ISSN 1725-5120 |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 62 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
48 tomas |
Turinys |
|
I Aktai, kuriuos skelbti privaloma |
Puslapis |
|
|
||
|
* |
||
|
* |
||
|
* |
||
|
* |
||
|
* |
2005 m. kovo 8 d. Komisijos direktyva 2005/23/EB, iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/25/EB dėl minimalaus jūrininkų parengimo ( 1 ) |
|
|
Aktai, priimti remiantis Europos Sąjungos sutarties V antraštine dalimi |
|
|
* |
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
I Aktai, kuriuos skelbti privaloma
9.3.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 62/1 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 385/2005
2005 m. kovo 8 d.
nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
(1) |
Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams. |
(2) |
Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja 2005 m. kovo 9 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2005 m. kovo 8 d.
Komisijos vardu
J. M. SILVA RODRÍGUEZ
Generalinis direktorius žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalams
(1) OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1947/2002 (OL L 299, 2002 11 1, p. 17).
PRIEDAS
prie 2005 m. kovo 8 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą
(EUR/100 kg) |
||
KN kodas |
Trečiosios šalies kodas (1) |
Standartinė importo vertė |
0702 00 00 |
052 |
122,8 |
204 |
97,9 |
|
212 |
143,7 |
|
624 |
163,4 |
|
999 |
132,0 |
|
0707 00 05 |
052 |
144,5 |
068 |
159,6 |
|
096 |
128,5 |
|
204 |
130,8 |
|
999 |
140,9 |
|
0709 10 00 |
220 |
21,9 |
999 |
21,9 |
|
0709 90 70 |
052 |
160,4 |
204 |
147,1 |
|
999 |
153,8 |
|
0805 10 20 |
052 |
57,9 |
204 |
49,4 |
|
212 |
54,3 |
|
220 |
50,9 |
|
421 |
39,1 |
|
624 |
61,1 |
|
999 |
52,1 |
|
0805 50 10 |
052 |
59,4 |
220 |
22,0 |
|
624 |
51,0 |
|
999 |
44,1 |
|
0808 10 80 |
388 |
93,2 |
400 |
109,1 |
|
404 |
70,8 |
|
508 |
65,9 |
|
512 |
68,4 |
|
528 |
64,0 |
|
720 |
65,0 |
|
999 |
76,6 |
|
0808 20 50 |
052 |
196,3 |
388 |
68,7 |
|
400 |
93,4 |
|
512 |
56,2 |
|
528 |
55,0 |
|
999 |
93,9 |
(1) Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 2081/2003 (OL L 313, 2003 11 28, p. 11). Kodas „999“ žymi „kitą kilmę“.
9.3.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 62/3 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 386/2005
2005 m. kovo 8 d.
iš dalies keičiantis kelis reglamentus dėl kai kurių vaisių ir daržovių bei kai kurių iš vaisių ir daržovių pagamintų produktų kombinuotosios nomenklatūros kodų
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1979 m. vasario 5 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 234/79 dėl žemės ūkio produktams taikomos Bendrojo muitų tarifo nomenklatūros patikslinimo tvarkos (1), ypač į jo 2 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
(1) |
2004 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1810/2004, iš dalies keičiančiame Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (2) I priedą, yra numatytas vaisių ir daržovių ir kai kurių iš vaisių ir daržovių pagamintų produktų kombinuotosios nomenklatūros kodų pakeitimas. |
(2) |
Reglamentais, iš dalies pakeitusiais Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (3) I priedą, tuo pačiu buvo padaryti kai kurių vaisių ir daržovių ir kai kurių iš vaisių ir daržovių pagamintų produktų kombinuotosios nomenklatūros kodų pakeitimai, ir ne visi tie pakeitimai yra atspindėti šiuose reglamentuose dėl bendro vaisių ir daržovių rinkos ir iš vaisių ir daržovių pagamintų produktų rinkos organizavimo: 1987 m. birželio 5 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 1591/87, nustatantis prekybos kopūstais, briuseliniais kopūstais, pailgaisiais salierais, špinatais ir slyvomis standartus (4): 1988 m. birželio 15 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 1677/88, nustatantis agurkų kokybės standartus (5); 1994 m. vasario 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 399/94 dėl konkrečių priemonių džiovintoms vynuogėms (6); 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 3223/94, nustatantis išsamias taisykles dėl importo tvarkos vaisiams ir daržovėms taikymo (7); 1996 m. liepos 30 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1555/96 dėl papildomų importo muitų taikymo vaisiams ir daržovėms taisyklių (8) ir 2001 m. spalio 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1961/2001, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 2200/96 dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už vaisius ir daržoves įgyvendinimo taisykles (9). |
(3) |
Todėl atitinkamai turi būti pakeisti Reglamentai (EEB) Nr. 1591/87, (EEB) Nr. 1677/88, (EB) Nr. 399/94, (EB) Nr. 3223/94, (EB) Nr. 1555/96 ir (EB) Nr. 1961/2001. |
(4) |
Pakeitimai ir Reglamentas (EB) Nr. 1810/2004 turėtų būti taikomi tuo pačiu metu. |
(5) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Šviežių vaisių ir daržovių vadybos komiteto ir Iš vaisių ir daržovių pagamintų produktų vadybos komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EEB) Nr. 1591/87 1 straipsnio pirma dalis pakeičiama taip:
„Kokybės standartai šiems produktams yra nustatyti I, II, III, IV ir V prieduose:
— |
kopūstams, klasifikuojamiems KN kodu 0704 90, |
— |
briuseliniams kopūstams, klasifikuojamiems KN kodu 0704 20 00, |
— |
pailgiesiems salierams, klasifikuojamiems KN kodu 0709 40 00, |
— |
špinatams, klasifikuojamiems KN kodu 0709 70 00.“ |
2 straipsnis
Reglamento (EEB) Nr.1677/88 1 straipsnio pirma dalis pakeičiama taip:
„Pagal Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodą 0707 00 05 agurkų kokybės standartai yra tokie, kaip nurodyta priede“.
3 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 399/94 1 straipsnio pirma dalis pakeičiama taip:
„4 straipsnyje nustatyta tvarka patvirtinamos konkrečios priemonės, susijusios su Bendrijoje gaminamų džiovintų vynuogių, klasifikuojamų KN 0806 20 10 ir 0806 20 30 pozicijose, kokybe.“
4 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 3223/94 priedo A dalis iš dalies keičiama taip:
1) |
Penktoje lentelės eilutėje šviežių tikrųjų apelsinų KN kodai „ex 0805 10 10, ex 0805 10 30 ir ex 0805 10 50“ pakeičiami KN kodu „ex 0805 10 20“. |
2) |
Dešimtoje lentelės eilutėje obuolių KN kodai „ex 0808 10 20, ex 0808 10 50 ir ex 0808 10 90“ pakeičiami KN kodu „ex 0808 10 80“. |
5 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1555/96 priedas iš dalies keičiamas taip:
1) |
Penktoje lentelės eilutėje apelsinų KN kodai „ex 0805 10 10, ex 0805 10 30 ir ex 0805 10 50“ pakeičiami KN kodu „ex 0805 10 20“. |
2) |
Dešimtoje lentelės eilutėje obuolių KN kodai „ex 0808 10 20, ex 0808 10 50 ir ex 0808 10 90“ pakeičiami KN kodu „ex 0808 10 80.“ |
6 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 1961/2001 7 straipsnio 2 dalies trečioji pastraipa iš dalies keičiama taip:
1) |
Penktoji įtrauka pakeičiama taip:
|
2) |
Vienuoliktoji ir dvyliktoji įtraukos pakeičiamos taip:
|
3) |
Keturioliktoji įtrauka pakeičiama taip:
|
7 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.
Jis taikomas nuo 2005 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2005 m. kovo 8 d.
Komisijos vardu
Mariann FISCHER BOEL
Komisijos narė
(1) OL L 34, 1979 2 9, p. 2. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 3290/94 (OL L 349, 1994 12 31, p. 105).
(2) OL L 327, 2004 10 30, p. 1.
(3) OL L 256, 1987 9 7, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1989/2004 (OL L 344, 2004 11 20, p. 5).
(4) OL L 146, 1987 6 6, p. 36. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 907/2004 (OL L 163, 2004 4 30, p. 50).
(5) OL L 150, 1988 6 16, p. 21. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 907/2004.
(6) OL L 54, 1994 2 25, p. 3. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2826/2000 (OL L 328, 2000 12 23, p. 2).
(7) OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 537/2004 (OL L 86, 2004 3 24, p. 9).
(8) OL L 193, 1996 8 3, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1844/2004 (OL L 322, 2004 10 23, p. 12).
(9) OL L 268, 2001 10 9, p. 8. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 537/2004.
9.3.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 62/5 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 387/2005
2005 m. kovo 8 d.
iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 831/97, nustatantį prekybos standartus, taikomus avokadams
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2200/96 dėl bendro vaisių ir daržovių rinkos organizavimo (1), ypač į jo 2 straipsnio 2 dalį,
kadangi:
(1) |
Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT/EEK) Greitai gendančių produktų standartizavimo ir kokybės gerinimo darbo grupė neseniai iš dalies pakeitė FFV-42 standartą, taikomą avokadų rinkodaros ir komercinės kokybės kontrolei. Siekiant aiškumo ir tarptautinio skaidrumo reikėtų tuos dalinius pakeitimus įtraukti į Komisijos reglamentą (EB) Nr. 831/97 (2). |
(2) |
Avokadų branda ir biologinis vystymasis gali būti vertinami pagal jų sausosios medžiagos masę. Siekiant pašalinti negalinčius sunokti vaisius reikėtų nustatyti su sausosios medžiagos mase susijusį reikalavimą. |
(3) |
Prekyba mažo dydžio Hass avokadais vystosi ir atitinka tam tikrų vartotojų poreikį. Todėl reikia sumažinti nustatytą minimalų šios veislės avokadų dydį. |
(4) |
Todėl Reglamentas (EB) Nr. 831/1997 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. |
(5) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Šviežių vaisių ir daržovių vadybos komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 831/1997 priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2005 m. gegužės 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2005 m. kovo 8 d.
Komisijos vardu
Mariann FISCHER BOEL
Komisijos narė
(1) OL L 297, 1996 11 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 47/2003 (OL L 7, 2003 1 11, p. 64).
(2) OL L 119, 1997 5 8, p. 13. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 907/2004 (OL L 163, 2004 4 30, p. 50).
PRIEDAS
Reglamento (EB) Nr. 831/1997 priedas iš dalies keičiamas taip:
1. |
II antraštinė dalis (Nuostatos dėl kokybės) iš dalies keičiama taip:
|
2. |
III antraštinė dalis (Rūšiavimo pagal dydį nuostatos) iš dalies keičiama taip:
|
(1) Skirtumas tarp mažiausio ir didžiausio vaisiaus vienoje pakuotėje neturėtų viršyti 25 g.
9.3.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 62/7 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 388/2005
2005 m. kovo 8 d.
patvirtinantis 2006 m. ad hoc modulio specifikacijas dėl Tarybos reglamente (EB) Nr. 577/98 numatyto perėjimo nuo darbo prie išėjimo į pensiją ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 246/2003
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1998 m. kovo 9 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 577/98 dėl darbo jėgos atrankinio tyrimo organizavimo Bendrijoje (1), ypač į jo 4 straipsnio 2 dalį,
kadangi:
(1) |
2003 m. vasario 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 246/2003 dėl ad hoc modulių 2004–2006 metų programos prie darbo jėgos atrankinio tyrimo, numatyto Tarybos reglamente (EB) Nr. 577/98 (2) patvirtinimo apima ad hoc modulį dėl perėjimo nuo darbo prie išėjimo į pensiją. |
(2) |
Būtina gauti išsamių ir palyginamų duomenų, susijusių su perėjimu nuo darbo prie išėjimo į pensiją, rinkinį, kad būtų galima stebėti pažangą, padarytą siekiant bendrų Bendrijos užimtumo strategijos ir 2001 m. gruodžio mėn. Lakeno Europos Vadovų Tarybos pradėto atviro koordinavimo metodo tikslų pensijų srityje. Tiek Bendrijos užimtumo politikos strategijoje, tiek atviro koordinavimo metode pirmiausia numatyta skatinti vyresnio amžiaus žmonių aktyvumą ir prailginti darbinę veiklą; to ypač siekiama 2003 m. liepos 22 d. Tarybos patvirtintų užimtumo politikos gairių 2003 m. 5 gairėje „Didinti darbo jėgos pasiūlą ir skatinti vyresnio amžiaus žmonių aktyvumą“ (3), taip pat su pensijomis susijusio proceso 5 tiksle, kuris yra įtrauktas į 2001 m. gruodžio 14 – 15 d. Lakeno Europos Vadovų Tarybos patvirtintą Bendrajį pranešimą apie tikslus ir darbo metodus pensijų srityje, bei 2003 m. kovo 20 – 21 d. Briuselyje Tarybos patvirtintame Komisijos ir Tarybos bendrajame pranešime apie deramas ir tvarias pensijas. |
(3) |
Pagal 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1145/2002/EB (4) dėl užimtumą skatinančių Bendrijos priemonių, Bendrijos veikla, susijusi su analize, moksliniais tyrimais ir valstybių narių bendradarbiavimu užimtumo ir darbo rinkos srityje yra vykdoma nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. Vienas iš šios veiklos tikslų – vystyti į ateitį orientuotą Europos užimtumo strategiją, jos laikytis ir ją įvertinti. |
(4) |
Taip pat svarbu atnaujinti Reglamento (EB) Nr. 246/2003 priedo 3 dalyje nurodytą imties specifikaciją, siekiant kuo veiksmingiau pasinaudoti ad hoc moduliui naudojamos imties analizės rezultatais. |
(5) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Statistikos programų komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Išsamus duomenų, kuriuos reikia surinkti 2006 m. pagal ad hoc modulį dėl perėjimo nuo darbo prie išėjimo į pensiją, sąrašas parengiamas taip, kaip numatyta priede.
2 straipsnis
Reglamento (EB) Nr. 246/2003 priedo 3 dalies punktas „Imties dydis“ keičiamas taip:
„Imties dydis: Šio modulio imtį sudaro asmenys nuo 50 iki 69 metų. Sudaromas užbaigtas ad hoc modulio imties pogrupio darbo jėgos tyrimo kintamųjų sąrašas.“. Jeigu imties vienetas yra asmuo, nereikia pateikti duomenų apie kitus namų ūkio narius.
3 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2005 m. kovo 8 d.
Komisijos vardu
Joaquín ALMUNIA
Komisijos narys
(1) OL L 77, 1998 3 14, p. 3. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2257/2003 (OL L 336, 2003 12 23, p. 6).
(3) OL L 197, 2003 8 5, p. 13.
(4) OL L 170, 2002 6 29, p. 1. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu Nr. 786/2004/EB (OL L 138, 2004 4 30, p. 7).
PRIEDAS
DARBO JĖGOS TYRIMAS
Su perėjimu nuo darbo prie išėjimo į pensiją susijusio 2006 m. ad hoc modulio specifikacijos
1. |
Numatytos įtraukti į tyrimą valstybės narės ir regionai: visi |
2. |
Kintamųjų kodai sudaromi tokiu būdu: Darbo jėgos tyrimo skiltyje „Filtras“ esančių kintamųjų numeriai (C11/14, C24 ir C67/70) sudaryti Komisijos reglamento (EB) Nr. 1575/2000 pagrindu. |
Eilutės Nr. |
Kodas |
Aprašymas |
Filtras |
240 |
|
Asmuo sumažino savo darbo valandų skaičių visiškai išeidamas (-ama) į pensiją |
Visi 50–69 metų asmenys ir ((C24 = 3, 5 ir (C67/70 - C11/14 eilutė) > 49) arba (C24 = 1, 2)) |
1 |
Taip, kalbant apie laipsniško perėjimo prie pensijos schemoje (dalinėje pensijoje) |
||
2 |
Taip, tačiau ne apie laipsniško perėjimo prie pensijos schemoje (dalinėje pensijoje) |
||
3 |
Ne, tačiau planuoja tai padaryti per ateinančius 5 metus |
||
4 |
Ne, ir to daryti neplanuoja per ateinančius 5 metus |
||
5 |
Ne, taip pat nežino ateinančių 5 metų planų arba planai yra nesusiję |
||
9 |
Netaikoma (neįtraukta į filtrą) |
||
Tuščia |
Nėra atsakymo |
||
241/242 |
|
Amžius, kuriame asmuo planuoja nutraukti apmokamą arba pelną duodantį darbą |
Visi 50–69 metų asmenys ir ((C24 = 3, 5 ir (C67/70 - C11/14) > 49) arba (C24 = 1, 2)) |
50–93 |
2 skaičiai |
||
94 |
Tikslaus amžiaus yra nenumatęs (-čiusi), bet kokiu atveju iki sukankant 60 metų |
||
95 |
Tikslaus amžiaus yra nenumatęs (-čiusi), bet kokiu atveju nuo 60 iki 64 metų |
||
96 |
Tikslaus amžiaus yra nenumatęs (-čiusi), bet kokiu atveju ne anksčiau kaip nuo 65 metų arba planuoja dirbti kuo ilgiau |
||
97 |
Tikslaus amžiaus yra nenumatęs (-čiusi) ir neturi jokių su tuo susijusių planų |
||
98 |
Asmuo jau nutraukė apmokamą arba pelną duodantį darbą |
||
99 |
Netaikoma (neįtraukta į filtrą) |
||
Tuščia |
Nėra atsakymo |
||
243 |
|
Užimtumo statusas iš karto po to, kai asmuo paliko paskutinę darbo vietą arba verslą |
Visi 50–69 metų asmenys ir C24 = 3, 5 ir (C67/70 - C11/14) > 49 |
1 |
Bedarbis |
||
2 |
Pensininkas arba išėjęs pensiją nesulaukęs pensinio amžiaus |
||
3 |
Ilgalaikis ligonis arba neįgalusis |
||
4 |
Kita |
||
9 |
Netaikoma (neįtraukta į filtrą) |
||
Tuščia |
Nėra atsakymo |
||
244 |
|
Pagrindinė išėjimo į pensiją arba išėjimo į pensiją nesulaukus pensinio amžiaus priežastis |
C243 = 2 |
1 |
Neteko darbo vietos |
||
2 |
Pasiekė privalomo išėjimo į pensiją amžių |
||
3 |
Sveikatos problemos arba neįgalumas |
||
4 |
Įsipareigojimai prižiūrėti kitus asmenis |
||
5 |
Su darbu susijusios problemos |
||
6 |
Palankios finansinės sąlygos išeiti į pensiją |
||
7 |
Darbinę veiklą nusprendė nutraukti dėl kitų priežasčių |
||
8 |
Kita |
||
9 |
Netaikoma (neįtraukta į filtrą) |
||
Tuščia |
Nėra atsakymo |
||
245 |
|
Jei darbo laikas būtų buvęs (būtų) lankstesnis, asmuo darbinę veiklą būtų tęsęs (tęstų) ilgiau. |
Visi 50–69 metų asmenys ir ((C24 = 3, 5 ir (C67/70 - C11/14) > 49) arba (C24 = 1, 2)) |
1 |
Taip |
||
2 |
Ne |
||
9 |
Netaikoma (neįtraukta į filtrą) |
||
Tuščia |
Nėra atsakymo |
||
246 |
|
Jei būtų buvę (būtų) sudaryta daugiau galimybių atnaujinti žinias, asmuo darbinę veiklą būtų tęsęs (tęstų) ilgiau. |
Visi 50–69 metų asmenys ir ((C24 = 3, 5 ir (C67/70 - C11/14) > 49) arba (C24 = 1, 2)) |
1 |
Taip |
||
2 |
Ne |
||
9 |
Netaikoma (neįtraukta į filtrą) |
||
Tuščia |
Nėra atsakymo |
||
247 |
|
Jei darbo vietoje būtų (būtų buvusi) užtikrinta geresnė sveikatos apsauga ir (arba) sauga, asmuo darbinę veiklą tęstų (būtų tęsęs) ilgiau. |
Visi 50–69 metų asmenys ir ((C24 = 3, 5 ir (C67/70 - C11/14) > 49) arba (C24 = 1, 2)) |
1 |
Taip |
||
2 |
Ne |
||
9 |
Netaikoma (neįtraukta į filtrą) |
||
Tuščia |
Nėra atsakymo |
||
248/249 |
|
Amžius, kuriame asmuo pradėjo gauti individualią ištarnauto laiko pensiją |
Visi 50–69 metų asmenys ir ((C24 = 3, 5 ir (C67/70-C11/14) > 49) arba (C24 = 1, 2)) |
|
2 skaičiai |
||
97 |
Ištarnauto laiko pensijos negauna, nors asmuo turi teisę ją gauti |
||
98 |
Asmuo (dar) neturi teisės gauti individualią ištarnauto laiko pensiją |
||
99 |
Netaikoma (neįtraukta į filtrą) |
||
Tuščia |
Nėra atsakymo |
||
250 |
|
Asmuo gauna individualią pensiją arba individualias pinigines išmokas, pvz., invalidumo pensiją, ligos pašalpą arba išėjimo į pensiją nesulaukus pensinio amžiaus schemos pinigines išmokas, neįskaitant ištarnauto laiko pensijos ir bedarbio pašalpos. |
Visi 50–69 metų asmenys ir C24 = 3, 5 ir (C67/70 - C11/14) > 49 |
1 |
Taip, invalidumo pensiją arba ligos pašalpą |
||
2 |
Taip, išėjimo į pensiją nesulaukus pensinio amžiaus schemos išmokas |
||
3 |
Taip, kitas prieš tai neišvardytas individualias pinigines išmokas |
||
4 |
Taip, 1, 2 arba 3 kodų derinį |
||
5 |
Ne |
||
9 |
Netaikoma (neįtraukta į filtrą) |
||
Tuščia |
Nėra atsakymo |
||
251 |
|
Pagrindinė darbinę veiklą paskatinusi tęsti finansinė priežastis |
Visi 50–69 metų asmenys ir C24 = 1, 2 ir C248/249 < 98 |
1 |
Padidinti teises į ištarnauto laiko pensijų išmokas |
||
2 |
Gauti pakankamas įplaukas namų ūkiui išlaikyti |
||
3 |
Finansinių priežasčių nėra |
||
9 |
Netaikoma (neįtraukta į filtrą) |
||
Tuščia |
Nėra atsakymo |
||
252/253 |
|
Apmokamo arba pelną duodančio darbo metų skaičius (per visą darbinę veiklą) |
Visi 50–69 metų asmenys ir ((C24 = 3, 5 ir (C67/70 - C11/14) > 49) arba (C24 = 1, 2)) |
|
2 skaičiai |
||
99 |
Netaikoma (neįtraukta į filtrą) |
||
Tuščia |
Nėra atsakymo |
||
254/259 |
|
2006 m. LFS modulio svertinis daugiklis (neprivaloma) |
Visi 50–69 metų asmenys ir ((C24 = 3, 5 ir (C67/70 - C11/14) > 49) arba (C24 = 1, 2)) |
0000–9999 |
254–257 eilutėse nurodomi sveiki skaičiai |
||
00–99 |
258–259 eilutėse nurodomos ir dešimtosios skaičiaus dalys |
9.3.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 62/12 |
KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 389/2005
2005 m. kovo 8 d.
nustatantis nuo Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2201/96 ir Nr. 800/1999 leidžiančias nukrypti nuostatas dėl tam tikro cukraus, naudojamo iš vaisių ir daržovių pagamintuose produktuose, eksporto į trečiąsias šalis, išskyrus Šveicariją ir Lichtenšteiną
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1996 m. spalio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/96 dėl bendro perdirbtų vaisių ir daržovių produktų rinkų organizavimo (1), ypač į jo 18 straipsnio 7 dalį,
kadangi:
(1) |
Reglamento (EB) Nr. 2201/96 16 ir 18 straipsniai ir 1999 m. balandžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 800/1999, nustatantis bendrąsias išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų sistemos taikymo žemės ūkio produktams taisykles (2), taikomi tam tikro cukraus, naudojamo tam tikruose iš vaisių ir daržovių pagamintuose produktuose, eksportui. |
(2) |
Reglamento (EB) Nr. 2201/96 18 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad diferencijuotos grąžinamosios išmokos atveju grąžinamoji išmoka skiriama tik pateikus įrodymus, kad produktai pasiekė leidime nurodytą paskirties šalį arba kitą paskirties šalį, kuriai taikoma grąžinamoji išmoka. Taip pat yra numatyta, kad tuo atveju, kai nustatomos lygiavertes garantijas teikiančios sąlygos, gali būti daromos tam tikros išimtys. |
(3) |
Reglamento (EB) Nr. 800/1999 3 straipsnyje numatoma, kad teisė gauti eksporto grąžinamąją išmoką įgyjama prekes importavus į konkrečią trečiąją šalį, jeigu jai taikoma diferencijuota grąžinamoji išmoka. To paties reglamento 14, 15 ir 16 straipsniuose yra nustatomos diferencijuotos grąžinamosios išmokos mokėjimo sąlygos, ypač dokumentai, kuriuos reikia pateikti kaip įrodymą, kad prekės atgabentos į paskirties šalį. |
(4) |
Diferencijuotos grąžinamosios išmokos atveju Reglamento (EB) Nr. 800/1999 18 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatoma, kad grąžinamosios išmokos dalis, apskaičiuota pagal mažiausią grąžinamosios išmokos dydį, yra mokama eksportuotojo prašymu, kai tik pateikiami įrodymai, kad produktas buvo išvežtas iš Bendrijos muitų teritorijos. |
(5) |
2004 m. spalį pasirašytas Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas, iš dalies keičiantis 1972 m. liepos 22 d. pasirašytą Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl perdirbtiems žemės ūkio produktams taikomų nuostatų (3), yra laikinai taikomas nuo 2005 m. vasario 1 d. remiantis Tarybos sprendimu 2005/45/EB (4) dėl šio susitarimo sudarymo ir laikino jo taikymo. |
(6) |
Pagal Sprendimą 2005/45/EB už cukrų (SS 1701, 1702 ir 1703 eilutės), naudojamą tam tikrų perdirbtų žemės ūkio produktų, eksportuojamų į Šveicariją ir Lichtenšteiną, gamyboje, nuo 2005 m. vasario 1 d. eksporto grąžinamosios išmokos yra neskiriamos. |
(7) |
Sprendimu 2005/45/EB patvirtintame susitarime numatytos specialios nuostatos dėl administracinio bendradarbiavimo, kurio tikslas – kovoti su pažeidimais ir sukčiavimais muitinėse ir tvarkant su grąžinamosiomis išmokomis susijusius klausimus. |
(8) |
Atsižvelgiant į šias nuostatas ir siekiant išvengti nereikalingų išlaidų ūkio subjektams, prekiaujantiems su trečiosiomis šalimis, reikėtų nukrypti nuo Reglamento (EB) Nr. 2201/96 ir Reglamento (EB) Nr. 800/1999, nes diferencijuotų grąžinamųjų išmokų atveju pagal juos reikalaujama pateikti importo įrodymus. Be to, jei tam tikroms aptariamoms paskirties šalims nebuvo nustatytos eksporto grąžinamosios išmokos, nustatant mažiausią grąžinamosios išmokos dydį, reikėtų į tai neatsižvelgti. |
(9) |
Kadangi Sprendimu 2005/45/EB patvirtintame Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime nustatytos priemonės bus taikomos nuo 2005 m. vasario 1 d., šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo tos pačios dienos. |
(10) |
Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Iš vaisių ir daržovių pagamintų produktų vadybos komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 2201/96 18 straipsnio 6 dalies nuostatų ir Reglamento (EB) Nr. 800/1999 16 straipsnio nuostatų, jei grąžinamosios išmokos diferencijavimas atsiranda tik dėl to, kad grąžinamoji išmoka nebuvo nustatyta Šveicarijai ar Lichtenšteinui, įrodymai, kad buvo atlikti muitinių importo formalumai, nėra grąžinamosios išmokos mokėjimo sąlyga tam tikro cukraus, naudojamo tam tikruose iš vaisių ir daržovių pagamintuose produktuose, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 2201/96, ir kurie yra išvardyti 1972 m. liepos 22 d. Europos Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo 2 Protokolo I ir II lentelėse, atžvilgiu.
2 straipsnis
Į tai, kad tam tikro cukraus, naudojamo iš vaisių ir daržovių pagamintuose produktuose, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 2201/96, ir kurie yra išvardyti 1972 m. liepos 22 d. Europos Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo 2 Protokolo I ir II lentelėse, eksporto į Šveicariją ar Lichtenšteiną atžvilgiu nenumatyta eksporto grąžinamoji išmoka, nėra atsižvelgiama nustatant mažiausią grąžinamosios išmokos dydį, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 800/1999 18 straipsnio 2 dalyje.
3 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje dieną.
Jis taikomas nuo 2005 m. vasario 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje, 2005 m. kovo 8 d.
Komisijos vardu
Mariann FISCHER BOEL
Komisijos narė
(1) OL L 297, 1996 11 21, p. 29. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 386/2004 (OL L 64, 2004 3 2, p. 25).
(2) OL L 102, 1999 4 17, p. 11. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 671/2004 (OL L 105, 2004 4 14, p. 5).
(3) OL L 23, 2005 1 26, p. 19.
(4) OL L 23, 2005 1 26, p. 17.
9.3.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 62/14 |
KOMISIJOS DIREKTYVA 2005/23/EB
2005 m. kovo 8 d.
iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/25/EB dėl minimalaus jūrininkų parengimo
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/25/EB dėl minimalaus jūrininkų parengimo (1), ypač į jos 22 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
(1) |
Direktyvoje 2001/25/EB apibrėžiami minimalaus jūrininkų, tarnaujančių Bendrijos laivuose, parengimo, atestavimo ir budėjimo reikalavimai. Šie reikalavimai pagrįsti normatyvais, nustatytais Tarptautinėje konvencijoje dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (JRAB konvencija) bei Tarptautiniame jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo kodekse (JRAB kodeksas). |
(2) |
JRAB konvencija ir JRAB kodeksas buvo iš dalies pakeisti Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų saugumo komiteto Rezoliucijomis MSC.66(68) ir MSC.67(68), kurios įsigaliojo 1999 m. sausio 1 d., Rezoliucija MSC.78(70), kuri įsigaliojo 2003 m. sausio 1 d. ir aplinkraščiais, kurie įsigaliojo atitinkamai 1998 m. gegužės 20 d. ir 2000 m. gegužės 26 d. |
(3) |
Naujojoje JRAB konvencijos taisyklėje V/3, kuri buvo pridėta Rezoliucija MSC.66(68), nustatomi privalomi minimalūs kitokių nei ro-ro keleivinių laivų kapitonų, vadovaujančiųjų specialistų, eilinių jūrininkų ir kito personalo rengimo ir kvalifikacijos reikalavimai. |
(4) |
Todėl reikia atitinkamai iš dalies pakeisti Direktyvą 2001/25/EB. |
(5) |
Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Jūrų saugumo komiteto, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2099/2002 (2), nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Direktyvos 2001/25/EB I priedo V skyrius keičiamas taip:
1) |
V/2 taisyklės 3 dalyje įrašomas toks tekstas: „… arba privalo pateikti įrodymą, kad per paskutinius penkerius metus pasiekė reikiamą kompetencijos lygį.“ |
2) |
Skyriaus pabaigoje įrašomas toks tekstas: „V/3 taisyklė Privalomi minimalūs kitokių nei ro-ro keleivinių laivų kapitonų, vadovaujančių specialistų, eilinių jūrininkų ir kito personalo rengimo ir kvalifikacijos reikalavimai
|
2 straipsnis
1. Valstybės narės priima įstatymus, nutarimus ir administracines nuostatas, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip 2005 m. rugsėjo 29 d., įgyvendina šią direktyvą. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.
Jeigu valstybės narės priima šias nuostatas, jose turi būti nuoroda į šią direktyvą arba ji turi būti pateikiama jas skelbiant oficialiai. Valstybės narės nustato, kaip tokia nuoroda daroma.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai nacionalinio įstatymo, kurį jos priėmė šios direktyvos srityje, nuostatų tekstą.
3 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
4 straipsnis
Ši direktyva skiriama visoms valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje, 2005 m. kovo 8 d.
Komisijos vardu
Jacques BARROT
Pirmininko pavaduotojas
(1) OL L 136, 2001 5 18, p. 17. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/103/EB (OL L 326, 2003 12 13, p. 28).
(2) OL L 324, 2002 11 29, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 415/2004 (OL L 68, 2004 3 6, p. 10).
II Aktai, kurių skelbti neprivaloma
Taryba
9.3.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 62/16 |
TARYBOS SPRENDIMAS
2004 m. liepos 5 d.
dėl perviršinio deficito Slovakijoje
(2005/182/EB)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, o ypač į jos 104 straipsnio 6 dalį,
atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,
atsižvelgdama į Slovakijos pateiktas pastabas,
kadangi:
(1) |
Pagal Sutarties 104 straipsnį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito; tai taip pat taikoma, su tam tikru nukrypimu, visoms valstybėms narėms, įstojusioms į ES 2004 m. gegužės 1 d. |
(2) |
Stabilumo ir augimo pakto tikslas – patikima valstybės finansinė būklė gerinant kainų stabilumo ir subalansuoto augimo, skatinančio darbo vietų kūrimą, sąlygas. |
(3) |
Pagal 104 straipsnį perviršinio deficito procedūra yra numatomas sprendimas dėl susidariusio perviršinio deficito; prie Sutarties pridėtas Protokolas dėl perviršinio deficito procedūros apibrėžia tolimesnes nuostatas, susijusias su perviršinio deficito procedūros įgyvendinimu. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3605/93 (1) nustato išsamias taisykles bei sąvokas minėto protokolo nuostatoms taikyti. |
(4) |
Sutarties 104 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad Komisija pateiktų savo nuomonę Tarybai, jeigu Komisija mano, kad valstybėje narėje egzistuoja arba gali atsirasti deficito perviršis. Išnagrinėjusi visus atitinkamus veiksnius, į kuriuos atsižvelgta pagal 104 straipsnio 3 dalį parengtame jos pranešime, ir atsižvelgdama į pagal 104 straipsnio 4 dalį parengtą Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę, Komisija padarė išvadą savo 2004 m. birželio 24 d. nuomonėje, kad Slovakijoje yra susidaręs perviršinis deficitas. |
(5) |
Sutarties 104 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atlikus bendrą įvertinimą Taryba turėtų apsvarstyti atitinkamos valstybės narės norimas pareikšti pastabas prieš priimdama sprendimą dėl to, ar susidarė perviršinis deficitas. |
(6) |
Bendras įvertinimas leidžia daryti tokias išvadas: 2003 m. valdžios sektoriaus deficitas Slovakijoje siekė 3,6 % BVP, o tai viršija Sutartyje nurodytą 3 % BVP dydį. Valdžios sektoriaus deficitas viršijo nurodytąjį dydį, atsižvelgiant į Stabilumo ir augimo paktą, ne dėl kokio nors neįprasto reiškinio ne Slovakijos valdžios institucijų valioje, jis taip pat nebuvo smarkaus ekonominio nuosmukio padarinys. Tikėtina, jog valdžios sektoriaus deficitas 2004 m. viršys 3 % BVP. Būtent Komisijos 2004 m. pavasario prognozėse numatyta, kad valdžios sektoriaus deficitas sieks 4,1 % BVP, nors Slovakijos valdžios institucijų pateikta konvergencijos programa numato, kad šis deficitas sieks 4,0 % BVP. Tikėtina, kad skolos santykis, kuris 2003 m. siekė 42,8 %, 2004 m. greičiausiai nesieks Sutartyje nurodyto 60 % BVP dydžio, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Atlikus bendrą įvertinimą nustatyta, kad Slovakijoje yra perviršinis deficitas.
2 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Slovakijos Respublikai.
Priimta Briuselyje, 2004 m. liepos 5 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
J.-C. JUNCKER
(1) OL L 332, 1993 12 31, p. 7. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 351/2002 (OL L 55, 2002 2 26, p. 23).
9.3.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 62/18 |
TARYBOS SPRENDIMAS
2004 m. liepos 5 d.
dėl perviršinio deficito Lenkijoje
(2005/183/EB)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 104 straipsnio 6 dalį,
atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,
atsižvelgdama į Lenkijos pateiktas pastabas,
kadangi:
(1) |
Pagal Sutarties 104 straipsnį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito; tai taip pat taikoma, su tam tikru nukrypimu, visoms valstybėms narėms, įstojusioms į ES 2004 m. gegužės 1 d. |
(2) |
Stabilumo ir augimo pakto tikslas – patikima valstybės finansinė būklė gerinant kainų stabilumo ir subalansuoto augimo, skatinančio darbo vietų kūrimą, sąlygas. |
(3) |
Pagal 104 straipsnį perviršinio deficito procedūra yra numatomas sprendimas dėl susidariusio perviršinio deficito; prie Sutarties pridedamas Protokolas dėl perviršinio deficito procedūros apibrėžia tolimesnes nuostatas, susijusias su perviršinio deficito procedūros įgyvendinimu. 1993 m. lapkričio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3605/93 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (1) nustato išsamias taisykles bei sąvokas minėto protokolo nuostatoms taikyti. |
(4) |
Sutarties 104 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad Komisija pateiktų savo nuomonę Tarybai, jeigu Komisija mano, kad valstybėje narėje egzistuoja arba gali atsirasti deficito perviršis. Išnagrinėjusi visus atitinkamus veiksnius, į kuriuos atsižvelgta pagal 104 straipsnio 3 dalį parengtame jos pranešime, ir atsižvelgdama į pagal 104 straipsnio 4 dalį parengtą Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę, Komisija padarė išvadą savo 2004 m. birželio 24 d. nuomonėje, kad Lenkijoje yra susidaręs perviršinis deficitas. |
(5) |
Sutarties 104 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atlikus bendrą įvertinimą Taryba turėtų apsvarstyti atitinkamos valstybės narės norimas pareikšti pastabas prieš priimdama sprendimą dėl to, ar susidarė perviršinis deficitas. |
(6) |
Bendras įvertinimas leidžia daryti tokias išvadas: 2003 m. Lenkijos valdžios sektoriaus deficitas siekė 4,1 % BVP, kuris viršijo Sutartyje nurodytą 3 % BVP dydį. Bendrasis valdžios sektoriaus deficitas viršijo nurodytąjį dydį, atsižvelgiant į Stabilumo ir augimo paktą, ne dėl kokio nors neįprasto reiškinio ne Lenkijos valdžios institucijų valioje, jis taip pat nebuvo smarkaus ekonominio nuosmukio padarinys. Tikėtina, jog bendrasis valdžios sektoriaus deficitas 2004 m. viršys 3 % BVP. Būtent Komisijos 2004 m. pavasario prognozėse numatyta, kad 2004 m. deficitas sieks 6 % BVP, nors Lenkijos konvergencijos programa numato, kad šis deficitas sieks 5,7 % BVP. Tikėtina, kad skolos santykis, kuris 2003 m. siekė 45,4 %, 2004 m. bus mažesnis negu Sutartyje nurodytas 60 % BVP dydis. Deficito ir skolos rodikliai turi būti suapvalinami iki didesnio skaičiaus, jeigu atviri pensijų fondai neįtraukiami į bendrąjį valdžios sektorių pagal Eurostato sprendimą dėl finansuojamų pensijų schemų klasifikavimo. |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Atlikus bendrą įvertinimą nustatyta, kad Lenkijoje yra perviršinis deficitas.
2 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Lenkijos Respublikai.
Priimta Briuselyje, 2004 m. liepos 5 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
J.-C. JUNCKER
(1) OL L 332, 1993 12 31, p. 7. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 351/2002 (OL L 55, 2002 2 26, p. 23).
9.3.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 62/19 |
TARYBOS SPRENDIMAS
2004 m. liepos 5 d.
dėl perviršinio deficito Kipre
(2005/184/EB)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 104 straipsnio 6 dalį,
atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,
atsižvelgdama į Kipro pateiktas pastabas,
kadangi:
(1) |
Pagal Sutarties 104 straipsnį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito; tai taip pat taikoma, su tam tikru nukrypimu, visoms valstybėms narėms, įstojusioms į ES 2004 m. gegužės 1 d. |
(2) |
Stabilumo ir augimo pakto tikslas – patikima valstybės finansinė būklė gerinant kainų stabilumo ir subalansuoto augimo, skatinančio darbo vietų kūrimą, sąlygas. |
(3) |
Pagal 104 straipsnį perviršinio deficito procedūra yra numatomas sprendimas dėl susidariusio perviršinio deficito; prie Sutarties pridedamas Protokolas dėl perviršinio deficito procedūros apibrėžia tolimesnes nuostatas, susijusias su perviršinio deficito procedūros įgyvendinimu. 1993 m. lapkričio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3605/93 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (1) nustato išsamias taisykles bei sąvokas minėto protokolo nuostatoms taikyti. |
(4) |
Sutarties 104 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad Komisija pateiktų savo nuomonę Tarybai, jeigu Komisija mano, kad valstybėje narėje egzistuoja arba gali atsirasti deficito perviršis. Išnagrinėjusi visus atitinkamus veiksnius, į kuriuos atsižvelgta pagal 104 straipsnio 3 dalį parengtame jos pranešime, ir atsižvelgdama į pagal 104 straipsnio 4 dalį parengtą Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę, Komisija padarė išvadą savo 2004 m. birželio 24 d. nuomonėje, kad Kipre yra susidaręs perviršinis deficitas. |
(5) |
Sutarties 104 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atlikus bendrą įvertinimą Taryba turėtų apsvarstyti atitinkamos valstybės narės norimas pareikšti pastabas prieš priimdama sprendimą dėl to, ar susidarė perviršinis deficitas. |
(6) |
Bendras įvertinimas leidžia daryti tokias išvadas: 2003 m. valdžios sektoriaus deficitas Kipre siekė 6,3 % BVP, o tai viršija Sutartyje nurodytą 3 % BVP dydį. Valdžios sektoriaus deficitas viršijo nurodytąjį dydį, atsižvelgiant į Stabilumo ir augimo paktą, ne dėl kokio nors neįprasto reiškinio ne Kipro valdžios institucijų valioje, jis taip pat nebuvo smarkaus ekonominio nuosmukio padarinys. Tikėtina, jog valdžios sektoriaus deficitas 2004 m. viršys 3 % BVP. Būtent Komisijos 2004 m. pavasario prognozėse numatyta, kad valdžios sektoriaus deficitas sieks 4,6 % BVP, nors Kipro valdžios institucijų pateikta konvergencijos programa numato, kad šis deficitas sieks 5,2 % BVP. Tikėtina, kad skolos santykis, kuris 2003 m. siekė 72,2 % BVP, 2004 m. dar labiau nukryps nuo Sutartyje nurodyto 60 % BVP dydžio, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Atlikus bendrą įvertinimą nustatyta, kad Kipre yra perviršinis deficitas.
2 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Kipro Respublikai.
Priimta Briuselyje, 2004 m. liepos 5 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
J.-C. JUNCKER
(1) OL L 332, 1993 12 31, p. 7. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 351/2002 (OL L 55, 2002 2 26, p. 23).
9.3.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 62/20 |
TARYBOS SPRENDIMAS
2004 m. liepos 5 d.
dėl perviršinio deficito Čekijos Respublikoje
(2005/185/EB)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 104 straipsnio 6 dalį,
atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,
atsižvelgdama į Čekijos Respublikos pateiktas pastabas,
kadangi:
(1) |
Pagal Sutarties 104 straipsnį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito; tai taip pat taikoma, su tam tikru nukrypimu, visoms valstybėms narėms, įstojusioms į ES 2004 m. gegužės 1 d. |
(2) |
Stabilumo ir augimo pakto tikslas – patikima valstybės finansinė būklė gerinant kainų stabilumo ir subalansuoto augimo, skatinančio darbo vietų kūrimą, sąlygas. |
(3) |
Pagal 104 straipsnį perviršinio deficito procedūra yra numatomas sprendimas dėl susidariusio perviršinio deficito; prie Sutarties pridedamas Protokolas dėl perviršinio deficito procedūros apibrėžia tolimesnes nuostatas, susijusias su perviršinio deficito procedūros įgyvendinimu. 1993 m. lapkričio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3605/93 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (1) nustato išsamias taisykles bei sąvokas minėto protokolo nuostatoms taikyti. |
(4) |
Sutarties 104 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad Komisija pateiktų savo nuomonę Tarybai, jeigu Komisija mano, kad valstybėje narėje egzistuoja arba gali atsirasti deficito perviršis. Išnagrinėjusi visus atitinkamus veiksnius, į kuriuos atsižvelgta pagal 104 straipsnio 3 dalį parengtame jos pranešime, ir atsižvelgdama į pagal 104 straipsnio 4 dalį parengtą Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę, Komisija padarė išvadą savo 2004 m. birželio 24 d. nuomonėje, kad Čekijos Respublikoje yra susidaręs perviršinis deficitas. |
(5) |
Sutarties 104 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atlikus bendrą įvertinimą Taryba turėtų apsvarstyti atitinkamos valstybės narės norimas pareikšti pastabas prieš priimdama sprendimą dėl to, ar susidarė perviršinis deficitas. |
(6) |
Bendras įvertinimas leidžia daryti tokias išvadas: 2003 m. Čekijos Respublikos valdžios sektoriaus deficitas siekė 12,9 % BVP (5,9 % BVP be didelės vienkartinės operacijos, susijusios su suteiktomis valstybės garantijomis), kuris viršijo Sutartyje nurodytą 3 % BVP dydį. Bendrasis valdžios sektoriaus deficitas viršijo nurodytąjį dydį, atsižvelgiant į Stabilumo ir augimo paktą, ne dėl kokio nors neįprasto reiškinio ne Čekijos valdžios institucijų valioje, jis taip pat nebuvo smarkaus ekonominio nuosmukio padarinys. Tikėtina, jog bendrasis valdžios sektoriaus deficitas 2004 m. viršys 3 % BVP. Būtent Komisijos 2004 m. pavasario prognozėse numatyta, kad deficitas sieks 5,9 % BVP, nors Čekijos Respublikos konvergencijos programa numato, kad šis deficitas sieks 5,3 % BVP. Tikėtina, kad skolos santykis, kuris 2003 m. siekė 37,6 %, 2004 m. bus mažesnis negu Sutartyje nurodytas 60 % BVP dydis, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Atlikus bendrą įvertinimą nustatyta, kad Čekijos Respublikoje yra perviršinis deficitas.
2 straipsnis
Šis sprendimas yra skirtas Čekijos Respublikai.
Priimta Briuselyje, 2004 m. liepos 5 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
J.-C. JUNCKER
(1) OL L 332, 1993 12 31, p. 7. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 351/2002 (OL L 55, 2002 2 26, p. 23).
9.3.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 62/21 |
TARYBOS SPRENDIMAS
2004 m. liepos 5 d.
dėl perviršinio deficito Maltoje
(2005/186/EB)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 104 straipsnio 6 dalį,
atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,
atsižvelgdama į Maltos pastabas,
kadangi:
(1) |
Pagal Sutarties 104 straipsnį valstybės narės turi vengti perviršinio valdžios sektoriaus deficito; tai taip pat taikoma, su tam tikru nukrypimu, visoms valstybėms narėms, įstojusioms į Europos Sąjungą 2004 m. gegužės 1 d. |
(2) |
Stabilumo ir augimo pakto tikslas – patikima valstybės finansinė būklė gerinant kainų stabilumo ir subalansuoto augimo, skatinančio darbo vietų kūrimą, sąlygas. |
(3) |
Pagal 104 straipsnį perviršinio deficito procedūra yra numatomas sprendimas dėl susidariusio perviršinio deficito; prie Sutarties pridedamas Protokolas dėl perviršinio deficito procedūros apibrėžia tolimesnes nuostatas, susijusias su perviršinio deficito procedūros įgyvendinimu. 1993 m. lapkričio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3605/93 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties priede pateikto Protokolo dėl perviršinio deficito procedūros taikymo (1) nustato išsamias taisykles bei sąvokas minėto protokolo nuostatoms taikyti. |
(4) |
Sutarties 104 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad Komisija pateiktų savo nuomonę Tarybai, jeigu Komisija mano, kad valstybėje narėje egzistuoja arba gali atsirasti deficito perviršis. Išnagrinėjusi visus atitinkamus veiksnius, į kuriuos atsižvelgta pagal 104 straipsnio 3 dalį parengtame jos pranešime, ir atsižvelgdama į pagal 104 straipsnio 4 dalį parengtą Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę, Komisija padarė išvadą savo 2004 m. birželio 24 d. nuomonėje, kad Maltoje yra susidaręs perviršinis deficitas. |
(5) |
Sutarties 104 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad atlikus bendrą įvertinimą Taryba turėtų apsvarstyti atitinkamos valstybės narės norimas pareikšti pastabas prieš priimdama sprendimą dėl to, ar susidarė perviršinis deficitas. |
(6) |
Bendras įvertinimas leidžia daryti tokias išvadas. 2003 m. valdžios sektoriaus deficitas Maltoje siekė 9,7 % BVP (iš kurių 3,2 % BVP buvo dėl vienkartinės operacijos), o tai viršija Sutartyje numatytą 3 % BVP dydį. Bendrasis valdžios sektoriaus deficitas viršijo nurodytąjį dydį, atsižvelgiant į Stabilumo ir augimo paktą, ne dėl kokio nors neįprasto reiškinio ne Maltos valdžios institucijų valioje, jis taip pat nebuvo smarkaus ekonominio nuosmukio padarinys. Tikėtina, jog valdžios sektoriaus deficitas 2004 m. viršys 3 % BVP. Būtent Komisijos 2004 m. pavasario prognozėse numatyta, kad valdžios sektoriaus deficitas sieks 5,9 % BVP 2004 m., nors Maltos valdžios institucijų pateikta konvergencijos programa numato, kad šis deficitas sieks 5,2 % BVP. Tikėtina, kad skolos santykis, kuris 2003 siekė 72,0 %, 2004 m. dar labiau nukryps nuo Sutartyje nurodyto 60 % BVP dydžio, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Atlikus bendrą įvertinimą nustatyta, kad Maltoje yra perviršinis deficitas.
2 straipsnis
Šis sprendimas skirtas Maltos Respublikai.
Priimta Briuselyje, 2004 m. liepos 5 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
J.-C. JUNCKER
(1) OL L 332, 1993 12 31, p. 7. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 351/2002 (OL L 55, 2002 2 26, p. 23).
Komisija
9.3.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 62/22 |
KOMISIJOS REKOMENDACIJA
2005 m. kovo 2 d.
dėl suderintos patikrinimų programos gyvūnų mitybos srityje 2005 metais remiantis Tarybos direktyva 95/53/EB
(Tekstas svarbus EEE)
(2005/187/EB)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1995 m. spalio 25 d. Tarybos direktyvą 95/53/EB, nustatančią principus, reglamentuojančius gyvūnų mitybos srityje atliekamų oficialių patikrinimų organizavimą (1), ypač į jos 22 straipsnio 3 dalį,
kadangi:
(1) |
2004 m. valstybės narės nustatė tam tikrus klausimus, kuriuos vertėtų spręsti pagal suderintą patikrinimų programą, kuri turi būti įgyvendinta 2005 metais. |
(2) |
Nors 2002 m. gegužės 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/32/EB dėl nepageidaujamų medžiagų gyvūnų pašaruose (2) nustato didžiausią leistiną aflatoksino B1 kiekį pašaruose, nėra kitų Bendrijos taisyklių, taikomų kitiems mikotoksinams, pavyzdžiui, ochratoksinui A, zearalenonui, deoksinivalenoliui ir fumonizinams. Renkant informaciją apie šiuos mikotoksinus, atsitiktinai imant mėginius galima būtų gauti naudingų duomenų padėčiai vertinti, siekiant kurti teisės aktus. Be to, tam tikros pašarinės žaliavos, pavyzdžiui, grūdai ir aliejingosios sėklos, yra ypač neapsaugoti nuo užteršimo mikotoksinais dėl derliaus nuėmimo, laikymo ir gabenimo sąlygų. Kadangi mikotoksinų koncentracija kiekvienais metasi skiriasi, reikėtų rinkti vienas paskui kitą einančių metų duomenis apie visus minėtus mikotoksinus. |
(3) |
Antibiotikais, išskyrus kokcidiostatus ir histomonostatus, galima prekiauti ir juos naudoti kaip pašarų priedus tik iki 2005 m. gruodžio 31 d. Ankstesni antibiotikų ir kokcidiostatų tam tikruose pašaruose, kuriuose kai kurios iš šių medžiagų neleistinos, buvimo patikrinimai rodo, kad tokių pažeidimų vis dar pasitaiko. Dėl tokių faktų dažnio ir šio klausimo svarbos patikrinimus dera tęsti. |
(4) |
Svarbu užtikrinti, kad gyvūninės kilmės pašarinių žaliavų naudojimo pašaruose apribojimai, nustatyti atitinkamuose Bendrijos teisės aktuose, būtų efektyviai įgyvendinami. |
(5) |
Būtina užtikrinti, kad vario ir cinko mikroelementų didžiausias leistinas kiekis kiaulėms skirtuose kombinuotuosiuose pašaruose neviršytų didžiausias leistino kiekio, nustatyto 2003 m. liepos 25 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1334/2003, iš dalies pakeičiančiu sąlygas dėl kelių pašarų priedų, priklausančių mikroelementų grupei, leidimo (3). |
(6) |
Šioje Rekomendacijoje numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę, |
REKOMENDUOJA:
1. |
Rekomenduojama, kad valstybės narės per 2005 metus įvykdytų suderintą patikrinimų programą, kuria siekiama patikrinti:
|
2. |
Rekomenduojama, kad valstybės narės įtrauktų suderintos patikrinimų programos rezultatus, kaip numatyta 1 dalyje, kasmetinės patikrinimo veiklos ataskaitos, kuri turi būti perduota iki 2006 m. balandžio 1 d., remiantis Direktyvos 95/53/EB 22 straipsnio 2 dalimi ir naujausia suderinto ataskaitų patekimo modelio versija, atskirame skyriuje. |
Priimta Briuselyje, 2005 m. kovo 2 d.
Komisijos vardu
Markos KYPRIANOU
Komisijos narys
(1) OL L 265, 1995 11 8, p. 17. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/46/EB (OL L 234, 2001 9 1, p. 55).
(2) OL L 140, 2002 5 30, p. 10. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2003/100/EB (OL L 285, 2003 11 1, p. 33).
(3) OL L 187, 2003 7 26, p. 11. Reglamentas su pakeitimais padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2112/2003 (OL L 317, 2003 12 2, p. 22).
I PRIEDAS
Tam tikrų mikotoksinų (aflatoksino B1, ochratoksino A, zearalenono, deoksinivalenolio, fumonizinų) koncentracija pašaruose
Visų ištirtų mėginių atskiri rezultatai; 1 dalies a punkte nurodytas ataskaitų modelis
Pašarai |
Mėginių ėmimas (atsitiktinis arba tikslinis) |
Mikotoksinų tipas ir koncentracija (mg/kg pašaruose, kurių drėgnis 12 %) |
|||||
Tipas |
Kilmės šalis |
Aflatoksinas B1 |
Ochratoksinas A |
Zearalenonas |
Deoksinivalenolis |
Fumonizinai (1) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Kompetentinga institucija taip pat turėtų nurodyti:
— |
veiksmus, kurių imamasi, kai viršijami didžiausi leistini aflatoksino B1 kiekiai; |
— |
taikytus analizės metodus; |
— |
aptikimo ribą. |
(1) Fumonizinų koncentraciją sudaro fumonizinų B1, B2 ir B3 visuma.
II PRIEDAS
Tam tikrų vaistinių medžiagų, neleistinų kaip pašarų priedai, buvimas
Tam tikri antibiotikai, kokcidiostatai ir kitos vaistinės medžiagos gali būti teisiškai leistini kaip priedai premiksuose ir kombinuotuosiuose pašaruose, skirtuose tam tikrų gyvūnų rūšims ir kategorijoms, kai jie atitinka 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (1) 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
Neleistinų vaistinių medžiagų pašaruose buvimas laikomas pažeidimu.
Vaistinės medžiagos, kurios turi būti kontroliuojamos, turėtų būti pasirinktos iš šių:
1. |
Vaistinės medžiagos, leistinos kaip pašarų priedai tik tam tikroms gyvūnų rūšims ir kategorijoms:
|
2. |
Vaistinės medžiagos, jau neleistinos kaip pašarų papildai:
|
3. |
Vaistinės medžiagos, niekada neleistinos kaip pašarų priedai:
|
(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 29.
(2) Priežastis, dėl kurios pašare rasta neleistinos medžiagos, kaip pateikiama išvadose po kompetentingos institucijos atlikto tyrimo.
III PRIEDAS
Gyvūninės kilmės pašarų gamybos ir naudojimo apribojimai
Nepažeisdamos Direktyvos 95/53/EB 3–13 ir 15 straipsnių, valstybės narės per 2005 metus turėtų imtis suderintos patikrinimų programos, kad nustatytų, ar buvo laikomasi gyvūninės kilmės pašarinių žaliavų gamybos ir naudojimo apribojimų.
Ypač siekiant užtikrinti, kad tam tikrų gyvūnų šėrimo perdirbtais gyvūniniais baltymais draudimas, kaip nustatyta 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001, nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (1), IV priede, būtų veiksmingai taikomas, valstybės narės turėtų įgyvendinti tiksline kontrole pagrįstą specialią kontrolės programą. Pagal Direktyvos 95/53/EB 4 straipsnį, ši kontrolės programa turėtų remtis rizika pagrįsta strategija, apimant visus gamybos etapus ir visus patalpų, kuriose gaminami, parduodami ir tvarkomi pašarai, tipus. Valstybės narės turėtų skirti ypatingą dėmesį galimiems su rizika susijusiems kriterijams apibūdinti. Kiekvieno kriterijaus įvertinimas turėtų būti proporcingas rizikai. Patikrinimų dažnis ir patalpose ištirtų mėginių skaičius turėtų sietis su toms patalpoms skirtų įvertinimų suma.
Rengiant kontrolės programą, reikėtų atsižvelgti į šias preliminarias patalpas ir kriterijus:
Patalpos |
Kriterijai |
Įvertinimas |
Pašarų gamyklos |
Dvisrautės pašarų gamyklos, gaminančios kombinuotuosius pašarus atrajotojams ir ne atrajotojams skirtus kombinuotuosius pašarus su atrajotojams šerti perdirbtais gyvūniniais baltymais Pašarų gamyklos, anksčiau pažeidusios reikalavimus arba įtariamos nesilaikančios reikalavimų Pašarų gamyklos, turinčios daug importuotų pašarų su dideliu kiekiu baltymų, pavyzdžiui, žuvų miltų, sojų miltų, grūdų glitimo miltų ir baltyminių koncentratų Daug kombinuotųjų pašarų gaminančios pašarų gamyklos Kryžminės taršos rizika, kylanti dėl vidaus veiklos procedūrų (siloso skyrimo, efektyvaus takų atskyrimo kontrolės, sudedamųjų medžiagų, vidaus laboratorijos, mėginių ėmimo procedūrų kontrolės ir t. t.) |
|
Pasienio kontrolės postai ir kiti įvažiavimo į Bendriją punktai |
Didelis (mažas) importuotų pašarų kiekis Daug baltymų turintys pašarai |
|
Ūkiai |
Stacionarūs maišytuvai, naudojantys atrajotojams šerti perdirbtus gyvūninius baltymus Ūkiai, laikantys atrajotojus ir kitų rūšių gyvūnus (šėrimo tais pačiais pašarais rizika) Ūkiai, perkantys nepakuotus pašarus |
|
Prekiautojai |
Sandėliai ir daug baltymų turinčių pašarų tarpinis laikymas Daug prekiaujama nepakuotais pašarais Prekiautojai, prekiaujantys užsienyje pagamintais kombinuotaisiais pašarais |
|
Mobilieji maišytuvai |
Maišytuvai, gaminantys pašarus ir atrajotojams, ir ne atrajotojams Maišytuvai, anksčiau neatitikę reikalavimų arba įtariami neatitinkantys reikalavimų Maišytuvai, įmaišantys daug baltymų turinčių pašarų Daug pašarų gaminantys maišytuvai Daug aptarnaujamų ūkių, įskaitant atrajotojus laikančius ūkius |
|
Transportavimo priemonės |
Transporto priemonės, naudojamos perdirbtiems gyvūniniams baltymams ir pašarams gabenti Transporto priemonės, anksčiau neatitikusios reikalavimų arba įtariamos neatitinkančios reikalavimų |
|
Kaip alternatyvą šioms preliminarioms patalpoms ir kriterijams valstybės narės gali savo pačių rizikos įvertinimą pateikti Komisijai iki 2005 m. kovo 31 d.
Mėginiai turėtų būti imami iš siuntos arba per įvykius, kur tarša draudžiamais perdirbtais baltymais labiausiai tikėtina (pirma siunta po pašarų, kuriuose yra šiai siuntai draudžiamų gyvūninių baltymų, transporto, techninės problemos arba gamybos linijų, laikymo aruodų arba siloso birioms medžiagoms pakeitimai).
2005 m. valstybės narės turėtų sutelkti dėmesį į cukrinių runkelių išspaudų ir įvežamų pašarinių žaliavų analizę.
Valstybėse narėse per metus turėtų būti mažiausiai 10 patikrinimų 100 000 tonų pagamintų kombinuotųjų pašarų. Per metus valstybėje narėje turėtų būti mažiausiai 20 oficialių mėginių 100 000 tonų pagamintų pašarų. Laukiant alternatyvių metodų, mikroskopinio nustatymo ir įvertinimo, kaip aprašoma 2003 m. gruodžio 23 d. Komisijos direktyvoje 2003/126/EB dėl gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių nustatymo analizės metodo, taikomo valstybinei pašarų kontrolei, nuostatas (2), patvirtinimo, jie turėtų būti naudojami tiriant mėginius. Bet kurių draudžiamų gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių buvimas pašaruose turėtų būti laikomas pašarų draudimo pažeidimu.
Patikrinimų programos rezultatai Komisijai turėtų būti pateikiami pagal šias formas.
Patikrinimų, susijusių su šėrimo gyvūninės kilmės pašarais (šėrimo draudžiamais perdirbtais gyvūniniais baltymais) apribojimais, apžvalga
A. Dokumentuoti patikrinimai
Etapas |
Patikrinimų perdirbtų gyvūninių baltymų buvimui nustatyti skaičius |
Pažeidimų, grindžiamų dokumentų tikrinimu ir t. t., o ne laboratoriniais tyrimais, skaičius |
Pašarinių žaliavų importas |
|
|
Pašarinių žaliavų laikymas |
|
|
Pašarų gamyklos |
|
|
Stacionarūs maišytuvai (mobilieji maišytuvai) |
|
|
Pašarų tarpininkai |
|
|
Transporto priemonės |
|
|
Ūkiai, laikantys ne atrajotojus |
|
|
Atrajotojus laikantys ūkiai |
|
|
Kiti: ……………………. |
|
|
B. Pašarinių žaliavų ir kombinuotųjų pašarų mėginių ėmimas ir tyrimas, siekiant nustatyti, ar yra perdirbtų gyvūninių baltymų
Patalpos |
Ištirtų oficialių mėginių perdirbtų gyvūninių baltymų buvimui nustatyti skaičius |
Reikalavimų neatitinkančių mėginių skaičius |
|||||||
Iš sausumos gyvūnų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų buvimas |
Iš žuvų gautų perdirbtų gyvūninių baltymų buvimas |
||||||||
Pašarinės medžiagos |
Kombinuotieji pašarai |
Pašarinės žaliavos |
Kombinuotieji pašarai |
Pašarinės medžiagos |
Kombinuotieji pašarai |
||||
atrajotojams |
ne atrajotojams |
atrajotojams |
ne atrajotojams |
atrajotojams |
ne atrajotojams |
||||
Importuojant |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pašarų gamyklos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Tarpininkai (laikymas) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Transporto priemonės |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Stacionarūs maišytuvai (mobilieji maišytuvai) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Ūkyje |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Kiti: …………. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
C. Draudžiamų perdirbtų gyvūninių baltymų, rastų atrajotojams skirtų pašarų mėginiuose, apžvalga
|
Mėginių ėmimo mėnuo |
Užteršimo tipas, laipsnis ir kilmė |
Taikytos sankcijos (arba kitos priemonės) |
1 |
|
|
|
2 |
|
|
|
3 |
|
|
|
4 |
|
|
|
5 |
|
|
|
… |
|
|
|
|
|
|
|
(1) OL L 147, 2001 5 31, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 214/2005 (OL L 37, 2005 2 10, p. 9).
IV PRIEDAS
Visų mėginių (ir reikalavimų neatitinkančių, ir reikalavimus atitinkančių) atskiri rezultatai, susiję su vario ir cinko kiekiu kiaulėms skirtuose kombinuotuosiuose pašaruose
Kombinuotojo pašaro tipas (gyvūnų kategorija) |
Mikroelementas (varis arba cinkas) |
Rastas kiekis (mg/kg visame pašare) |
Didžiausio leistino kiekio viršijimo priežastis (1) |
Veiksmai, kurių imtasi |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
(1) Kaip pateikiama išvadose po kompetentingos institucijos atlikto tyrimo.
9.3.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 62/30 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2004 m. liepos 19 d.
paskelbiančio koncentraciją suderinama su bendrąja rinka ir EEE susitarimo veikimu
(Byla Nr. COMP/M.3333 – SONY/BMG)
(pranešta dokumentu Nr. K(2004) 2815)
(tik tekstas anglų kalba yra autentiškas)
(Tekstas svarbus EEE)
(2005/188/EB)
2004 m. liepos 19 d. Komisija priėmė sprendimą susijungimo byloje pagal 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 4064/89 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (1), ypač to reglamento 8 straipsnio 2 dalį. Viso sprendimo nekonfidenciali versija pateikiama bylos autentiška kalba ir Komisijos darbo kalbomis Konkurencijos generalinio direktorato tinklavietėje šiuo adresu: http://europa.eu.int/comm/competition/index_en.html
(1) |
2004 m. sausio 9 d. Komisija gavo pranešimą pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 4064/89 (Susijungimų reglamento) straipsnį apie sandorį, kuriuo „Bertelsmann AG“ („Bertelsmann“) ir „Sony Corporation of America“, priklausanti „Sony“ grupei („Sony“), sutarties šalių pasaulinį muzikos įrašų verslą (išskyrus „Sony“ veiklą Japonijoje) sujungia į bendrą įmonę. Ši bendra įmonė savo veiklą vykdo „Sony BMG“ pavadinimu; ji ieškos menininkų (vadinamųjų A&R (2)) ir juos toliau ugdys, o vėliau užsiims muzikos įrašų rinkodara ir pardavimu. „Sony BMG“ nedalyvaus susijusioje veikloje, pavyzdžiui, muzikos įrašų leidyboje, gamyboje ir platinime. |
(2) |
„Bertelsmann“ yra tarptautinė žiniasklaidos bendrovė, kurios pasaulinė veikla apima muzikos įrašymą ir leidybą, televiziją, radiją, knygų ir žurnalų leidybą, leidybos paslaugas, knygų ir muzikos klubus. „Bertelsmann“ užsiima muzikos įrašymu per jai visiškai priklausančią dukterinę įmonę „Bertelsmann Music Group“, BMG. Tarp BMG įrašų ženklų yra „Arista Records“, „Jive Records“, „Zomba“ ir RCA. |
(3) |
„Sony“ pasaulinė veikla apima muzikos įrašymą ir leidybą, pramonei ir vartotojams skirtos elektronikos gamybą ir pramogas. Muzikos įrašymu užsiima „Sony Music Entertainment“. Tarp „Sony“ ženklų yra „Columbia Records Group“, „Epic Records Group“ ir „Sony Classical“. |
(4) |
2004 m. liepos 9 d. įvykusiame 127-ajame posėdyje Koncentracijų patariamasis komitetas pateikė palankią nuomonę dėl leidimą suteikiančio sprendimo projekto, kurį jam pateikė Komisija. |
(5) |
Išklausantis pareigūnas 2004 m. liepos 5 d. ataskaitoje atsižvelgė į tai, kad buvo gerbiama šalių teisė būti išklausytoms. |
I. SUSIJUSIOS RINKOS
Muzikos įrašai
(6) |
Komisija nustatė, kad muzikos įrašų arba rinkinių susijusios produktų rinkos (įskaitant A&R ir muzikos įrašų populiarinimą, pardavimą ir rinkodarą) gali būti padalytos į atskiras produktų rinkas pagal žanrą (pavyzdžiui, tarptautinė popmuzika, vietos popmuzika, klasikinė muzika). Tačiau šiuo atveju galima būtų ir nespręsti, ar minėtieji žanrai arba kategorijos sudaro atskiras rinkas, nes dėl koncentracijos dominuojanti padėtis nebus sukurta arba nesustiprės, kad ir kokiu rinkos apibrėžimu būtų besivadovaujama. |
(7) |
Rinkos tyrimas patvirtino keletą veiksnių (pvz., A&R, kainodara, pardavimais ir rinkodara dažniausiai užsiimama nacionaliniu lygiu, yra didelė vietos repertuaro paklausa ir ribotas nepriklausomų įrašų bendrovių skaičius pasaulyje), dėl kurių susijusios muzikos įrašų geografinės rinkos laikomos nacionalinėmis. |
Muzika internete
(8) |
Remdamasi rinkos tyrimo metu nustatytais faktais, Komisija laikosi nuomonės, kad muzika internete nesudaro fiziškai įrašytos muzikos rinkos dalies, ypač dėl produkto ir jo platinimo skirtumų. Ji nustatė dvi atskiras muzikos internete produktų rinkas: i) didmeninė muzikai internete išduodamų licencijų rinka ir ii) mažmeninė muzikos internete platinimo rinka. |
(9) |
Šiuo atveju Komisija laikosi nuomonės, kad tiek didmeninė muzikai internete išduodamų licencijų rinka, tiek mažmeninė muzikos internete platinimo rinka pagal savo apimtis yra nacionalinės. Tai gali pasikeisti ateityje, priklausomai nuo tolesnių tarpvalstybinių muzikos internete licencijavimo ir muzikos platinimo pokyčių. |
Muzikos įrašų leidyba
(10) |
Apsvarsčiusi tiek paklausą, tiek pasiūlą, Komisija nustatė, kad pagal skirtingų teisių kategorijų panaudojimą (t. y. techninio atgaminimo, kūrinio atlikimo, sinchronizacijos, spausdinimo ir kitos teisės) išskiriamos atskiros muzikos įrašų leidybos produktų rinkos. Tačiau, tikroji susijusios produktų rinkos apimtis galėtų ir toliau likti neapibrėžta, nes konkurencinis įvertinimas nesikeičia pagal bet kokį omenyje turėtą rinkos apibrėžimą. |
(11) |
Rinkos tyrimas patvirtino, kad geografinė rinkos apimtis, nepaisant kai kurių tarpvalstybiškumo ypatumų, iš esmės yra nacionalinė, nes licencijos mokesčiai už techninio atgaminimo ir kūrinio atlikimo teises paprastai surenkami kiekvienoje šalyje atskirai. Šiuo atveju, tikroji susijusios geografinės rinkos apimtis galėtų ir toliau likti neapibrėžta, nes konkurencinis įvertinimas nesikeičia pagal bet kokį omenyje turėtą rinkos apibrėžimą. |
II. ĮVERTINIMAS
A. Galimas bendro dominavimo muzikos įrašų rinkose stiprinimas
Įvadas
(12) |
Komisijos tyrimas nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad penkios didžiausios bendrovės („Sony“, BMG, „Universal“, EMI ir „Warner“) muzikos įrašų rinkoje turi bendrą dominuojančią padėtį. |
(13) |
Remiantis Europos teismų praktika, ypač sprendimu Airtours byloje, yra tokios prielaidos rinkos dalyvių bendrai dominuojančiai padėčiai susidaryti: i) bendras susitarimas dėl derinimo sąlygų; ii) galimybė stebėti, ar tokių sąlygų laikomasi; iii) atgrasymo mechanizmo buvimas nukrypimų atvejais; ir iv) trečiosios šalys (tikrieji ir galimi konkurentai, klientai) iš tikrųjų negali sutrukdyti pasipelnyti iš tokio derinimo. |
(14) |
Vertindama, ar penkios didžiausios muzikos bendrovės užima bendrą dominuojančią padėtį muzikos įrašų rinkose, Komisija išanalizavo, ar galima nustatyti, kad per paskutinius trejus ar ketverius metus šios didžiausios bendrovės EEE valstybėse narėse vykdė suderintą kainų politiką. |
(15) |
Dėl to Komisija išnagrinėjo, kaip kito penkių didžiausių bendrovių didmeninės kainos didmenininkams ir mažmenininkams kiekvienoje valstybėje narėje per 1998–2003 m. laikotarpį. Komisijos analizėje dėmesys buvo sutelktas į vidutinių grynųjų didmeninių kainų, PPD (kainoraščio kainų prekiautojams), bruto ir neto kainų santykių bei sąskaitoje faktūroje nurodytos kainos nuolaidų ir atgaline data taikomų nuolaidų pokyčius. |
(16) |
Siekdama įvertinti, ar galėjo būti derinamos didžiausių bendrovių didmeninės kainos, Komisija visų pirma išanalizavo, kaip lygiagrečiai kito (pagal infliaciją pakoreguotos) kiekvienos iš didžiausių bendrovių vidutinės grynosios kainos už populiariausius 100 vienos dainos albumų penkiose didžiausiose valstybėse narėse (tai laikoma reprezentatyviąja imtimi, nes populiariausi 100 vienos dainos albumų vidutiniškai sudaro 70–80 % didžiausių bendrovių visų muzikos įrašų atitinkamų pardavimų). Antra, remdamasi kainoraščio kainomis (PPD), Komisija išanalizavo, ar galėjo būti pasiektas bet koks kainų suderinimas. Trečia, Komisija išanalizavo, ar skirtingų didžiausių bendrovių nuolaidos buvo derinamos ir ar buvo pakankamai skaidrios, kad leistų iš tikrųjų stebėti konkurencinį elgesį. |
Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija, JK
(17) |
Remdamasi vidutinėmis grynosiomis kainomis, Komisija nustatė tam tikrų paralelių ir santykinai panašių didžiausių bendrovių kainų pokyčių penkiose didžiausiose rinkose: Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje ir JK. Tačiau vien tik šių pastebėjimų nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą apie suderintą kainodarą praeityje. |
(18) |
Todėl Komisija toliau ištyrė, ar papildomi elementai, būtent kainoraščio kaina ir nuolaidos, buvo suderinti ir pakankamai skaidrūs, kad suteiktų pakankamai įrodymų apie derinimą. |
(19) |
Komisija nustatė tam tikrų požymių, kad remiantis PPD galėjo būti derinamos penkių didžiausių bendrovių kainoraščio kainos visose penkiose valstybėse narėse. Nuolaidų atveju tyrimas parodė, kad skirtingų didžiausių bendrovių nuolaidų dydis šiek tiek skyrėsi, o tam tikrų rūšių nuolaidos nebuvo pakankamai skaidrios, kad būtų galima nustatyti esamą išvadą. |
(20) |
Be to, Komisija išanalizavo, ar muzikos įrašų rinkoms buvo būdingi bendrą dominavimą palengvinantys požymiai, ypač atsižvelgdama į produkto homogeniškumo, skaidrumo ir baudžiamąjį mechanizmus. |
(21) |
Išnagrinėjusi produkto homogeniškumą Komisija nustatė, kad atskirų albumų turinys yra diferencijuojamas, vis dėlto kainodara ir rinkodara yra iš dalies standartizuotos. Tačiau turinio heterogeniškumas daro tam tikrą poveikį kainodarai ir mažina skaidrumą rinkoje – taip sunkiau prieiti išvadą, nes tam reikia stebėsenos atskiro albumo lygiu. |
(22) |
Išnagrinėjusi skaidrumą Komisija nustatė, kad savaitinių populiarumo lentelių skelbimas, bendros vartotojų bazės stabilumas ir didžiausių bendrovių vykdoma mažmeninės rinkos stebėsena savaitinių ataskaitų forma didina rinkos skaidrumą ir padeda stebėti, ar politika derinama. Tačiau tyrimas taip pat parodė, kad norint atlikti kampanijų nuolaidų stebėseną reikia stebėsenos albumo lygiu, o tai sumažina skaidrumą rinkoje, ir sunkiau daryti išvadas. Atsižvelgusi į viską Komisija nesurado pakankamai įrodymų, kad didžiausios bendrovės pašalino šį praeityje buvusį skaidrumo trūkumą. |
(23) |
Tirdama baudžiamumą Komisija išnagrinėjo, ar didžiausios bendrovės galėtų kaip nors bausti jas apgaudinėjančią didžiausią bendrovę, ypač (laikinai) sugrįždamos prie konkurencinio elgesio arba jos neįtraukdamos į bendrų įmonių ar susitarimų sudarymą. Tačiau Komisija nesurinko pakankamai įrodymų, kad tokie baudžiamieji mechanizmai būtų buvę taikomi arba panaudoti kaip gąsdinimo priemonė praeityje. |
Nyderlandai, Švedija, Airija, Austrija, Belgija, Danija, Suomija, Norvegija, Portugalija, Graikija
(24) |
Mažesnėse valstybėse narėse Komisija taip pat nustatė nemažai paralelių tarp didžiausių bendrovių PPD, kuo iš esmės didžiausios bendrovės galėjo remtis derindamos kainas. Tačiau tyrimas taip pat atskleidė, kad ir mažesnėje valstybėje narėje nuolaidų dydžiai šiek tiek skyrėsi ir trūko skaidrumo tam tikrų nuolaidų atžvilgiu. |
(25) |
Komisijos pastabos apie produktų homogeniškumą, rinkų skaidrumą ir galimybes bausti, kurios buvo pateiktos anksčiau didesnių valstybių atžvilgiu, taip pat gali būti taikomos ir mažesnėms valstybėms narėms. |
Išvada
(26) |
Komisija laikosi nuomonės, kad nerasta pakankamai įrodymų apie esamą penkių didžiausių muzikos bendrovių bendrą dominuojančią padėtį muzikos įrašų rinkose bet kurioje iš EEE valstybių narių. |
B. Galimas bendros dominuojančios padėties muzikos įrašų rinkose sukūrimas
(27) |
Komisija taip pat svarstė, ar susijungimas sąlygoja didžiausių muzikos bendrovių bendros dominuojančios padėties sukūrimą bet kurioje iš EEE valstybių narių. Tačiau atsižvelgdama į anksčiau pateiktas pastabas, ypač dėl rinkos skaidrumo, produkto turinio heterogeniškumo ir baudžiamumo, Komisija laikosi nuomonės, kad po susijungimo iš penkių likus keturioms didžiausioms bendrovėms šis sumažėjimo efektas nebus pakankamai svarbus, kad muzikos įrašų rinkose susidarytų didžiausių bendrovių dominuojanti padėtis. |
C. Galimas vienos bendrovės dominuojančios padėties muzikos įrašų rinkose sukūrimas
(28) |
Trečiosios šalys pareiškė susirūpinimą, kad esant bendrai įmonei galimas vienos bendrovės dominavimas muzikos įrašų rinkoje dėl bendros įmonės vertikalių ryšių su „Bertelsmann“ žiniasklaidos interesais. Teigiama, kad „Bertelsmann“ gali pasinaudoti savo padėtimi televizijos ir radijo stotyse, siekdama atimti naudojimosi teisę iš konkurentų ir teikti pranašumą „Sony BMG“, ypač suteikdama lengvatinius tarifus arba sąlygas, arba atimdama naudojimosi teises iš konkurentų, kurie šiais būdais populiarina savo menininkus. |
(29) |
Komisija priėjo prie išvados, kad siūloma bendra įmonė vargu ar užsitikrins vienos bendrovės dominuojančią padėtį muzikos įrašų rinkose Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge ir Prancūzijoje, kur „Bertelsmann“ veikla apima RTL TV ir radijo stotis. Į vertikalios integracijos „Bertelsmann“ žiniasklaidos grupėje teikiamus privalumus (pvz., per „Pop Idol“ stiliaus laidas, kurios, pramonės ekspertų nuomone, jau nebėra tokios populiarios kaip anksčiau) jau yra atsižvelgta nustatant BMG rinkos dalį 2003 metais. Atsižvelgiant į šią rinkos dalį, siūloma bendra įmonė nepasiekia vienos bendrovės dominavimui nustatytos ribos. Be to Komisija nerado jokių įrodymų, kad „Bertelsmann“ strategija atimti teisę iš konkurentų naudotis jos TV kanalais ir radijo stotimis būtų pelninga. |
D. Galimas bendras dominavimas muzikai internete išduodamų licencijų didmeninėje rinkoje
(30) |
Komisija pažymi, kad legali muzikos internete rinka gyvuoja vos kelerius metus, nes dauguma muzikos internete tinklaviečių tik neseniai pradėjo savo veiklą EEE. Todėl sunku daryti aiškią išvadą dėl didžiausių įrašų bendrovių padėties rinkoje, ypač nacionalinių rinkų atžvilgiu. Be to, informacija apie iš tikrųjų parsisiųsdintas arba nenutrūkstamu srautu internetu siunčiamas dainas, aiškiai neatskleidžia skirtingų dalyvių padėties rinkoje, o šios pramonės viešų duomenų nėra. Vis dėlto, remiantis Komisijos gautais duomenimis, galima daryti išvadą, kad didžiausių įrašų bendrovių rinkos padėtis didmeninėje muzikai internete išduodamų licencijų rinkoje, kaip manoma, apskritai panaši į jų padėtį muzikos įrašų rinkose. |
(31) |
Atsižvelgdama į susidarančią padėtį rinkose, taip pat į dabartinių sutarčių kainodaros ir sąlygų skirtumus, Komisija priėjo prie išvados, kad nėra pakankamai įrodymų apie didžiausių bendrovių esamą bendrą dominuojančią padėtį nacionalinėse muzikai internete išduodamų licencijų rinkose, nei apie tai, kad dėl koncentracijos šiose rinkose susidarys bendra dominuojanti padėtis. |
E. Galimas vienos bendrovės dominavimas muzikos internete platinimo rinkose
(32) |
Trečiosios šalys pareiškė susirūpinimą tuo, kad šis sandoris dėl „Sony Connect“ muzikos parsisiųsdinimo paslaugų leis „Sony“ įgyti išimtinę dominuojančią padėtį nacionalinėse muzikos internete platinimo rinkose. Buvo teigta, kad „Sony“ galės panaudoti bendros įmonės kontrolę siekdama atimti iš muzikos internete platinimo vertikaliai žemyn susijusios rinkos konkurentų naudojimosi teisę, ypač neleisdama konkurentų interneto platformoms prisijungti prie bendros įmonės bibliotekos arba diskriminuodama savo konkurentus, pvz., nustatydama naudojimosi taisykles, naujų dainų paskelbimo laiką ir takelio formą. |
(33) |
Komisija laikosi nuomonės, kad „Sony Connect“ paslaugos šiuo metu tik pradedamos diegti Europoje, 2004 m. gegužės mėn. jas įdiegus JAV. Todėl šiuo metu jos neturi savo rinkos dalies. Be to, kiti dalyviai jau užsitikrino tam tikrą padėtį rinkoje (pvz., OD2), o kiti dalyviai neseniai įžengė į rinką arba paskelbė, kad netrukus į ją įžengs. Atimdama iš konkurentų naudojimosi teisę siūloma bendra įmonė „Sony BMG“ negautų nemažos dalies įplaukų iš licencijų už takelius, kuriuos parduoda konkurentai, ir abejotina, ar tokia strategija būtų pelninga. |
F. Galimas poveikio plitimas į kitas muzikos įrašų leidybos sritis
(34) |
Trečiosios šalys pareiškė susirūpinimą dėl to, kad sukūrus bendrą įmonę bus derinamas šalių konkurencinis elgesys labai susijusiose muzikos įrašų leidybos rinkose. |
(35) |
Komisija laikosi nuomonės, kad galimas tik ribotas derinimas, nes leidybos teises daugiausia valdo kolektyvinio teisių administravimo organizacijos (bent jau svarbių techninio atgaminimo ir kūrinio atlikimo teisių atvejais). Kolektyvinio teisių administravimo organizacijos pagal galiojančius teisės aktus išduoda licencijas nediskriminuojančiomis sąlygomis ir susitaria su leidėjais, autoriais ir kompozitoriais dėl autorinio atlyginimo. Komisija taip pat laikosi nuomonės, kad priešingai nei mano tam tikros trečiosios šalys, didžiausioms bendrovėms dėl koncentracijos nepavyks apeiti kolektyvinio teisių administravimo organizacijų, ir nėra pakankamai konkrečių tokios strategijos įrodymų. |
III. IŠVADA
(36) |
Sprendime daroma išvada, kad siūloma koncentracija nesukuria arba nesustiprina vienos bendrovės arba bendros dominuojančios padėties nacionalinėse muzikos įrašų, muzikai internete išduodamų licencijų, arba muzikos internete platinimo rinkose, dėl kurios būtų labai trukdoma veiksmingai konkurencijai bendrojoje rinkoje arba didelėje jos dalyje. Sprendime daroma tolesnė išvada, kad sandoriu nesiekiama derinti arba suderinti motininių bendrovių „Sony“ ir „Bertelsmann“ konkurencinį elgesį muzikos įrašų leidybos rinkose. Todėl sprendime skelbiama, kad koncentracija yra suderinama su bendrąja rinka ir EEE susitarimu pagal Susijungimų reglamento 2 straipsnio 2 dalį, 2 straipsnio 4 dalį ir 8 straipsnio 2 dalį, ir EEE susitarimo 57 straipsnį. |
(1) OL L 395, 1989 12 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1310/97 (OL L 180, 1997 7 9, p. 1).
(2) A&R – menininkas ir repertuaras; muzikos pramonės ekvivalentas moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai.
9.3.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 62/34 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2005 m. kovo 7 d.
iš dalies keičiantis 2003 m. Stojimo akto XIV priedo priedėlį dėl tam tikrų Slovakijos mėsos sektoriaus įmonių
(pranešta dokumentu Nr. K(2005) 512)
(Tekstas svarbus EEE)
(2005/189/EB)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos Stojimo aktą (1), ypač į jo XIV priedo 5 skyriaus B skirsnio d dalį,
kadangi:
(1) |
2003 m. Stojimo akto XIV priedo 5 skyriaus B skirsnio a dalyje nurodyta, kad struktūriniai reikalavimai, nustatyti 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 64/433/EEB dėl šviežios mėsos gamybos ir prekybos sveikatos sąlygų (2) I priede ir 1976 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvos 77/99/EEB dėl sveikatos problemų, turinčių įtakos mėsos produktų ir tam tikrų kitų gyvūninės kilmės produktų gamybai ir prekybai (3), A ir B prieduose, esant tam tikroms sąlygoms iki 2006 m. gruodžio 31 d. netaikomi Slovakijos įmonėms, išvardytoms Stojimo akto XIV priedo priedėlyje (4). |
(2) |
2003 m. Stojimo akto XIV priedo priedėlis buvo iš dalies pakeistas Komisijos sprendimu 2004/463/EB (5). |
(3) |
Pagal oficialų Slovakijos kompetentingos institucijos pranešimą trys mėsos įmonės baigė modernizavimo procesą ir dabar visiškai atitinka Bendrijos teisės aktų nuostatas. Be to dvi sąraše esančios mėsos įmonės nutraukė savo veiklą. Todėl šios įmonės turėtų būti išbrauktos iš įmonių, kurioms suteiktas pereinamasis laikotarpis, sąrašo. |
(4) |
Trys įmonės, esančios įmonių, kurioms suteiktas pereinamasis laikotarpis, sąraše, įdėjo daug pastangų, kad atitiktų struktūrinius reikalavimus, nurodytus Bendrijos teisės aktuose. Tačiau šios įmonės dėl išimtinių techninių apribojimų neturi galimybės baigti modernizavimo proceso nurodytą datą. Dėl šios priežasties būtų teisinga joms duoti papildomo laiko baigti modernizavimo procesą. |
(5) |
Todėl 2003 m. Stojimo akto XIV priedo priedėlis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Kad būtų aiškiau, jis turėtų būti pakeistas nauju. |
(6) |
Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui buvo pranešta apie šiame sprendime nurodomas priemones. |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
2003 m. Stojimo akto XIV priedo priedėlis yra pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.
2 straipsnis
Šis sprendimas yra skirtas valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje, 2005 m. kovo 7 d.
Komisijos vardu
Markos KYPRIANOU
Komisijos narys
(1) OL L 236, 2003 9 23, p. 33.
(2) OL 121, 1964 7 29, p. 2012/64. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/41/EB (OL L 157, 2004 4 30, p. 33. Pataisyta versija OL L 195, 2004 6 2, p. 12).
(3) OL L 26, 1977 1 31, p. 85. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/41/EB.
(4) OL C 227 E, 2003 9 23, p. 1654.
(5) OL L 156, 2004 4 30, p. 138. Pataisyta versija OL L 202, 2004 6 7, p. 95.
PRIEDAS
„PRIEDĖLIS
nurodytas XIV priedo 5 skyriaus B skirsnyje (1)
Įmonių sąrašas su nurodytas neatitikimais ir terminais šiems neatitikimams ištaisyti
Veterinarinės priežiūros numeris |
Įmonės pavadinimas |
Neatitikimai |
Visiško reikalavimų atitikimo terminas |
|||||||||||||||||
GA 6-2 |
|
|
2006 12 31 |
|||||||||||||||||
PB 5-6-1 |
|
Tarybos direktyvos 91/493/EEB
|
2006 11 30 |
Veterinarinės priežiūros numeris |
Įmonės pavadinimas ir adresas |
Sektorius: mėsos |
Reikalavimų atitikimo terminas |
|||||
Įmonės veikla |
||||||||
Šviežia mėsa, skerdimas, išpjaustymas |
Mėsos produktai |
Šaldymo sandėlis |
||||||
PE 6-10 |
|
X |
X |
|
2005 4 30 |
|||
MI 6-1 |
|
|
X |
|
2005 4 30 |
|||
MA 6-30 |
|
X |
X |
|
2005 4 30 |
|||
CA 6-31 |
|
|
X |
|
2005 2 15“ |
(1) XIV priedo tekstą žr. OL L 236, 2003 9 23, p. 915.
Aktai, priimti remiantis Europos Sąjungos sutarties V antraštine dalimi
9.3.2005 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 62/37 |
TARYBOS BENDRIEJI VEIKSMAI 2005/190/BUSP
2005 m. kovo 7 d.
dėl Europos Sąjungos jungtinės teisinės valstybės misijos Irake EUJUST LEX
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 14 straipsnį, 25 straipsnio 3 pastraipą, 26 straipsnį ir 28 straipsnio 3 dalį,
kadangi:
(1) |
Europos Sąjunga yra įpareigota užtikrinti saugų, stabilų, suvienytą, klestintį ir demokratišką Iraką, kuris labai sustiprins regiono stabilumą. ES remia Irako žmonių ir Irako laikinosios vyriausybės pastangas pasiekti Irako ekonominį, socialinį ir politinį atkūrimą įgyvendinant 2004 m. birželio 8 d. priimtą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1546. |
(2) |
2004 m. lapkričio 5 d. Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino Bendrą faktų rinkimo misiją galimai jungtinei policijos, teisinės valstybės ir civilinės administracijos misijai Irake ir apsvarstė jos ataskaitą. Europos Vadovų Taryba pripažino baudžiamojo teisingumo sistemos stiprinimo, užtikrinant pagarbą teisinės valstybės principui, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, svarbą. Ji atkreipė dėmesį į Irako valdžios institucijų norą, kad ES aktyviau dalyvautų veikloje Irake ir kad baudžiamojo teisingumo sektoriaus stiprinimas atitiktų Irako poreikius ir prioritetus. |
(3) |
Europos Vadovų Taryba sutiko, kad ES galėtų naudingai prisidėti atstatant ir kuriant stabilų, saugų ir demokratišką Iraką, vykdydama jungtinę misiją, kuri galėtų inter alia skatinti glaudesnį baudžiamojo teisingumo sistemos dalyvių bendradarbiavimą, stiprinti policijos, teisminių bei pataisos sistemų vyresniųjų ir dideles galimybes turinčių pareigūnų valdymo gebėjimus bei tobulinti įgūdžius ir procedūras atliekant nusikaltimų tyrimus, visapusiškai gerbiant teisinės valstybės principą ir žmogaus teises. |
(4) |
Pritarus Europos Vadovų Tarybai, Taryba Bendraisiais veiksmais 2004/909/BUSP (1) nusprendė siųsti ekspertų grupę, kuri turės tęsti dialogą su Irako valdžios institucijomis, pradėti planuoti galimą jungtinę policijos, teisinės valstybės ir civilinės administracijos misiją, kuri turėtų prasidėti po rinkimų, ir ypač – įvertinti būtinus tokios misijos saugumo poreikius. |
(5) |
2005 m. vasario 21 d. Taryba nusprendė pradėti jungtinę teisinės valstybės misiją Irake, kurios veikla turėtų prasidėti kuo greičiau, Irako valdžios institucijoms pateikus oficialų pakvietimą. |
(6) |
Misijos sėkmė priklausys nuo veiksmingos strateginės ir techninės partnerystės su irakiečiais operacijos metu, pagal Europos saugumo ir gynybos politiką ir papildant Jungtinių Tautų veiklą. |
(7) |
ES dialogo su Iraku ir jo kaimynais būdu skatins nuolatinę regioninę veiklą ir paramą didesniam saugumui bei politiniam ir atstatymo procesui Irake, grindžiamam dalyvavimu, demokratiniais principais, pagarba žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principui, bei paramą saugumui ir bendradarbiavimui šiame regione. |
(8) |
EUJUST LEX vykdys savo įgaliojimus esant situacijai, kuri kelia grėsmę įstatymams ir tvarkai, žmonių saugumui ir saugai bei Irako stabilumui, ir kuri galėtų pakenkti bendros saugumo ir gynybos politikos tikslams, nustatytiems Sutarties 11 straipsnyje. |
(9) |
Pagal 2000 m. gruodžio 7–9 d. Nicoje įvykusiame Europos Vadovų Tarybos susitikime nustatytas gaires, šie bendrieji veiksmai turėtų nustatyti generalinio sekretoriaus – vyriausiojo įgaliotinio vaidmenį pagal Sutarties 18 ir 26 straipsnius. |
(10) |
Sutarties 14 straipsnio 1 dalyje reikalaujama nurodyti finansinę orientacinę sumą visam bendrųjų veiksmų įgyvendinimo laikotarpiui. Sumų, finansuotinų iš Bendrijos biudžeto, nurodymas parodo teisės aktų leidimo institucijos valią ir priklauso nuo turimų įsipareigotų asignavimų per atitinkamus biudžetinius metus. EUJUST LEX taip pat gaus valstybių narių įnašus natūra, |
PRIĖMĖ ŠIUOS BENDRUOSIUS VEIKSMUS:
1 straipsnis
Misija
1. Europos Sąjunga įsteigia Europos Sąjungos jungtinę teisinės valstybės misiją Irake, EUJUST LEX, kurią sudaro planavimo etapas, prasidedantis ne vėliau kaip 2005 m. kovo 9 d. ir veiksmų etapas, prasidedantis ne vėliau kaip 2005 m. liepos 1 d.
2. EUJUST LEX veikia laikantis tikslų ir kitų nuostatų, pateiktų 2 straipsnyje išdėstytame misijos apibūdinime.
2 straipsnis
Misijos apibūdinimas
1. EUJUST LEX prisideda prie Irako baudžiamojo teisingumo sistemos būtiniausių poreikių patenkinimo, mokydama aukšto ir vidurinio lygio pareigūnus aukštesniosios vadovybės pareigų atlikimo ir nusikaltimų tyrimo srityje. Šiuo mokymu siekiama pagerinti įvairių Irako baudžiamojo teisingumo sistemos atstovų gebėjimus, koordinavimą ir bendradarbiavimą.
2. EUJUST LEX skatina glaudesnį įvairių Irako baudžiamojo teisingumo sistemos dalyvių bendradarbiavimą, stiprina policijos, teisminės bei penitencinės sistemų vyresniųjų ir dideles galimybes turinčių pareigūnų valdymo gebėjimus bei tobulina įgūdžius ir procedūras atliekant nusikaltimų tyrimus, visapusiškai gerbiant teisinės valstybės principą ir žmogaus teises.
3. Mokymas vyksta ES arba regione, o EUJUST LEX turi ryšių palaikymo tarnybą Bagdade.
Atsižvelgiant į saugumo sąlygas Irake ir atitinkamos infrastruktūros buvimą, Taryba išnagrinėja mokymo galimybę Irake ir prireikus atitinkamai pakeičia šiuos bendruosius veiksmus.
4. Visos misijos metu plėtojama veiksminga strateginė ir techninė partnerystė su Irako partneriais, visų pirma kuriant mokymo programas planavimo etapo metu. Koordinuoti veiklą taip pat būtina atrenkant, tikrinant, vertinant, kontroliuojant ir koordinuojant mokyme dalyvaujantį personalą, siekiant, kad irakiečiai greitai perimtų atitinkamas užduotis. Taip pat būtina, kad EUJUST LEX ir mokymą teikiančios valstybės narės glaudžiai koordinuotų savo veiklą planavimo ir veiksmų etapų metu. Veiklos koordinavimas apima atitinkamų valstybių narių diplomatinių atstovybių Irake dalyvavimą ir ryšius su valstybėmis narėmis, turinčiomis patirties organizuojant misijai svarbų mokymą.
5. EUJUST LEX yra saugi, nepriklausoma ir turinti tikslai apibrėžtas užduotis, tačiau ji yra papildomojo pobūdžio ir suteikia daugiau vertės įgyvendinamoms tarptautinėms, pirmiausia Jungtinių Tautų, pastangoms bei sukuria sąsajas su įgyvendinamomis Bendrijos ir valstybių narių pastangomis. Todėl EUJUST LEX palaiko ryšius su šiuo metu mokymo projektus vykdančiomis valstybėmis narėmis.
3 straipsnis
Struktūra
EUJUST LEX struktūrą iš esmės sudaro:
a) |
misijos vadovas; |
b) |
koordinavimo tarnyba Briuselyje; |
c) |
ryšių palaikymo tarnyba Bagdade; |
d) |
valstybių narių suteikiamos mokymo priemonės ir instruktoriai, kurių veiklą koordinuoja EUJUST LEX. |
Šios sudedamosios dalys plėtojamos remiantis operacijų koncepcija (CONOPS) ir operacijų planu (OPLAN).
4 straipsnis
Misijos vadovas
1. Misijos vadovas administruoja ir koordinuoja kasdieninę EUJUST LEX veiklą ir atsako už personalo bei drausmės klausimus.
2. Misijos vadovas pasirašo sutartį su Komisija.
5 straipsnis
Planavimo etapas
1. Misijos planavimo etapo metu įsteigiama planavimo grupė, kurią sudaro misijos vadovas, vadovaujantis planavimo grupei, ir darbuotojai dėl misijos reikmių atsirandančioms funkcijoms atlikti.
2. Planavimo proceso metu visų pirma atliekamas ir prireikus atnaujinamas išsamus padėties įvertinimas.
3. Planavimo grupė sudaro OPLAN ir parengia visus techninius dokumentus, reikalingus misijai vykdyti, įskaitant bendras mokymo programas, atsižvelgdama į valstybių narių dabartinius mokymo projektus. Rengiant CONOPS ir OPLAN, atsižvelgiama į išsamų padėties įvertinimą. OPLAN sudaro bendros ES kursų mokymo programos, kurias planavimo grupė sukuria konsultuodamasi su irakiečiais ir valstybėmis narėmis, įskaitant tas, kurios atlieka misijai svarbų mokymą. Taryba patvirtina CONOPS ir OPLAN.
4. Planavimo grupė dirba glaudžiai bendradarbiaudama su atitinkamais tarptautiniais veikėjais, pirmiausia su Jungtinėmis Tautomis.
6 straipsnis
Personalas
1. EUJUST LEX darbuotojų skaičius ir kompetencija atitinka 2 straipsnyje išdėstytą misijos apibūdinimą ir 3 straipsnyje nustatytą struktūrą.
2. EUJUST LEX darbuotojus komandiruoja ES valstybės narės ar institucijos. Kiekviena valstybė narė padengia išlaidas, susijusias su savo EUJUST LEX darbuotojų komandiravimu, įskaitant atlyginimus, sveikatos draudimą, priemokas, išskyrus dienpinigius, bei kelionės išlaidas, kaip apibrėžta finansinėje ataskaitoje.
3. Prireikus EUJUST LEX pagal sutartį samdo tarptautinius ir vietinius darbuotojus.
4. Visi darbuotojai ir toliau yra pavaldūs atitinkamai ES valstybei narei ar institucijai ir vykdo savo pareigas bei veikia vadovaudamiesi misijos interesais. Tiek misijos metu, tiek jai pasibaigus, jie turi būti kuo diskretiškesni dėl visų su misija susijusių faktų ir informacijos. Darbuotojai laikosi saugumo principų ir minimalių standartų, nustatytų 2001 m. kovo 19 d. Tarybos sprendimu 2001/264/EB dėl Tarybos saugumo nuostatų patvirtinimo (2).
7 straipsnis
Personalo statusas
1. Jeigu reikia, dėl EUJUST LEX darbuotojų statuso, įskaitant atitinkamais atvejais privilegijas, imunitetus ir papildomas garantijas, reikalingas EUJUST LEX įvykdyti ir sklandžiai funkcionuoti, sutariama Sutarties 24 straipsnyje nustatyta tvarka. Generalinis sekretorius – vyriausiasis įgaliotinis, padėdamas pirmininkaujančiai valstybei narei, gali jos vardu vesti derybas dėl tokio susitarimo.
2. ES valstybė narė ar institucija, komandiravusi personalo narį, yra atsakinga už bet kurias su komandiruote susijusias darbuotojo pretenzijas ar pretenzijas dėl darbuotojo. Atitinkama ES valstybė narė ar institucija yra atsakinga už bet kokio ieškinio pareiškimą komandiruotam darbuotojui.
8 straipsnis
Vadovavimo grandinė
1. EUJUST LEX struktūra turi vieningą vadovavimo grandinę, būdingą krizių valdymo operacijai.
2. Politinis ir saugumo komitetas (toliau - PSK) atlieka politinę kontrolę ir strateginį vadovavimą.
3. Misijos vadovas vadovauja misijai ir koordinuoja bei administruoja jos kasdieninę veiklą.
4. Misijos vadovas atsiskaito Generaliniam sekretoriui – vyriausiajam įgaliotiniui.
5. Generalinis sekretorius – vyriausiasis įgaliotinis duoda nurodymus misijos vadovui.
9 straipsnis
Politinė kontrolė ir strateginis vadovavimas
1. PSK Tarybos atsakomybe pavedama misijos politinė kontrolė ir strateginis vadovavimas jai. Taryba PSK įgalioja priimti atitinkamus sprendimus pagal Sutarties 25 straipsnį. Šis įgaliojimas apima įgaliojimus Generalinio sekretoriaus – vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymu paskirti misijos vadovą ir iš dalies keisti CONOPS, OPLAN bei vadovavimo grandinę. Sprendimo dėl operacijos tikslų ir jos nutraukimo įgaliojimai paliekami Tarybai, kuriai padeda Generalinis sekretorius – vyriausiasis įgaliotinis.
2. PSK reguliariai atsiskaito Tarybai.
3. Apie misijos eigą ir įnašus į ją PSK reguliariai gauna misijos vadovo pranešimus. PSK prireikus gali kviesti misijos vadovą į savo posėdžius.
10 straipsnis
Saugumas
1. Misijos vadovas atsako už EUJUST LEX saugumą ir, konsultuodamasis su Tarybos generalinio sekretoriato saugumo tarnyba (toliau – Tarybos saugumo tarnyba), atsako už tai, kad būtų laikomasi minimalių misijos saugumo reikalavimų.
2. Kai misijos dalys atliekamos valstybėse narėse, priimančioji valstybė narė imasi visų reikalingų ir tinkamų priemonių, kad užtikrintų dalyvių ir instruktorių saugumą jos teritorijoje.
3. Tarybos saugumo tarnyba, bendradarbiaudama su priimančiosios valstybės narės valdžios institucijomis, organizuoja reikalingas ir tinkamas priemones koordinavimo tarnybai Briuselyje.
4. Jeigu mokymas vyksta trečiojoje valstybėje, ES, dalyvaujant atitinkamai valstybei narei, prašo trečiosios valstybės valdžios institucijų imtis atitinkamų priemonių dėl dalyvių ir instruktorių saugumo jos teritorijoje.
5. EUJUST LEX turi specialų misijos saugumo pareigūną, kuris yra pavaldus misijos vadovui.
6. Vykdydamas Generalinio sekretoriaus – vyriausiojo įgaliotinio nurodymus misijos vadovas konsultuojasi su PSK dėl saugumo klausimų, susijusių su misijos dislokavimu.
7. Prieš dislokavimą ar kelionę į Iraką EUJUST LEX personalo nariai dalyvauja privalomame mokyme saugumo klausimais, kurį organizuoja Tarybos saugumo tarnyba, bei yra atliekamas jų medicininis patikrinimas.
8. Valstybės narės stengiasi EUJUST LEX, ypač ryšių palaikymo tarnybai, suteikti saugų būstą, neperšaunamas liemenes ir tiesioginę apsaugą Irake.
11 straipsnis
Finansinės priemonės
1. Finansinė orientacinė suma, skirta su misija susijusioms išlaidoms padengti, yra 10 000 000 EUR.
2. Išlaidos, finansuojamos iš 1 dalyje numatytos sumos, tvarkomos pagal Europos Sąjungos bendram biudžetui taikomą tvarką ir taisykles, išskyrus tai, kad bet koks išankstinis finansavimas nelieka Bendrijos nuosavybe. Jeigu dalis mokymo atliekama trečiosiose valstybėse, šių valstybių subjektams leidžiama dalyvauti konkursuose dėl sutarčių sudarymo. Šiuo atveju EUJUST LEX įgytų prekių ir paslaugų kilmės šalys gali būti ir trečiosios valstybės.
3. Atsižvelgiant į ypatingą saugumo padėtį Irake, paslaugos Bagdade teikiamos pagal galiojančius susitarimus, kuriuos Jungtinė Karalystė sudarė su priede išvardytomis įmonėmis. Iš EUJUST LEX biudžeto šios išlaidos dengiamos iki ne daugiau kaip 2 340 000 EUR. Jungtinė Karalystė, konsultuodamasi su misijos vadovu, reguliariai tinkamai informuoja Tarybą apie šias išlaidas.
4. Už veiklą pagal sudarytą sutartį misijos vadovas visiškai atskaitingas Komisijai ir veikia jos prižiūrimas.
5. Finansinės priemonės turi atitikti EUJUST LEX veiklos reikalavimus, įskaitant įrangos suderinamumą.
6. Išlaidas leidžiama daryti nuo šių bendrųjų veiksmų įsigaliojimo dienos.
7. Koordinavimo tarnybai Briuselyje skirta įranga ir reikmenys perkami arba nuomojami ES vardu.
12 straipsnis
Bendrijos veiksmai
1. Taryba pažymi Komisijos ketinimus siekti šių bendrųjų veiksmų tikslų visais pasiūlytos operacijos etapais, taip pat atsižvelgdama į tai, kad Komisija rengia galimus tolesnius Europos saugumo ir gynybos politikos operacijos veiksmus pagal Bendrijos programas.
2. Taryba taip pat pažymi, kad reikia imtis koordinavimo priemonių Briuselyje ir taip pat, atsižvelgiant į aplinkybes, Bagdade.
13 straipsnis
Įslaptintos informacijos teikimas
Generaliniam sekretoriui – vyriausiajam įgaliotiniui leidžiama teikti, vadovaujantis Tarybos saugumo nuostatais, iki „RESTREINT UE“ lygio įslaptintą ES informaciją ir dokumentus, parengtus šiai operacijai, priimančiajai valstybei ir Jungtinėms Tautoms pagal aplinkybes ir misijos veiklos reikmes. Šiuo tikslu susitarimai sudaromi vietoje.
14 straipsnis
Įsigaliojimas
Šie bendrieji veiksmai įsigalioja nuo jų priėmimo dienos.
Jie galioja iki 2006 m. birželio 30 d.
15 straipsnis
Paskelbimas
Šie bendrieji veiksmai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Priimta Briuselyje, 2005 m. kovo 7 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
J. KRECKÉ
(1) 2004 m. lapkričio 26 d. Tarybos bendrieji veiksmai 2004/909/BUSP dėl ekspertų grupės sudarymo, siekiant galimos jungtinės Europos Sąjungos policijos, teisinės valstybės ir civilinės administracijos misijos Irakui (OL L 381, 2004 12 28, p. 84).
(2) OL L 101, 2001 4 11, p. 1. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2004/194/EB (OL L 63, 2004 2 28, p. 48).
PRIEDAS
11 straipsnyje nurodytų įmonių sąrašas
— |
(ribotos atsakomybės bendrovė) |
— |
(plc Exploration Logistics Group skyrius) |
— |
|
— |
|