(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

(1)

Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 173–177 straipsniai numato, kad Komisija šio reglamento 26 priede pateiktoje klasifikacijoje nurodytiems produktams periodiškai nustato vieneto vertes.

(2)

Pirmiau nurodytuose straipsniuose nustatytų taisyklių ir kriterijų taikymas elementams, kurie pateikiami Komisijai remiantis Reglamento (EEB) 2454/93 173 straipsnio 2 dalimi, sąlygoja, kad šio Reglamento priede nurodytos vieneto vertės būtų nustatytos aptariamiems produktams,

(1)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 33 straipsnio nuostatomis, Reglamento (EB) Nr. 1254/1999 1 straipsnyje išvardytų produktų kainų pasaulinėje rinkoje ir kainų Bendrijoje skirtumas gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Specialiųjų eksporto grąžinamųjų išmokų už kai kurių galvijų mėsą ir už kai kuriuos galvijų mėsos konservus, taip pat už kai kurias paskirčių vietas suteikimo sąlygos buvo nustatytos Reglamentais (EEB) Nr. 32/82 (2), Reglamentu (EEB) Nr. 1964/82 (3), Reglamentu (EEB) Nr. 2388/84 (4), Reglamentu (EEB) Nr. 2973/79 (5) ir Reglamentu (EB) Nr. 2051/96 (6).

(3)

Pritaikius šias taisykles ir kritenijus numatomai galvijienos sektoriaus rinkos situacijai, daroma išvada, kad turi būti nustatytos toliau nurodomos grąžinamosios išmokos.

(4)

Gyvų gyvūnų atveju, siekiant supaprastinimo, reikia nesuteikti eksporto grąžinamųjų išmokų už tas kategorijas, kurios užsienio prekyboje su trečiosiomis šalimis sudaro nedidelę dalį. Be to, siekiant kuo efektyvesnio gyvūnų gerovės užtikrinimo, reikia kaip įmanoma daugiau riboti eksporto grąžinamąsias išmokas už gyvus skerstinus gyvūnus. Todėl eksporto grąžinamosios išmokos už šiuos gyvūnus turi būti suteikiamos tik trečiosioms šalims, kurios dėl kultūrinių ir (arba) religinių priežasčių tradiciškai importuoja didelį skaičių skerstinų gyvūnų. Siekiant išvengti bet kokio piktnaudžiavimo su reprodukcijai skirtais gyvais gyvūnais, eksporto grąžinamosios išmokos už grynaveislius veislinius galvijus turi būti ribojamos ir suteikiamos tik už 30 mėnesių ar jaunesnes telyčias ir karves.

(5)

Grąžinamąsias išmokas reikia suteikti į kai kurias paskirties šalis eksportuojant kai kuriuos šviežios ar atšaldytos mėsos produktus, klasifikuojamus pagal KN kodą 0201 , kai kurią sušaldytą mėsą, priede klasifikuojamą pagal KN kodą 0202 , kai kurią mėsą arba subproduktus, priede klasifikuojamus pagal KN kodą 0206 , ir kai kuriuos gaminius arba konservus iš mėsos arba iš mėsos subproduktų, priede klasifikuojamus pagal KN kodą 1602 50 10 .

(6)

Kalbant apie sūdytos arba džiovintos galvijų mėsos be kaulų eksportą, tradiciškai yra susiklostę tam tikri šios prekybos srautai į Šveicariją. Todėl, siekiant išlaikyti esamas prekybos apimtis, reikia nustatyti grąžinamąsias išmokas, kurios padengtų skirtumą tarp rinkos kainų Šveicarijoje ir eksporto kainų valstybėse narėse.

(7)

Kalbant apie kitus mėsos gabalus ir mėsos arba subproduktų konservus, priede klasifikuojamus pagal KN kodus nuo 1602 50 31 iki 1602 50 80 , Bendrijos dalyvavimą tarptautinėje prekyboje galima palaikyti suteikiant grąžinamąsias išmokas, lygias eksportuotojams pastaruoju metu teikiamoms grąžinamosioms išmokoms.

(8)

Kalbant apie kitus galvijienos sektoriaus produktus, kadangi Bendrijos dalis pasaulinėje šių produktų prekyboje nėra reikšminga, nustatyti grąžinamąsias išmokas nebūtina.

(9)

Komisijos reglamente (EEB) Nr. 3846/87 (7) nustatyta žemės ūkio produktams taikoma grąžinamųjų išmokų nomenklatūra, o pačios išmokos nustatomos produktų kodų pagrindu taip, kaip apibrėžta toje nomenklatūroje.

(10)

Dera suvienodinti grąžinamąsias išmokas už visą sušaldytą mėsą ir grąžinamąsias išmokas, mokamas už šviežią arba atšaldytą mėsą, išskyrus suaugusių galvijų patinų mėsą.

(11)

Siekiant sugriežtinti produktų, kurių KN kodai yra 1602 50 , kontrolę, reikia nustatyti, kad už šiuos produktus gali būti mokama grąžinamoji išmoka tik tuo atveju, kai jie gaminami, laikantis 1980 m. kovo 4 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 565/80 dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už žemės ūkio produktus išankstinio išmokėjimo (8) nustatytos tvarkos.

(12)

Išmokos turi būti suteikiamos tik tiems produktams, kuriems leidžiama laisvai judėti Bendrijoje. Todėl, jei norima gauti išmokas, produktai turi atitikti sanitarinio žymėjimo sąlygas, nustatytas Tarybos direktyva 64/433/EEB (9), Tarybos direktyva 94/65/EEB (10) ir Tarybos direktyva 77/99/EEB (11).

(13)

Reglamento (EEB) Nr. 1964/82 6 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos leidžia sumažinti specialiąsias grąžinamąsias išmokas tuo atveju, kai eksportuotinos mėsos be kaulų svoris yra mažesnis negu 95 % viso iškaulinėtų gabalų svorio, tačiau ne mažesnis negu 85 % šio svorio.

(14)

Derybose dėl papildomų lengvatų patvirtinimo, kurios pagal Europos sutartis vyksta tarp Europos bendrijos ir asocijuotų Centrinės ir Rytų Europos valstybių, ypač siekiama liberalizuoti prekybą produktais, susijusiais su bendru galvijienos sektoriaus rinkos organizavimu. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, taip pat buvo nuspręsta, inter alia, panaikinti eksporto grąžinamąsias išmokas produktams, skirtiems eksportuoti į Rumuniją. Todėl šia šalį dera išbraukti iš paskirčių vietų sąrašo, kurioms yra galimos grąžinamosios išmokos, ir numatyti, kad grąžinamųjų išmokų panaikinimas šiai šaliai negali būti pagrindu nustatyti eksporto į kitas šalis diferencijuotą grąžinamąją išmoką.

(15)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Galvijienos vadybos komiteto nuomonę,

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 795/2004 (2) yra įvedamos nuo 2005 m. taikytinos bendrosios išmokos schemos įgyvendinimo taisyklės. Iš tuo pagrindu nacionaliniu lygiu prasidėjusio schemos administracinio ir operacinio įgyvendinimo paaiškėjo, kad dėl kai kurių schemos aspektų reikia išsamesnių taisyklių ir reikia patikslinti bei pritaikyti esamų taisyklių tam tikrus aspektus.

(2)

Ypač reikėtų patikslinti ilgalaikių kultūrų apibrėžimo, susijusio su reikalavimų atitikimu pagalbai už atidėtiną žemę gauti ir su Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 88 straipsnyje nurodyta energetinių augalų pagalbos schema, taikymą.

(3)

Administravimo sumetimais, siekiant iki būtino lygio apriboti teisės į išmoką dalijimą į dalis, Reglamento (EB) Nr. 795/2004 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad perdavimo atveju, prieš padalijant turimą teisę, visos turimos dalys turėtų būti išnaudotos. Reikėtų patikslinti, kad ši nuostata turėtų būti taikoma esamoms tos pačios rūšies teisių į išmokas, pvz., paprastųjų teisių į išmokas, teisių į išmokas už atidėtą žemę, teisių į išmokas su leidimu pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 60 straipsnį, dalims.

(4)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 795/2004 7 straipsnio 6 dalį ūkininkai, hektarus perdavę parduodami arba nuomodami, negali pasinaudoti tame straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu šios tvarkos tikslui nekenkia ekvivalentiško hektarų skaičiaus pirkimo, pardavimo ar nuomos faktas, reikėtų nustatyti, kad ši tvarka būtų taikoma ir tais atvejais.

(5)

Reglamento (EB) Nr. 795/2004 10 straipsnyje numatyta, kad tam tikrais atvejais į nacionalinį rezervą grąžinama dalis referencinės sumos. Dėl administracinių priežasčių reikėtų leisti valstybėms narėms taikyti tokį sumažinimą iki nustatytinos ribos.

(6)

Reglamento (EB) Nr. 795/2004 21 straipsnio 4 dalyje nuoma laikoma žemės įsigijimu investavimo tikslais. Reikėtų atsižvelgti ir į investavimus į gamybos pajėgumą, atliktus nuomos forma.

(7)

Reglamento (EB) Nr. 795/2004 22 straipsnio 2 dalyje atsižvelgiama į atvejus, kai ūkininkai atsiduria ypatingose situacijose įsigiję žemę, kuri referenciniu laikotarpiu buvo išnuomota. Reikėtų patikslinti šios nuostatos taikymo sritį, pateikiant nuomos sąlygos apibrėžimą, į kurį reikia atsižvelgti.

(8)

Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 46 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad išskyrus force majeure ar išimtines aplinkybes, ūkininkas gali perleisti savo teises į išmokas be žemės tik tada, jei išnaudoja, kaip apibrėžta to reglamento 44 straipsnyje, ne mažiau kaip 80 % savo teisių į išmokas bent per vienerius kalendorinius metus arba jei savanoriškai į nacionalinį rezervą atiduoda visas pirmaisiais bendrosios išmokos schemos taikymo metais nepanaudotas teises į išmokas. Reikėtų patikslinti šios nuostatos taikymo sąlygas.

(9)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 795/2004 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(10)

Nuo 2006 m. sausio 1 d. Reglamento (EB) Nr. 1782/2003 su pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 864/2004 (3) 51 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės gali nutarti leisti kiekvienais metais nuo rugpjūčio 15 d. auginti antrines kultūras pagalbos skyrimo reikalavimus atitinkančiuose hektaruose, tačiau ne ilgiau kaip tris mėnesius. Atsižvelgiant į tai, kad iki 2004 m. gruodžio 31 d. tokia praktika atitinka esamas tiesioginių išmokų taisykles, ir kad nuo 2006 m. sausio 1 d. ūkininkams vėl bus leista auginti pagal tą naująją nuostatą, tokios praktikos nutraukimas vieneriems metams sukeltų prie tokios praktikos pripratusiems ūkininkams didelių ekonominių problemų, o taip pat praktinių ir specifinių problemų, susijusių su pagalbos skyrimo už žemę reikalavimų atitikimu. Todėl siekiant užtikrinti priemonės tęstinumą ir leisti ūkininkams valstybėse narėse, kuriose bus priimti tokie sprendimai, laiku priimti sprendimus dėl sėjos, yra būtina ir pagrįsta numatyti, nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1782/2003, 2005 metais taikyti tą galimybę.

(11)

Kadangi bendroji išmokos schema yra taikoma nuo 2005 m. sausio 1 d. reikėtų, kad šis reglamentas būtų taikomas atgaline data nuo tos datos.

(12)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Tiesioginių išmokų vadybos komiteto nuomonę,

1)

2 straipsnio c ir d punktai pakeičiami taip:

(*1)   OL L 38, 2000 2 12, p. 1."

2)

3 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

3)

7 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

4)

10 straipsnis papildomas šia 6 dalimi:

5)

21 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

6)

22 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Taikant šią dalį, „išnuomota žemė“ – tai žemė, kuri įsigijimo metu ar po įsigijimo buvo išnuomota, ir ta nuoma niekada nebuvo pratęsta, išskyrus kai ji buvo pratęsta dėl vykdytinos teisinės prievolės.“

7)

25 straipsnis papildomas šia pastraipa:

8)

47 straipsnis pakeičiamas taip:

(1)

Remiantis 2004 m. gruodžio 12 d. Tarybos sprendimu Nr. 2004/896/EB (1) Europos bendrijos ir jos valstybių narių vardu buvo pasirašytas protokolas prie Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo, siekiant atsižvelgti į Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą.

(2)

Kol protokolas neįsigaliojo, jis taikomas laikinai nuo 2004 m. gegužės 1 d.

(3)

Protokolas turėtų būti sudarytas,

(1)

Po Komisijos sprendimo 2004/475/EB (1) priėmimo įmonių, kurioms buvo skirtas pereinamasis laikotarpis, kad jos visiškai atitiktų Bendrijos reikalavimus, padėtis pasikeitė.

(2)

Viena mėsos įmonė nutraukė savo veiklą 2004 m. gruodžio 31 d.

(3)

Viena pieno perdirbimo įmonė iš įmonių, kurioms buvo suteiktas pereinamasis laikotarpis, sąrašo nutrauks savo, kaip didelio pajėgumo įmonės, veiklą. Ji sumažins savo produkciją, siekdama atitikti Bendrijos teisės aktais nustatytas taisykles riboto pajėgumo įmonėms. Todėl ji turėtų būti išbraukta iš įmonių, kurioms suteiktas pereinamasis laikotarpis, sąrašo.

(4)

Trys mėsos įmonės iš įmonių, kurioms buvo suteiktas pereinamasis laikotarpis, sąrašo įdėjo daug pastangų, siekdamos pastatyti naujus įrengimus. Tačiau šios įmonės dėl išimtinių techninių apribojimų neturi galimybės baigti modernizavimo proceso nurodytą datą. Dėl šios priežasties būtų teisinga joms duoti papildomo laiko baigti modernizavimo procesą.

(5)

Todėl Sprendimas 2004/475/EB turi būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Kad būtų aiškiau, jis turėtų būti pakeistas nauju.

(6)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Komisijos sprendimas 2004/122/EB (3) buvo priimtas po paukščių gripo protrūkių keliose Azijos valstybėse, tarp jų Japonijoje ir Pietų Korėjoje.

(2)

Japonija ir Pietų Korėja Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijai (OIE) pateikė galutinį pranešimą apie paukščių gripo raidą jų teritorijoje ir apie priemones kovai su šia liga. Japonija ir Pietų Korėja pranešė, kad jų valstybėse paukščių gripo nėra, ir atsiuntė Komisijai informaciją apie gyvūnų sveikatos padėtį, prašydamos iš dalies atitinkamai pakeisti Sprendimą 2004/122/EB. Todėl Sprendimu 2004/122/EB priimtos apsaugos priemonės šioms valstybėms turėtų būti nebetaikomos.

(3)

Gyvų paukščių, išskyrus naminius, įvežimo iš trečiųjų šalių sąlygos nustatytos Komisijos sprendime 2000/666/EB (4) ir galioja taip pat ir Japonijai bei Pietų Korėjai. Paskelbus karantiną, gyvi paukščiai, išskyrus naminius, turėtų būti ištirti nuo paukščių gripo.

(4)

Atsižvelgiant į ligos raidą Kambodžoje, Kinijoje, Indonezijoje, Laose, Malaizijoje, Pakistane, Tailande ir Vietname būtina pratęsti Sprendimu 2004/122/EC numatytų apsaugos priemonių šioms valstybėms taikymą.

(5)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

1)

3 straipsnis keičiamas taip:

2)

4 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

3)

7 straipsnyje data „2005 m. kovo 31 d.“ pakeičiama data „2005 m. rugsėjo 30 d.“

(1)

Remiantis Direktyva 88/378/EEB laikoma, kad žaislai atitinka pagrindinius tos direktyvos 3 straipsnyje nurodytus saugos reikalavimus, jeigu jie atitinka jiems taikomus nacionalinius standartus, perkeliančius suderintus standartus, kurių nuorodos numeriai buvo paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(2)

Valstybės narės privalo paskelbti nacionalinių standartų, perkeliančių suderintus standartus, kurių nuorodos numeriai buvo paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, nuorodos numerius.

(3)

1998 m. liepos 15 d. Europos standartizacijos komitetas (CEN) Komisijos pavedimu sudarė ir patvirtino suderintą EN 71-1:1998 standartą „Žaislų sauga – 1 dalis: mechaninės ir fizinės savybės“, kurio nuorodos pirmą kartą buvos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje1999 m. liepos 28 d (3).

(4)

Pagal to suderinto standarto 4.6 punktą žaislai ir žaislų dalys, pagamintos iš plėtriųjų medžiagų, kurios, remiantis cilindro bandymu, priskiriamos mažoms dalims, negali plėstis daugiau kaip 50 % bet kuria kryptimi atliekant 8.14 punkte numatytą bandymą, t. y. visiškai panardinant konteineryje tam tikromis sąlygomis 24 val. laikotarpiui.

(5)

Ispanijos institucijos teigia, kad, nepaisant atitikties atitinkamam suderintam standartui, šie gaminiai vis tiek gali kelti pavojų vaiko sveikatai, jeigu mažos dalys atsiskirtų ir būtų prarytos.

(6)

Atlikusios bandymus su kai kuriais iš plėtriųjų medžiagų pagamintais žaislais, Ispanijos institucijos padarė išvadą, kad žaislai gali ir toliau plėstis, jeigu jie laikomi panardinti ilgiau kaip 8.14 punkte numatytas 24 val. laikotarpis. Atsižvelgiant į tai, kad objektas virškinamajame trakte gali išbūti ilgiau kaip 24 val., bandymo metode nurodytas 24 val. laikotarpis gali būti per trumpas tiriant fizinio sužalojimo pavojų, kylantį prarijus mažus žaislus ar žaislų dalis.

(7)

Be to, fizinio sužeidimo pavojus yra ypač didelis, kai galima lengvai atskirti mažas dalis ar gabalėlius. Nors atitinkamo suderinto standarto 4.6 punkte reikalaujama, kad su žaislais ir žaislų dalimis būtų atliktas cilindro bandymas, jame neatsižvelgiama į galimybę, kad vaikai lengvai gali atsikąsti, nusukti arba išskobti dalelę didelio žaislo, kuris netelpa į cilindrą ir neturi mažų dalių.

(8)

Todėl remiantis Ispanijos institucijų, kitų nacionalinių institucijų, Europos standartizacijos komiteto (CEN) ir Direktyva 98/34/EB įsteigto Nuolatinio komiteto pateikta informacija, akivaizdu, kad nebegalima preziumuoti, kad atitiktis suderintam EN 7-1:1998 standartui „Žaislų sauga – 1 dalis: mechaninės ir fizinės savybės“ laikoma atitiktimi pagrindiniams saugos reikalavimams tiek, kiek tai susiję su minėto standarto 4.6 punktu, ir 8.14 punktu, jei tai susiję su 24 valandų panardinimo bandymu.

(9)

Todėl būtina numatyti atitinkamą pastabą skelbiant suderinto EN 71-1:1998 standarto „Žaislų sauga – 1 dalis: mechaninės ir fizinės savybės“ nuorodas,