 kg

66,40

0404 90 29 9125

L01

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

52,26

A01

EUR/100 kg

67,08

0404 90 29 9140

L01

EUR/100 kg

L02

EUR/100 kg

56,16

A01

EUR/100 kg

72,09

0404 90 81 9100

L01

EUR/kg

L02

EUR/kg

0,2320

A01

EUR/kg

0,2800

0404 90 83 9110

L01

EUR/kg

L02

EUR/kg

0,2320

A01

EUR/kg

0,2800

0404 90 83 9130

L01

EUR/kg

L02

EUR/kg

0,4596

A01

EUR/kg

0,5897

0404 90 83 9150

L01

EUR/kg

L02

EUR/kg

0,4795

A01

EUR/kg

0,6156

0404 90 83 9170

L01

EUR/kg

L02

EUR/kg

0,5110

A01

EUR/kg

0,6560

0404 90 83 9936

L01

EUR/kg

L02

EUR/kg

0,1268

A01

EUR/kg

0,1812

0405 10 11 9500

L01

EUR/100 kg

075

EUR/100 kg

118,16

L02

EUR/100 kg

93,35

A01

EUR/100 kg

125,86

0405 10 11 9700

L01

EUR/100 kg

075

EUR/100 kg

121,10

L02

EUR/100 kg

95,68

A01

EUR/100 kg

129,00

0405 10 19 9500

L01

EUR/100 kg

075

EUR/100 kg

118,16

L02

EUR/100 kg

93,35

A01

EUR/100 kg

125,86

0405 10 19 9700

L01

EUR/100 kg

075

EUR/100 kg

121,10

L02

EUR/100 kg

95,68

A01

EUR/100 kg

129,00

0405 10 30 9100

L01

EUR/100 kg

075

EUR/100 kg

118,16

L02

EUR/100 kg

93,35

A01

EUR/100 kg

125,86

0405 10 30 9300

L01

EUR/100 kg

075

EUR/100 kg

121,10

L02

EUR/100 kg

95,68

A01

EUR/100 kg

129,00

0405 10 30 9700

L01

EUR/100 kg

075

EUR/100 kg

121,10

L02

EUR/100 kg

95,68

A01

EUR/100 kg

129,00

0405 10 50 9300

L01

EUR/100 kg

075

EUR/100 kg

121,10

L02

EUR/100 kg

95,68

A01

EUR/100 kg

129,00

0405 10 50 9500

L01

EUR/100 kg

075

EUR/100 kg

118,16

L02

EUR/100 kg

93,35

A01

EUR/100 kg

125,86

0405 10 50 9700

L01

EUR/100 kg

075

EUR/100 kg

121,10

L02

EUR/100 kg

95,68

A01

EUR/100 kg

129,00

0405 10 90 9000

L01

EUR/100 kg

075

EUR/100 kg

125,54

L02

EUR/100 kg

99,17

A01

EUR/100 kg

133,72

0405 20 90 9500

L01

EUR/100 kg

075

EUR/100 kg

110,78

L02

EUR/100 kg

87,51

A01

EUR/100 kg

118,00

0405 20 90 9700

L01

EUR/100 kg

075

EUR/100 kg

115,20

L02

EUR/100 kg

91,01

A01

EUR/100 kg

122,71

0405 90 10 9000

L01

EUR/100 kg

075

EUR/100 kg

151,14

L02

EUR/100 kg

119,41

A01

EUR/100 kg

161,00

0405 90 90 9000

L01

EUR/100 kg

075

EUR/100 kg

120,90

L02

EUR/100 kg

95,50

A01

EUR/100 kg

128,76

0406 10 20 9100

A00

EUR/100 kg

0406 10 20 9230

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

14,01

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

17,51

0406 10 20 9290

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

13,04

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

16,29

0406 10 20 9300

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

5,72

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

7,14

0406 10 20 9610

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

19,00

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

23,76

0406 10 20 9620

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

19,29

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

24,09

0406 10 20 9630

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

21,52

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

26,89

0406 10 20 9640

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

31,62

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

39,52

0406 10 20 9650

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

26,35

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

32,94

0406 10 20 9830

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

9,79

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

12,22

0406 10 20 9850

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

11,85

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

14,82

0406 20 90 9100

A00

EUR/100 kg

0406 20 90 9913

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

24,27

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

30,34

0406 20 90 9915

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

32,03

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

40,05

0406 20 90 9917

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

34,06

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

42,55

0406 20 90 9919

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

38,05

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

47,57

0406 30 31 9710

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

2,89

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

6,74

0406 30 31 9730

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

4,22

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

9,89

0406 30 31 9910

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

2,89

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

6,74

0406 30 31 9930

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

4,22

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

9,89

0406 30 31 9950

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

6,14

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

14,38

0406 30 39 9500

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

4,22

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

9,89

0406 30 39 9700

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

6,14

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

14,38

0406 30 39 9930

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

6,14

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

14,38

0406 30 39 9950

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

6,94

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

16,27

0406 30 90 9000

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

7,28

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

17,06

0406 40 50 9000

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

37,18

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

46,47

0406 40 90 9000

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

38,18

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

47,73

0406 90 13 9000

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

41,99

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

60,10

0406 90 15 9100

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

43,40

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

62,10

0406 90 17 9100

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

43,40

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

62,10

0406 90 21 9900

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

42,52

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

60,71

0406 90 23 9900

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

37,34

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

53,67

0406 90 25 9900

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

37,09

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

53,09

0406 90 27 9900

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

33,58

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

48,09

0406 90 31 9119

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

30,88

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

44,25

0406 90 33 9119

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

30,88

A00

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

44,25

0406 90 33 9919

A00

EUR/100 kg

0406 90 33 9951

A00

EUR/100 kg

0406 90 35 9190

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

43,66

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

62,79

0406 90 35 9990

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

43,66

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

62,79

0406 90 37 9000

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

41,99

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

60,10

0406 90 61 9000

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

46,27

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

66,95

0406 90 63 9100

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

46,04

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

66,40

0406 90 63 9900

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

44,25

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

64,13

0406 90 69 9100

A00

EUR/100 kg

0406 90 69 9910

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

44,25

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

64,13

0406 90 73 9900

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

38,54

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

55,21

0406 90 75 9900

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

38,80

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

55,80

0406 90 76 9300

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

34,99

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

50,08

0406 90 76 9400

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

39,19

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

56,10

0406 90 76 9500

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

37,28

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

52,91

0406 90 78 9100

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

36,15

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

52,81

0406 90 78 9300

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

38,33

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

54,74

0406 90 78 9500

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

37,97

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

53,89

0406 90 79 9900

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

31,00

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

44,56

0406 90 81 9900

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

39,19

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

56,10

0406 90 85 9930

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

42,31

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

60,89

0406 90 85 9970

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

38,80

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

55,80

0406 90 86 9100

A00

EUR/100 kg

0406 90 86 9200

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

35,61

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

52,80

0406 90 86 9300

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

36,13

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

53,36

0406 90 86 9400

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

38,36

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

56,10

0406 90 86 9900

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

42,31

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

60,89

0406 90 87 9100

A00

EUR/100 kg

0406 90 87 9200

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

29,68

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

43,99

0406 90 87 9300

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

33,16

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

49,00

0406 90 87 9400

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

34,03

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

49,74

0406 90 87 9951

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

38,48

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

55,09

0406 90 87 9971

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

38,48

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

55,09

0406 90 87 9972

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

16,40

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

23,57

0406 90 87 9973

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

37,79

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

54,08

0406 90 87 9974

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

41,01

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

58,45

0406 90 87 9975

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

41,83

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

59,11

0406 90 87 9979

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

37,34

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

53,67

0406 90 88 9100

A00

EUR/100 kg

0406 90 88 9300

L03

EUR/100 kg

L04

EUR/100 kg

29,29

400

EUR/100 kg

A01

EUR/100 kg

43,13

NB: Produktų kodai ir „A “ serijos paskirčių kodai yra nustatyti Komisijos reglamente (EEB) Nr. 3846/87 (OL L 366, 1987 12 24, p. 1) su pakeitimais.

Paskirties šalių skaitmeniniai kodai nurodyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 2081/2003 (OL L 313, 2003 11 28, p. 11).

Kitos paskirtys apibrėžiamos taip:

L01

sudaro paskirtys: Šventasis Sostas, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kipro Respublikos sritys, kuriose Kipro Respublikos vyriausybė nevykdo veiksmingos kontrolės.

L02

sudaro paskirtys: Andora ir Gibraltaras.

L03

sudaro paskirtys: Seuta, Melilija, Islandija, Norvegija, Šveicarija, Lichtenšteinas, Andora, Gibraltaras, Šventasis Sostas (įprastas pavadinimas – Vatikanas), Turkija, Rumunija, Bulgarija, Kroatija, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija ir Kipro Respublikos sritys, kuriose Kipro Respublikos vyriausybė nevykdo veiksmingos kontrolės.

L04

sudaro paskirtys: Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija ir Juodkalnija ir Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija.

„970 “ apima eksportuojamas prekes, nurodytas Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/1999 (OL L 102, 1999 4 17, p. 11) 36 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose ir 44 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, ir prekes, eksportuojamas pagal sutartis su valstybės narės teritorijoje išdėstytomis ginkluotosiomis pajėgomis, kurios priklauso kitos valstybės vėliavai.


2005 4 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 97/28


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 575/2005

2005 m. balandžio 14 d.

nustatantis maksimalias eksporto grąžinamąsias išmokas už sviestą pagal Reglamente (EB) Nr. 581/2004 numatytą nuolatinį konkursą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1255/1999 dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo (1), ypač į jo 31 straipsnio 3 dalies trečią pastraipą,

kadangi:

(1)

2004 m. kovo 26 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 581/2004, skelbiantis nuolatinį konkursą dėl grąžinamųjų išmokų už kai kurių rūšių sviestą (2), numato nuolatinio konkurso procedūrą.

(2)

Remiantis 2004 m. kovo 26 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 580/2004, nustatančio konkurso dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už kai kuriuos pieno produktus (3) procedūrą, 5 straipsniu ir išnagrinėjus konkurso dalyvių pasiūlymus, reikia nustatyti maksimalų grąžinamųjų išmokų dydį konkurso laikotarpiui, kuris baigiasi 2005 m. balandžio 12 d.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Remiantis nuolatiniu konkursu, paskelbtu Reglamentu (EB) Nr. 581/2004, konkurso laikotarpiu, kuris baigiasi 2005 m. balandžio 12 d., maksimalus grąžinamųjų išmokų dydis už to reglamento 1 straipsnio 1 dalyje išvardytus produktus yra nurodytas šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. balandžio 15 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. balandžio 14 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)   OL L 160, 1999 6 26, p. 48. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 186/2004 (OL L 29, 2004 2 3, p. 6).

(2)   OL L 90, 2004 3 27, p. 64.

(3)   OL L 90, 2004 3 27, p. 58.


PRIEDAS

(EUR/100 kg)

Produktas

Grąžinamosios išmokos nomenklatūros kodas

Maksimalus grąžinamosios išmokos dydis

Už eksportą į paskirties šalis, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 581/2004 1 straipsnio 1 dalies pirmoje įtraukoje

Už eksportą į paskirties šalis, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 581/2004 1 straipsnio 1 dalies antroje įtraukoje

Sviestas

ex ex 0405 10 19 9500

132,00

Sviestas

ex ex 0405 10 19 9700

131,00

136,50

Lydytas sviestas

ex ex 0405 90 10 9000

166,00


2005 4 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 97/30


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 576/2005

2005 m. balandžio 14 d.

nustatantis maksimalias eksporto grąžinamąsias išmokas už nugriebto pieno miltelius pagal Reglamente (EB) Nr. 582/2004 numatytą nuolatinį konkursą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1255/1999 dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo (1), ypač į jo 31 straipsnio 3 dalies trečią pastraipą,

kadangi:

(1)

2004 m. kovo 26 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 582/2004, skelbiantis nuolatinį konkursą dėl grąžinamųjų išmokų už nugriebto pieno miltelius (2), numato nuolatinio konkurso procedūrą.

(2)

Remiantis 2004 m. kovo 26 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 580/2004, nustatančio konkurso dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už kai kuriuos pieno produktus (3) procedūrą, 5 straipsniu ir išnagrinėjus konkurso dalyvių pasiūlymus, reikia nustatyti maksimalų grąžinamųjų išmokų dydį konkurso laikotarpiui, kuris baigiasi 2005 m. balandžio 12 d.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Remiantis nuolatiniu konkursu, paskelbtu Reglamentu (EB) Nr. 582/2004, konkurso laikotarpiu, kuris baigėsi 2005 m. balandžio 12 d., maksimalus grąžinamųjų išmokų dydis už to reglamento 1 straipsnio 1 dalyje išvardintus produktus ir paskirties šalis yra 31,00 EUR/100 kg.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. balandžio 15 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. balandžio 14 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)   OL L 160, 1999 6 26, p. 48. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 186/2004 (OL L 29, 2004 2 3, p. 6).

(2)   OL L 90, 2004 3 27, p. 67.

(3)   OL L 90, 2004 3 27, p. 58.


2005 4 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 97/31


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 577/2005

2005 m. balandžio 14 d.

nustatantis maksimalią sorgo importo muito mokesčio lengvatą Reglamente (EB) Nr. 2275/2004 numatyto konkurso tvarka

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1) ir ypač į jo 12 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2275/2004 (2) yra atidarytas konkursas dėl maksimalios muito mokesčio lengvatos iš trečiųjų šalių į Ispaniją importuojamam sorgui.

(2)

Laikydamasi Komisijos reglamento (EB) Nr. 1839/95 (3), 7 straipsnio nuostatų Komisija gali Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 25 straipsnyje nustatyta tvarka nuspręsti nustatyti maksimalią importo muito mokesčio lengvatą. Nustatant maksimalią importo muito mokesčio lengvatą, reikia visų pirma atsižvelgti į Reglamento (EB) Nr. 1839/95 6 ir 7 straipsniuose išvardytus kriterijus. Konkursą laimi visi konkurso dalyviai, kurių siūloma maksimali importo muito mokesčio lengvata yra lygi arba mažesnė už maksimalų lengvatos dydį.

(3)

Dabartinei minėtų grūdų rinkų situacijai taikant anksčiau nurodytus kriterijus, reikėtų nustatyti maksimalią importo muito mokesčio lengvatą. Lengvatos dydis nurodomas 1 straipsnyje.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pasiūlymams, kurie buvo perduoti 2005 m. balandžio 8–14 d., remiantis Reglamente (EB) Nr. 2275/2004 numatytu konkursu nustatoma 19,85 euro už toną dydžio maksimali sorgo importo mokesčio lengvata maksimaliam bendram 14 465 t kiekiui.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. balandžio 15 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. balandžio 14 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)   OL L 270, 2003 10 21, p. 78.

(2)   OL L 396, 2004 12 31, p. 32.

(3)   OL L 177, 1995 7 28, p. 4. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 777/2004 (OL L 123, 2004 4 27, p. 50).


2005 4 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 97/32


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 578/2005

2005 m. balandžio 14 d.

nustatantis maksimalią kukurūzų importo muito mokesčio lengvatą Reglamente (EB) Nr. 2277/2004 numatyto konkurso tvarka

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1), ir ypač į jo 12 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2277/2004 (2) yra atidarytas konkursas dėl maksimalios muito mokesčio lengvatos iš trečiųjų šalių į Ispaniją importuojamiems kukurūzams.

(2)

Laikydamasi Komisijos reglamento (EB) Nr. 1839/95 (3) 7 straipsnio nuostatų Komisija gali Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 25 straipsnyje nustatyta tvarka nuspręsti nustatyti maksimalią importo muito mokesčio lengvatą. Nustatant maksimalią importo muito mokesčio lengvatą, reikia visų pirma atsižvelgti į Reglamento (EB) Nr. 1839/95 6 ir 7 straipsniuose išvardytus kriterijus. Konkursą laimi visi konkurso dalyviai, kurių siūloma maksimali importo muito mokesčio lengvata yra lygi arba mažesnė už maksimalų lengvatos dydį.

(3)

Dabartinei minėtų grūdų rinkos situacijai taikant anksčiau nurodytus kriterijus, reikėtų nustatyti maksimalią importo muito mokesčio lengvatą. Lengvatos dydis nurodomas 1 straipsnyje.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pasiūlymams, kurie buvo perduoti 2005 m. balandžio 8–14 d., remiantis Reglamente (EB) Nr. 2277/2004 numatytu konkursu, nustatoma 27,27 EUR/t dydžio maksimali importo mokesčio lengvata maksimaliam bendram 45 000 t kiekiui.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. balandžio 15 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. balandžio 14 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)   OL L 270, 2003 10 21, p. 78.

(2)   OL L 396, 2004 12 31, p. 35.

(3)   OL L 177, 1995 7 28, p. 4. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Regulamentu (EB) Nr. 777/2004 (OL L 123, 2004 4 27, p. 50).


2005 4 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 97/33


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 579/2005

2005 m. balandžio 14 d.

nustatantis maksimalią kukurūzų importo muito mokesčio lengvatą konkurso, numatyto Reglamente (EB) Nr. 487/2005, tvarka

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1), ir ypač į jo 12 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 487/2005 (2) buvo atidarytas konkursas dėl maksimalios muito mokesčio lengvatos iš trečiųjų šalių į Portugaliją importuojamiems kukurūzams.

(2)

Laikydamasi Komisijos reglamento (EB) Nr. 1839/95 (3), 7 straipsnio nuostatų Komisija gali Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 25 straipsnyje nustatyta tvarka nuspręsti nustatyti maksimalią importo muito mokesčio lengvatą. Nustatant maksimalią importo muito mokesčio lengvatą, reikia visų pirma atsižvelgti į Reglamento (EB) Nr. 1839/95 6 ir 7 straipsniuose išvardytus kriterijus. Konkursą laimi visi konkurso dalyviai, kurių siūloma importo muito mokesčio lengvata yra lygi arba mažesnė už maksimalų lengvatos dydį.

(3)

Dabartinei minėtų grūdų rinkų situacijai taikant anksčiau nurodytus kriterijus, reikėtų nustatyti maksimalią importo muito mokesčio lengvatą. Lengvatos dydis nurodomas 1 straipsnyje.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pasiūlymams, kurie buvo perduoti nuo 2005 m. balandžio 8 d. iki 14 d. remiantis Reglamente (EB) Nr. 487/2005 numatytu konkursu, nustatoma 26,36 euro už toną dydžio maksimali importo mokesčio lengvata maksimaliam bendram 45 000 t kiekiui.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. balandžio 15 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. balandžio 14 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)   OL L 270, 2003 10 21, p. 78.

(2)   OL L 81, 2005 3 30, p. 6.

(3)   OL L 177, 1995 7 28, p. 4. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 777/2004 (OL L 123, 2004 4 27, p. 50).


2005 4 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 97/34


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 580/2005

2005 m. balandžio 14 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 206/2005, nustatantį galutines apsaugos priemones išaugintų lašišų importui

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3285/94 dėl bendrų importo taisyklių ir Reglamento (EB) Nr. 518/94 (1) panaikinimo, ypač į jo 16 straipsnį,

atsižvelgdama į 1994 m. kovo 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 519/94 dėl bendrų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių ir Reglamentų (EEB) Nr. 1765/82, Nr. 1766/82 ir Nr. 3420/83 (2) panaikinimo, ypač į jo 15 straipsnį,

kadangi:

PROCEDŪRA

(1)

2005 m. vasario 4 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 206/2005 (3) (toliau – galutinis reglamentas) Komisija nustatė galutines apsaugos priemones. Minimalios importo kainos („MIK“) taikymas yra viena iš priemonių, nustatytų pagal jo 2 straipsnį.

(2)

Galutinio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas iki 2005 m. balandžio 15 d. taikytinas MIK lygis.

(3)

Galutinio reglamento 112 konstatuojamojoje dalyje reikalaujama kuo anksčiau atlikti MIK peržiūrą prieš jai įsigaliojant, jei to būtų reikalaujama.

(4)

Remdamasi 112 konstatuojamosios dalies nuostatomis, Komisija dabar stebi rinką ir kainų pokyčius. Šiame etape dar neįmanoma priimti sprendimo dėl galutinės minimalios importo kainos tinkamumo. Esant tokioms aplinkybėms, tuo pačiu per daug netrikdant rinkos ir siekiant sudaryti Komisijai sąlygas priimti galutinę išvadą, manoma, kad laipsniško įvedimo laikotarpį reikėtų pratęsti iki 2005 m. gegužės 24 d.

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

Vienintelis straipsnis

1.   Reglamento (EB) Nr. 206/2005 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta data „2005 m. balandžio 15 d.“ pakeičiama į „2005 m. gegužės 24 d.“

2.   Reglamento (EB) Nr. 206/2005 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta data „2005 m. balandžio 16 d.“ pakeičiama į „2005 m. gegužės 25 d.“

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. balandžio 14 d.

Komisijos vardu

Peter MANDELSON

Komisijos narys


(1)   OL L 349, 1994 12 31, p. 53. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2200/2004 (OL L 374, 2004 12 22, p. 1).

(2)   OL L 67, 1994 3 10, p. 89. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 427/2003 (OL L 65, 2003 3 8, p. 1).

(3)   OL L 33, 2005 2 5, p. 8.


2005 4 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 97/35


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 581/2005

2005 m. balandžio 14 d.

dėl pasiūlymų, perduotų remiantis Reglamente (EB) Nr. 1757/2004 numatytu konkursu dėl miežių eksporto

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1), ir ypač į jo 13 straipsnio 3 dalies pirmą punktą,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1757/2004 pradėtas konkursas dėl grąžinamosios išmokos už miežių eksportą į kai kurias trečiąsias šalis (2).

(2)

Laikantis 1995 m. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1501/95 7 straipsnio nuostatų, nustatančių kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už grūdus skyrimo ir priemonių, taikytinų esant trikdymams grūdų rinkoje (3), Komisija nustatyta tvarka gali nuspręsti nesiimti tolesnių veiksmų dėl konkurso.

(3)

Atsižvelgiant visų pirma į kriterijus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1501/95 1 straipsnyje, nereikėtų nustatyti maksimalios grąžinamosios išmokos.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nesiimama tolesnių veiksmų dėl pasiūlymų, pateiktų 2005 m. balandžio 8–14 d., remiantis Reglamente (EB) Nr. 1757/2004 numatytu konkursu dėl miežių eksporto grąžinamosios išmokos.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. balandžio 15 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. balandžio 14 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)   OL L 270, 2003 10 21, p. 78.

(2)   OL L 313, 2004 10 12, p. 10.

(3)   OL L 147, 1995 6 30, p. 7. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 777/2004 (OL L 123, 2004 4 27, p. 50).


2005 4 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 97/36


KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 582/2005

2005 m. balandžio 14 d.

nustatantis maksimalią paprastųjų kvieěių eksporto grąžinamąją išmoką Reglamente (EB) Nr. 115/2005 numatyto konkurso tvarka

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1), ir ypač į jo 13 straipsnio 3 dalies pirmą punktą,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 115/2005, yra pradėtas konkursas dėl grąžinamosios išmokos už paprastųjų kvieěių eksportą į kai kurias trečiąsias šalis (2).

(2)

Laikantis 1995 m. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1501/95 7 straipsnio nuostatų, nustatančių kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už grūdus skyrimo ir priemonių, taikytinų esant trikdymams grūdų rinkoje (3), Komisija gali priimti sprendimą nustatyti maksimalią eksporto grąžinamąją išmoką, atsižvelgdama į Reglamento (EB) Nr. 1501/95 1 straipsnyje išvardytus kriterijus. Tokiu atveju konkursą laimi tas arba tie konkurso dalyviai, kurių pasiūlymas yra lygus arba mažesnis už maksimalią grąžinamąją išmoką.

(3)

Dabartinei minėtų grūdų rinkų situacijai taikant pirmiau nurodytus kriterijus, reikėtų nustatyti maksimalią eksporto grąžinamąją išmoką.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pasiūlymams, kurie buvo pateikti nuo 2005 m. balandžio 8–14 d., remiantis Reglamente (EB) Nr. 115/2005 numatytu konkursu, nustatyta 2,00 EUR/t dydžio maksimali paprastųjų kvieěių eksporto grąžinamoji išmoka.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. balandžio 15 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2005 m. balandžio 14 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė


(1)   OL L 270, 2003 10 21, p. 78.

(2)   OL L 24, 2005 1 27, p. 3.

(3)   OL L 147, 1995 6 30, p. 7. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 777/2004 (OL L 123, 2004 4 27, p. 50).


II Aktai, kurių skelbti neprivaloma

Taryba

2005 4 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 97/37


Informacija, susijusi su Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo, iš dalies keičiančio 1972 m. liepos 22 d. Europos ekomominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl perdirbtiems žemės ūkio produktams taikomų nuostatų (1), įsigaliojimu

Kadangi procedūros, reikalingos, kad įsigaliotų 2004 m. spalio 26 d. Liuksemburge pasirašytas Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas, iš dalies keičiantis 1972 m. liepos 22 d. Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl perdirbtiems žemės ūkio produktams taikomų nuostatų, buvo užbaigtos 2005 m. kovo 29 d., šis susitarimas pagal jo 5 straipsnio 1 dalį įsigaliojo 2005 m. kovo 30 d.


(1)   OL L 23, 2005 1 26, p. 19.


Komisija

2005 4 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 97/38


KOMISIJOS SPRENDIMAS

2005 m. kovo 31 d.

dėl krezilo rūgšties, dichlorfeno, imazametabenzo, kasugamicino ir polioksino neįtraukimo į Tarybos direktyvos 91/414/EEB I priedą ir leidimų augalų apsaugos produktams, turintiems šių veikliųjų medžiagų, atšaukimo

(pranešta dokumentu Nr. C(2005) 975)

(Tekstas svarbus EEE)

(2005/303/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (1), ypač į jos 8 straipsnio 2 dalies ketvirtą pastraipą,

kadangi:

(1)

Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad valstybė narė gali per 12 mėnesių nuo pranešimo apie šią direktyvą įregistruoti ir pateikti į vidaus rinką augalų apsaugos produktus, savo sudėtyje turinčius veikliųjų medžiagų, neįrašytų į tos direktyvos I priedą, kurios jau dvejus metus nuo pranešimo apie tą direktyvą dienos yra rinkoje, kol šios medžiagos bus laipsniškai nagrinėjamos pagal darbų programą.

(2)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 451/2000 (2) ir Komisijos reglamente (EB) Nr. 1490/2002 (3) yra nustatytos išsamios darbų programos, minėtos Tarybos direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje, antrojo ir trečiojo etapo įgyvendinimo taisyklės. Veikliosioms medžiagoms, dėl kurių pranešėjas nevykdo savo įsipareigojimų pagal tuos reglamentus yra neatliekamas išsamumo patikrinimas arba dokumentų rinkinio vertinimas. Dėl krezilo rūgšties, dichlorfeno, imazametabenzo, kasugamicino ir polioksino nebuvo nei pateikta išsamaus dokumentų rinkinio, nei pranešėjas pranešė, kad dokumentų rinkinys nebus pateiktas per nustatytą laiką. Todėl šių veikliųjų medžiagų nereikėtų įtraukti į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, ir valstybės narės turėtų atšaukti visus leidimus augalų apsaugos produktams, turintiems šių medžiagų.

(3)

Dėl veikliųjų medžiagų, dėl kurių yra nustatytas trumpas laikotarpis išankstinio pranešimo pateikimui dėl augalų apsaugos produktų, turinčių tokių medžiagų, atšaukimo, yra tikslinga numatyti ne ilgesnį kaip dvylikos mėnesių lengvatinį laikotarpį turimų atsargų sunaikinimui, sandėliavimui, pateikimui į rinką ir sunaudojimui, kad turimas atsargas būtų leista naudoti ne ilgiau kaip dar vieną auginimo sezoną. Tais atvejais, kai yra nustatytas ilgesnis laikotarpis išankstinio pranešimo pateikimui, toks periodas gali būti sutrumpintas iki auginimo sezono pabaigos.

(4)

Informacija apie krezilo rūgštį, dichlorfeną, imazametabenzą, kasugamiciną ir polioksiną buvo pateikta ir įvertinta Komisijos kartu su valstybių narių ekspertais; iš informacijos paaiškėjo, kad reikia toliau naudoti aptariamą medžiagą. Tokiais atvejais reikėtų numatyti laikinas priemones, įgalinančias sukurti alternatyvias medžiagas.

(5)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Krezilo rūgštis, dichlorfenas, imazametabenzas, kasugamicinas ir polioksinas yra neįtraukiami į Direktyvos 91/414/EEB I priedą.

2 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad:

1)

Leidimai augalų apsaugos produktams kurių sudėtyje yra krezilo rūgšties, dichlorfeno, imazametabenzo, kasugamicino ir polioksino, yra atšaukiami nuo 2005 m. rugsėjo 30 d.

2)

Nuo 2005 m. balandžio 15 d. leidimai augalų apsaugos produktams, kurių sudėtyje yra krezilo rūgšties, dichlorfeno, imazametabenzo, kasugamicino ir polioksino, yra neišduodami arba neatnaujinami remiantis Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta leidžiančia nukrypti nuostata.

3)

Nukrypstant nuo 1 pastraipos, priedo B stulpelyje išvardytos valstybės narės gali iki 2007 m. birželio 30 d. neatšaukti leidimų augalų apsaugos priemonėms, kurių sudėtyje yra A stulpelyje išvardytų medžiagų, skirtų C stulpelyje nurodytam naudojimui, siekiant sukurti veiksmingą aptariamų medžiagų pakaitalą.

Valstybės narės, besinaudojančios pirmoje pastraipoje numatyta leidžiančia nukrypti nuostata, užtikrina, kad būtų laikomasi šių sąlygų:

a)

tolesnis naudojimas yra galimas tik tuomet, kai jis nesukelia žalingo poveikio žmonių ar gyvūnų sveikatai ir nedaro nepageidaujamos įtakos aplinkai;

b)

tokie augalų apsaugos produktai, liekantys rinkoje po 2005 m. rugsėjo 30 d., yra perženklinami, kad jie atitiktų riboto naudojimo sąlygas;

c)

yra taikomos visos tinkamos priemonės, skirtos sumažinti bet kokią galimą riziką;

d)

yra aktyviai ieškoma alternatyvių medžiagų naudojimui.

4)

Atitinkama valstybė narė ne vėliau kaip iki 2005 m. kovo 31 d. praneša Komisijai apie priemones, kurių ji imasi taikydama 3 dalies nuostatas, visų pirma apie veiksmus, kurių ji imasi pagal a–d punktus.

3 straipsnis

Bet koks valstybei narei suteikiamas lengvatinis laikotarpis pagal Direktyvos 91/414/EEB 4 straipsnio 6 dalį yra kiek įmanoma trumpesnis.

Kai pagal 2 straipsnio 1 dalies nuostatas leidimai yra atšaukiami ne vėliau kaip nuo 2005 m. rugsėjo 30 d., laikotarpis baigiasi ne vėliau kaip 2006 m. rugsėjo 30 d.

Kai pagal 2 straipsnio 3 dalies nuostatas leidimai yra atšaukiami ne vėliau kaip nuo 2007 m. birželio 30 d., laikotarpis baigiasi ne vėliau kaip 2007 m. gruodžio 31 d.

4 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2005 m. kovo 31 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys


(1)   OL L 230, 1991 8 19, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2004/58/EB (OL L 120, 2004 4 24, p. 26).

(2)   OL L 55, 2000 2 29, p. 25. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1044/2003 (OL L 151, 2003 6 19, p. 32).

(3)   OL L 224, 2002 8 21, p. 23. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1744/2004 (OL L 311, 2004 10 8, p. 23).


PRIEDAS

2 STRAIPSNIO 2 DALYJE NURODYTŲ LEIDIMŲ SĄRAŠAS

A stulpelis

B stulpelis

C stulpelis

Veiklioji medžiaga

Valstybė narė

Naudojimas

Dichlorfenas

Airija

Kovai prieš samanas vejose ir golfo aikštynuose

Jungtinė Karalystė

Prieš kerpsamanes ir samanas dekoratyviniuose augaluose

Kovai prieš grybus ir kitus augalų patogenus šiltnamiuose ir medelynuose

Kovai prieš samanas įrengtose vejose ir ant kietų paviršių

Imazametabenzas

Graikija

Javai

Ispanija

Javai

Kasugamicinas

Graikija

Bakterinių ligų, kenkiančių tabakui, pomidorams, agurkams, citrusinėms kultūroms, pupoms ir dekoratyviniams augalams, prevencijai

Vengrija

Sėklavaisiai (obuoliai, kriaušės, svarainiai), saldžiosios paprikos, aštriosios paprikos, pomidorai, agurkai

Ispanija

Bakterinių ligų, kenkiančių pomidorams, agurkams, obelims ir kriaušėms, kiparisams (taip pat grybinių ligų), braškėms ir paprastosioms pupoms, prevencijai

Polioksinas

Graikija

Grybinių ligų, kenkiančių braškėms, prevencijai

Ispanija

Bakterinių ir grybinių ligų, kenkiančių pomidorams, aguročiams ir agurkams, dekoratyviniams krūmams ir žolynams, medvilnei ir aviečių krūmams, prevencijai


EUROPOS EKONOMINĖ ERDVĖ

ELPA Priežiūros tarnyba

2005 4 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 97/41


ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS

Nr. 305/04/KOL

2004 m. gruodžio 1 d.

keturiasdešimt aštuntąjį kartą iš dalies keičiantis procedūrines ir esmines taisykles valstybės pagalbos srityje, iš dalies pakeisdamas 16 skyrių dėl pagalbos į sunkią padėtį patekusioms įmonėms gelbėti ir restruktūrizuoti ir pasiūlymo dėl atitinkamų priemonių

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA,

ATSIŽVELGDAMA į Europos ekonominės erdvės susitarimą (1), ypač į jo 61–63 straipsnius ir 26 protokolą,

ATSIŽVELGDAMA į ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo (2), ypač į jo 24 straipsnį, 5 straipsnio 2 dalies b punktą ir 3 protokolo I dalies 1 straipsnį bei 3 protokolo II dalies 18 ir 19 straipsnius (3),

KADANGI pagal Institucijos ir Teismo susitarimo 24 straipsnį ELPA priežiūros institucija įgyvendina EEE susitarimo nuostatas, susijusias su valstybės pagalba,

KADANGI pagal Institucijos ir Teismo susitarimo 5 straipsnio 2 dalies b punktą ELPA priežiūros institucija rengia pranešimus arba gaires dėl klausimų, susijusių su EEE susitarimu, jei tame susitarime arba Institucijos ir Teismo susitarime tai yra aiškiai nurodyta arba jei, ELPA priežiūros institucijos nuomone, tai yra būtina,

PRISIMINDAMA Procedūrines ir esmines taisykles valstybės pagalbos srityje (4), kurias 1994 m. sausio 19 d. priėmė ELPA priežiūros institucija,

KADANGI 2004 m. spalio 1 d. Europos Komisija paskelbė naują komunikatą dėl Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti ir pasiūlymą dėl atitinkamų priemonių pagal EB sutarties (5) 88 straipsnio 1 dalį,

KADANGI šis komunikatas taip pat svarbus ir Europos ekonominei erdvei,

KADANGI EEE valstybės pagalbos taisyklės turi būti vienodai taikomos visoje Europos ekonominėje erdvėje,

KADANGI pagal EEE susitarimo XV priedo pabaigos II punktą, kurio antraštė „BENDRA“, ELPA priežiūros institucija, pasikonsultavusi su Europos Komisija, priima Europos Komisijos priimamiems teisės aktams lygiaverčius dokumentus,

PASIKONSULTAVUSI su Europos Komisija,

PRISIMINDAMA, kad ELPA priežiūros institucija tarėsi su ELPA valstybėmis 2004 m. vasario 3 d. daugiašaliame susitikime dėl šio klausimo,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1.

Valstybės pagalbos gairių 16 skyrius pakeičiamas šiuo 16 skyriumi, kurio tekstas pateikiamas šio sprendimo I priede. Siūlomos atitinkamos priemonės, kurios pateikiamos šio sprendimo I priede.

2.

ELPA valstybės informuojamos raštu, prie kurio pridedamos šio sprendimo ir jo I priedo kopijos. ELPA valstybių prašoma pranešti apie savo sutikimą taikyti siūlomas priemones per vieną mėnesį po šio rašto gavimo. ELPA valstybės naujųjų gairių turi pradėti laikytis ne vėliau kaip nuo 2005 m. birželio 1 d.

3.

Europos Komisija informuojama, kaip nurodyta EEE susitarimo 27 protokolo d punkte, jai pateikiant šio sprendimo kopiją su I priedu.

4.

Šis sprendimas, įskaitant I priedą, skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE dalyje ir EEE priede.

5.

Jei ELPA valstybės sutiks taikyti pasiūlytas atitinkamas priemones, Europos Sąjungos oficialiojo leidinio EEE dalyje ir EEE priede bus paskelbtas sutrumpintas pranešimas.

6.

Autentiškas tik tekstas anglų kalba.

7.

Šis sprendimas skirtas Norvegijai, Islandijai ir Lichtenšteinui.

Priimta Briuselyje, 2004 m. gruodžio 1 d.

ELPA priežiūros institucijos vardu

Pirmininkas

Hannes HAFSTEIN

Kolegijos narys

Einar M. BULL


(1)  Toliau – EEE susitarimas.

(2)  Toliau – Institucijos ir Teismo susitarimas.

(3)  Priežiūros ir teisminio susitarimo 3 protokolas, 2001 m. gruodžio 10 d. iš dalies pakeistas ELPA valstybių. Šiuose 3 protokolo pakeitimuose, kurie įsigaliojo 2003 m. rugpjūčio 28 d., atsispindi 1999 m. kovo 22 d. Tarybos sprendimas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles.

(4)  Gaires dėl EEE susitarimo 61 ir 62 straipsnių bei Priežiūros ir teisminio susitarimo 3 protokolo 1 straipsnio taikymo ir aiškinimo 1994 m. sausio 19 d. priėmė ir paskelbė ELPA priežiūros institucija, OL L 231, 1994 9 3, p. 1, EEE priedas Nr. 32, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. liepos 14 d. Institucijos sprendimu Nr. 195/04/COL, kuris dar nepaskelbtas. Toliau – Valstybės pagalbos gairės.

(5)  Komisijos komunikatas dėl Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (OL C 244, 2004 10 1, p. 2).


PRIEDAS

"16.   PAGALBA SUNKUMUS PATIRIANČIOMS ĮMONĖMS SANUOTI IR RESTRUKTŪRIZUOTI (1)

16.1.   Įžanga

(1)

ELPA priežiūros institucija (toliau – Institucija) 1994 m. priėmė Gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (2). 1999 m. buvo priimta nauja gairių redakcija (3).

(2)

Šia gairių redakcija, kurių tekstas paremtas ankstesnėmis redakcijomis, Institucija siekia padaryti atitinkamus pakeitimus ir paaiškinimus, kurių prireikė dėl daugelio veiksnių (4).

(3)

Nuostolingų įmonių pasitraukimas yra įprasta rinkos veikimo dalis. Valstybės pagalba sunkumus patiriančioms įmonėms negali būti norma. Dėl pagalbos įmonių sanavimo ir restruktūrizavimo veiklai praeityje pasitaikė keletas labai kontroversiškų atvejų ir tokia pagalba yra viena iš labiausiai iškraipomų valstybės pagalbos rūšių. Todėl bendras valstybės pagalbos draudimo principas, kaip nurodyta EEE susitarime, turėtų ir toliau galioti, o nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti ribojamos.

(4)

„Tik vieną ir paskutinį kartą“ principas turėtų ir toliau būti stiprinamas siekiant išvengti pakartotinės pagalbos įmonėms sanuoti arba restruktūrizuoti, taip dirbtinai palaikant jų gyvybingumą.

(5)

1999 m. gairėse buvo atskirtos sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos rūšys, sanavimo pagalba buvo apibūdinta kaip trumpalaikė pagalba siekiant padėti sunkumus patiriančiai įmonei atsigauti restruktūrizacijos ir (arba) likvidavimo planui parengti reikalingu laikotarpiu. Iš esmės šiuo laikotarpiu restruktūrizavimo priemonės negalėtų būti finansuojamos iš valstybės pagalbos lėšų. Tačiau dėl tokio griežto sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos rūšių atskyrimo iškilo sunkumų. Jau sanavimo pagalbos teikimo etape į sunkią padėtį patekusioms įmonėms gali reikėti atitinkamų skubių struktūrinių priemonių finansinės padėties prastėjimui sustabdyti arba sumažinti. Šiomis gairėmis praplečiama sanavimo pagalbos sąvoka, siekiant suteikti galimybę gavėjai imtis skubių priemonių (net ir struktūrinio pobūdžio), pvz., staigus padalinio uždarymas arba kitas nuostolingos veiklos sustabdymo būdas. Atsižvelgiant į tokios pagalbos skubumą, ELPA valstybėms turėtų būti suteikta galimybė rinktis supaprastintą procedūrą pagalbai patvirtinti.

(6)

Kalbant dėl restruktūrizavimo pagalbą pagal 1999 m. gaires, pagrįstas 1994 m. gairėmis, ir toliau reikalaujama nemažo gavėjo indėlio į restruktūrizavimą. Šioje redakcijoje reikėtų dar aiškiau patvirtinti, kad šis indėlis privalo būti realus ir ne iš pagalbos lėšų. Gavėjo indėlis turi dvejopą tikslą: viena vertus, tai parodo, kad rinkos dalyviai (savininkai, kreditoriai) tiki galimybe per pagrįstą laikotarpį grąžinti įmonei gyvybingumą. Kita vertus, tai užtikrina, kad restruktūrizavimo pagalba apribojama mažiausia gyvybingumui atkurti reikiama suma apribojant konkurencijos iškraipymus. Šiuo atžvilgiu Institucija taip pat reikalaus kompensacinių priemonių taikymo poveikiui konkurentams sumažinti.

(7)

Pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti nuostata gali būti laikoma teisėta tik atsižvelgus į atitinkamas sąlygas. Pavyzdžiui, socialinės ir regioninės politikos kryptis galima pateisinti poreikiu atsižvelgti į pelningą mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) vaidmenį ekonomikoje arba ypač į poreikį palaikyti konkurencingą rinkos struktūrą, kai įmonių praradimas sąlygotų monopolijos atsiradimą arba įtemptą oligopolinę padėtį. Kita vertus, negalima pateisinti atvejų, kai įmonės gyvybingumas sektoriuje su ilgalaikiais struktūriniais pertekliniais pajėgumais palaikomas dirbtinai arba kai ji gali išlikti tik pakartotinai gaudama valstybės pagalbą.

16.2.   Sąvokos ir gairių taikymo sritis bei sąsajos su kitais tekstais dėl valstybės pagalbos

16.2.1.   Sąvokos „sunkumus patirianti įmonė“ reikšmė

(8)

Nėra EEE sąvokos „sunkumus patirianti įmonė“ apibrėžimo. Tačiau šiose gairėse Institucija sunkumus patiriančia įmone laiko įmonę, kuri savo lėšomis arba lėšomis, kurias ji gali gauti iš savo savininkų, akcininkų ar kreditorių, negali padengti nuostolių, kurie be išorinės viešosios valdžios intervencijos tikriausiai pasmerktų ją pasitraukti iš verslo per trumpą ar vidutinės trukmės laikotarpį.

(9)

Šiose gairėse įmonė iš esmės ir neatsižvelgiant į jos dydį yra laikoma patiriančia sunkumus, susidarius šioms aplinkybėms:

a)

ribotos turtinės atsakomybės akcinės bendrovė (5), kai ji praranda daugiau kaip pusę savo registruoto kapitalo (6) ir daugiau kaip ketvirtadalį to kapitalo – per pastaruosius 12 mėnesių;

b)

bendrovė, kurios nors keletas narių turi neribotą turtinę atsakomybę už bendrovės skolą (7), atveju, kai prarasta daugiau kaip pusė kapitalo, nurodyto bendrovės ataskaitose, ir daugiau kaip ketvirtadalis to kapitalo – per pastaruosius 12 mėnesių;

c)

bet kurios rūšies bendrovė, jei, remiantis jos šalies teisės aktuose nustatytais kriterijais, prieš ją gali būti pradėta vykdyti kolektyvinė nemokumo procedūra.

(10)

Net jei nėra 9 punkte nurodytų aplinkybių, įmonė vis tiek gali būti laikoma patiriančia sunkumus, ypač jei yra tokių įprastinių apie sunkią padėtį bylojančių bruožų, kaip antai: didėjantys nuotoliai, mažėjanti apyvarta, didėjančios atsargos, pertekliniai pajėgumai, mažėjantys grynųjų pinigų srautai, augančios skolos, didėjančios palūkanos bei mažėjanti arba nulinė grynojo turto vertė. Ypač sudėtingais atvejais įmonė gali jau būti nemoki arba jai gali būti pradėta kolektyvinė nemokumo procedūra pagal nacionalinę teisę. Pastaruoju atveju šios gairės taikomos bet kokiai tokios procedūros metu suteiktai pagalbai, kuri leidžia įmonei vėl grįžti į verslą. Bet kuriuo atveju sunkumus patiriančiai įmonei gali būti teikiama pagalba tik tuo atveju, jei ji akivaizdžiai negali atsigauti savo lėšomis arba lėšomis, gautomis iš savininkų, akcininkų, arba sutelkus rinkos išteklius.

(11)

Šiose gairėse naujai įsteigtai įmonei negali būti teikiama sanavimo arba restruktūrizavimo pagalba, net jei jos pradinė finansinė padėtis yra netvirta. Pavyzdžiui, taip atsitinka, kai nauja įmonė įsteigiama likvidavus ankstesnę arba ji tiesiog perima likviduotos įmonės turtą. Įmonė bus laikoma naujai įsteigta pirmuosius 3 metus nuo veiklos pradžios atitinkamoje veiklos srityje. Tik pasibaigus tam laikotarpiui, jai gali būti suteikta sanavimo arba restruktūrizavimo pagalba, jei:

a)

ji yra sunkumus patirianti įmonė, kaip apibrėžta šiose gairėse, ir

b)

ji nėra didesnės verslo grupės narė (8), išskyrus 12 punkte nurodytas sąlygas.

(12)

Paprastai įmonei, priklausančiai didesnei verslo grupei arba jos perimtai, negali būti teikiama sanavimo arba restruktūrizavimo pagalba, išskyrus atvejus, kai galima akivaizdžiai įrodyti, kad įmonės sunkumai yra vidiniai ir nepriklauso nuo sutartinio sąnaudų pasidalijimo grupėje ir kad sunkumai yra per rimti, jog grupė juos įveiktų pati. Jei sunkumus patirianti įmonė įsteigia dukterinę įmonę, dukterinė įmonė kartu su ją kontroliuojančia įmone, patiriančia sunkumus, yra laikomos grupe ir gali gauti pagalbos pagal šiame punkte nustatytas sąlygas.

16.2.2.   Sąvoka „sanavimo ir restruktūrizavimo pagalba“

(13)

Sanavimo pagalba ir restruktūrizavimo pagalba yra reglamentuojamos tose pačiose gairėse, nes abiem atvejais valdžios institucijos susiduria sunkumus patiriančia įmone, ir sanavimo bei restruktūrizavimo pagalba neretai yra dvi vienos operacijos dalys, net jei jos naudojamos skirtinguose procesuose.

(14)

Sanavimo pagalba yra iš esmės laikina ir atšaukiama. Jos pradinis tikslas yra išlaikyti sunkumus patiriančią įmonę gyvybingą tol, kol bus parengtas restruktūrizavimo arba likvidavimo planas. Pagrindinis principas yra sanavimo pagalba laikinai paremti įmonę, susidūrusią su esminiu finansinės padėties pablogėjimu, pasižyminčiu rimta likvidumo krize arba techniniu nemokumu. Tokia laikina pagalba turėtų duoti laiko išnagrinėti aplinkybes, dėl kurių iškilo sunkumų, ir parengti tinkamą planą tiems sunkumams įveikti. Be to, sanavimo pagalba privalo būti apribota iki mažiausios reikiamos sumos. Kitaip tariant, sanavimo pagalba, kuri teikiama ne ilgiau kaip šešis mėnesius, suteikia galimybę sunkumus patiriančiai įmonei trumpai atsikvėpti. Pagalbą turi sudaryti atšaukiama likvidumo pagalba paskolų garantijų arba paskolų pavidalu, kurių palūkanų normos būtų bent jau panašios į normaliai funkcionuojančioms įmonėms teikiamų paskolų ir ypač į Institucijos patvirtintas orientacines normas. Iš sanavimo pagalbos negali būti finansuojamos struktūrinės priemonės, dėl kurių nebūtina nedelsiant imtis veiksmų, pavyzdžiui, negrįžtamas ir savaiminis valstybės dalyvavimas tvarkant įmonės lėšas.

(15)

Kai parengiamas ir pradedamas įgyvendinti restruktūrizavimo arba likvidavimo planas, kuriam buvo prašoma pagalbos lėšų, visa tolesnė pagalba laikoma restruktūrizavimo pagalba. Priemonės, kurios turi būti įgyvendinamos nedelsiant siekiant išvengti nuostolių, įskaitant struktūrines priemones (pvz., nedelsiamas nuostolingos veiklos rūšies nutraukimas), gali būti finansuojamos iš sanavimo pagalbos lėšų pagal 16.3.1 skirsnyje dėl individualios pagalbos ir 16.4.3 skirsnyje dėl pagalbos schemų išdėstytas sąlygas. Išskyrus atvejus, kai vadovaujamasi 16.3.1.2 skirsnyje nurodyta supaprastinta procedūra, ELPA valstybė turės įrodyti, kad tokių struktūrinių priemonių turi būti imtasi nedelsiant. Sanavimo pagalba paprastai negali būti teikiama finansiniam restruktūrizavimui.

(16)

Kita vertus, siekiant atkurti ilgalaikį įmonės gyvybingumą, restruktūrizavimas vykdomas remiantis pagrįstu, nuosekliu ir išsamiu planu. Paprastai restruktūrizavimui būdingas vienas ar keli elementai: įmonės veiklos reorganizavimas ir racionalizavimas siekiant didesnio veiksmingumo, paprastai įskaitant nuostolingos veiklos nutraukimą, vykdomos veiklos restruktūrizavimą siekiant atkurti jos konkurencingumą ir galbūt veiklos pakeitimą naujomis ir perspektyviomis veiklos rūšimis. Finansinis restruktūrizavimas (kapitalo injekcijos, skolų sumažinimas) dažniausiai turi būti vykdomas kartu su fiziniu restruktūrizavimu. Tačiau pagal šias gaires vykdomos restruktūrizavimo operacijos negali būti apribojamos vien finansine pagalba, skirta padengti senus nuostolius, nepašalinant tų nuostolių priežasčių.

16.2.3.   Taikymo sritis

(17)

Šios gairės taikomos visų EEE susitarime nustatytų sektorių įmonėms atsižvelgiant į Institucijos apžvalgą, kaip nurodyta EEE susitarimo 62 straipsnyje, nepažeidžiant atitinkamo sektoriaus (9) sunkumus patiriančioms įmonėms taikomų taisyklių.

16.2.4.   Suderinamumas su bendrąja rinka

(18)

EEE susitarimo 61 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodoma galimybė 61 straipsnio 1 dalies taikymo sričiai priklausančią pagalbą laikyti suderinama su bendrąja rinka. Išskyrus 61 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, ypač pagalba gaivalinių nelaimių ar ypatingų įvykių žalai atitaisyti, vienintelis pagrindas, kuriuo sunkumus patiriančioms įmonėms teikiama pagalba gali būti laikoma suderinama su bendrąją rinka, nurodomas 61 straipsnio 3 dalies c punkte. Pagal šią nuostatą Institucija turi teisę skirti „pagalbą, skirtą tam tikros ekonominės veiklos rūšių (...) plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui“. Ši nuostata galėtų būti taikoma visų pirma tais atvejais, kai pagalba reikalinga rinkos nesėkmių sąlygotiems skirtumams ištaisyti arba ekonominei bei socialinei sanglaudai užtikrinti.

(19)

Atsižvelgiant į tai, kad pavojus gresia pačiam sunkumus patiriančios įmonės egzistavimui, ji negali būti laikoma tinkamu įrankiu kitiems valstybės politikos tikslams siekti, kol nebus užtikrintas jos gyvybingumas. Taigi, Institucijos nuomone, pagalba į sunkią padėtį patekusioms įmonėms gali prisidėti prie ūkio veiklos plėtros, netrikdydama prekybos, kad pažeistų EEE interesus, tik jeigu laikomasi šiose gairėse nustatytų sąlygų. Jei įmonės, gaunančios sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbą, yra įsisteigusios remiamuose regionuose, Institucija atsižvelgia į regioninius aspektus, nurodytus EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies a ir c punktuose, kaip nurodyta 54 ir 55 punktuose.

(20)

Institucija pirmiausia kreips dėmesį į būtinybę neleisti pasinaudoti šiomis gairėmis siekiant pažeisti galiojančiose sistemose ir gairėse nustatytus principus.

(21)

Remiamos įmonės nuosavybės teisių perdavimas neturėtų daryti įtakos sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbos įvertinimui.

16.2.5.   Anksčiau neteisėtai suteiktos pagalbos gavėjai

(22)

Jei sunkumus patiriančiai įmonei, kurios atžvilgiu Institucija buvo priėmusi neigiamą sprendimą dėl jos atgaivinimo, anksčiau buvo teikiama neteisėta pagalba ir ji nebuvo atgaivinta pagal ELPA valstybių susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo teismo įsteigimo (toliau – Institucijos ir Teismo susitarimas) (10) 3 protokolo II dalies 14 straipsnį, tai pačiai įmonei teiktinos sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbos įvertinimas vykdomas atsižvelgiant į: pirma, anksčiau suteiktos pagalbos ir naujosios pagalbos bendrą įtaką ir, antra, į faktą, kad anksčiau suteiktos pagalbos lėšos nebuvo grąžintos (11).

16.3.   Bendrosios sąlygos, kuriomis leidžiama teikti sanavimo ir (arba) restruktūrizavimo pagalbą, apie kurią institucijai pranešama individualiai

(23)

Šiame skyriuje aptariamos tik tos pagalbos priemonės, apie kurias buvo atskirai pranešta Institucijai. Tam tikromis sąlygomis Institucija gali taikyti sanavimo ar restruktūrizavimo schemas – šios sąlygos nurodytos 16.4 skyriuje.

16.3.1.   Sanavimo pagalba

16.3.1.1.   Sąlygos

(24)

Kad Institucija patvirtintų sanavimo pagalbą, kaip nurodyta 14 punkte:

a)

ji privalo būti sudaryta iš likvidumo pagalbos paskolų garantijų arba paskolų (12), abiem atvejais paskolų palūkanų normos turi būti palyginamos su normaliai funkcionuojančioms įmonėms teikiamomis paskolomis, o ypač su Institucijos patvirtintomis orientacinėmis normomis; visos paskolos privalo būti grąžintos, o garantijos suteiktos ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pirmos įmokos įmonei;

b)

ji privalo būti pateisinama rimtais socialiniais sunkumais ir negali turėti jokio neigiamo ir netinkamo poveikio kitoms EEE susitarimo Susitariančiosioms Šalims;

c)

atitinkama ELPA valstybė turi prisiimti įsipareigojimą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbos patvirtinimo kartu su pranešimu apie pagalbą pateikti restruktūrizavimo ar likvidavimo planą arba įrodyti, kad visa paskola buvo grąžinta ir (arba) garantija buvo panaikinta; jei pranešimas dėl pagalbos nebuvo gautas, ELPA valstybė privalo ne vėliau kaip per šešis mėnesius po pirmos sanavimo priemonės įgyvendinimo pateikti restruktūrizavimo ar likvidavimo planą arba įrodyti, kad visa paskola buvo grąžinta ir (arba) garantija buvo panaikinta;

d)

ji privalo būti apribota suma, kuri yra būtina įmonei išsilaikyti versle laikotarpiu, kol bus patvirtinta pagalba; į šią sumą gali būti įskaitomos lėšos skubioms struktūrinėms priemonėms vykdyti, kaip nurodyta 15 punkte; reikiama suma turi būti paremta įmonės likvidumo poreikiais, sąlygotais nuostolių; nustatant sumą bus atsižvelgiama į rezultatus, gautus pritaikius priede nurodytą formulę; sanavimo pagalbos lėšos, viršijančios tuos skaičiavimus, turės būti tinkamai pateisintos;

e)

privalo būti laikomasi 16.3.3 skirsnyje nustatytos sąlygos („tik vienas ir paskutinis kartas“).

(25)

Jei ELPA valstybė pateikė restruktūrizavimo planą per šešis mėnesius po pagalbos patvirtinimo arba jei nebuvo gautas pranešimas dėl pagalbos suteikimo, nuo pirmosios priemonės įgyvendinimo, paskolos grąžinimo arba garantijos galiojimo terminas pratęsiamas, kol Institucija priims sprendimą dėl plano, nebent Institucija nusprendžia, kad toks pratęsimas nėra pateisinamas.

(26)

Nepažeidžiant Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 23 straipsnio nuostatų ir atsižvelgiant į galimybę iškelti ieškinį ELPA teisme pagal Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalies 2 punktą, Institucija pradeda teismo procesą pagal Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalį, jei ELPA valstybė nepateikia:

a)

įtikimo ir pagrįsto restruktūrizavimo arba likvidavimo plano arba

b)

įrodymo, kad visa paskola buvo grąžinta ir (arba) garantijos galiojimas baigėsi nepraėjus šešių mėnesių terminui.

(27)

Bet kokiu atveju Institucija gali nuspręsti pradėti tokį teismo procesą nepažeidžiant Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 23 straipsnio nuostatų ir atsižvelgiant į galimybę iškelti ieškinį ELPA teisme pagal Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalies 2 punktą, jei ji laikosi nuomonės, kad paskola ar garantija buvo netinkamai panaudota arba kad pagalbos lėšų negrąžinimas pasibaigus šešių mėnesių terminui nebegali būti pateisinamas.

(28)

Sanavimo pagalbos patvirtinimas nebūtinai reiškia, kad ir restruktūrizavimo plane numatyta pagalba bus patvirtinta; tokia pagalba bus apsvarstyta atskirai.

16.3.1.2.   Supaprastinta procedūra

(29)

Institucija kiek įmanoma stengsis priimti per vieną mėnesį sprendimą dėl sanavimo pagalbos, kuri atitinka visas 16.3.1.1 skirsnio sąlygas ir šiuos bendruosius reikalavimus:

a)

atitinkama įmonė atitinka ne mažiau kaip vieną iš trijų kriterijų, nurodytų 9 punkte;

b)

sanavimo pagalba apribojama iki sumos, kuri gaunama pritaikius priede nurodytą formulę, ir neviršija 10 mln. EUR.

16.3.2.   Restruktūrizavimo pagalba

16.3.2.1.   Pagrindinis principas

(30)

Dėl restruktūrizavimo pagalbos kyla ypatingų rūpesčių konkurencijos srityje, kadangi dėl šios pagalbos struktūrinės pertvarkos našta bei su ja susijusios socialinės ir ekonominės problemos perkeliamos ant kitų gamintojų, kurie veikia be pagalbos, bei EEE susitarimo Susitariančiųjų Šalių pečių. Taigi pagrindinis principas būtų leisti teikti restruktūrizavimo pagalbą tik tokiomis aplinkybėmis, kai galima įrodyti, kad tai neprieštarauja EEE interesui. Tai bus įmanoma tik tuo atveju, jeigu bus laikomasi griežtų kriterijų ir įsitikinama, kad su įmonės išlikimu susijusi nauda kompensuos konkurencijos trikdymą (pavyzdžiui, jei yra aišku, kad su įmonės pasitraukimu iš verslo susiję darbuotojų atleidimai iš darbo ir įtaka tiekėjams paaštrintų užimtumo problemas, arba jei įmonės pasitraukimas sąlygotų monopolijos arba įtemptos oligopolinės padėties atsiradimą) ir kad iš esmės yra adekvačių palankių konkurentams kompensacinių priemonių.

16.3.2.2.   Sąlygos, kuriomis leidžiama teikti pagalbą

(31)

Atsižvelgdama į specialiąsias nuostatas, taikomas remiamoms teritorijoms ir MVĮ (žr. 54, 55, 56 ir 58 punktus), Institucija patvirtins pagalbą tik šiomis sąlygomis:

Įmonei taikomų kriterijų atitikimas

(32)

Įmonė turi atitikti sunkumus patiriančios įmonės apibrėžimą, nurodytą šiose gairėse (žr. 8–12 punktus).

Ilgalaikio gyvybingumo atkūrimas

(33)

Pagalba turi būti suteikiama su sąlyga, kad įgyvendinamas restruktūrizavimo planas, kurį turi patvirtinti Institucija visais individualios pagalbos teikimo atvejais, išskyrus MVĮ, kaip nurodyta 16.3.2.5 skirsnyje.

(34)

Restruktūrizavimo planu, kurio įgyvendinimo trukmė turi būti kiek įmanoma trumpesnė, turi būti atkurtas ilgalaikis įmonės gyvybingumas per pagrįstą laikotarpį ir remiantis tikroviškomis prielaidomis, susijusiomis su veikimo ateityje sąlygomis. Restruktūrizavimo pagalba turi būti susijusi su perspektyviu restruktūrizavimo planu, kurį įgyvendinti įsipareigoja atitinkama ELPA valstybė. Planas turi būti pateikiamas Institucijai su visa reikiama informacija, įskaitant rinkos tyrimą. Gyvybingumą didinti turi būti siekiama taikant vidines priemones, kurios nurodomos restruktūrizavimo plane; gali būti remiamasi išoriniais veiksniais, pvz., kainų ir paklausos svyravimai, kuriems įmonė nedaro didelės įtakos, bet tik tuo atveju, jei rinkos prielaidos iš esmės pripažįstamos. Restruktūrizuojant būtina nutraukti veiklą, kuri ir po restruktūrizavimo liktų nuostolinga.

(35)

Restruktūrizavimo plane turi būti nurodytos aplinkybės, dėl kurių įmonei kilo sunkumų ir kurios būtų siūlomų priemonių tinkamumo įvertinimo pagrindas. Būtina atsižvelgti, inter alia, į esamą ir būsimą atitinkamų produktų rinkos padėtį pasiūlos ir paklausos atžvilgiu ir pateikti geriausio ir blogiausio atvejo scenarijus, tarpines prielaidas bei išnagrinėti konkrečias įmonės stipriąsias ir silpnąsias puses. Tai turėtų padėti įmonei sukurti naują struktūrą, kuri leistų atkurti ilgalaikį gyvybingumą ir padėtų įmonei atsistoti ant kojų.

(36)

Plane turi būti numatytas tokia apyvarta, kad pasibaigus restruktūrizavimui įmonė galėtų padengti visas savo sąnaudas, įskaitant nusidėvėjimo ir finansinius privalomuosius mokėjimus. Planuojamos kapitalo grąžos turėtų pakakti, kad įmonė galėtų konkuruoti rinkoje, pasinaudodama savo privalumais. Jei sunkumų įmonėje kilo dėl jos valdymo sistemos trūkumų, turi būti atliekami atitinkami pertvarkymai.

Nederamų konkurencijos iškraipymų vengimas

(37)

Siekiant užtikrinti, kad neigiamas poveikis prekybos sąlygoms būtų kiek įmanoma mažesnis ir kad teigiamas poveikis jį nusvertų, turi būti imamasi kompensacinių priemonių. Kitokiu atveju bus laikoma, kad pagalba „prieštarauja bendram interesui“ ir neatitinka EEE susitarimo nuostatų. Nustatydama taikytinas kompensacines priemones, Institucija atsižvelgs į ilgalaikio gyvybingumo atkūrimo tikslą.

(38)

Šias priemones gali sudaryti turto išpardavimas, pajėgumų arba dalyvavimo rinkoje sumažinimas bei patekimo į atitinkamas rinkas kliūčių sumažinimas. Vertindama, ar kompensacinės priemonės yra tinkamos, Institucija atsižvelgs į rinkos struktūrą bei į konkurencijos sąlygas, taip siekdama užtikrinti, kad nė viena iš tų priemonių nepablogintų rinkos struktūros, pavyzdžiui, nedarytų netiesioginės įtakos monopolijos arba oligopolinės padėties susidarymui. Jei ELPA valstybė gali įrodyti, kad tokia padėtis susidarytų, kompensacinės priemonės turi būti parenkamos taip, kad jos būtų išvengta.

(39)

Priemonės turi būti proporcingos pagalbos neigiamam poveikiui, o ypač įmonės dydžiui (13) ir svarbai jos rinkoje ar rinkose. Jos turėtų būti taikomos ypač toje rinkoje (-ose), kur po restruktūrizavimo įmonė užims svarbią vietą. Įmonės sumažinimo lygis turi būti nustatomas kiekvienam atvejui atskirai. Reikiamas priemones Institucija nustatys, remdamasi rinkos tyrimu, pridedamu prie restruktūrizavimo plano ir jei reikia, remdamasi visa kita turima informacija, įskaitant informaciją, pateiktą suinteresuotų šalių. Sumažinimas turi būti neatsiejama restruktūrizavimo dalis, kaip nurodyta restruktūrizavimo plane. Šis principas taikomas neatsižvelgiant į tai, ar turto pardavimas vykdomas prieš gaunant, ar jau gavus valstybės pagalbą, nes tai yra to paties restruktūrizavimo dalis. Nuostolingos veiklos nutraukimas ir nurašymai, kurie bet kuriuo atveju būtų neišvengiami vertinant kompensacines priemones įmonės gyvybingumui atkurti, nebus laikomi pajėgumų ar dalyvavimo rinkoje sumažinimu. Atliekant tokį vertinimą bus atsižvelgiama į anksčiau suteiktą pagalbą.

(40)

Tačiau ši sąlyga paprastai nebus taikoma mažoms įmonėms, nes galima teigti, jog ad hoc pagalba mažoms įmonėms paprastai neiškreipia konkurencijos sąlygų, kad tai prieštarautų bendram interesui, jei kitaip nenumatyta valstybės pagalbos taisyklėse, taikomose atitinkamam sektoriui, arba jei gavėjas veikia rinkoje, kurioje stebima ilgalaikė perprodukcija.

(41)

Jei gavėjas veikia rinkoje, kurioje stebima ilgalaikė struktūrinė perprodukcija, kaip nurodyta Daugiasektorinės sistemos dėl regioninės pagalbos stambioms investicijoms (14) kontekste, įmonės pajėgumų arba dalyvavimo rinkoje sumažinimas gali būti ne mažesnis kaip 100 % (15).

Minimumu apsiribojanti pagalba: tikras, su pagalba nesusijęs indėlis

(42)

Pagalbos suma ir intensyvumas privalo būti apribotas iki mažiausių reikiamų restruktūrizavimo sąnaudų siekiant, kad restruktūrizavimas būtų vykdomas atsižvelgiant į turimus įmonės, jos akcininkų arba verslo grupės, kuriai ji priklauso, finansinius išteklius. Atliekant tokį įvertinimą bus atsižvelgiama į bet kokią ankščiau suteiktą sanavimo pagalbą. Tikimasi, kad pagalbos gavėjai prie restruktūrizavimo plano įgyvendinimo taip pat prisidės nemaža dalimi iš savų lėšų, įskaitant lėšas, gautas už įmonės išgyvenimui nebūtino turto pardavimą, arba išorinio finansavimo, gauto rinkos sąlygomis. Toks indėlis rodo, kad rinkose tikima galimybe sugrąžinti gyvybingumą. Toks indėlis turi būti tikras, t. y. faktiškas, išskyrus visą ateityje laukiamą pelną, pavyzdžiui, grynųjų pinigų srautus, ir kiek įmanoma didesnis.

(43)

Institucija tinkamais restruktūrizavimui indėliais (16) laiko: ne mažesnį kaip 25 % indėlį, jei įmonė maža, ne mažesnį kaip 40 % indėlį, jei įmonė vidutinė, ir ne mažesnį kaip 50 % indėlį, jei įmonė didelė. Esant ypatingoms aplinkybėms ir ypatingai sunkiais atvejais, kuriuos turi nurodyti ELPA valstybė, Institucija gali sutikti ir su mažesniu indėliu.

(44)

Siekiant apriboti neigiamą poveikį, pagalbos suma arba pagalbos teikimo forma turi būti tokia, kad įmonei neliktų grynųjų pinigų pertekliaus, kuris galėtų būti panaudotas agresyviai, rinką iškreipiančiai veiklai, nesusijusiai su restruktūrizavimo procesu. Institucija taip pat išnagrinėja įmonės įsipareigojimų lygį po restruktūrizavimo, taip pat po skolų grąžinimo atidėjimo ar skolų sumažinimo susidariusią padėtį, ypač jai tęsiant verslą po to, kai jai pagal nacionalinius teisės aktus pradėta kolektyvinė nemokumo procedūra (17). Pagalba negali būti naudojama investicijoms, kurios nėra būtinos įmonės gyvybingumui atkurti, finansuoti.

Konkrečios sąlygos, nustatomos suteikiant leidimą skirti pagalbą

(45)

Be kompensacinių priemonių, kurios nurodytos 37–41 punktuose, Institucija gali nustatyti papildomų sąlygų ir įsipareigojimų, kurie, jos nuomone, yra būtini, kad užtikrintų, jog pagalba neiškreips konkurencijos tiek, kiek tai neprieštarauja bendram interesui, jei atitinkama ELPA valstybė neįsipareigojo priimti tokių nuostatų. Pavyzdžiui, ji gali reikalauti ELPA valstybės, kad:

a)

ji pati imtųsi atitinkamų priemonių (pavyzdžiui, atvertų atitinkamą rinką, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusią su įmonės veikla, kitiems EEE subjektams laikydamasi EEE teisės nuostatų);

b)

nustatytų įmonės gavėjos įsipareigojimus;

c)

ji restruktūrizavimo laikotarpiu įmonei gavėjai neteiktų kitokios pagalbos.

Visas restruktūrizavimo plano įgyvendinimas ir sąlygų laikymasis

(46)

Įmonė turi įgyvendinti visą restruktūrizavimo planą ir įvykdyti visus Institucijos sprendime, patvirtinančiame valstybės pagalbą, nurodytus įsipareigojimus. Plano neįgyvendinimą arba įsipareigojimų nevykdymą Institucija laiko netinkamu pagalbos panaudojimu, nepažeidžiant Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 23 straipsnio nuostatų ir atsižvelgiant į galimybę iškelti ieškinį ELPA teisme pagal Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą.

(47)

Jei restruktūrizavimo veiksmai vykdomi keletą metų ir jiems skirtos didelės pagalbos sumos, Institucija gali reikalauti, kad restruktūrizavimo pagalba būtų teikiama dalimis, o kiekviena dalis išmokama atsižvelgiant į:

a)

prieš kiekvieną išmoką gautą patvirtinimą apie patenkinamą kiekvieno restruktūrizavimo plano etapo įgyvendinimą pagal suplanuotą tvarkaraštį arba

b)

prieš kiekvieną išmoką gautą jos patvirtinimą, patikrinus ir nustačius, kad planas yra sėkmingai įgyvendinimas.

Stebėsena ir metinė ataskaita

(48)

Atitinkamai ELPA valstybei teikiant reguliarias išsamias ataskaitas, Institucijai turi būti suteikta galimybė įsitikinti, kad restruktūrizavimo planas yra tinkamai įgyvendinamas.

(49)

Jei pagalba teikiama didelėms įmonėms, pirmoji ataskaita Institucijai turėtų būti pateikta ne vėliau kaip per šešis mėnesius po leidimo teikti pagalbą suteikimo. Vėliau ataskaitos Institucijai turi būti siunčiamos mažiausiai vieną kartą per metus, nustatytą dieną, kol bus pasiekti restruktūrizavimo plano tikslai. Jose turi būti nurodyta visa reikiama informacija, kad Institucija galėtų kontroliuoti restruktūrizavimo programos įgyvendinimą, išmokų įmonei tvarkaraštį, jos finansinę padėtį bei sprendime dėl pagalbos patvirtinimo nurodytų sąlygų ir įsipareigojimų vykdymą. Ypač svarbu, kad jose taip pat būtų nurodyta visa išsami informacija apie visą įmonei bet kuriais tikslais restruktūrizavimo laikotarpiu individualiai arba pagal bendrą schemą suteiktą pagalbą (žr. 67–70 punktus). Jei Institucijai reikia skubaus kai kurios informacijos patvirtinimo, pavyzdžiui, susijusios su bendrovės uždarymu arba pajėgumų sumažinimu, ji gali reikalauti dažnesnių ataskaitų.

(50)

Jei pagalba teikiama MVĮ, paprastai pakanka kiekvienais metais siunčiamų įmonės gavėjos balanso ir pelno ir nuostolių ataskaitos kopijų, išskyrus atvejus, kai sprendime, patvirtinančiame pagalbą, nurodomos griežtesnės sąlygos.

16.3.2.3.   Restruktūrizavimo plano pakeitimai

(51)

Jei restruktūrizavimo pagalba patvirtinama, atitinkama ELPA valstybė restruktūrizavimo laikotarpiu gali prašyti Institucijos patvirtinti restruktūrizavimo planą ir pagalbos sumą. Institucija gali patvirtinti tokius pakeitimus, jei jie atitinka šias sąlygas:

a)

iš dalies pakeistame plane vis tiek turi būti numatytas gyvybingumo atkūrimas per pagrįstą laikotarpį;

b)

jei padidinama pagalbos suma, taikytinos kompensacinės priemonės turi būti didesnės, nei buvo numatyta;

c)

jei siūlomos kompensacinės priemonės yra mažesnės, nei buvo planuota, pagalbos suma turi būti atitinkamai sumažinta;

d)

naujas tvarkaraštis kompensacinėms priemonėms vykdyti gali būti atidėtas anksčiau numatyto tvarkaraščio atžvilgiu tik dėl priežasčių, nepriklausančių nuo įmonės ar ELPA valstybės, jei tokių priežasčių nėra, pagalbos suma turi būti atitinkamai sumažinta.

(52)

Jei Institucijos nustatytos sąlygos arba ELPA valstybės įsipareigojimai yra sušvelninami, pagalbos suma turi būti atitinkamai sumažinama arba gali būti nustatytos kitos sąlygos.

(53)

Jei ELPA valstybė iš dalies pakeičia patvirtintą restruktūrizavimo planą apie tai tinkamai nepranešusi Institucijai, Institucija pradeda procedūrą, kaip nurodyta Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 16 straipsnyje (netinkamas pagalbos naudojimas), nepažeisdama Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 23 straipsnio nuostatų ir atsižvelgdama į galimybę iškelti ieškinį ELPA teisme pagal Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą.

16.3.2.4.   Restruktūrizavimo pagalba remiamose vietovėse

(54)

Vertindama restruktūrizavimo pagalbą remiamose vietovėse, Institucija atsižvelgia į jų poreikius. Tačiau tai, kad sunkumus patirianti įmonė yra įsisteigusi remiamoje vietovėje nepateisina atlaidaus požiūrio į restruktūrizavimo pagalbą: vidutiniu ir ilgalaikiu laikotarpiu regione ja pasinaudojus neįmanoma dirbtinai išsaugoti įmonių. Be to, siekiant skatinti regionų plėtrą, regionai turėtų būti suinteresuoti savomis lėšomis kuo greičiau vystyti gyvybingą ir tvarią veiklą. Konkurencijos iškraipymas turi būti sumažintas iki minimumo, net jei pagalba teikiama remiamų vietovių įmonėms. Čia taip pat turi būti atsižvelgiama į galimą žalingą plintančią įtaką, kuri gali būti juntama atitinkamoje vietovėje ir kitose remiamose vietovėse.

(55)

Taigi 31–53 punktuose nurodyti kriterijai turi būti taip pat taikomi remiamoms vietovėms, net kai svarstomi regiono plėtros poreikiai. Tačiau remiamose vietovėse, jeigu valstybės pagalbos taisyklėse, taikomose atitinkamam sektoriui nenurodyta kitaip, pagalbos patvirtinimo taisyklės kompensacinių priemonių įgyvendinimo ir gavėjo indėlio atžvilgiu gali būti ne tokios griežtos. Jei tai pateisinama regiono plėtros poreikiais, tais atvejais, kai sumažinami pajėgumai arba dalyvavimas rinkoje yra tinkamiausios priemonės išvengti nepagrįstų konkurencijos iškraipymų, būtinas sumažinimas yra mažesnis remiamose vietovėse negu neremiamose. Tais atvejais, kuriuos atitinkama ELPA valstybė turi įrodyti, bus atskiriamos vietovės, kurios atitinka regioninės pagalbos teikimo reikalavimus pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies a dalį, ir teritorijos, kurios atitinka pagalbos teikimo reikalavimus pagal 61 straipsnio 3 dalies c dalį, kad būtų atsižvelgta į rimtesnes regionines problemas pirmesnėse vietovėse.

16.3.2.5.   MVĮ restruktūrizavimo pagalba

(56)

Pagalba mažosioms įmonėms (18) daro mažesnį poveikį prekyboms sąlygoms negu pagalba, teikiama vidutinėms ir didelėms įmonėms. Tai taip pat būdinga ir pagalbai įmonei restruktūrizuoti, taigi 31–53 punktuose nurodytos sąlygos taikomos ne taip griežtai, jeigu:

a)

pagalbos teikimas mažosioms įmonėms paprastai nebus siejamas su kompensacinėmis priemonėmis (žr. 40 punktą), jei tik valstybės pagalbos taisyklėse, taikomose atitinkamam sektoriui, nenurodyta kitaip;

b)

MVĮ ataskaitų turinio reikalavimai bus ne tokie griežti (žr. 48, 49 ir 50 punktus).

(57)

Tačiau „tik vieną ir paskutinį kartą“ principas griežtai taikomas ir MVĮ.

(58)

MVĮ restruktūrizavimo plano neturi būti patvirtintas Institucijos. Tačiau planas turi atitikti reikalavimus, nurodytus 34–36 punktuose ir turi būti patvirtintas atitinkamos ELPA valstybės bei pateiktas Institucijai. Pagalba gali būti teikiama tik tuo atveju, jei visiškai įgyvendinamas restruktūrizavimo planas. Įsipareigojimą tikrinti, ar vykdomos šios sąlygos, vykdo ELPA valstybė.

16.3.2.6.   Pagalba restruktūrizavimo socialinėms sąnaudoms padengti

(59)

Restruktūrizavimo planuose paprastai numatomas veiklos apribojimas arba jos nutraukimas. Tai dažnai būtina siekiant racionalizavimo ir veiksmingumo neatsižvelgiant į pajėgumų sumažinimus, kurių gali būti reikalaujama pagalbai gauti. Kad ir kokios būtų jų priežastys, tokios priemonės paprastai sąlygoja įmonės darbuotojų skaičiaus sumažinimą.

(60)

ELPA valstybių darbo teisės dalį gali sudaryti bendros socialinės apsaugos sistemos, pagal kurias reikalaujama, kad išeitinės pašalpos ir ankstyvos senatvės pensijos būtų išmokamos tiesiogiai atleistiems darbuotojams. Tokios sistemos nelaikomos EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje apibrėžta valstybės pagalba.

(61)

Be to, pagal tiesioginės išeitinės pašalpos ir senatvės pensijų užtikrinimo principą darbuotojams, bendros socialinės paramos programas vyriausybė turi padengti išmokų išlaidas, kurias įmonė sumoka atleistiems darbuotojams ir kurios nepriklauso jos įstatyminiams arba sutarčių įsipareigojimams. Jei tokios sistemos taikomos bendrai ir nėra jokių apribojimų atskirų sektorių darbuotojams, kurie atitinka iš anksto nustatytas ir automatiškai taikomas sąlygas, jos nelaikomos 61 straipsnio 1 dalyje numatyta pagalba, jei įmonėje vykdomas restruktūrizavimas. Kita vertus, jei šios sistemos naudojamos atitinkamos pramonės šakos restruktūrizuojamai įmonei remti, joms dėl išskirtinio pobūdžio (19).

(62)

Pačios įmonės įsipareigojimai išmokėti išeitines pašalpas ir (arba) ankstyvąsias senatvės pensijas pagal su užimtumu susijusius teisės aktus arba kolektyvines sutartis su profesinėmis sąjungomis sudaro įprastinių verslo sąnaudų dalį, kurias turi padengti pati įmonė iš savo išteklių. Todėl bet koks valstybės indėlis į šių išlaidų padengimą yra laikomas valstybės pagalba. Šis principas taikomas neatsižvelgiant į tai, ar valstybė tiesiogiai įmonei atlieka mokėjimus, ar darbuotojams išmokas paskirsto vyriausybės agentūra.

(63)

Institucija a priori neprieštarauja tokiai pagalbai, jei ji suteikiama sunkumus patiriančioms įmonėms, nes ji, palengvindama struktūrinius pokyčius ir sunkią padėtį, ekonomiškai naudinga atitinkamai įmonei.

(64)

Be išeitinių pašalpų ir ankstyvo išėjimo į pensiją išmokų, pagalba paprastai teikiama atsižvelgiant į konkrečią restruktūrizavimo schemą, susijusią su mokymu, konsultavimu ir praktine pagalba susirasti kitą darbą, pagalba persikelti, profesiniam mokymui ir pagalba darbuotojams, ketinantiems pradėti naują verslą. Institucija yra palankios nuomonės apie tokią sunkumus patiriančioms įmonėms teikiamą pagalbą.

(65)

61–64 punktuose apibūdinta pagalbos rūšis turi būti aiškiai nurodyta restruktūrizavimo plane, nes į pagalbą socialinėms priemonėms, kurios skirtos tik atleistiems darbuotojams, neatsižvelgiama, nustatant kompensacinių priemonių, nurodytų 37–41 punktuose, mastą.

(66)

Bendro intereso labui Institucija, įgyvendinant restruktūrizavimo planą, užtikrins, kad restruktūrizavimo socialiniai padariniai kitose EEE susitarimo Susitariančiosiose Šalyse, išskyrus tą Šalį, kuri teikia pagalbą, būtų minimalūs.

16.3.2.7.   Poreikis informuoti Instituciją apie įmonei gavėjai restruktūrizavimo laikotarpiu suteiktą pagalbą

(67)

Jei pagal šias gaires nagrinėjama didelei ar vidutinei įmonei suteikta pagalba, bet kokios kitos pagalbos teikimas restruktūrizavimo metu net ir pagal jau patvirtintą schemą, gali daryti įtaką Institucijos sprendimui dėl reikiamų kompensacinių priemonių.

(68)

Pranešimuose dėl didelei ar vidutinei įmonei teikiamos restruktūrizavimo pagalbos turi būti nurodoma bet kokia kita pagalba, kurią ketinama teikti įmonei gavėjai restruktūrizavimo laikotarpiu, jei jai nėra taikoma de minimis taisyklė arba išimtis numatantys teisės aktai.

(69)

Institucija atsižvelgia į tokią pagalbą įvertindama restruktūrizavimo pagalbą. Apie bet kokią didelei ar vidutinei įmonei restruktūrizavimo laikotarpiu suteiktą pagalbą, įskaitant pagalbą, suteiktą pagal patvirtintą schemą, turi būti pranešta Institucijai, jei ji apie tai nebuvo informuota, kai priėmė sprendimą dėl restruktūrizavimo pagalbos.

(70)

Institucija užtikrina, kad pagal patvirtintas schemas suteikiama pagalba neprieštarautų šių gairių reikalavimams.

16.3.3.   „Tik vieną ir paskutinį kartą“

(71)

Sanavimo pagalba yra vienkartinė operacija, skirta išlaikyti įmonę versle tam tikrą laikotarpį, kol bus nuspręsta dėl jos ateities. Neturėtų būti įmanoma pakartotinai teikti sanavimo pagalbą, kad būtų išlaikomas status quo, atidėta tai, kas neišvengiama, ir tuo pat metu ekonominės ir socialinės problemos būtų perkeltos ant kitų, perspektyvesnių, gamintojų ar kitų EEE susitarimo Susitariančiųjų Šalių pečių. Todėl sanavimo pagalba turėtų būti teikiama tik kartą („tik vieno ir paskutinio karto“ sąlyga). Pagal tą patį principą siekiant, kad įmonėms nebūtų neteisėtai padedama, jei jos gali išgyventi tik gaudamos pakartotinę valstybės pagalbą, restruktūrizavimo pagalba turėtų būti teikiama tik kartą. Galiausiai, jei sanavimo pagalba yra teikiama įmonei, kuriai jau buvo suteikta restruktūrizavimo pagalba, gali būti manoma, kad gavėjos sunkumai yra pasikartojančio pobūdžio ir kad pakartotinė valstybės intervencija gali sukelti konkurencijos iškraipymų, kurie prieštarauja bendram interesui. Tokia pakartotinė valstybės intervencija turėtų būti draudžiama.

(72)

Kai apie planuojamą teikti sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbą pranešama Institucijai, ELPA valstybės turi nurodyti, ar atitinkama įmonė jau buvo gavusi sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbą, įskaitant bet kokią pagalbą, suteiktą prieš įsigaliojant šioms gairėms, ir bet kokią pagalbą, apie kurią nebuvo pranešta (20). Jei pagalba buvo teikiama ir jei praėjo mažiau nei 10 metų po to, kai sanavimo pagalba buvo teikiama, arba po to, kai baigėsi restruktūrizavimo procesas arba buvo sustabdytas restruktūrizavimo plano įgyvendinimas (priklausomai nuo to, kas įvyko vėliau), Institucija neleis suteikti nei sanavimo, nei restruktūrizavimo pagalbos. Šios taisyklės išimtys gali būti taikomos, jei:

a)

restruktūrizavimo pagalba teikiama po sanavimo pagalbos ir jos kartu sudaro vieną restruktūrizavimo operaciją;

b)

sanavimo pagalba buvo suteikta pagal 16.3.1.1 skirsnio sąlygas ir po jos nesekė valstybės remiamas restruktūrizavimas, jei:

i)

pagrįstai tikimasi, kad gavusi sanavimo pagalbą įmonė atgaus ilgalaikį gyvybingumą, ir

ii)

naujos sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbos prireiks ne anksčiau kaip po penkerių metų dėl nuo bendrovės nepriklausančių ir nenumatytų aplinkybių (21);

c)

yra išskirtinių arba nenumatytų nuo bendrovės nepriklausančių aplinkybių.

b ir c punktuose nurodytais atvejais negali būti taikoma 16.3.1.2 skirsnyje nurodyta procedūra.

(73)

Šios taisyklės taikymo neįtakos nei įmonės gavėjos savininkų pasikeitimai po pagalbos suteikimo, nei jokios teisminės ar administracinės procedūros, kurios padėtų stabilizuoti padėtį įmonėje sumažinant jos įsipareigojimus ar nubraukiant ankstesnes skolas, jei veiklą tęsia ta pati įmonė.

(74)

Jei sanavimo arba restruktūrizavimo pagalba buvo suteikta verslo grupei, Institucija paprastai nebepatvirtins sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbos tai grupei ar bet kuriam kitam grupei priklausančiam subjektui, jei nepraėjo 10 metų po to, kai buvo suteikta sanavimo arba restruktūrizavimo pagalba, arba po to, kai baigėsi restruktūrizavimo laikotarpis ar restruktūrizavimo plano įgyvendinimas buvo sustabdytas, priklausomai nuo to, kas įvyko vėliau. Jei verslo grupei priklausantis subjektas gavo sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbą, grupė kaip visuma ir kiti grupės subjektai laikomi atitinkančiais sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos reikalavimus (jei laikomasi kitų šių gairių nuostatų), išskyrus tuos subjektus, kuriems pagalba buvo suteikta anksčiau. ELPA valstybės turi užtikrinti, kad grupė pagalbos lėšų neperduotų kitiems grupės subjektams, ankstesnės pagalbos gavėjams.

(75)

Jei įmonė perima kitos įmonės turtą ir ypač jei jai buvo taikoma viena iš 73 punkte nurodytų procedūrų arba pagal nacionalinius teisės aktus buvo pradėta kolektyvinė nemokumo procedūra, ir ji buvo gavusi sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbą, pirkėjui netaikomas „tik vieną ir paskutinį kartą“ reikalavimas, jei ji atitinka šias bendrąsias sąlygas:

a)

pirkėjas yra aiškiai atsiskyręs nuo senosios įmonės;

b)

pirkėjas įsigijo senosios įmonės turtą rinkos kainomis;

c)

likvidavimas arba teismo prižiūrimas senosios įmonės administravimas ir įsigijimas nėra priemonės, kuriomis siekiama išvengti „tik vieną ir paskutinį kartą“ principo taikymo: Institucija gali nuspręsti, kad buvo būtent taip, pavyzdžiui, sunkumai, su kuriais susidūrė pirkėjas, perimdamas įmonės turtą, galėjo būti aiškiai numatyti.

(76)

Tačiau reikia pabrėžti, kad pagal šias gaires pagalba turtui pirkti negali būti patvirtinta, nes tai yra pagalba pradinėms investicijoms.

16.4.   Pagalbos schemos MVĮ

16.4.1.   Bendrieji principai

(77)

Institucija patvirtins sanavimo ir (arba) restruktūrizavimo pagalbos schemas sunkumus patiriančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms tik tuo atveju, jei atitinkamos įmonės atitinka MVĮ apibrėžimą. Pagal toliau nurodytas ypatingas nuostatas tokių schemų suderinamumas įvertinamas atsižvelgiant į 16.2 ir 16.3 skyriuose nurodytas sąlygas, kurios netaikomos pagalbos schemoms. Apie bet kokią pagalbą, suteikiamą pagal schemą, bet neatitinkančią šių sąlygų, turi būti atskirai pranešta Institucijai ir ji turi ją iš anksto patvirtinti.

16.4.2.   Teisė gauti pagalbą

(78)

Jei valstybės pagalbos taisyklėse, taikomose atitinkamiems sektoriams, nenurodyta kitaip, nuo šių gairių įsigaliojimo dienos apie mažosioms ir vidutinėms įmonėms pagal patvirtintas schemas teikiamą pagalbą nebūtina atskirai pranešti, jei atitinkama įmonė atitinka nors vieną iš 9 punkte nurodytų kriterijų. Apie pagalbą įmonėms, kurios neatitinka nė vieno iš tų trijų kriterijų, turi būt atskirai pranešta Institucijai, kad ji galėtų nustatyti, ar įmonė yra patirianti sunkumus. Apie pagalbą įmonei, kuri veikia rinkoje, kurioje stebima ilgalaikė struktūrinė perprodukcija, neatsižvelgiant į gavėjos dydį, turi būti atskirai pranešta Institucijai, kad ji galėtų nustatyti, ar gali būti taikomas 41 punktas.

16.4.3.   Sanavimo pagalbos schemų patvirtinimo sąlygos

(79)

Kad institucija jas patvirtintų, sanavimo pagalbos schemos turi atitikti 24 punkto a, b, d ir e papunkčiuose nurodytas sąlygas. Be to, sanavimo pagalba negali būti teikiama ilgiau nei šešis mėnesius, per kuriuos turi būti išnagrinėta įmonės padėtis. Prieš pasibaigiant tam laikotarpiui, ELPA valstybė turi arba patvirtinti restruktūrizavimo arba likvidavimo planą, arba reikalauti, kad gavėjas grąžintų paskolą ir pagalbos lėšas, atitinkančias rizikos įmoką.

(80)

Apie visą pagalbą, kuri teikiama ilgiau nei šešis mėnesius arba negrąžinama po šešių mėnesių, turi būti atskirai pranešta Institucijai.

16.4.4.   Restruktūrizavimo pagalbos schemų patvirtinimo sąlygos

(81)

Institucija patvirtina restruktūrizavimo pagalbos schemas tik tuo atveju, jeigu pagalbos suteikimo sąlyga yra ta, kad gavėjas visiškai įgyvendintų restruktūrizavimo planą, kurį patvirtino atitinkama ELPA valstybė, ir atitiktų šias sąlygas:

a)

atkurtų gyvybingumą: taikomi 33–36 punktuose nurodyti kriterijai;

b)

išvengtų nepagrįstų konkurencijos iškraipymų: kadangi pagalba mažosioms įmonėms dažniausiai mažiau iškraipo konkurencijos sąlygas, 37–41 punktuose nurodytas principas netaikomas, jei valstybės pagalbos taisyklėse, taikomose atitinkamiems sektoriams, nenurodyta kitaip; vis dėlto schemose turi būti nurodyta, kad įmonės gavėjos negali didinti savo pajėgumų restruktūrizavimo laikotarpiu; vidutinėms įmonėms taikomos 37–41 punktų nuostatos;

c)

apribotų pagalbą iki reikiamo minimumo: taikomi 42, 43 ir 44 punktuose nurodyti principai;

d)

iš dalies pakeistų restruktūrizavimo planą: bet kokie restruktūrizavimo plano pakeitimai turi atitikti 51, 52 ir 53 punktuose nurodytas taisykles.

16.4.5.   Bendrosios sanavimo ir (arba) restruktūrizavimo pagalbos schemų patvirtinimo sąlygos

(82)

Schemose turi būti nurodyta didžiausia pagalbos suma, kuri gali būti suteikta bet kuriai vienai įmonei kaip sanavimo ir (arba) restruktūrizavimo pagalbos dalis, įskaitant atvejus, kai planas iš dalies pakeičiamas. Apie bet kokia pagalbą, kuri viršija šią sumą turi būti atskirai pranešta Institucijai. Didžiausia suteiktos pagalbos suma, sudaryta iš sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos, vienai įmonei negali viršyti 10 mln. EUR, įskaitant pagalbą, gautą iš kitų šaltinių ar pagal kitas schemas.

(83)

Be to, turi būti laikomasi „tik vieną ir paskutinį kartą“ principo. Taikoma 16.3.3 skirsnyje nurodyta taisyklė.

(84)

ELPA valstybės taip pat privalo atskirai pranešti Institucijai apie priemones, kurių imamasi, kai viena įmonė perima kitos įmonės turtą, o pati jau buvo gavusi sanavimo arba restruktūrizavimo pagalbą.

16.4.6.   Stebėsena ir kasmetinės ataskaitos

(85)

48, 49 ir 50 punktai netaikomi pagalbos schemoms. Tačiau viena iš schemos patvirtinimo sąlygų bus ta, kad būtų teikiamos ataskaitos apie schemos veikimą, paprastai kartą per metus, jose pateikiama informacija, nurodyta Institucijos instrukcijose dėl standartizuotų ataskaitų (22). Ataskaitose taip pat turi būti nurodytas įmonių gavėjų sąrašas, kuriame nurodomas kiekvienos įmonės:

a)

pavadinimas;

b)

sektoriaus kodas, naudojant NACE (23) triženklius sektorių klasifikacijos kodus;

c)

darbuotojų skaičius;

d)

metinė apyvarta ir balanso vertė;

e)

teikiamos pagalbos suma;

f)

gavėjos indėlio suma ir forma;

g)

jei reikia, kompensacinių priemonių forma ir mastas;

h)

jei reikia, visa restruktūrizavimo pagalba arba kita tokia laikoma pagalba, kuri buvo suteikta anksčiau;

i)

ar įmonė buvo likviduota arba prieš ją, dar nepasibaigus restruktūrizavimo plano terminui, pradėta kolektyvinė nemokumo procedūra.

16.5.   Atitinkamos priemonės, kaip nurodyta institucijos ir teismo susitarimo 3 protokolo i dalies 1 straipsnio 1 dalyje

(86)

Pagal Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 1 dalį Institucija atskiru raštu pasiūlys ELPA valstybėms priimti atitinkamas priemones, kaip nurodyta 87–88 punktuose, dėl esamų pagalbos schemas. Institucija patvirtins jai pateiktas schemas, jei jos atitiks tas nuostatas.

(87)

ELPA valstybės, kurios priima Institucijos pasiūlymą, turi pritaikyti savo esamas pagalbos schemas, kurios turi veikti šešis mėnesius po jų priėmimo, siekiant, kad jos atitiktų šių gairių reikalavimus.

(88)

ELPA valstybės turi patvirtinti savo sutikimą vykdyti šias atitinkamas priemones per vieną mėnesį po minėto rašto, kuriame siūlomos atitinkamos priemonės, gavimo.

16.6.   TAIKYMO DATA IR TRUKMĖ

(89)

Šios gairės įsigalioja jų priėmimo dieną. Jos galioja penkerius metus, jei naujame sprendime nenumatoma kitaip.

(90)

Institucijos iki priėmimo dienos gauti pranešimai bus nagrinėjami atsižvelgiant į pranešimo gavimo metu galiojusius kriterijus.

(91)

Remdamasi šiomis gairėmis, Institucija nagrinės visos sanavimo ir restruktūrizavimo pagalbos, kuri suteikta negavus patvirtinimo ir todėl pažeidžianti Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalies nuostatas, suderinamumą su EEE susitarimu, jei apie pagalbos dalį ar visą suteiktą pagalbą prieš tai buvo pranešta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir jo EEE priede. Visus kitus atvejus ji nagrinės remdamasi tomis gairėmis, kurios galiojo pagalbos suteikimo metu.

(1)  Šis skyrius atitinka Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos į sunkią padėtį patekusioms įmonėms gelbėti ir restruktūrizuoti (OL C 244, 2004 10 1, p. 1).

(2)  Priimta 1994 m. sausio 19 d., paskelbtas OL L 231, 1994 9 3 ir jo EEE priede Nr. 32 tą pačią dieną.

(3)  Priimta 1999 m. gruodžio 16 d., paskelbtas OL L 274, 2000 10 26 ir jo EEE priede Nr. 48 tą pačią dieną.

(4)  Atitinkamame Komisijos komunikate Komisija pareiškė, kad išsami pagalbos suteikimo sanavimo ir restruktūrizavimo operacijoms sąlygotų iškrypimų analizė yra pateisinama atsižvelgiant į 2001 m. kovo 23–24 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo Stokholme ir 2002 m. kovo 15–16 d. susitikimo Barselonoje išvadas, kuriomis valstybės narės buvo skatinamos ir toliau mažinti bendrojo vidaus produkto procentą, skiriamą valstybės pagalbai, nukreipiant jį bendro intereso horizontalesniems tikslams, įskaitant sanglaudos tikslus. Tai taip pat atitinka 2000 m. kovo 23–24 d. Lisabonos Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriomis buvo siekiama padidinti Europos ekonomikos konkurencingumą.

(5)  Čia daroma nuoroda būtent į Tarybos direktyvos 78/660/EEB 1 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytas bendrovių rūšis (OL L 222, 1978 8 14, p. 11), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/51/EEB (OL L 178, 2003 7 17, p. 16), ir 2003 m. gruodžio 5 d. Jungtinio Komiteto sprendimu Nr. 176/2003 (OL L 88, 2004 3 25, p. 53, ir EEE priedas Nr. 15, 2004 3 25, p. 14, įtraukta į EEE susitarimo XXII priedo 4 punktą.

(6)  Analogiškai taikomos Tarybos direktyvos 77/91/EEB (OL L 26, 1977 1 31, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. Stojimo į ES aktu, nuostatos. EEE plėtros susitarimu įtraukta į EEE susitarimo XXII priedo 2 punktą.

(7)  Čia daroma nuoroda būtent į Tarybos direktyvos 78/660/EEB 1 straipsnio 1 dalies antrojoje pastraipoje nurodytas bendrovių rūšis (OL L 222, 1978 8 14, p. 11), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/51/EEB (OL L 178, 2003 7 17, p. 16) ir 2003 m. gruodžio 5 d. Jungtinio Komiteto sprendimu Nr. 176/2003 (OL L 88, 2004 3 25, p. 53, ir EEE priedas Nr. 15, 2004 3 25, p. 14) įtrauktu į EEE susitarimo XXII priedo 4 punktą.

(8)  Siekiant nustatyti, ar įmonė yra nepriklausoma, ar priklauso grupei, bus atsižvelgiama į kriterijus, nurodytus Komisijos reglamento (EB) Nr. 68/2001 (OL L 10, 2001 1 13, p. 20) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 363/2004 (OL L 63, 2004 2 28, p. 20), I priede pateiktus kriterijus ir 2004 m. rugsėjo 25 d. Jungtinio Komiteto sprendimu Nr. 131/2004 įtrauktus į EEE susitarimo XV priedo 1 punkto d papunktį (OL L 64, 2005 3 10, p. 67).

(9)  Tokio pobūdžio specifinės taisyklės yra taikomos aviacijos sektoriuje. Žr. šių gairių 30 skyrių.

(10)  ELPA valstybių susitarimas dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo (toliau – Institucijos ir Teismo susitarimas) (OL L 344, 1994 12 31, p. 1).

(11)  Byla C-355/95 P, Textilwerke Deggendorf v Commission and others [1997] ECR I-2549.

(12)  Galima daryti išimtį, jei sanavimo pagalba yra teikiama bankininkystės sektoriuje, siekiant suteikti galimybę atitinkamai kredito institucijai laikinai tęsti savo veiklą bankininkystės versle pagal galiojančius riziką ribojančius teisės aktus (Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/12/EB (OL L 126, 2000 5 26, p. 1), Jungtinio Komiteto sprendimu Nr. 15/2001 įtraukta į EEE susitarimo IX priedo 14 punktą (OL L 117, 2001 4 26, p. 13, ir EEE priedas Nr. 22, 2001 4 26, p. 8). Visa pagalba, kuri teikiama ne paskolų garantijų ar paskolų, kurios atitinka a papunktyje nurodytas sąlygas, forma turi atitikti bendruosius sanavimo pagalbos principus ir negali būti taikomos struktūrinės finansinės priemonės, susijusios su paties banko lėšomis. Pagal 37–41 punktus nustatant kompensacines priemones pagal restruktūrizavimo planą, bus atsižvelgta į visą pagalbą, kuri teikiama ne paskolų garantijų ar paskolų, kurios atitinka a papunktyje nurodytas sąlygas, forma.

(13)  Šiuo požiūriu Institucija taip pat gali atsižvelgti į tai, ar atitinkama įmonė yra vidutinė, ar didelė.

(14)   2002 m. gruodžio 18 d. priimtos (dar nepaskelbtos) Regioninės pagalbos dideliems investiciniams projektams daugiasektorinės sistemos 26A skyrius su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 3 17 (dar nepaskelbtais).

(15)  Tokiais atvejais Institucija patvirtins pagalbą, skirtą padengti socialines sąnaudas restruktūrizavimui pagal 16.3.2.6 skirsnį, ir aplinkosaugos pagalbą užterštoms vietoms išvalyti, kurios priešingu atveju būtų apleistos.

(16)  Žr. 6 punktą, Šis minimalus indėlis neturi būti iš pagalbos lėšų. Tačiau ši sąlyga netaikoma, kai paskolai taikomos palūkanų subsidijos arba kai jai suteikiamos pagalbos elementų turinčios valstybės garantijos.

(17)  Žr. 9 punkto c papunktį.

(18)  Kaip nurodyta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (OL L 124, 2003 5 20, p. 36), EEE Jungtinio Komiteto sprendimu Nr. 131/2004 (dar nepaskelbtas) įtrauktoje į EEE susitarimą. Iki 2004 m. gruodžio 31 d. naudojamas atitinkamas apibrėžimas, pateikiamas Komisijos rekomendacijoje 96/280/EB (OL L 107, 1996 4 30, p. 4). Apibrėžimas taip pat pateikiamas 2001 m. sausio 12 d. Komisijos rekomendacijos (EB) Nr. 70/2001 dėl ES sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms 1 priede (OL L 10, 2001 1 13, p. 33), 2002 m. birželio 25 d. EEE Jungtinio Komiteto sprendimu NR. 88/2002 iš dalies pakeičiančiame EEE susitarimo XV priedą (valstybės pagalba) (OL L 266, 2002 10 3, p. 56, ir EEE priedas Nr. 49, 2002 10 3, p. 42), įtrauktame į EEE susitarimo XV priedo 1f punktą.

(19)  Savo sprendime Byloje C-241/94, France v Commission [1996] ECR I-4551), (Kimberly Clark Sopalin) Europos Teisingumo Teismas patvirtino, kad Prancūzijos valdžios institucijų nuožiūra vykdoma finansavimo sistema per Nacionalinį užimtumo fondą kai kurioms įmonėms sudarė palankesnes sąlygas nei kitoms ir todėl ji gali būti vadinama pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį. (Teismo sprendime nebuvo atsižvelgta į Komisijos išvadą, kad pagalba buvo suderinama su bendrąja rinka.)

(20)  Kalbant apie pagalbą, apie kurią nebuvo pranešta, Institucija šios galimybės vertinime atsižvelgs į tai, ar pagalba būtų buvusi suderinama su EEE susitarimu, nors ji nėra sanavimo arba restruktūrizavimo pagalba.

(21)  Nenumatyta aplinkybė – tai tokia aplinkybė, kurios niekaip negalėjo numatyti įmonės vadovybė restruktūrizavimo plano rengimo metu ir kuri nėra susijusi su įmonės vadovybės aplaidumu ar klaidomis arba su grupės, kuriai įmonė priklauso, sprendimais.

(22)  Žr. 2004 m. liepos 14 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimo 195/04/COL dėl Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo II dalies 27 straipsnyje nurodytų įgyvendinančiųjų nuostatų (dar nepaskelbtas) III priedo A ir B dalis (teikiamos valstybės pagalbos standartizuota ataskaitos forma).

(23)  Statistinė ekonominės veiklos klasifikacija Europos bendrijoje, paskelbta Europos Bendrijų statistikos biuro.

PRIEDAS

Formulė (1), skirta didžiausiai teiktinos sanavimo pagalbos, teiktinos pagal supaprastintą procedūrą, sumai apskaičiuoti:

Formula

Ši formulė pagrįsta įmonės veiklos rezultatais (PPAPM, pajamomis prieš atskaitant palūkanas ir mokesčius) per metus iki pagalbos (pažymėtos t) suteikimo arba pranešimo apie ją. Prie šios sumos pridedamas nusidėvėjimas. Tada prie bendros sumos reikia pridėti apyvartinio kapitalo pokyčius. Apyvartinio kapitalo pokytis apskaičiuojamas iš apyvartinių lėšų atimant artimiausiais ataskaitiniais laikotarpiais turimus įsipareigojimus (2). Taip pat, jei dėl veiklos rezultatų yra atitinkamų nuostatų, tai turi būti aiškiai nurodyta, o rezultatuose tokios nuostatos neturėtų atsispindėti.

Formule siekiama apskaičiuoti įmonės neigiamą apyvartinį grynųjų pinigų srautą per metus iki pagalbos prašymo (arba iki pagalbos suteikimo, jei apie ją nebuvo pranešta). Pusė šios sumos turėtų išlaikyti įmonę gyvybingą šešis mėnesius. Todėl pagal formulę apskaičiuotas rezultatas turi būti padalintas iš 2.

Ši formulė gali būti taikoma tik tada, jei rezultatas yra neigiama suma.

Jei gaunamas teigiamas rezultatas, turi būti pateikiamas išsamus paaiškinimas, įrodantis, kad įmonė yra patirianti sunkumus, kaip nurodyta 9–10 punktuose.

Pavyzdžiui:

Pajamos prieš atskaitant palūkanas ir mokesčius (mln. EUR)

(12)

Nusidėvėjimas (mln. EUR)

2


Balansas

(mln. EUR)

gruodžio 31 d., t–1

gruodžio 31 d., t

Trumpalaikis turtas

Grynieji pinigai ar jų ekvivalentai

10

5

Gautinos sąskaitos

30

20

Atsargos

50

45

Iš anksto apmokėtos išlaidos

20

10

Kitas trumpalaikis turtas

20

20

Visas trumpalaikis turtas

130

100

Turimi įsipareigojimai

Mokėtinos sąskaitos

20

25

Sukauptos pajamos

15

10

Atidėtos pajamos

5

5

Visi turimi įsipareigojimai

40

40

Apyvartinis kapitalas

90

60

Apyvartinio kapitalo pokytis

(30)

 

Didžiausia sanavimo pagalbos suma = [– 12 + 2 + (– 30)]/2 = – 20 milijonų EUR.

Kadangi rezultatas pagal formulę yra didesnis negu 10 milijonų EUR, supaprastinta procedūra, nurodyta 29 punkte, negali būti taikoma. Jei ši riba yra viršijama, ELPA valstybė turi pateikti paaiškinimą dėl to, kaip buvo nustatyti įmonės grynųjų pinigų srauto poreikiai ir sanavimo pagalbos suma."


(1)  PPAPM (pajamos prieš atskaitant palūkanas ir mokesčius, kaip nurodoma metinėse ataskaitose prieš pateikiant prašymą, žymimas t, turi būti padidintos dėl nusidėvėjimo tuo pačiu laikotarpiu, pridedant apyvartinio kapitalo pokyčius per 2 metus (metai prieš pateikiant prašymą ir prieš juos einantys metai), padalijant iš 2 siekiant nustatyti sumą 6 mėnesiams t. y. įprastam sanavimo pagalbos laikotarpiui.

(2)  Trumpalaikis turtas: likvidžios lėšos, gautinos (klientų ir skolininkų) lėšos, kitas trumpalaikis turtas ir iš anksto apmokėtos išlaidos, atsargos. Turimi įsipareigojimai: finansinės skolos, mokėtinos prekybinės sąskaitos (tiekėjų ir kreditorių sąskaitos) ir kiti turimi įsipareigojimai, atidėtos pajamos, kiti sukaupti įsipareigojimai, mokesčių įsiskolinimai.


Aktai, priimti remiantis Europos Sąjungos sutarties V antraštine dalimi

2005 4 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 97/57


TARYBOS BENDROJI POZICIJA 2005/304/BUSP

2005 m. balandžio 12 d.

dėl konfliktų Afrikoje prevencijos, valdymo ir išsprendimo bei panaikinanti Bendrąją poziciją 2004/85/BUSP

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 15 straipsnį,

kadangi:

(1)

Už konfliktų Afrikos kontinente prevenciją, valdymą ir išsprendimą visų pirma yra atsakingi patys afrikiečiai.

(2)

Tarptautinė teisė nustato veiklos, susijusios su konfliktų Afrikoje prevencija, valdymu ir išsprendimu, sistemą.

(3)

Pagal Jungtinių Tautų Chartiją už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą visų pirma yra atsakinga Jungtinių Tautų Saugumo Taryba.

(4)

Rengiant JT Saugumo Tarybos sprendimus, Europos Sąjungos pozicijų gynimas ir interesų apsauga visiškai užtikrinama taikant Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnį.

(5)

2004 m. sausio 26 d. Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2004/85/BUSP dėl konflikto Afrikoje prevencijos, valdymo ir išsprendimo (1).

(6)

2004 m. lapkričio 22 d. Taryba patvirtino Taikos ir saugumo Afrikoje rėmimo, vykdant ESGP, veiksmų planą bei išvadas dėl taikos ir saugumo Afrikoje, o 2004 m. gruodžio 13 d. Taryba patvirtino to veiksmų plano įgyvendinimo gaires. Todėl Taryba pabrėžė, kad veiksmai, vykdomi pagal BUSP (įskaitant rėmimą pagal ESGP), Afrikos taikos priemonę, Bendrijos priemones bei valstybių narių dvišalius veiksmus yra papildomo pobūdžio.

(7)

Taikos, saugumo ir stabilumo kontinente skatinimas yra vienas iš Afrikos Sąjungos (AS) tikslų, o taikus valstybių narių konfliktų išsprendimas – vienas iš AS Steigiamajame akte įrašytų principų. Dialogas su Afrikos Vienybės Organizacija (AFVO) bei jos teisių perėmėja, AS, apėmė konfliktų prevencijos, valdymo ir išsprendimo klausimus, kurie įtraukti į Kairo deklaraciją ir veiksmų planą. Užkertant kelią konfliktams Afrikoje, juos valdant ir sprendžiant, svarbiausią vaidmenį vaidina AS ir Afrikos subregioninės organizacijos.

(8)

Siekiant veiksmingai užkirsti kelią konfliktams, reikia sukurti strategijas, kurios sudarytų sąlygas stabiliai ir labiau prognozuojamai tarptautinei aplinkai, bei visapusiškos ir subalansuotos pagalbos bei paramos vystymuisi programas, skirtas sumažinti smurtinius konfliktus sukeliančią įtampą. Taip pat reikia atsižvelgti į ekonominių veiksnių svarbą konfliktams Afrikoje bei diplomatinių ir ekonominių priemonių galią užkertant kelią smurtiniams konfliktams ir juos sprendžiant.

(9)

Konfliktų prevencija yra susijusi su demokratija, žmogaus teisėmis, teisine valstybe ir gera valdymo praktika, kai vystomasis bendradarbiavimas atlieka strateginį vaidmenį sustiprinant konfliktų valdymo taikiais būdais pajėgumus.

(10)

Visose su taika ir saugumu susijusiose politikos kryptyse turėtų būti atsižvelgta į ŽIV/AIDS ir konfliktų sąsajas. Visais konflikto etapais, nuo prevencijos iki atstatymo, nestabilumas sukuria sąlygas pandemijai plisti daug sparčiau. Artimiausiu metu ir ateityje ŽIV/AIDS plitimas turės rimtus politinius bei ekonominius padarinius.

(11)

Europos bendrija ir jos valstybės narės 2000 m. birželio 23 d. Kotonu mieste pasirašė Partnerystės susitarimą su Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybėmis.

(12)

2000 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamentas priėmė Rezoliuciją dėl moterų dalyvavimo taikiame konfliktų sprendime, o 2002 m. kovo 21 d. AKR–ES Jungtinė Parlamentinė Asamblėja priėmė Rezoliuciją lyčių klausimais.

(13)

2003 m. gruodžio 8 d. Taryba priėmė Gaires dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų,

PRIĖMĖ ŠIĄ BENDRĄJĄ POZICIJĄ:

1 straipsnis

1.   ES prisideda prie smurtinių konfliktų Afrikoje prevencijos, valdymo ir išsprendimo sustiprindama Afrikos pajėgumus ir veiklos būdus šioje srityje, ypač stiprindama dialogą su AS, subregioninėmis organizacijomis, iniciatyvomis bei pilietinės visuomenės organizacijomis ir jas remdama. Tai darydama, ES imasi kitų priemonių, skirtų skatinti daugelio potencialių dalyvių šioje srityje tarpusavio koordinavimą, įskaitant priemonių, kurių imasi Bendrija ir jos valstybės narės, ypač pagal Taikos ir saugumo Afrikoje rėmimo, vykdant ESGP, veiksmų planą ir jo įgyvendinimo gaires, glaudesnį koordinavimą.

2.   Visų pirma, Taryba įgyvendina Taikos ir saugumo Afrikoje rėmimo, vykdant ESGP, veiksmų planą pagal Tarybos patvirtintas gaires. Tobulinamas valstybių narių ir Bendrijos įnašų koordinavimas, nagrinėjamos galimybės sukurti valdymo mechanizmą, skirtą palengvinti galimybę bendrai kaupti valstybių narių savanoriškus įnašus.

3.   Sustiprindama savo pajėgumus krizių valdymo ir konfliktų prevencijos srityje, ES vis glaudžiau bendradarbiauja su JT ir atitinkamomis regioninėmis ir subregioninėmis organizacijomis, kad įgyvendintų pirmiau minėtą tikslą. Bendradarbiavimas JT krizių valdymo srityje vykdomas atsižvelgiant į 2003 m. rugsėjo 24 d. Jungtinės deklaracijos dėl JT ir ES bendradarbiavimo krizių valdymo srityje įgyvendinimą ir yra šio įgyvendinimo dalis. ES, pripažindama, kad Afrika tvarkosi savarankiškai, išlieka pasirengusi, jei reikia, savo pajėgumais prisidėti prie krizių valdymo Afrikoje.

4.   ES sukuria ilgalaikes konfliktų prevencijos ir taikos kūrimo iniciatyvas, pripažindama, kad pažanga šiose srityse yra būtina sąlyga taip pat ir Afrikos valstybėms, kad būtų sukurti ir išlaikyti veiksmingos kovos su terorizmu pajėgumai.

5.   ES sukuria iniciatyvų, visapusišką ir integruotą metodą, kuriuo vykdydamos veiksmus bendrai remiasi atskiros valstybės narės. Vadovaudamasi šiuo požiūriu ir siekdama sustiprinti galimybę imtis išankstinių veiksmų, pirmininkaujančioji valstybė narė, padedama Generalinio sekretoriaus–vyriausiojo įgaliotinio bei Komisijos, toliau rengia metinę apžvalgą, kad nustatytų ir stebėtų galimus smurtinius konfliktus ir pateiktų politikos, būtinos užkirsti kelią tokių konfliktų protrūkiui arba pakartotiniam atsiradimui, galimybes.

2 straipsnis

ES politikoje didžiausias dėmesys skiriamas smurtinių konfliktų protrūkiui ir paplitimui išvengti, vykdant išankstinius veiksmus, bei smurtinių konfliktų pasikartojimui išvengti. Todėl ES veiklą sudaro:

konfliktų prevencija siekiant nagrinėti struktūrines esmines smurtinių konfliktų priežastis, nukreipiant pastangas į tiesiogines priežastis – konfliktus sukeliančius faktorius,

krizių valdymas, imantis veiksmų per konflikto paaštrėjimą, ir remiant pastangas sustabdyti smurtą, naudojantis visomis galimomis priemonėmis, įskaitant politinę ir praktinę paramą regioninėms ir subregioninėms iniciatyvoms, skirtoms pasiekti ir remti visų dalyvaujančių šalių paliaubų susitarimą bei, jeigu reikia, krizių valdymo operacijos vykdymas,

taikos kūrimas siekiant remti iniciatyvas, skirtas sustabdyti smurtinius konfliktus, ir pasirengti tokių konfliktų taikiam sprendimui bei jį išlaikyti,

atstatymas, remiant konfliktą patyrusių valstybių ir visuomenių ekonominį, politinį ir socialinį atkūrimą, siekiant išvengti pakartotinio smurto eskalavimo ir skatinti ilgalaikę taiką.

3 straipsnis

Siekdama geriau prisidėti prie konfliktų valdymo ir reaguoti į esamas krizes, ES atsižvelgia į:

tarptautinių teisės sistemų, ginčų sprendimo mechanizmų vystymą ir bendradarbiavimo susitarimus regioniniu lygiu, ypač į AS Taikos ir saugumo tarybos įsteigimą 2004 m. birželį,

institucijų sustiprinimą, didinant Afrikos nacionalinio saugumo ir teisminių institucijų, taip pat kovos su terorizmu institucijų, veiksmingumą, ir nustatant konkrečius veiksmus, skirtus padėti Afrikos šalims įgyvendinti jų įsipareigojimus pagal galiojančius tarptautinius dokumentus visose susijusiose srityse, įskaitant kovą su terorizmu ir nelegalia prekyba,

paramą, skirtą Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutui, kuris gali vaidinti svarbų vaidmenį kuriant kovos su nebaudžiamumu nacionalines institucijas, ratifikuoti ir visiškai įgyvendinti. Tokia parama apima teisminių institucijų, kurios atlieka svarbų papildomąjį vaidmenį šioje srityje, stiprinimą. Ypatingas dėmesys bus skiriamas Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statute nurodytiems karo nusikaltimams, pavyzdžiui, vaikų ėmimui ar verbavimui į karo tarnybą, kuris turi didelį poveikį konflikto apimtoms šalims.

4 straipsnis

1.   ES stengiasi padidinti savo paramą regioniniams susitarimams ir konfliktų prevencijos pastangoms, didindama kolektyvinę atsakomybę, stiprindama teisinę valstybę, mokydama konfliktų prevencijos srityje, sustiprindama pajėgumus, reikalingus, inter alia, politinėms ir ekonominėms analizėms, išankstinio įspėjimo sistemoms, derybų (tarpininkavimo) gebėjimams, tobulindama poveikio priemonių taikymo ir vykdymo tarptautinius mechanizmus, kurdama mechanizmus, skirtus reaguoti į konfliktus sukeliančius ekonominius faktorius, ir stiprindama regioninių organizacijų ryšius bei jų ryšius su vietos, nacionaliniais ir regiono ne valstybiniais subjektais, ir su tarptautinės bendruomenės nariais. Bendrija ir jos valstybės narės atidžiai koordinuoja pastangas remti regionines ir subregionines organizacijas konfliktų prevencijos srityje, siekdamos plėtoti bendras iniciatyvas ir sinergijas, prireikus taip pat rengiant bendras programas.

2.   ES remia AS ir bendradarbiauja su ja konfliktų prevencijos, valdymo ir išsprendimo srityje, siekiant išplėtoti ilgalaikę partnerystę, ypač vykdydama tolimesnės veiklos priemones, numatytas Kairo viršūnių susitikime.

5 straipsnis

ES siekia:

remti konfliktų prevencijos perspektyvų integravimą į Bendrijos vykdomą vystymosi ir prekybos politiką bei susijusias šalies ir regionines strategijas,

prireikus nustatyti konfliktų rodiklius ir taikos bei konfliktų poveikio įvertinimo priemones, vykdant vystomąjį bendradarbiavimą bei bendradarbiavimą prekybos srityje, siekiant sumažinti pagalbos ir prekybos sukeliamo konflikto riziką ir maksimaliai padidinti tokio bendradarbiavimo įtaką taikos kūrimui,

užtikrinti, kad apčiuopiama nauda greitai pasiektų visą visuomenę,

pagerinti Bendrijos ir jos valstybių narių pastangų šioje srityje koordinavimą,

pagerinti vystomąjį bendradarbiavimą bei bendradarbiavimą prekybos srityje su regiono, subregiono ir vietos subjektais, siekiant užtikrinti iniciatyvų suderinamumą ir paremti Afrikos vykdomą veiklą,

koordinuoti savo pastangas su tarptautinėmis finansų įstaigomis.

6 straipsnis

1.   ES ilgalaikiu laikotarpiu remia taikos palaikymo operacijų Afrikoje pajėgumų regioniniu, subregioniniu ir dvišaliu lygiu sustiprinimą bei Afrikos valstybių pajėgumo prisidėti prie regiono integracijos, taikos, saugumo ir vystymosi sustiprinimą. Nepaisydamos tokio pajėgumo sustiprinimo, ES ir jos valstybės narės ir toliau atskirais atvejais svarsto galimybes panaudoti savo operatyvines priemones konfliktų prevencijai ir krizių valdymui Afrikoje, laikydamosi Jungtinių Tautų Chartijos principų ir glaudžiai derindamos veiklą su JT veikla regione. Svarstant tokias galimybes, atsižvelgiama į pajėgumų, sukurtų ES krizių valdymo pajėgumų srityje, apimtį, įskaitant galimybę dislokuoti civilius darbuotojus ilgesnio laikotarpio taikos kūrimo pastangoms įgyvendinti.

2.   Valstybės narės ir Komisija keičiasi informacija apie visus veiksmus, kurių imamasi remiant taikos palaikymo operacijų Afrikoje pajėgumus, kad būtų galima pagerinti koordinavimą ir sukurti sinergijas. Ši informacija apibendrinama šios bendrosios pozicijos metinėje peržiūroje, nurodytoje 14 straipsnyje.

3.   Valstybės narės ir Komisija pirmenybę teikia šalies ir regiono strategijoms bei rizikos įvertinimui. Šalies strategijos gali būti kuriamos naudojant standartizuotus rodiklius ir padedant ekspertų grupėms. Įvertinant riziką ir kuriant šalies strategijas, būtų naudinga daugiau pasinaudoti vietos žiniomis, įskaitant vietos ekspertų, apmokytų išankstinio įspėjimo ir rizikos įvertinimo, suteiktą informaciją.

4.   Valstybės narės ir Komisija taikos palaikymo operacijų Afrikoje pajėgumų srityje siekia, kad būtų geriau koordinuojami dvišaliai veiksmai, kuriais remiama AS ir Afrikos subregioninės organizacijos, visų pirma Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija, Pietų Afrikos vystymo bendrija ir Tarpvyriausybinė vystymo institucija, Vidurio Afrikos valstybių ekonominė bendrija ir Vidurio Afrikos ekonominė ir pinigų bendrija.

5.   Valstybės narės ir Komisija sistemingai kviečia viena kitą arba pirmininkaujančią valstybę narę, jei reikia, dalyvauti pratybose ir seminaruose, kuriuos jos organizuoja siekdamos sustiprinti taikos palaikymo Afrikoje pajėgumus.

6.   Koordinuoti pajėgumų sustiprinimo veiklą ir keistis informacija apie ją siekiama su suinteresuotomis trečiosiomis šalimis, ypač su Jungtinėmis Valstijomis, Kanada, Norvegija ir Japonija, visų pirma su šiomis valstybėmis vedant politinį dialogą.

7.   ES stengiasi toliau gerinti visos veiklos, skirtos sustiprinti Afrikos taikos palaikymo operacijų pajėgumus, koordinavimą su JT, ypač su Taikos palaikymo operacijų departamentu.

8.   ES nagrinėja, kaip geriausiai koordinuoti pastangas mokymo ir pratybų srityse.

9.   Ad hoc ES svarsto galimybę reikiamu metu, jei naudinga, inicijuoti pajėgumų sustiprinimo programas savo vardu, atskirai arba kartu su atskirų valstybių narių inicijuotomis programomis. Tokie veiksmai gali būti ir mažos apimties stebėtojų misijos iš Afrikos organizacijų per ES taikos palaikymo pratybas, ir visapusiškesnės mokymo programos.

7 straipsnis

Valstybės narės toliau laikosi ginklų eksportą ribojančios politikos, visiškai taikydamos ES elgesio kodeksą dėl ginklų eksporto. Pripažindamos, kad galimybė įsigyti ginklus ir jų sukaupimas, viršijant teisėtus saugumo poreikius, gali būti nestabilumą sukeliantis faktorius, ir kad neteisėtos prekybos ginklais pažabojimas gali labai padėti sumažinti įtampą ir daug prisidėti prie susitaikymo proceso, valstybės narės ir Komisija:

bendradarbiauja skatindamos, kad tarptautiniu mastu būtų laikomasi ginklų embargo ir kitų atitinkamų JT Saugumo Tarybos sprendimų, ir remia iniciatyvas, skirtas veiksmingai įgyvendinti tokias priemones,

toliau remia ir labai atsižvelgia į regionines iniciatyvas, padedančias užkirsti kelią neteisėtai prekybai ginklais ir kovoti su ja,

bendradarbiauja, kad paskatintų asocijuotąsias valstybes laikytis ES priimtų principų ir taikomų priemonių. ES toliau nagrinėja galimybę paremti Afrikos pastangas pagerinti ginklų gamybos, importo ir eksporto kontrolę, ir paremti šaulių ginklų pertekliaus kontrolę arba jų sunaikinimą, taip pat paremti Afrikos pastangas išspręsti su šaulių ginklais susijusias problemas vadovaudamasi 2002 m. liepos 12 d. Tarybos bendraisiais veiksmais 2002/589/BUSP dėl Europos Sąjungos indėlio į kovą su šaulių ir lengvųjų ginklų destabilizuojančiu kaupimu ir plitimu (2),

toliau remia JT veiksmų programą dėl neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais visais požiūriais prevencijos, kovos su ja ir jos panaikinimo, bei derybas dėl Protokolo dėl kovos su šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei amunicijos neteisėta gamyba ir prekyba, papildančio JT Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, kurią JT Generalinė Asamblėja priėmė 2001 m. gegužės 31 d.

8 straipsnis

1.   ES:

siekia nagrinėti konfliktus sukeliančius ekonominius veiksnius,

siekia skatinti tolesnį Afrikos integravimą į pasaulio ekonomiką ir paremti visos visuomenės lygias galimybes naudotis šios integracijos nauda ir galimybėmis,

remia ekonominį ir politinį bendradarbiavimą, pavyzdžiui, regiono stabilizavimo susitarimus, kad sustiprintų šalių ryšius, kaip prevencinę ir taikos kūrimo po konflikto priemonę,

deda pastangas, kad užtikrintų, jog regioninės prekybos integravimo priemonės, kurios laikantis politikos apima saugumo tinklus pažeidžiamoms grupėms, remtų konfliktų prevenciją ir išsprendimą.

2.   ES taip pat:

bendradarbiauja skatindama, kad būtų visuotinai laikomasi embargų, susijusių su didelės vertės prekių neteisėtu naudojimu ir prekyba, ir kitų JT Saugumo Tarybos atitinkamų sprendimų; taip pat remia iniciatyvas, skirtas veiksmingai įgyvendinti tokias priemones,

aktyviai ieško priemonių, skirtų pažaboti gamtinių išteklių neteisėtą eksploatavimą, kuris prisideda prie smurtinių konfliktų įsiliepsnojimo, paaštrėjimo ir tąsos,

atitinkamu atveju, taiko ribojančias priemones, įskaitant ir ekonomines bei finansines sankcijas, nukreiptas prieš subjektus, pasipelnančius iš smurtinių konfliktų ir juos paaštrinančius. Todėl reikia toliau svarstyti, kokį vaidmenį (teigiamą arba neigiamą) konfliktų prevencijos ir išsprendimo srityje vaidina privatus sektorius.

9 straipsnis

Įvairiais konflikto etapais ES:

įvertina „ne valstybinių subjektų“ svarbų vaidmenį, kurį jie gali atlikti aštrinant konfliktą ar padedant jį išspręsti arba užkertant jam kelią. Bet kuriuo atveju, turi būti atsižvelgiama į jų vaidmenį ir teigiamą indėlį,

skatina taikyti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo, užtikrindama, kad į lyčių klausimą būtų atsižvelgiama planuojant, įgyvendinat ir įvertinant konflikto poveikį, įvairių konflikto veikėjų poreikius, ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl konfliktų prevencijos, valdymo ir išsprendimo, įskaitant taikos procesus bei derybas, mastą ir pobūdį,

veiksmingai ir visapusiškai nagrinėja ginkluoto konflikto trumpalaikę, vidutinės trukmės ir ilgalaikę įtaką vaikams, panaudodama įvairias turimas priemones ir remdamasi buvusia ir dabar vykdoma veikla, pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1460 ir Nr. 1539 dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų bei pagal ES gaires dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų. Ji taip pat siekia paskatinti trečiųjų šalių subjektus (vyriausybes bei ne valstybinius subjektus, įskaitant ginkluotas grupes) imtis veiksmingų priemonių vaikų, paveiktų ginkluoto konflikto, teisėms apsaugoti.

10 straipsnis

Siekdama atsižvelgti į poreikį išlaikyti dėmesį konfliktui net ir jam atslūgus ir padėti sukurti nuoseklesnį ir sistemišką požiūrį į pokarines situacijas Afrikoje, ES:

kuria ir organizuoja savo pajėgumus siekdama paremti saugumo sektoriaus reformą, atitinkančią demokratinius principus, gerbiančią žmogaus teises, teisinę valstybę, gerą valdymo praktiką, ypač šalyse, kurios po smurtinio konflikto kuria ilgalaikę taiką,

tęsia ir sutelkia savo paramą, skirtą įveikti šaulių ginklų destabilizuojančio kaupimo ir nekontroliuojamo plitimo problemas,

padidina savo paramą demobilizuotų buvusių kovotojų nuginklavimui ir ilgalaikei reintegracijai, ypatingą dėmesį skirdama lyčių poreikiams bei vaikų, užverbuotų dalyvauti kariniuose veiksmuose, poreikiams,

padidina savo paramą, skirtą esamoms sausumos minoms pašalinti, skatina platinti informaciją apie minas ir ragina kurti Afrikos išminavimo pajėgumus bei remia jų kūrimą,

toliau remia veiksmus, kurių tikslas – palengvinti iškeldintų gyventojų reintegraciją po konflikto, atsižvelgdama į atitinkamus JT Generalinio sekretoriaus atstovo pagrindinius principus dėl vidinio perkėlimo,

skatina susitaikymą ir remia atstatymą, kurio reikia, kad iš konflikto išsivaduojančios šalys galėtų vėl atnaujinti ilgalaikio vystymosi politiką,

pagal 2003 m. birželio 16 d. Tarybos bendrąją poziciją 2003/444/BUSP dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo (3), politiniame dialoge su Afrikos atstovais pakartoja savo tvirtą įsipareigojimą paremti Tarptautinį baudžiamąjį teismą bei savo poziciją dėl JAV pasiūlytų dvišalių susitarimų dėl neišdavimo.

11 straipsnis

Atsižvelgiant į religinių grupių radikalizavimo ir galimybės jas užverbuoti teroristams ryšį, ES sprendžia šią problemą įvertindama galimą bendradarbiavimą šioje srityje nacionaliniu ir regioniniu mastu, pasiūlydama įvairius būdus ir išnaudodama įvairias priemones, kad būtų užkirstas kelias konfliktams ir sukurta taika. Šioje srityje ES atsižvelgia į Bendrąją deklaraciją dėl terorizmo, kurią 2001 m. spalio 11 d. priėmė Briuselyje vykusi ES–Afrikos ministrų konferencija, ir Bendrąją deklaraciją dėl terorizmo, kurią 2002 m. lapkričio 28 d. priėmė Uagadugu vykusi ES–Afrikos ministrų konferencija.

12 straipsnis

ES užtikrina, kad kova su ŽIV/AIDS yra ES strategijų, skirtų užkirsti kelią konfliktams ir juos sušvelninti, sudėtinė dalis. Reikėtų intensyvinti dialogą šiuo klausimu su AS, remiantis principu, kad Afrika tvarkosi savarankiškai. Todėl teikiant paramą taikos palaikymo operacijoms, užtikrinama, kad ji apimtų informavimą ir mokymą ŽIV/AIDS prevencijos tema, pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1308 dėl ŽIV/AIDS ir tarptautinių taikos palaikymo operacijų.

13 straipsnis

Taryba pažymi, kad Komisija ketina nukreipti savo veiksmus šios bendrosios pozicijos tikslams ir prioritetams pasiekti, jei reikia, taikydama tinkamas Bendrijos priemones.

14 straipsnis

Vadovaujantis pirmininkaujančiosios valstybės narės pranešimu, parengtu kartu su Generaliniu sekretoriumi–vyriausiuoju įgaliotiniu ir Komisija, ši bendroji pozicija ir jos įgyvendinimas kasmet peržiūrimas ir prireikus pakeičiamas.

15 straipsnis

Bendroji pozicija 2004/85/BUSP panaikinama.

16 straipsnis

Ši bendroji pozicija įsigalioja jos priėmimo dieną.

17 straipsnis

Ši bendroji pozicija skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Liuksemburge, 2005 m. balandžio 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J.-C. JUNCKER


(1)   OL L 21, 2004 1 28, p. 25.

(2)   OL L 191, 2002 7 19, p. 1.

(3)   OL L 150, 2003 6 18, p. 67.


Klaidų ištaisymas

2005 4 15   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 97/63


2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos direktyvos 2004/93/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 76/768/EEB derinant su technikos pažanga jos II ir III priedus, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 300, 2004 m. rugsėjo 25 d. )

24 puslapis, 663 nuoroda:

vietoje:

„(2RS,3RS)-3-(2-chlorfenil)-2-(4-fluorfenil)-[1H-1,2,4-triazol-1-il)metil]oksiranas (CAS Nr. 106325-08-0)“

skaityti:

„(2RS,3RS)-3-(2-chlorfenil)-2-(4-fluorfenil)-[1H-1,2,4-triazol-1-il)metil]oksiranas (CAS Nr. 133855-98-8)“;

36 puslapis, 990 nuoroda:

vietoje:

„4-aminoazobenzenas, kaip plaukų dažiklių ingredientas (CAS Nr. 60-09-3)“

skaityti:

„4-aminoazobenzenas (CAS Nr 60-09-3)“;

39 puslapis, 1073 nuoroda:

vietoje:

„Chlordanas, grynas (CAS Nr. 57-74-9)“

skaityti:

„Chlordanas (CAS Nr. 57-74-9)“;

40 puslapis, 1107 nuoroda:

vietoje:

„Tirpiklinis geltonasis 14 (CAS Nr. 842-07-9)“

skaityti:

„Tirpiklinis geltonasis 14, C.I Solvent yellow 14 (CAS Nr 842-07-9)“;

41 puslapis, 1127 nuoroda:

vietoje:

„Mineralinė vata, išskyrus apibrėžtą kitose šio priedo vietose; (dirbtiniai atsitiktinės orientacijos stiklo (silikato) pluoštai, kuriuose šarminių ir šarminių žemių metalų oksidų (Na2O + K2O + CaO + MgO + BaO) kiekis didesnis kaip 18 % masės) (EB Nr. 406-230-1)“

skaityti:

„Mineralinė vata, išskyrus apibrėžtą kitose šio priedo vietose; (dirbtiniai atsitiktinės orientacijos stiklo (silikato) pluoštai, kuriuose šarminių ir šarminių žemių metalų oksidų (Na2O + K2O + CaO + MgO + BaO) kiekis didesnis kaip 18 % masės)“;

41 puslapis, 1128 nuoroda:

vietoje:

„Acetofenono, formaldehido, cikloheksilamino, metanolio ir acto rūgšties reakcijos produktas“

skaityti:

„Acetofenon, formaldehid, ciklohexilamin, metanol és ecetsav reakciótermékei (EC Nr 406-230-1)“;

41 puslapis, 1131 nuoroda:

vietoje:

„Trinatrio (7-acetamido-2-(4-nitro-2-oksidofenilazo)-3-sulfonato-1-naftolato) chromatas(1-)“

skaityti:

„Trinatrio (7-acetamido-2-(4-nitro-2-oksidofenilazo)-3-sulfonato-1-naftolato) chromatas(1-)’ (EC Nr. 400-810-8)“;

41 puslapis, 1132 nuoroda:

vietoje:

„Mišinys: 4-alil-2,6-bis(2,3-epoksipropil)fenolio, 4-alil-6-(3-(6-(3-(6-(3-(4-alil-2,6-bis(2,3-epoksipropil)fenoksi)2-hidroksipropil)-4-alil-2-(2,3-epoksipropil)fenoksi)-2-hidroksipropil)-4-alil-2-(2,3-epoksipropil)fenoksi-2-hidroksipropil-2-(2,3-epoksipropil)fenolio, 4-alil-6-(3-(4-alil-2,6-bis(2,3-epoksipropil)fenoksi)-2-hidroksipropil)-2-(2,3-epoksipropil)fenoksi)fenolio ir 4-alil-6-(3-(6-(3-(4-alil-2,6-bis(2,3-epoksipropil)fenoksi)-2-hidroksipropil)-4-alil-2-(2,3-epoksipropil)fenoksi)2-hidroksipropil)-2-(2,3-epoksipropil)fenolio“

skaityti:

„Mišinys: 4-alil-2,6-bis(2,3-epoksipropil)fenolio, 4-alil-6-(3-(6-(3-(6-(3-(4-alil-2,6-bis(2,3-epoksipropil)fenoksi)2-hidroksipropil)-4-alil-2-(2,3-epoksipropil)fenoksi)-2-hidroksipropil)-4-alil-2-(2,3-epoksipropil)fenoksi-2-hidroksipropil-2-(2,3-epoksipropil)fenolio, 4-alil-6-(3-(4-alil-2,6-bis(2,3-epoksipropil)fenoksi)-2-hidroksipropil)-2-(2,3-epoksipropil)fenoksi)fenolio ir 4-alil-6-(3-(6-(3-(4-alil-2,6-bis(2,3-epoksipropil)fenoksi)-2-hidroksipropil)-4-alil-2-(2,3-epoksipropil)fenoksi)2-hidroksipropil)-2-(2,3-epoksipropil)fenolio (EC Nr. 417-470-1)“.