2.3.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 56/1

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

2.3.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 56/3

(1)

Alkoholio stiprumo pagal tūrį vynuose matavimas elektroninės densimetrijos metodu buvo patvirtintas pagal tarptautiniu mastu pripažintus kriterijus. Tarptautinis vynuogių ir vyno biuras savo 2000 m. Generalinėje asamblėjoje patvirtino naują šio metodo aprašymą.

(2)

Šio matavimo metodo taikymas gali užtikrinti paprastą ir tikslią vynų alkoholio stiprumo pagal tūrį kontrolę ir išvengti ginčų, susijusių su mažiau tikslių kontrolės metodų taikymu.

(3)

Šio metodo pripažinimas tolygiu Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2676/90 (2) priedo 3 straipsnyje aprašytiems metodams neturi prasmės, ir dėl to turi būti panaikinta 3 straipsnio 2 dalis. Be to, į minėto reglamento priedo 3 straipsnį būtina įtraukti šio metodo atnaujintą aprašymą, kartu pateikiant jo tvirtinimo parametrų eksperimentines vertes.

(4)

Reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EEB) Nr. 2676/90.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Vyno vadybos komiteto nuomonę,

1)

3 straipsnio 2 dalis panaikinama.

2)

Priedas atitinkamai iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2.3.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 56/8

(1)

Reikia vykdyti žvejybinės veiklos, ypač tam tikrų techninių apsaugos priemonių, kuriomis, inter alia, nustatomi tinklo akių dydžiai, žvejybos laikotarpių apribojimai ir prireikus kitos pasyviųjų žvejybos įrankių savybės, priežiūrą ir tikrinimą. Tuo tikslu žvejybos laivuose naudojami žvejybos įrankiai turėtų būti lengvai identifikuojami ir patikrinami. Siekiant užtikrinti šių reikalavimų laikymąsi, turėtų būti nustatytos išsamios tam tikrų Bendrijos vandenyse naudojamų žvejybos įrankių ženklinimo ir identifikavimo taisyklės.

(2)

Reikia, kad būtų uždraustas žvejybos įrankių, kurie neatitinka šiame reglamente nustatytų reikalavimų, naudojimas ir įrankių, kurie neatitinka tam tikrų reglamento nuostatų, gabenimas laive tam, kad šis reglamentas būtų tinkamai įgyvendintas.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros vadybos komiteto nuomonę,

a)

„pasyvusis įrankis“ – tai:

b)

„sijiniai tralai“ – tai tralai, kurie velkami autrigerio gikais.

a)

sijinio tralo sijas, ant kurių nėra pagal 5 straipsnį nurodytų išorės registracijos raidžių ir numerių;

b)

pagal 7 straipsnį žyma nepaženklintą pasyvųjį įrankį;

c)

pagal 10 straipsnį nepaženklintus plūdurus.

a)

žymoje, pritvirtintoje iš abiejų pusių ant viršutinės pasyviojo įrankio pavaros;

b)

pasyviajam įrankiui esant ilgesniam kaip viena jūrmylė, ant viršutinės pasyviojo įrankio pavaros pritvirtintose žymose reguliariais atstumais, ne didesniais kaip viena jūrmylė, taip, kad jokia ilgesnio kaip viena jūrmylė pasyviojo įrankio dalis nebūtų palikta nepaženklinta.

a)

pagaminta iš tvarios medžiagos;

b)

saugiai pritaisyta ant įrankio;

c)

ne mažiau kaip 65 mm pločio;

d)

ne mažiau kaip 75 mm ilgio.

a)

raidės ir numeriai nurodomi kiek galima aukščiau virš vandens tam, kad būtų įskaitomi;

b)

paviršiuje, ant kurio jie yra nurodomi, išsiskiriančia spalva.

a)

viena arba dvi stačiakampio formos vėliavos, kurių ilgis yra ne mažiau kaip 40 centimetrų; kai ant to pačio plūduro reikia iškelti dvi vėliavas, atstumas tarp jų turi būti ne mažiau kaip 20 centimetrų, atstumas tarp vandens ir pirmos vėliavos yra ne mažiau kaip 80 centimetrų; to pačio tinklo galus žyminčios vėliavos yra tokios pat spalvos, kuri negali būti balta, ir tokio pat dydžio;

b)

vienas arba du žiburiai, kurie yra geltoni ir blykčioja kas penkios sekundės (F1 Y5s), ir kuriuos galima matyti ne mažiau kaip dviejų jūrmylių atstumu;

c)

plūduro viršuje esantis viršutinis ženklas, kuris yra ne mažiau kaip 25 centimetrų skersmens rutulys, pritvirtintas virš vieno ar dviejų švytinčių juostų, kurios yra ne raudonos ir ne žalios, ir yra ne mažiau kaip 6 centimetrų pločio; rutulio formos radaro atšvaitas gali būti naudojamas kaip plūduro viršūnėje esantis ženklas;

d)

ne mažiau kaip dviejų jūrmylių atstumu atsispindintys radaro atšvaitai.

a)

ant vakariniame sektoriuje (kompaso pusapskritimis nuo pietų per vakarus iki šiaurinės ašies), esančio plūduro yra iškeltos dvi vėliavos, įtaisytos dvi švytinčios juostos, du žiburiai ir žyma pagal 8 straipsnį;

b)

ant rytiniame sektoriuje (kompaso pusapskritimis nuo šiaurės per rytus iki pietinės ašies) esančio plūduro yra iškelta viena vėliava, įtaisyta viena švytinti juosta, vienas žiburys ir žyma pagal 8 straipsnį.

a)

vėliavos yra baltos spalvos;

b)

prie kiekvieno penktojo tarpinio nurodomojo plūduro yra įtaisytas ne mažiau kaip dviejų jūrmylių atsispindintis radaro atšvaitas.

2.3.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 56/12

(1)

Direktyva 2004/102/EB (2) iš dalies keičia Direktyvos 2000/29/EB II, III, IV ir V priedus ir turi būti įgyvendinta valstybėse narėse iki 2005 m. kovo 1 d.

(2)

Direktyva 2004/102/EB pateikia su medžiu ir medienos gaminiais susijusias nuostatas. Padėklams, dėžėms ir paklotams taikomos Bendrijos priemonės atitinka FAO Tarptautinį fitosanitarijos priemonių standartą (ISPM) Nr. 15 dėl „Pakavimo medžiagos iš medienos reguliavimo tarptautinėje prekyboje gairių“, kurį 2002 m. kovo mėnesį priėmė Ketvirtoji laikina fitosanitarijos priemonių komisija (ICPM).

(3)

Standarte Nr. 15 nurodoma, kad iš spygliuočių ir nespygliuočių medienos žaliavos pagamintoms pakavimo medžiagoms (taip pat ir tarpikliams) turėtų būti taikomos patvirtintos priemonės – terminis apdorojimas (56 °C temperatūra mažiausiai 30 minučių) arba fumigacija metilbromidu. Taip pat mediena turi būti pažymėta specialiu ženklu, patvirtinančiu, kad jai apdoroti buvo taikomos patvirtintos priemonės.

(4)

Standarte taip pat nurodoma, jog šalys dėl „techninių priežasčių“ gali pareikalauti, kad įvežtos patvirtintomis priemonėmis apdorotos pakavimo medžiagos būtų paruoštos iš nužievintos medienos ir atitinkamai pažymėtos.

(5)

Trečiosios šalys paprašė Bendrijos apsvarstyti alternatyvų būdą tam pačiam tikslui pasiekti. Todėl šiuo metu yra tiriami medienos nužievinimo techniniai aspektai, ypač, kaip nužievinimas drauge su kitomis apdorojimo priemonėmis mažina kenkėjų plitimo riziką.

(6)

Kol laukiama šių tyrimų rezultatų, reikėtų atidėti reikalavimo nužievinti medieną taikymą.

(7)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Direktyvą 2000/29/EB.

(8)

Augalų sveikatos nuolatinis komitetas nepateikė nuomonės per pirmininko nustatytą laiką,

1)

IV priedo A dalies I skirsnio 2 punkte dešiniosios skilties pabaigoje pridedama ši pastraipa:

„Pirmoji įtrauka, pagal kurią pakavimo medžiaga turi būti paruošta iš nužievintos rąsto formos medienos, yra taikoma tik nuo 2006 m. kovo 1 d.“

2)

IV priedo A dalies I skirsnio 8 punkte dešiniosios skilties pabaigoje pridedama ši pastraipa:

„Pirmoji punkto a eilutė, pagal kurią pakavimo medžiaga turi būti paruošta iš nužievintos rąsto formos medienos, yra taikoma tik nuo 2006 m. kovo 1 d.“

2.3.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 56/14

(1)

Dėl operatyvinių reikalavimų ir būtinybės Europolo pagalba veiksmingai kovoti su organizuotomis nusikalstamumo formomis, būtina įtraukti Izraelį į trečiųjų valstybių, su kuriomis Europolo direktorius yra įgaliotas pradėti derybas, sąrašą.

(2)

Dėl to 2000 m. kovo 27 d. Tarybos sprendimas (5) turėtų būti iš dalies pakeistas,

2 straipsnio 1 dalies tekste su antrašte „Trečiosios valstybės“ abėcėlės tvarka pateiktas sąrašas papildomas šia valstybe:

2.3.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 56/15

(1)

Nuo 2002 m. Komisija neoficialiai konsultavosi su Vokietijos ir Nyderlandų valdžios institucijomis dėl valstybės pagalbos propileno vamzdyno statybai Vokietijoje ir Nyderlanduose. Komisija Vokietijai parašė 2002 m. vasario 13 d., o Vokietija atsakė 2003 m. kovo 27 d. Po to Komisija taip pat neoficialiai konsultavosi su Belgijos institucijomis. Europos naftos ir cheminių produktų gamintojų asociacija (APPE) 2003 m. gegužės 15 d. rašte atsiuntė pranešimą, kuriame išreiškė savo paramą šiam projektui. 2003 liepos 24 d., 2003 rugsėjo 4 d. ir 2003 spalio 16 d. raštuose Vokietijos, Nyderlandų ir Belgijos institucijos pranešė apie jų projekto daliai skiriamą pagalbą. Šie dokumentai atitinkamai buvo užregistruoti numeriais N 355/03, N 400/03 ir N 473/03.

(2)

2003 m. rugpjūčio 27 d. rašte Komisija Vokietijos paprašė suteikti papildomos informacijos; Vokietija ją suteikė 2003 m. spalio 6, 15 ir 28 d. raštuose.

(3)

2003 m. lapkričio 11 d. Sprendime K(2003) 4080 Komisija paskelbė, kad pradeda Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl priemonių, apie kurias buvo pranešta. Tą pačią dieną šį sprendimą ji nusiuntė Vokietijai, Nyderlandams ir Belgijai: procedūros buvo užregistruotos atitinkamai numeriais C 67/03, C 68/03 ir C 69/03. Vokietija, Nyderlandai ir Belgija savo pastabas dėl šio sprendimo pateikė 2003 m. gruodžio 12, 18 ir 22 d. raštuose. 2004 m. sausio 23 d. rašte Komisija paprašė suteikti papildomos informacijos, valstybės narės atsakė atitinkamai 2004 m. vasario 20 d. ir 27 d. bei kovo 2 d. raštuose.

(4)

Komisijos sprendimas buvo paskelbtas 2003 m. gruodžio 24 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Trys suinteresuotos šalys Komisijai pateikė pastabas, kurias ji nusiuntė Vokietijai, Nyderlandams ir Belgijai. Šalys pastabas pakomentavo 2004 m. kovo 5, 29 ir 11 d. raštuose. Galiausiai 2004 m. gegužės 25 d. ir birželio 4 d. raštuose jos atsiuntė papildomos informacijos.

(5)

Antrinis naftos produktas propilenas naudojamas polimerų, kurie atitinkamai naudojami plastikinėms medžiagoms gaminti, gamybai. Vakarų Europoje 70 % viso pagaminamo propileno kiekio yra šalutiniai etileno gamybos produktai. Taigi gamybos padalinių lokalizaciją dažnai nulemia etileno realizavimo rinka. 2001 m. bendra Europos propileno rinka buvo apie 14,7 milijono tonų propileno, iš jų pusė sunaudojama regione, kurį aptarnaus vamzdynas. Prognozuojama, kad ateinančiais metais propileno rinka išaugs nuo 3,7 iki 4,0 %. Etileno rinka augs kur kas lėčiau – apie 2 %.

(6)

Šiuo metu į tris miestus – Roterdamą, Antverpeną ir Kiolną – kiekvienais metais atgabenama apie 550 baržų (kiekvienos iš jų talpa – 1 500 tonų) ir 4 800 skystakrūvių vagonų (kiekvieno iš jų talpa – 50 tonų) propileno. Manoma, kad 2010 m. minėtame regione trūks apie 1,7 milijono tonų propileno. Chemijos sektoriui struktūriškai vystantis, vamzdynu turėtų būti gabenama 2,5 milijono tonų propileno.

(7)

Kalbant tik apie gabenimą iš Roterdamo į pietinę Limburgo dalį ir Ruro sritį skaičiai beveik nesiskiria. 1997 m. nugabenta 93,4 milijono tonų/km propileno, iš jų apie 4 milijonus – geležinkeliu, o apie 89,4 milijonų – baržomis. 2010 m. į Ruro sritį iš viso turėtų būti nugabenta apie 1,5 milijono tonų per metus, taigi 750 baržų per metus. Bendras iš Roterdamo į pietinę Limburgo dalį nugabento propileno kiekis turėtų būti apie 180 000 tonų per metus, taigi 900 skystakrūvių vagonų ir 70 baržų.

(8)

Naudos gavėjas – chemijos įmonių konsorciumas European Pipeline Company BV (EPC). Jo pirmtakas yra European Pipeline Development Company (EPDC). Konsorciumo akcininkai – BASF AG, Celanese Chemical Europe GmbH, Shell Nederland Chemie BV, DSM NV, Rütgers Chemicals AG, Sasol Germany GmbH, Veba Oil Refining & Petrochemicals GmbH, Westgas GmbH ir SABIC Europe. Šis konsorciumas turi Nyderlandų kilmės aktyvų, 100 % Belgijos aktyvų valdymo bendrovės EPDC Flanders NV ir 49,9 % Vokietijos aktyvų valdymo bendrovės Propylenpipeline Ruhr GmbH (PRG) (3). Bendrovė Landesentwicklungsgesellschaft Nordrhein-Westfalen (LEG) (4) valdo likusius 50,1 %, bet neturi jokių finansinių įsipareigojimų, išskyrus dalyvavimą bendrovės kapitale. EPC ir Belgijos bei Vokietijos aktyvų valdymo bendrovės kartu įsteigė bendrą įmonę European Pipeline Administration Company (EPAC), kuri bus atsakinga už viso vamzdyno valdymą.

(9)

Šalys praneša apie vamzdyno, kuriuo iš Roterdamo per Antverpeną, Tessenderloo, Geleen ir Kiolną į Oberhauzeną (Ruro sritis) būtų gabenamas propilenas, statybą. Vamzdyno tinklo ilgis bus apie 520 km. Iš devynių dalių susidedantis vamzdynas tiesiamas, kiek tai įmanoma, šalia jau veikiančių etileno vamzdynų. Vokietija praneša tik apie tą dalį, kuri tiesiama nuo Oberhauzeno per Kiolną iki Nyderlandų sienos (Pilot 2), kur ši dalis šiaurinėje Ruro srityje prisijungia prie kitos dalies (Pilot 1). Be investicijų į vamzdyną, Belgijos ir Olandijos uostuose bei Vokietijoje, Duisburge, bus įrengtas naujas sandėliavimo pajėgumas. Kaip yra numatyta 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvoje 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (5), naudos gavėjas vertins viso vamzdyno poveikį aplinkai.

(10)

Bendros investicinės sąnaudos sudaro 148 500 000 eurų, kaip nurodyta 1 lentelėje (6).

1 lentelė

Bendros investicinės sąnaudos

(11)

Vamzdynas bus valdomas laikantis „trečiųjų asmenų prieigos prie tinklo“ („open access/common carrier“) ir „nedidelio pelno“ principų. Bet kuris suinteresuotas gamintojas ar naudotojas galės nediskriminuojami naudotis vamzdynu. Vamzdyno pajėgumas turėtų būti pakankamas, kad būtų patenkinti per ateinančius 20 metų išaugsiantys poreikiai. Gabenimo mokesčiai bus lygūs visiems naudotojams, nepriklausomai nuo to, ar jie būtų akcininkai, ar ne. Mokesčiai bus nustatyti atsižvelgiant į panaudotų vamzdyno dalių skaičių.

(12)

Mokesčiai nustatomi skaidriai, jie atitiks šiuo metu gabenant geležinkeliu ar vandens keliu taikomus mokesčius. 2006–2008 m. […] (7). Nebus taikoma kiekybinė nuolaida. Siekiant suderinti mokesčius su kasdien įvykstančiais pokyčiais, kas dveji metai bus atliekami gabenimo rūšių tyrimai.

(13)

Pirkdamos darbus ir paslaugas EPAC ir PRG turi laikytis procedūrų, nustatytų viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose Bendrijos ir nacionaliniu lygmeniu.

(14)

Vokietija jos teritorijoje esančiai vamzdyno daliai (Pilot 2) ketina suteikti tiesioginę subsidiją, lygią 80 % deficito, apskaičiuoto lyginant su įprastu pajamingumu (unrentierlichen investiven Kosten), viršutinė riba nustatyta 50 % visų investicinių sąnaudų. Priimtinos sąnaudos – tai investicinės sąnaudos, apimančios projektavimą, statybą ir pirmąjį pripildymą, per pirmuosius penkiolika metų atliekant išskaičiavimą iš pridėtinės vertės, remiantis nustatytų pinigų srautų analize. Pagalbą turėtų sudaryti 18 682 000 eurų. Pagal Vokietijos institucijų perduotą apskaičiavimą 25 metus ši pagalba leis pasiekti 5,6 % vidaus našumo lygį (TRI).

(15)

Nyderlandai ketina suteikti 4 000 000 eurų subsidiją. Ši suma yra būtina norint pasiekti pramoniniams partneriams priimtiną Nyderlandų projekto dalies pajamingumo lygį. Vokietijos ir Nyderlandų pagalba – tai ad hoc priemonės, kurioms netaikoma tiksli tvarka.

(16)

Belgija ketina suteikti tiesioginę 2 919 480 eurų subsidiją ir penkeriems metams atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio, ši nauda įvertinta 766 000 eurų. Bendros investicinės sąnaudos Belgijoje turėtų sudaryti 55,4 milijono eurų, iš kurių 40 885 000 eurų Belgijos institucijos pripažino priimtinomis. Iš šios sumos buvo išskaičiuotas 16 556 000 eurų apyvartinis pelnas (8), taigi priimtina suma lieka 24 329 000 eurų. Belgijos institucijos mano, kad ši pagalba atitinka Komisijos patvirtintą valstybės pagalbos teikimo tvarką (9). Pagal šią tvarką panašioms investicijoms numatoma suteikti 12 % pagalbą, taigi – 2 919 480 eurų. Sąnaudos, kurioms pagal šią pagalbos teikimo tvarką pagalba negali būti skiriama – tai bendrų tyrimų, žemės pirkimo ir komisinių sąnaudos.

(17)

Belgija pranešė apie pagalbą, norėdama užsitikrinti juridinį saugumą ir pateikti Komisijai lentelę, kurioje nurodyta bendra visam investiciniam projektui skiriama suma.

(18)

Visos trys valstybės narės pagalbą teikia su sąlyga, kad 25 metus, taigi per ekonominį vamzdyno gyvavimo laiką, bus laikomasi „laisvos prieigos“ ir „nediskriminavimo“ principų. Laikytis šių principų įpareigoja EPMC įstatai, kuriuose punktas, susijęs su šiuo klausimu, iš dalies galės būti keičiamas praėjus 25 metams ir tik visiems akcininkams vieningai pritarus.

(19)

Šiuo metu yra svarstomas klausimas dėl EIB paskolos, dengiančios iki 30 % bendrų projekto sąnaudų. Akcininkai įneš 8 milijonus nuosavo kapitalo, o likusią sumą finansuos bankai. Akcininkai taip pat turi padengti pirmųjų metų nuostolius – apie 38 milijonus eurų iki 2008 m., sumokėjus palūkanas ir mokesčius, ši suma iš tikrųjų turėtų sudaryti apie 18 milijonų eurų.

(20)

APPE Komisijai pateikė ataskaitą apie platesnį alkenų naftotiekių tinklą, kurio dalis yra svarstomas vamzdyno projektas (10). Šiuo metu Europoje egzistuoja penkios atskiros etileno sistemos, kurios nėra sujungtos į vieną tinklą ir apima tik apie 50 % bendro pajėgumo. Šalia Beniliukso šalių yra sukurta keletas individualių propileno sistemų. Bendras alkenų tinklas įvairias sistemas turėtų sujungti ir išplėsti. Ataskaitoje pateikiami keli žemėlapiai, kuriuose pavaizduoti įvairūs šiuo metu įgyvendinami ar planuojami įgyvendinti vamzdynų statybos projektai, padėsiantys sukurti visą tinklą.

(21)

Projektą pagrindžia motyvai, susiję su aplinka, saugiu gabenimu ir pramonės politika.

(22)

Propileno gabenimas turėtų sparčiai išaugti, dėl to didėtų spaudimas gabenimo laivu ar sunkvežimiu pajėgumui. Nutiesus vamzdyną toks spaudimas sumažėtų, būtų užkirstas kelias tiekimo nepakankamumui. Vamzdynas taip pat labai sumažintų kamščius keliuose.

(23)

2 lentelėje pateikiamas išmetamųjų dujų kiekio skirtumas, susidarantis gabenant tradiciniu būdu ir vamzdynu.

2 lentelė

Išmetamosios dujos

(24)

Išmetamųjų dujų kiekis sumažėtų ir dėl to, kad nutiesus vamzdyną būtų atliekamos naujos investicijos į vietoves, kur reikėtų atlikti mažiau alkenų gabenimo operacijų.

(25)

Nutiesus vamzdyną būtų užtikrintas didesnis gabenimo saugumas. Propilenas priklauso tai klasei medžiagų, kuri kelia didžiausią pavojų. Neturint vamzdyno, dėl augančios rinkos daug daugiau propileno būtų gabenama naudojant kitas gabenimo rūšis, padidėtų ir su tuo susijusių problemų dėl saugumo ir kamščių.

(26)

Nyderlanduose ypač nerimaujama dėl gabenimo barža ir geležinkeliu. Plėtojant gabenimą geležinkeliu, kiltų daugiau problemų dėl saugumo, kurį reikėtų užtikrinti visą kelio atkarpą, taip pat problemų perkraunant propileną. Tuo tarpu nutiesus vamzdyną toks pavojus sumažėtų, pirmiausia dėl to, kad stotyse būtų atliekama mažiau būtinų operacijų, sumažėtų ir operacijų perkraunant propileną. Viena iš pavojingiausių vietų gabenant geležinkeliu iš Roterdamo į Geleen yra Venlo stotis. Siekiant išspręsti šią problemą, reikėtų planuoti keisti maršrutą, o tai apytiksliai kainuotų 134 milijonus eurų. Nutiesus vamzdyną tokios būtinybės nebeliktų.

(27)

Nyderlandai nusprendė skirti 12 % subsidiją, kad artimiausiu laiku būtų gauta socialinė nauda (saugus gabenimas, išmetamųjų dujų ir triukšmo sumažėjimas).

(28)

Vamzdynas būtų strategiškai svarbus chemijos pramonės gyvybingumui atitinkamame regione užtikrinti. 1998 m. atlikti tyrimai parodė, kad pagrindinis konkurencingumą varžantis veiksnys yra tinkamos infrastruktūros nebuvimas. Jungtinėse Valstijose, kur tinklas yra labai išvystytas, padėtis visiškai kita. Nutiesus vamzdyną gabenimo operacijos labai palengvėtų, nes vamzdyne būtų kaupiamas propilenas ir visi naudotojai turėtų tiesioginę ir greitą prieigą. Klientai būtų labiau užtikrinti ir dėl to, kad propileno tiekimas nesutriks – nekils pavojaus gamybai sutrikti įrenginiuose, kuriuose vykdomas krekingas vandens garais.

(29)

1999 m. cheminių žaliavų pramonėje Vokietijos Emscher-Lippe regione dirbo 5 233 žmonės. Apie 1 906 darbo vietos buvo tiesiogiai labai susijusios su produktų gamyba iš propileno: 1 506 darbo vietos žaliavų pramonėje, 400 – plastikinių medžiagų perdirbimo pramonėje. Nenutiesus propileno vamzdyno, būtų išnaudojama ne daugiau kaip 50 % regiono potencialo. Buvo atlikta ekspertizė ir įvertintas darbo vietų skaičius Emscher-Lippe regione nenutiesus vamzdyno ir jeigu toks vamzdynas būtų nutiestas. Įgyvendinus projektą, žaliavų pramonėje iki 2010 m. būtų sukurtos 658 darbo vietos, neskaitant padidėjusių galimybių atsirasti didesniam užimtumui. Integruotoje chemijos pramonėje būtų sukurtos 2 697 darbo vietos. Bendrai užimtumas bet kokiu atveju sumažėtų, bet nutiesus vamzdyną toks mažėjimas būtų lėtesnis.

(30)

2002 m. pietinėje Limburgo dalyje chemijos pramonėje dirbo 9 740 žmonių. Nuo 500 iki 550 šių darbuotojų dirba propileno gamybos ir antrinių propileno produktų gamybos bei perdirbimo pramonėje pietinėje Limburgo dalyje.

(31)

Sprendime pradėti Sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą Komisija paaiškino, dėl kokių priežasčių svarstomos priemonės turėtų būti laikomos valstybės pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį, ir išreiškė tam tikras abejones, kad priemonės yra suderinamos su minėta sutartimi. Iš tikrųjų pagalba nebūtų skiriama pagal Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos aplinkos apsaugai (11) (toliau – gairės dėl pagalbos aplinkai), pagal gaires dėl valstybės regioninės pagalbos (12) nei pagal kitas gaires ar Komisijos nustatytus pagrindus. Be to, šis projektas skiriasi nuo kitų transporto infrastruktūrinių projektų, kuriems Komisija leido teikti pagalbą. Komisija, atsižvelgdama į bendrus, vertinant valstybės pagalbą taikomus kriterijus, pažymėjo, jog kyla neaiškumų dėl to, kokia yra bendra reikalinga suma ir pagalbos proporcingumas. Kai kurie šiuo metu veikiantys vamzdynai visi buvo finansuojami iš privačių lėšų. Be to, skiriasi taip pat ir pagalbos dydis įvairioms projekto dalims – pagalba yra palyginti didelė pirmiausia Vokietijoje tiesiamai vamzdyno daliai. Komisijai kilo kai kurių faktinių klausimų, susijusių su spėjimais, padarytais remiantis pajamingumo apskaičiavimais. Galiausiai Komisija iškėlė klausimą, ar konkurencija tarp tiesiogiai projekte dalyvaujančių chemijos įmonių ir kitų chemijos sektoriaus bei susijusių pramonių įmonių ir konkurencija tarp šio regiono bei kitų Bendrijos regionų chemijos pramonės nebus netinkamai iškraipoma.

(32)

Komisija gavo Deutsche Bahn ir dviejų konkuruojančių chemijos pramonės įmonių pastabas.

(33)

Deutsche Bahn patvirtino Komisijos teiginius ir mano, kad pagalba pažeidžia jos interesus, nes propileno gabenimas vamzdynu išstums gabenimą geležinkeliu, ir dėl to ji patirs apie 13 milijonų eurų apyvartinių nuostolių per metus. Naujų apyvartinių nuostolių įmonė patirtų, jei Vokietijos pietuose įsisteigę propileno gamintojai nutrauktų tiekimo sutartis su Ruro srities vartotojais. Deutsche Bahn pateikė keletą pavyzdžių, kai nutiesus vamzdyną įmonės patyrė apyvartinių nuostolių.

(34)

Pirmoji konkuruojanti įmonė pritaria alkenų gabenimui skirtų vamzdynų infrastruktūros plėtrai Europoje, bet nėra įsitikinusi, jog šiam projektui suteikiama pagalba yra pagrįsta. Pirmiausia, vamzdynu bus gabenami tik „polimeriniai“ produktai, o ne cheminiai ar „perdirbti“ produktai, kuriuose propileno kiekis yra mažesnis. Polimeriniai produktai sudaro tik 60 % rinkos. Kad galėtų naudotis nauju vamzdynu, cheminių produktų gamintojai turės investuoti daug lėšų, norėdami savo gaminius perorientuoti į polimerinę kokybę. Antra, mažo chemijos pramonės konkurencingumo Europoje negalima grįsti vamzdynų tinklo nebuvimu, nes naudojant vamzdyną mokesčiai bus tokie patys kaip ir naudojant kitas gabenimo rūšis. Vamzdynas sudarys konkurenciją kitoms gabenimo rūšims, o pagalba iškraipys konkurenciją su tomis įmonėmis, kurios jau dabar daug investuoja į vietas, molus ir t. t. Trečia, jau įrodyta gabenimo baržomis ar geležinkeliu nauda aplinkai. Ketvirta, nutiesus vamzdyną gali būti pradėta investuoti nebe į Beniliukso šalių pakrantes, o, pavyzdžiui, į Vokietiją.

(35)

Antroji konkuruojanti įmonė pritaria tam, kad lengvos naftos gabenimas vamzdynais naudingas veiksmingumo ir saugumo požiūriu ir kad išvystyta infrastruktūra skatina investicijas bei darbo vietų kūrimą tuose regionuose, per kuriuos bus nutiestas vamzdynas. Tačiau ji pažymi, kad šiuo metu iš vakarų į rytus gabenamo propileno kiekis nėra toks didelis, kad būtų galima investuoti į šį vamzdyno statybos projektą. Kad pagalbą būtų galima pagrįsti, kiekviename labiausiai nutolusiame regione turėtų būti sunaudojamas didesnis propileno kiekis: Nyderlandų Limburgo provincijoje ir toje Vokietijos dalyje, per kurią bus nutiestas vamzdynas, turėtų padidėti propileno naudojimas, o šalia pakrančių esančiuose regionuose turėtų padidėti gamyba. Tačiau SABIC paskelbė apie krekingo įrenginių prėtrą Nyderlandų Limburgo provincijoje, dėl to propileno, gabenamo iš Antverpeno, Roterdamo ir Amsterdamo (ARA regionas) į rytuose esančią vamzdyno dalį, apimtis sumažėtų. Neinvestuojant į propileno gamybą ARA regione, vamzdynas nebūtų pakankamai panaudojamas.

(36)

Visos trys valstybės narės patvirtina, jog projektą įgyvendinti yra svarbu dėl priežasčių, susijusių su aplinka, saugiu gabenimu ir pramone. Jos pabrėžia, kad vamzdynas bus eksploatuojamas laikantis „laisvos prieigos“, nediskriminavimo ir „bendro gabentojo“ principų.

(37)

Konkurso, kuriame būtų atrinkti naudos gavėjai, nebuvo galima surengti, nes kai kurios naftos ir chemijos pramonės bendrovės tiesiogiai dalyvavo projekte kaip tam tikrų jau veikiančių vamzdynų dalių savininkės. Be to, tokia procedūra nebūtų buvusi ekonomiška. Šiuo atveju teiginys dėl konkurencijos iškraipymo netaikomas, nes prie konsorciumo gali prisijungti visos bendrovės.

(38)

Vokietija teigia, kad viešoji pagalba nėra valstybės pagalba, nes ji nesuteikia atrankos būdu gaunamos naudos. Vamzdynas turi būti laikomas transporto infrastruktūra panašiai kaip kiti tokio tipo projektai – tai atitiktų ankstesnius Komisijos sprendimus (13). Projektas buvo parengtas atsižvelgiant į ekologines ir pramonines priežastis, o pagalba nėra vien tik atsakas į privačią iniciatyvą. Be to, priimant sprendimą paremti projektą buvo atsižvelgta į tai, kad valdžios institucijos finansuoja kitas transporto rūšis – gabenimą vandens keliu ir geležinkeliu.

(39)

Vokietija taip pat mano, kad šio projekto tikslas – propileno gabenimą organizuoti įvairiais būdais. Dėl to svarstoma priemonė patektų į Sutarties 73 straipsnio taikymo sritį.

(40)

Suteikus pagalbą, Vokietijoje projekto vidaus našumas pasiektų 5,6 %. Didesnio našumo gauti nebūtų galima: jeigu per pirmuosius 15 metų pajamos viršytų prognozes, iš naudos gavėjo būtų išskaičiuojama atitinkama suma. Vokietija pabrėžia, kad projekte tiesiogiai dalyvaujančios įmonės negauna neproporcingos naudos, nes visi potencialūs naudotojai galės naudotis įrenginiu nediskriminacinėmis sąlygomis. Be to, net ir tos įmonės, kurios veikia kitose ekonomikos šakose, gali prisijungti prie konsorciumo. Praėjus 15 metų įmonė ir toliau lieka vamzdyno savininkė, bet iš to ji negauna jokios naudos.

(41)

Atsižvelgiant į tai, jog vamzdynas yra Europos tinklo dalis, konkurencija kitų Bendrijos regionų chemijos pramonėje nebus iškraipoma.

(42)

Nyderlandai pažymi, kad 1990 m. šiaurės vakarų Europoje etileno ir propileno gamybos pramonė, iki tol daugiau eksportavusi nei importavusi, dėl stiprios konkurencijos, ypač iš Azijos šalių, pradėjo daugiau importuoti nei eksportuoti. Šiuo metu šiaurės vakarų Europos etileno ir propileno rinka yra uždara, nes nėra pakankamai nepriklausomų gabenimo, sandėliavimo ir perkrovimo įmonių. Įgyvendinus projektą, kuriam suteikiama pagalba, sektoriaus rinka privalėtų tapti atvira. Nyderlandai pateikė žemėlapį, kuriame kaip pavyzdžiai sužymėtos visos Europos pakrančių vietos, iš kurių į vamzdyną pastoviai ar laikinai galima tiekti propileną.

(43)

Nyderlandai primena, kad šalis apskaičiuoja 12 % bendrovei skiriamų subsidijų vidaus našumo lygį. Be to, ji apskaičiuoja projekto vidaus našumo lygį (6,19 %) ir pažymi, kad konkuruojančių gabenimo rūšių našumo lygis taip pat yra nedidelis: priklausomai nuo gabenimo rūšies, jį sudaro 1–8 %. Nyderlandai taip pat mano, jog pagalba galėtų būti laikoma suderinama remiantis Sutarties 87 straipsnio 3 dalies b punktu, nes šis projektas yra svarbus bendriems Europos interesams.

(44)

Prie bendrų pastabų Belgija priduria, jog pagalbai, apie kurią ji pranešė, taikoma Komisijos patvirtinta tvarka; Komisijos požiūris, kad gairės dėl pagalbos aplinkai šiai pagalbai netaikomos, neatitinka ankstesnio jos vertinimo, pateikto dėl Belgijos pagalbos teikimo tvarkos taikymo.

(45)

Komentuodamos Deutsche Bahn pastabas trys valstybės narės pabrėžia, kad subsidijos bus naudojamos tik vamzdynų infrastruktūrai, o ne gabenimui, o mokesčiai bus nustatyti atsižvelgiant į konkuruojančių gabenimo rūšių taikomus mokesčius. Mokesčiai bus skaidrūs ir nediskriminuojantys. Propileno naudotojų, kurie jau investavo į gabenimo vandens keliu ar geležinkeliu infrastruktūrą, padėtis nepabloginama, nes už prisijungimą prie vamzdyno atsako patys naudotojai. Be to, dauguma reikalingų investicijų į gabenimą vandens keliu ar geležinkeliu yra susijusios ne tik su propileno gabenimu, bet ir su kitų suskystintų dujų gabenimu. Galiausiai Deutsche Bahn turi galimybę dalyvauti EPDC. Deutsche Bahn gali būti naudingas sėkmingas vamzdyno projekto įgyvendinimas, nes projektas suteikia galimybę propileną gabenti į šalies gilumą.

(46)

Dėl pirmosios konkuruojančios įmonės pastabų trys valstybės narės pažymi, kad polimerinis propilenas yra vienintelis, kuris naudojamas įvairiose srityse. Perdirbtas propilenas chemijoje naudojamas labai retai, nes proceso metu išsiskiria didelis propano kiekis, kurį reikia apdoroti; beje, yra labai nedaug gamintojų, užsiimančių cheminiais ir perdirbtais produktais. Naudojant naujus chemijos gamybos būdus pastebima tendencija polimerinio propileno naudoti daugiau. Klausimas dėl sudėties buvo išsamiai apsvarstytas Šiaurės Reino–Vestfalijos žemės ekonomikos reikalų ministerijos įsteigtoje darbo grupėje. Galiausiai vamzdynas atveria bendrą Europos propileno rinką.

(47)

Dėl antrosios konkuruojančios įmonės pastabų trys valstybės narės pažymi, kad iš visų dalyvių ir nepriklausomų ekspertų pateiktų prognozių matyti, jog propileno paklausa ateinančiais dešimtmečiais neproporcingai augs. Taigi problema labiau susijusi su poreikiu išvengti tiekimo nepakankamumo esant dabartiniam gabenimo rūšių pajėgumui. Propilenas, gaminamas krekingo įrenginiuose, į kuriuos planuoja investuoti SABIC, buvo įtrauktas apskaičiuojant vamzdyno pajamingumą. Tokios investicijos šiuo metu yra planuojamos, bet vamzdyno ekonomiškumui poveikio jos neturės. Galiausiai, jei SABIC įgyvendins savo projektą, Geleen vietovėje vamzdynas bus dar reikalingesnis, kad operacijos būtų įgyvendinamos lanksčiai atsiradus nenumatytų gamybos ar vartojimo sutrikimų. Be to, krekingo įrenginiai šiuo metu išplečiami Terneuzen; jie pradėjo veikti 2002 m. ir vartotojams iš Antverpeno į Roterdamą tiekiama 300 kte. Vamzdynas atveria visiškai naujas investicijų perspektyvas propileno naudotojams, nepriklausomai nuo to, kur būtų įsisteigę tiekėjai. Be to, šiuo metu veikiantys vamzdynai priklauso tik nedideliam skaičiui stambių įmonių.

(48)

Valstybės skiriamas finansavimas transporto infrastruktūrų statybai ar valdymui ne visada turi būti laikomas pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį. Tačiau, jei infrastruktūrą valdanti įstaiga vykdo ekonominę veiklą, gaunančiajam pagalbą galėtų būti suteikta konkurencinė nauda. Ir EPC, ir jos akcininkai vykdo ekonominę veiklą. Šiuo atžvilgiu ši byla yra labai susijusi su byla dėl naftotiekio Atėnuose lėktuvų degalams (14). Suteikus valstybės subsidijas, konsorciumas galės pastatyti ir 25 metus eksploatuoti įrenginį, nepatirdamas visų sąnaudų. Reikėtų pažymėti, kad:

(49)

Dėl šių priežasčių EPC gauna atrankinę naudą kitų įmonių, kurios būtų galėjusios dalyvauti šiame projekte, atžvilgiu ir konkuruojančių įmonių, teikiančių alternatyvias transporto paslaugas, atžvilgiu. Taigi šiuo atveju valstybė skiria subsidijas privačiai iniciatyvai. Pagalba, be abejo, darys poveikį valstybių narių tarpusavio prekybai. Iš jos naudą gaunančios įmonės yra stambios chemijos įmonės, kurios visos aktyviai veikia pasaulinėje rinkoje. Be to, projektas susijęs su gabenimu tarp trijų suinteresuotų valstybių narių.

(50)

Vokietija, Nyderlandai ir Belgija įgyvendino Sutarties 88 straipsnio 3 dalyje numatytą įpareigojimą pranešti apie pagalbą. Komisija pažymi, kad bendros investicinės sąnaudos yra didesnės už 25 milijonus eurų ir kad visa pagalbos suma viršija bendrą 5 milijonų eurų subsidijų ekvivalentą. Dėl to, net jei Belgijos suteikiamai pagalbai būtų taikoma patvirtinta pagalbos teikimo tvarka, galioja įpareigojimas pranešti apie pagalbą, kaip yra numatyta gairių dėl pagalbos aplinkai 76 punkte.

(51)

Pagalba suteikiama transporto veiklai skatinti. Propileno gabenimas vamzdynu negali būti laikomas šio produkto gamybos proceso pritaikymu; tai yra atskira paslauga. Iš tikrųjų yra nustatyta, kad vamzdyną statys naujos juridinės įstaigos, įkurtos turint vieną tikslą – teikti propileno gabenimo paslaugas. Nors EPC akcininkai gamina ir perdirba propileną, nauja veikla pirmiausia sudaro konkurenciją transporto rinkoje.

(52)

Taisyklės, reglamentuojančios transportui skirtoje Sutarties antraštinėje dalyje nurodytos valstybės pagalbos suderinamumą, netaikomos. Kaip yra numatyta Sutarties 73 straipsnyje, pagalba yra suderinama su Sutartimi, jei ji skirta transporto koordinavimo reikmėms. Tačiau 80 Sutarties straipsnyje minėtos antraštinės dalies nuostatos apribojamos, nurodant, kad „šios antraštinės dalies nuostatos taikomos geležinkelių, kelių ir vidaus vandens kelių transportui“. Taigi 73 straipsnis šioms investicijoms netaikomas.

(53)

Nepaisant to, kad pagalba padarys įvairiapusį palankų poveikį, nė viena suderinamumą su bendrąja rinka reglamentuojanti taisyklė, kurią Komisija nagrinėjo remdamasi 87 straipsnio 2 ir 3 dalimis, netaikoma. Tik nedidelė investicijų dalis tenka regionams, kuriems pagalba gali būti teikiama, o atitinkamoms institucijoms pagal gaires dėl valstybės regioninės pagalbos leidimas nebuvo duotas. Šiuo atveju netaikomos ir gairės dėl pagalbos aplinkai. Gabenant vamzdynu aplinka teršiama mažiau nei naudojant kitus konkuruojančių įmonių siūlomus gabenimo būdus, net ir gabenant geležinkeliu ar vandens keliu. Taigi aplinka teršiama daug mažiau. Tačiau Komisija paprastai neleidžia suteikti investicinės pagalbos, kai tarša sumažinama pagalbos gavėjų konkurentų sąskaita. Komisija valstybės pagalbą laiko suderinamą labiau tais atvejais, jeigu naudos gavėjas sumažina jo keliamą taršą.

(54)

Todėl Komisija priemonę vertino remdamasi tiesiogiai Sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktu. Kaip numatyta šiame punkte, suderinama su bendrąja rinka gali būti laikoma pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. Vamzdyno naudojimas, dalį propileno gabenant ne geležinkeliu, keliu ar vandens keliu, o vamzdynu, yra ekonominės veiklos rūšis.

(55)

Transporto infrastruktūros srityje Komisija jau yra davusi sutikimą teikti pagalbą, jeigu dėl rinkos bendrovė negalėtų naudotis viešojo transporto infrastruktūra, kurios reikia darniam mobilumui užtikrinti (15). Komisija pritarė, kad pagalba, dengianti iki 50 % bendrų projekto sąnaudų, gali būti suteikta įrenginiams, kuriais nediskriminacinėmis sąlygomis naudotųsi visi esami ar galimi eksploatuotojai. Gabenimas vamzdynu, kaip ir kitų transporto infrastruktūros projektų, nurodytų 38 punkte, atveju, sumažina išmetamųjų dujų kiekį ir yra saugesnis nei kiti gabenimo būdai. Naudojant šį būdą taip pat sumažėja kamščiai. Be to, Komisija sutinka su Nyderlandų, Belgijos ir Vokietijos institucijomis, kad be naudos aplinkai ir pramonei šis projektas taip pat yra strategiškai svarbus suinteresuotų regionų chemijos pramonei. Projektas bus pelningas ir kitų Bendrijos regionų, kuriuose propileno pasiūla viršija paklausą, propileno gamintojams, nes jie galės lengviau parduoti savo gaminius. Procedūros metu nė viena kituose bendrosios rinkos regionuose veikianti konkuruojanti įmonė nepaneigė, kad toks teigiamas poveikis bus.

(56)

Konkurencijos iškraipymas propileno rinkoje apribojamas, nes vamzdynu galės naudotis visos konkuruojančios įmonės. Tokių nuostatų bus laikomasi 25 metus – kol bus dengiamos vamzdyno skolos; vamzdyno pajėgumas turėtų būti pakankamas, kad būtų išvengta tiekimo nepakankamumo per ateinančius 20 metų.

(57)

Pagalba, apie kurią pranešta, gali būti laikoma proporcinga tikslams ir reikalinga. Nesuteikus jos, pelnas iš investicijų būtų per mažas, o projektas nebūtų įgyvendintas. Pažymėtina, kad subsidijos nėra didesnės už tas, kurių reikia įprastiniam šioms įmonėms vidaus našumo lygiui (TRI) pasiekti. Šiuo atveju turėtų būti skaičiuojamas viso projekto TRI (įskaitant „Pilot 1“), o ne skirtingų dalių TRI, nes šios dalys neatsiejamai susijusios viena su kita. Investuoti į vieną dalį neinvestuojant į kitą būtų nelogiška. Jeigu būtų nutiesta tik vamzdyno dalis, būtų gabenama mažiau propileno nei numatyta, o pasiektas TRI mažesnis, sumažėtų ir nauda aplinkai, gabenimo saugumui bei pramonei. Apskaičiuotas viso projekto TRI 25 metams sudaro 6,19 %, bet 15 metų TRI siekia tik 2,75 %. Neskyrus subsidijų, TRI būtų 3,80 % ir – 0,24 %. Šie pagal apskaičiavimus padaryti spėjimai yra realistiški ir pagrįsti, net ir remiantis susijusiomis suinteresuotų šalių pastabomis. Žemesniu už įprastą tokios rūšies projektui našumo lygį ar prilygstančiu jam gali būti laikomas net 6,19 % TRI. Kitų Europos naftos ir chemijos vamzdynų vidaus našumo lygis sumokėjus mokesčius yra 9–13 % per 25 m. Jungtinėse Valstijose veikiančių panašių sistemų TRI yra šiek tiek didesnis – 11–15 %. Elektros jėgainės ir kiti panašaus tipo įrenginiai per trumpesnį laiką, pavyzdžiui, 15 metų, pasiekia 10–13 % vidaus našumo lygį. Prognozuojama, kad chemijos pramonėje naujų cheminių įrenginių našumo lygis bus didesnis nei 15 %, nors pastebima mažėjimo tendencija (9–15 %) priklausomai nuo įrenginių tipo ir mokesčių tvarkos. Be to, apskaičiuotas TRI yra didesnis nei vidutinis gabenant geležinkeliu gaunamas našumas (1–3 %), ir našumas, gaunamas naudojant įvairias gabenimo keliu rūšis (3–4 %), bet prilygsta našumui, gaunamam cheminius produktus gabenant vandens keliu (7–8 %).

(58)

Konkurencijos tarp įmonių, kurios tiesiogiai dalyvauja projekte, ir kitų chemijos įmonių bei kitų susijusių sektorių iškraipymas ribojamas. Pirmiausia, vamzdynu naudosis daugelis įmonių, ne vien tik tos, kurios dalyvauja konsorciume. Daug propileno bus panaudojama integruotose chemijos pramonės vietovėse, kur antrinius produktus į kitus gamybos procesus čia pat integruoja kitos įmonės, įskaitant MVĮ. Antra, bet kuri bendrovė nediskriminacinėmis sąlygomis gali prisijungti prie konsorciumo. Dalyvaujančioms įmonėms taikomos tokios pačios sąlygos, taigi viena ar kelios sektoriaus įmonės didžiausios naudos negauna. Kadangi bus laikomasi „nedidelio pelno“ principo ir principo dėl mokesčių – mokesčiai nustatomi taip, kad būtų galima tik konkuruoti su kitomis gabenimo rūšimis, pramonei nauda daugiau suteikiama ne dėl piniginės naudos, o dėl to, kad atsiranda galimybė propileną naudoti lanksčiai ir greitai.

(59)

Iš tikrųjų gamintojams, užsiimantiems ne tokio švaraus propileno kaip polimerinis propilenas gamyba, vamzdynas gali neduoti daug naudos. Tačiau vamzdyno naudojimą tam tikru mastu riboja bet kurios normos, o tos normos, kurios buvo pasirinktos, užtikrina, kad vamzdynas būtų naudojamas kuo plačiau. Nutiesus vamzdyną, konkurencija tarp gamintojų propileno kokybės požiūriu tam tikru mastu gali sumažėti, bet šis reiškinys turėtų būti ribotas, nes dėl techninių priežasčių dauguma chemijos įmonių turės naudoti polimerinį, o ne žemesnės kokybės, propileną. Bet kokiu atveju, nutiesus vamzdyną kitos kokybės propileno gabenimas geležinkeliu ir vandens keliu nebus varžomas. Teigiamą poveikį konkurencijai, kurį galima laikyti pačiu svarbiausiu, padarys tai, kad propilenas bus tiekiamas lanksčiau, taip pat bus nustatyti polimerinio propileno standartai, o dėl to norintiems pakeisti tiekėjus naudotojams bus lengviau tą padaryti.

(60)

Remdamasi Bendrijos gairių dėl pagalbos aplinkai 29 punktu, Komisija gali duoti leidimą, kad investicinė pagalba, leidžianti įmonėms viršyti konkurencijai taikomus Bendrijos standartus ne daugiau kaip 30 % bendrų leistinų investicinių sąnaudų, būtų suteikta. Nors minėtos gairės svarstomoms investicijoms netaikomos, Komisija pažymi, jog tokių Bendrijos standartų, kurie įpareigotų dalyvaujančias įmones šias investicijas įgyvendinti, nėra. Bendras pagalbos dydis, įskaitant ir „Pilot 1“ suteiktą pagalbą, yra mažesnis nei 30 %. Tačiau, atsižvelgiant į kai kuriuos veiksnius, šis projektas išsiskiria iš 38 punkte nurodytų transporto infrastruktūros projektų ir dėl to šiuo atveju didesnė pagalba nebūtų priimtina. Ankstesni sprendimai buvo priimti projektų, susijusių su gabenimo geležinkeliu ir vandens keliu infrastruktūromis, pakeičiant gabenimą sunkiasvorėmis mašinomis, atveju, o ne gabenimo vamzdynu, pakeičiančio gabenimą geležinkeliu ir vandens keliu, atveju. Be to, vamzdynas yra gabenimo ilgu nuotoliu infrastruktūra, jis nėra vien tik įrenginys konkrečioje vietoje ar tam tikroje apibrėžtoje trasos atkarpoje. Pažymėtina dar ir tai, kad infrastruktūra gali būti naudojama tik propilenui, o ne kitiems produktams, gabenti. Be to, vamzdyno eksploatuotojai tuo pačiu metu juo ir naudosis. Nors nauda pirmiausia bus gaunama ne dėl to, kad sumažės gabenimo sąnaudos, o dėl to, kad propilenas bus tiekiamas lanksčiau, bet kokiu atveju jiems tai bus labai naudinga. Dėl visų šių priežasčių bendras pagalbos dydis laikytinas tinkamu.

(61)

Kaip teigia Deutsche Bahn, nutiesus vamzdyną bus iškraipyta konkurencija gabenimo vandens keliu ir geležinkeliu atžvilgiu. Komisija mano, kad įgyvendinant panašaus pobūdžio projektus konkurencija paprastai būna iškraipoma, bet kitose transporto infrastruktūrų bylose panašius iškraipymus ji leido, nes manė, kad projektų nauda didesnė už konkurencijos iškraipymo žalą. Atsižvelgdama į visus išdėstytus argumentus, Komisija nusprendė, kad konkurencijos iškraipymas yra priimtinas palyginti su nauda, kurią suteikia projektas, ir atitinkamai daro išvadą, jog konkurencijos iškraipymas dėl suteiktos pagalbos, apie kurią pranešta, nėra neteisėtas.

(62)

3 685 480 eurų, 18 682 000 eurų ir 4 000 000 eurų ir pagalba vamzdyno, kuriuo iš Roterdamo per Antverpeną į Ruro sritį būtų gabenamas propilenas, statybai, apie kurią pranešė Vokietija, Nyderlandai ir Belgija, yra valstybės pagalba pagal Sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(63)

Ši pagalba yra suderinama su bendrąja rinka, atsižvelgiant į šiuos elementus: sumažėja išmetamųjų dujų kiekis ir kamščiai, projektas padidina saugumą; projektas svarbus suinteresuotų regionų chemijos pramonei; konkurencijos iškraipymas ribojamas laikantis „nedidelio pelno“, nediskriminavimo ir „trečiųjų asmenų prieigos prie tinklo“ („open access/common carrier“) principų, taip pat ribojamas dėl to, kad pagalbos dydis neleidžia pasiekti didesnio nei įprastas našumo lygio,

2.3.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 56/25

(1)

Komisija jau nutraukė chlorfluorangliavandenilių, kitų visiškai halogenintų chlorfluorangliavandenilių, halonų, anglies tetrachlormetano, 1,1,1-trichloretano, hidrobromfluorangliavandenilių ir bromchlormetano gamybą ir vartojimą.

(2)

Kiekvienais metais Komisija turi nustatyti svarbiausias reikmes šioms kontroliuojamoms medžiagoms, leistinus naudoti kiekius ir bendroves, kurios gali jas naudoti.

(3)

Monrealio protokolo dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (toliau – Monrealio protokolas) Šalių priimtame Sprendime IV/25 išdėstyti kriterijai, pagal kuriuos Komisija galėtų nustatyti visas svarbiausias reikmes, ir kiekvienai Šaliai leidžiama svarbiausių reikmių tenkinimui gaminti ir vartoti kontroliuojamas medžiagas.

(4)

Monrealio protokolo Šalių priimtame Sprendime XV/8 leidžiama svarbiausių reikmių tenkinimui gaminti ir vartoti kontroliuojamas medžiagas, išvardytas Monrealio protokolo A, B ir C prieduose (II ir III grupės medžiagos), laboratorinėms arba analizių reikmėms, pagal šalių septintojo susitikimo ataskaitos IV priedą, laikantis šalių šeštojo susitikimo ataskaitos II priede numatytų sąlygų, pagal Monrealio protokolo Šalių Sprendimus VII/11 ir XI/15.

(5)

Vadovaujantis Monrealio protokolo Šalių dvyliktojo susitikimo dėl priemonių, skirtų palengvinti perėjimą prie fiksuotų dozių inhaliatorių be chlorfluorangliavandenilių (MDI) Sprendimo XII/12 3 dalimi Austrija, Belgija, Čekijos Respublika, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Airija, Liuksemburgas, Norvegija, Portugalija, Nyderlandai, Švedija ir Jungtinė Karalystė pranešė Jungtinių Tautų aplinkos programai (2), kad chlorfluorangliavandeniliai (CFC) nebėra svarbūs gaminant specialius trumpalaikio poveikio beta agonisto CFC–MDI. Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 4 straipsnio 4 dalies i punkto b papunktyje draudžiama naudoti ir pateikti į rinką CFC, išskyrus tuos atvejus, kai jie laikomi svarbiais pagal to reglamento 3 straipsnio 1 dalyje aprašytas sąlygas. Šis svarbos nustatymas sumažino CFC poreikį Bendrijoje. Be to, 4 straipsnio 6 dalyje draudžiama importuoti ir pateikti į rinką CFC–MDI produktus, išskyrus tuos atvejus, kai tie produktai laikomi svarbiais pagal 3 straipsnio 1 dalyje aprašytas sąlygas.

(6)

2003 m. liepos 11 d. Komisija paskelbė pranešimą (3) toms Bendrijos (15) bendrovėms, kurios paprašė Komisijos pateikti nuomonę apie kontroliuojamų medžiagų naudojimą svarbiausioms reikmėms 2004 m. Bendrijoje, o 2004 m. gegužės 11 d. ji paskelbė dar vieną pranešimą (4) bendrovėms naujosiose valstybėse narėse ir gavo deklaracijas dėl kontroliuojamų medžiagų, ketinamų naudoti svarbiausioms reikmėms.

(7)

Reikėtų iš dalies pakeisti 2004 m. sausio 28 d. Komisijos sprendimą 2004/209/EB dėl kontroliuojamų medžiagų, leidžiamų naudoti 2004 m. Bendrijoje svarbiausioms reikmėms, kiekių paskirstymo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2037/2000 (5), kad būtų atsižvelgta į specialių ozono sluoksnį ardančių medžiagų, reikalingų dešimties naujųjų valstybių narių svarbiausioms reikmėms, įtraukimą nuo 2004 m. gegužės 1 d.

(8)

Todėl, siekiant teisinio aiškumo ir skaidrumo, reikėtų pakeisti Sprendimą 2004/209/EB.

(9)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 2037/2000 18 straipsnio 1 dalies nuostatas įsteigto Vadybos komiteto nuomonę,

1)

Chlorfluorangliavandenilių 11, 12, 113, 114 ir 115, naudojamų svarbiausioms medicinos reikmėms, kvotos skiriamos II priede nurodytoms bendrovėms.

2)

Chlorfluorangliavandenilių 11, 12, 113, 114 ir 115 bei kitų visiškai halogenintų chlorfluorangliavandenilių, naudojamų svarbiausioms laboratorinėms reikmėms, kvotos skiriamos III priede nurodytoms bendrovėms.

3)

Halonų, naudojamų svarbiausioms laboratorinėms reikmėms, kvotos skiriamos IV priede nurodytoms bendrovėms.

4)

Tetrachlormetano, naudojamo svarbiausioms laboratorijų reikmėms, kvotos skiriamos V priede nurodytoms bendrovėms.

5)

1,1,1-trichloretano, naudojamo svarbiausioms laboratorinėms reikmėms, kvotos skiriamos VI priede nurodytoms bendrovėms.

6)

Hidrobromfluorangliavandenilių, naudojamų svarbiausioms laboratorinėms reikmėms, kvotos skiriamos VII priede nurodytoms bendrovėms.

7)

Bromchlormetano, naudojamo svarbiausioms laboratorinėms reikmėms, kvotos skiriamos VIII priede nurodytoms bendrovėms.

8)

Chlorfluorangliavandenilių 11, 12, 113, 114 ir 115, kitų visiškai halogenintų chlorfluorangliavandenilių, halonų, tetrachlormetano, 1,1,1-trichloretano, hidrobromfluorangliavandenilių ir bromchlormetano, naudojamų svarbiausioms reikmėms, kvotos yra tokios, kaip nustatyta IX priede.

2.3.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 56/35

1.

Išbraukti direktyvos numerį ir po jo esantį brūkšnelį I priedo grafikų pavadinimuose

2.

35 puslapyje, II A priede, antraštėje

3.

38 puslapyje, II B priede, antraštėje

4.

40 puslapyje, III A priede, antraštėje

5.

40 puslapyje, III B priede, antraštėje

6.

43 puslapyje, III C priede, šeštoje pastraipoje

7.

45 puslapyje įterpiama ši pastraipa: