15.2.2005

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 44/1

DARBO TVARKOS TAISYKLĖS

16-as leidimas

2004 m. liepa

Pastaba skaitytojui:

Kai Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklėse nurodoma į vyriškos lyties asmenį, ši nuoroda taip pat reiškia ir moteriškos lyties asmenį bei atvirkščiai, nebent iš konteksto aišku, kad yra priešingai.

Tekstas, išspausdintas kursyvu, yra straipsnio išaiškinimas (pagal 180 straipsnį).

TURINYS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

PARLAMENTO NARIAI, PARLAMENTO VALDYMO ORGANAI IR FRAKCIJOS

1 SKYRIUS

EUROPOS PARLAMENTO NARIAI

1 straipsnis

Europos Parlamentas

2 straipsnis

Nepriklausomas mandatas

3 straipsnis

Įgaliojimų patikrinimas

4 straipsnis

Europos Parlamento nario įgaliojimų laikas

5 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

6 straipsnis

Imuniteto atšaukimas

7 straipsnis

Su imunitetu susijusios procedūros

8 straipsnis

Išlaidų kompensavimas ir kitos išmokos

9 straipsnis

Elgesio kodeksas

10 straipsnis

Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekami vidaus tyrimai

2 SKYRIUS

PARLAMENTO VADOVAI

11 straipsnis

Vyriausias pagal amžių Parlamento narys

12 straipsnis

Kandidatūros ir bendrosios nuostatos

13 straipsnis

Pirmininko rinkimai — Sveikinimo kalba

14 straipsnis

Pirmininko pavaduotojų rinkimai

15 straipsnis

Kvestorių rinkimai

16 straipsnis

Kadencijos trukmė

17 straipsnis

Laisva vieta

18 straipsnis

Pareigų pasibaigimas pirma laiko

3 SKYRIUS

VALDYMO ORGANAI IR JŲ FUNKCIJOS

19 straipsnis

Parlamento Pirmininko funkcijos

20 straipsnis

Pirmininko pavaduotojų funkcijos

21 straipsnis

Biuro sudėtis

22 straipsnis

Biuro funkcijos

23 straipsnis

Pirmininkų sueigos sudėtis

24 straipsnis

Pirmininkų sueigos funkcijos

25 straipsnis

Kvestorių funkcijos

26 straipsnis

Komitetų pirmininkų sueiga

27 straipsnis

Delegacijų pirmininkų sueiga

28 straipsnis

Biuro ir pirmininkų sueigos sprendimų viešumas

4 SKYRIUS

FRAKCIJOS

29 straipsnis

Frakcijų kūrimas

30 straipsnis

Frakcijų veikla ir teisinė padėtis

31 straipsnis

Nepriklausomi Parlamento nariai

32 straipsnis

Vietų pasiskirstymas posėdžių salėje

II ANTRAŠTINĖ DALIS

TEISĖS AKTŲ LEIDYBOS, BIUDŽETINĖS IR KITOS PROCEDŪROS

1 SKYRIUS

TEISĖS AKTŲ LEIDYBOS PROCEDŪROS — BENDROSIOS NUOSTATOS

33 straipsnis

Komisijos teisės aktų leidybos ir darbų programa

34 straipsnis

Tyrimas dėl pagrindinių teisių, subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymosi, teisinės valstybės ir finansinių padarinių

35 straipsnis

Teisinio pagrindo patikrinimas

36 straipsnis

Finansinio suderinamumo patikrinimas

37 straipsnis

Parlamento galimybė susipažinti su dokumentais ir informacijos jam teikimas

38 straipsnis

Atstovavimas Parlamentui Tarybos posėdžiuose

39 straipsnis

EB sutarties 192 straipsnyje numatyta iniciatyva

40 straipsnis

Teisės aktų leidybos dokumentų nagrinėjimas

41 straipsnis

Konsultacija dėl valstybės narės pateiktų iniciatyvų

2 SKYRIUS

PROCEDŪRA KOMITETE

42 straipsnis

Su teisės aktų leidyba susiję pranešimai

43 straipsnis

Supaprastinta procedūra

44 straipsnis

Su teisės aktų leidyba nesusiję pranešimai

45 straipsnis

Pranešimai savo iniciatyva

46 straipsnis

Komitetų nuomonės

47 straipsnis

Glaudesnis bendradarbiavimas tarp komitetų

48 straipsnis

Pranešimų rengimas

3 SKYRIUS

PIRMASIS SVARSTYMAS

Nagrinėjimo komitete etapas

49 straipsnis

Komisijos pasiūlymo keitimas

50 straipsnis

Komisijos ir Tarybos pozicija dėl pakeitimų

Svarstymo plenariniame posėdyje etapas

51 straipsnis

Pirmojo svarstymo pabaiga

52 straipsnis

Komisijos pasiūlymo atmetimas

53 straipsnis

Komisijos pasiūlymo pakeitimų priėmimas

Tolesni veiksmai

54 straipsnis

Tolesni veiksmai Parlamentui pateikus nuomonę

55 straipsnis

Pakartotinis pasiūlymo pateikimas Parlamentui

56 straipsnis

1975 metų bendroje deklaracijoje numatyta derinimo procedūra

4 SKYRIUS

ANTRASIS SVARSTYMAS

Nagrinėjimo komitete etapas

57 straipsnis

Pranešimas apie Tarybos bendrąją poziciją

58 straipsnis

Terminų pratęsimas

59 straipsnis

Bendrosios pozicijos perdavimas atsakingam komitetui ir nagrinėjimo komitete procedūra

Svarstymo plenariniame posėdyje etapas

60 straipsnis

Antrojo svarstymo pabaiga

61 straipsnis

Tarybos bendrosios pozicijos atmetimas

62 straipsnis

Tarybos bendrosios pozicijos pakeitimai

5 SKYRIUS

TREČIASIS SVARSTYMAS

Taikinimas

63 straipsnis

Taikinimo komiteto sukvietimas

64 straipsnis

Delegacija Taikinimo komitete

Svarstymo plenariniame posėdyje etapas

65 straipsnis

Bendras tekstas

6 SKYRIUS

TEISĖS AKTŲ LEIDYBOS PROCEDŪROS PABAIGA

66 straipsnis

Sutarimas per pirmąjį svarstymą

67 straipsnis

Sutarimas per antrąjį svarstymą

68 straipsnis

Priimtų teisės aktų pasirašymas

7 SKYRIUS

BIUDŽETINĖS PROCEDŪROS

69 straipsnis

Bendrasis biudžetas

70 straipsnis

Biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimas Komisijai

71 straipsnis

Kitos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros

72 straipsnis

Parlamento įgaliojimai prižiūrint biudžeto vykdymą

8 SKYRIUS

VIDAUS BIUDŽETINĖS PROCEDŪROS

73 straipsnis

Parlamento sąmata

74 straipsnis

Įgaliojimai dėl išlaidų

9 SKYRIUS

PRITARIMO PROCEDŪRA

75 straipsnis

Pritarimo procedūra

10 SKYRIUS

GLAUDESNIS BENDRADARBIAVIMAS

76 straipsnis

Procedūros Parlamente

11 SKYRIUS

KITOS PROCEDŪROS

77 straipsnis

Nuomonių teikimo procedūra, remiantis EB sutarties 122 straipsniu

78 straipsnis

Su socialiniu dialogu susijusios procedūros

79 straipsnis

Su savanoriškų susitarimų nagrinėjimu susijusios procedūros

80 straipsnis

Kodifikavimas

81 straipsnis

Įgyvendinimo nuostatos

12 SKYRIUS

SUTARTYS IR TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

82 straipsnis

Stojimo sutartys

83 straipsnis

Tarptautiniai susitarimai

84 straipsnis

Procedūros pagal EB sutarties 300 straipsnio nuostatas dėl laikino tarptautinių susitarimų taikymo ar jų sustabdymo arba dėl Bendrijos pozicijos nustatymo tarptautiniu susitarimu įkurtoje institucijoje

13 SKYRIUS

ATSTOVAVIMAS SĄJUNGAI UŽSIENYJE IR BENDRA UŽSIENIO IR SAUGUMO POLITIKA

85 straipsnis

Vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai skyrimas

86 straipsnis

Specialių įgaliotinių bendrai užsienio ir saugumo politikai skyrimas

87 straipsnis

Vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai bei kitų specialių įgaliotinių pareiškimai

88 straipsnis

Tarptautinis atstovavimas

89 straipsnis

Konsultavimasis su Parlamentu ir informacijos jam teikimas bendros užsienio ir saugumo politikos klausimais

90 straipsnis

Rekomendacijos bendros užsienio ir saugumo politikos klausimais

91 straipsnis

Žmogaus teisių pažeidimai

14 SKYRIUS

POLICIJOS IR TEISMINIS BENDRADARBIAVIMAS BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE

92 straipsnis

Informacijos apie policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose teikimas Parlamentui

93 straipsnis

Konsultavimasis su Parlamentu dėl policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose

94 straipsnis

Rekomendacijos dėl policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose

15 SKYRIUS

PAGRINDINIŲ PRINCIPŲ PAŽEIDIMAI

95 straipsnis

Pažeidimo konstatavimas

III ANTRAŠTINĖ DALIS

VEIKLOS SKAIDRUMAS

96 straipsnis

Parlamento veiklos skaidrumas

97 straipsnis

Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

SANTYKIAI SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS IR ORGANAIS

1 SKYRIUS

PASKYRIMAI

98 straipsnis

Komisijos pirmininko rinkimai

99 straipsnis

Komisijos rinkimai

100 straipsnis

Siūlymas pareikšti nepasitikėjimą Komisija

101 straipsnis

Audito Rūmų narių skyrimas

102 straipsnis

Europos centrinio banko vykdomosios valdybos narių skyrimas

2 SKYRIUS

PAREIŠKIMAI

103 straipsnis

Komisijos, Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos pareiškimai

104 straipsnis

Komisijos sprendimų paaiškinimai

105 straipsnis

Audito Rūmų pareiškimai

106 straipsnis

Europos centrinio banko pareiškimai

107 straipsnis

Rekomendacijos dėl ekonominės politikos bendrų gairių

3 SKYRIUS

KLAUSIMAI TARYBAI, KOMISIJAI IR EUROPOS CENTRINIAM BANKUI

108 straipsnis

Klausimai, į kuriuos atsakoma žodžiu ir dėl kurių diskutuojama

109 straipsnis

Klausimų valanda

110 straipsnis

Klausimai, į kuriuos atsakoma raštu

111 straipsnis

Klausimai Europos centriniam bankui, į kuriuos atsakoma raštu

4 SKYRIUS

KITŲ INSTITUCIJŲ PRANEŠIMAI

112 straipsnis

Metiniai pranešimai ir kiti kitų institucijų pranešimai

5 SKYRIUS

REZOLIUCIJOS IR REKOMENDACIJOS

113 straipsnis

Pasiūlymai dėl rezoliucijų

114 straipsnis

Rekomendacijos Tarybai

115 straipsnis

Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų

116 straipsnis

Rašytiniai pareiškimai

117 straipsnis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto konsultacijos

118 straipsnis

Regionų komiteto konsultacijos

119 straipsnis

Prašymai Europos agentūroms

6 SKYRIUS

TARPINSTITUCINIAI SUSITARIMAI

120 straipsnis

Tarpinstituciniai susitarimai

7 SKYRIUS

KREIPIMASIS Į TEISINGUMO TEISMĄ

121 straipsnis

Ieškiniai Teisingumo Teismui

122 straipsnis

Tarybos neveikimo padariniai po to, kai buvo pritarta jos bendrajai pozicijai pagal bendradarbiavimo procedūrą

V ANTRAŠTINĖ

DALIS RYŠIAI SU NACIONALINIAIS PARLAMENTAIS

123 straipsnis

Keitimasis informacija, bendravimas ir abipusė pagalba

124 straipsnis

Europos reikalų komitetų konferencija (COSAC)

125 straipsnis

Parlamentų konferencija

VI ANTRAŠTINĖ

DALIS SESIJOS

1 SKYRIUS

PARLAMENTO SESIJOS

126 straipsnis

Parlamento kadencija, sesijos, mėnesinės sesijos, posėdžiai

127 straipsnis

Parlamento sukvietimas

128 straipsnis

Posėdžių vieta

129 straipsnis

Dalyvavimas posėdžiuose

2 SKYRIUS

PARLAMENTO DARBO TVARKA

130 straipsnis

Darbotvarkės projektas

131 straipsnis

Procedūra be svarstymo ir be pakeitimų

132 straipsnis

Darbotvarkės priėmimas ir jos keitimas

133 straipsnis

Neeilinės diskusijos

134 straipsnis

Skubos tvarka

135 straipsnis

Bendros diskusijos

136 straipsnis

Terminai

3 SKYRIUS

BENDRA POSĖDŽIŲ ORGANIZAVIMO TVARKA

137 straipsnis

Įėjimas į posėdžių salę

138 straipsnis

Kalbos

139 straipsnis

Pereinamosios nuostatos

140 straipsnis

Dokumentų išdalijimas

141 straipsnis

Žodžio suteikimas ir kalbų turinys

142 straipsnis

Kalbėjimo laiko paskirstymas

143 straipsnis

Kalbėtojų sąrašas

144 straipsnis

Vienos minutės kalbos

145 straipsnis

Pareiškimai asmeniniu klausimu

146 straipsnis

Tvarka salėje

147 straipsnis

Parlamento narių pašalinimas

148 straipsnis

Šurmulys

4 SKYRIUS

KVORUMAS IR BALSAVIMAS

149 straipsnis

Kvorumas

150 straipsnis

Pakeitimų pateikimas ir jų pristatymas

151 straipsnis

Pakeitimų priimtinumas

152 straipsnis

Balsavimo procedūra

153 straipsnis

Balsų pasiskirstymas po lygiai

154 straipsnis

Balsavimo principai

155 straipsnis

Balsavimo dėl pakeitimų tvarka

156 straipsnis

Plenarinio posėdžio metu pateiktų pakeitimų nagrinėjimas komitete

157 straipsnis

Balsavimas dalimis

158 straipsnis

Balsavimo teisė

159 straipsnis

Balsavimas

160 straipsnis

Vardinis balsavimas

161 straipsnis

Elektroninis balsavimas

162 straipsnis

Slaptas balsavimas

163 straipsnis

Paaiškinimai dėl balsavimo

164 straipsnis

Balsavimo užginčijimas

5 SKYRIUS

PAREIŠKIMAI DĖL PROCEDŪROS

165 straipsnis

Pasiūlymai dėl procedūros

166 straipsnis

Pareiškimai dėl darbo tvarkos

167 straipsnis

Klausimo priimtinumas

168 straipsnis

Klausimo grąžinimas komitetui

169 straipsnis

Diskusijų pabaiga

170 straipsnis

Diskusijos ar balsavimo atidėjimas

171 straipsnis

Posėdžio sustabdymas arba pabaiga

6 SKYRIUS

PARLAMENTO VEIKLOS VIEŠUMAS

172 straipsnis

Posėdžio protokolas (1)

173 straipsnis

Stenograma

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

KOMITETAI IR DELEGACIJOS

1 SKYRIUS

KOMITETAI — SUDARYMAS IR ĮGALIOJIMAI

174 straipsnis

Nuolatinių komitetų sudarymas

175 straipsnis

Laikinųjų komitetų sudarymas

176 straipsnis

Tyrimo komitetai

177 straipsnis

Komitetų sudėtis

178 straipsnis

Pavaduojantys nariai

179 straipsnis

Komitetų funkcijos

180 straipsnis

Už įgaliojimų patikrinimą atsakingas komitetas

181 straipsnis

Pakomitečiai

182 straipsnis

Komiteto biuras

2 SKYRIUS

KOMITETAI — DARBO TVARKA

183 straipsnis

Komitetų posėdžiai

184 straipsnis

Komitetų posėdžių protokolai

185 straipsnis

Balsavimas komitete

186 straipsnis

Komitetuose taikytinos plenarinio posėdžio nuostatos

187 straipsnis

Klausimų valanda komitete

3 SKYRIUS

TARPPARLAMENTINĖS DELEGACIJOS

188 straipsnis

Tarpparlamentinių delegacijų sudarymas ir jų įgaliojimai

189 straipsnis

Bendradarbiavimas su Europos Tarybos Parlamentine Asamblėja

190 straipsnis

Jungtiniai parlamentiniai komitetai

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

PETICIJOS

191 straipsnis

Teisė pateikti peticijas

192 straipsnis

Peticijų nagrinėjimas

193 straipsnis

Peticijų viešumas

IX ANTRAŠTINĖ DALIS

OMBUDSMENAS

194 straipsnis

Ombudsmeno paskyrimas

195 straipsnis

Ombudsmeno veikla

196 straipsnis

Ombudsmeno atleidimas iš pareigų

X ANTRAŠTINĖ DALIS

PARLAMENTO GENERALINIS SEKRETORIATAS

197 straipsnis

Generalinis sekretoriatas

XI ANTRAŠTINĖ DALIS

SU EUROPOS POLITINĖMIS PARTIJOMIS SUSIJĘ ĮGALIOJIMAI

198 Straipsnis

Pirmininko įgaliojimai

199 Straipsnis

Biuro įgaliojimai

200 Straipsnis

Atsakingo komiteto įgaliojimai ir Parlamento įgaliojimai plenarinės sesijos metu

XII ANTRAŠTINĖ DALIS

DARBO TVARKOS TAISYKLIŲ TAIKYMAS IR KEITIMAS

201 straipsnis

Darbo tvarkos taisyklių taikymas

202 straipsnis

Darbo tvarkos taisyklių keitimas

XIII ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮVAIRIOS NUOSTATOS

203 straipsnis

Nebaigti klausimai

204 straipsnis

Priedų struktūra

I PRIEDAS

9 straipsnio 1 dalies taikymą reglamentuojančios nuostatos — skaidrumas ir Parlamento narių finansiniai interesai

II PRIEDAS

109 straipsnyje numatytos klausimų valandos organizavimo tvarka

III PRIEDAS

Nurodymai ir bendri principai, taikytini parenkant į darbotvarkę įrašytinus klausimus 115 straipsnyje numatytoms diskusijoms dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų

IV PRIEDAS

Europos Sąjungos bendrojo biudžeto ir papildomų biudžetų svarstymui taikytinos procedūros

V PRIEDAS

Procedūra, taikytina sprendimų dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo svarstymui ir priėmimui

VI PRIEDAS

Nuolatinių komitetų įgaliojimai ir veiklos kryptys

VII PRIEDAS

Konfidencialūs ir slapto pobūdžio dokumentai bei informacija

VIII PRIEDAS

Išsamios Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančios nuostatos

IX PRIEDAS

9 straipsnio 2 dalies taikymą reglamentuojančios nuostatos — lobistų veikla Parlamente

X PRIEDAS

Ombudsmeno pareigų atlikimas

XI PRIEDAS

Vidaus tyrimai, susiję su Bendrijos interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir bet kurios kitos neteisėtos veiklos prevencija

XII PRIEDAS

Komisijai suteiktų įgyvendinimo įgaliojimų vykdymas

XIII PRIEDAS

Pamatinis susitarimas dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių

XIV PRIEDAS

Komisijos teisės aktų leidybos ir darbo programa

XV PRIEDAS

Parlamento dokumentų, su kuriais galima tiesiogiai susipažinti jų registre, sąrašas

XVI PRIEDAS

Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais

I ANTRAŠTINĖ DALIS

PARLAMENTO NARIAI, PARLAMENTO VALDYMO ORGANAI IR FRAKCIJOS

1 SKYRIUS

EUROPOS PARLAMENTO NARIAI

1 Straipsnis

Europos Parlamentas

1. Europos Parlamentas yra asamblėja, renkama vadovaujantis Sutartimis, 1976 m. rugsėjo 20 d. Aktu dėl Europos Parlamento narių rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise ir nacionaliniais teisės aktais, priimtais įgyvendinant Sutartis.

2. Į Europos Parlamentą išrinkti asmenys vadinami:

„Diputados al Parlamento Europeo“ — ispaniškai,

„Poslanci Evropského parlamentu“ — čekiškai,

„Medlemmer af Europa-Parlamentet“ — daniškai,

„Mitglieder des Europäischen Parlaments“ — vokiškai,

„Euroopa Parlamendi liikmed“ — estiškai,

„Βoυλευτές τoυ Ευρωπαϊκoύ Κoιvoβoυλίoυ“ — graikiškai,

„Members of the European Parliament“ — angliškai,

„Députés au Parlement européen“ — prancūziškai,

„Deputati al Parlamento europeo“ — itališkai,

„Eiropas Parlamenta deputāti“ — latviškai,

„Europos Parlamento nariai“ — lietuviškai,

„Európai Parlamenti Képviselők“ — vengriškai,

„Membru tal-Parlament Ewropew“ — maltietiškai,

„Leden van het Europees Parlement“ — olandiškai,

„Posłowie do Parlamentu Europejskiego“ — lenkiškai,

„Deputados ao Parlamento Europeu“ — portugališkai,

„Poslanci Európskeho parlamentu“ — slovakiškai,

„Poslanci Evropskega parlamenta“ — slovėniškai,

„Euroopan parlamentin jäsenet“ — suomiškai,

„Ledamöter av Europaparlamentet“ — švediškai.

2 Straipsnis

Nepriklausomas mandatas

Europos Parlamento nariai, vykdydami savo įgaliojimus, veikia nepriklausomai. Jie negali būti varžomi jokių nurodymų ir negali gauti jokio įpareigojančio mandato.

3 Straipsnis

Įgaliojimų patikrinimas

1. Remdamasis atsakingo komiteto pranešimu, Parlamentas nedelsdamas patikrina Parlamento nario įgaliojimus ir sprendžia dėl kiekvieno naujai išrinkto Parlamento nario mandato teisėtumo bei visų ginčų, dėl kurių į jį kreipiamasi remiantis 1976 rugsėjo 20 d. Akto nuostatomis, išskyrus nacionaliniais rinkimų įstatymais grindžiamus ginčus.

2. Atsakingo komiteto pranešimas parengiamas remiantis kiekvienos valstybės narės oficialiu pranešimu, kuriame pateikiami visi rinkimų rezultatai, patikslinamos išrinktų kandidatų ir galimų juos pakeisiančių asmenų pavardės; jie išvardijami eilės tvarka pagal gautų balsų skaičių.

Europos Parlamento nario įgaliojimus galima patvirtinti tik jam pateikus raštiškas deklaracijas, kaip to reikalaujama 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 7 straipsnyje ir šių Darbo tvarkos taisyklių I priede.

Remdamasis atsakingo komiteto pranešimu, Parlamentas gali bet kuriuo momentu priimti sprendimą dėl kiekvieno su Parlamento nario mandato galiojimu susijusio ginčo.

3. Kai Parlamento narys paskiriamas kitiems kandidatams iš to paties sąrašo atsiėmus savo kandidatūras, už įgaliojimų patikrinimą atsakingas komitetas prižiūri, kad šios kandidatūros būtų atšauktos pagal 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto ir šių Darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnio 3 dalies raidę ir dvasią.

4. Atsakingas komitetas prižiūri, kad valstybių narių ar Sąjungos valdžios institucijos neatidėliodamos perduotų Parlamentui visą informaciją, galinčią turėti įtakos Europos Parlamento nario įgaliojimų vykdymui ar pakeisiančių Parlamento narių eiliškumui, nurodydamas, kada Parlamento narys pradės eiti pareigas, jei tai susiję su paskyrimu.

Kai valstybių narių kompetentingos institucijos pradeda procedūrą, galinčią baigtis Parlamento nario mandato panaikinimu, Pirmininkas prašo reguliariai informuoti jį apie procedūros eigą. Jis perduoda šį klausimą nagrinėti atsakingam komitetui, kurio siūlymu Parlamentas gali išsakyti savo nuomonę.

5. Kol nepatikrinti Parlamento nario įgaliojimai ar kol nėra priimtas sprendimas dėl atitinkamo ginčo, Parlamento narys dalyvauja Parlamento ir jo organų posėdžiuose, naudodamasis visomis jam priklausančiomis teisėmis.

6. Kiekvienos kadencijos pradžioje Pirmininkas pakviečia valstybių narių kompetentingas valdžios institucijas pranešti Parlamentui bet kokią informaciją, kuri būtų naudinga taikant šį straipsnį.

4 Straipsnis

Europos Parlamento nario įgaliojimų laikas

1. Parlamento nario įgaliojimų laikas prasideda ir baigiasi 1976 m. rugsėjo 20 d. Akte nustatyta tvarka. Taip pat Parlamento nario įgaliojimai nutrūksta mirties ar mandato atsisakymo atveju.

2. Visi Parlamento nariai eina pareigas iki pirmo po rinkimų vykstančio Parlamento posėdžio pradžios.

3. Kiekvienas mandato atsisakantis Parlamento narys raštu praneša Pirmininkui apie tokį atsisakymą ir jo įsigaliojimo datą, kuri neturi būti vėlesnė kaip trys mėnesiai po pranešimo. Šis pranešimas yra oficialiai surašomas dalyvaujant generaliniam sekretoriui ar jo atstovui, jo ir atitinkamo Parlamento nario pasirašomas ir nedelsiant perduodamas nagrinėti atsakingam komitetui, kuris jį įrašo į pirmo savo posėdžio po to, kai buvo gautas šis pranešimas, darbotvarkę.

Jeigu atsakingas komitetas mano, kad mandato atsisakymas neatitinka 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto raidės ir dvasios, jis apie tai informuoja Parlamentą, kad šis nuspręstų, ar konstatuoti, jog yra laisva vieta, ar ne.

Priešingu atveju, konstatuojama, jog atsiranda laisva vieta nuo datos, nurodytos Parlamento nario pranešime apie mandato atsisakymą. Dėl šio klausimo Parlamentas nebalsuoja.

Supaprastinta procedūra buvo įvesta kai kuriems išskirtiniams atvejams, kai, pavyzdžiui, tarp datos, nuo kurios įsigalioja mandato atisakymas, ir pirmo atsakingo komiteto susirinkimo turi įvykti viena ar kelios mėnesinės sesijos ir, nekonstatavus, jog yra laisva vieta, frakcija, kuriai priklauso mandato atsisakantis narys, netektų galimybės pakeisti jį kitu nariu šių mėnesinių sesijų metu. Ši procedūra suteikia tokius klausimus tvarkančiam atsakingo komiteto pranešėjui teisę nedelsiant išnagrinėti bet kokį mandato atsisakymą, apie kurį buvo tinkamai pranešta, ir jei bet koks delsimas nagrinėjant pranešimą turėtų neigiamų padarinių, kreiptis į komiteto pirmininką, kad šis pagal 3 dalies nuostatas:

—	arba komiteto vardu praneštų Parlamento Pirmininkui, jog gali būti konstatuota, kad yra laisva vieta,

—	arba sukviestų neeilinį komiteto posėdį visoms pranešėjo iškeltoms problemoms nagrinėti.

4. Apie visus neatitikimus, kylančius dėl nacionalinės teisės aktų, pranešama Parlamentui, o šis į juos atsižvelgia.

Kai atitinkamos valstybių narių ar Sąjungos valdžios institucijos arba atitinkamas Parlamento narys praneša Pirmininkui apie paskyrimą eiti pareigas, nesuderinamas su Europos Parlamento nario mandatu, Pirmininkas apie tai informuoja Parlamentą, o šis konstatuoja, jog yra laisva vieta.

5. Valstybių narių arba Sąjungos institucijos informuoja Pirmininką apie bet kokias Parlamento nariui numatomas patikėti užduotis. Pirmininkas skiria atsakingam komitetui išnagrinėti, ar numatoma užduotis yra suderinama su 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto raide ir dvasia. Jis supažindina Parlamentą, Parlamento narį ir atitinkamas valdžios institucijas su šio komiteto išvadomis.

6. Parlamento nario įgaliojimai baigiasi ir laisva vieta atsiranda:

—	mandato atsisakymo atveju: kai Parlamentas, remdamasis atsisakymo pranešimu, konstatuoja, jog yra laisva vieta,

—	Parlamento nario paskyrimo į pareigas, nesuderinamas su Europos Parlamento nario mandatu pagal nacionalinius rinkimų įstatymus arba 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 7 straipsnį, atveju: nuo valstybių narių ar Sąjungos atitinkamų institucijų arba atitinkamo Parlamento nario nurodytos datos.

7. Kai Parlamentas konstatuoja, jog yra laisva vieta, jis apie tai informuoja atitinkamą valstybę narę.

8. Bet koks ginčas, susijęs su Parlamento nario, kurio įgaliojimai buvo patikrinti, mandato galiojimu, perduodamas atsakingam komitetui, kuris neatidėliodamas, vėliausiai ateinančios mėnesinės sesijos pradžioje, pateikia Parlamentui pranešimą.

9. Jeigu paaiškėja, jog mandatas priimtas ar pasibaigė esant esminiam neatitikimui arba iškreipus asmens valią, Parlamentas pasilieka teisę paskelbti atitinkamą mandatą negaliojančiu ar atsisakyti konstatuoti, kad Parlamento nario vieta yra laisva.

5 Straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

1. Europos Parlamento nariai naudojasi privilegijomis ir imunitetais, nustatytais Protokole dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų.

2. Parlamento Pirmininkas, kai tik jam pranešama apie Parlamento narių išrinkimą, išduoda jiems laissez-passer, užtikrinančius galimybę laisvai judėti valstybėse narėse.

3. Europos Parlamento nariai turi teisę susipažinti su visais Europos Parlamento ar komiteto turimais dokumentais, išskyrus asmens bylas ar sąskaitas, su kuriomis gali susipažinti tik jų subjektai. Darbo tvarkos taisyklių VII priede reglamentuojamos šio principo išimtys dėl naudojimo dokumentų, su kuriais, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais nuostatas (2), visuomenei gali būti uždrausta susipažinti.

6 Straipsnis

Imuniteto atšaukimas

1. Parlamentas, vykdydamas savo įgaliojimus, susijusius su privilegijomis ir imunitetais, pirmiausia siekia išlikti vientisa demokratiška teisės aktų leidybos asamblėja ir užtikrinti Parlamento narių nepriklausomumą, einant savo pareigas.

2. Kiekvienas valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos Pirmininkui pateiktas prašymas atšaukti kurio nors Parlamento nario imunitetą yra paskelbiamas plenarinio posėdžio metu ir perduodamas atsakingam komitetui.

3. Kiekvienas Parlamento nario ar buvusio Parlamento nario Pirmininkui atsiųstas prašymas ginti imunitetą ir privilegijas yra paskelbiamas plenarinio posėdžio metu ir perduodamas atsakingam komitetui.

Šiam Parlamento nariui ar buvusiam Parlamento nariui gali atstovauti kitas Parlamento narys. Prašymą kitas Parlamento narys gali pateikti tik su atitinkamo Parlamento nario sutikimu.

4. Tuo atveju, kai Parlamento narys yra sulaikomas ar apribojama jo judėjimo laisvė pažeidžiant privilegijas ir imunitetus, Pirmininkas, pasikonsultavęs su atsakingo komiteto pirmininku ir pranešėju, nedelsdamas gali imtis iniciatyvos patvirtinti atitinkamo Parlamento nario privilegijas ir imunitetus. Apie tokią iniciatyvą Parlamento Pirmininkas praneša komitetui ir informuoja Parlamentą.

7 Straipsnis

Su imunitetu susijusios procedūros

1. Prašymus atšaukti imunitetą ar prašymus ginti imunitetą ir privilegijas atsakingas komitetas nagrinėja nedelsdamas ir ta pačia tvarka, kuria jie buvo pateikti.

2. Komitetas pateikia pasiūlymą dėl sprendimo, kuriuo tik rekomenduojama patenkinti ar atmesti prašymą atšaukti imunitetą ar prašymą ginti imunitetą ir privilegijas.

3. Komitetas gali prašyti atitinkamos valdžios institucijos suteikti jam informaciją ar paaiškinimus, kuriuos mano esant būtinus nustatant, ar imunitetas turėtų būti atšauktas, ar ginamas. Atitinkamam Parlamento nariui suteikiama galimybė duoti paaiškinimus. Jis gali pateikti dokumentus ir kitus rašytinius įrodymus, kuriuos mano esant svarbius. Jam gali atstovauti kitas Europos Parlamento narys.

4. Kai prašoma atšaukti imunitetą turint kelis pagrindus, dėl kiekvieno iš jų gali būti priimamas atskiras sprendimas. Komiteto išvadoje išimties tvarka gali būti pasiūlyta, kad imuniteto atšaukimas būtų taikomas tiktai baudžiamojo proceso veiksmų atžvilgiu ir kad iki galutinio nuosprendžio priėmimo Parlamento narys nebūtų sulaikytas, areštuotas ir jam nebūtų taikomos kitokios priemonės, trukdančios atlikti pagal mandatą priderančias pareigas.

5. Kai Europos Parlamento narys privalo dalyvauti teisme kaip liudininkas ar ekspertas, nebūtina prašyti atšaukti Parlamento nario imunitetą, jei:

—	jis neprivalo dalyvauti teisme tą dieną ar tuo metu, kai tai trukdytų ar kitaip apsunkintų jo parlamentinės veiklos vykdymą, arba jei jis gali pateikti raštišką ar kitokio pobūdžio pareiškimą, kas netrukdytų jam vykdyti savo parlamentinių įsipareigojimų,

—	jis neprivalo liudyti dėl konfidencialiai mandato vykdymo metu gautos informacijos, kurios, jo manymu, nedera atskleisti.

6. Prašymo ginti privilegijas ir imunitetą atveju komitetas nustato, ar susidariusios aplinkybės yra administracinio pobūdžio ar kitokie Europos Parlamento narių, vykstančių į posėdžių vietą ir iš jos, laisvą judėjimą ribojantys suvaržymai, ar su nuomonės pareiškimu ar balsavimu vykdant įgaliojimus susiję apribojimai, ar aplinkybės gali būti priskirtos Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 10 straipsnyje numatytiems atvejams, nepriklausantiems nacionalinės teisės sričiai, ir pateikia atitinkamai institucijai pasiūlymą padaryti reikiamas išvadas.

7. Komitetas gali pateikti pagrįstą nuomonę dėl šios institucijos kompetencijos ir dėl prašymo priimtinumo, bet jokiais atvejais neišsako nuomonės dėl Parlamento nario kaltumo ar nekaltumo ir dėl to, ar nuomonės ir veiksmai, kuriais jis yra kaltinamas, užtraukia jam baudžiamąją atsakomybę, net jei nagrinėdamas prašymą komitetas galėjo išsamiai susipažinti su šia byla.

8. Komiteto pranešimas įtraukiamas į pirmo posėdžio po jo pateikimo darbotvarkės pradžią. Nepriimami jokie pasiūlymo(-ų) dėl sprendimo pakeitimai.

Diskusijose apsiribojama tik motyvais „už“ ar „prieš“ kiekvieną pasiūlymą atšaukti, palikti ar ginti privilegiją ar imunitetą.

Nepažeidžiant 145 straipsnio nuostatų, Europos Parlamento narys, dėl kurio privilegijų ir imuniteto vyksta tyrimas, negali dalyvauti diskusijose.

Dėl pranešime esančio(-ių) pasiūlymo(-ų) dėl sprendimo balsuojama pirmo balsavimo po diskusijų metu.

Pasibaigus Parlamento svarstymui, atskirai balsuojama dėl kiekvieno pranešime esančio pasiūlymo. Jei kuris nors pasiūlymas atmetamas, laikomas priimtu priešingas jam sprendimas.

9. Apie šį Parlamento sprendimą Pirmininkas nedelsdamas praneša atitinkamam Europos Parlamento nariui ir kompetentingai atitinkamos valstybės narės institucijai, prašydamas informuoti jį apie proceso eigą ir su juo susijusius teismo sprendimus. Gavęs šią informaciją, Pirmininkas apie tai praneša Parlamentui priimtiniausiu jam būdu, jei reikia, pasikonsultavęs su atsakingu komitetu.

10. Kai Pirmininkas naudojasi 6 straipsnio 4 dalies jam suteiktais įgaliojimais, atsakingas komitetas atsižvelgia į Pirmininko iniciatyvas kito savo posėdžio metu. Jei mano esant reikalinga, komitetas gali pateikti Parlamentui pranešimą.

11. Šiuos klausimus ir visus gaunamus dokumentus komitetas nagrinėja ypač konfidencialiai.

12. Komitetas, pasitaręs su valstybėmis narėmis, gali sudaryti orientacinį valstybių narių valdžios institucijų, turinčių teisę pateikti prašymą atšaukti Parlamento nario imunitetą, sąrašą.

13. Visi kompetentingų valdžios institucijų atsiųsti prašymai, susiję su Parlamento nario privilegijų ar imunitetų taikymu, nagrinėjami pagal pirmiau išdėstytas nuostatas.

8 Straipsnis

Išlaidų kompensavimas ir kitos išmokos

Biuras tvirtina Europos Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir kitų išmokų mokėjimo nuostatus.

9 Straipsnis

Elgesio kodeksas

1. Parlamentas gali priimti savo nariams skirtą elgesio kodeksą. Šis kodeksas priimamas remiantis 202 straipsnio 2 dalimi ir pridedamas prie šių Darbo tvarkos taisyklių (3).

Šis kodeksas negali apsunkinti ar varžyti Parlamento narį, atliekantį savo pareigas ir su jomis susijusią politinę ar kitokią veiklą.

2. Kvestoriai yra atsakingi už vardinių, ilgiausiai vienerius metus galiojančių leidimų išdavimą asmenims, pageidaujantiems dažnai lankytis Parlamento patalpose ir teikti nariams informaciją, susijusią su jų parlamentiniais įgaliojimais. Šie asmenys gali atstovauti savo pačių ar trečiųjų asmenų interesams.

Kita vertus, šie asmenys privalo:

—	paisyti šių Darbo tvarkos taisyklių priede (4) esančio elgesio kodekso,

—	įsirašyti į kvestorių tvarkomą registrą.

Su registru susipažinti galima visose Parlamento darbo vietose, taip pat, pagal kvestorių nustatytą tvarką, valstybių narių informacijos centruose.

Šio straipsnio dalies taikymą reglamentuojančios nuostatos išdėstytos Darbo tvarkos taisyklių priede (5).

3. Buvusių Parlamento narių elgesio kodeksą, teises ir privilegijas biuras tvirtina sprendimu. Visiems buvusiems Parlamento nariams galioja vienodos nuostatos.

10 Straipsnis

Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekami vidaus tyrimai

Bendros taisyklės, numatytos 1999 m. gegužės 25 d. tarpinstituciniame susitarime dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų, kuriose nustatomos priemonės, reikalingos užtikrinti, kad Tarnybos atliekami tyrimai vyktų sklandžiai, taikomos ir Parlamente, remiantis priede (6) esančiu Parlamento sprendimu.

2 SKYRIUS

PARLAMENTO VADOVAI

11 Straipsnis

Vyriausias pagal amžių Parlamento narys

1. 127 straipsnio 2 dalyje numatytam posėdžiui, taip pat bet kuriam kitam Pirmininko ir biuro rinkimams skirtam posėdžiui pirmininkauja vyriausias pagal amžių posėdyje dalyvaujantis Parlamento narys, kol bus išrinktas Pirmininkas.

2. Pirmininkaujant vyriausiam pagal amžių Parlamento nariui, negali vykti jokių diskusijų, išskyrus tas, kurios susijusios su Pirmininko rinkimais ar jo įgaliojimų patikrinimu.

Jei įgaliojimų patikrinimo klausimas iškeliamas pirmininkaujant vyriausiam pagal amžių Parlamento nariui, šis perduoda jį nagrinėti už įgaliojimų patikrinimą atsakingam komitetui.

12 Straipsnis

Kandidatūros ir bendrosios nuostatos

1. Pirmininkas, pirmininko pavaduotojai ir kvestoriai yra renkami slaptu balsavimu 162 straipsnyje nurodyta tvarka. Kandidatūros turi būti siūlomos sutinkant asmenims, kuriuos numatoma rinkti. Kandidatūras gali siūlyti tik frakcija arba ne mažiau kaip trisdešimt septyni Parlamento nariai. Tačiau kai kandidatūrų skaičius neviršija numatytų vietų skaičiaus, kandidatai gali būti renkami be balsavimo, dalyvaujantiems posėdyje balsu pritarus.

2. Renkant Pirmininką, pirmininko pavaduotojus ir kvestorius, reikia atsižvelgti, kad būtų tolygiai atstovaujama visoms valstybėms narėms ir politinėms tendencijoms.

13 Straipsnis

Pirmininko rinkimai. — Sveikinimo kalba

1. Pirmiausia renkamas Pirmininkas. Vyriausiam pagal amžių Parlamento nariui prieš kiekvieną balsavimą pristatomos kandidatūros, su kuriomis jis supažindina Parlamentą. Jeigu po trijų balsavimų nei vienas kandidatas nesurenka absoliučios balsavusiųjų daugumos, per ketvirtą balsavimą balsuojama tik dėl dviejų trečiojo balsavimo metu daugiausiai balsų surinkusių narių; balsams pasidalijus po lygiai, išrinktu laikomas vyresnis pagal amžių kandidatas.

2. Išrinkus Pirmininką, vyriausias pagal amžių Parlamento narys jam perleidžia pirmininko vietą. Tik išrinktas Pirmininkas gali sakyti sveikinimo kalbą.

14 Straipsnis

Pirmininko pavaduotojų rinkimai

1. Po to viename biuletenyje balsuojama dėl pirmininko pavaduotojų kandidatūrų. Per pirmą balsavimą išrinktais laikomi ne daugiau kaip keturiolika kandidatų, surinkusių absoliučią balsavusiųjų daugumą, atsižvelgiant į jų eiliškumą pagal surinktų balsų skaičių. Jei išrinktų kandidatų skaičius yra mažesnis negu numatytų vietų skaičius, tokia pačia tvarka vyksta antras balsavimas likusioms vietoms užimti. Jei reikalingas trečias balsavimas, į likusias vietas išrenkami daugiausiai balsų surinkę kandidatai. Balsams pasidalijus po lygiai, išrinktais laikomi vyriausi pagal amžių kandidatai.

Nors šis Straipsnis, skirtingai nuo 13 straipsnio 1 dalies, nenumato aiškios galimybės per pirmininko pavaduotojų rinkimus siūlyti naujas kandidatūras tarp balsavimų, ši galimybė yra teisėta, nes Parlamentas kaip nepriklausoma institucija privalo turėti galimybę apsvarstyti visas įmanomas kandidatūras, nes priešingu atveju gali būti trukdoma sklandžiai rinkimų eigai.

2. Nepažeidžiant 17 straipsnio 1 dalies nuostatų, pirmininko pavaduotojų eiliškumą apsprendžia jų vieta pagal balsavimo rezultatus arba amžius, jeigu surinktas vienodas balsų skaičius.

Jei rinkimai vyksta ne slaptu balsavimu, išrinktų pavaduotojų eiliškumas yra toks, kokia tvarka Pirmininkas perskaito jų pavardes.

15 Straipsnis

Kvestorių rinkimai

Po pirmininko pavaduotojų rinkimų Parlamentas renka penkis kvestorius.

Šie rinkimai vyksta ta pačia tvarka kaip ir pirmininko pavaduotojų rinkimai.

16 Straipsnis

Kadencijos trukmė

1. Pirmininko, pirmininko pavaduotojų ir kvestorių kadencijos trukmė yra du su puse metų.

Perėjęs į kitą frakciją, Parlamento narys išsaugoja vietą biure ar kvestorių kolegijoje iki dviejų su puse metų kadencijos pabaigos.

2. Jei atsiranda laisva vieta nepasibaigus šiam laikui, į šias pareigas naujai išrinktas Parlamento narys jas eina tik likusį laiką iki kadencijos pabaigos.

17 Straipsnis

Laisva vieta

1. Jei reikia pakeisti Pirmininką, pirmininko pavaduotoją ar kvestorių, nauji rinkimai vyksta pirmiau nurodyta tvarka.

Kiekvienas naujas pirmininko pavaduotojas eilės tvarka užima atitinkamo išeinančio pirmininko pavaduotojo vietą.

2. Kai atsiranda laisva Pirmininko vieta, pirmasis pirmininko pavaduotojas eina Pirmininko pareigas, kol bus išrinktas naujas Pirmininkas.

18 Straipsnis

Pareigų pasibaigimas pirma laiko

Pirmininkų sueiga, spręsdama trijų penktadalių balsavusiųjų dauguma, atsatovaujančia ne mažiau kaip trims frakcijoms, gali pasiūlyti Parlamentui nutraukti Pirmininko, pirmininko pavaduotojo, kvestoriaus, komiteto pirmininko ar pirmininko pavaduotojo, tarpparlamentinės delegacijos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo arba kito Parlamento nario, išrinkto eiti tam tikras pareigas Parlamente, įgaliojimus, jei mano, kad šis Parlamento narys padarė rimtą nusižengimą. Parlamentas pasiūlymą patvirtina dviejų trečdalių balsavusiųjų dauguma, atstovaujančia visų Parlamento narių daugumai.

3 SKYRIUS

VALDYMO ORGANAI IR JŲ FUNKCIJOS

19 Straipsnis

Parlamento Pirmininko funkcijos

1. Pirmininkas vadovauja Parlamento ir jo organų veiklai šiose Darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Jis naudojasi visais jam suteiktais įgaliojimais, vadovaudamas Parlamento darbui ir užtikrindamas jo sklandžią eigą.

Vienas šių įgaliojimų yra teikti tekstus balsuoti kita tvarka nei nurodyta dokumente, dėl kurio balsuojama. Analogiškai 155 straipsnio 7 dalies nuostatoms, prieš tai Pirmininkas gali prašyti Parlamento pritarimo.

2. Pirmininkas pradeda, sustabdo ir baigia posėdį. Jis sprendžia dėl pakeitimų priimtinumo, Tarybai ir Komisijai teikiamų klausimų bei dėl pranešimų atitikimo Darbo tvarkos taisyklėms. Jis prižiūri, kad būtų laikomasi šių Darbo tvarkos taisyklių, palaiko tvarką posėdžio metu, suteikia žodį, nutraukia diskusijas, teikia klausimus balsavimui ir skelbia balsavimų rezultatus. Jis perduoda komitetams skirtus dokumentus.

3. Diskusijų metu Pirmininkas gali kalbėti tik apibendrindamas svarstomą klausimą ar ragindamas kalbėtojus nuo jo nenutolti. Norėdamas dalyvauti diskusijose, jis palieka savo vietą iki tų diskusijų pabaigos.

4. Pirmininkas atstovauja Parlamentui tarptautinių santykių srityje, per iškilmingas progas, administraciniuose, teisiniuose ir finansiniuose reikaluose. Šiuos įgaliojimus jis gali deleguoti.

20 Straipsnis

Pirmininko pavaduotojų funkcijos

1. Jei Pirmininkas nedalyvauja posėdyje, negali atlikti savo funkcijų arba, pagal 19 straipsnio 3 dalį, nori dalyvauti diskusijose, remiantis 14 straipsnio 2 dalimi, jį pakeičia vienas iš pirmininko pavaduotojų.

2. Pirmininko pavaduotojai taip pat vykdo 22, 24 straipsnio 3 dalyje ir 64 straipsnio 3 dalyje jiems numatytas funkcijas.

3. Pirmininkas gali pavesti pirmininko pavaduotojams tokias pareigas kaip atstovavimą Parlamentui tam tikromis iškilmingomis progomis ar atliekant kitus nustatytus veiksmus. Ypač, Pirmininkas gali paskirti pirmininko pavaduotoją atsakingu už 109 straipsnio 3 dalies ir 110 straipsnio 2 dalies Pirmininkui patikėtus įgaliojimus.

21 Straipsnis

Biuro sudėtis

1. Biuras sudaromas iš Pirmininko ir keturiolikos pirmininko pavaduotojų.

2. Kvestoriai yra biuro nariai, turintys patariamąjį balsą.

3. Jei balsuojant biure surenkamas vienodas balsų skaičius, Pirmininkas turi lemiamą balsą.

22 Straipsnis

Biuro funkcijos

1. Biuras vykdo jam Darbo tvarkos taisyklėse numatytas funkcijas.

2. Biuras priima finansinius, organizacinius ir administracinius sprendimus dėl Parlamento narių ir vidinės Parlamento struktūros, sekretoriato bei organų.

3. Biuras priima sprendimus dėl posėdžių rengimo tvarkos.

4. Biuras tvirtina 31 straipsnyje išdėstytas nuostatas dėl nepriklausomų Parlamento narių.

5. Biuras rengia Generalinio sekretoriato personalo planą ir nuostatas, reglamentuojančias pareigūnų ir kitų tarnautojų administracinę ir finansinę situaciją.

6. Biuras rengia pirminį Parlamento sąmatos projektą.

7. Biuras tvirtina kvestorių veiklos gaires pagal 25 straipsnį.

8. Biuras suteikia leidimus rengti komitetų posėdžius kitose nei įprasta darbo vietose, taip pat klausymus ir pranešėjų keliones, atliekant tyrimą ir renkant informaciją.

Kai suteikiamas leidimas regti tokius posėdžius, jų lingvistinis režimas nustatomas remiantis oficialiomis kalbomis, kurias vartoja ir kurių pareikalauja tikrieji ir pavaduojantys to komiteto nariai.

Tas pats taikoma ir delegacijoms, nebent jei atitinkami tikrieji ar pavaduojantys nariai susitaria kitaip.

9. Biuras skiria generalinį sekretorių pagal 197 straipsnį.

10. Biuras nustato Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių įgyvendinimo taisykles (7), ir įgyvendindama šį reglamentą prisiima Parlamento darbo tvarkos taisyklėse jai numatytas užduotis.

11. Pirmininkas ir (ar) biuras gali vienam ar keliems biuro nariams pavesti bendro pobūdžio ar specialias užduotis, priklausančias Pirmininko ir (ar) biuro kompetencijai. Kartu nurodoma, kokiomis priemonėmis ir būdais turi būti vykdomos šios užduotys.

12. Išrinkus naują Parlamentą, baigiantis kadenciją biuras eina savo pareigas iki pirmo naujo Parlamento posėdžio.

23 Straipsnis

Pirmininkų sueigos sudėtis

1. Pirmininkų sueiga sudaroma iš Parlamento Pirmininko ir frakcijų pirmininkų. Frakcijos pirmininkas gali įgalioti jį atstovauti kitam frakcijos nariui.

2. Nepriklausomi Parlamento nariai iš savo tarpo deleguoja du narius, kurie dalyvauja pirmininkų sueigos posėdžiuose, bet neturi teisės balsuoti.

3. Nagrinėdama jai perduotus klausimus, pirmininkų sueiga stengiasi pasiekti bendrą sutarimą.

Jei neįmanoma pasiekti sutarimo, dėl klausimo yra balsuojama, balsus skaičiuojant pagal narių skaičių kiekvienoje frakcijoje.

24 Straipsnis

Pirmininkų sueigos funkcijos

1. Pirmininkų sueiga vykdo jai Darbo tvarkos taisyklėse numatytas funkcijas.

2. Pirmininkų sueiga priima sprendimus dėl Parlamento darbo organizavimo ir dėl reikalų, susijusių su teisės aktų leidybos programos rengimu.

3. Pirmininkų sueiga yra atsakinga už ryšius su kitomis Europos Sąjungos institucijomis ir įstaigomis bei su nacionaliniais valstybių narių parlamentais. Biuras paskiria du pirmininko pavaduotojus plėtoti ryšius su nacionaliniais parlamentais. Jie reguliariai atsiskaito pirmininkų sueigai už savo veiklą šioje srityje.

4. Pirmininkų sueigos kompetencijai priklauso klausimai, susiję su trečiosiomis valstybėmis ir Europos Sąjungai nepriklausančiomis institucijomis bei organizacijomis.

5. Pirmininkų sueiga parengia Parlamento mėnesinių sesijų darbotvarkės projektą.

6. Pirmininkų sueiga yra atsakinga už komitetų bei tyrimo komitetų, jungtinių parlamentinių komitetų, nuolatinių delegacijų ir ad hoc delegacijų sudėties bei kompetencijos klausimus.

7. Remiantis 32 straipsniu, pirmininkų sueiga nusprendžia, kaip paskirstomos vietos Parlamento posėdžių salėje.

8. Pirmininkų sueiga suteikia leidimą parengti pranešimus savo iniciatyva.

9. Pirmininkų sueiga pateikia biurui pasiūlymus dėl frakcijų administracinių ir biudžetinių reikalų.

25 Straipsnis

Kvestorių funkcijos

Vadovaudamiesi biuro patvirtintomis veiklos gairėmis, kvestoriai atsako už tiesiogiai su Parlamento nariais susijusius administracinius ir finansinius klausimus.

26 Straipsnis

Komitetų pirmininkų sueiga

1. Komitetų pirmininkų sueiga sudaroma iš visų nuolatinių ar laikinųjų komitetų pirmininkų. Ji išsirenka savo pirmininką.

2. Komitetų pirmininkų sueiga gali teikti rekomendacijas pirmininkų sueigai dėl komitetų darbų ir dėl mėnesinių sesijų darbotvarkės rengimo.

3. Pirmininkų sueiga ir biuras gali pavesti komitetų pirmininkų sueigai tam tikras užduotis.

27 Straipsnis

Delegacijų pirmininkų sueiga

1. Delegacijų pirmininkų sueiga sudaroma iš visų nuolatinių tarpparlamentinių delegacijų pirmininkų. Ji išsirenka savo pirmininką.

2. Delegacijų pirmininkų sueiga gali teikti rekomendacijas pirmininkų sueigai dėl delegacijų darbo.

3. Pirmininkų sueiga ir biuras gali pavesti delegacijų pirmininkų sueigai tam tikras užduotis.

28 Straipsnis

Biuro ir pirmininkų sueigos sprendimų viešumas

1. Biuro ir pirmininkų sueigos protokolai verčiami į oficialias kalbas, spausdinami ir išdalijami visiems Parlamento nariams. Su jais gali susipažinti visuomenė, išskyrus išimtinius atvejus, kai dėl kai kurių protokolo punktų biuras ar pirmininkų sueiga nusprendžia priešingai, siekiant apsaugoti įslaptintą informaciją, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1-4 dalyse numatytais pagrindais.

2. Visi Parlamento nariai gali pateikti klausimus dėl biuro, pirmininkų sueigos ir kvestorių darbo. Šie klausimai pateikiami raštu pirmininkui ir kartu su atsakymais skelbiami Parlamento biuletenyje per trisdešimt dienų nuo jų pateikimo.

4 SKYRIUS

FRAKCIJOS

29 Straipsnis

Frakcijų kūrimas

1. Parlamento nariai gali jungtis į frakcijas pagal savo politines pažiūras.

Paprastai nebūtina, kad Parlamentas įvertintų frakcijos narių politines pažiūras. Jungdamiesi į frakcijas remiantis šiuo straipsniu, Parlamento nariai pripažįsta turį atitinkamas politines pažiūras. Tik jei atitinkami Parlamento nariai jas neigia, Parlamentas turi įvertinti, ar frakcija buvo sukurta nepažeidžiant Darbo tvarkos taisyklių.

2. Frakcija sudaroma iš Parlamento narių, išrinktų ne mažiau kaip viename penktadalyje valstybių narių. Frakcijai įkurti reikia ne mažiau kaip devyniolikos Parlamento narių.

3. Parlamento narys negali priklausyti daugiau negu vienai frakcijai.

4. Apie frakcijos sukūrimą pranešama Pirmininkui pareiškimu. Šiame pareiškime nurodomas frakcijos pavadinimas, jos nariai ir biuro sudėtis.

5. Pareiškimas paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

30 Straipsnis

Frakcijų veikla ir teisinė padėtis

1. Frakcijų vykdomos funkcijos, įskaitant ir Darbo tvarkos taisyklių joms pavestas užduotis, yra Sąjungos veiklos dalis. Frakcijoms skiriamas sekretoriatas, Generalinio sekretoriato personalo plano pagrindu, administracinė bazė ir tuo tikslu Parlamento biudžete numatyti asignavimai.

2. Biuras nustato šios bazės bei asignavimų suteikimo, įgyvendinimo ir priežiūros, taip pat susijusių biudžeto įgyvendinimo įgaliojimų perdavimo taisykles.

3. Šios taisyklės nustato administracines ir finansines pasekmes frakcijos panaikinimo atveju.

31 Straipsnis

Nepriklausomi Parlamento nariai

1. Jokiai frakcijai nepriklausantys Parlamento nariai turi savo sekretoriatą. Išsamią tvarką nustato biuras, remdamasis generalinio sekretoriaus pasiūlymu.

2. Biuras taip pat apibrėžia tokių Parlamento narių statusą ir parlamentines teises.

3. Biuras taip pat nustato į Parlamento biudžetą įtrauktų asignavimų, skirtų padengti nepriklausomų Parlamento narių sekretoriato ir administracinės bazės išlaidas, suteikimo, įgyvendinimo ir audito taisykles.

32 Straipsnis

Vietų pasiskirstymas posėdžių salėje

Pirmininkų sueiga nustato frakcijų, nepriklausomų Parlamento narių ir Europos Sąjungos institucijų vietas posėdžių salėje.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

TEISĖS AKTŲ LEIDYBOS, BIUDŽETINĖS IR KITOS PROCEDŪROS

1 SKYRIUS

TEISĖS AKTŲ LEIDYBOS PROCEDŪROS — BENDROSIOS NUOSTATOS

33 Straipsnis

Komisijos teisės aktų leidybos ir darbų programa

1. Parlamentas kartu su Komisija ir Taryba rengia Europos Sąjungos teisės aktų leidybos programą.

Parlamentas ir Komisija bendradarbiauja ruošiant Komisijos teisės aktų leidybos ir darbų programą pagal abiejų institucijų sutartą ir priede (8) nurodytą darbo grafiką bei tvarką.

2. Skubiais ir nenumatytais atvejais institucija savo iniciatyva ir pagal Sutartyse numatytas procedūras gali pasiūlyti įtraukti naują teisės aktą į siūlomą teisės aktų leidybos programą.

3. Pirmininkas perduoda Parlamento priimtą rezoliuciją kitoms Europos Sąjungos teisės aktų leidybos procedūroje dalyvaujančioms institucijoms bei valstybių narių parlamentams.

Pirmininkas prašo Tarybos pateikti savo nuomonę dėl Komisijos metinės teisės aktų leidybos programos ir Parlamento rezoliucijos.

4. Kai kuri nors institucija negali laikytis nustatyto darbo grafiko, ji apie tai informuoja kitas institucijas, pateikdama vėlavimo priežastis, ir pasiūlo naują darbo grafiką.

34 Straipsnis

Tyrimas dėl pagrindinių teisių, subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymosi, teisinės valstybės ir finansinių padarinių

Svarstant pasiūlymą dėl teisės akto, Parlamentas ypač atkreipia dėmesį į tai, ar laikomasi pagrindinių žmogaus teisių ir žiūri, kad teisės aktas neprieštarautų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai, subsidiarumo ir proporcingumo bei teisinės valstybės principams. Be to, jei siūlomas teisės aktas sukelia finansinių padarinių, Parlamentas patikrina, ar numatyta pakankamai lėšų.

35 Straipsnis

Teisinio pagrindo patikrinimas

1. Atsakingas komitetas pirmiausia patikrina visų Komisijos pasiūlymų ar kitų teisės aktų leidybos dokumentų teisinį pagrindą.

2. Jei atsakingas komitetas abejoja dėl teisinio pagrindo pagrįstumo ir tinkamumo, kas taip pat yra susiję su EB sutarties 5 straipsnyje numatyto kriterijaus patikrinimu, jis prašo už teisinius reikalus atsakingo komiteto nuomonės.

3. Už teisinius reikalus atsakingas komitetas gali taip pat ir savo iniciatyva imtis patikrinti Komisijos pateiktų pasiūlymų teisinį pagrindą. Tokiais atvejais jis deramai informuoja atsakingą komitetą.

4. Jei už teisinius reikalus atsakingas komitetas nusprendžia užginčyti teisinio pagrindo pagrįstumą ar tinkamumą, jis pateikia savo išvadas Parlamentui. Dėl šių išvadų Parlamentas balsuoja prieš balsuojant dėl pasiūlymo turinio.

5. Plenarinio posėdžio metu pateikti pakeitimai dėl Komisijos pasiūlymo teisinio pagrindo, kurio pagrįstumo ar tinkamumo neginčijo atsakingas komitetas ar už teisinius reikalus atsakingas komitetas, yra nepriimtini.

6. Jei Komisija nesutinka pakeisti savo pasiūlymo, kad jį suderintų su Parlamento patvirtintu teisiniu pagrindu, atsakingo už teisinius reikalus komiteto ar atsakingo komiteto pranešėjas ar pirmininkas gali pasiūlyti atidėti balsavimą dėl pasiūlymo turinio iki kito posėdžio.

36 Straipsnis

Finansinio suderinamumo patikrinimas

1. Nepažeidžiant 40 straipsnio, atsakingas komitetas patikrina, ar Komisijos pasiūlymas ar kitas teisės aktų leidybos dokumentas finansiniu požiūriu yra suderinamas su finansine perspektyva.

2. Kai atsakingas komitetas keičia nagrinėjamam teisės aktui numatytas lėšas, jis prašo už biudžeto klausimus atsakingo komiteto nuomonės.

3. Už biudžeto klausimus atsakingas komitetas gali taip pat ir savo iniciatyva imtis nagrinėti Komisijos pateiktų pasiūlymų finansinį suderinamumą. Tuomet jis apie tai deramai informuoja atsakingą komitetą.

4. Jei už biudžeto klausimus atsakingas komitetas nusprendžia užginčyti šio pasiūlymo finansinį suderinamą, jis pateikia savo išvadas Parlamentui, kuris jas teikia balsavimui.

5. Finansiškai nesuderinamu paskelbtą teisės aktą Parlamentas gali priimti, tik jei yra biudžeto valdymo institucijų atitinkami sprendimai.

37 Straipsnis

Parlamento galimybė susipažinti su dokumentais ir informacijos jam teikimas

1. Visos teisės aktų leidybos procedūros metu Parlamentas ir jo komitetai prašo suteikti galimybę susipažinti su visais su Komisijos pasiūlymais susijusiais dokumentais tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Taryba bei jos darbo grupės.

2. Nagrinėdamas Komisijos pasiūlymą atsakingas komitetas prašo Komisijos ir Tarybos reguliariai informuoti jį apie šio pasiūlymo nagrinėjimo eigą Taryboje ir jos darbo grupėse, o ypač apie galimus kompromisus, kurie iš esmės pakeistų pirminį Komisijos pasiūlymą arba apie Komisijos ketinimą atšaukti savo pasiūlymą.

38 Straipsnis

Atstovavimas Parlamentui Tarybos posėdžiuose

Kai Taryba pakviečia Parlamentą dalyvauti Tarybos posėdyje, kuriame Taryba veikia kaip teisės aktų leidėja, Parlamento Pirmininkas paprašo atsakingo komiteto pirmininką, pranešėją ar kitą komiteto paskirtą Parlamento narį atstovauti Parlamentui.

39 Straipsnis

EB sutarties 192 straipsnyje numatyta iniciatyva

1. Parlamentas gali, pagal EB sutarties 192 straipsnio antrą pastraipą, prašyti Komisijos pateikti jam atitinkamą pasiūlymą dėl naujo teisės akto priėmimo ar dėl jau egzistuojančio teisės akto pakeitimo, priimdamas rezoliuciją atsakingo komiteto iniciatyva pateikto pranešimo pagrindu. Rezoliucija priimama visų Parlamento narių dauguma. Tuo pačiu metu Parlamentas gali nustatyti pasiūlymo teikimo terminą.

2. Prieš pradėdamas 45 straipsnyje numatytą procedūrą, atsakingas komitetas įsitikina, kad neruošiamas joks tokio pobūdžio pasiūlymas, tai yra, kad:

a)	tokio pobūdžio pasiūlymo nėra metinėje teisės aktų leidybos programoje;

b)	tokio pasiūlymo rengimas nėra pradėtas ar nederamai uždelstas;

c)	Komisija nėra pateikusi pozityvaus atsakymo dėl prašymų, gautų iš atsakingo komiteto arba esančių Parlamento rezoliucijose, priimtose balsavusiųjų dauguma.

3. Parlamento rezoliucijoje nurodomas atitinkamas teisinis pagrindas, kartu pateikiamos išsamios rekomendacijos dėl prašomo pasiūlymo turinio. Pasiūlyme turi būti paisoma pagrindinių žmogaus teisių ir subsidiarumo principų.

4. Jeigu pasiūlymas sukelia finansinių padarinių, Parlamentas nurodo, kokiomis priemonėmis gauti pakankamą lėšų kiekį.

5. Atsakingas komitetas prižiūri, kaip rengiamas kiekvienas pasiūlymas dėl teisės akto, pateiktas pagal specialų Parlamento prašymą.

40 Straipsnis

Teisės aktų leidybos dokumentų nagrinėjimas

1. Komisijos pasiūlymus ar kitus teisės aktų leidybos dokumentus Pirmininkas perduoda nagrinėti atsakingam komitetui.

Jei yra abejonių, Pirmininkas, prieš paskelbdamas Parlamente apie dokumento perdavimą atsakingam komitetui, gali pritaikyti 179 straipsnio 2 dalį.

Kai pasiūlymas yra įrašytas į metinę teisės aktų leidybos programą, atsakingas komitetas gali nuspręsti paskirti pranešėją, kuris stebėtų parengiamąjį pasiūlymo etapą.

Tarybos konsultacijas ar Komisijos prašymus pateikti nuomonę Pirmininkas perduoda už atitinkamo pasiūlymo nagrinėjimą atsakingam komitetui.

Pasiūlymams dėl teisės aktų taikomos pirmąjį svarstymą reglamentuojančios 34-37, 49-56 ir 66 straipsnių nuostatos, nesvarbu, ar būtų reikalingas vienas, du ar trys svarstymai.

2. Tarybos bendrosios pozicijos perduodamos nagrinėti pirmojo svarstymo metu atsakingam komitetui.

Bendroms pozicijoms taikomos antrąjį svarstymą reglamentuojančios 57-62 ir 67 straipsnių nuostatos.

3. Klausimas negali būti grąžintas komitetui po antrojo svarstymo vykstančios Parlamento ir Tarybos taikinimo procedūros metu.

Taikinimo procedūrai taikomos trečiąjį svarstymą reglamentuojančios 63-65 straipsnių nuostatos.

4. Antrajam ir trečiajam svarstymams netaikomi 42, 43, 46, 51 straipsnio 1 ir 3 dalys, 52, 53 ir 168 straipsniai.

5. Esant prieštaravimui tarp antrąjį ir trečiąjį svarstymus reglamentuojančių nuostatų ir kitų Darbo tvarkos taisyklių nuostatų, taikomos antrąjį ir trečiąjį svarstymus reglamentuojančios nuostatos.

41 Straipsnis

Konsultacija dėl valstybės narės pateiktų iniciatyvų

1. Pagal EB sutarties 67 straipsnio 1 dalį ar ES sutarties 34 straipsnio 2 dalį ir 42 straipsnį pateiktos valstybės narės iniciatyvos nagrinėjamos vadovaujantis šio straipsnio ir Darbo tvarkos taisyklių 34-37, 40 ir 51 straipsnių nuostatomis.

2. Atsakingas komitetas gali pasiūlyti iniciatyvą pateikusios valstybės narės atstovui pristatyti iniciatyvą komitetui. Kartu su šiuo atstovu gali dalyvauti Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atstovai.

3. Prieš balsavimą atsakingas komitetas paklausia Komisijos, ar ji priėmė poziciją dėl iniciatyvos ir, teigiamo atsakymo atveju, prašo Komisijos pristatyti ją komitetui.

4. Kai Komisija ar valstybė narė vienu metu ar per trumpą laiką pateikia Parlamentui du ar daugiau pasiūlymų dėl teisės aktų dėl to paties dalyko, Parlamentas dėl jų parengia vieną pranešimą. Atsakingas komitetas jame nurodo, kuriam tekstui siūlo pakeitimus, o kitus tekstus mini teisėkūros rezoliucijoje.

5. ES sutarties 39 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas prasideda, kai plenarinio posėdžio metu paskelbiama apie Parlamento gautą iniciatyvą oficialiomis kalbomis kartu su aiškinamąja dalimi, patvirtinančia iniciatyvos atitikimą Protokolui dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo, pridėtam prie EB sutarties.

2 SKYRIUS

PROCEDŪRA KOMITETE

42 Straipsnis

Su teisės aktų leidyba susiję pranešimai

1. Komiteto, kuriam perduotas nagrinėti Komisijos pasiūlymas, pirmininkas pasiūlo šiam komitetui, kokią procedūrą taikyti.

2. Priėmus sprendimą dėl procedūros ir jei netaikomas 43 Straipsnis, komitetas skiria už Komisijos pasiūlymą atsakingą pranešėją iš tikrųjų narių ar iš nuolatinių pavaduojančių narių tarpo, nebent jei jis jau būtų paskirtas tvirtinant metinę teisės aktų leidybos programą, pagal 33 straipsnį.

3. Komiteto pranešime turi būti:

a)	galimi pasiūlymo pakeitimų projektai, po kurių, jei reikalinga, pateikiamas trumpas pagrindimas, už kurį atsako pranešėjas ir kuris neteikiamas balsavimui;

b)	teisėkūros rezoliucijos projektas, pagal 51 straipsnio 2 dalies nuostatas;

c)	jei reikalinga, aiškinamoji dalis, kurioje, be kita ko, įvertinamas pranešimo finansinis poveikis ir jo suderinamumas su finansine perspektyva.

43 Straipsnis

Supaprastinta procedūra

1. Pasibaigus pirmoms diskusijoms dėl pasiūlymo dėl teisės akto, komiteto pirmininkas gali pasiūlyti, kad šiam pasiūlymui būtų pritarta be pakeitimų. Komiteto pirmininkas pateikia Parlamentui pranešimą, kuriame pritariama pasiūlymui, nebent jei tam prieštarautų viena dešimtoji komiteto narių. Taikoma 131 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir 2 bei 4 dalys.

2. Kaip alternatyvą, pirmininkas gali pasiūlyti, kad jis pats arba pranešėjas parengtų komiteto diskusijas atspindinčius pakeitimus. Jei komitetas šį pasiūlymą priima, pakeitimai išsiunčiami komiteto nariams. Pranešimas laikomas priimtu, nebent jei per terminą, netrumpesnį kaip 21 diena nuo išsiuntimo, ne mažiau kaip viena dešimtoji komiteto narių pareikštų prieštaravimus. Šiuo atveju, teisėkūros rezoliucijos projektas ir pakeitimai teikiami Parlamentui tvirtinti be diskusijų, remiantis 131 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir 2 bei 4 dalimis.

3. Jei ne mažiau kaip viena dešimtoji komiteto narių tam prieštarauja, dėl pakeitimų balsuojama kito komiteto posėdžio metu.

4. 1 dalies pirmas ir antras sakinys, 2 dalies pirmas, antras ir trečias sakinys bei 3 dalis mutatis mutandis taikoma komiteto nuomonėms 46 straipsnio prasme.

44 Straipsnis

Su teisės aktų leidyba nesusiję pranešimai

1. Rengiant su teisės aktų leidyba nesusijusį pranešimą, komitetas paskiria pranešėją iš tikrųjų narių ar nuolatinių pavaduojančių narių tarpo.

2. Pranešėjas yra atsakingas už komiteto pranešimo parengimą ir jo pristatymą komiteto vardu plenarinio posėdžio metu.

3. Komiteto pranešime turi būti:

a)	pasiūlymas dėl rezoliucijos;

b)	jei reikalinga, aiškinamoji dalis, kurioje, be kita ko, įvertinamas pranešimo finansinis poveikis ir jo suderinamumas su finansine perspektyva;

c)	visų pasiūlymų dėl rezoliucijų tekstai, kurie turi būti įtraukti pagal 113 straipsnio 4 dalį.

45 Straipsnis

Pranešimai savo iniciatyva

1. Jei komitetas ketina parengti pranešimą ir pateikti Parlamentui pasiūlymą dėl rezoliucijos jo kompetencijai priklausančiu klausimu, dėl kurio jam nebuvo pateiktas prašymas suteikti konsultaciją ar pateikti savo nuomonę pagal 179 straipsnio 1 dalį, jis dėl to turi gauti išankstinį pirmininkų sueigos leidimą. Atsisakymas duoti leidimą visuomet turi būti pagrįstas.

2. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos tais atvejais, kai Sutartys iniciatyvos teisę suteikia Parlamentui.

Tokiais atvejais pirmininkų sueiga priima sprendimą per du mėnesius.

46 Straipsnis

Komitetų nuomonės

1. Kai komitetas, kuriam pirmiausia buvo perduotas klausimas, pageidauja sužinoti kito komiteto nuomonę tuo klausimu arba kai kitas komitetas pageidauja išsakyti savo nuomonę dėl komiteto, kuriam buvo perduotas klausimas, pranešimo, jie gali paprašyti Parlamento Pirmininką, kad, remiantis 179 straipsnio 3 dalimi, būtų paskirtas atsakingas komitetas ir nuomonę teikiantis komitetas.

2. Su teisės aktų leidyba susijusių dokumentų, nurodytų 40 straipsnio 1 dalyje, atveju, nuomonėje turi būti pateikti komitetui perduoto teksto pakeitimų projektai, kuriuos gali lydėti trumpi pagrindimai. Už šiuos pagrindimus yra atsakingas jų autorius ir dėl jų nebalsuojama. Jei būtina, komitetas gali raštu pateikti trumpą pagrindimą dėl viso nuomonės teksto.

Jei tekstas nėra susijęs su teisės aktų leidyba, nuomonėje turi būti pateikiamos rekomendacijos atsakingo komiteto pasiūlymui dėl rezoliucijos.

Atsakingas komitetas šiuos pakeitimų projektus ar rekomendacijas teikia balsuoti.

Nuomonėse aptariami tik nuomonę teikiančio komiteto kompetencijai priklausantys klausimai.

3. Atsakingas komitetas nustato terminą, iki kurio nuomonę teikiantis komitetas turi ją pateikti, kad atsakingas komitetas galėtų į ją atsižvelgti. Atsakingas komitetas nedelsdamas praneša nuomonę teikiančiam komitetui apie bet kokius darbo grafiko pasikeitimus. Atsakingas komitetas nepateikia savo išvadų, kol nesibaigė šis terminas.

4. Visos priimtos nuomonės yra pridedamos prie atsakingo komiteto pranešimo.

5. Tik atsakingas komitetas gali pateikti pakeitimus plenarinio posėdžio metu.

6. Nuomonę teikiančio komiteto pirmininkas ir referentas kviečiami dalyvauti atsakingo komiteto posėdžiuose su patariamojo balso teise, kai nagrinėjamas abiejų komitetų kompetencijai priklausantis klausimas.

47 Straipsnis

Glaudesnis bendradarbiavimas tarp komitetų

Kai, pirmininkų sueigos nuomone, klausimas priklauso beveik vienodai dviejų komitetų kompetencijai ar skirtingi klausimo aspektai priklauso dviejų skirtingų komitetų kompetencijai, be 46 straipsnio nuostatų papildomai taikomos šios nuostatos:

—	darbo grafikas sudaromas bendru abiejų komitetų susitarimu;

—	pranešėjas ir nuomonės referentas stengiasi susitarti dėl tekstų, kuriuos kiekvienas jų siūlo savo komitetui, taip pat dėl pozicijos pakeitimų atžvilgiu;

—	atsakingas komitetas be balsavimo priima nuomonę teikiančio komiteto pakeitimus, kurie, atsakingo komiteto pirmininko nuožiūra, jam pasikonsultavus su nuomonę teikiančio komiteto pirmininku, priklauso pastarojo kompetencijai pagal VI priedo nuostatas ir neprieštarauja kitoms pranešimo dalims.

Šio straipsnio formuluotė nenustato jokių jo taikymo apribojimų. Glaudesnio Parlamento komitetų bendradarbiavimo dėl pranešimų, nesusijusių su teisės aktų leidyba, prašymai pagal 45 straipsnio 1 dalį ir 112 straipsnio 1 ir 2 dalis yra priimtini.

48 Straipsnis

Pranešimų rengimas

1. Už aiškinamąją dalį yra atsakingas pranešėjas; dėl jos nebalsuojama. Vis dėlto, aiškinamoji dalis turi atitikti priimto pasiūlymo dėl rezoliucijos tekstą ir komiteto pasiūlytus pakeitimus, priešingu atveju, komiteto pirmininkas gali panaikinti aiškinamąją dalį.

2. Pranešime pateikiami balsavimo dėl viso pranešimo rezultatai. Be to, jei balsavimo metu to prašo ne mažiau kaip trečdalis dalyvaujančių narių, pranešime nurodoma, kaip balsavo kiekvienas narys.

3. Jei komiteto nuomonė nėra vieninga, pranešime turi būti pateikta mažumos nuomonė. Balsavimo dėl viso teksto metu pateiktos mažumos nuomonės, jų autorių prašymu, gali būti įrašytos į ne daugiau kaip 200 žodžių pranešimą prie aiškinamosios dalies.

Komiteto pirmininkas sprendžia visus ginčus, kylančius dėl šių nuostatų taikymo.

4. Komitetas, savo biuro siūlymu, gali nustatyti terminą, iki kurio pranešėjas turi jam pateikti pranešimo projektą. Šis terminas gali būti pratęstas arba gali būti paskirtas kitas pranešėjas.

5. Praėjus šiam terminui komitetas gali pavesti savo pirmininkui paprašyti, kad komitetui perduotas klausimas būtų įrašytas į vieno iš ateinančių Parlamento posėdžių darbotvarkę. Šiuo atveju diskusijos gali vykti atitinkamo komiteto žodinio pranešimo pagrindu.

3 SKYRIUS

PIRMASIS SVARSTYMAS

Nagrinėjimo komitete etapas

49 Straipsnis

Komisijos pasiūlymo keitimas

1. Jeigu Komisija praneša Parlamentui arba atsakingas komitetas kokiu kitu būdu sužino, jog Komisija ketina keisti savo pasiūlymą, atsakingas komitetas sustabdo jo nagrinėjimą iki kol bus pateiktas naujas Komisijos pasiūlymas ar jo pakeitimai.

2. Jei Taryba iš esmės pakeičia Komisijos pasiūlymą, taikomos 55 straipsnio nuostatos.

50 Straipsnis

Komisijos ir Tarybos pozicija dėl pakeitimų

1. Prieš galutinį balsavimą dėl Komisijos pasiūlymo atsakingas komitetas paprašo pastarąją išsakyti savo poziciją dėl visų komiteto priimtų pasiūlymo pakeitimų, o Tarybą – pateikti savo pastebėjimus.

2. Jei Komisija negali to padaryti arba pareiškia, kad neketina pritarti visiems atsakingo komiteto priimtiems pakeitimams, komitetas gali atidėti galutinį balsavimą.

3. Jei reikia, Komisijos pozicija įrašoma į pranešimą.

Svarstymo plenariniame posėdyje etapas

51 Straipsnis

Pirmojo svarstymo pabaiga

1. Atsakingo komiteto pagal 42 straipsnį parengto pranešimo pagrindu, Parlamentas svarsto pasiūlymą dėl teisės akto.

2. Pirmiausia, Parlamentas balsuoja dėl pakeitimų pasiūlymui, kurio pagrindu parengtas atsakingo komiteto pranešimas, po to, dėl atitinkamai pakeisto ar ne pasiūlymo, vėliau, dėl teisėkūros rezoliucijos projekto pakeitimų, galiausiai, dėl viso teisėkūros rezoliucijos projekto, kuriame Parlamentas nurodo, ar jis pritaria Komisijos pasiūlymui, jį atmeta ar siūlo pakeitimus, bei išdėsto procedūrinius pavedimus.

Kai priimamas teisėkūros rezoliucijos projektas, baigiasi konsultavimosi procedūra. Jei Parlamentas teisėkūros rezoliucijos nepriima, pasiūlymas vėl perduodamas atsakingam komitetui.

Visi su teisės aktų leidybos procedūra susiję pranešimai turi atitikti 35, 40 ir 42 straipsnių nuostatas. Bet kokius su teisės aktų leidyba nesusijusius pasiūlymus dėl rezoliucijų komitetas gali pateikti pagal 45 ar 179 straipsniais nustatytas klausimo perdavimo procedūras.

3. Pasiūlymo tekstą, kokį jį patvirtina Parlamentas, kartu su jį lydinčia rezoliucija Pirmininkas perduoda Tarybai ir Komisijai kaip Parlamento nuomonę.

52 Straipsnis

Komisijos pasiūlymo atmetimas

1. Kai Komisijos pasiūlymas nesurenka balsavusiųjų daugumos, Pirmininkas, prieš Parlamentui balsuojant dėl teisėkūros rezoliucijos projekto, pasiūlo Komisijai atšaukti savo pasiūlymą.

2. Jei Komisija savo pasiūlymą atšaukia, Pirmininkas paskelbia, kad konsultavimosi procedūra dėl pasiūlymo neteko pagrindo ir praneša apie tai Tarybai.

3. Jei Komisija savo pasiūlymo neatšaukia, Parlamentas grąžina klausimą atsakingam komitetui, nebalsuodamas dėl teisėkūros rezoliucijos projekto.

Šiuo atveju, komitetas žodžiu ar raštu pateikia Parlamentui pranešimą per Parlamento nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip du mėnesiai.

4. Jei atsakingas komitetas nepajėgia atlikti darbo iki nurodyto termino pabaigos, jis prašo grąžinti klausimą nagrinėti komitetui pagal 168 straipsnio 1 dalį. Jei reikia, Parlamentas, remdamasis 168 straipsnio 5 dalimi, gali nustatyti kitą terminą. Jei komiteto prašymas nėra patenkinamas, Parlamentas balsuoja dėl teisėkūros rezoliucijos projekto.

53 Straipsnis

Komisijos pasiūlymo pakeitimų priėmimas

1. Kai pritariama visam Komisijos pasiūlymui su priimtais pakeitimais, balsavimas dėl teisėkūros rezoliucijos projekto atidedamas iki kol Komisija pateikia savo poziciją dėl kiekvieno Parlamento pakeitimo.

Jei Komisija negali padaryti tokio pareiškimo pasibaigus Parlamento balsavimui dėl jos pasiūlymo, ji praneša Pirmininkui ar atsakingam komitetui, kada galės tai padaryti. Tada pasiūlymas įrašomas į artimiausios mėnesinės sesijos darbotvarkės projektą.

2. Kai Komisija praneša, kad neketina priimti visų Parlamento pakeitimų, atsakingo komiteto pranešėjas ar, jei jis negali, šio komiteto pirmininkas pateikia Parlamentui oficialų pasiūlymą, ar teikti teisėkūros rezoliucijos projektą balsuoti. Prieš pateikdamas oficialų pasiūlymą, atsakingo komiteto pranešėjas ar pirmininkas gali paprašyti Pirmininką sustabdyti šio klausimo svarstymą.

Jei Parlamentas nusprendžia balsavimą atidėti, klausimas grąžinamas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui.

Šiuo atveju atsakingas komitetas vėl pateikia Parlamentui pranešimą žodžiu arba raštu per Parlamento nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip du mėnesiai.

Jei atsakingas komitetas nepajėgia to padaryti laiku, taikoma 52 straipsnio 4 dalyje numatyta procedūra.

Šiame etape priimtini tik tie pakeitimai, kurie pateikti atsakingo komiteto ir kuriais siekiama kompromiso su Komisija.

3. Taikant šio straipsnio 2 dalį, iš kitų Parlamento narių neatimama galimybė pateikti prašymą perduoti klausimą nagrinėti komitetui, remiantis 168 straipsniu.

Komitetas, kuriam pakartotinai grąžinamas klausimas, remiantis šio straipsnio 2 dalimi, turi, pagal šio grąžinimo tvarką, per nustatytą terminą pateikti pranešimą ir, jei reikia, pakeitimus, kuriais būtų siekiama kompromiso tarp Parlamento ir Komisijos, bet neturi pakartotinai nagrinėti visų Parlamento patvirtintų nuostatų.

Tačiau šiais atvejais, dėl klausimo grąžinimo komitetui sustabdomojo pobūdžio, komitetas turi didesnę veiksmų laisvę ir gali, kai ieškant kompromiso mano esant reikalinga, pasiūlyti grįžti prie nuostatų, už kurias jau buvo teigiamai balsuota plenarinio posėdžio metu.

Tokiais atvejais, atsižvelgiant į tai, kad priimtini tik tie komiteto pakeitimai, kuriais siekiama kompromiso, taip pat išsaugoti Parlamento suverenumą, šio straipsnio 2 dalyje minėtame pranešime turi būti aiškiai nurodyta, kurios iš jau patvirtintų nuostatų netektų galios, jei būtų priimtas vienas ar daugiau siūlomų pakeitimų.

Tolesni veiksmai

54 Straipsnis

Tolesni veiksmai Parlamentui pateikus nuomonę

1. Parlamentui priėmus nuomonę dėl Komisijos pasiūlymo, atsakingo komiteto pirmininkas ir pranešėjas seka tolesnę procedūrą, kurios metu Taryba priima pasiūlymą, kad įsitikintų, jog Taryba ir Komisija laikosi Parlamentui duotų įsipareigojimų dėl Parlamento pakeitimų.

2. Atsakingas komitetas gali pakviesti Komisiją ir Tarybą kartu nagrinėti klausimą.

3. Remdamasis šiuo straipsniu, atsakingas komitetas bet kuriuo šios procedūros metu, jei mano esant reikalinga, gali pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos, rekomenduodamas Parlamentui:

—	paraginti Komisiją atšaukti savo pasiūlymą, arba

—	prašyti Komisijos arba Tarybos grąžinti klausimą Parlamentui pakartotinai svarstyti, remiantis 55 straipsnio nuostatomis, arba paprašyti Komisijos pateikti naują pasiūlymą, arba

—	nuspręsti imtis kitų, jo manymu, reikalingų priemonių.

Šis pasiūlymas įrašomas į mėnesinės sesijos, vykstančios po to, kai komitetas priima sprendimą, darbotvarkės projektą.

55 Straipsnis

Pakartotinis pasiūlymo pateikimas Parlamentui

1. Atsakingo komiteto reikalavimu, Pirmininkas prašo Komisijos iš naujo pateikti pasiūlymą Parlamentui:

—	jei Parlamentui priėmus savo poziciją, Komisija atšaukia savo pradinį pasiūlymą, ketindama jį pakeisti kitu tekstu, išskyrus jei pasiūlymas atšaukiamas norint įtraukti Parlamento pakeitimus, arba

—	jei Komisija keičia ar ketina keisti savo pradinį pasiūlymą iš esmės, išskyrus jei pasiūlymas atšaukiamas norint įtraukti Parlamento pakeitimus, arba

—	jei laikui einant ar pasikeitus aplinkybėms pasiūlyme nagrinėjamos problemos pobūdis iš esmės pasikeičia, arba

—	jei Parlamentui priėmus savo poziciją įvyko nauji Parlamento rinkimai, ir jei to pageidauja pirmininkų sueiga.

2. Atsakingo komiteto reikalavimu, Parlamentas prašo Tarybos iš naujo pateikti Komisijos pagal EB sutarties 251 straipsnį pateiktą pasiūlymą, jei Taryba ketina keisti šio pasiūlymo teisinį pagrindą taip, kad nebebūtų taikoma EB sutarties 251 straipsnyje numatyta procedūra.

3. Atsakingo komiteto reikalavimu, Pirmininkas paragina Tarybą iš naujo konsultuotis su Parlamentu tokiomis pačiomis aplinkybėmis ir tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, taip pat tais atvejais, kai Taryba iš esmės keičia ar ketina keisti pasiūlymą, dėl kurio Parlamentas yra pateikęs savo nuomonę, išskyrus jei šis keitimas daromas norint įtraukti Parlamento pakeitimus.

4. Pirmininkas taip pat prašo iš naujo Parlamentui pateikti pasiūlymą dėl teisės akto šiame straipsnyje numatytomis aplinkybėmis, jei Parlamentas taip nusprendžia frakcijos ar ne mažiau kaip trisdešimt septynių Parlamento narių prašymu.

56 Straipsnis

1975 metų bendroje deklaracijoje numatyta derinimo procedūra

1. Jei Taryba ketina nukrypti nuo Parlamento nuomonės kai kurių Bendrijai svarbių sprendimų atveju, Parlamentas gali, pateikdamas savo nuomonę, pradėti derinimo procedūrą su Taryba, aktyviai dalyvaujant Komisijai.

2. Šią procedūrą pradeda Parlamentas savo paties arba Tarybos iniciatyva.

3. Delegacijos derinimo komitete sudėtį, procedūrą jo darbo metu ir rezultatų paskelbimą Parlamentui reglamentuoja 64 straipsnio nuostatos.

4. Atsakingas komitetas parengia pranešimą dėl šio derinimo rezultatų. Šis pranešimas pateikiamas diskusijoms ir balsavimui Parlamente.

4 SKYRIUS

ANTRASIS SVARSTYMAS

Nagrinėjimo komitete etapas

57 Straipsnis

Pranešimas apie Tarybos bendrąją poziciją

1. Laikoma, kad apie Tarybos bendrąją poziciją pagal EB sutarties 251 ir 252 straipsnius Parlamentui pranešama, kai Pirmininkas ją paskelbia plenarinio posėdžio metu. Pirmininkas ją paskelbia, gavęs tinkamai į visas oficialias Europos Sąjungos kalbas išverstus dokumentus, kuriuose yra bendroji pozicija, Tarybos posėdžio tvirtinant bendrąją poziciją protokole įrašytus pranešimus, taip pat motyvus, paskatinusius Tarybą tvirtinti bendrąją poziciją, bei Komisijos poziciją. Pirmininkas apie tai praneša mėnesinės sesijos, vykstančios po to, kai buvo gauti dokumentai, metu.

Prieš paskelbdamas Tarybos bendrąją poziciją, Pirmininkas, pasikonsultavęs su atsakingo komiteto pirmininku ir (arba) pranešėju, įsitikina, kad gautas tekstas iš tikrųjų yra bendroji pozicija ir kad nėra jokių 55 straipsnyje numatytų aplinkybių. Priešingu atveju, Pirmininkas kartu su atsakingu komitetu ir, jei įmanoma, su Taryba ieško tinkamo sprendimo.

2. Šių pateiktų dokumentų sąrašas yra skelbiamas Parlamento posėdžio protokole, kartu nurodant atsakingo komiteto pavadinimą.

58 Straipsnis

Terminų pratęsimas

1. Atsakingo komiteto pirmininkui prašant pratęsti antrajam svarstymui numatytus terminus ar Parlamento delegacijai taikinimo komitete prašant pratęsti taikinimui numatytus terminus, Pirmininkas šiuos terminus pratęsia, remdamasis EB sutarties 251 straipsnio 7 dalimi.

Dėl terminų pratęsimo, pagal EB sutarties 252 straipsnio g punktą arba ES sutarties 39 straipsnio 1 dalį, Pirmininkas prašo Tarybos pritarimo.

2. Pirmininkas praneša Parlamentui apie terminų pratęsimą pagal EB sutarties 251 straipsnio 7 dalį, Parlamento arba Tarybos iniciatyva.

3. Remiantis EB sutarties 252 straipsnio g punktu, Pirmininkas, pasikonsultavęs su atsakingo komiteto pirmininku, gali patvirtinti Tarybos prašymą pratęsti terminus.

59 Straipsnis

Bendrosios pozicijos perdavimas atsakingam komitetui ir nagrinėjimo komitete procedūra

1. Kai bendroji pozicija pateikiama Parlamentui, remiantis 57 straipsnio 1 dalimi, laikoma, kad ji yra automatiškai perduota nagrinėti atsakingam komitetui ir kitiems komitetams, kurių nuomonės prašyta pirmojo svarstymo metu.

2. Bendroji pozicija įrašoma pirmuoju punktu į pirmo po jos paskelbimo atsakingo komiteto posėdžio darbotvarkę. Tarybai gali būti pasiūlyta pristatyti bendrąją poziciją.

3. Pranešėjas antrojo svarstymo metu yra tas pats kaip ir pirmojo svarstymo metu, nebent būtų nuspręsta kitaip.

4. Atsakingo komiteto procedūroms taikomos antrąjį Parlamento svarstymą reglamentuojančios 62 straipsnio 2, 3 ir 5 dalių nuostatos. Tik šio komiteto tikrieji nariai ar nuolatiniai juos pavaduojantys nariai gali teikti pakeitimus ir pasiūlymus atmesti bendrąją poziciją. Komitetas priima sprendimus balsavusiųjų dauguma.

5. Prieš balsuodamas, komitetas gali prašyti pirmininko ir pranešėjo nagrinėti komitete pateiktas pataisas kartu su Tarybos pirmininku ar jo atstovu bei su atitinkamu dalyvaujančiu komisaru. Pasibaigus šiam nagrinėjimui, pranešėjas gali pateikti kompromisinius pakeitimus.

6. Atsakingas komitetas pateikia rekomendaciją antrajam svarstymui, siūlydamas pritarti Tarybos priimtai bendrajai pozicijai, ją iš dalies pakeisti ar atmesti. Rekomendacijoje pateikiamas trumpas siūlomo sprendimo paaiškinimas.

Svarstymo plenariniame posėdyje etapas

60 Straipsnis

Antrojo svarstymo pabaiga

1. Tarybos bendroji pozicija ir, jei pateikta, atsakingo komiteto rekomendacija antrajam svarstymui automatiškai įrašomos į mėnesinės sesijos, kurios trečiadienis eina prieš ir yra arčiausiai trijų mėnesių termino pabaigos ar, jei terminas buvo pratęstas, remiantis 58 straipsniu, keturių mėnesių termino pabaigos, darbotvarkės projektą, nebent šis klausimas buvo svarstytas ankstesnės mėnesinės sesijos metu.

Parlamento komitetų rekomendacijos antrajam svarstymui prilygsta aiškinamajai daliai, kurioje komitetas pagrindžia savo poziciją Tarybos bendrosios pozicijos atžvilgiu. Dėl šių tekstų nebalsuojama.

2. Antrasis svarstymas baigiasi, kai Parlamentas iki EB sutarties 251 ir 252 straipsniuose numatyto termino ir, atsižvelgdamas į šių straipsnių nuostatas, pritaria, atmeta ar iš dalies keičia bendrąją poziciją.

61 Straipsnis

Tarybos bendrosios pozicijos atmetimas

1. Atsakingas komitetas, frakcija ar ne mažiau kaip trisdešimt septyni Parlamento nariai gali raštu iki Pirmininko nurodytos datos pateikti pasiūlymą atmesti Tarybos bendrąją poziciją. Kad toks pasiūlymas būtų priimtas, reikalinga visų Parlamento narių balsų dauguma. Dėl pasiūlymo atmesti bendrąją poziciją balsuojama prieš balsavimą dėl jos pakeitimų.

2. Nors Parlamentas balsavimo metu nepritaria pasiūlymui atmesti bendrąją poziciją, jis gali, pasibaigus balsavimui dėl pakeitimų ir išklausius Komisijos pareiškimą, padarytą remiantis 62 straipsnio 5 dalimi, pranešėjo siūlymu apsvarstyti naują pasiūlymą atmesti bendrąją poziciją.

3. Jei Tarybos bendroji pozicija atmetama, Pirmininkas praneša plenarinio posėdžio metu, kad teisės aktų leidybos procedūra baigta.

4. Nukrypstant nuo šio straipsnio 3 dalies, jei Parlamentas nusprendžia atmesti bendrąją poziciją pagal EB sutarties 252 straipsnio nuostatas, Pirmininkas paprašo Komisijs savo pasiūlymą atšaukti. Jei Komisija pasiūlymą atšaukia, Pirmininkas plenarinio posėdžio metu paskelbia, kad teisės aktų leidybos procedūra baigta.

62 Straipsnis

Tarybos bendrosios pozicijos pakeitimai

1. Atsakingas komitetas, frakcija ar ne mažiau kaip trisdešimt septyni Parlamento nariai gali teikti pakeitimus dėl Tarybos bendrosios pozicijos svarstymui plenarinio posėdžio metu.

2. Priimtini tik tie bendrosios pozicijos pakeitimai, kurie atitinka 150 ir 151 straipsnių nuostatas ir kuriais siekiama:

a)	visiškai ar iš dalies atstatyti Parlamento pirmojo svarstymo metu priimtą poziciją; arba

b)	kompromiso tarp Tarybos ir Parlamento; arba

c)	pakeisti bendrosios pozicijos teksto dalį, kurios nebuvo ar kurios turinys skyrėsi nuo pirmojo svarstymo metu pateikto pasiūlymo turinio, ir kuri neturi įtakos teksto esmei, kaip apibrėžta 55 straipsnyje; arba

d)	atsižvelgti į po pirmojo svarstymo atsiradusį naują faktą ar naują teisinę situaciją.

Pirmininko sprendimas dėl pakeitimų priimtinumo yra neginčijamas.

3. Jei po pirmojo svarstymo įvyko nauji rinkimai, bet nebuvo pritaikytas 55 Straipsnis, Pirmininkas gali nuspręsti netaikyti apribojimų dėl pakeitimų priimtinumo, numatytų šio straipsnio 2 dalyje.

4. Pakeitimai priimami tik visų Parlamento narių balsų dauguma.

5. Prieš balsuojant dėl pakeitimų, Pirmininkas gali paprašyti Komisijos pateikti savo poziciją ir Tarybos – išsakyti pastabas.

5 SKYRIUS

TREČIASIS SVARSTYMAS

Taikinimas

63 Straipsnis

Taikinimo komiteto sukvietimas

Kai Taryba informuoja Parlamentą, jog negali pritarti visiems pastarojo pakeitimams dėl bendrosios pozicijos, Pirmininkas tariasi su Taryba dėl Taikinimo komiteto pirmo posėdžio datos ir vietos. EB sutarties 251 straipsnio 5 dalyje numatytas šešių savaičių arba pratęstas aštuonių savaičių terminas prasideda nuo pirmo Taikinimo komiteto posėdžio datos.

64 Straipsnis

Delegacija Taikinimo komitete

1. Parlamento delegacijos Taikinimo komitete narių skaičius yra lygus Tarybos delegacijos narių skaičiui.

2. Delegacijos sudėtis politiniu atžvilgiu atitinka Parlamento narių pasiskirstymą į frakcijas. Pirmininkų sueiga nustato, koks turi būti kiekvienos frakcijos narių skaičius delegacijoje.

3. Kiekvienam taikinimo atvejui narius į delegaciją skiria frakcijos, pageidautina, iš komitetų, susijusių su nagrinėjamu klausimu, išskyrus tris nuolatinius dvylikai mėnesių visoms delegacijoms skiriamus narius. Šie trys nuolatiniai nariai yra skiriami frakcijų iš pirmininkų pavaduotojų tarpo ir atstovauja ne mažiau kaip dviems skirtingoms frakcijoms. Atsakingo komiteto pirmininkas ir pranešėjas visais atvejais yra tokios delegacijos nariai.

4. Delegacijoje atstovaujamos frakcijos skiria pavaduojančius narius.

5. Frakcijos ir nepriklausomi Parlamento nariai, kuriems neatstovaujama delegacijoje, gali siųsti po vieną atstovą į visus parengiamuosius delegacijos vidaus posėdžius.

6. Delegacijai vadovauja Pirmininkas arba vienas iš trijų nuolatinių narių.

7. Delegacija priima sprendimus savo narių balsų dauguma. Jos svarstymai nėra vieši.

Pirmininkų sueiga leidžia papildomas procedūrines gaires dėl delegacijos Taikinimo komitete darbo.

8. Taikinimo rezultatus delegacija praneša Parlamentui.

Svarstymo plenariniame posėdyje etapas

65 Straipsnis

Bendras tekstas

1. Taikinimo komitetui susitarus dėl bendro teksto, klausimas įrašomas į Parlamento plenarinio posėdžio, turinčio vykti per šešias savaites arba, jei buvo pratęstas terminas, per aštuonias savaites nuo datos, kai Taikinimo komitetas patvirtino bendrą tekstą, darbotvarkę.

2. Delegacijos pirmininkas ar kitas delegacijos Taikinimo komitete paskirtas narys padaro pareiškimą dėl bendro teksto, kurį lydi pranešimas.

3. Pakeitimai bendram tekstui neteikiami.

4. Balsuojama dėl viso bendro teksto vieną kartą. Jis patvirtinamas, jei surenka balsavusių Parlamento narių balsų daugumą.

5. Jeigu Taikinimo komitetas nesusitaria dėl bendro teksto, Parlamento delegacijos Taikinimo komitete pirmininkas ar kitas paskirtas narys padaro pranešimą. Po jo vyksta diskusijos.

6 SKYRIUS

TEISĖS AKTŲ LEIDYBOS PROCEDŪROS PABAIGA

66 Straipsnis

Sutarimas per pirmąjį svarstymą

1. Jei, remiantis EB sutarties 251 straipsnio 2 dalimi, Taryba praneša Parlamentui, kad pritaria jo pateiktiems pakeitimams, ir kad kitaip nekeičia Komisijos pasiūlymo, arba jei nei viena iš dviejų institucijų nesiūlo pakeitimų Komisijos pasiūlymui, plenarinio posėdžio metu Pirmininkas paskelbia, kad pasiūlymas yra galutinai priimtas.

2. Prieš tai paskelbdamas, Pirmininkas įsitikina, kad Tarybos padarytos techninės pasiūlymo adaptacijos yra nesusijusios su pasiūlymo turiniu. Esant abejonėms, jis pasikonsultuoja su atsakingu komitetu. Jei paaiškėja, kad kai kurie pakeitimai yra susiję su pasiūlymo turiniu, Pirmininkas praneša Tarybai, jog Parlamentas pradės antrąjį svarstymą kai tik bus įvykdytos 57 straipsnyje numatytos sąlygos.

3. Pirmininkas, po paskelbimo pagal šio straipsnio 1 dalį, kartu su Tarybos pirmininku pasirašo siūlomą teisės aktą ir pasirūpina, kad šis teisės aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiame leidinyje 68 straipsnyje nustatyta tvarka.

67 Straipsnis

Sutarimas per antrąjį svarstymą

Jei iki nustatyto termino pabaigos, kai galima teikti pakeitimus ir balsuoti dėl jų ar pasiūlyti atmesti bendrąją poziciją, pagal 61 ir 62 straipsnius, nepriimamas joks pasiūlymas atmesti bendrąją poziciją nei joks jos pakeitimas, Pirmininkas plenarinio posėdžio metu paskelbia, kad siūlomas teisės aktas yra galutinai priimtas. Kartu su Tarybos pirmininku jis pasirašo siūlomą teisės aktą ir pasirūpina, kad šis aktas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje 68 straipsnyje numatyta tvarka.

68 Straipsnis

Priimtų teisės aktų pasirašymas

1. Parlamento kartu su Taryba priimtus teisės aktus, įsitikinus, jog visos procedūros buvo tinkamai atliktos, pasirašo Pirmininkas ir generalinis sekretorius.

2. Pagal EB sutarties 251 straipsnyje numatytą procedūrą Parlamento kartu su Taryba priimtuose teisės aktuose turi būti nurodyta akto rūšis, registracijos eilės numeris, priėmimo data ir dalykas.

3. Parlamento kartu su Taryba priimtuose aktuose turi būti:

a)	formuluotė: „Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba“;

b)	nuorodos į nuostatas, kuriomis remiantis buvo priimtas teisės aktas, pradedant žodžiais „atsižvelgdami į“;

c)	nuorodos į pateiktus pasiūlymus, gautas nuomones ir suteiktas konsultacijas;

d)	nurodomi teisės akto priėmimo motyvai, pradedant žodžiu: „Kadangi“;

e)	formuluotė: „priėmė šį reglamentą“ ar „priėmė šią direktyvą“ ar „priėmė šį sprendimą“ arba „nusprendė“, po kurios išdėstoma pagrindinė teisės akto dalis.

4. Teisės aktai yra padalyti į straipsnius, jei reikia, suskirstyti į skyrius ir skirsnius.

5. Paskutiniame teisės akto straipsnyje nurodoma teisės akto įsigaliojimo data tuo atveju, jei ji yra ankstesnė ar vėlesnė negu dvidešimtoji diena po teisės akto paskelbimo.

6. Teisės akto paskutinio straipsnio pabaigoje pateikiama:

—	atitinkama formuluotė dėl teisės akto taikymo, remiantis atitinkamomis Sutarties nuostatomis,

—	formuluotė „Priimta...“ nurodant datą, kada buvo priimtas teisės aktas,

—	formuluotė „Europos Parlamento vardu Pirmininkas“, „Tarybos vardu Pirmininkas“ su nurodyta Europos Parlamento Pirmininko pavarde ir tuo metu, kai buvo priimtas teisės aktas, Tarybos pirmininko pavarde.

7. Parlamento ir Tarybos generaliniai sekretoriai pasirūpina, kad nurodyti teisės aktai būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7 SKYRIUS

BIUDŽETINĖS PROCEDŪROS

69 Straipsnis

Bendrasis biudžetas

Europos Sąjungos bendrojo biudžeto bei papildomų biudžetų svarstymui taikytinos procedūros, remiantis finansinėmis Europos Bendrijų steigimo sutarčių nuostatomis, tvirtinamos Parlamento rezoliucija, kuri pridedama prie šių Darbo tvarkos taisyklių (9).

70 Straipsnis

Biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimas Komisijai

Procedūra, taikoma sprendimui dėl patvirtintinimo, kad Komisija biudžetą įvykdė, vadovaujantis finansinėmis Europos Bendrijų steigimo sutarčių nuostatomis ir Finansiniu reglamentu, yra reglamentuojama nuostatomis, kurios pridedamos prie šių Darbo tvarkos taisyklių (10) Šis priedas tvirtinamas pagal 202 straipsnio 2 dalį.

71 Straipsnis

Kitos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros

Nuostatos, reglamentuojančios procedūrą dėl patvirtinimo, kad Komisija biudžetą įvykdė, taip pat taikomos:

—	procedūrai suteikti patvirtinimą Europos Parlamento Pirmininkui dėl Europos Parlamento biudžeto įvykdymo,

—	procedūrai suteikti biudžeto įvykdymo patvirtinimą asmenims, atsakingiems už kitų Europos Sąjungos institucijų ir įstaigų, tokių kaip Taryba (dėl jos vykdomosios veiklos), Teisingumo Teismas, Audito Rūmai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas, biudžeto įvykdymą,

—	procedūrai suteikti patvirtinimą Komisijai dėl Europos Vystymo Fondo biudžeto įgyvendinimo,

—	procedūrai suteikti patvirtinimą įstaigoms, atsakingoms už Bendrijos užduotis vykdančių teisiškai nepriklausomų subjektų biudžeto valdymą, kai jų veiklai taikomos teisinės nuostatos, reikalaujančios, kad Europos Parlamentas patvirtintų įvykdytą biudžetą.

72 Straipsnis

Parlamento įgaliojimai prižiūrint biudžeto vykdymą

1. Parlamentas prižiūri einamųjų metų biudžeto vykdymą. Jis paveda šią užduotį komitetams, atsakingiems už biudžetą ir biudžeto kontrolę, bei kitiems susijusiems komitetams.

2. Kiekvienais metais, iki kitų metų biudžeto projekto pirmojo svarstymo, Parlamentas, remdamasis atsakingo komiteto pateiktu pasiūlymu dėl rezoliucijos, nagrinėja dėl einamųjų metų biudžeto vykdymo iškilusias problemas.

8 SKYRIUS

VIDAUS BIUDŽETINĖS PROCEDŪROS

73 Straipsnis

Parlamento sąmata

1. Remdamasis generalinio sekretoriaus parengtu pranešimu, biuras parengia pirminį sąmatos projektą.

2. Pirmininkas perduoda pirminį sąmatos projektą atsakingam komitetui, kuris parengia sąmatos projektą ir pateikia pranešimą Parlamentui.

3. Pirmininkas nustato terminą, iki kurio galima pateikti pakeitimus dėl sąmatos projekto.

Atsakingas komitetas dėl šių pakeitimų pateikia savo nuomonę.

4. Parlamentas patvirtina sąmatą.

5. Pirmininkas sąmatą perduoda Komisijai ir Tarybai.

6. Pirmiau išdėstytos nuostatos taikomos ir papildomoms sąmatoms.

7. Parlamento sąmatos rengimo procedūrą reglamentuojančios įgyvendinimo nuostatos priimamos balsavusiųjų dauguma ir pridedamos prie šių Darbo tvarkos taisyklių (11).

74 Straipsnis

Įgaliojimai dėl išlaidų

1. Pirmininkas, pasikonsultavęs su atitinkamu komitetu, sprendžia dėl išlaidų prisiėmimo ir jų apmokėjimo, atsižvelgdamas į biuro patvirtintą vidaus finansiniamį reglamentą, arba paveda tai atlikti įgaliotiems asmenims.

2. Pirmininkas perduoda atsakingam komitetui metinės finansinės ataskaitos projektą.

3. Vadovaudamasis atsakingo komiteto pranešimu, Parlamentas tvirtina savo finansinę ataskaitą ir priima sprendimą dėl biudžeto įvykdymo.

9 SKYRIUS

PRITARIMO PROCEDŪRA

75 Straipsnis

Pritarimo procedūra

1. Kai Parlamento prašoma duoti pritarimą siūlomam teisės aktui, jis priima sprendimą, remdamasis atsakingo komiteto rekomendacija, kurioje siūloma pritarti šiam teisės aktui arba jį atmesti.

Dėl teisės akto, kurį, remiantis EB ir ES sutartimis, galima priimti tik gavus Parlamento pritarimą, Parlamentas sprendžia vienu balsavimu. Negali būti teikiami jokie pakeitimai. Pritarimui reikalingą balsų daugumą apsprendžia atitinkamas EB sutarties ar ES sutarties straipsnis, pasirinktas kaip siūlomo akto teisinis pagrindas.

2. Stojimo sutartims, tarptautiniams susitarimams bei siekiant nustatyti, kad valstybė narė rimtai ir nuolat pažeidinėja bendruosius principus, atitinkamai taikomi 82, 83 ir 95 straipsniai. Glaudesnio bendradarbiavimo procedūrai toje srityje, kuriai taikoma EB sutarties 251 straipsnyje numatyta procedūra, taikomas Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnis.

3. Kai reikalingas Parlamento pritarimas dėl pasiūlymo dėl teisės akto, atsakingas komitetas, siekdamas teigiamos procedūros baigties, gali nuspręsti pateikti Parlamentui preliminarų pranešimą dėl Komisijos pasiūlymo. Tokiame pranešime pateikiamas pasiūlymas dėl rezoliucijos su rekomendacijomis, kaip keisti ar įgyvendinti pasiūlymą dėl teisės akto.

Jeigu Parlamentas patvirtina nors vieną rekomendaciją, Pirmininkas prašo pratęsti nagrinėjimą kartu su Taryba.

Atsakingas komitetas, atsižvelgdamas į bendrų su Taryba svarstymų rezultatus, pateikia galutinę rekomendaciją dėl Parlamento pritarimo.

10 SKYRIUS

GLAUDESNIS BENDRADARBIAVIMAS

76 Straipsnis

Procedūros Parlamente

1. Valstybių narių prašymus ar Komisijos pasiūlymus pradėti glaudesnį bendradarbiavimą tarp valstybių narių bei konsultacijas su Parlamentu pagal ES sutarties 40a straipsnio 2 dalį Pirmininkas perduoda nagrinėti atsakingam komitetui. Esant reikalui, taikomi šių Darbo tvarkos taisyklių 35 — 37, 40, 49 — 56 ir 75 straipsniai.

2. Atsakingas komitetas patikrina atitikimą EB sutarties 11 straipsniui bei ES sutarties 27a, 27b, 40, 43, 44 ir 44a straipsniams.

3. Pagal glaudesnį bendradarbiavimą siūlomus vėlesnius aktus Parlamentas nagrinėja pagal tas pačias procedūras, kaip ir nesant glaudesnio bendradarbiavimo.

11 SKYRIUS

KITOS PROCEDŪROS

77 Straipsnis

Nuomonių teikimo procedūra, remiantis EB sutarties 122 straipsniu

1. Kai, remiantis EB sutarties 122 straipsnio 2 dalimi, Parlamento prašoma pateikti nuomonę dėl Tarybos rekomendacijų, jis, Tarybai pristačius rekomendacijas plenarinio posėdžio metu, svarsto klausimą atsakingo komiteto raštu ar žodžiu pateikto pasiūlymo priimti ar atmesti rekomendacijas, dėl kurių konsultuojamasi su Parlamentu, pagrindu.

2. Tada Parlamento nariai balsuoja vienu balsavimu bendrai dėl visų rekomendacijų, kurioms negali būti teikiami jokie pakeitimai.

78 Straipsnis

Su socialiniu dialogu susijusios procedūros

1. Visus pagal EB sutarties 138 straipsnį Komisijos parengtus dokumentus, taip pat pagal EB sutarties 139 straipsnio 1 dalį socialinių partnerių sudarytus susitarimus bei pagal EB sutarties 139 straipsnio 2 dalį Komisijos pateiktus pasiūlymus Pirmininkas perduoda nagrinėti atsakingam komitetui.

2. Kai socialiniai partneriai praneša Komisijai, jog ketina pradėti EB sutarties 139 straipsnyje numatytą procedūrą, atsakingasis komitetas gali parengti pranešimą dėl nagrinėjamos problemos esmės.

3. Jei socialiniai partneriai sudaro susitarimą ir bendrai prašo, kad jis būtų įgyvendintas Tarybai priimant sprendimą Komisijos pasiūlymo pagrindu, vadovaujantis EB sutarties 139 straipsnio 2 dalimi, atsakingas komitetas pateikia pasiūlymą dėl rezoliucijos, rekomenduodamas priimti ar atmesti prašymą.

79 Straipsnis

Su savanoriškų susitarimų nagrinėjimu susijusios procedūros

1. Kai Komisija praneša Parlamentui, jog ketina svarstyti galimybę sudaryti savanoriškus susitarimus kaip alternatyvą teisės aktų leidybai, atsakingas komitetas gali parengti pranešimą dėl šio klausimo esmės pagal 45 straipsnį.

2. Kai Komisija praneša, jog ketina sudaryti savanorišką susitarimą, atsakingas komitetas gali pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos, rekomenduodamas pasiūlymą priimti ar atmesti ir kokiomis sąlygomis tai padaryti.

80 Straipsnis

Kodifikavimas

1. Kai Komisija pateikia Parlamentui pasiūlymą dėl oficialaus Bendrijos teisės aktų kodifikavimo, šis pasiūlymas perduodamas už teisės klausimus atsakingam komitetui. Jeigu paaiškėja, kad pasiūlymas niekaip nekeičia galiojančių Bendrijos teisės aktų esmės, taikoma 43 straipsnyje numatyta procedūra.

2. Atsakingo komiteto pirmininkas arba komiteto skirtas pranešėjas gali dalyvauti nagrinėjant ir rengiant kodifikavimo pasiūlymą. Jei reikia, atsakingas komitetas gali iš anksto pateikti savo nuomonę.

3. Nukrypastant nuo 43 straipsnio 3 dalies nuostatų, supaprastinta procedūra negali būti taikoma pasiūlymui dėl oficialaus kodifikavimo, kai šios procedūros taikymui prieštarauja už teisės klausimus atsakingo komiteto ar pagrindinio komiteto narių dauguma.

81 Straipsnis

Įgyvendinimo nuostatos

1. Kai Komisija perduoda Parlamentui įgyvendinimo priemonės projektą, Pirmininkas perduoda šį dokumentą komitetui, atsakingam už teisės aktą, kurio įgyvendinimui skirta ši priemonė.

2. Atsakingo komiteto siūlymu, Parlamentas, gavęs įgyvendinimo priemonės projektą, gali per vieną mėnesį arba, jei priemonės susiję su finansinėmis paslaugomis, per tris mėnesius, priimti rezoliuciją, prieštaraujančią priemonės projektui, ypač, jei ji viršija pagrindiniame dokumente numatytas įgyvendinimo galias. Jei iki termino pabaigos nevyksta mėnesinė sesija arba jei reikalingi skubūs veiksmai, laikoma, kad teisė atsakyti deleguojama atsakingam komitetui. Komiteto pirmininkas pateikia atsakymą laiško atsakingam Komisijos nariui forma ir jį pateikia visiems Parlamento nariams. Jei Parlamentas nesutinka su šia priemone, Pirmininkas paprašo Komisijos atšaukti arba pakeisti priemonę ar pateikti pasiūlymą pagal atitinkamą teisės aktų leidybos procedūrą.

12 SKYRIUS

SUTARTYS IR TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI

82 Straipsnis

Stojimo sutartys

1. Visi Europos valstybių prašymai tapti Europos Sąjungos nare perduodami komitetui, atsakingam už tokių prašymų nagrinėjimą.

2. Parlamentas, remdamasis atsakingo komiteto, frakcijos ar mažiausiai trisdešimt septynių Parlamento narių pasiūlymu, gali nuspręsti pakviesti Komisiją ir (ar) Tarybą diskusijoms prieš pradedant derybas su valstybe kandidate.

3. Derybų metu Komisija ir Taryba reguliariai ir išsamiai, o esant būtinybei, slaptai informuoja atsakingą komitetą apie derybų eigą.

4. Bet kuriuo derybų metu Parlamentas, remdamasis atsakingo komiteto pranešimu, gali patvirtinti rekomendacijas ir pareikalauti, kad į jas būtų atsižvelgta prieš sudarant stojimo į Europos Sąjungą sutartį su valstybe kandidate. Šioms rekomendacijoms priimti reikalinga tokia balsų dauguma, kaip ir galutiniam pritarimui.

5. Deryboms pasibaigus, bet dar nepasirašius jokio susitarimo, susitarimo projektas pateikiamas Parlamento pritarimui.

6. Remdamasis atsakingo komiteto pranešimu, Parlamentas, visų savo narių balsų dauguma duoda pritarimą dėl Europos valstybės prašymo tapti Europos Sąjungos nare.

83 Straipsnis

Tarptautiniai susitarimai

1. Jei ketinama pradėti derybas dėl tarptautinio susitarimo, įskaitant susitarimus tokiose specifinėse srityse kaip prekyba ar pinigų klausimai, sudarymo, atnaujinimo ar pakeitimo, atsakingas komitetas užtikrina, kad Komisija išsamiai, o prireikus, slaptai informuotų Parlamentą apie savo rekomendacijas dėl įgaliojimų derėtis.

2. Parlamentas, remdamasis atsakingo komiteto pasiūlymu, frakcijos ar mažiausiai trisdešimt septynių Parlamento narių prašymu, gali prašyti Tarybos nesuteikti leidimo pradėti derybas tol, kol jis, remdamasis atsakingo komiteto pranešimu, nepateiks savo pozicijos dėl siūlomų derybų įgaliojimų.

3. Iki numatytų derybų pradžios atsakingas komitetas pasiteirauja Komisijos, kokiu teisiniu pagrindu remiamasi sudarant 1 dalyje minimą tarptautinį susitarimą. Atsakingas komitetas, remdamasis 35 straipsniu, patikrina pasirinktą teisinį pagrindą. Jei Komisija nenurodo teisinio pagrindo arba jei kyla abejonių dėl jo pagrįstumo, taikomas 35 straipsnis.

4. Derybų metu Komisija ir Taryba reguliariai ir išsamiai, ir jei reikalinga, slaptai informuoja atsakingą komitetą apie derybų eigą.

5. Bet kuriuo derybų metu Parlamentas, remdamasis atsakingo komiteto pranešimu bei išnagrinėjęs atitinkamą pasiūlymą, pateiktą remiantis 114 straipsniu, gali teikti rekomendacijas, reikalaudamas, kad į jas būtų atsižvelgta prieš sudarant svarstomą tarptautinį susitarimą.

6. Baigus derybas, bet dar nepasirašius jokio susitarimo, susitarimo projekto kopija pateikiama Parlamento nuomonei ar pritarimui gauti. Pritarimo atveju taikoma 75 straipsnyje nustatyta tvarka.

7. Parlamentas teikia nuomonę arba duoda pritarimą dėl tarptautinio susitarimo sudarymo, atnaujinimo ar pakeitimo arba dėl Europos Bendrijų sudaryto finansinio protokolo vienu balsavimu balsavusiųjų dauguma. Susitarimo ar protokolo teksto pakeitimai nepriimami.

8. Parlamentui pateikus neigiamą nuomonę, Pirmininkas kreipiasi į Tarybą ir prašo nesudaryti nagrinėjamo susitarimo.

9. Jei Parlamentas neduoda savo pritarimo tarptautiniam susitarimui, Pirmininkas Tarybai praneša, kad susitarimas negali būti sudarytas.

84 Straipsnis

Kai, remiantis EB sutarties 300 straipsnio 2 dalimi, Komisija ir (ar) Taryba privalo nedelsiant ir išsamiai informuoti Parlamentą, Parlamente daromas pareiškimas, po kurio vyksta diskusijos. Parlamentas gali pateikti rekomendacijas, remiantis Darbo tvarkos taisyklių 83 ar 90 straipsniais.

13 SKYRIUS

ATSTOVAVIMAS SĄJUNGAI UŽSIENYJE IR BENDRA UŽSIENIO IR SAUGUMO POLITIKA

85 Straipsnis

Vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai skyrimas

1. Prieš skiriant vyriausiąjį įgaliotinį bendrai užsienio ir saugumo politikai, Pirmininkas, remdamasis ES sutarties 21 straipsniu, kviečia Tarybos pirmininką padaryti pareiškimą Parlamente. Tuo pačiu metu Parlamente kviečiamas padaryti pareiškimą ir Komisijos pirmininkas.

2. Skiriant naują vyriausiąjį įgaliotinį bendrai užsienio ir saugumo politikai remiantis EB sutarties 207 straipsnio 2 dalimi bet dar prieš jam oficialiai pradedant eiti pareigas, Pirmininkas pakviečia vyriausiąjį įgaliotinį padaryti pareiškimą atsakingame komitete ir atsakyti į jam pateiktus komiteto klausimus.

3. Po pareiškimo ir atsakymų, aptartų 1 ir 2 dalyse, Parlamentas, atsakingo komiteto iniciatyva arba vadovaudamasis 114 straipsniu, gali pateikti rekomendaciją.

86 Straipsnis

Specialių įgaliotinių bendrai užsienio ir saugumo politikai skyrimas

1. Jei Taryba ketina paskirti specialų įgaliotinį pagal ES sutarties 18 straipsnio 5 dalį, Pirmininkas, atsižvelgdamas į atsakingo komiteto prašymą, kviečia Tarybos atstovus padaryti pareiškimą bei atsakyti į klausimus dėl įgaliojimų, tikslų ir kitų su specialaus įgaliotinio užduotimis ir pareigomis susijusių dalykų.

2. Paskyrus specialų įgaliotinį, bet dar prieš jam pradedant eiti pareigas, paskirtas asmuo gali būti pakviestas padaryti pareiškimą ir atsakyti į klausimus atsakingame komitete.

3. Praėjus trims mėnesiams nuo šio klausymo, komitetas, remiantis 114 straipsniu, gali pasiūlyti priimti rekomendacijas, tiesiogiai susijusias su specialaus įgaliotinio pareiškimu ir jo atsakymais į klausimus.

4. Specialus įgaliotinis kviečiamas išsamiai ir nuolat informuoti Parlamentą apie praktinį savo įgaliojimų vykdymą.

87 Straipsnis

Vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai bei kitų specialių įgaliotinių pareiškimai

1. Mažiausiai keturis kartus per metus vyriausiasis įgaliotinis kviečiamas į Parlamentą padaryti pareiškimą. Taikomas 103 straipsnis.

2. Mažiausiai keturis kartus per metus vyriausiasis įgaliotinis kviečiamas atvykti į atsakingo komiteto posėdžius padaryti pareiškimą ir atsakyti į klausimus. Vyriausiasis įgaliotinis gali būti kviečiamas ir kitais atvejais, jei to pageidautų atsakingas komitetas arba paties vyriausiojo įgaliotinio iniciatyva.

3. Kai Taryba paskiria specialų įgaliotinį, turintį įgaliojimus dėl tam tikrų politikos klausimų, jis gali būti pakviestas padaryti pareiškimą atsakingame komitete Parlamento kvietimu arba savo paties iniciatyva.

88 Straipsnis

Tarptautinis atstovavimas

1. Skiriant Komisijos užsienio delegacijos vadovą, kandidatas gali būti pakviestas atvykti į atitinkamo Parlamento organo posėdį padaryti pareiškimą bei atsakyti į klausimus.

2. Per tris mėnesius nuo 1 dalyje minėto klausymo, atsakingas komitetas gali priimti rezoliuciją arba pateikti rekomendaciją, tiesiogiai susijusią su pareiškimu ir atsakymais į klausimus.

89 Straipsnis

Konsultavimasis su Parlamentu ir informacijos jam teikimas bendros užsienio ir saugumo politikos klausimais

1. Kai, remiantis ES sutarties 21 straipsniu, reikalinga konsultuotis su Parlamentu, klausimas perduodamas atsakingam komitetui, kuris, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 90 straipsniu, gali teikti rekomendacijas.

2. Atitinkami komitetai siekia užtikrinti, kad vyriausiasis įgaliotinis bendrai užsienio ir saugumo politikai, Taryba ir Komisija reguliariai ir laiku informuotų komitetą apie Sąjungos bendros užsienio ir saugumo politikos plėtrą ir įgyvendinimą, apie numatomas išlaidas kiekvienu atveju kai priimamas šioje srityje sprendimas, turintis finansinių padarinių, bei apie kitus su šios politikos veiksmų įgyvendinimu susijusius finansinius aspektus. Išimties tvarka, atsižvelgiant į Tarybos, Komisijos ar vyriausiojo įgaliotinio prašymą, posėdis gali būti uždaras.

3. Kartą per metus rengiamos diskusijos dėl Tarybos priimto patariamojo pobūdžio dokumento, kuriame pristatomi pagrindiniai Bendros užsienio ir saugumo politikos aspektai, esminiai pasirinkimai, taip pat jų finansinės pasekmės. Taikomos 103 straipsnyje išdėstytos procedūros.

(Taip pat žiūrėti 114 straipsnio išaiškinimą)

4. Taryba ir (arba) vyriausiasis įgaliotinis bei Komisija kviečiami į kiekvieną plenarinės sesijos diskusiją dėl užsienio, saugumo ir gynybos politikos klausimų.

90 Straipsnis

Rekomendacijos bendros užsienio ir saugumo politikos klausimais

1. Komitetas, atsakingas už bendrą užsienio ir saugumo politiką, gavęs pirmininkų sueigos leidimą arba pasiūlymą, pateiktą vadovaujantis 114 straipsniu, gali teikti Tarybai rekomendacijas savo kompetencijos ribose.

2. Skubos atveju, 1 dalyje minimą leidimą gali suteikti Pirmininkas, kuris taip pat gali leisti surengti nepaprastąjį atitinkamo komiteto posėdį.

3. Tvirtinant minėtas rekomendacijas, kurių rašytinis tekstas pateikiamas balsavimui, netaikomos 138 straipsnio nuostatos ir leistini žodiniai pakeitimai.

Netaikyti 138 straipsnio nuostatų yra leidžiama tik komiteto posėdžiuose ir tik skubos atvejais. Nei komiteto posėdžiuose, kurie nepaskelbti skubiais, nei plenariniuose posėdžiuose nuo 138 straipsnio nuostatų nukrypti negalima.

Nuostata, leidžianti pateikti pakeitimus žodžiu, reiškia, kad komiteto narys negali prieštarauti žodinių pakeitimų pateikimui balsuoti komitete.

4. Šiuo būdu sudarytos rekomendacijos įrašomos į ateinančios Parlamento mėnesinės sesijos darbotvarkę. Skubos atvejais, jei taip nusprendžia Pirmininkas, rekomendacijos gali būti įrašytos į jau vykstančios mėnesinės sesijos darbotvarkę. Rekomendacijos laikomos priimtomis, nebent jei iki mėnesinės sesijos pradžios mažiausiai trisdešimt septyni Parlamento nariai raštu pateikia prieštaravimą. Tokiu atveju komiteto rekomendacijos įrašomos į vykstančios mėnesinės sesijos darbotvarkę svarstymui ir balsavimui. Frakcija ar mažiausiai trisdešimt septyni Parlamento nariai gali pateikti pakeitimus.

91 Straipsnis

Žmogaus teisių pažeidimai

Kiekvienos mėnesinės sesijos metu, neprašant leidimo, visi atsakingi komitetai gali pateikti pasiūlymus dėl rezoliucijų dėl žmogaus teisių pažeidimo atvejų, vadovaujantis 90 straipsnio 4 dalyje išdėstyta tvarka.

14 SKYRIUS

POLICIJOS IR TEISMINIS BENDRADARBIAVIMAS BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE

92 Straipsnis

Informacijos apie policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose teikimas Parlamentui

1. Atsakingas komitetas užtikrina, kad Parlamentas būtų visapusiškai ir nuolat informuojamas apie policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose ir kad į Parlamento nuomonę būtų deramai atsižvelgta, Tarybai tvirtinant bendrąsias pozicijas, apibrėžiančias Sąjungos požiūrį konkrečiu klausimu pagal ES sutarties 34 straipsnio 2 dalies a punktą.

2. Išimties tvarka, Komisijos ar Tarybos prašymu, komitetas gali nuspręsti posėdžiauti uždarai.

3. Svarstymas, numatytas ES sutarties 39 straipsnio 3 dalyje, rengiamas pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatas.

93 Straipsnis

Konsultavimasis su Parlamentu dėl policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose

Konsultavimasis su Parlamentu, remiantis ES sutarties 34 straipsnio 2 dalies b, c ir d punktais, vykdomos pagal Darbo tvarkos taisyklių 34 — 37, 40, 41 ir 51 straipsnius.

Jei tinkama, pasiūlymo svarstymas gali būti įrašomas vėliausiai į paskutinio posėdžio darbotvarkę ir yra svarstomas iki termino, nustatyto vadovaujantis ES sutarties 39 straipsnio 1 dalimi.

Kai su Parlamentu konsultuojamasi dėl Tarybos sprendimo skirti Europolo direktorių ir valdybos narius. Mutatis mutandis taikomas Darbo tvarkos taisyklių 101 straipsnis.

94 Straipsnis

Rekomendacijos dėl policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose

1. Komitetas, atsakingas už policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose reikalus, gali pateikti rekomendacijas Tarybai dėl ES sutarties VI antraštinėje dalyje numatytų klausimų, gavęs pirmininkų sueigos leidimą ar remdamasis pagal Darbo tvarkos taisyklių 114 straipsnį pateiktu pasiūlymu.

2. Skubos atvejais 1 dalyje minėtas leidimas gali būti išduotas Pirmininko, kuris taip pat gali leisti sukviesti nepaprastąjį atitinkamo komiteto posėdį.

3. Taip parengtos rekomendacijos įrašomos į kitos Parlamento mėnesinės sesijos darbotvarkę. Mutatis mutandis taikoma 90 straipsnio 4 dalis

(Taip pat žiūrėti 114 straipsnio išaiškinimą.)

15 SKYRIUS

PAGRINDINIŲ PRINCIPŲ PAŽEIDIMAI

95 Straipsnis

Pažeidimo konstatavimas

1. Parlamentas, remdamasis specialiu atsakingo komiteto pranešimu, pagal 45 straipsnį, gali:

a)	balsuoti dėl motyvuoto pasiūlymo, kuriuo Taryba kviečiama veikti, vadovaujantis ES sutarties 7 straipsnio 1 dalimi;

b)	balsuoti dėl pasiūlymo, kuriuo Komisija ar valstybės narės kviečiamos pateikti pasiūlymą, remiantis ES sutarties 7 straipsnio 2 dalimi;

c)	balsuoti dėl pasiūlymo, kuriuo Taryba raginama veikti, vadovaujantis ES sutarties 7 straipsnio 3 dalimi arba atitinkamai to paties straipsnio 4 dalimi.

2. Parlamentui pranešama apie visus Tarybos prašymus duoti pritarimą dėl pasiūlymo, pateikto remiantis ES sutarties 7 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bei apie atitinkamos valstybės narės pateiktas pastabas. Parlamentas sprendžia dėl atsakingo komiteto pasiūlymo, išskyrus skubos ir kitaip pateisinamus atvejus.

3. Sprendimams pagal 1 ir 2 dalis, būtina dviejų trečdalių balsavusiųjų dauguma, kuri yra visų Parlamento narių dauguma.

4. Kai Parlamento prašoma duoti pritarimą pagal šio straipsnio 2 dalį, atsakingas komitetas gali pateikti lydintį pasiūlymą dėl rezoliucijos. Šiame pasiūlyme dėl rezoliucijos išdėstoma Parlamento nuomonė dėl šiurkščių valstybės narės padarytų pažeidimų, dėl jai taikytinų sankcijų ir dėl jų keitimo ar atšaukimo.

5. Atsakingas komitetas užtikrina, kad Parlamentas būtų išsamiai informuojamas arba, jei būtina, su juo būtų konsultuojamasi dėl tolesnių veiksmų, po to, kai Parlamentas pagal 3 dalies reikalavimus davė savo pritarimą. Tarybos prašoma pranešti apie tolesnius veiksmus. Parlamentas, atsižvelgdamas į atsakingo komiteto pasiūlymą, parengtą gavus pirmininkų sueigos leidimą, gali patvirtinti Tarybai skirtas rekomendacijas.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

VEIKLOS SKAIDRUMAS

96 Straipsnis

Parlamento veiklos skaidrumas

1. Parlamentas užtikrina kuo didesnį savo veiklos skaidrumą pagal ES sutarties 1 straipsnį, 3 straipsnio antrą pastraipą, 28 straipsnio 1 dalį ir 41 straipsnio 1 dalį, taip pat pagal EB sutarties 255 straipsnį bei pagal Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 42 straipsnį.

2. Europos Parlamente vykstančios diskusijos yra viešos.

3. Paprastai komitetų posėdžiai yra vieši. Tačiau komitetai gali nuspręsti darbotvarkės klausimus suskirstyti į viešai ir uždarai nagrinėjamus. Vėliausiai tai turi būti padaryta tvirtinant posėdžio darbotvarkę. Tačiau jei posėdis yra uždaras, komitetas gali leisti visuomenei susipažinti su šio posėdžio dokumentais ir protokolu, nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1-4 dalių.

4. Posėdžiai, kuriuose atsakingas komitetas nagrinėja prašymus dėl imunitetų pagal 7 straipsnį, visada yra uždari.

97 Straipsnis

Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais

1. Kiekvienas Sąjungos pilietis, kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, gyvenantis ar turintis valstybėje narėje užregistruotą būstinę, turi teisę susipažinti su Europos Parlamento dokumentais, remiantis EB sutarties 255 straipsniu bei atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 1049/2001 išdėstytus principus, sąlygas ir apribojimus bei vadovaujantis specialiosiomis šių Darbo tvarkos taisyklių nuostatomis.

Galimybė susipažinti su Parlamento dokumentais, kiek tai įmanoma, tuo pačiu būdu suteikiama ir kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims.

Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 publikuojamas kartu su Darbo tvarkos taisyklėmis.

2. Kalbant apie dokumentų prieinamumą, žodžiai „Parlamento dokumentai“ reiškia bet kokį turinį Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 3 straipsnio a punkto prasme, kurį parengė ar gavo Parlamento vadovai pagal I antraštinės dalies 2 skyrių, Parlamento organai, komitetai ir tarpparlamentinės delegacijos arba Parlamento sekretoriatas.

Atskirų Parlamento narių ar frakcijų parengti dokumentai šio straipsnio kontekste taip pat yra laikomi Parlamento dokumentais, jei jie buvo pateikti šių Darbo tvarkos taisyklių nustatyta tvarka.

Biuras nustato taisykles, užtikrinančias, kad visi Parlamento dokumentai būtų registruojami.

3. Parlamentas sukuria Parlamento dokumentų registrą. Teisės aktų leidybos ir kiti šių Darbo tvarkos taisyklių priede (12) nurodyti dokumentai, yra tiesiogiai prieinami visuomenei per registrą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001. Registre, kiek tai įmanoma, taip pat pateikiamos nuorodos į kitus Parlamento dokumentus.

Dokumentų, su kuriais galima tiesiogiai susipažinti, rūšys yra išvardintos sąraše, kurį tvirtina Parlamentas ir kuris pridedamas prie šių Darbo tvarkos taisyklių (13). Šiame sąraše nepaminėti įvairių rūšių dokumentai taip pat gali būti prieinami visuomenei.

Parlamento dokumentus, su kuriais negalima tiesiogiai susipažinti registre, galima gauti pateikus raštišką paraišką.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 nuostatas, biuras gali patvirtinti susipažinimo su dokumentais tvarką, kuri yra paskelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4. Biuras nusprendžia, kas bus atsakingas už pirminių paraiškų tvarkymą (Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 7 straipsnis) ir priima sprendimus dėl kartotinių paraiškų (Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnis) bei dėl susipažinimo su slapto pobūdžio dokumentais (Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 9 straipsnis).

5. Pirmininkų sueiga paskiria Parlamento atstovus tarpinstituciniame komitete, įsteigtame pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 15 straipsnio 2 dalį.

6. Vienas iš pirmininko pavaduotojų yra atsakingas už paraiškų dėl galimybės susipažinti su dokumentais tvarkymo priežiūrą.

7. Atsakingas Parlamento komitetas, remdamasis iš biuro bei kitų šaltinių gauta informacija, paruošia metinę ataskaitą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 17 straipsnyje, ir pristato ją plenarinio posėdžio metu.

Atsakingas komitetas taip pat nagrinėja ir įvertina kitų institucijų ir agentūrų patvirtintas ataskaitas, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 17 straipsniu.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

SANTYKIAI SU KITOMIS INSTITUCIJOMIS IR ORGANAIS

1 SKYRIUS

PASKYRIMAI

98 Straipsnis

Komisijos pirmininko rinkimai

1. Tarybai sutarus dėl Komisijos pirmininko kandidatūros, Pirmininkas pakviečia kandidatą padaryti pareiškimą Parlamente ir pristatyti politines gaires. Po šio pareiškimo vyksta diskusijos.

Taryba kviečiama dalyvauti diskusijose.

2. Parlamentas patvirtina arba atmeta teikiamą kandidatūrą balsavusiųjų dauguma.

Balsuojama slaptu balsavimu.

3. Jei kandidatas išrenkamas, Parlamento Pirmininkas apie tai praneša Tarybai ir paprašo, kad ji ir išrinktas Komisijos pirmininkas bendru sutarimu teiktų komisarų kandidatūras.

4. Jei Parlamentas kandidato nepatvirtina, Pirmininkas prašo Tarybos teikti naują kandidatūrą.

99 Straipsnis

Komisijos rinkimai

1. Pasitaręs su išrinktu Komisijos pirmininku, Pirmininkas kviečia Komisijos išrinkto pirmininko ir Tarybos siūlomus kandidatus į komisarus atvykti į atitinkamus komitetus pagal numatomas jų kompetencijos sritis. Šie klausymai yra vieši.

2. Komitetas pakviečia kandidatą padaryti pareiškimą ir atsakyti į klausimus.

3. Išrinktas pirmininkas pristato komisarų kolegiją ir jos programą per Parlamento posėdį, į kurį kviečiami visi Tarybos nariai. Po pareiškimo vyksta diskusijos.

4. Baigiant diskusijas bet kuri frakcija ar mažiausiai trisdešimt septyni Parlamento nariai gali pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos. Taikomos 103 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys.

Pasibaigus balsavimui dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos, Parlamentas išrenka arba atmeta Komisiją balsavusiųjų dauguma.

Vyksta vardinis balsavimas.

Parlamentas gali atidėti balsavimą iki kito posėdžio.

5. Pirmininkas praneša Tarybai apie Komisijos išrinkimą arba atmetimą.

6. Komisijos kadencijos metu pasikeitus jos sudėčiai atitinkami komisarai kviečiami atvykti į komitetus, atsakingus už jų kompetencijos sritį.

100 Straipsnis

Siūlymas pareikšti nepasitikėjimą Komisija

1. Siūlymą pareikšti nepasitikėjimą Komisija pirmininkui gali įtekti viena dešimtoji visų Parlamento narių.

2. Siūlymas vadinamas „siūlymu pareikšti nepasitikėjimą“ ir turi būti motyvuotas. Jis perduodamas Komisijai.

3. Tik gavęs siūlymą, Pirmininkas informuoja Parlamento narius, kad buvo pateiktas siūlymas pareikšti nepasitikėjimą.

4. Diskusijos dėl nepasitikėjimo pareiškimo prasideda ne anksčiau kaip praėjus dvidešimt keturioms valandoms po to, kai apie tokio siūlymo pateikimą buvo pranešta Parlamento nariams.

5. Dėl tokio siūlymo balsuojama vardiniu būdu, ir balsavimas vyksta ne anksčiau kaip praėjus keturiasdešimt aštuonioms valandoms nuo diskusijų šiuo klausimu pradžios.

6. Vėliausiai diskusijos ir balsavimas vyksta per artimiausią mėnesinę sesiją po nepasitikėjimo pareiškimo.

7. Siūlymas pareikšti nepasitikėjimą priimamas dviem trečdaliais balsavusių Parlamento narių, sudarančių visų Parlamento narių daugumą. Apie balsavimo rezultatus pranešama Tarybos pirmininkui ir Komisijos pirmininkui.

101 Straipsnis

Audito Rūmų narių skyrimas

1. Kandidatai į Audito Rūmų narius kviečiami padaryti pareiškimą atsakingame komitete ir atsakyti į komiteto narių klausimus. Komitetas balsuoja atskirai dėl kiekvienos kandidatūros slaptu balsavimu.

2. Atsakingas komitetas Parlamentui teikia rekomendacijas dėl siūlomų kandidatų paskyrimo, parengdamas pranešimą, kuriame išdėstomi pasiūlymai dėl sprendimo dėl kiekvienos kandidatūros.

3. Balsavimas turi įvykti per du mėnesius nuo kandidatūrų siūlymo, jei Parlamentas nenusprendžia kitaip, remdamasis atsakingo komiteto, frakcijos ar mažiausiai trisdešimt septynių Parlamento narių prašymu. Parlamentas slaptu balsavimu balsuoja atskirai dėl kiekvienos kandidatūros ir sprendžia balsavusiųjų dauguma.

4. Jei dėl vienos atskiros kandidatūros paskyrimo Parlamentas priima neigiamą nuomonę, Pirmininkas prašo Tarybos atšaukti kandidatūrą ir siūlyti Parlamentui naują kandidatą.

102 Straipsnis

Europos centrinio banko vykdomosios valdybos narių skyrimas

1. Kandidatai į Europos centrinio banko vykdomosios valdybos pirmininko vietą kviečiami padaryti pareiškimą atsakingame komitete ir atsakyti į komiteto narių klausimus.

2. Atsakingas komitetas Parlamentui paruošia rekomendacijas dėl pritarimo kandidatūroms.

4. Jei Parlamentas priima neigiamą nuomonę, Pirmininkas prašo Tarybos atšaukti kandidatūrą ir siūlyti Parlamentui naują kandidatą.

5. Ta pati procedūra taikoma dėl pirmininko pavaduotojo kandidatūros bei kitų Europos centrinio banko vykdomosios valdybos narių kandidatūrų.

2 SKYRIUS

PAREIŠKIMAI

103 Straipsnis

Komisijos, Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos pareiškimai

1. Komisijos, Tarybos ar Europos Vadovų Tarybos nariai bet kuriuo metu gali paprašyti Pirmininko leisti jiems padaryti pareiškimą. Pirmininkas nusprendžia, kada toks pareiškimas gali būti padarytas ir ar po jo vyks diskusijos, ar bus skirtas pusvalandis Parlamento narių trumpiems ir glaustiems klausimams.

2. Kai į darbotvarkę įtraukiamas pareiškimas su diskusijomis, Parlamentas nusprendžia, ar diskusijos užbaigiamos rezoliucijos priėmimu. Tai netaikoma, jei šios ar ateinančios mėnesinės sesijos posėdyje yra numatytas pranešimas dėl to paties klausimo, nebent jei dėl ypatingų priežasčių Pirmininkas pasiūlytų priešingai. Jei Parlamentas nusprendžia diskusijas užbaigti rezoliucijos priėmimu, komitetas, frakcija ar mažiausiai trisdešimt septyni Parlamento nariai gali pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos.

3. Dėl pasiūlymų dėl rezoliucijos balsuojama tą pačią dieną. Pirmininkas sprendžia dėl galimų išimčių. Leidžiami paaiškinimai dėl balsavimo.

4. Bendras pasiūlymas dėl rezoliucijos pakeičia ankstesnius ją pasirašiusių Parlamento narių, bet ne kitų komitetų, frakcijų ar Parlamento narių pasiūlymus dėl rezoliucijų.

5. Priėmus rezoliuciją, jokie kiti pasiūlymai balsavimui nebeteikiami, išskyrus išimtinius atvejus, kai Pirmininkas nusprendžia priešingai.

104 Straipsnis

Komisijos sprendimų paaiškinimai

Pasitaręs su pirmininkų sueiga, Pirmininkas gali pakviesti Komisijos pirmininką, atsakingą už ryšius su Europos Parlamentu komisarą, arba, taip susitarus, kitą komisarą padaryti pareiškimą Parlamente po kiekvieno Komisijos posėdžio ir paaiškinti pagrindinius priimtus sprendimus. Po pareiškimo vyksta mažiausiai trisdešimties minučių diskusija, kurios metu Parlamento nariai gali pateikti trumpus ir glaustus klausimus.

105 Straipsnis

Audito Rūmų pareiškimai

1. Dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo ar dėl Parlamento veiklos biudžeto priežiūros srityje Audito Rūmų pirmininkas gali būti pakviestas pristatyti komentarus, esančius metų pranešime, specialiuose pranešimuose ar Rūmų pateiktose nuomonėse arba paaiškinti Rūmų darbo programą.

2. Parlamentas gali nuspręsti surengti atskirą diskusiją bet kuriuo klausimu, iškeltu tokiuose pareiškimuose, dalyvaujant Komisijos ir Tarybos atstovams, ypač jei buvo pranešta apie neatitikimus finansų apskaitos srityje.

106 Straipsnis

Europos centrinio banko pareiškimai

1. Europos centrinio banko pirmininkas Parlamentui pristato banko metinį pranešimą apie Europos centrinių bankų sistemos veiklą ir praėjusių bei einamųjų metų pinigų politiką.

2. Po šio pristatymo vyksta bendroji diskusija.

3. Europos centrinio banko pirmininkas mažiausiai keturis kartus per metus kviečiamas atvykti į atsakingo komiteto posėdžius padaryti pareiškimą ir atsakyti į klausimus.

4. Europos centrinio banko vykdomosios valdybos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir kiti nariai kviečiami atvykti ir į papildomus posėdžius, jiems patiems ar Parlamentui paprašius.

5. Posėdžių pagal 3 ir 4 dalis stenograma parengiama oficialiomis kalbomis.

107 Straipsnis

Rekomendacijos dėl ekonominės politikos bendrų gairių

1. Komisijos rekomendacijos dėl valstybių narių ir Bendrijos ekonominės politikos bendrų gairių pateikiamos atsakingam komitetui, kuris parengia pranešimą ir jį pateikia Parlamentui.

2. Taryba kviečiama informuoti Parlamentą apie savo rekomendacijas ir Europos Vadovų Tarybos priimtą poziciją.

3 SKYRIUS

KLAUSIMAI TARYBAI, KOMISIJAI IR EUROPOS CENTRINIAM BANKUI

108 Straipsnis

Klausimai, į kuriuos atsakoma žodžiu ir dėl kurių diskutuojama

1. Klausimus Tarybai ar Komisijai su prašymu įrašyti juos į Parlamento darbotvarkę gali pateikti komitetas, frakcija ar ne mažiau kaip trisdešimt septyni Parlamento nariai.

Šie klausimai raštu pateikiami Pirmininkui, kuris juos nedelsiant perduoda pirmininkų sueigai.

Pirmininkų sueiga nusprendžia, ar šie klausimai įrašomi į darbotvarkę ir kokia eilės tvarka. Klausimai, kurie per tris mėnesius nuo jų pateikimo neįrašomi į Parlamento darbotvarkę, anuliuojami.

2. Komisijai skirti klausimai turi būti perduoti šiai institucijai mažiausiai prieš savaitę iki posėdžio, į kurio darbotvarkę jie įrašomi. Klausimai Tarybai turi būti perduoti mažiausiai prieš tris savaites iki minėtos datos.

3. Jei klausimai, susiję su sritimis, numatytomis ES sutarties 17 ir 34 straipsniuose, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas netaikomas. Taryba turi pateikti atsakymą per tokį terminą, kad Parlamentas būtų tinkamai informuotas.

4. Vienam klausimo teikėjui suteikiamos penkios minutės klausimui pateikti. Atsako vienas atitinkamos institucijos narys.

Klausimo teikėjas gali pasinaudoti visu minėtu kalbėjimui skirtu laiku.

5. 103 straipsnio 2-5 dalys taikomos mutatis mutandis.

109 Straipsnis

Klausimų valanda

1. Klausimų Komisijai ir Tarybai valanda rengiama per kiekvieną Parlamento mėnesinę sesiją tuo metu, kurį Parlamentas nustato remdamasis pirmininkų sueigos pasiūlymu. Atskiras laikas gali būti numatytas klausimams Komisijos pirmininkui ir atskiriems jos nariams.

2. Vienos Parlamento mėnesinės sesijos metu Parlamento narys gali pateikti ne daugiau kaip vieną klausimą Tarybai ir Komisijai.

3. Klausimai pateikiami Pirmininkui raštu, ir jis nusprendžia, ar jie yra priimtini ir kokia tvarka bus pateikti. Klausimo teikėjui apie sprendimą pranešama nedelsiant.

4. Detali tvarka apibrėžiama gairėse (14).

110 Straipsnis

Klausimai, į kuriuos atsakoma raštu

1. Bet kuris Parlamento narys Tarybai ar Komisijai gali pateikti klausimus, į kuriuos atsakoma raštu. Už tokių klausimų turinį asmeniškai atsako jų teikėjai.

2. Klausimai pateikiami Pirmininkui raštu, ir jis perduoda juos atitinkamai institucijai.

3. Jei per nustatytą terminą į pateiktą klausimą atsakymas negaunamas, klausimo teikėjo prašymu šis klausimas įrašomas į artimiausio atsakingo komiteto posėdžio darbotvarkę. 109 Straipsnis taikomas mutatis mutandis.

4. Klausimai, į kuriuos būtina atsakyti nedelsiant ir kuriems nereikalingas išsamus tyrimas (prioritetiniai klausimai), atsakomi per tris savaites nuo jų perdavimo atitinkamai institucijai. Kiekvienas Parlamento narys per mėnesį gali pateikti po vieną prioritetinį klausimą.

Į kitus, neprioritetinius klausimus, atsakoma per šešias savaites nuo jų perdavimo atitinkamai institucijai.

Parlamento nariai pažymi, kokio tipo klausimą jie pateikia. Galutinį sprendimą priima Pirmininkas.

5. Klausimai ir atsakymai spausdinami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

111 Straipsnis

Klausimai Europos centriniam bankui, į kuriuos atsakoma raštu

1. Bet kuris Parlamento narys gali pateikti klausimą Europos centriniam bankui, į kurį atsakoma raštu.

2. Tokie klausimai pateikiami raštu atsakingo komiteto pirmininkui, kuris juos perduoda Europos centriniam bankui.

3. Klausimai su atsakymais skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4. Klausimas, į kurį negaunamas atsakymas iki nustatytos datos, jo autoriaus prešymu, įrašomas į atsakingo komiteto kito posėdžio su Europos centrinio banko pirmininku darbotvarkę.

4 SKYRIUS

KITŲ INSTITUCIJŲ PRANEŠIMAI

112 Straipsnis

Metiniai pranešimai ir kiti kitų institucijų pranešimai

1. Metiniai pranešimai ir kiti kitų institucijų pranešimai, dėl kurių, remiantis Sutartimis, būtina konsultuotis su Europos Parlamentu arba, remiantis kitais teisės aktais, reikalinga Europos Parlamento nuomonė, pristatomi pateikiant pranešimą plenariniame posėdyje.

2. Metiniai pranešimai ir kiti kitų institucijų pranešimai, kuriems netaikoma šio straipsnio 1 dalis, perduodami atitinkamam komitetui, kuris gali pasiūlyti parengti pranešimą remiantis 45 straipsniu.

5 SKYRIUS

REZOLIUCIJOS IR REKOMENDACIJOS

113 Straipsnis

Pasiūlymai dėl rezoliucijų

1. Kiekvienas Parlamento narys gali pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl Europos Sąjungos veiklos sričiai priklausančio klausimo.

Pasiūlymas negali būti ilgesnis kaip 200 žodžių.

2. Atsakingas komitetas nusprendžia, kokią procedūrą taikyti.

Jis gali sujungti šį pasiūlymą dėl rezoliucijos su kitais pasiūlymais dėl rezoliucijų ar pranešimais.

Jis gali priimti nuomonę ir išdėstyti ją laiško forma.

Remiantis 45 straipsniu, jis gali nuspręsti parengti pranešimą.

3. Pasiūlymo dėl rezoliucijos autoriams pranešama apie komiteto ir pirmininkų sueigos sprendimus.

4. Pranešime pateikiamas pasiūlymo dėl rezoliucijos tekstas.

5. Kitoms Europos Sąjungos institucijoms adresuotas ir laiško forma išdėstytas nuomones perduoda Pirmininkas.

6. Pagal 103 straipsnio 2 dalį, 108 straipsnio 5 dalį ar 115 straipsnio 2 dalį pateikto pasiūlymo dėl rezoliucijos autorius arba autoriai gali jį atšaukti iki galutinio balsavimo.

7. Pagal šio straipsnio 1 dalį pateikto pasiūlymo dėl rezoliucijos autorius, autoriai ar pirmas jį pasirašęs asmuo gali jį atšaukti iki atsakingo komiteto sprendimo parengti pranešimą pagal šio straipsnio 2 dalį.

Kai komitetas nusprendžia parengti pranešimą, tik jis pats gali atšaukti pasiūlymą iki galutinio balsavimo.

8. Frakcija, komitetas ar tiek pat Parlamento narių, kiek reikia pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos, gali vėl iš karto pateikti atšauktą pasiūlymą.

Komitetai turi užtikrinti, kad dėl pasiūlymų dėl rezoliucijų, pateiktų pagal šį straipsnį ir atitinkančių išdėstytus reikalavimus, būtų imtasi tolesnių veiksmų ir kad jie būtų tinkamai nurodyti galutiniuose dokumentuose.

114 Straipsnis

Rekomendacijos Tarybai

1. Frakcija arba mažiausiai trisdešimt septyni Parlamento nariai gali pateikti pasiūlymą dėl rekomendacijos Tarybai dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja ES sutarties V ir VI antraštinės dalys arba, jei su Parlamentu nebuvo konsultuotasi dėl tarptautinio susitarimo, kaip numatyta Darbo tvarkos taisyklių 83 ir 84 straipsniuose.

2. Tokie pasiūlymai perduodami nagrinėti atsakingam komitetui.

Reikalui esant, komitetas perduoda šį klausimą Parlamentui, remdamasis šiose Darbo tvarkos taisyklėse išdėstytomis procedūromis.

3. Rengdamas pranešimą, atsakingas komitetas Parlamentui pateikia pasiūlymą dėl rekomendacijos Tarybai kartu su trumpa aiškinamąja dalimi ir, reikalui esant, komitetų, su kuriais buvo konsultuotasi, nuomones.

Šios dalies taikymui išankstinis pirmininkų sueigos leidimas nereikalingas.

4. Taikomos 90 ir 94 straipsnio nuostatos.

115 Straipsnis

Diskusijos dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų

1. Komitetas, tarpparlamentinė delegacija, frakcija ar mažiausiai trisdešimt septyni Parlamento nariai gali raštu prašyti Pirmininko surengti diskusiją dėl svarbių žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų (130 straipsnio 3 dalis).

2. Remdamasi 1 dalyje minėtais prašymais ir vadovaudamasi III priedo nuostatomis, pirmininkų sueiga sudaro sąrašą klausimų, įrašytinų į galutinį darbotvarkės projektą kitai diskusijai dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų. Į darbotvarkę negalima įrašyti daugiau kaip trijų klausimų, įskaitant potemes.

Remdamasis 132 straipsnio nuostatomis, Parlamentas gali nuspręsti nenagrinėti į darbotvarkę įrašyto klausimo ir pakeisti jį kitu, nenumatytu klausimu. Pasiūlymai dėl rezoliucijų dėl pasirinktų klausimų pateikiami vėliausiai iki tos dienos vakaro, kada tvirtinama darbotvarkė. Pirmininkas nustato tikslų terminą, iki kada galima pateikti tokius pasiūlymus dėl rezoliucijų.

3. Visas frakcijų ar nepriklausomų narių kalbėjimo laikas paskirstomas remiantis 142 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka ir suteikiamas per diskusijas, kurios negali viršyti 60 minučių per vieną Parlamento mėnesinę sesiją.

Laikas, kurio lieka po pasiūlymų dėl rezoliucijų pristatymo, balsavimo dėl jų ir galimų Komisijos bei Tarybos atstovų kalbų, paskirstomas frakcijoms ir nepriklausomiems nariams.

4. Iš karto po diskusijų vyksta balsavimas. 163 straipsnis netaikomas.

Pirmininko ir pirmininkų sueigos atsakomybe, balsavimas pagal šį straipsnį gali būti bendras.

5. Jei dėl to paties klausimo pateikta du ar daugiau pasiūlymų dėl rezoliucijų, taikoma 103 straipsnio 4 dalyje išdėstyta procedūra.

6. Pirmininkas ir frakcijų pirmininkai gali nuspręsti, kad pasiūlymas dėl rezoliucijos būtų pateiktas balsavimui be diskusijų. Tokiam sprendimui reikia vieningo visų frakcijų pirmininkų sutikimo.

167, 168 ir 170 straipsnių nuostatos netaikomos pasiūlymams dėl rezoliucijų, įrašytiems į darbotvarkę diskusijai dėl žmogaus teisių, teisinės valstybės ir demokratijos pažeidimo atvejų.

Pasiūlymai dėl rezoliucijų diskusijoms dėl žmogaus teisių, demokratijos ir tesinės valstybės pažeidimo atvejų pateikiami tik po to, kai patvirtinamas svarstytinų klausimų sąrašas. Pasiūlymai dėl rezoliucijų, kurie lieka nenagrinėti diskusijoms skirtu laiku, yra anuliuojami. Ta pati tvarka taikoma ir tiems pasiūlymams dėl rezoliucijų, dėl kurių yra nepasiektas pagal 149 straipsnio 3 dalį reikalaujamas kvorumas. Parlamento nariai turi teisę dar kartą pateikti tuos pačius pasiūlymus nagrinėti komitetuose pagal 113 straipsnį arba kitos Parlamento mėnesinės sesijos diskusijose dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų.

Klausimas negali būti įrašytas į darbotvarkę diskusijoms dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų, jei jis jau yra įrašytas į tos mėnesinės sesijos darbotvarkę.

Jokia Darbo tvarkos taisyklių nuostata nesuteikia teisės rengti bendrų diskusijų dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos, pateikto pagal 2 dalies antros pastraipos nuostatas, ir dėl komiteto pranešimo tuo pačiu klausimu.

***

Kai, pagal 149 straipsnio 3 dalį, prašoma nustatyti, ar yra kvorumas, šis prašymas taikomas tik tam pasiūlymui dėl rezoliucijos, kuris pateikiamas balsavimui, ir netaikomas kitiems pasiūlymams.

116 Straipsnis

Rašytiniai pareiškimai

1. Ne daugiau kaip penki nariai gali raštu pateikti ne ilgesnį kaip 200 žodžių pareiškimą su Europos Sąjungos veikla susijusiu klausimu. Raštu pateikti pareiškimai spausdinami ir platinami oficialiomis kalbomis. Kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis jie yra įrašomi į registrą. Šis registras yra viešas ir jį galima rasti prie įėjimo į posėdžių salę per Parlamento mėnesines sesijas arba atitinkamoje kvestorių kolegijos nustatytoje vietoje tarp mėnesinių sesijų.

2. Bet kuris Parlamento narys gali pasirašyti po į registrą įrašytu pareiškimu.

3. Jei po pareiškimu pasirašo dauguma visų Parlamento narių, Pirmininkas apie tai praneša Parlamentui ir paskelbia pasirašiusiųjų pavardes protokole.

4. Parlamento mėnesinės sesijos pabaigoje toks pareiškimas perduodamas nurodytai institucijai kartu su pasirašiusiųjų pavardėmis. Tai užfiksuojama posėdžio, per kurį paskelbiamas pareiškimas, protokole. Pareiškimo paskelbimas protokole užbaigia procedūrą.

5. Rašytinis pareiškimas, kuris registre yra ilgiau kaip tris mėnesius ir po kuriuo nepasirašo mažiausiai pusė visų Parlamento narių, anuliuojamas.

117 Straipsnis

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto konsultacijos

1. Komitetas gali prašyti Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto konsultacijos dėl bendro pobūdžio ar specialių klausimų.

Komitetas nurodo terminą Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pateikti savo nuomonę.

2. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto konsultacijos prašymą Parlamentas tvirtina be diskusijų rengimo.

118 Straipsnis

Regionų komiteto konsultacijos

1. Komitetas gali paprašyti Regionų komiteto konsultacijos dėl bendro pobūdžio ar specialių klausimų.

Komitetas nustato terminą Regionų komitetui pateikti savo nuomonę.

2. Regionų komiteto konsultacijos prašymą Parlamentas tvirtina be diskusijų rengimo.

119 Straipsnis

Prašymai Europos agentūroms

1. Kai Parlamentas turi teisę pateikti prašymą Europos agentūrai, kiekvienas Parlamento narys gali raštu pateikti tokį prašymą Parlamento Pirmininkui. Tokie prašymai turi būti susiję su atitinkamos agentūros misija, prie jų pridedama bendra informacija, paaiškinanti klausimo esmę ir Bendrijos interesą.

2. Pasikonsultavęs su atsakingu komitetu, Pirmininkas arba perduoda prašymą agentūrai, arba imasi kitų tinkamų veiksmų. Apie tai nedelsiant informuojamas prašymą pateikęs Parlamento narys. Visuose prašymuose, kuriuos Pirmininkas nusiunčia agentūrai, nurodomas atsakymo terminas.

3. Jei agentūra mano negalinti atsakyti į prašymą, kaip jis yra suformuluotas, ar siekia, kad jis būtų pakeistas, ji apie tai informuoja Pirmininką, kuris imasi atitinkamų veiksmų, jei reikia, pasikonsultavęs su atsakingu komitetu.

6 SKYRIUS

TARPINSTITUCINIAI SUSITARIMAI

120 Straipsnis

Tarpinstituciniai susitarimai

1. Parlamentas gali sudaryti susitarimus su kitomis institucijomis dėl Sutarčių taikymo, procedūrų tobulinimo ar jų darymo aiškesnėmis.

Tokie susitarimai gali būti sudaryti įvairiomis formomis: bendrų deklaracijų, pasikeitimų laiškais, elgesio kodeksų ar kitų atitinkamų dokumentų forma. Juos pasirašo Pirmininkas po to, kai juos išnagrinėja už konstitucinius reikalus atsakingas komitetas ir kai jiems pritaria Parlamentas. Informavimo tikslais jie gali būti pridėti prie Darbo tvarkos taisyklių.

2. Kai tokiais susitarimais numatoma keisti esamas procedūrines teises ar pareigas arba kurti naujas procedūrines teises ar pareigas Parlamento nariams ar jo organams, arba kitaip keisti ar aiškinti Darbo tvarkos taisykles, prieš pasirašymą jie perduodami nagrinėti atsakingam komitetui pagal 201 straipsnio 2-6 dalys.

7 SKYRIUS

KREIPIMASIS Į TEISINGUMO TEISMĄ

121 Straipsnis

Ieškiniai Teisingumo Teismui

1. Parlamentas, iki sutartyse ir Europos Teisingumo Teismo statute nurodytų terminų Europos Sąjungos institucijoms ir fiziniams ar juridiniams asmenims pareikšti ieškinius, išnagrinėja Bendrijos teisės aktus ir įgyvendinimo priemones, kad įsitikintų, jog buvo paisoma visų jo teisių.

2. Atsakingas komitetas pateikia Parlamentui pranešimą, jei reikia, žodinį, kai mano, kad buvo pažeistos Parlamento teisės.

3. Pirmininkas, vadovaudamasis atsakingo komiteto rekomendacija, Parlamento vardu pateikia ieškinį Teisingumo Teisme.

Kitos mėnesinės sesijos pradžioje posėdžio metu jis gali pateikti Parlamentui sprendimą dėl ieškinio palaikymo. Jei Parlamento nariai šiam ieškiniui nepritaria balsavusiųjų dauguma, Pirmininkas ieškinį atsiima.

Jei Pirmininkas pateikia ieškinį nepaisydamas priešingos atsakingo komiteto rekomendacijos, kitos mėnesinės sesijos pradžioje jis posėdžio metu pateikia Parlamentui sprendimą dėl ieškinio palaikymo.

122 Straipsnis

Tarybos neveikimo padariniai po to, kai buvo pritarta jos bendrajai pozicijai pagal bendradarbiavimo procedūrą

Jei per tris mėnesius ar, Tarybai sutinkant, daugiausiai per keturis mėnesius po to, kai remiantis EB sutarties 252 straipsniu Parlamentui perduodama bendroji pozicija, Parlamentas jos nei atmeta, nei pateikia jai pakeitimų, ir jei Taryba nepriima siūlomų teisės aktų vadovaudamasi bendrąja pozicija, Pirmininkas, pasikonsultavęs su komitetu, atsakingu už teisės klausimus, Parlamento vardu gali pateikti ieškinį Tarybai Europos Teisingumo Teisme pagal EB sutarties 232 straipsnį.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

RYŠIAI SU NACIONALINIAIS PARLAMENTAIS

123 Straipsnis

Keitimasis informacija, bendravimas ir abipusė pagalba

1. Parlamentas reguliariai informuoja valstybių narių nacionalinius parlamentus apie savo veiklą.

2. Pirmininkų sueiga gali suteikti Pirmininkui įgaliojimus tartis dėl abipusių paslaugų su nacionaliniais valstybių narių parlamentais ir siūlyti bet kokią kitą priemonę, galinčią palengvinti bendravimą su nacionaliniais parlamentais.

124 Straipsnis

Europos reikalų komitetų konferencija (COSAC)

1. Pirmininko siūlymu, pirmininkų sueiga skiria savo delegacijos narius į COSAC ir gali jiems suteikti įgaliojimus. Delegacijai vadovauja vienas pirmininko pavaduotojų, atsakingų už ryšių su nacionaliniais parlamentais palaikymą.

2. Kiti delegacijos nariai parenkami atsižvelgiant į COSAC susitikimo metu svarstomą temą bei į Parlamento bendrą politinę pusiausvyrą. Po kiekvieno susirinkimo delegacija pateikia pranešimą.

125 Straipsnis

Parlamentų konferencija

Pirmininkų sueiga skiria Parlamento delegacijos narius į visus konventus, konferencijas ar į kitus analogiškus organus, kuriuose dalyvauja parlamentų atstovai, ir suteikia savo delegacijai įgaliojimus pagal atitinkamas Parlamento rezoliucijas. Delegacija išsirenka savo pirmininką ir, esant reikalui, vieną ar daugiau pirmininko pavaduotojų.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

SESIJOS

1 SKYRIUS

PARLAMENTO SESIJOS

126 Straipsnis

Parlamento kadencija, sesijos, mėnesinės sesijos, posėdžiai

1. Parlamento kadencijos trukmė yra tokia pati kaip 1976 m. rugsėjo 20 d. Akte numatyta Parlamento nario kadencija.

2. Sesija tęsiasi vienus metus, kaip numatyta pirmiau minėtame Akte ir Sutartyse.

3. Mėnesinė sesija yra Parlamento susirinkimas, paprastai vykstantis kiekvieną mėnesį. Ji susideda iš kiekvieną dieną vykstančių posėdžių.

Tą pačią dieną vykstantys plenariniai Parlamento posėdžiai yra laikomi vienu posėdžiu.

127 Straipsnis

Parlamento sukvietimas

1. Parlamentas nekviečiamas susirenka kiekvienų metų antrą kovo antradienį ir pats nusprendžia dėl sesijos pertraukų trukmės.

2. Be to, Parlamentas nekviečiamas susirenka pirmą antradienį praėjus mėnesiui nuo 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto 10 straipsnio 1 dalyje numatyto periodo pabaigos.

3. Pirmininkų sueiga gali keisti pertraukų trukmę, patvirtintą vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, priimdama argumentuotą sprendimą likus ne mažiau kaip penkiolikai dienų iki pirmiau Parlamento nustatytos datos pradėti mėnesinę sesiją; ši data negali būti nukelta daugiau kaip penkiolika dienų.

4. Išimties tvarka, Parlamento narių daugumos, taip pat Komisijos ar Tarybos prašymu, Pirmininkas, pasikonsultavęs su pirmininkų sueiga, sukviečia Parlamento posėdį.

Parlamento Pirmininkas, pritarus pirmininkų sueigai, išimties tvarka gali sukviesti Parlamentą skubos atveju.

128 Straipsnis

Posėdžių vieta

1. Parlamento plenariniai posėdžiai ir jo komitetų posėdžiai vyksta Sutartyse nustatyta tvarka.

Siūlymams dėl papildomų mėnesinių sesijų Briuselyje, taip pat bet kokiems jų pakeitimams, pakanka balsavusiųjų narių daugumos.

2. Bet kuris komitetas gali nuspręsti reikalauti, kad vienas ar keli posėdžiai vyktų kitoje vietoje. Argumentuotas prašymas perduodamas Parlamento Pirmininkui, kuris jį pateikia biurui. Skubos atveju Pirmininkas gali pats priimti sprendimą. Jei biuras ar Pirmininkas atmeta prašymą, turi būti pateiktos atmetimo priežastys.

129 Straipsnis

Dalyvavimas posėdžiuose

1. Kiekvieno posėdžio metu Europos Parlamento nariai pasirašo dalyvaujančiųjų sąraše.

2. Europos Parlamento narių, pasirašiusių dalyvaujančiųjų sąraše, pavardės įrašomos į kiekvieno posėdžio protokolą.

2 SKYRIUS

PARLAMENTO DARBO TVARKA

130 Straipsnis

Darbotvarkės projektas

1. Prieš kiekvieną Parlamento mėnesinę sesiją pirmininkų sueiga parengia darbotvarkės projektą, remdamasi komitetų pirmininkų sueigos rekomendacijomis bei atsižvelgdama į suderintą metinę teisės aktų leidybos programą, nurodytą 33 straipsnyje.

Pirmininko kvietimu, Tarybos ir Komisijos atstovai gali dalyvauti pirmininkų sueigoje svarstant darbotvarkės projektą.

2. Darbotvarkės projekte gali būti nurodytas balsavimo dėl tam tikrų svarstytinų klausimų laikas.

3. Darbotvarkės projekte gali būti skirta laiko 115 straipsnyje nurodytoms vienai ar dviems, viso ne ilgiau kaip 60 minučių trunkančioms, diskusijoms apie žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimų atvejus.

4. Galutinis darbotvarkės projektas Parlamento nariams išdalijamas vėliausiai prieš tris valandas iki mėnesinės sesijos pradžios.

131 Straipsnis

Procedūra be svarstymo ir be pakeitimų

1. Visi komitete priimti pasiūlymai dėl teisės aktų (pirmajam svarstymui) ar su teisės aktų leidyba nesusiję pasiūlymai dėl rezoliucijų, jei prieš juos balsavo mažiau negu viena dešimtoji komiteto narių, įrašomi į Parlamento darbotvarkės projektą balsavimui be pakeitimų.

Dėl tokio klausimo balsuojama vieną kartą, nebent jei prieš parengiant galutinį darbotvarkės projektą frakcija arba atskiri Parlamento nariai, kartu sudarantys vieną dešimtąją visų Parlamento narių, raštu prašytų leisti pateikti pakeitimus šiam klausimui. Tokiu atveju Pirmininkas nustato pakeitimų pateikimo terminą.

2. Dėl klausimų, įrašytų į galutinį darbotvarkės projektą balsavimui be pakeitimų, nediskutuojama, nebent jei tvirtindamas darbotvarkę mėnesinės sesijos pradžioje Parlamentas nuspręstų kitaip, remdamasis pirmininkų sueigos pasiūlymu arba frakcijos ar mažiausiai trisdešimt septynių Parlamento narių prašymu.

3. Rengdama galutinę mėnesinės sesijos darbotvarkę, pirmininkų sueiga gali siūlyti įrašyti ir kitus klausimus be pakeitimų ar be svarstymo. Parlamentas, tvirtindamas darbotvarkę, negali priimti tokių pasiūlymų, jei likus mažiausiai valandai iki mėnesinės sesijos pradžios frakcija arba mažiausiai trisdešimt septyni Parlamento nariai dėl jų pateikia prieštaravimą raštu.

4. Jei nevyksta klausimo svarstymas, pranešėjas ar atsakingo komiteto pirmininkas prieš prasidedant balsavimui gali padaryti ne ilgiau kaip dvi minutes trunkantį pareiškimą.

132 Straipsnis

Darbotvarkės priėmimas ir jos keitimas

1. Kiekvienos mėnesinės sesijos pradžioje Parlamentas priima sprendimą dėl galutinio darbotvarkės projekto. Pasiūlymus dėl pakeitimų gali teikti komitetai, frakcijos arba mažiausiai trisdešimt septyni Parlamento nariai. Visus pasiūlymus dėl darbotvarkės pakeitimų Pirmininkas turi gauti mažiausiai prieš valandą iki mėnesinės sesijos pradžios. Pirmininkas gali suteikti žodį pasiūlymo teikėjui, vienam kalbėtojui „už“, ir vienam – „prieš“. Kiekviena kalba trunka ne ilgiau kaip vieną minutę.

2. Patvirtinus darbotvarkę, jokie jos pakeitimai negalimi, išskyrus atvejus pagal Darbo tvarkos taisyklių 134, 167 — 171 straipsnius arba remiantis Pirmininko pasiūlymu.

Jei procedūrinis pasiūlymas dėl darbotvarkės pakeitimų yra atmetamas, jis negali būti vėl pateiktas tos pačios mėnesinės sesijos metu.

3. Baigiantis posėdžiui, Pirmininkas paskelbia kito posėdžio datą, laiką ir jo darbotvarkę.

133 Straipsnis

Neeilinės diskusijos

1. Frakcija ar mažiausiai trisdešimt septyni Parlamento nariai gali prašyti į Parlamento darbotvarkę įrašyti neeilines diskusijas dėl labai svarbaus Europos Sąjungos politikos klausimo. Paprastai per vieną mėnesinę sesiją vyksta ne daugiau kaip viena neeilinė diskusija.

2. Prašymas surengti neeilinę diskusiją raštu pateikiamas Pirmininkui mažiausiai prieš tris valandas iki mėnesinės sesijos, kurios metu turėtų vykti šios diskusijos, pradžios. Balsavimas dėl šio prašymo vyksta mėnesinės sesijos pradžioje, kai Parlamentas tvirtina savo darbotvarkę.

3. Reaguodamas į įvykius, kurie vyksta po mėnesinės sesijos darbotvarkės patvirtinimo, Pirmininkas, pasitaręs su frakcijų pirmininkais, gali pasiūlyti surengti neeilines diskusijas. Dėl tokio pasiūlymo balsuojama posėdžio pradžioje arba numatytu balsavimo metu, Parlamento nariams apie tai pranešus mažiausiai prieš valandą.

4. Pirmininkas nustato, kada vyks tokios diskusijos. Bendras diskusijoms skirtas laikas neturi viršyti 60 minučių. Frakcijų ir nepriklausomų Parlamento narių kalbėjimo laikas paskirstomas vadovaujantis 142 straipsnio 2 ir 3 dalimis.

5. Diskusijos baigiamos nepriimant rezoliucijos.

134 Straipsnis

Skubos tvarka

1. Prašymą skubos tvarka surengti diskusijas dėl pasiūlymo, dėl kurio buvo konsultuotasi su Parlamentu pagal 40 straipsnio 1 dalį, Parlamentui gali pateikti Pirmininkas, komitetas, frakcija, mažiausiai trisdešimt septyni Parlamento nariai, Komisija arba Taryba. Šis prašymas pateikiamas raštu ir turi būti pagrįstas.

2. Gavęs prašymą surengti diskusijas skubos tvarka, Pirmininkas apie tai praneša Parlamentui. Balsavimas dėl šio prašymo vyksta kito posėdžio, po to kai apie šį prašymą buvo paskelbta Parlamentui, pradžioje, jei su pasiūlymu susijęs prašymas Parlamento nariams buvo išdalytas oficialiomis kalbomis. Jei dėl to paties klausimo gaunami keli prašymai surengti diskusijas skubos tvarka, dėl jų visų patenkinimo ar atmetimo sprendžiama bendrai.

3. Prieš balsavimą kalbėti ne ilgiau kaip po 3 minutes, gali tik prašymo teikėjas, vienas kalbėtojas „už“, ir vienas – „prieš“, bei atsakingo komiteto pirmininkas ir (arba) pranešėjas.

4. Klausimai, kuriems taikoma skubos tvarka, turi pirmenybę kitų darbotvarkės klausimų atžvilgiu. Pirmininkas nustato diskusijų ir balsavimo dėl jų laiką.

5. Diskusijos skubos tvarka gali būti organizuojamos ir nepateikus pranešimo arba, išimties atvejais, remiantis atsakingo komiteto žodiniu pranešimu.

135 Straipsnis

Bendros diskusijos

Sprendimas kartu rengti diskusijas dėl panašių ar iš esmės susijusių veiklos klausimų gali būti priimamas bet kuriuo metu.

136 Straipsnis

Terminai

Dėl dokumento teksto diskusijos nerengiamos ir dėl jo nebalsuojama, jei jis nebuvo išdalytas mažiausiai prieš dvidešimt keturias valandas, išskyrus 115 ir 134 straipsniuose nurodytus skubos atvejus.

3 SKYRIUS

BENDRA POSĖDŽIŲ ORGANIZAVIMO TVARKA

137 Straipsnis

Įėjimas į posėdžių salę

1. Į salę įleidžiami tik Parlamento nariai, Komisijos ar Tarybos nariai, Parlamento generalinis sekretorius, personalas, kuris salėje turi būti dėl savo pareigų pobūdžio, ir Europos Sąjungos ekspertai ar pareigūnai.

2. Į lankytojams skirtas vietas įleidžiami tik Pirmininko arba generalinio sekretoriaus deramai išduotus leidimus turintys asmenys.

3. Asmenys, esantys lankytojams skirtose vietose, turi sėdėti ir laikytis tylos. Jei lankytojai garsiai reiškia savo pritarimą ar nepasitenkinimą, tvarkdariai juos nedelsiant išprašo iš salės.

138 Straipsnis

Kalbos

1. Visi Parlamento dokumentai sudaromi oficialiomis kalbomis.

2. Visi Parlamento nariai turi teisę Parlamente kalbėti jų pasirinktomis oficialiomis kalbomis. Viena iš oficialių kalbų sakomos kalbos yra sinchroniškai verčiamos į visas oficialias kalbas ir į kitas kalbas, dėl kurių būtinumo nusprendžia biuras.

3. Komiteto ir delegacijos posėdžiuose žodžiu verčiama į tas ir iš tų oficialių kalbų, kurias vartoja ir kurių pareikalauja tikrieji ir pavaduojantys to komiteto ar delegacijos nariai.

4. Komiteto ar delegacijos posėdžiuose, vykstančiuose kitose nei įprasta darbo vietose, žodžiu verčiama į tas ir iš tų oficialių kalbų, kuriomis kalbantys nariai yra patvirtinę savo dalyvavimą posėdyje. Toks režimas išimtiniais atvejais gali būti lankstesnis, susitarus komiteto ar delegacijos nariams. Jei susitarti nepavyksta, sprendžia biuras.

Jei paskelbus balsavimo rezultatus nustatoma, kad esama nesutapimų tarp skirtingų kalbų versijų, Pirmininkas, remdamasis 164 straipsnio 5 dalimi, nusprendžia, ar paskelbtas rezultatas galioja. Jei jis paskelbia, kad rezultatas galioja, jis turi nuspręsti kurią versiją reikia laikyti priimta. Tačiau originalo versija negali visada būti laikoma oficialiu tekstu, kadangi gali pasitaikyti atvejų, kai visų kitų kalbų versijos skiriasi nuo originalo teksto.

139 Straipsnis

Pereinamosios nuostatos

1. Taikant 138 straipsnį, dėl 2004 m. gegužės 1 d. į Europos Sąjungą įstojusių valstybių narių oficialių kalbų nuo minėtos datos iki 2006 m. gruodžio 31 d. išimties tvarka būtina atsižvalgti į realiai turimus vertėjus žodžiu ir raštu bei reikalingą jų skaičių.

2. Kiekvieną ketvirtį generalinis sekretorius biurui pateikia išsamią ataskaitą apie pažangą, siekiant pilnai taikyti 138 straipsnį, ir jos kopiją nusiunčia visiems Parlamento nariams.

3. Remdamasis motyvuota biuro rekomendacija, Parlamentas gali bet kada nuspręsti panaikinti šį straipsnį anksčiau arba, baigiantis šio straipsnio 1 dalyje nurodytam terminui, pratęsti jo galiojimą.

140 Straipsnis

Dokumentų išdalijimas

Parlamento diskusijoms ir sprendimams skirti dokumentai atspausdinami ir išdalijami Parlamento nariams. Šių dokumentų sąrašas spausdinamas Parlamento posėdžių protokoluose.

Nepažeidžiant pirmosios pastraipos, Parlamento nariai ir frakcijos gali tiesiogiai naudotis Europos Parlamento vidaus kompiuterių sistema, kad susipažintų su visais nekonfidencialiais parengiamaisiais dokumentais (pranešimų projektais, rekomendacijų projektais, nuomonių projektais, darbiniais dokumentais, komitetuose pateiktais pakeitimais).

141 Straipsnis

Žodžio suteikimas ir kalbų turinys

1. Joks Parlamento narys negali kalbėti be Pirmininko kvietimo. Parlamento nariai kalba iš savo vietų ir kreipiasi į Pirmininką. Pirmininkas gali juos pakviesti kalbėti iš tribūnos.

2. Jei kalbėtojas nukrypsta nuo temos, Pirmininkas jį dėl to perspėja. Jei tos pačios diskusijos metu kalbėtojas įspėjamas du kartus, trečią kartą Pirmininkas gali uždrausti jam kalbėti ta tema šioje diskusijoje.

3. Be kitų drausminių įgaliojimų, Pirmininkas gali pareikalauti išbraukti iš protokolų tų Parlamento narių kalbas, kuriems nebuvo suteiktas žodis arba kurie viršijo jiems suteiktą laiką.

4. Niekas, išskyrus Pirmininką, negali pertraukti kalbėtojo. Vis dėlto gavęs Pirmininko leidimą, kalbėtojas gali leisti kitiems Parlamento nariams, Komisijos ar Tarybos atstovams, pateikti jam klausimų, susijusių su tam tikrais jo kalbos teiginiais.

142 Straipsnis

Kalbėjimo laiko paskirstymas

1. Pirmininkų sueiga gali pasiūlyti Parlamentui paskirstyti kalbėjimo per konkrečias diskusijas laiką. Parlamentas priima sprendimą dėl tokio pasiūlymo nesvarstydamas.

2. Laikas pranešimams skiriamas pagal šiuos kriterijus:

a)	pirmoji kalbėti skirto laiko dalis paskirstoma po lygiai visoms frakcijoms;

b)	kita kalbėjimo laiko dalis paskirstoma proporcingai pagal frakcijų narių skaičių;

c)	nepriklausomiems Parlamento nariams bendrai skiriamas laikas atitinka laiką, paskirtą kiekvienai frakcijai, remiantis a ir b punktais.

3. Kai bendras kalbėjimo laikas paskirstomas keliems darbotvarkės klausimams svarstyti, frakcijos informuoja Pirmininką, kiek laiko jos skirs kiekvienam klausimui aptarti. Pirmininkas užtikrina, kad būtų paisoma taip paskirstyto laiko.

4. Parlamento narys gali kalbėti ne ilgiau kaip vieną minutę šiais klausimais: protokolų, procedūrinių pasiūlymų, galutinio darbotvarkės projekto ar darbotvarkės pakeitimų.

5. Svarstant pranešimą, Komisija ir Taryba paprastai išklausomos iš karto po pranešimo pristatymo. Tačiau svarstant Komisijos pasiūlymą, Pirmininkas pirmiausiai suteikia žodį Komisijai ir paprašo trumpai pristatyti savo pasiūlymą. Svarstant Tarybos dokumentą, Pirmininkas gali suteikti pirmenybę kalbėti Tarybai. Abiem atvejais po minėtų kalbų žodis suteikiamas pranešėjams. Komisijos ir Tarybos atstovai gali kalbėti dar kartą, ypač atsakydami į Parlamento narių išsakytas mintis.

6. Nepažeisdamas EB sutarties 197 straipsnio nuostatų, Pirmininkas ieško būdų, kaip pasiekti sutarimą su Komisijos ir Tarybos atstovais dėl jų kalboms skiriamo laiko.

7. Per diskusijas nekalbėję Parlamento nariai gali ne daugiau kaip kartą per mėnesinę sesiją įteikti ne ilgesnį kaip 200 žodžių raštišką pareiškimą, kuris pridedamas prie diskusijų stenogramos.

143 Straipsnis

Kalbėtojų sąrašas

1. Parlamento nariai, kurie prašo leidimo kalbėti, įrašomi į kalbėtojų sąrašą tokia tvarka, kokia buvo gauti jų prašymai.

2. Pirmininkas kviečia Parlamento narius kalbėti ir užtikrina, kad iš eilės kalbėtų kuo įvairesnių politinių pažiūrų bei skirtingomis kalbomis kalbantys asmenys.

3. Vis dėlto pirmenybė gali būti suteikta atsakingo komiteto pranešėjui ir frakcijos vardu kalbantiems frakcijų pirmininkams arba juos pavaduojantiems asmenims, jei jie to prašo.

4. Parlamento narys negali kalbėti ta pačia tema daugiau kaip du kartus, išskyrus atvejus, kai tam gaunamas Pirmininko leidimas.

Vis dėlto atitinkamų komitetų pirmininkams ir pranešėjams, jų prašymu, suteikiama galimybė kalbėti. Tokios kalbos trukmę nustato Pirmininkas.

144 Straipsnis

Vienos minutės kalbos

Per pirmą kiekvienos mėnesinės sesijos posėdį ne ilgiau kaip pusvalandžiui Pirmininkas suteikia žodį Parlamento nariams, norintiems atkreipti Parlamento dėmesį į svarbius politikos klausimus. Kiekvienas Parlamento narys kalba ne ilgiau kaip vieną minutę. Tos pačios mėnesinės sesijos metu Pirmininkas gali skirti dar tiek pat laiko tokioms kalboms.

145 Straipsnis

Pareiškimai asmeniniu klausimu

1. Parlamento nario pareiškimas asmeniniu klausimu išklausomas pasibaigus diskusijai dėl aptariamo darbotvarkės klausimo arba tvirtinant posėdžio, su kuriuo susijęs Parlamento nario prašymas kalbėti, protokolą.

Kalbėtojas negali kalbėti diskusijose svarstytais klausimais, bet apsiriboja paneigdamas jo asmeniui skirtas ir diskusijų metu išsakytas pastabas ar jam priskirtą nuomonę arba patikslina paties išsakytas pastabas.

2. Pareiškimai asmeniniu klausimu trunka ne ilgiau kaip tris minutes, nebent Parlamentas nusprendžia kitaip.

146 Straipsnis

Tvarka salėje

1. Pirmininkas įspėja sesijos darbui trukdantį Parlamento narį.

2. Jei perspėtasis Parlamento narys toliau trukdo dirbti, Pirmininkas dar kartą paragina jį laikytis tvarkos, ir šis įspėjimas įrašomas į protokolą.

3. Jei ir toliau trukdoma dirbti, Pirmininkas gali pažeidėją išprašyti iš salės ir neleisti dalyvauti likusioje posėdžio dalyje. Generalinis sekretorius, į pagalbą pasitelkdamas salės tvarkdarius ir, jei būtina, Parlamento Apsaugos tarnybą, pasirūpina, kad ši drausminė priemonė būtų nedelsiant vykdoma.

147 Straipsnis

Parlamento narių pašalinimas

1. Labai rimtų trukdymų ir kenkimo Parlamento darbui atvejais Pirmininkas, oficialiai pranešęs, gali tuoj pat arba vėliausiai kitos mėnesinės sesijos metu pasiūlyti balsuoti dėl nepasitikėjimo; dėl to atitinkamas Parlamento narys nedelsiant pašalinamas iš salės nuo dviejų iki penkių dienų.

2. Dėl šios drausminės priemonės taikymo Parlamentas sprendžia Pirmininko nustatytu laiku: posėdžio, kai įvykdyti tvarkos pažeidimai, metu arba, jei tvarka pažeista už salės ribų, tuo metu, kai apie tai buvo informuotas Pirmininkas, arba vėliausiai kitos mėnesinės sesijos metu. Nusižengusiam Parlamento nariui suteikiama teisė išsakyti savo nuomonę Parlamente prieš balsavimą. Jam skiriamos ne daugiau kaip penkios minutės.

3. Dėl drausminių priemonių taikymo balsuojama be svarstymo, elektroniniu būdu. Prašymai, pateikti remiantis 149 straipsnio 3 dalimi bei 160 straipsnio 1 dalimi, yra nepriimtini.

148 Straipsnis

Šurmulys

Jei Parlamente kyla šurmulys, kuris trukdo Parlamento darbui, Pirmininkas nutraukia arba laikinai sustabdo posėdį, kol bus atstatyta tvarka. Jei Pirmininko neklausoma, jis palieka Pirmininko vietą. Šis veiksmas reiškia posėdžio sustabdymą. Posėdis tęsiamas Pirmininkui vėl jį sukvietus.

4 SKYRIUS

KVORUMAS IR BALSAVIMAS

149 Straipsnis

Kvorumas

1. Parlamentas svarsto, sprendžia dėl darbotvarkės ir tvirtina posėdžio protokolą, nepriklausomai kiek Parlamento narių dalyvauja posėdyje.

2. Kvorumas yra, jei į posėžių salę susirenka vienas trečdalis visų Parlamento narių.

3. Balsavimas yra teisėtas, koks bebūtų balsuojančiųjų skaičius, nebent jei prieš balsuojant, Pirmininkas išankstiniu, ne mažiau kaip trisdešimt septynių Parlamento narių prašymu, konstatuoja, kad kvorumo nėra. Jei balsavimas rodo, kad nebuvo kvorumo, balsavimas įrašomas į ateinančio posėdžio darbotvarkę.

Prašymą dėl kvorumo konstatavimo gali pateikti ne mažiau kaip trisdešimt septyni Parlamento nariai. Frakcijos vardu prašymas nepriimamas.

Nustatant balsavimo rezultatus, reikia atsižvelgti, remiantis šio straipsnio 2 dalimi, į visų posėdžių salėje esančių Parlamento narių skaičių ir, remiantis šio straipsnio 4 dalimi, visų Parlamento narių, paprašiusių konstatuoti kvorumą, skaičių. Šiuo tikslu negali būti naudojama elektroninė balsų skaičiavimo sistema. Posėdžių salės durys negali būti uždaromos.

Jeigu posėdžių salėje esančių Parlamento narių skaičiaus nepakanka kvorumui sudaryti, Pirmininkas neskelbia balsavimo rezultatų ir konstatuoja, kad kvorumas nesusidarė.

Šio straipsnio 3 dalies paskutinis sakinys netaikomas balsuojant dėl procedūrinių pasiūlymų, bet tik balsuojant dėl pačio turinio.

4. Paprašę konstatuoti kvorumą Parlamento nariai, remiantis šio straipsnio 2 dalimi, įskaitomi į posėdžių salėje esančių Parlamento narių skaičių, net jei jų nebėra posėdžių salėje.

5. Jei dalyvauja mažiau kaip trisdešimt septyni Parlamento nariai, Pirmininkas gali konstatuoti, kad kvorumo nėra.

150 Straipsnis

Pakeitimų pateikimas ir jų pristatymas

1. Atsakingas komitetas, frakcija ar ne mažiau kaip trisdešimt septyni Parlamento nariai gali teikti pakeitimus, kurie svarstomi plenarinio posėdžio metu.

Pakeitimai turi būti pateikti raštu ir pasirašyti jų autorių.

Pakeitimus teisės aktų leidybos dokumentams, 40 straipsnio 1 dalies prasme, gali lydėti trumpi pagrindimai. Už šiuos pagrindimus yra atsakingas jų autorius. Jie neteikiami balsuoti.

2. Nepažeidžiant 151 straipsnyje numatytų apribojimų, pakeitimu gali būti siekiama pakeisti bet kokią teksto dalį ir išbraukti, įterpti ar pakeisti vienus žodžius ar skaičius kitais.

Šiame ir 151 straipsnyje žodis „tekstas“ reiškia visą pasiūlymą dėl rezoliucijos, visą teisėkūros rezoliucijos projektą, visą pasiūlymą dėl sprendimo ar visą Komisijos pasiūlymą.

3. Pirmininkas nustato pakeitimų pateikimo terminą.

4. Pakeitimo autorius ar kitas Parlamento narys, kurį vietoj savęs paskiria pakeitimo autorius, gali pristatyti pakeitimą diskusijų metu.

5. Jei autorius savo pakeitimą atsiima, šis pakeitimas, jei jo nedelsdamas nepateikia kitas Parlamento narys, nebegalioja.

6. Nebent Parlamentas nuspręstų kitaip, pakeitimai teikiami balsuoti tik po to, kai jie buvo atspausdinti ir išdalyti visomis oficialiomis kalbomis. Pirmininkas tokio sprendimo priimti negali, jei su tuo nesutinka bent trisdešimt septyni Parlamento nariai.

Šiai daliai mutatis mutandis taikomas 139 straipsnis.

Gali būti pasiūlyta balsuoti dėl pakeitimų, žodžiu pateiktų komiteto posėdžio metu, nebent su tuo nesutiktų vienas iš komiteto narių.

151 Straipsnis

Pakeitimų priimtinumas

1. Pakeitimas yra nepriimtinas:

a)	jeigu jis nėra tiesiogiai susijęs su tekstu, kurį juo norima pakeisti;

b)	jeigu juo siekiama išbraukti visą tekstą arba visą tekstą pakeisti kitu;

c)	jeigu juo siekiama pakeisti daugiau negu vieną teksto, su kuriuo jis yra susijęs, straipsnį ar straipsnio dalį. Ši nuostata netaikoma kompromisiniams pakeitimams nei pakeitimams, kuriais siekiama pakeisti tą patį ar tuos pačius išsireiškimus visame tekste;

d)	jei paaiškėja, kad teksto, kurį pakeitimu norima pakeisti, nauja redakcija nereikalauja pakeitimų bent vienoje iš oficialių kalbų; šiuo atveju Pirmininkas su suinteresuotais asmenimis ieško tinkamo kalbinio sprendimo.

2. Visi pakeitimai, prieštaraujantys anksčiau priimtiems sprendimams dėl to paties teksto to paties balsavimo metu, atkrenta.

3. Pirmininkas sprendžia dėl pakeitimų priimtinumo.

Pirmininkas, spręsdamas dėl pakeitimų priimtinumo šio straipsnio 3 dalies pagrindu, remiasi ne tik šio straipsnio 1 ar 2 dalyse esančiomis nuostatomis, bet visomis Darbo tvarkos taisyklių nuostatomis.

4. Frakcija gali pateikti pasiūlymą dėl rezoliucijos, kaip alternatyvą kitam su teisės aktų leidyba nesusijusiam pasiūlymui dėl rezoliucijos, esančiam komiteto pranešime.

Šiuo atveju frakcija negali teikti pakeitimų atsakingo komiteto pasiūlymui dėl rezoliucijos. Frakcijos pasiūlymas dėl rezoliucijos negali būti ilgesnis negu atsakingo komiteto pasiūlymas dėl rezoliucijos. Parlamentui jis pateikiamas balsuoti vienu balsavimu ir be pakeitimų.

152 Straipsnis

Balsavimo procedūra

1. Balsuojant dėl pranešimų taikoma ši procedūra:

a)	pirmiausia balsuojama dėl galimų teksto, su kuriuo yra susijęs atsakingo komiteto pranešimas, pakeitimų;

b)	po to balsuojama dėl viso – pakeisto ar ne – teksto;

c)	vėliau balsuojama dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos ar teisėkūros rezoliucijos projekto pakeitimų;

d)	galiausiai balsuojama dėl viso pasiūlymo dėl rezoliucijos ar viso teisėkūros rezoliucijos projekto (galutinis balsavimas). Parlamentas nebalsuoja dėl pranešimo aiškinamosios dalies.

2. Antrojo svarstymo metu taikoma ši procedūra:

a)	jei nepateikiamas pasiūlymas atmesti ar pakeisti Tarybos bendrąją poziciją, laikoma, kad ji yra priimta, vadovaujantis 67 straipsniu;

b)	dėl pasiūlymo atmesti bendrąją poziciją balsuojama prieš balsuojant dėl pakeitimų (žr. 61 straipsnio 1 dalį);

c)	jei bendrajai pozicijai buvo pateikti keli pakeitimai, dėl jų balsuojama 155 straipsnyje nurodyta tvarka;

d)	kai Parlamente prasideda balsavimas, kuriuo siekiama iš dalies pakeisti bendrąją poziciją, papildomai balsuoti dėl viso teksto galima tik vadovaujantis 61 straipsnio 2 dalimi.

3. Trečiajam svarstymui taikoma 65 straipsnyje numatyta procedūra.

4. Kai vyksta balsavimas dėl teisės aktų tekstų ir dėl pasiūlymų dėl rezoliucijų, nesusijusių su teisės aktų leidyba, visų pirma, balsuojama dėl teksto dėstomosios dalies, po to, dėl nurodomosios ir konstatuojamosios teksto dalių. Pakeitimai, prieštaraujantys ankstesniam balsavimui, atkrenta.

5. Balsavimo metu kalbėti gali tik pranešėjas, trumpai pristatydamas savo komiteto poziciją dėl balsavimui pateiktų pakeitimų.

153 Straipsnis

Balsų pasiskirstymas po lygiai

1. 152 straipsnio 1 dalies b ar d punktuose numatyto balsavimo metu balsams pasiskirsčius po lygiai, visas tekstas grąžinamas komitetui. Ši procedūra taikoma ir 3 bei 7 straipsniuose numatytų balsavimų metu ir 177 bei 188 straipsniuose numatytų galutinių balsavimų metu, pastaraisiais atvejais klausimus perduodant svarstyti pirmininkų sueigai.

2. Jei, balsuojant dėl visos darbotvarkės (132 straipsnis), dėl viso posėdžio protokolo (172 straipsnis) ar dėl teksto, kuris pateikiamas balsavimui dalimis pagal 157 straipsnį, balsai pasiskirsto po lygiai, tekstas, dėl kurio balsuojama, laikomas priimtu.

3. Visais kitais atvejais, balsams pasiskirsčius po lygiai, nepažeidžiant straipsnių, kuriuose reikalaujama kvalifikuotos daugumos, tekstas ar pasiūlymas, dėl kurių balsuojama, laikomi atmestais.

154 Straipsnis

Balsavimo principai

1. Dėl pranešimų balsuojama atsakingo komiteto rekomendacijos pagrindu. Šis komitetas gali patikėti darbą savo pirmininkui ar pranešėjui.

2. Komitetas gali rekomenduoti dėl visų ar kai kurių pakeitimų balsuoti vienu metu, juos priimti, atmesti ar panaikinti.

Jis taip pat gali pasiūlyti kompromisinius pakeitimus.

3. Jei komitetas rekomenduoja dėl visų pakeitimų balsuoti vienu metu, šis balsavimas vyksta pirmiausia.

4. Jeigu komitetas pateikia kompromisinį pakeitimą, dėl pastarojo balsuojama pirmiausia.

5. Dėl pakeitimų, dėl kurių prašoma balsuoti vardiniu balsavimu, vyksta atskiras balsavimas.

6. Balsavimas dalimis neleistinas, kai balsuojama dėl visų pakeitimų vienu metu ar kai balsuojama dėl kompromisinio pakeitimo.

155 Straipsnis

Balsavimo dėl pakeitimų tvarka

1. Pakeitimai turi pirmenybę prieš tekstus, kuriems jie taikomi ir dėl jų balsuojama pirmiau nei dėl tekstų.

2. Jeigu du ar daugiau vienas su kitu nesuderinami pakeitimai taikomi tai pačiai teksto daliai, labiausiai nutolęs nuo pirminio teksto pakeitimas turi pirmumą ir dėl jo balsuojama pirmiausia. Jei priimamas šis pakeitimas, kiti pakeitimai atmetami. Jei jis atmetamas, balsuojama dėl kito pirmumą turinčio pakeitimo ir taip dėl visų kitų pakeitimų. Jei yra abejonių dėl pirmumo, sprendžia Pirmininkas. Jeigu atmetami visi pakeitimai, pradinis tekstas laikomas priimtu, nebent per nustatytą terminą paprašoma atskiro balsavimo.

3. Pirmininkas gali pasiūlyti pirmiausia balsuoti dėl pirminio teksto ar dėl mažiau nuo šio teksto nutolusio pakeitimo, prieš balsuojant dėl labiausiai nuo šio teksto nutolusio pakeitimo.

Jeigu vienas ar kitas pakeitimas surenka balsų daugumą, visi kiti to paties teksto pakeitimai atkrenta.

4. Išimties tvarka, Pirmininko siūlymu galima balsuoti dėl pakeitimų, pateiktų pasibaigus diskusijoms, jei tai yra kompromisiniai pakeitimai arba buvo iškilę techninių problemų. Kad galima būtų dėl jų balsuoti, Pirmininkas turi gauti Parlamento sutikimą.

Vadovaujantis 151 straipsnio 3 dalimi, Pirmininkas sprendžia dėl pakeitimų priimtinumo. Dėl kompromisinių pakeitimų, pateiktų pasibaigus diskusijoms, remiantis 155 straipsnio 4 dalimi, priimtinumo Pirmininkas sprendžia nagrinėdamas kiekvieną atvejį atskirai, atsižvelgdamas į šio pakeitimo kompromisinį pobūdį.

Paminėtini šie bendri priimtinumo kriterijai:

—	paprastai kompromisiniai pakeitimai negali būti susiję su tomis teksto dalimimis, dėl kurių nebuvo pateikta pakeitimų iki pakeitimų pateikimo termino pabaigos;

—	paprastai kompromisinius pakeitimus teikia frakcijos, atitinkamų komitetų pirmininkai ar pranešėjai, ar kitų pakeitimų autoriai;

—	paprastai, pateikus kompromisinį pakeitimą, atsiimami visi kiti dėl to paties klausimo pateikti pakeitimai.

Tik Pirmininkas gali pasiūlyti atsižvelgti į kompromisinius pakeitimus. Kad būtų galima pateikti pakeitimą balsavimui, Pirmininkas turi gauti Parlamento sutikimą. Jis pateikia klausimą, ar yra prieštaraujančių dėl to, kad būtų balsuojama dėl kompromisinio pakeitimo. Jeigu yra, Parlamentas sprendžia balsavusiųjų dauguma.

5. Kai atsakingas komitetas pateikia keletą pakeitimų tekstui, dėl kurio parengtas pranešimas, Pirmininkas pasiūlo balsuoti dėl jų visų vienu metu, nebent frakcija ar ne mažiau kaip trisdešimt septyni Parlamento nariai paprašo atskiro balsavimo arba pateikiami kiti pakeitimai.

6. Pirmininkas gali pasiūlyti balsuoti dėl kitų pakeitimų vienu metu, jei pakeitimai vienas kitą papildo. Šiuo atveju taikoma 5 dalyje numatyta procedūra. Tokių pakeitimų autoriai gali pasiūlyti balsuoti dėl visų pakeitimų vienu metu, kai jų pakeitimai papildo vienas kitą.

7. Priėmus ar atmetus tam tikrą pakeitimą, Pirmininkas gali nuspręsti balsuoti vienu metu dėl kitų pakeitimų, kurių turinys ar tikslai yra vienodi. Pirmininkas šiuo tikslu gali paprašyti išankstinio Parlamento sutikimo.

Šie pakeitimai gali būti susiję su skirtingomis pradinio teksto dalimis.

8. Dėl dviejų ar daugiau identiškų, bet skirtingų autorių pateiktų pakeitimų balsuojama kaip dėl vieno pakeitimo.

156 Straipsnis

Plenarinio posėdžio metu pateiktų pakeitimų nagrinėjimas komitete

Kai plenariniame posėdyje pateikiama svarstyti daugiau negu penkiasdešimt pranešimo pakeitimų, Pirmininkas, pasikonsultavęs su atsakingo komiteto pirmininku, gali jam pasiūlyti nagrinėti pakeitimus komitete. Pakeitimai, nesurinkę šiame etape vienos dešimtosios komiteto narių teigiamų balsų, neteikiami balsavimui plenarinio posėdžio metu.

157 Straipsnis

Balsavimas dalimis

1. Frakcija ar ne mažiau kaip trisdešimt septyni Parlamento nariai gali paprašyti balsuoti dalimis, kai tekste, dėl kurio siūloma balsuoti, yra dvi ar daugiau nuostatų ar jei jis yra susijęs su dviem ar daugiau klausimų, ar jei tekstą galima padalyti į keletą dalių, turinčių atskirą loginę prasmę ar savarankišką norminę vertę.

2. Šis prašymas turi būti pateiktas balsavimo išvakarėse, nebent Pirmininkas nustatytų kitą terminą. Tada Pirmininkas sprendžia dėl prašymo.

158 Straipsnis

Balsavimo teisė

Balsavimo teisė yra asmeninė teisė.

Parlamento nariai balsuoja individualiai ir asmeniškai.

Bet koks šio straipsnio pažeidimas bus laikomas rimtu trukdymu posėdžio darbui pagal 147 straipsnio 1 dalį ir sukels tame straipsnyje nurodytas teisines pasekmes.

159 Straipsnis

Balsavimas

1. Paprastai Parlamentas balsuoja rankos pakėlimu.

2. Jei Pirmininkas nusprendžia, kad balsavimo rezultatas kelia abejonių, Parlamentas balsuoja elektroniniu būdu. Elektroninei balsų skaičiavimo sistemai neveikiant, Parlamentas balsuoja nariams sėdint ir atsistojant.

3. Balsavimo rezultatai užrašomi.

160 Straipsnis

Vardinis balsavimas

1. Išskyrus 99 straipsnio 4 dalyje ir 100 straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus, vardiniu būdu balsuojama, jei to raštu balsavimo išvakarėse paprašė frakcija ar ne mažiau kaip trisdešimt septyni Parlamento nariai, nebent Pirmininkas būtų nustatęs kitą terminą.

2. Balsuojama abėcėlės tvarka pradedant burtų keliu nustatyta Parlamento nario pavarde. Pirmininkas balsuoja paskutinis.

Balsuojama garsiai tariant „taip“, „ne“ ar „susilaikau“. Sprendžiant, ar pasiūlymas turi būti priimtas ar atmestas, skaičiuojami tik balsai „už“ ir „prieš“. Pirmininkas nustato balsų skaičių ir paskelbia balsavimo rezultatus.

Balsavimo rezultatai įrašomi į posėdžio protokolą. Frakcijos sudaro balsavusiųjų Parlamento narių pavardžių sąrašą abėcėlės tvarka ir patikslina, kaip balsavo kiekvienas Parlamento narys.

161 Straipsnis

Elektroninis balsavimas

1. Pirmininkas gali bet kuriuo metu nuspręsti balsuoti dėl 159, 160 ir 162 straipsniuose numatytų balsavimo atvejų naudojantis elektronine balsų skaičiavimo sistema.

Jei naudotis elektronine balsų skaičiavimo sistema dėl techninių priežasčių yra neįmanoma, balsavimas vyksta 159 straipsnyje, 160 straipsnio 2 dalyje ar 162 straipsnyje numatyta tvarka.

Biuro nurodymai reglamentuoja šios sistemos naudojimo techninius aspektus.

2. Elektroninio balsavimo metu įrašomas tik skaitmenimis išreikštas rezultatas.

Tačiau jei, remiantis 160 straipsnio 1 dalimi, buvo pareikalauta balsuoti vardiniu būdu, balsavimo rezultatas įrašomas į posėdžio protokolą, nurodant balsavusiojo pavardę. Balsavusių Parlamento narių pavardžių sąrašą abėcėlės tvarka sudaro frakcijos.

3. Dalyvaujančių posėdyje Parlamento narių daugumos prašymu, vardinis balsavimas vyksta 160 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Kad būtų nustatyta reikalinga dauguma, gali būti panaudota šio straipsnio 1 dalyje nurodyta sistema.

162 Straipsnis

Slaptas balsavimas

1. Skyrimo į pareigas atveju balsuojama slaptai, nepažeidžiant 12 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies antros pastraipos nuostatų.

Skaičiuojant balsus, atsižvelgiama tik į biuletenius, kuriuose nurodytos kandidatūras iškėlusių narių pavardės

2. Slaptai balsuojama ir kai to reikalauja ne mažiau kaip penktadalis visų Parlamento narių. Prašymas turi būti pateiktas prieš prasidedant balsavimui.

3. Prašymas balsuoti slaptai turi pirmenybę prašymo balsuoti vardiniu būdu atžvilgiu.

4. Slapto balsavimo balsus skaičiuoja iš Parlamento narių tarpo burtų keliu paskirtų nuo dviejų iki šešių narių balsų skaičiavimo grupė.

Jei balsavimas vyksta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka, kandidatai negali būti paskirti balsų skaičiuotojais.

Slaptai balsavusių Parlamento narių pavardės įrašomos į posėdžio, kurio metu vyko balsavimas, protokolą.

163 Straipsnis

Paaiškinimai dėl balsavimo

1. Pasibaigus bendroms diskusijoms, kiekvienas Parlamento narys gali pateikti ne ilgesnį kaip vienos minutės paaiškinimą žodžiu dėl galutinio balsavimo arba pateikti ne daugiau kaip 200 žodžių apimties paaiškinimą raštu, kuris įrašomas į posėdžio stenogramą.

Frakcija gali pateikti ne ilgesnį kaip dviejų minučių paaiškinimą dėl balsavimo.

Prasidėjus pirmajam paaiškinimui dėl balsavimo, nepriimamas joks kitas prašymas paaiškinti balsavimą.

Paaiškinimai dėl galutinio balsavimo priimtini dėl visų Parlamentui pateiktų klausimų. Žodžiai „galutinis balsavimas“ jokiu būdu neapsprendžia balsavimo rūšies, bet reiškia, jog tai yra paskutinis balsavimas dėl tam tikro klausimo.

2. Balsuojant dėl procedūrinių klausimų, paaiškinimai dėl balsavimo negalimi.

3. Kai, remiantis 131 straipsniu, į Parlamento darbotvarkę įrašomas Komisijos pasiūlymas ar pranešimas, remdamiesi šio straipsnio 1 dalimi, Parlamento nariai gali pateikti rašytinius paaiškinimus dėl balsavimo.

Paaiškinimai dėl balsavimo, ar jie būtų žodiniai, ar rašytiniai, turi būti tiesiogiai susiję su tekstu, dėl kurio balsuojama.

164 Straipsnis

Balsavimo užginčijimas

1. Pirmininkas skelbia balsavimo pradžią ir pabaigą.

2. Pirmininkui paskelbus balsavimo pradžią, niekas, išskyrus patį Pirmininką, negali kalbėti, kol nebus paskelbta balsavimo pabaiga.

3. Iškelti darbo tvarkos klausimus dėl balsavimo teisėtumo galima tik Pirmininkui paskelbus balsavimo pabaigą.

4. Paskelbus balsavimo rankos pakėlimu rezultatus, Parlamento nariai gali paprašyti juos patikrinti naudojant elektroninę balsų skaičiavimo sistemą.

5. Pirmininkas nusprendžia, ar paskelbtas rezultatas galioja. Jo sprendimas yra galutinis.

5 SKYRIUS

PAREIŠKIMAI DĖL PROCEDŪROS

165 Straipsnis

Pasiūlymai dėl procedūros

1. Visų pirma žodis suteikiamas dėl vieno iš šių procedūrinių pasiūlymų:

a)	klausimo priimtinumas (167 straipsnis);

b)	grąžinti klausimą komitetui (168 straipsnis);

c)	baigti diskusijas (169 straipsnis);

d)	atidėti diskusijas ar balsavimą (170 straipsnis);

e)	sustabdyti arba baigti posėdį (171 straipsnis).

Dėl šių pasiūlymų gali būti išklausyti tik pasiūlymo autorius, vienas kalbėtojas „už“, vienas – „prieš“, taip pat atsakingo komiteto pirmininkas ar pranešėjas.

2. Kalbėjimo laikas negali viršyti vienos minutės.

166 Straipsnis

Pareiškimai dėl darbo tvarkos

1. Parlamento nariui gali būti suteikiamas žodis, kad atkreiptų Pirmininko dėmesį, jog nesilaikoma Darbo tvarkos taisyklių. Pirmiausiai Parlamento narys turi nurodyti straipsnį, kuriuo remiasi.

2. Prašymas padaryti pareiškimą dėl darbo tvarkos turi pirmenybę bet kurio kito prašymo kalbėti atžvilgiu.

3. Kalbėjimo laikas negali viršyti vienos minutes.

4. Pirmininkas nedelsdamas sprendžia dėl darbo tvarkos laikymosi, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių nuostatomis, ir praneša apie savo sprendimą tuoj po pareiškimo dėl darbo tvarkos. Dėl šio sprendimo nebalsuojama.

5. Išimties tvarka Pirmininkas gali pareikšti, jog apie savo sprendimą praneš vėliau, bet ne vėliau kaip per dvidešimt keturias valandas po pareiškimo. Jei sprendimas priimamas vėliau, vykstančios diskusijos dėl to neatidedamos. Pirmininkas gali perduoti klausimą atsakingam komitetui.

167 Straipsnis

Klausimo priimtinumas

1. Prieš prasidedant diskusijoms dėl į darbotvarkę įrašyto klausimo, gali būti pateiktas pasiūlymas paskelbti tą klausimą nepriimtinu. Dėl šio pasiūlymo balsuojama nedelsiant.

Apie ketinimą teikti siūlymą dėl klausimo priimtinumo turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš dvidešimt keturias valandas Pirmininkui, kuris nedelsdamas apie tai informuoja Parlamentą.

2. Jei šis pasiūlymas patvirtinamas, Parlamentas nedelsdamas pereina prie kito darbotvarkės klausimo.

168 Straipsnis

Klausimo grąžinimas komitetui

1. Tvirtinant darbotvarkę ar prieš prasidedant diskusijoms, frakcija ar ne mažiau kaip trisdešimt septyni Parlamento nariai gali pareikalauti grąžinti klausimą nagrinėti komitetui.

Apie ketinimą prašyti grąžinti klausimą komitetui turi būti pranešta Pirmininkui ne vėliau kaip prieš dvidešimt keturias valandas, Pirmininkas apie tai informuoja Parlamentą.

2. Prašymą grąžinti klausimą komitetui taip pat gali pateikti frakcija ar ne mažiau kaip trisdešimt septyni Parlamento nariai prieš balsavimą ar jo metu. Dėl šio prašymo balsuojama nedelsiant.

3. Prašymą grąžinti klausimą komitetui galima pateikti tik vieną kartą kiekvieno šių skirtingų procedūros etapų metu.

4. Kai klausimas grąžinamas komitetui, diskusijos dėl svarstomo klausimo sustabdomos.

5. Parlamentas gali nustatyti komitetui terminą, iki kurio šis turi pateikti savo išvadas.

169 Straipsnis

Diskusijų pabaiga

1. Pirmininkui pasiūlius arba frakcijai ar ne mažiau kaip trisdešimt septyniems Parlamento nariams pareikalavus, diskusijos gali būti baigtos, nebaigus kalbėti visiems į kalbėtojų sąrašą įtrauktiems Parlamento nariams. Dėl šio pasiūlymo ar reikalavimo balsuojama nedelsiant.

2. Jeigu pasiūlymas ar reikalavimas priimamas, kalbėti gali tik vienas kiekvienos diskusijose nedalyvavusios frakcijos narys.

3. Pasibaigus šio straipsnio 2 dalyje numatytoms kalboms, diskusijos baigiasi ir Parlamentas balsuoja dėl apsvarstyto klausimo, nebent būtų buvę iš anksto numatyta balsuoti tam tikru metu.

4. Jei pasiūlymas ar reikalavimas atmetamas, jį vėl šių diskusijų metu pateikti gali tik Pirmininkas.

170 Straipsnis

Diskusijos ar balsavimo atidėjimas

1. Prieš prasidedant diskusijai dėl kurio nors darbotvarkės klausimo frakcija ar ne mažiau kaip trisdešimt septyni Parlamento nariai gali pateikti prašymą atidėti diskusiją iki tam tikros datos ir valandos. Dėl šio prašymo balsuojama nedelsiant.

Apie ketinimą pateikti prašymą atidėti diskusijas turi būti pranešta Pirmininkui ne vėliau kaip prieš dvidešimt keturias valandas, jis apie tai informuoja Parlamentą.

2. Jei šis prašymas priimamas, Parlamentas pereina prie kito darbotvarkės klausimo. Atidėtos diskusijos tęsiamos nustatytą dieną ir valandą.

3. Jei prašymas atmetamas, tos pačios mėnesinės sesijos metu vėl jo pateikti negalima.

4. Prieš balsavimą ar jo metu frakcija ar ne mažiau kaip trisdešimt septyni Parlamento nariai gali pateikti prašymą atidėti balsavimą. Dėl šio pasiūlymo balsuojama nedelsiant.

Parlamento sprendime atidėti diskusijas iki vėlesnės mėnesinės sesijos nurodoma, į kurios mėnesinės sesijos darbotvarkę turi būti įrašytos diskusijos, su sąlyga, kad tos mėnesinės sesijos darbotvarkė pareigiama, remiantis Darbo tvarkos taisyklių 130 ir 132 straipsniais.

171 Straipsnis

Posėdžio sustabdymas arba pabaiga

Posėdis gali būti sustabdytas arba baigtas vykstant diskusijoms ar balsavimo metu, jei tokį sprendimą priima Parlamentas Pirmininko siūlymu arba frakcijos ar ne mažiau kaip trisdešimt septynių Parlamento narių reikalavimu. Dėl šio pasiūlymo ar reikalavimo balsuojama nedelsiant.

6 SKYRIUS

PARLAMENTO VEIKLOS VIEŠUMAS

172 Straipsnis

Posėdžio protokolas

1. Kiekvieno posėdžio protokolas su jame esančiais Parlamento sprendimais ir kalbėtojų pavardėmis išdalijamas ne vėliau kaip pusvalandį prieš kito posėdžio popietinę dalį.

Teisės aktų leidybos procedūrų atveju „sprendimais“ laikomi ir visi Parlamento priimti pakeitimai, net jei galutinai atmetamas Komisijos pasiūlymas, remiantis 52 straipsnio 1 dalimi, ar Tarybos bendroji pozicija, 61 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka.

Parlamento priimti tekstai išdalijami atskirai. Kai Parlamento priimtuose su teisės aktų leidyba susijusiuose tekstuose yra pakeitimų, jie skelbiami konsoliduota redakcija.

2. Kiekvieno posėdžio popietinės dalies pradžioje Pirmininkas teikia Parlamentui tvirtinti ankstesnio posėdžio protokolą.

3. Jeigu yra prieštaravimų dėl posėdžio protokolo, Parlamentas sprendžia, jei reikia, ar atsižvelgti į siūlomus pakeitimus. Nei vienas Parlamento narys negali kalbėti dėl posėdžio protokolo ilgiau kaip vieną minutę.

4. Posėdžio protokolą pasirašo Pirmininkas ir generalinis sekretorius, jis saugomas Parlamento archyvuose. Posėdžio protokolas turi būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

173 Straipsnis

Stenograma

1. Kiekvieno posėdžio stenograma sudaroma oficialiomis kalbomis.

2. Kalbėję asmenys privalo grąžinti užrašytą savo kalbos tekstą sekretoriatui vėliausiai kitą dieną po to, kai jie šį tekstą gavo.

3. Posėdžio stenograma skelbiama kaip Europos Sąjungos oficialiojo leidinio priedas.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

KOMITETAI IR DELEGACIJOS

1 SKYRIUS

KOMITETAI — SUDARYMAS IR ĮGALIOJIMAI

174 Straipsnis

Nuolatinių komitetų sudarymas

Pirmininkų sueigos siūlymu, Parlamentas sudaro nuolatinius komitetus, kurių įgaliojimai nustatyti Darbo tvarkos taisyklių priede (15). Šių komitetų nariai renkami naujai išrinkto Parlamento pirmos mėnesinės sesijos metu ir perrenkami po dviejų su puse metų.

Nuolatinių komitetų įgaliojimai gali būti tvirtinami skirtingu nei komitetų sudarymo metu.

175 Straipsnis

Laikinųjų komitetų sudarymas

Pirmininkų sueigos siūlymu, Parlamentas gali bet kada sudaryti laikinuosius komitetus, kurių įgaliojimai, sudėtis ir įgaliojimų laikas yra tvirtinami priimant sprendimą juos sudaryti; šių komitetų įgaliojimų laikas yra daugiausiai dvylika mėnesių, nebent jei pasibaigus šiam laikotarpiui, Parlamentas jį pratęstų.

Kadangi laikinųjų komitetų įgaliojimai, sudėtis ir įgaliojimų laikas tvirtinami tuo pačiu metu kai priimamas sprendimas juos sudaryti, tai Parlamentas negali vėliau nuspręsti pakeisti komitetų įgaliojimus, norėdamas juos sumažinti ar išplėsti.

176 Straipsnis

Tyrimo komitetai

1. Ketvirtadalio savo narių prašymu Parlamentas gali sudaryti Tyrimo komitetą Europos Bendrijų institucijos ar įstaigos, valstybės narės viešojo administravimo institucijos ar asmens, kurį Bendrijos teisė įgaliojo ją įgyvendinti, įtariamiems Bendrijos teisės pažeidimams ar netinkamo administravimo, taikant Bendrijos teisę, atvejams tirti.

Sprendimas sudaryti Tyrimo komitetą paskelbiamas per vieną mėnesį Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Be to, Parlamentas imasi visų reikiamų priemonių, kad apie šį sprendimą būtų kuo geriau žinoma

2. Tyrimo komiteto darbą reglamentuoja komitetams taikytinos šių Darbo tvarkos taisyklių nuostatos tiek, kiek neprieštarauja specialiosioms šio straipsnio nuostatoms ir prie šių Darbo tvarkos taisyklių pridedamam 1995 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimui dėl išsamių Europos Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų (16).

3. Prašyme sudaryti Tyrimo komitetą turi būti nurodytas tyrimo dalykas ir pateikti išsamūs tyrimo motyvai. Pirmininkų sueigos siūlymu, Parlamentas priima sprendimą dėl komiteto sudarymo ir, teigiamo sprendimo atveju, remiantis 177 straipsnio nuostatomis, dėl pastarojo sudėties.

4. Tyrimo komitetas baigia savo darbą pateikdamas ataskaitą ne vėliau kaip per dvylika mėnesių. Parlamentas gali nuspręsti du kartus trims mėnesiams pratęsti šį terminą.

Komitete balsuoti turi teisę tik jo tikrieji nariai arba, jiems nesant, nuolatiniai juos pavaduojantys nariai.

5. Tyrimo komitetas išsirenka savo pirmininką ir du pirmininko pavaduotojus bei paskiria vieną ar daugiau pranešėjų. Komitetas, be to, gali patikėti savo nariams atlikti pavedimus arba specialias užduotis bei suteikti įgaliojimus, dėl kurių pastarieji išsamiai atsiskaito komitetui.

Tarp komiteto posėdžių, esant skubiam atvejui ar būtinybei, komiteto biuras vykdo komiteto įgaliojimus, su sąlyga, kad jo sprendimai bus patvirtinti kito komiteto posėdžio metu.

6. Tyrimo komitetas, manydamas, kad buvo pažeista viena iš jo teisių, pasiūlo Europos Parlamento Pirmininkui imtis atitinkamų veiksmų.

7. Tyrimo komitetas gali kreiptis į institucijas ar į asmenis, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje minimo sprendimo 3 straipsnyje, siekiant surengti klausymą ar gauti dokumentus.

Bendrijos institucijos ir įstaigos kompensuoja savo narių ir pareigūnų kelionės ir pragyvenimo jų metu išlaidas. Kitų asmenų, pakviestų dalyvauti Tyrimo komiteto posėdyje, kelionės ir pragyvenimo jų metu išlaidas kompensuoja Europos Parlamentas pagal ekspertų klausymus reglamentuojančią tvarką.

Asmuo, pakviestas liudyti Tyrimo komitete, gali pareikalauti tokių pačių teisių, kokias jis turėtų liudydamas savo šalies teisminėje institucijoje. Prieš darydamas pareiškimą komitete, jis turi būti informuotas apie savo teises.

Kalbų vartojimui tyrimo komitetas taiko 138 straipsnio nuostatas. Tačiau komiteto biuras:

—	gali, jei mano esant būtina dėl konfidencialumo, užtikrinti vertimą žodžiu tik į komiteto darbe dalyvaujančių asmenų oficialias kalbas;

—	sprendžia dėl gautų dokumentų vertimo raštu taip, kad komitetas galėtų efektyviai ir greitai atlikti savo darbą ir būtų išsaugotas būtinas slaptumas bei konfidencialumas.

8. Tyrimo komiteto pirmininkas kartu su biuru pasirūpina, kad būtų išsaugotas darbo slaptumas ar konfidencialumas ir apie tai laiku perspėja narius.

Jis taip pat aiškiai primena apie pirmiau minėto sprendimo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taikomos Darbo tvarkos taisyklių VII priedo A dalies nuostatos.

9. Perduotus slaptus arba konfidencialius dokumentus galima nagrinėti tik naudojantis techninėmis priemonėmis, užtikrinančiomis, kad su dokumentais galėtų susipažinti tik tie nariai, kuriems pavesta juos nagrinėti. Šie nariai prisiekia neleisti jokiam kitam asmeniui susipažinti su slapta ar konfidencialia informacija, šio straipsnio prasme, ir naudotis šia informacija tik siekiant paruošti ataskaitą Tyrimo komitetui. Posėdžiai vyksta specialiai įrengtose patalpose, kad leidimo neturintys asmenys negalėtų klausytis komiteto posėdžių.

10. Pasibaigus tyrimui, Tyrimo komitetas pateikia Parlamentui darbo rezultatų ataskaitą, kurioje, jei reikia, gali būti nurodyta mažumos nuomonės 48 straipsnyje numatytomis sąlygomis. Ši ataskaita yra skelbiama.

Tyrimo komiteto prašymu, Parlamentas dėl šios ataskaitos surengia diskusijas kitos mėnesinės sesijos po jos pateikimo metu.

Jis taip pat gali pateikti Parlamentui Europos Bendrijos institucijoms, įstaigoms ar valstybėms narėms skirtą rekomendacijos projektą.

11. Parlamento Pirmininkas įpareigoja pagal VI priedo nuostatas atsakingą komitetą patikrinti, kokių tolesnių veiksmų imtasi dėl Tyrimo komiteto darbo rezultatų ir, jei reikia, parengti pranešimą šiuo klausimu. Jis imasi kitų reikalingų priemonių, kad tyrimo išvados būtų praktiškai pritaikytos.

Patkeitimus galima teikti tik pirmininkų sueigos pasiūlymui dėl Tyrimo komiteto sudėties (3 dalis), vadovaujantis 177 straipsnio 2 dalimi.

Pakeitimai neteikiami nei dėl tyrimo dalyko, kurį tvirtina ketvirtadalis Parlamento narių (3 dalis), nei dėl 4 dalyje nustatyto termino.

177 Straipsnis

Komitetų sudėtis

1. Komitetų ir tyrimo komitetų nariai renkami frakcijoms ir nepriklausomiems Parlamento nariams pasiūlius kandidatus. Pirmininkų sueiga teikia Parlamentui pasiūlymus. Komitetų sudėtis, kiek įmanoma, turi atitikti Parlamento sudėtį.

Perėjęs į kitą frakciją, narys išsaugo vietą Parlamento komitetuose iki kadencijos, trunkančios du su puse metų, pabaigos. Jei dėl nario perėjimo į kitą frakciją komitete būtų pažeista politinių jėgų pusiausvyra, remdamasi šio straipsnio 1 dalies antrame sakinyje minėta procedūra, pirmininkų sueiga privalo pateikti naujų pasiūlymų dėl šio komiteto sudėties, su sąlyga, kad būtų užtikrintos individualios atitinkamo nario teisės.

2. Pakeitimai dėl pirmininkų sueigos pasiūlymų priimtini su sąlyga, kad juo teikia ne mažiau kaip trisdešimt septyni Parlamento nariai. Parlamentas dėl šių pakeitimų balsuoja slaptu balsavimu.

3. Išrinktais laikomi Parlamento nariai, kurių pavardės yra pirmininkų sueigos pasiūlymuose su pagal 2 dalį priimtais pakeitimais.

4. Jei, šio straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka, iki pirmininkų sueigos nustatyto termino frakcija nepasiūlo jokių kandidatų į Tyrimo komitetą, pirmininkų sueiga teikia Parlamentui tik iki šio termino pabaigos iškeltas kandidatūras.

5. Pirmininkų sueiga, atsižvelgdama į šio straipsnio 1 dalies nuostatas ir pritariant būsimiems nariams, gali iš anksto nuspręsti, ką paskirti į galimas laisvas komitetų narių vietas.

6. Šie pakeitimai teikiami Parlamentui tvirtinti kito posėdžio metu.

178 Straipsnis

Pavaduojantys nariai

1. Frakcijos ir nepriklausomi Parlamento nariai gali skirti tiek nuolatinių pavaduojančių narių į kiekvieną komitetą, kiek yra komitete jiems atstovaujančių tikrųjų narių. Apie tai turi būti pranešta Pirmininkui. Nuolatiniai pavaduojantys nariai turi teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose, kalbėti ir, nesant tikrajam nariui, dalyvauti balsavime.

2. Be to, kai tikrasis narys posėdyje nedalyvauja ir jei nėra paskirta nuolatinių pavaduojančių narių ar šiems nesant, tikrąjį komiteto narį posėdžio metu gali pavaduoti kitas tos pačios frakcijos narys, turintis teisę balsuoti. Jo pavardė pranešama komiteto pirmininkui prieš prasidedant balsavimui.

2 dalis mutatis mutandis taikoma nepriklausomiems Parlamento nariams.

Pagal 2 dalies paskutinio sakinio reikalavimus, pavardė turi būti pranešama prieš pasibaigiant diskusijoms ar prieš prasidedant balsavimui dėl klausimo(-ų), dėl kurio(-ių) narys pavaduojamas.

***

Šio straipsnio nuostatos apima dvi sąvokas, kurias aiškiai apibūdina šis tekstas:

—	komitete frakcija negali turėti daugiau nuolatinių pavaduojančių narių nei tikrųjų narių,

—	tik frakcijos gali skirti nuolatinius pavaduojančius narius su viena sąlyga, kad apie tai jos informuoja Pirmininką.

Taigi:

—	nuolatinio pavaduojančio nario statusas išimtinai priklauso nuo narystės tam tikrai frakcijai,

—	pasikeitus frakcijai atstovaujančių tikrųjų narių skaičiui komitete, atitinkamai keičiamas maksimalus nuolatinių pavaduojančių narių, kuriuos frakcija gali skirti į šį komitetą, skaičius,

—	nariui perėjus į kitą frakciją, jis negali išsaugoti nuolatinio pavaduojančio nario įgaliojimų, kuriuos turėjo ankstesnėje frakcijoje,

—	komiteto narys jokiu būdu negali pavaduoti kitai frakcijai priklausančio kolegos.

179 Straipsnis

Komitetų funkcijos

1. Nuolatiniai komitetai nagrinėja klausimus, kuriuos jiems perduoda Parlamentas arba sesijos pertraukos metu Pirmininkas, pirmininkų sueigos vardu. Laikinųjų komitetų ir tyrimo komitetų uždaviniai tvirtinami sudarant šiuos komitetus; pastarieji negali teikti nuomonių kitiems komitetams.

(Žr. 175 straipsnio išaiškinimą)

2. Jei nuolatinis komitetas praneša, kad tam tikro klausimo nagrinėjimas nepriklauso jo kompetencijai arba iškyla konfliktas dėl kompetencijos tarp dviejų ar daugiau nuolatinių komitetų, kompetencijos klausimas perduodamas pirmininkų sueigai per keturias darbo savaites po to, kai plenarinio posėdžio metu buvo pranešta apie klausimo perdavimą komitetui. Apie tai informuojama komitetų pirmininkų sueiga, kuri gali pateikti pirmininkų sueigai skirtą rekomendaciją. Pirmininkų sueiga priima sprendimą per šešias darbo savaites po to, kai jai buvo perduotas klausimas dėl kompetencijos. Priešingu atveju, dėl klausimo sprendžiama kitos mėnesinės sesijos metu, ir jis įrašomas į darbotvarkę.

3. Jei du ar daugiau nuolatinių komitetų yra kompetentingi spręsti tam tikrą klausimą, paskiriamas vienas atsakingas komitetas, o kiti – kaip nuomonę teikiantys komitetai.

Klausimas gali būti perduotas svarstyti ne daugiau kaip trims komitetams, nebent pagrįstai būtų nuspręsta padaryti išimtį šio straipsnio 1 dalyje numatytomis sąlygomis.

4. Du ar daugiau komitetų ar pakomitečių gali kartu nagrinėti jų kompetencijai priklausančius klausimus, tačiau jie negali priimti sprendimo.

5. Kiekvienas komitetas, Parlamento biurui sutinkant, vienam ar daugiau savo narių gali pavesti atlikti tyrimą ar surinkti informaciją.

180 Straipsnis

Už įgaliojimų patikrinimą atsakingas komitetas

Vienas iš šiose Darbo tvarkos taisyklėse numatytomis sąlygomis sudarytų komitetų yra atsakingas už įgaliojimų patikrinimą ir sprendimų, susijusių su prieštaravimais dėl rinkimų rezultatų, rengimą.

181 Straipsnis

Pakomitečiai

1. Gavus pirmininkų sueigos išankstinį sutikimą, visi nuolatiniai ir laikini komitetai darbo tikslais gali sudaryti vieną ar daugiau pakomitečių komitete. Vadovaudamiesi 177 straipsniu, jie nusprendžia dėl pakomitečių sudarymo ir jų veiklos srities. Pakomitečiai yra atskaitingi juos sudariusiems komitetams.

2. Pakomitečiams taikoma ta pati procedūra kaip ir komitetams.

3. Pavaduojantys nariai dalyvauja pakomitečių darbe tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir komitetų darbe.

4. Šių nuostatų taikymas turi užtikrinti tarpusavio priklausomybę tarp pakomitečio ir ją sudariusio komiteto. Todėl visi pakomitečio tikrieji nariai renkami iš pagrindinio komiteto narių tarpo.

182 Straipsnis

Komiteto biuras

1. Per pirmąjį komiteto posėdį, vykstantį po komiteto narių rinkimų pagal 177 straipsnį, komitetas išsirenka pirmininką ir, atskirais balsavimais, vieną, du ar tris pirmininko pavaduotojus, kurie kartu sudaro komiteto biurą.

2. Jei kandidatų skaičius atitinka numatytų vietų skaičių, rinkimai gali vykti pritariant balsu.

Priešingu atveju arba šeštadalio komiteto narių prašymu, rinkimai vyksta balsuojant slaptai.

Jei buvo pateikta tik viena kandidatūra, išrenkamas asmuo, surinkęs už ir prieš balsavusių narių absoliučią balsų daugumą.

Esant keletui kandidatų, per pirmą balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs balsavusių narių absoliučią balsų daugumą, kaip tai nurodyta ankstesnėje pastraipoje. Antruoju balsavimu išrenkamas daugiausiai balsų surinkęs kandidatas. Balsams pasiskirsčius po lygiai, išrenkamas vyriausias pagal amžių kandidatas.

Jei reikalingas antras balsavimas, gali būti teikiamos naujos kandidatūros.

2 SKYRIUS

KOMITETAI: DARBO TVARKA

183 Straipsnis

Komitetų posėdžiai

1. Komitetai susirenka į posėdį jų pirmininko kvietimu ar Parlamento Pirmininko iniciatyva.

2. Komisija ir Taryba gali dalyvauti komitetų posėdžiuose, jei komiteto vardu juos pakviečia komiteto pirmininkas.

Specialiu komiteto sprendimu bet koks asmuo gali būti pakviestas dalyvauti ir kalbėti posėdyje.

Analogiškai sprendimas dėl narių asmeninių padėjėjų dalyvavimo posėdyje paliekamas kiekvieno komiteto nuožiūrai.

Jei tam pritaria biuras, atsakingas komitetas gali surengi ekspertų klausymus, kai šie klausymai yra neišvengiami, kad vyktų veiksmingas darbas tam tikru klausimu.

Šiuose klausymuose, jei pageidauja, gali dalyvauti nuomonę teikiantys komitetai.

3. Nepažeidžiant 46 straipsnio 6 dalies nuostatų, nebent komitetas nuspręstų kitaip, Parlamento nariai gali dalyvauti komitetų, kuriems jie nepriklauso, posėdžiuose be teisės kalbėti nagrinėjimo metu.

Komitetas šiems Parlamento nariams gali leisti dalyvauti komiteto darbe su patariamojo balso teise.

184 Straipsnis

Komitetų posėdžių protokolai

Kiekvieno komiteto posėdžio protokolai išdalijami visiems komiteto nariams ir pateikiami komitetui tvirtinti kito posėdžio metu.

185 Straipsnis

Balsavimas komitete

1. Visi Parlamento nariai gali teikti pakeitimus, kurie perduodami nagrinėti komitetui.

2. Komiteto balsavimas galioja, jei posėdyje dalyvauja ketvirtadalis visų jo narių. Tačiau jei šeštadalis visų komiteto narių to paprašo prieš prasidedant balsavimui, balsavimas galioja tik jei posėdyje dalyvauja dauguma visų komiteto narių.

3. Komitete balsuojama rankos pakėlimu, nebent ketvirtadalis komiteto narių paprašytų balsuoti vardiniu būdu. Šiuo atveju balsuojama pagal 160 straipsnio 2 dalį.

4. Komiteto pirmininkas dalyvauja diskusijose ir balsavime be lemiamo balso teisės.

5. Pateikus pakeitimus, komitetas, užuot balsavęs, gali paprašyti pranešėją pateikti naują projektą, kuriame būtų atsižvelgiama į kiek įmanoma daugiau pakeitimų. Šiuo atveju nustatomas naujas terminas, iki kurio galima teikti pakeitimus šiam projektui.

186 Straipsnis

Komitetuose taikytinos plenarinio posėdžio nuostatos

Komiteto posėdžiams mutatis mutandis taikomi 11 — 13, 16, 17, 140, 141 straipsniai, 143 straipsnio 1 dalis, 146, 148, 150 — 153, 155 straipsniai, 157 straipsnio 1 dalis, 158, 159, 161, 162, 164 — 167, 170 ir 171 straipsniai.

187 Straipsnis

Klausimų valanda komitete

Komitetas gali nuspręsti paskirti laiką klausimams. Kiekvienas komitetas pats nustato, kokios procedūros bus laikomasi per klausimų valandą.

3 SKYRIUS

TARPPARLAMENTINĖS DELEGACIJOS

188 Straipsnis

Tarpparlamentinių delegacijų sudarymas ir jų įgaliojimai

1. Remdamasis pirmininkų sueigos pasiūlymu, Parlamentas sudaro nuolatines tarpparlamentines delegacijas ir, atsižvelgdamas į jų įgaliojimus, nustato jų pobūdį bei narių skaičių. Delegacijų nariai yra išrenkami per pirmą arba antrą mėnesinę sesiją po Parlamento rinkimų visai naujo Parlamento kadencijai.

2. Delegacijų nariai yra renkami po to, kai jų kandidatūras pirmininkų sueigai pristato frakcijos ir nepriklausomi Parlamento nariai. Pirmininkų sueiga teikia Parlamentui pasiūlymus, atsižvelgdama, kiek tai įmanoma, į proporcingesnį atstovavimą įvairioms valstybėms narėms ir politinėms pažiūroms. Taikomos 177 straipsnio 2, 3, 5, ir 6 dalys.

3. Delegacijų biurai sudaromi pagal 182 straipsnyje išdėstytą nuolatiniams komitetams taikomą procedūrą.

4. Parlamentas nustato atskirų delegacijų bendruosius įgaliojimus. Bet kuriuo metu jis gali nuspręsti šiuos įgaliojimus išplėsti ar sumažinti.

5. Kad delegacijos galėtų vykdyti savo įgaliojimus, pirmininkų sueiga, remdamasi delegacijų pirmininkų sueigos pasiūlymu, tvirtina įgyvendinimo nuostatas.

6. Delegacijos pirmininkas pristato delegacijos veiklos ataskaitą komitetui, atsakingam už užsienio ir saugumo reikalus.

189 Straipsnis

Bendradarbiavimas su Europos Tarybos Parlamentine Asamblėja

1. Parlamento organai, ir ypač komitetai, bendradarbiauja su atitinkamais Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos organais bendrų interesų srityse, ypač siekdami padidinti darbo veiksmingumą ir išvengti darbų dubliavimosi.

2. Pirmininkų sueiga, bendru sutarimu su atitinkamais Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos organais, tvirtina šių nuostatų įgyvendinimo tvarką.

190 Straipsnis

Jungtiniai parlamentiniai komitetai

1. Europos Parlamentas gali sudaryti jungtinius parlamentinius komitetus su asocijuotų valstybių parlamentais arba su valstybių, su kuriomis jau yra pradėtos stojimo derybos, parlamentais.

Šie komitetai gali pateikti rekomendacijas bendradarbiaujantiems parlamentams. Europos Parlamente šios rekomendacijos perduodamos atsakingam komitetui, kuris teikia pasiūlymus dėl tolesnių veiksmų.

2. Bendruosius įvairių jungtinių komitetų įgaliojimus apibrėžia Europos Parlamentas bei su trečiosiomis šalimis sudaryti susitarimai.

3. Jungtiniai parlamentiniai komitetai vadovaujasi procedūromis, išdėstytomis atitinkamame susitarime. Šios procedūros remiasi delegacijų pariteto principu.

4. Jungtiniai parlamentiniai komitetai parengia savo darbo tvarkos taisykles ir jas pateikia tvirtinti Europos Parlamento ir bendradarbiaujančio parlamento biurams.

5. Europos Parlamento delegacijų narių rinkimai į jungtinius parlamentinius komitetus yra organizuojami bei šių delegacijų biurų sudėtis yra tvirtinama vadovaujantis tarpparlamentinėms delegacijoms taikoma procedūra.

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

PETICIJOS

191 Straipsnis

Teisė pateikti peticijas

1. Kiekvienas Europos Sąjungos pilietis, taip pat kiekvienas valstybėje narėje gyvenantis ar savo registruotą buveinę turintis fizinis arba juridinis asmuo turi teisę individualiai arba kartu su kitais piliečiais ar asmenimis pateikti Europos Parlamentui peticiją bet kokiu reikalu, priklausančiu Bendrijos veiklos sritims ir turinčiu jam ar jai tiesioginį poveikį.

2. Visose Parlamentui pateikiamose peticijose jos teikėjas nurodo savo pavardę, tautybę ir nuolatinės gyvenamosios vietos adresą.

3. Peticijos pateikiamos viena iš oficialių Europos Sąjungos kalbų.

Kitomis kalbomis pateiktos peticijos bus nagrinėjamos tik tuo atveju, jei peticijos įteikėjas prie jos prideda vertimą arba santrauką viena iš oficialių Europos Sąjungos kalbų. Parlamentas remiasi šiuo vertimu arba pateiktos peticijos santrauka. Parlamentas susirašinėja su peticijų teikėjais ta oficialia kalba, kuria buvo pateiktas vertimas arba santrauka.

4. Peticijos įtraukiamos į registrą pagal jų gavimo eilę, jei jos atitinka 2 dalyje išdėstytus reikalavimus. Šių reikalavimų neatitinkančios peticijos yra archyvuojamos, o apie jų neatitikimo priežastis pranešama peticijų teikėjams.

5. Į registrą įtrauktas peticijas Pirmininkas persiunčia atsakingam komitetui, kuris pirmiausiai patikrina, ar užregistruotos peticijos tikrai priklauso Europos Sąjungos veiklos sričiai.

6. Peticijos, kurias komitetas paskelbia nepriimtinomis, yra archyvuojamos. Peticijos teikėjui yra pranešama apie sprendimą ir jo priežastis.

7. Tokiais atvejais, komitetas peticijos teikėjui gali pasiūlyti kreiptis į kompetentingą atitinkamos valstybės narės ar Europos Sąjungos instituciją.

8. Peticijos įtraukiamos į viešą registrą, išskyrus atvejus, kai peticijos teikėjas prašo, kad jo peticija būtų nagrinėjama konfidencialiai.

9. Jei komitetas mano esant tikslinga, jis gali perduoti peticiją ombudsmenui.

10. Peticijos, pateiktos fizinių ar juridinių asmenų, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai bei negyvena valstybėje narėje ar neturi joje registruotos būstinės, yra registruojamos ir archyvuojamos atskira tvarka. Kiekvieną mėnesį Pirmininkas perduoda atsakingam už peticijų nagrinėjimą komitetui per praėjusį mėnesį gautų peticijų sąrašą, nurodydamas jų dalyką. Komitetas gali paprašyti tų peticijų, kurias, jo manymu, verta išnagrinėti.

192 Straipsnis

Peticijų nagrinėjimas

1. Atsakingas komitetas gali nuspręsti parengti pranešimą ar kita forma išreikšti savo nuomonę dėl peticijų, kurias paskelbia priimtinomis.

Tam tikrais atvejais, ypač kai peticijose prašoma pakeisti galiojančias teisės aktų nuostatas, komitetas, remdamasis 46 straipsniu, gali paprašyti kitų komitetų pateikti savo nuomonę.

2. Turi būti sukurtas elektroninis registras, kuriame piliečiai galėtų prisijungti prie peticijos teikėjų, padėdami elektroninius parašus prie priimtinomis paskelbtų ir į registrą įtrauktų peticijų.

3. Nagrinėdamas peticijas ar nustatydamas faktus, komitetas gali surengti peticijų teikėjų klausymus ar bendro pobūdžio klausymus arba pavesti nariams vykti į vietą nustatyti faktus.

4. Rengdamas savo nuomonę dėl peticijos, komitetas gali paprašyti Komisijos pateikti reikiamus dokumentus, informaciją ar pasinaudoti jos paslaugomis.

5. Komitetas, jei reikalinga, pateikia Parlamentui pasiūlymus dėl rezoliucijų dėl išnagrinėtų peticijų.

Komitetas taip pat gali paprašyti Pirmininko persiųsti jo nuomonę Komisijai ar Tarybai.

6. Kas pusę metų komitetas informuoja Parlamentą apie savo svarstymų rezultatus.

Komitetas informuoja Parlamentą, kokių priemonių ėmėsi Taryba ar Komisija dėl peticijų, kurias jiems perdavė Parlamentas.

7. Peticijų teikėjams Pirmininkas praneša apie priimtus sprendimus ir jų priėmimo priežastis.

193 Straipsnis

Peticijų viešumas

1. Parlamentui pranešama apie peticijas, įtrauktas į 191 straipsnio 4 dalyje minimą registrą, ir svarbiausius sprendimus dėl konkrečioms peticijoms taikytinos procedūros. Šie pranešimai įtraukiami į protokolą.

2. Jei į registrą įtrauktų peticijų teikėjai sutinka, peticijų pavadinimai, jų teksto santraukos, taip pat nuomonės bei patys svarbiausi peticijas nagrinėjant priimti sprendimai, paskelbiami viešoje duomenų bazėje. Konfidencialios peticijos įtraukiamos į Parlamento archyvus ir su jomis gali susipažinti Parlamento nariai.

IX ANTRAŠTINĖ DALIS

OMBUDSMENAS

194 Straipsnis

Ombudsmeno paskyrimas

1. Kiekvienos Parlamento kadencijos pradžioje Pirmininkas, iškart po jo išrinkimo arba šio straipsnio 8 dalyje numatytais atvejais, kviečia pateikti kandidatūras ombudsmeno pareigybei ir nustato jų pateikimo terminus. Pranešimas dėl kvietimo teikti kandidatūras skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2. Kandidatūras turi remti mažiausiai trisdešimt septyni Parlamento nariai, kurie yra mažiausiai dviejų valstybių narių piliečiai.

Vienas Parlamento narys gali remti tik vieną kandidatūrą.

Kartu su kandidatūromis pateikiami visi patvirtinantys dokumentai, aiškiai parodantys, kad kandidatas atitinka ombudsmeno statute išdėstytus reikalavimus.

3. Siūlomos kandidatūros perduodamos atsakingam komitetui, kuris gali paprašyti išklausyti kandidatus.

Klausymuose gali dalyvauti visi Parlamento nariai.

4. Abėcėles tvarka sudarytas priimtinų kandidatūrų sąrašas pateikiamas Parlamentui balsuoti.

5. Balsuojama slaptai ir pagal balsavusiųjų daugumos principą.

Jei joks kandidatas neišrenkamas per pirmus du balsavimus, toliau kandidatuoti gali tik du per antrąjį balsavimą daugiausiai balsų surinkę kandidatai.

Balsams pasidalijus po lygiai, laimi vyresnis pagal amžių kandidatas.

6. Prieš pradedant balsavimą, Pirmininkas įsitikina, kad dalyvauja bent pusė visų Parlamento narių.

7. Paskirtasis asmuo nedelsiant kviečiamas prisiekti Teisingumo Teisme.

8. Ombudsmenas eina savo pareigas tol, kol jas perima naujai paskirtas ombudsmenas, išskyrus mirties ir atleidimo iš pareigų atvejus.

195 Straipsnis

Ombudsmeno veikla

1. Sprendimas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų bei ombudsmeno patvirtintos šio sprendimo įgyvendinimo nuostatos, pridedami susipažinti prie šių Darbo tvarkos taisyklių (17).

2. Vadovaudamasis pirmiau minėto sprendimo 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis, ombudsmenas informuoja Parlamentą apie netinkamo administravimo atvejus, dėl kurių atsakingas komitetas gali parengti pranešimą. Taipogi, kiekvienos metinės sesijos pabaigoje, remdamasis to paties sprendimo 3 straipsnio 8 dalimi, jis pateikia Parlamentui pranešimą apie savo tyrimų rezultatus.

3. Ombudsmenas taip pat gali teikti informaciją atsakingam komitetui, šiam paprašius, arba būti komiteto išklausytam savo paties iniciatyva.

196 Straipsnis

Ombudsmeno atleidimas iš pareigų

1. Viena dešimtoji Parlamento narių gali pareikalauti atleisti ombudsmeną, jei šis nebeatitinka jo pareigoms eiti keliamų reikalavimų arba yra kaltas padaręs sunkų nusižengimą.

2. Reikalavimas perduodamas ombudsmenui ir atsakingam komitetui, kuris, savo narių dauguma nusprendęs, kad prašymo motyvai yra pakankamai pagrįsti, parengia pranešimą Parlamentui. Ombudsmeno prašymu, jis yra išklausomas prieš teikiant pranešimą balsuoti. Parlamentas, pasibaigus diskusijoms, priima sprendimą slaptu balsavimu.

3. Prieš pradedant balsavimą, Pirmininkas įsitikina, kad posėdyje dalyvauja pusė visų Parlamento narių.

4. Jei balsavimu patvirtinamas ombudsmeno atleidimas, bet jis neatsistatydina, ne vėliau kaip kitos mėnesinės sesijos metu po balsavimo, Pirmininkas kreipiasi į Teisingumo Teismą su prašymu nedelsiant priimti nutarimą atleisti ombudsmeną iš pareigų.

Procedūra nutraukiama ombudsmenui savanoriškai atsistatydinus.

X ANTRAŠTINĖ DALIS

PARLAMENTO GENERALINIS SEKRETORIATAS

197 Straipsnis

Generalinis sekretoriatas

1. Parlamentui padeda generalinis sekretorius, kurį paskiria biuras.

Generalinis sekretorius biure iškilmingai prisiekia sąžiningai ir visiškai nešališkai eiti savo pareigas.

2. Generalinis sekretorius vadovauja Generaliniam sekretoriatui, kurio sudėtį ir organizacinę struktūrą tvirtina biuras.

3. Biuras parengia Generalinio sekretoriato personalo planą ir tvirtina pareigūnų ir kitų tarnautojų pareigybių administracines ir finansines nuostatas.

Biuras taip pat nustato, kokios kategorijos pareigūnams ir tarnautojams, pilnai ar iš dalies, taikomi Protokolo dėl Europos Bendrijų imunitetų ir privilegijų 12 ir 14 straipsniai.

Parlamento Pirmininkas apie tai informuoja atitinkamas Europos Sąjungos institucijas.

XI ANTRAŠTINĖ DALIS

SU EUROPOS POLITINĖMIS PARTIJOMIS SUSIJĘ ĮGALIOJIMAI

198 Straipsnis

Pirmininko įgaliojimai

Remiantis 19 straipsnio 4 dalimi, santykiuose su Europos politinėmis partijomis Parlamentui atstovauja Pirmininkas.

199 Straipsnis

Biuro įgaliojimai

1. Biuras sprendžia dėl visų Europos politinių partijų pteiktų prašymų gauti finansavimą, taip pat dėl asignavimų paskirstymo juos gaunančioms partijoms. Jis sudaro asignavimų gavėjų ir paskirstytų sumų sąrašą.

2. Biuras sprendžia dėl finansavimo sustabdybo ar sumažinimo bei dėl netinkamai išmokėtų sumų grąžinimo.

3. Pasibaigus biudžetiniams metams, biuras patvirtina politinės partijos, kuriai skirtas finansavimas, galutines veiklos bei finansines ataskaitas.

4. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2004/2003 nustatytas sąlygas, Europos politinėms partijoms biuras gali suteikti techninę paramą, remdamasis jų pasiūlymais. Kai kurių rūšių sprendimų suteikti techninę paramą priėmimą biuras gali deleguoti generaliniam sekretoriui.

5. Visais ankstesnėse šio straipsnio dalyse minėtais atvejais, biuras veikia remdamasis generalinio sekretoriaus pasiūlymu. Išskyrus 1 ir 4 dalyse numatytus atvejus, biuras, prieš priimdamas sprendimą, išklauso atitinkamos politinės partijos atstovus. Biuras visuomet gali konsultuotis su pirmininkų sueiga.

6. Kai, po patikrinimo, Pralmentas nustato, kad Europos politinė partija nebesilaiko laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir teisinės valstybės principų, biuras nusprendžia nebeskirti finansavimo šiai politinei partijai.

200 Straipsnis

Atsakingo komiteto įgaliojimai ir Parlamento įgaliojimai plenarinės sesijos metu

1. Ketvirtadalio Parlamento narių, atstovaujančių ne mažiau kaip trims frakcijoms, prašymu, Pirmininkas, pasitaręs su pirmininkų sueiga, paprašo atsakingo komiteto patikrinti, ar Europos politinė partija laikosi (ypač savo programoje ir veikloje) principų, kuriais remiantis sukurta Europos Sąjunga, t.y. laisvės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir teisinės valstybės principu.

2. Prieš pateikdamas pasiūlymą dėl sprendimo, atsakingas komitetas išklauso atitinkamos politinės partijos atstovų ir, remiantis 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių parijų finansavimo taisyklių, prašo nepriklausomų žymių asmenų komiteto pateikti tuo klausimu nuomonę bei ją išnagrinėja.

3. Parlamentas sprendžia (balsavusiųjų dauguma) dėl pasiūlymo dėl sprendimo, nustatančio, kad atitinkama politinė partija laikosi ar nesilaiko 1 dalyje išvardytų principų. Negalima teikti jokių pakeitimų. Bet kuriuo atveju, jei pasiūlymas dėl sprendimo nesurenka balsų daugumos, laikomas priimtu priešingas sprendimas.

4. Parlamento sprendimas laikomas galiojančiu nuo dienos, kada pateiktas 1 dalyje minėtas prašymas.

5. Pirmininkas atstovauja Parlamentui nepriklausomų asmenų komitete.

6. Atsakingas komitetas parengia Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2004/2003 numatytą ataskaitą apie šio reglamento taikymą ir finansuotą veiklą bei pristato ją plenarinės sesijos metu.

XII ANTRAŠTINĖ DALIS

DARBO TVARKOS TAISYKLIŲ TAIKYMAS IR KEITIMAS

201 Straipsnis

Darbo tvarkos taisyklių taikymas

1. Kilus abejonėms dėl šių Darbo tvarkos taisyklių taikymo ar aiškinimo, Pirmininkas, nepažeisdamas jokių anksčiau šioje srityje priimtų sprendimų, gali perduoti šį klausimą nagrinėti atsakingam komitetui.

Jei iškeliamas klausimas dėl darbo tvarkos pagal 166 straipsnį, Pirmininkas šį klausimą taip pat gali perduoti atsakingam komitetui.

2. Atsakingas komitetas nusprendžia, ar būtina siūlyti Darbo tvarkos taisyklių pakeitimus. Šiuo atveju, jis vadovaujasi 202 straipsnyje nustatyta procedūra.

3. Jei komitetas nusprendžia, kad pakanka pateikti galiojančių Darbo tvarkos taisyklių išaiškinimą, savo išaiškinimą jis perduoda Pirmininkui ir šis apie tai praneša Parlamentui kitos mėnesinės sesijos metu.

4. Jei frakcija ar mažiausiai trisdešimt septyni Parlamento nariai prieštarauja atsakingo komiteto pateiktam išaiškinimui, klausimas teikiamas balsuoti Parlamentui, kuris sprendžia balsavusiųjų dauguma, dalyvaujant bent trečdaliui Parlamento narių. Jei siūlomas tekstas atmetamas, jis grąžinamas komitetui.

5. Išaiškinimai, dėl kurių nepareikštas prieštaravimas, taip pat Parlamento patvirtinti išaiškinimai parašomi kursyvu ir pateikiami kaip pastabos prie Darbo tvarkos taisyklių atitinkamo straipsnio ar straipsnių.

6. Šie išaiškinimai yra atitinkamų straipsnių taikymo ir aiškinimo ateityje precedentas.

7. Darbo tvarkos taisykles ir jų išaiškinimus reguliariai peržiūri atsakingas komitetas.

8. Jeigu Europos Parlamento narių skaičius padidėja dėl Europos Sąjungos plėtros, tai konkretus Parlamento narių skaičius, kuriam šiomis Darbo tvarkos taisyklėmis suteikiamos tam tikros teisės, automatiškai pakeičiamas kitu sveikuoju skaičiumi, atspindinčiu tą patį visų Parlamento narių procentą.

202 Straipsnis

Darbo tvarkos taisyklių keitimas

1. Kiekvienas narys gali siūlyti pakeitimus šioms Darbo tvarkos taisyklėms ir jų priedams, jei reikia, pateikdamas trumpą pagrindimą.

Siūlomi pakeitimai išverčiami, atspausdinami, išdalijami ir perduodami atsakingam komitetui, kuris juos išnagrinėja ir nusprendžia, ar pateikti juos Parlamentui.

150, 151 ir 155 straipsnių taikymo tikslais, svarstant tokius siūlomus pakeitimus Parlamente, laikoma, kad nuorodos į „pradinį tekstą“ ar „Komisijos pasiūlymą“ šiuose straipsniuose nurodo tuo metu galiojančią nuostatą.

2. Šių Darbo tvarkos taisyklių pakeitimai priimami, jei už juos balsavo dauguma visų Parlamento narių.

3. Šių Darbo tvarkos taisyklių ir jų priedų pakeitimai įsigalioja kitos mėnesinės sesijos pirmąją dieną, nebent būtų kitaip nuspręsta balsavimo metu.

XIII ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮVAIRIOS NUOSTATOS

203 Straipsnis

Nebaigti klausimai

Paskutinės mėnesinės sesijos prieš prasidedant rinkimams pabaigoje, visi Parlamento nebaigti klausimai laikomi nebegaliojančiais, nebent būtų pritaikyta antra šio straipsnio pastraipa.

Kiekvienos kadencijos pradžioje pirmininkų sueiga priima sprendimą dėl Parlamento komitetų bei kitų institucijų pagrįstų prašymų atnaujinti ar pratęsti tokių klausimų svarstymą.

Šios nuostatos netaikomos peticijoms ir tekstams, dėl kurių nebūtinas sprendimas.

204 Straipsnis

Priedų struktūra

Šių Darbo tvarkos taisyklių priedai skirstomi į tris kategorijas:

a)	Darbo tvarkos taisyklių procedūrų įgyvendinimo nuostatos, patvirtintos balsavusiųjų dauguma (VI priedas);

b)	nuostatos, priimtos įgyvendinant tam tikras Darbo tvarkos taisyklių nuostatas ir pagal jose nustatytas balsavimo procedūras bei daugumos reikalavimus (I, II, III, IV, V priedai, VII priedo A ir C dalys, IX ir XV priedai);

tarpinstituciniai susitarimai ar kitos nuostatos, priimtos vadovaujantis Sutartimis ir taikomos Parlamente arba turinčios įtakos jo veiklai. Sprendimą pridėti šias nuostatas prie Darbo tvarkos taisyklių balsavusiųjų dauguma priima Parlamentas, atsakingo komiteto siūlymu (VII priedo B dalis, VIII, X, XI, XII, XIII, XIV ir XVI priedai).

(1) Dėl komitetų posėdžių žr. 184 straipsnį.

(2) OL L 145, 2001.5.31, p. 43.

(3) Žr. I priedą.

(4) Žr. IX priedą.

(5) Žr. IX priedą.

(6) Žr. XI priedą.

(7) OL l 297, 2003.11.15, p. 1.

(8) Žr. XIV priedą.

(9) Žr. IV priedą.

(10) Žr. V priedą.

(11) Žr. IV priedą.

(12) Žr. XV priedą.

(13) Žr. XV priedą.

(14) Žr. II priedą.

(15) Žr. VI priedą.

(16) Žr. VIII priedą.

(17) Žr. X priedą.

I PRIEDAS

9 STRAIPSNIO 1 DALIES TAIKYMĄ REGLAMENTUOJANČIOS NUOSTATOS: SKAIDRUMAS IR PARLAMENTO NARIŲ FINANSINIAI INTERESAI

1 Straipsnis

1. Prieš kalbėdamas Parlamente ar kuriame nors iš jo organų arba gavęs pasiūlymą parengti pranešimą, Parlamento narys, turintis tiesioginį finansinį interesą nagrinėjamu klausimu, žodžiu informuoja apie tai posėdžio dalyvius.

2. Tam, kad Parlamento narys būtų teisėtai paskirtas eiti atitinkamas pareigas Parlamente ar viename iš jo organų pagal 12, 182 straipsnius ir 188 straipsnio 2 dalį arba kad būtų oficialios delegacijos narys pagal 64 straipsnį arba 188 straipsnio 2 dalį, jis privalo tinkamai užpildyti 2 straipsnyje numatytą deklaraciją.

2 Straipsnis

Kvestoriai tvarko registrą, kuriame kiekvienas Parlamento narys asmeniškai ir išsamiai deklaruoja:

a)	profesinę veiklą ir bet kokį kitą mokamą darbą arba veiklą;

b)	finansinę ir materialinę pagalbą bei personalą, kurį, greta Parlamento skirtų išteklių, jis gauna savo politinei veiklai iš trečiųjų asmenų, nurodydamas pastarųjų tapatybę.

Parlamento nariai, vykdydami savo įgaliojimus, susilaiko nuo bet kokios kitos naudos ir dovanų priėmimo.

Parlamento nariai asmeniškai atsako už registre esančių deklaracijų turinį ir privalo jas patikslinti kiekvienais metais.

Biuras gali periodiškai sudaryti registre deklaruotinos papildomos informacijos sąrašą.

Jeigu Parlamento narys, gavęs atitinkamą prašymą, neįvykdo savo įsipareigojimų pateikti deklaraciją pagal šio straipsnio a ir b punktus, Parlamento Pirmininkas dar kartą jam primena pateikti deklaraciją per du mėnesius. Jei praėjus šiam terminui, Parlamento narys vis dar nepateikia deklaracijos, jo pavardė ir pažeidimas skelbiami kiekvienos minėtam terminui pasibaigus vykstančios mėnesinės sesijos pirmosios dienos protokole. Jei po pažeidimo paskelbimo Parlamento narys ir toliau atsisako pateikti deklaraciją, Parlamento Pirmininkas imasi veiksmų sustabdyti Parlamento nario įgaliojimus 147 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įvairių Parlamento narių grupių, tiek tarppartinių, tiek kitų oficialiai neįregistruotų grupių pirmininkai, privalo pranešti apie bet kokią gaunamą paramą pinigais ar natūra (pvz., paramą sekretoriato darbui), kuri, jei būtų suteikta Parlamento nariams individualiai, turėtų būti deklaruota, remiantis šio straipsnio nuostatomis.

Kvestoriai yra atsakingi už tokių grupių registro ir paramos iš išorės tokioms grupėms deklaravimo taisyklių sudarymą.

3 Straipsnis

Visuomenė gali susipažinti su registru.

Registras gali būti pateiktas visuomenei susipažinti elektroniniu būdu.

4 Straipsnis

Iki kol bus priimtas Europos Parlamento narių statutas, pakeičiantis įvairias nacionalines nuostatas, Parlamento narių turto deklaravimą reglamentuoja valstybės, kurioje jie išrinkti, teisės aktai.

II PRIEDAS

109 STRAIPSNYJE NUMATYTOS KLAUSIMŲ VALANDOS ORGANIZAVIMO TVARKA

A. GAIRĖS

Klausimai yra priimtini tik tuo atveju, jei:

—	jie yra glausti ir suformuluoti taip, kad į juos būtų galima pateikti trumpą atsakymą,

—	susiję su Komisijos ir Tarybos kompetencijos ir atsakomybės sritimis bei yra visuotinės svarbos,

—	nereikalauja, kad atitinkama institucija atliktų išsamias išankstines studijas ar tyrimą,

—	yra aiškiai suformuluoti ir siejasi su konkrečia tema,

—	juose nėra teiginių ar nuomonių,

—	jie nėra susiję su išimtinai asmeniniais reikalais,

—	jais nesiekiama gauti dokumentų arba statistinės informacijos,

—	jie yra pateikti klausimo forma.

2.	Klausimas nepriimamas, jei darbotvarkėje jau yra numatytas tos pačios temos svarstymas dalyvaujant suinteresuotai institucijai.

Klausimas nepriimamas, jei per paskutinius tris mėnesius jau buvo pateiktas ir atsakytas identiškas ar panašus klausimas, išskyrus tuos atvejus, kai toje srityje atsirado ženklių pokyčių arba kai klausimo teikėjas siekia gauti papildomos informacijos. Pirmuoju atveju klausimo teikėjui pateikiama klausimo ir atsakymo kopija.

Papildomi klausimai

4.	Po atsakymo į klausimą bet kuris Parlamento narys turi teisę pateikti papildomą klausimą. Parlamento narys gali pateikti ne daugiau kaip du papildomus klausimus.

5.	Papildomiems klausimams pateikti taikomos šiose gairėse išdėstytos sąlygos dėl klausimo priimtinumo.

Pirmininkas nusprendžia, kurie iš pateiktų papildomų klausimų yra priimtini ir apriboja jų skaičių taip, kad visi klausimus pateikę Parlamento nariai gautų atsakymus.

Pirmininkas neprivalo priimti papildomo klausimo, net jei jis ir atitinka pirmiau minėtas priimtinumo sąlygas tuo atveju, jei:

a)	jis sutrukdys įprastinę klausimų valandos eigą arba

b)	pagrindinis klausimas, su kuriuo jis yra susijęs, jau buvo pakankamai patikslintas kitų papildomų klausimų, arba

c)	jis tiesiogiai nesusijęs su pagrindiniu klausimu.

Atsakymai į klausimus

7.	Atitinkama institucija užtikrina, kad jos atsakymai yra glausti ir atsako į klausimo temą.

8.	Jei keli klausimai savo turiniu yra tarpusavyje susiję, Pirmininkas, pasitaręs su klausimų teikėjais, gali paprašyti atitinkamos institucijos atsakyti į juos tuo pačiu metu.

9.	Į klausimą galima atsakyti tik jei klausimo teikėjas dalyvauja pats arba prieš prasidedant klausimų valandai raštu praneša Pirmininkui, kas jį pavaduos.

10.	Jeigu nei klausimo teikėjas, nei jį pavaduojantis asmuo posėdyje nedalyvauja, klausimas praleidžiamas.

11.

Jeigu Parlamento narys pateikia klausimą, tačiau nei jis, nei jį pavaduojantis asmuo per klausimų valandą nedalyvauja, Pirmininkas raštu primena Parlamento nariui apie jo pareigą dalyvauti arba užtikrinti, kad jį pavaduotų. Jei Pirmininkas išsiunčia tris tokius priminimus per dvyliką mėnesių, Parlamento narys šešiems mėnesiams praranda teisę pateikti klausimus per klausimų valandą.

12.	Į klausimus, į kuriuos nespėjama atsakyti dėl laiko stokos, atsakoma 110 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta tvarka, nebent klausimo teikėjai reikalautų taikyti 110 straipsnio 3 dalies nuostatas.

13.	Rašytinių atsakymų tvarką reglamentuoja 110 straipsnio 3 ir 5 dalys.

Pateikimo terminai

14.	Klausimų Komisijai valanda, Komisijai sutikus, gali būti suskirstyta į atskirus laiko tarpus, skirtus klausimų pateikimui atskiriems Komisijos nariams. Klausimai, kurie yra pripažįstami priimtinais, išdalijami Parlamento nariams ir perduodami atitinkamai institucijai.

Organizavimo būdas

15.

Klausimų Tarybai valanda, Tarybai sutikus, gali būti suskirstyta į atskirus laiko tarpus, skirtus klausimų pateikimui pirmininkaujančios valstybės narės atstovui, vyriausiajam įgaliotiniui bendrai užsienio ir saugumo politikai arba Eurogrupės pirmininkui. Jis taip pat gali būti suskirstytas pagal temas.

Klausimų pateikimui pirmininkaujančios valstybės narės atstovui, vyriausiajam įgaliotiniui bendrai užsienio ir saugumo politikai arba Eurogrupės pirmininkui. Jis taip pat gali būti suskirstytas pagal temas.

B. Rekomendacijos

(ištrauka iš 1986 m. lapkričio 13 d. Parlamento rezoliucijos)

Europos Parlamentas:

1.	rekomenduoja griežčiau laikytis gairių dėl Darbo tvarkos taisyklių 43 (1) straipsnyje numatytos klausimų valandos organizavimo tvarkos, o ypač gairių 1 punkto dėl klausimų priimtinumo;

2.	rekomenduoja Europos Parlamento Pirmininkui dažniau pasinaudoti 43 straipsnio 3 dalyje (2) suteikta teise grupuoti klausimų valandai pateiktus klausimus pagal temą, tačiau mano, kad grupuoti reikėtų tik tuos klausimus, kurie yra tai mėnesinei sesijai pateiktų klausimų sąrašo pirmoje pusėje;

rekomenduoja, kad papildomų klausimų pateikimo metu Pirmininkas laikytųsi bendros taisyklės leisti pateikti vieną papildomą klausimą pagrindinio klausimo teikėjui ir vieną arba ne daugiau kaip du papildomus klausimus kitiems Parlamento nariams, pageidautina iš kitų frakcijų ir (arba) valstybių narių nei pagrindinio klausimo teikėjo; primena, kad papildomi klausimai turi būti glausti ir pateikti klausimo forma bei siūlo, kad klausimo trukmė neviršytų 30 sekundžių;

4.	ragina Komisiją ir Tarybą pateikti glaustus ir tiesiogiai su klausimo tema susijusius atsakymus, kaip to reikalauja gairių 7 punktas.

(1) Dabar 109 straipsnis.

(2) Dabar 109 straipsnio 3 dalis.

III PRIEDAS

NURODYMAI IR BENDRI PRINCIPAI, TAIKYTINI PARENKANT Į DARBOTVARKĘ ĮRAŠYTINUS KLAUSIMUS 115 STRAIPSNYJE NUMATYTOMS DISKUSIJOMS DĖL ŽMOGAUS TEISIŲ, DEMOKRATIJOS IR TEISINĖS VALSTYBĖS PAŽEIDIMO ATVEJŲH

Pagrindiniai principai

Pirmumo tvarka svarstomi tie pasiūlymai dėl rezoliucijų, kuriomis Parlamentas pareiškia savo nuomonę Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, trečiosioms šalims ar tarptautinėms organizacijoms dėl konkretaus planuojamo įvykio dar prieš jam įvykstant, su sąlyga, kad vienintelė mėnesinė sesija, kada Europos Parlamentas gali laiku surengti balsavimą, yra einamoji mėnesinė sesija.

2.	Pasiūlymai dėl rezoliucijų negali būti ilgesni kaip 500 žodžių.

3.	Klausimai, susiję su sutartyse numatytomis Europos Sąjungos kompetencijos sritimis, svarstomi pirmumo tvarka, jeigu jie yra ypač svarbūs.

4.	Parenkamas toks klausimų skaičius, kuris leistų surengti klausimų svarbą atitinkančias diskusijas, tačiau kartu su poskirsniais jis negali viršyti trijų klausimų.

Praktinis taikymo būdas

5.	Parlamentas ir frakcijos supažindinami su pirmumo kriterijais, kurie taikomi parenkant, kokius klausimus įrašyti į darbotvarkę diskusijoms dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų.

Kalbėjimo laiko apribojimas ir paskirstymas

6.	Kad būtų geriau išnaudotas laikas, Pirmininkas, pasitaręs su frakcijų pirmininkais, susitaria su Taryba ir Komisija dėl šių institucijų kalboms skirto laiko apribojimo diskusijose dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės pažeidimo atvejų.

Pakeitimų pateikimo terminas

7.	Nustatomas toks terminas pateikti pakeitimus pasiūlymams dėl rezoliucijų, kad tarp pakeitimų išdalinimo oficialiomis kalbomis ir pasiūlymų dėl rezoliucijų svarstymo, Parlamento nariai ir frakcijos turėtų pakankamai laiko jas tinkamai išnagrinėti.

IV PRIEDAS

EUROPOS SAJUNGOS BENDROJO BIUDŽETO IR PAPILDOMŲ BIUDŽETŲ SVARSTYMUI TAIKYTINOS PROCEDŪROS

1 Straipsnis

Posėdžių dokumentai

1. Atspausdinami ir išdalinami šie dokumentai:

a)	Komisijos pranešimas apie didžiausią išlaidų padidėjimo normą, kaip tai numatyta EAPB sutarties 78 straipsnio 9 dalyje, EB sutarties 272 straipsnio 9 dalyje ir EAEB sutarties 177 straipsnio 9 dalyje;

b)	Komisijos arba Tarybos pasiūlymas dėl naujos normos nustatymo;

c)	Tarybos svarstymų dėl Parlamento priimtų biudžeto projekto pakeitimų ir siūlomų pataisų santrauka;

d)	Tarybos pakeitimai Parlamento priimtiems biudžeto projekto pakeitimams;

e)	Tarybos nuomonė dėl naujos didžiausios normos nustatymo;

f)	naujas biudžeto projektas, sudarytas pagal EAPB sutarties 78 straipsnio 8 dalį, EB sutarties 272 straipsnio 8 dalį ir EAEB sutarties 177 straipsnio 8 dalį;

g)	sprendimų projektai dėl laikinos vienos dvyliktosios asignavimų dalies, kaip tai numatyta EAPB sutarties 78b straipsnyje, EB sutarties 273 straipsnyje ir EAEB sutarties 178 straipsnyje.

2. Šie dokumentai perduodami atsakingam komitetui. Bet kuris kitas suinteresuotas komitetas gali pareikšti savo nuomonę.

3. Pirmininkas nustato terminą, per kurį komitetai, norintys pareikšti savo nuomonę, turi ją pateikti atsakingam komitetui.

2 Straipsnis

Norma

1. Atsižvelgiant į toliau nurodytas sąlygas, bet kuris Parlamento narys gali pateikti ir pristatyti pasiūlymus dėl naujos didžiausios išlaidų normos nustatymo.

2. Tokie pasiūlymai yra priimtini tik tuo atveju, jei jie pateikiami raštu ir pasirašyti ne mažiau kaip trisdešimt septynių Parlamento narių arba pateikti frakcijos ar komiteto vardu.

3. Pirmininkas nustato pasiūlymų pateikimo terminą.

4. Atsakingas komitetas pateikia pranešimą dėl šių pasiūlymų prieš jų svarstymą Parlamento plenarinio posėdžio metu.

5. Tada Parlamentas balsuoja dėl pasiūlymų.

Parlamentas priima sprendimą visų Parlamento narių balsų dauguma ir trijų penktadalių balsavusių narių dauguma.

Jei Taryba praneša Parlamentui, kad ji sutinka dėl naujos normos nustatymo, plenarinio posėdžio metu Pirmininkas paskelbia, kad pakeista norma yra priimta.

Priešingu atveju, Tarybos pozicija perduodama atsakingam komitetui.

3 Straipsnis

Biudžeto projekto svarstymas – pirmas etapas

1. Atsižvelgdamas į toliau išdėstytas sąlygas, bet kuris Parlamento narys gali pateikti ir pristatyti:

—	biudžeto projekto pakeitimų projektus,

—	siūlomas biudžeto projekto pataisas.

2. Pakeitimų projektai priimtini tik tuo atveju, jei jie pateikiami raštu ir pasirašyti ne mažiau kaip trisdešimt septynių Parlamento narių arba pateikti frakcijos ar komiteto vardu ir nurodo biudžeto eilutę, kuriai yra taikomi, bei išlaiko išlaidų ir pajamų balansą. Pakeitimų projektuose pateikiama visa svarbi informacija, kurią reikėtų įtraukti į atitinkamos biudžeto eilutės pastabas.

Tos pačios nuostatos taikomos siūlomoms pataisoms.

Prie visų pakeitimų projektų ir siūlomų pataisų pridedami rašytiniai paaiškinimai.

3. Pirmininkas nustato pakeitimų projektų ir siūlomų pataisų pateikimo terminą.

Pirmininkas nustato du pakeitimų projektų ir siūlomų pataisų pateikimo terminus: pirmą – prieš atsakingam komitetui patvirtinant pranešimą, ir antrą – po tokio patvirtinimo.

4. Atsakingas komitetas pateikia nuomonę dėl pateiktų tekstų prieš jų svarstymą Parlamente.

Pakeitimų projektai ir siūlomos pataisos, kurioms atsakingas komitetas nepritaria, neteikiami balsavimui Parlamente, nebent iki Pirmininko nustatyto termino to raštu paprašo komitetas arba mažiausiai trisdešimt septyni Parlamento nariai. Šis terminas jokiu būdu negali būti trumpesnis nei dvidešimt keturios valandos prieš balsavimo pradžią.

5. Parlamento sąmatos pakeitimų projektai, artimi tiems projektams, kurie jau buvo Parlamento atmesti jų rengimo metu, svarstomi tik tuo atveju, jei atsakingas komitetas pateikia teigiamą nuomonę.

6. Nukrypstant nuo Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnio 2 dalies, Parlamentas atskirai ir paeiliui balsuoja dėl:

—	kiekvieno pakeitimų projekto ir kiekvienos siūlomos pataisos,

—	kiekvieno biudžeto projekto skyriaus,

—	pasiūlymo dėl rezoliucijos dėl biudžeto projekto.

Tačiau taikomos 155 straipsnio 4-8 dalies nuostatos.

7. Biudžeto projekto straipsniai, skyriai, antraštinės dalys ir skirsniai, dėl kurių nebuvo pateikta pakeitimų projektų ar nebuvo siūlomų pataisų, laikomi priimtais.

8. Pakeitimų projektai priimami visų Parlamento narių balsų dauguma.

Siūlomos pataisos priimamos balsavusių Parlamento narių balsų dauguma.

9. Jei Parlamentas priima pakeitimų projektus, kurie padidintų biudžeto projekto išlaidas daugiau kaip nustatyta didžiausia norma, atsakingas komitetas pateikia Parlamentui pasiūlymą dėl naujos didžiausios normos nustatymo, kaip tai numatyta EAPB sutarties 78 straipsnio 9 dalyje, EB sutarties 272 straipsnio 9 dalyje ir EAEB sutarties 177 straipsnio 9 dalyje. Dėl šio pasiūlymo balsuojama po to, kai nubalsuojama dėl įvairių biudžeto projekto skirsnių. Parlamentas priima sprendimą visŲ nariŲ balsŲ dauguma ir trijŲ penktadaliŲ balsavusiŲ nariŲ dauguma. Jei pasiŪlymas atmetamas, visas biudŽeto projektas grąžinamas atsakingam komitetui.

10. Jei Parlamentas iš dalies nepakeičia biudžeto projekto, nepriima siūlomų pataisų ir nepriima pasiūlymo atmesti biudžeto projektą, plenarinio posėdžio metu Pirmininkas paskelbia, kad biudžetas yra galutinai patvirtintas.

Jei Parlamentas iš dalies pakeičia biudžeto projektą arba priima siūlomas pataisas, iš dalies pakeistas biudžeto projektas arba biudžeto projektas kartu su siūlomomis pataisomis bei motyvų paaiškinimu persiunčiamas Tarybai ir Komisijai.

11. Posėdžio, kuriame Parlamentas pateikia savo nuomonę dėl biudžeto projekto, protokolas persiunčiamas Tarybai ir Komisijai.

4 Straipsnis

Galutinis biudžeto patvirtinimas po pirmojo svarstymo

Jei Taryba praneša Parlamentui, kad ji nepakeitė Parlamento priimtų pakeitimų ir priėmė arba neatmetė siūlomų pataisų, Pirmininkas per plenarinį posėdį paskelbia, kad biudžetas yra galutinai patvirtintas. Jis pasirūpina jo paskelbimu Oficialiajame leidinyje.

5 Straipsnis

Tarybos nutarimų svarstymas - antrasis etapas

1. Jei Taryba pakeitė vieną ar daugiau Parlamento padarytų pakeitimų, iš dalies pakeistas tekstas perduodamas atsakingam komitetui.

2. Laikydamasis toliau išdėstytų sąlygų, bet kuris Parlamento narys gali pateikti ir pristatyti pakeitimų projektus Tarybos pakeistiems tekstams.

3. Tokie projektai yra priimtini tik tuo atveju, jei jie pateikiami raštu ir yra pasirašyti ne mažiau kaip trisdešimt septynių Parlamento narių arba pateikti frakcijos ar komiteto vardu ir juose išlaikytas išlaidų ir pajamų balansas. 46 straipsnio 5 dalis netaikoma.

Pakeitimų projektai priimtini tik jei juose pateikiami pakeitimai Tarybos pakeistiems tekstams.

4. Pirmininkas nustato pakeitimų projektų pateikimo terminą.

5. Atsakingas komitetas pateikia savo nuomonę dėl Tarybos pakeistų tekstų ir dėl pateiktų pakeitimų projektų Tarybos pakeistiems tekstams.

6. Pakeitimų projektai Tarybos pakeistiems tekstams pateikiami balsavimui plenarinio posėdžio metu, nepažeidžiant 3 straipsnio 4 dalies antros pastraipos. Parlamentas priima sprendimą visų narių balsų dauguma ir trijų penktadalių balsavusių narių dauguma. Jei pakeitimų projektai priimami, Tarybos pakeistas tekstas laikomas atmestu. Jei jie atmetami, Tarybos pakeistas tekstas laikomas priimtu.

7. Tarybos svarstymų dėl Parlamento priimtų siūlomų pataisų rezultatų santrauka pateikiama diskusijoms, po kurių gali būti balsuojama dėl pasiūlymo dėl rezoliucijos.

8. Baigus šiame straipsnyje numatytą procedūrą, Pirmininkas, atsižvelgdamas į 6 straipsnio nuostatas, plenarinio posėdžio metu paskelbia, kad biudžetas yra galutinai patvirtintas. Jis pasirūpina jo paskelbimu Oficialiajame leidinyje.

6 Straipsnis

Visiškas atmetimas

1. Komitetas arba ne mažiau kaip trisdešimt septyni Parlamento nariai dėl svarbių priežasčių gali pateikti pasiūlymą atmesti visą biudžeto projektą. Toks pasiūlymas priimtinas tik tuo atveju, jei yra pateikiamas su rašytiniais paaiškinimais per Pirmininko nustatytą terminą. Atmetimo motyvai negali būti prieštaringi.

2. Prieš pateikiant tokį pasiūlymą balsavimui Parlamente, atsakingas komitetas pateikia dėl jo nuomonę.

Parlamentas priima sprendimą visų narių balsų dauguma ir dviejų trečdalių balsavusių narių dauguma. Jei pasiūlymas priimamas, visas biudžeto projektas grąžinamas Tarybai.

7 Straipsnis

Laikinos vienos dvyliktosios dalies sistema

1. Laikydamasis toliau išdėstytų sąlygų, bet kuris Parlamento narys gali pateikti pasiūlymą dėl sprendimo, skirtingo nei Tarybos sprendimas, patvirtinti laikiną vieną dvyliktąją dalį viršijančias išlaidas, kurios nėra būtinos pagal sutartį ar pagal ja remiantis priimtus aktus.

2. Pasiūlymai dėl sprendimų yra priimtini tik tuo atveju, jei pateikiami raštu, yra pasirašyti ne mažiau kaip trisdešimt septynių Parlamento narių arba pateikti frakcijos ar komiteto vardu ir juose nurodomi motyvai.

3. Prieš pateiktų tekstų svarstymą plenarinio posėdžio metu atsakingas komitetas pateikia dėl jų nuomonę.

4. Parlamentas priima sprendimą visų narių balsų dauguma ir trijų penktadalių balsavusių narių dauguma.

8 Straipsnis

Procedūra, taikytina rengiant Parlamento sąmatą

1. Dėl problemų, susijusių su Parlamento biudžetu, biuras ir už biudžetą atsakingas komitetas priima sprendimus šiais klausimais tokia eilės tvarka:

a)	dėl personalo plano;

b)	dėl preliminaraus sąmatos projekto ir sąmatos projekto.

2. Sprendimai dėl personalo plano priimami tokia tvarka:

a)	biuras sudaro personalo planą kiekvieniems finansiniams metams;

b)	derinimo procedūra tarp biuro ir už biudžetą atsakingo komiteto taikoma tuo atveju, jei pastarojo nuomonė nesutinka su pradiniu biuro priimtu sprendimu;

c)	procedūros pabaigoje biuras priima galutinį sprendimą dėl personalo plano sąmatos pagal Darbo tvarkos taisyklių 197 straipsnio 3 dalį, nepažeisdamas sprendimų, priimtų pagal EB sutarties 272 straipsnį.

3. Pačios sąmatos sudarymo procedūra pradedama kai tik biuras priima galutinį sprendimą dėl personalo plano. Procedūra vykdoma pagal Darbo tvarkos taisyklių 73 straipsnyje nurodytą seką, tai yra:

a)	biuras parengia preliminarų pajamų ir išlaidų sąmatos projektą (73 straipsnio 1 dalis);

b)	už biudžetą atsakingas komitetas parengia pajamų ir išlaidų sąmatos projektą (73 straipsnio 2 dalis);

c)	tuo atveju, jei už biudžetą atsakingo komiteto ir biuro pozicijos skiriasi, pradedama derinimo procedūra.

V PRIEDAS

PROCEDŪRA, TAIKYTINA SPRENDIMŲ DĖL BIUDŽETO ĮVYKDYMO PATVIRTINIMO SVARSTYMUI IR PRIĖMIMUI

1 Straipsnis

Dokumentai

1. Atspausdinami ir išdalijami šie dokumentai:

a)	Komisijos pateiktos išlaidų ir pajamų ataskaitos, finansinė analizė bei finansinis balansas;

b)	Audito Rūmų metinis pranešimas ir specialūs pranešimai kartu su institucijų atsakymais;

c)	Audito Rūmų pagal EB sutarties 248 straipsnį pateiktas patikinimo pareiškimas dėl sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo;

d)	Tarybos rekomendacija.

2. Šie dokumentai perduodami atsakingam komitetui. Visi suinteresuoti komitetai gali pareikšti savo nuomonę.

3. Pirmininkas nustato terminą, per kurį komitetai, norintys pareikšti savo nuomonę, turi ją pateikti atsakingam komitetui.

2 Straipsnis

Pranešimo svarstymas

1. Parlamentas svarsto atsakingo komiteto pranešimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo ne vėliau kaip iki kitų metų balandžio 30 d. po Audito Rūmų metinio pranešimo patvirtinimo, kaip to reikalauja Finansinis reglamentas.

2. Taikomi su pakeitimais ir balsavimu susiję Parlamento darbo tvarkos taisyklių straipsniai, nebent jei šiame priede nurodyta kitaip.

3 Straipsnis

Pranešimo turinys

1. Atsakingo komiteto pranešimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo sudaro:

a)	pasiūlymas dėl sprendimo patvirtinti biudžeto įvykdymą arba atidėti sprendimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo (balsavimas balandžio mėnesinės sesijos metu) arba pasiūlymas dėl sprendimo patvirtinti arba nepatvirtinti biudžeto įvykdymo (balsavimas spalio mėnesinės sesijos metu);

b)	pasiūlymas dėl sprendimo uždaryti visų Bendrijos pajamų, išlaidų, turto ir įsiskolinimų sąskaitas;

c)	pasiūlymas dėl rezoliucijos, kuriame išdėstytos a punkte minėtą pasiūlymą dėl sprendimo lydinčios pastabos, įskaitant Komisijos biudžeto valdymo per paskutinius finansinius metus įvertinimą bei pastabas dėl išlaidų vykdymo ateityje;

d)	pridedamas iš Komisijos gautų dokumentų sąrašas bei prašytų, tačiau negautų dokumentų sąrašas;

e)	suinteresuotų komitetų nuomonės.

2. Jei atsakingas komitetas pasiūlo atidėti sprendimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, atitinkamame pasiūlyme dėl rezoliucijos inter alia turi būti:

a)	atidėjimo priežastys;

b)	tolesni veiksmai, kurių tikimasi iš Komisijos, bei jų terminai;

c)	dokumentai, kurie reikalingi Parlamentui priimti deramą sprendimą.

4 Straipsnis

Svarstymas ir balsavimas Parlamente

1. Bet koks atsakingo komiteto pranešimas dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo įrašomas į pirmos po jo pateikimo mėnesinės sesijos darbotvarkę.

2. Pakeitimai priimami tik pasiūlymui dėl rezoliucijos, pateiktam pagal 3 straipsnio 1 dalies c punktą.

3. Jei kitaip nenurodyta 5 straipsnyje, dėl pasiūlymų dėl sprendimų ir pasiūlymo dėl rezoliucijos balsuojama pagal 3 straipsnyje nurodytą eiliškumą.

4. Parlamentas priima sprendimą balsavusių narių dauguma, kaip tai numatyta EB sutarties 198 straipsnyje.

5 Straipsnis

Procedūros variantai

1. Balsavimas balandžio mėnesinės sesijos metu

Per pirmąjį etapą, pranešime dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo siūloma patvirtinti, kad biudžetas yra įvykdytas, arba atidėti sprendimą dėl šio patvirtinimo.

Jei dauguma pritaria pasiūlymui patvirtinti, kad biudžetas yra įvykdytas, patvirtinimas suteikiamas. Remiantis šiuo sprendimu, uždaromos sąskaitos.

Jei pasiūlymas dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo nesulaukia daugumos pritarimo, biudžeto įvykdymo patvirtinimas laikomas atidėtu, ir atsakingas komitetas per šešis mėnesius parengia naują pranešimą, kuriame pateikia naują pasiūlymą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo arba nepatvirtinimo.

Jei pasiūlymas atidėti biudžeto įvykdymo patvirtinimą priimamas, atsakingas komitetas per šešis mėnesius parengia naują pranešimą, kuriame pateikia naują pasiūlymą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo arba nepatvirtinimo. Tokiu atveju, sąskaitų uždarymas taip pat atidedamas ir iš naujo pasiūlomas naujame pranešime.

Jei pasiūlymas atidėti biudžeto įvykdymo patvirtinimą nesulaukia daugumos pritarimo, biudžeto įvykdymo patvirtinimas laikomas suteiktu. Tokiu atveju, remiantis šiuo sprendimu, uždaromos sąskaitos. Pasiūlymas dėl rezoliucijos vis dar gali būti pateiktas balsavimui.

2. Balsavimas spalio mėnesinės sesijos metu

Antrajame etape, pranešime dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo siūloma patvirtinti biudžeto įvykdymą arba jo nepatvirtinti.

Jei dauguma pritaria pasiūlymui patvirtinti biudžeto įvykdymą, patvirtinimas suteikiamas. Remiantis šiuo sprendimu, uždaromos sąskaitos.

Jei pasiūlymas patvirtinti biudžeto įvykdymą nesulaukia daugumos pritarimo, biudžeto įvykdymas laikomas nepatvirtintu. Oficialus pasiūlymas uždaryti atitinkamų finansinių metų sąskaitas pateikiamas per kitą mėnesinę sesiją, į kurią Komisija kviečiama padaryti pareiškimą.

Jei dauguma pritaria pasiūlymui nepatvirtinti biudžeto įvykdymo, oficialus pasiūlymas uždaryti atitinkamų finansinių metų sąskaitas pateikiamas per kitą mėnesinę sesiją, į kurią Komisija kviečiama padaryti pareiškimą.

Jei pasiūlymas nepatvirtinti biudžeto įvykdymo nesulaukia daugumos pritarimo, biudžeto įvykdymo patvirtinimas laikomas suteiktu. Tokiu atveju, remiantis šiuo sprendimu, uždaromos sąskaitos. Pasiūlymas dėl rezoliucijos vis dar gali būti pateiktas balsavimui.

3. Jei pasiūlyme dėl rezoliucijos arba pasiūlyme dėl sąskaitų uždarymo yra nuostatų, prieštaraujančių Parlamento balsavimui dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, Pirmininkas, pasitaręs su atsakingo komiteto pirmininku, gali atidėti tą balsavimą ir nustatyti naują terminą pakeitimų pateikimui.

6 Straipsnis

Sprendimų dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo įgyvendinimas

1. Pirmininkas perduoda Komisijai bei visoms kitoms institucijoms Parlamento sprendimą ir visas rezoliucijas, priimtas remiantis 3 straipsniu. Jis pasirūpina jų paskelbimu Oficialiojo leidinio L serijoje

2. Atsakingas komitetas ne rečiau kaip vieną kartą per metus praneša Parlamentui apie institucijų veiksmus, kurių jos imasi atsižvelgdamos į pastabas, lydinčias sprendimus dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir kitas pastabas, išdėstytas Parlamento rezoliucijose dėl išlaidų vykdymo.

3. Remdamasis už biudžeto kontrolę atsakingo komiteto pranešimu ir veikdamas Parlamento vardu, Pirmininkas gali kreiptis pagal EB sutarties 232 straipsnį į Teisingumo Teismą su ieškiniu atitinkamai institucijai dėl įsipareigojimų, kylančių iš pastabų, lydinčių sprendimą dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo arba kitas rezoliucijas dėl biudžeto išlaidų vykdymo, nevykdymo.

VI PRIEDAS

NUOLATINIŲ KOMITETŲ ĮGALIOJIMAI IR VEIKLOS KRYPTYS (1)

I. Užsienio reikalų komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1.	bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP) bei Europos saugumo ir gynybos politiką (ESGP). Šiose srityse komitetui padeda saugumo ir gynybos pakomitetis;

2.	santykius su kitomis ES institucijomis ir organais, JTO bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis ir tarpparlamentinėmis asamblėjomis tiek, kiek tai susiję su jo kompetencijai priklausančiais klausimais;

3.	politinių santykių su trečiosiomis šalimis, ypač su tiesioginėje Sąjungos kaimynystėje esančiomis šalimis, stiprinimą svarbiausių bendradarbiavimo ir pagalbos programų arba tarptautinių susitarimų, tokių kaip asociacijos ir bendradarbiavimo susitarimai, būdu;

4.	derybų dėl Europos valstybių stojimo į Europos Sąjungą pradėjimą, priežiūrą ir užbaigimą;

klausimus, susijusius su žmogaus teisėmis, mažumų apsauga ir demokratinių vertybių skatinimu trečiosiose šalyse. Šioje srityje komitetui padeda žmogaus teisių pakomitetis. Nepažeidžiant atitinkamų teisinių nuostatų, kitų šioje srityje kompetentingų komitetų ir organų nariai kviečiami dalyvauti pakomitečio posėdžiuose.

Komitetas koordinuoja jungtinių parlamentinių ir bendradarbiavimo komitetų bei tarpparlamentinių delegacijų ir ad hoc delegacijų, įskaitant rinkimų stebėjimo misijas, veiklą tiek, kiek tai susiję su jo kompetencija.

II. Vystymosi komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

Europos Sąjungos vystymosi ir bendradarbiavimo politikos skatinimą, įgyvendinimą ir priežiūrą, ypač:

a)	dvišalį ir atitinkamose tarptautinėse organizacijose bei tarpparlamentiniuose organuose vykdomą politinį dialogą su besivystančiomis šalimis;

b)	pagalbą besivystančioms šalims ir bendradarbiavimo su šiomis šalimis susitarimus;

c)	demokratinių vertybių, gero valdymo ir žmogaus teisių skatinimą besivystančiose šalyse.

2.	klausimus, susijusius su AKR-EB partnerystės susitarimu bei santykius su atitinkamais organais;

3.	Parlamento dalyvavimą rinkimų stebėjimo misijose, jei reikia, bendradarbiaujant su kitais susijusiais komitetais ir delegacijomis. Komitetas koordinuoja tarpparlamentinių delegacijų ir ad hoc delegacijų veiklą tiek, kiek tai susiję su jo kompetencija.

III. Tarptautinės prekybos komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

klausimus, susijusius su Sąjungos bendros prekybos politikos formavimu ir įgyvendinimu bei jos išorės ekonominiais santykiais, ypač:

1.	finansinius, ekonominius ir prekybinius ryšius su trečiosiomis šalimis ir regioninėmis organizacijomis;

2.	techninio derinimo ir standartizacijos priemones tarptautinės teisės dokumentų reglamentuojamose srityse;

3.	santykius su susijusiomis tarptautinėmis organizacijomis ir organizacijomis, skatinančiomis ekonominę bei prekybinę integraciją už Sąjungos ribų;

4.	santykius su PPO, įskaitant jos parlamentinę veiklą. Komitetas koordinuoja tarpparlamentinių delegacijų ir ad hoc delegacijų veiklą tiek, kiek tai susiję su jo kompetencija.

IV. Biudžeto komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1.	daugiametes Sąjungos įplaukų ir išlaidų finansines gaires bei Sąjungos nuosavų išteklių sistemą;

2.	Parlamento biudžetines prerogatyvas, būtent Sąjungos biudžetą ir derybas dėl tarpinstitucinių susitarimų šioje srityje bei šių susitarimų įgyvendinimą;

3.	Parlamento sąmatą pagal Darbo taisyklėse nustatytą tvarką;

4.	decentralizuotų organų biudžetą;

5.	Europos investicijų banko finansinę veiklą;

6.	Europos plėtros fondo įtraukimą į Sąjungos biudžetą, nepažeidžiant už AKR-EB partnerystės susitarimą atsakingo komiteto įgaliojimų;

7.	visų Bendrijos teisės aktų finansinį poveikį ir jų suderinamumą su daugiametėmis finansinėmis gairėmis, nepažeidžiant susijusių komitetų įgaliojimų;

8.	nepaisant Darbo tvarkos taisyklių 72 straipsnio 1 dalies, einamojo biudžeto vykdymo stebėjimą ir vertinimą, asignavimų pervedimą, su personalo planu susijusias procedūras, administracinius asignavimus ir nuomones dėl su pastatais susijusių projektų, turinčių reikšmingą finansinį poveikį;

9.	Finansinį reglamentą, išskyrus klausimus, susijusius su biudžeto vykdymu, valdymu ir kontrole.

V. Biudžeto kontrolės komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1.	Sąjungos ir Europos plėtros fondo biudžeto vykdymo kontrolę bei Parlamento priimtus sprendimus dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, įskaitant vidinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, bei visas kitas sprendimus lydinčias ar įgyvendinančias priemones;

2.	Sąjungos, jos institucijų ir kitų jos finansuojamų įstaigų sąskaitų ir finansinio balanso uždarymą, pateikimą ir patikrinimą, įskaitant perkeltinų vėlesniam laikui asignavimų patvirtinimą bei likučio nustatymą;

3.	Europos investicijų banko finansinės veiklos kontrolę;

4.	įvairių Bendrijos finansavimo būdų, įgyvendinant Sąjungos politikos sritis, sąnaudų ir efektyvumo santykio priežiūrą;

5.	su Sąjungos biudžeto vykdymu susijusių sukčiavimo atvejų ir pažeidimų nagrinėjimą, tokių atvejų prevenciją ir teisminio tyrimo inicujavimą bei bendrą Sąjungos finansinių interesų apsaugą;

6.	santykius su Audito Rūmais, jų narių skyrimą ir jų pranešimų nagrinėjimą;

7.	Finansinį reglamentą tiek, kiek tai susiję su biudžeto vykdymu, valdymu ir kontrole.

VI. Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1.	Sąjungos ekonomikos ir pinigų politikos sritis, Ekonominės ir pinigų sąjungos bei Europos pinigų ir finansinės sistemos veikimą (įskaitant santykius su susijusiomis institucijomis ir organizacijomis);

2.	laisvą kapitalo ir mokėjimų judėjimą (tarptautinius mokėjimus, vieningą mokėjimų erdvę, mokėjimų balansą, kapitalo judėjimą ir paskolų gavimo bei teikimo politiką, kapitalo iš trečiųjų šalių judėjimo kontrolę, kapitalo eksportą iš Europos Sąjungos į trečiąsias šalis skatinančias priemones);

3.	tarptautinę pinigų ir finansinę sistemą (įskaitant santykius su finansinėmis ir pinigų institucijomis bei organizacijomis);

4.	konkurencijos ir valstybės arba viešosios pagalbos taisykles;

5.	mokesčių nuostatas;

6.	finansinių paslaugų, institucijų ir rinkų, įskaitant finansines ataskaitas, auditą, apskaitos taisykles, įmonių valdymą ir kitus su finansinėmis paslaugomis susijusius bendrovių teisės klausimus, reguliavimą ir kontrolę.

VII. Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1.	užimtumo politiką ir visus socialinės politikos aspektus, tokius kaip darbo sąlygas, socialinį draudimą ir socialinę apsaugą;

2.	sveikatos apsaugos ir saugos priemones darbo vietoje;

3.	Europos socialinį fondą;

4.	profesinį rengimą, įskaitant profesines kvalifikacijas;

5.	laisvą darbuotojų ir pensininkų judėjimą;

6.	socialinį dialogą;

7.	visų formų diskriminaciją darbo vietoje ir darbo rinkoje, išskyrus diskriminaciją dėl lyties;

santykius su:

—	Europos profesinio rengimo plėtros centru (Cedefop),

—	Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondu,

—	Europos mokymo fondu,

—	Europos sveikatos ir saugos darbe agentūra; ir santykius su kitais susijusiais ES organais ir tarptautinėmis organizacijomis.

VIII. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

aplinkos politiką ir aplinkosaugos priemones, ypač:

a)	oro, dirvožemio ir vandens taršą, atliekų tvarkymą ir perdirbimą, pavojingas medžiagas ir preparatus, triukšmo lygius, klimato kaitą, biologinės įvairovės apsaugą;

b)	tvarią plėtrą;

c)	tarptautines ir regionines aplinkosaugos priemones bei susitarimus;

d)	žalos aplinkai atitaisymą;

e)	civilinę apsaugą;

f)	Europos aplinkosaugos agentūrą.

visuomenės sveikatą, ypač:

a)	visuomenės sveikatos programas ir konkrečius veiksmus šioje srityje;

b)	vaistų pramonės ir kosmetikos gaminius;

c)	su bioterorizmu susijusius sveikatos aspektus;

d)	Europos vaistų vertinimo tarnybą ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą.

maisto saugos klausimus, ypač:

a)	maisto gaminių ženklinimą ir saugą;

b)	veterinarijos teisės aktus dėl apsaugos nuo rizikos žmonių sveikatai, maisto gaminių ir maisto gamybos sistemų tikrinimą siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą;

c)	Europos maisto saugos tarnybą ir Europos maisto ir veterinarijos tarnybą.

IX. Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1.	Sąjungos pramonės politiką ir naujų technologijų taikymą, įskaitant mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) taikomas priemones;

2.	Sąjungos mokslinių tyrimų politiką, įskaitant tyrimų rezultatų panaudojimą ir skleidimą;

3.	kosmoso politiką;

4.	Jungtinių tyrimų centrą (JRC), Centrinį branduolinių matavimų biurą, taip pat JET, ITER ir kitus projektus šioje srityje;

5.	su energetikos politika susijusias Bendrijos priemones, energijos tiekimo patikimumą ir energijos sąnaudų efektyvumą, įskaitant transeuropinių tinklų kūrimą ir plėtojimą energetikos infrastruktūrų srityje;

6.	„Euratomo“ sutartį ir Euratomo tiekimo agentūrą, branduolinę saugą, eksploatacijos nutraukimą bei atliekų šalinimą branduoliniame sektoriuje;

7.	informacinę visuomenę ir informacines technologijas, įskaitant transeuropinių tinklų kūrimą ir plėtojimą telekomunikacijų infrastruktūrų srityse.

X. Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

vidaus rinką ir muitų sąjungą reglamentuojančių nacionalinės teisės aktų koordinavimą Bendrijos lygmeniu, ypač:

a)	laisvą prekių judėjimą, įskaitant techninių standartų derinimą;

b)	įsisteigimo teisę;

c)	laisvę teikti paslaugas, išskyrus finansiniame ir pašto sektoriuose.

2.	galimų vidaus rinkos veikimo kliūčių nustatymo ir panaikinimo priemones;

3.	vartotojų ekonominių interesų skatinimą ir apsaugą kuriant vidaus rinką, išskyrus visuomenės sveikatos ir maisto saugos klausimus.

XI. Transporto ir turizmo komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

klausimus, susijusius su bendros geležinkelių, kelių, vidaus vandens kelių, jūrų ir oro transporto politikos sukūrimu, ypač:

a)	bendras transportui Europos Sąjungoje taikomas taisykles;

b)	transeuropinių tinklų kūrimą ir plėtojimą transporto infrastruktūrų srityse;

c)	transporto paslaugų teikimą ir santykius su trečiosiomis šalimis transporto srityje;

d)	transporto saugą;

e)	santykius su tarptautinėmis transporto organizacijomis.

2.	pašto paslaugas;

turizmą.

XII. Regioninės plėtros komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

regioninę ir sanglaudos politiką, ypač:

a)	Europos regioninės plėtros fondą, Sanglaudos fondą ir kitas Sąjungos regioninės politikos priemones;

b)	kitų Sąjungos politikos sričių įtakos ekonominei ir socialinei sanglaudai įvertinimą;

c)	Sąjungos struktūrinių priemonių derinimą;

d)	atokiausius regionus ir salas bei bendradarbiavimą abipus sienų ir regionų bendradarbiavimą;

e)	santykius su Regionų komitetu, regionų bendradarbiavimo organizacijomis ir vietos bei regioninės valdžios institucijomis.

XIII. Žemės ūkio komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1.	bendros žemės ūkio politikos veikimą ir plėtojimą;

2.	kaimo plėtrą, įskaitant susijusių finansinių įstaigų veiklą;

teisės aktus šiose srityse:

a)	veterinarijos ir fitosanitarijos, gyvūnų pašarų, jei šiomis priemonėmis nesiekiama apsaugoti nuo rizikos žmonių sveikatai,

b)	gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės;

4.	žemės ūkio produktų kokybės gerinimą;

5.	žemės ūkio žaliavų tiekimą;

6.	Bendrijos augalų veislių biurą;

7.	miškininkystę.

XIV. Žuvininkystės komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1.	bendros žuvininkystės politikos veikimą ir plėtojimą bei jos valdymą;

2.	žuvų išteklių išsaugojimą;

3.	žuvininkystės produktų rinkos bendrą organizavimą;

4.	struktūrinę žuvininkystės ir vandens ūkio sektorių politiką, įskaitant žuvininkystės orientavimo finansines priemones;

5.	tarptautinius susitarimus dėl žvejybos ir žuvininkystės.

XV. Kultūros ir švietimo komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

Europos Sąjungos kultūrinius aspektus, ypač:

a)	geresnį kultūros pažinimą ir populiarinimą;

b)	kultūrinės ir kalbinės įvairovės apsaugą ir skatinimą;

c)	kultūrinio paveldo išsaugojimą ir apsaugą, kultūrinius mainus ir meninę kūrybą.

2.	Sąjungos švietimo politiką, įskaitant Europos aukštojo mokslo erdvę, europinių mokyklų sistemos ir mokymosi visą gyvenimą vystymą;

3.	audiovizualinę politiką bei informacinės visuomenės kultūrinius ir švietimo aspektus;

4.	jaunimo politiką ir sporto bei laisvalaikio politikos vystymą;

5.	informacijos ir žiniasklaidos politiką;

6.	bendradarbiavimą kultūros ir švietimo srityse su trečiosiomis šalimis ir susijusiomis tarptautinėmis organizacijomis bei institucijomis.

XVI. Teisės reikalų komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1.	Europos Sąjungos teisės aiškinimą ir taikymą, Europos Sąjungos teisės aktų suderinamumą su pirmine teise, įskaitant teisinio pagrindo parinkimą ir subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymąsi;

2.	tarptautinės teisės aiškinimą ir taikymą tiek, kiek tai yra susiję su Europos Sąjunga;

3.	Bendrijos teisės supaprastinimą, ypač pasiūlymus dėl teisės aktų, siekiant ją oficialiai kodifikuoti;

4.	Parlamento teisių ir prerogatyvų teisinę apsaugą, įskaitant ieškinius Teisingumo Teisme ir Pirmosios instancijos teisme;

valstybių narių teisinę sistemą įtakojančius Bendrijos aktus, ypač šiose srityse:

a)	civilinės ir komercinės teisės;

b)	bendrovių teisės;

c)	intelektinės nuosavybės teisės;

d)	proceso teisės.

6.	atsakomybę aplinkosaugos srityje ir sankcijas už nusikaltimus aplinkai;

7.	su naujosiomis technologijomis susijusius etikos klausimus, glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamais komitetais;

8.	Parlamento narių statutą ir Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus;

9.	Parlamento narių privilegijas ir imunitetus bei jų įgaliojimų patikrinimą;

10.	Teisingumo Teismo struktūrą ir statutą;

11.	Vidaus rinkos derinimo tarnybą.

XVII. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1.	piliečių teisių, žmogaus teisių ir pagrindinių teisių apsaugą Sąjungoje teritorijoje, įskaitant mažumų apsaugą, kaip nustatyta sutartyse ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;

2.	priemones kovojant prieš visų formų diskriminaciją, išskyrus diskriminaciją dėl lyties arba diskriminaciją darbo vietoje ir darbo rinkoje;

3.	teisės aktus dėl viešumo ir fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis;

laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimą ir plėtrą, ypač:

a)	priemones, susijusias su asmenų atvykimu ir judėjimu, prieglobsčiu, migracija, bei teisminį ir administracinį bendradarbiavimą civilinėse bylose;

b)	priemones, susijusias su integruotu išorės sienų valdymu;

c)	priemones, susijusias su policijos ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose.

5.	Europos narkotikų ir narkomanijos stebėjimo centrą ir Europos rasizmo ir ksenofobijos stebėjimo centrą, Europolą, Eurojustą, Europos policijos kolegiją (Cepol) ir kitas įstaigas ir agentūras šioje srityje;

6.	akivaizdžios rizikos, kada valstybė narė gali rimtai pažeisti visoms valstybėms narėms bendrus principus, nustatymą.

XVIII. Konstitucinių reikalų komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1.	Europos integracijos institucinius aspektus, ypač jei tai susiję su tarpvyriausybinių konferencijų bei konventų parengimu ir eiga;

2.	ES sutarties įgyvendinimą ir jos veikimo įvertinimą;

3.	derybų dėl Sąjungos plėtros institucinius padarinius;

4.	santykius tarp institucijų, įskaitant tarpinstitucinių susitarimų, kuriuos ruošiamasi patvirtinti plenarinio posėdžio metu, nagrinėjimą pagal Darbo tvarkos taisyklių 120 straipsnio 2 dalį;

5.	rinkimų procedūrą pagal visose valstybėse narėse taikomą vienodą tvarką;

6.	Europos politines partijas, nepažeidžiant biuro įgaliojimų;

7.	atvejų, kai valstybė narė šiurkščiai ir nuolat pažeidžia visoms valstybėms narėms bendrus principus, nustatymą;

8.	Darbo tvarkos taisyklių aiškinimą ir įgyvendinimą bei pasiūlymus dėl jų keitimo.

XIX. Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1.	moterų teisių Sąjungoje apibrėžimą, skatinimą ir apsaugą bei susijusias Bendrijos priemones;

2.	moterų teisių skatinimą trečiosiose šalyse;

3.	lygių galimybių politiką, įskaitant vyrų ir moterų lygybę dėl galimybių darbo rinkoje ir požiūrio darbe;

4.	visų formų diskriminacijos dėl žmogaus lyties panaikinimą;

5.	lygių galimybių principo įgyvendinimą ir plėtotę visuose politikos sektoriuose;

6.	tarptautinių su moterų teisėmis susijusių susitarimų ir konvencijų nuolatinę peržiūrą ir įgyvendinimą;

7.	informacijos apie moteris politiką.

XX. Peticijų komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

1.	peticijas;

2.	ryšius su Europos ombudsmenu.

(1) Priimtas 2004 m. sausio 29 d. Parlamento sprendimu.

VII PRIEDAS

KONFIDENCIALŪS IR SLAPTO POBŪDŽIO DOKUMENTAI BEI INFORMACIJA

A. Parlamentui pateiktų konfidencialių dokumentų nagrinėjimas

Europos Parlamentui pateiktų konfidencialių dokumentų nagrinėjimo procedūra (1)

Konfidencialūs dokumentai – tai dokumentai ir informacija, su kuriais visuomenei gali būti neleista susipažinti, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsniu, taip pat ir slapto pobūdžio dokumentai, kaip apibrėžta minėto reglamento 9 straipsnyje.

Jei kuri nors iš institucijų pareiškia abejonę dėl Parlamentui pateiktų dokumentų konfidencialaus pobūdžio, klausimas perduodamas tarpinstituciniam komitetui, sudarytam remiantis Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 15 straipsnio 2 dalimi.

Kai Parlamentui pateikiami konfidencialūs dokumentai, nurodant juos tvarkyti konfidencialiai, atsakingo Parlamento komiteto pirmininkas iš karto pritaiko jiems toliau 3 punkte numatytą konfidencialumo procedūrą.

Papildomos konfidencialių dokumentų apsaugos nuostatos priimamos plenarinio posėdžio metu pagal biuro pateiktą pasiūlymą ir pridedamos prie Darbo tvarkos taisyklių. Šiose nuostatose atsižvelgiama į susitarimus su Komisija ir Taryba.

2.	Visi Europos Parlamento komitetai, jei to raštu ar žodžiu prašo vienas komiteto narys, turi teisę taikyti konfidencialumo procedūrą prašyme nurodytai informacijai ar dokumentui. Sprendimas taikyti konfidencialumo procedūrą priimamas, kai tam pritaria du trečdaliai posėdyje dalyvaujančių narių.

Jei komiteto pirmininkas paskelbia, kad posėdis vyks laikantis konfidencialumo procedūros, jame leidžiama dalyvauti tik komiteto nariams ir pareigūnams bei ekspertams, kuriuos iš anksto paskyrė pirmininkas ir kurių dalyvavimas posėdyje yra griežtai būtinas.

Sunumeruoti dokumentai išdalijami posėdžio pradžioje ir vėl surenkami posėdžio pabaigoje. Neleidžiama nieko pasižymėti, ir juo labiau daryti jų kopijų.

Posėdžio protokole klausimo, kuriam buvo pritaikyta konfidencialumo procedūra, nagrinėjimas neminimas. Įrašomas tik atitinkamas sprendimas, jei toks priimamas.

Trys komiteto, pritaikiusio konfidencialumo procedūrą, nariai gali pateikti prašymą išnagrinėti, ar nebuvo pažeistas slaptumas. Šis klausimas gali būti įrašytas į komiteto darbotvarkę. Jei tam pritaria komiteto narių dauguma, komitetas gali nuspręsti įrašyti slaptumo pažeidimo nagrinėjimą į pirmo posėdžio po prašymo įteikimo pirmininkui darbotvarkę.

Nuobaudos: jei nustatomas pažeidimas, komiteto pirmininkas, pasitaręs su pavaduotojais, pagrįstu sprendimu paskiria atitinkamas nuobaudas (papeikimą, pašalinimą iš komiteto trumpesniam, ilgesniam arba visam laikui).

Atitinkamas narys gali apskųsti šį sprendimą, tačiau skundo pateikimas nesustabdo sprendimo vykdymo. Šį skundą kartu nagrinėja Europos Parlamento pirmininkų sueiga ir atitinkamo komiteto biuras. Daugumos priimtas sprendimas yra galutinis.

Jei nustatoma, kad pareigūnas neišsaugojo paslapties, taikomos Pareigūnų tarnybos nuostatuose numatytos nuobaudos.

B. Galimybė Parlamentui susipažinti su slapto pobūdžio informacija saugumo ir gynybos politikos srityje 2002 m. lapkričio 20 d.

Tarpinstitucinis susitarimas tarp Europos Parlamento ir Tarybos dėl galimybės Europos Parlamentui susipažinti su slapto pobūdžio Tarybos informacija saugumo ir gynybos politikos srityje (2)

EUROPOS PARLAMENTAS IR TARYBA,

Kadangi:

Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnis teigia, kad Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė svarbiausiais bendros užsienio ir saugumo politikos aspektais bei esminiais pasirinkimo klausimais konsultuojasi su Europos Parlamentu ir užtikrina, kad į Europos Parlamento požiūrį būtų deramai atsižvelgiama. Šis straipsnis taip pat nustato, kad Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamentą apie bendros užsienio ir saugumo politikos raidą. Turi būti nustatytas mechanizmas, kuris garantuotų minėtų principų įgyvendinimą šioje srityje.

2)	Atsižvelgiant į tam tikros labai konfidencialios informacijos saugumo ir gynybos srityje specifinį pobūdį bei ypač slaptą jos turinį, dokumentams su tokia informacija taikomas specialios priemonės.

Remiantis 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (3) 9 straipsnio 7 dalimi, Taryba turi informuoti Europos Parlamentą apie slapto pobūdžio dokumentus, kaip jie apibrėžti minėto reglamento 9 straipsnio 1 dalyje, pagal tarp šių institucijų sudarytus susitarimus.

Daugumoje valstybių narių tarp nacionalinių vyriausybių ir parlamentų yra nustatyti specialūs įslaptintos informacijos perdavimo, tvarkymo ir priežiūros mechanizmai. Šis tarpinstitucinis susitarimas turėtų užtikrinti, kad Europos Parlamente tokia informacija būtų tvarkoma remiantis geriausia valstybių narių praktika šioje srityje.

SUDARĖ ŠĮ TARPINSTITUCINĮ SUSITARIMĄ:

1. Taikymo sritis

1.1

Šis tarpinstitucinis susitarimas reglamentuoja Europos Parlamento galimybę susipažinti su Tarybos turima slapto pobūdžio informacija saugumo ir gynybos srityje, tai yra informacija, pažymėta slaptumo žymomis „TRÉS SECRET/TOP SECRET“ (VISIŠKAI SLAPTAI), „SECRET“ (SLAPTAI) arba „CONFIDENTIAL“ (KONFIDIENCIALIAI), neatsižvelgiant į jos kilmę, laikmeną ar baigtumą, taip pat tokios informacijos tvarkymą.

1.2

Iš trečiosios šalies arba tarptautinės organizacijos kilusi informacija perduodama tik su tos šalies ar organizacijos sutikimu.

Jeigu Taryba gauna iš valstybės narės kilusią įslaptintą informaciją, tačiau jokiu kitu būdu, išskyrus slaptumo žymą, aiškiai nenurodomas jos platinimo kitoms institucijoms apribojimas, taikomos šio tarpinstitucinio susitarimo 2 ir 3 skirsnių nuostatos. Priešingu atveju tokia informacija perduodama tik su tos valstybės narės sutikimu.

Jei Taryba atsisako perduoti informaciją, kilusią iš trečiosios šalies, tarptautinės organizacijos ar valstybės narės, ji turi pagrįsti savo atsisakymą.

1.3

Šio tarpinstitucinio susitarimo nuostatos taikomos atsižvelgiant į galiojančias teisės normas ir nepažeidžiant 1995 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimo 95/167/EB, Euratomas, EAPB dėl išsamių Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų (4) bei nepažeidžiant esamų susitarimų, ypač 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir biudžetinės procedūros tobulinimo (5).

2. Bendrosios taisyklės

2.1

Abi institucijos veikia remdamosi abipusiais sąžiningo bendradarbiavimo įsipareigojimais ir savitarpio pasitikėjimo dvasioje bei laikydamosi atitinkamų Sutarčių nuostatų. Šiame tarpinstituciniame susitarime minima informacija perduodama ir tvarkoma atsižvelgiant į interesus, kuriuos siekiama apsaugoti įslaptinant informaciją, ypač visuomenės interesus, susijusius su Europos Sąjungos arba vienos ar daugiau valstybių narių saugumu ir gynyba arba karinių ir nekarinių krizių valdymu.

2.2

Vieno iš 3.1 punkte išvardintų asmenų prašymu, Tarybai pirmininkaujanti valstybė arba generalinis sekretorius (vyriausiasis įgaliotinis) su reikiama skuba perduoda slapto pobūdžio informaciją, reikalingą Europos Sąjungos sutartimi nustatytų Parlamento įgaliojimų vykdymui šio tarpinstitucinio susitarimo apibrėžtoje srityje, atsižvelgiant į visuomenės interesus, susijusius su Europos Sąjungos arba vienos ar daugiau valstybių narių saugumu ir gynyba arba karinių ir nekarinių krizių valdymu, pagal 3 skirsnyje išdėstytą tvarką.

3. Susipažinimas su slapto pobūdžio informacija bei jos naudojimas

3.1

Pagal šį tarpinstitucinį susitarimą Europos Parlamento Pirmininkas arba Užsienio reikalų, žmogaus teisių, bendros saugumo ir gynybos politikos komiteto pirmininkas gali prašyti Tarybai pirmininkaujančios valstybės arba generalinio sekretoriaus (vyriausiojo įgaliotinio) pateikti minėtam komitetui informaciją apie Europos saugumo ir gynybos politikos raidą, įskaitant slapto pobūdžio informaciją, kuriai taikoma šio skirsnio 3 punktas.

3.2	Krizės atveju arba paprašius Parlamento Pirmininkui arba Užsienio reikalų, žmogaus teisių, bendros saugumo ir gynybos politikos komiteto pirmininkui, ši informacija turi būti pateikta nedelsiant.

3.3

Laikantis šių nuostatų, Tarybai pirmininkaujanti valstybė arba generalinis sekretorius (vyriausiasis įgaliotinis) praneša Europos Parlamento Pirmininkui ir specialiojo komiteto, kuriam pirmininkauja Užsienio reikalų, žmogaus teisių, bendros saugumo ir gynybos politikos komiteto pirmininkas ir kurį sudaro keturi pirmininkų sueigos paskirti nariai, informuojami apie turimą slapto pobūdžio informaciją, reikalingą Europos Sąjungos sutartimi nustatytų Parlamento įgaliojimų vykdymui šio tarpinstitucinio susitarimo taikymo srityje. Europos Parlamento Pirmininkas ir minėtas specialusis komitetas gali prašyti susipažinti su šia informacija Tarybos patalpose.

Jei tinkama ir įmanoma, atsižvelgiant į atitinkamos informacijos ar dokumentų pobūdį bei turinį, jie perduodami Europos Parlamento Pirmininkui, kuris pasirenka vieną iš šių galimybių:

a)	informacija skirta Užsienio reikalų, žmogaus teisių, bendros saugumo ir gynybos politikos komiteto pirmininkui;

b)	su informacija leidžiama susipažinti tik Užsienio reikalų, žmogaus teisių, bendros saugumo ir gynybos politikos komiteto nariams;

c)	informaciją leidžiama nagrinėti uždarame Užsienio reikalų, žmogaus teisių, bendros saugumo ir gynybos politikos komiteto posėdyje pagal tvarką, kuri priklauso nuo atitinkamo dokumento slaptumo lygmens;

dokumentai atskleidžiami, juose išbraukus informaciją atsižvelgiant į reikalaujamą slaptumo lygmenį.

Šios galimybės netaikytinos, jei slapto pobūdžio informacija yra pažymėta slaptumo žyma „TRÉS SECRET/TOP SECRET“ (VISIŠKAI SLAPTAI).

Prieš taikydamas vieną iš pirmiau minėtų galimybių informacijai, pažymėtai slaptumo žymomis „SECRET“ (SLAPTAI) arba „CONFIDENTIAL“ (KONFIDIENCIALIAI), Europos Parlamento Pirmininkas gauna Tarybos sutikimą.

Ši informacija arba dokumentai negali būti paskelbti arba perduoti kitam adresatui.

4. Baigiamosios nuostatos

4.1	Europos Parlamentas ir Taryba, kiekvienas iš savo pusės, imasi visų reikalingų priemonių, kad būtų įgyvendintas šis tarpinstitucinis susitarimas, įskaitant ir veiksmus, reikalingus suinteresuotų asmenų patikimumo patikrinimui.

4.2

Abi institucijos yra pasiruošę aptarti panašius tarpinstitucinius susitarimus dėl įslaptintos informacijos kitose Tarybos veiklos srityse, sutardamos, kad šio tarpinstitucinio susitarimo nuostatos nebus precedentu kitose Sąjungos arba Bendrijos veiklos srityse ir neturės įtakos kitų tarpinstitucinių susitarimų turiniui.

4.3	Šis tarpinstitucinis susitarimas bus peržiūrėtas po dvejų metų, paprašius kuriai nors iš dviejų institucijų, atsižvelgiant į susitarimo įgyvendinimo metu įgytą patirtį.

PRIEDAS

Šis tarpinstitucinis susitarimas vykdomas remiantis atitinkamais galiojančiais reglamentais ir ypač laikantis principo, kad įslaptintos informacijos negalima perduoti be kilmės institucijos sutikimo, kaip tai numatyta 1.2 punkte.

Specialiojo Europos Parlamento komiteto nariai su slapto pobūdžio dokumentais susipažįsta tinkamai apsaugotoje salėje Tarybos patalpose.

Šis tarpinstitucinis susitarimas įsigalioja po to, kai Europos Parlamentas patvirtina vidaus saugumo priemones, kurios atitinka 2.1 punkto principus ir prilygsta kitų institucijų saugumo priemonėms, siekiant kad būtų užtikrintas atitinkamas slapto pobūdžio informacijos apsaugos lygis.

C. Tarpinstitucinio susitarimo dėl galimybės Parlamentui susipažinti su slapto pobūdžio informacija saugumo ir gynybos politikos srityje įgyvendinimas

2002 m. spalio 23 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Tarpinstitucinio susitarimo dėl galimybės Europos Parlamentui susipažinti su slapto pobūdžio Tarybos informacija saugumo ir gynybos politikos srityje įgyvendinimo (6)

EUROPOS PARLAMENTAS

Atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (7) 9 straipsnį, ypač į jo 6 ir 7 dalis.

Atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių VII priedo A dalies 1 punktą.

Atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. biuro sprendimo dėl galimybės visuomenei susipažinti su Parlamento dokumentais 20 straipsnį (8).

Atsižvelgdamas į tarpinstitucinį Europos Parlamento ir Tarybos susitarimą dėl galimybės Europos Parlamentui susipažinti su slapto pobūdžio Tarybos informacija saugumo ir gynybos politikos srityje.

Atsižvelgdamas į biuro pasiūlymą.

Atsižvelgdamas į tam tikros labai konfidencialios informacijos saugumo ir gynybos politikos srityje specifinį pobūdį ir ypač slaptą jos turinį.

Kadangi, remiantis institucijų sutartomis sąlygomis, Taryba privalo pateikti Europos Parlamentui informaciją apie slapto pobūdžio dokumentus.

Kadangi Europos Parlamento nariai, kurie taip pat yra ir tarpinstituciniu susitarimu įsteigto specialiojo komiteto nariai, turi praeiti patikrinimo procedūras, kad galėtų susipažinti ir dirbti su slapto pobūdžio informacija pagal „būtina žinoti“ principą.

Atsižvelgdamas į būtinybę nustatyti specialų mechanizmą dėl iš Tarybos, valstybių narių, trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų gaunamos slapto pobūdžio informacijos priėmimo, tvarkymo ir priežiūros.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šiuo sprendimu priimamos papildomos priemonės, būtinos įgyvendinti tarpinstitucinį susitarimą dėl galimybės Europos Parlamentui susipažinti su slapto pobūdžio Tarybos informacija saugumo ir gynybos politikos srityje.

2 straipsnis

Taryba nagrinėja Parlamento prašymus susipažinti su slapto pobūdžio Tarybos informacija, laikydamasi savo vidaus taisyklių. Jei prašomi dokumentai buvo parengti kitų institucijų, valstybių narių, trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų, jie gali būti perduoti tik su jų sutikimu.

3 straipsnis

Parlamento Pirmininkas yra atsakingas už tarpinstitucinio susitarimo įgyvendinimą Parlamente.

Tuo tikslu jis imasi visų reikalingų priemonių užtikrinti, kad tiesiogiai iš Tarybos pirmininko ar generalinio sekretoriaus (vyriausiojo įgaliotinio) gauta informacija arba informacija, gauta susipažįstant su slapto pobūdžio dokumentais Tarybos patalpose, būtų tvarkoma konfidencialiai.

4 straipsnis

Jei Parlamento Pirmininkas arba Užsienio reikalų, žmogaus teisių, bendros saugumo ir gynybos politikos komiteto pirmininkas paprašo Tarybai pirmininkaujančios valstybės arba generalinio sekretoriaus (vyriausiojo įgaliotinio) pateikti slapto pobūdžio informaciją specialiajam komitetui, sudarytam remiantis tarpinstituciniu susitarimu, ši informacija turi būti pateikta nedelsiant. Tuo tikslu, Parlamentas savo patalpose įrengia specialią salę, tinkamą posėdžiams, kuriuose yra svarstoma slapto pobūdžio informacija. Patalpos įrengiamos taip, kad būtų garantuotas apsaugos lygis, prilygstantis 2001 m. kovo 19 d. Tarybos sprendimu 2001/264/EB (9), patvirtintų Tarybos saugumo nuostatų numatomai apsaugai tokios paskirties posedžiams.

5 straipsnis

Informaciniuose posėdžiuose pirmininkauja Parlamento Pirmininkas arba pirmiau minėto komiteto pirmininkas. Tokie posėdžiai yra uždari.

Išskyrus keturis pirmininkų sueigos paskirtus narius, į posėdžių salę įleidžiami tik tie pareigūnai, kuriems, dėl jų pareigybių ar dėl organizacinių poreikių, po patikrinimo procedūros suteikiama teisė ir leidimas įeiti į šias patalpas pagal „būtina žinoti“ principą.

6 straipsnis

Remiantis pirmiau minėto tarpinstitucinio susitarimo 3.3 punktu, kai Parlamento Pirmininkas arba pirmiau minėto komiteto pirmininkas nusprendžia kreiptis dėl leidimo susipažinti su dokumentais, kuriuose yra slapto pobūdžio informacijos, su jais susipažįstama Tarybos patalpose.

Su dokumentais susipažįstama vietoje ir tokia versija, kuria jie yra prieinami.

7 straipsnis

Parlamento nariai, turintys dalyvauti informaciniuose posėdžiuose arba susipažinti su slapto pobūdžio dokumentais, yra patikrinami dėl patikimumo panašiu būdu kaip ir Tarybos bei Komisijos nariai. Parlamento Pirmininkas imasi su tuo susijusių būtinų veiksmų, susisiekdamas su kompetentingomis nacionalinės valdžios institucijomis.

8 straipsnis

Pareigūnai, kurie turi susipažinti su slapto pobūdžio informacija, patikrinami dėl jų patikimumo pagal kitoms institucijoms numatytas nuostatas. Tokiu būdu patikrinti pareigūnai pagal „bŪtina žinoti“ principą kviečiami dalyvauti pirmiau minĖtuose informaciniuose posėžiuose arba jiems leidžiama susipažinti su atitinkamais dokumentais. Šiuo atveju, generalinis sekretorius, pasitaręs su kompetentingomis nacionalines valdžios institucijomis ir remdamasis jų atlikto saugumo tyrimo rezultatais, suteikia leidimą.

9 straipsnis

Informacija, gauta tokių posėdžių metu arba susipažinus su tokiais dokumentais Tarybos patalpose, negali būti atskleista, perduota ar atkurta bet kokia laikmena, visa ar dalimis.Taip pat neleidžiama daryti jokių Tarybos pateiktos slapto pobūdžio informacijos įrašų.

10 straipsnis

Parlamento nariai, kurie yra pirmininkų sueigos paskirti susipažinti suslapto pobūdžio informacija, yra saistomi įsipareigojimo saugoti paslaptį. Specialiojo komiteto narys, sulaužęs šį įsipareigojimą, pakeičiamas kitu nariu, kurį paskiria pirmininkų sueiga. Šiuo atveju, pažeidimą įvykdęs narys, prieš jį pašalinant iš specialiojo komiteto, gali būti išklausytas pirmininkų sueigos, kuri sušaukia specialų uždarą posėdį. Jei reikalinga, narys, atsakingas už informacijos nutekėjimą, gali būti ne tik pašalintas iš specialiojo komiteto, bet prieš jį gali būti pradėtas teisminis procesas pagal galiojančius teisės aktus.

11 straipsnis

Pareigūnai, tinkamai patikrinti dėl jų patikimumo dirbti su slapto pobūdžio informacija pagal „bŪtina žinoti“ principą, yra saistomi įsipareigojimo saugoti paslaptĮ. Kiekvienam pažeidimo atvejui gali bŪti surengtas Pirmininko vadovaujamas tyrimas ir, jei reikalinga, pažėidejui pritaikyta drausminė procedŪra pagal PareigŪnŲ tarnybos nuostatus. Jei reikia pradėti teisminĮ tyrimą, Pirmininkas imasi visŲ reikalingŲ priemoniŲ užtikrinti, kad kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos galėtŲ pradėti visas reikalingas procedŪras.

12 straipsnis

Biuras turi teisę peržiūrėti, keisti ar išaiškinti šį sprendimą, jei to prireiktų jo įgyvendinimui.

13 straipsnis

Šis sprendimas pridedamas prie Parlamento darbo tvarkos taisyklių. Jis įsigalioja jo paskelbimo Europos sajungos oficialiajame leidinyje dieną.

(1) Priimta 1989 m. vasario 15 d. Parlamento sprendimu, papildyta 2001 m. lapkričio 13 d. Parlamento sprendimu.

(2) OL C 298, 2002 11 30, p. 1.

(3) OL L 145, 2001 05 31, p. 43.

(4) OL L 113, 1995 05 19, p. 2.

(5) OL C 172, 1999 06 18, p. 1.

(6) OL C 298, 2002 11 30, p. 4.

(7) OL L 145, 2001 05 31, p. 43.

(8) OL C 374, 2001 12 29, p. 1.

(9) OL L 101, 2001 04 11, p. 1.

VIII PRIEDAS

IŠSAMIOS PARLAMENTO NAUDOJIMĄSI TYRIMO TEISE REGLAMENTUOJANČIOS NUOSTATOS

1995 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimas dėl išsamių Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų (1)

EUROPOS PARLAMENTAS, TARYBA IR KOMISIJA,

atsižvelgdami į Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 20b straipsnį;

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 193 straipsnį;

atsižvelgdami į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 107b straipsnį;

Kadangi išsamios Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančios nuostatos turi būti patvirtintos laikantis Europos Bendrijų steigimo sutartyje išdėstytų nuostatų.

Kadangi laikinieji Tyrimo komitetai turi turėti priemones, reikalingas jų įgaliojimų vykdymui ir kadangi tam tikslui pasiekti yra būtina, kad valstybės narės ir Europos Bendrijų institucijos ir įstaigos imtųsi visų reikalingų veiksmų palengvinti šių įgaliojimų vykdymą.

Kadangi turi būti apsaugotas laikinųjų Tyrimo komitetų darbo slaptumas ir konfidencialumas.

Kadangi vienos iš trijų institucijų pageidavimu, išsamios Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančios nuostatos gali būti peržiūrėtos pasibaigus šiai Europos Parlamento kadencijai, atsižvelgiant į įgytą patirtį.

BENDRU SUTARIMU PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 Straipsnis

Šis sprendimas nustato išsamias Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančias nuostatas, remiantis EAPB sutarties 20b straipsniu, EB sutarties 193 straipsniu ir EAEB sutarties 107b straipsniu .

2 Straipsnis

1. Atlikdamas savo pareigas ir laikydamasis 1 straipsnyje minimų sutarčių nustatytų sąlygų bei apribojimų, Europos Parlamentas, ketvirtadalio savo narių prašymu, gali sudaryti laikinąjį Tyrimo komitetą tirti įtariamus pažeidimus ar netinkamą administravimą įgyvendinant Bendrijos teisę, kuriuos galėjo įvykdyti Europos Bendrijų institucija ar įstaiga, valstybės narės viešojo administravimo institucija ar asmenys, pagal Bendrijos teisę įgalioti ją įgyvendinti.

Europos Parlamentas tvirtina laikinųjų Tyrimo komitetų sudėtį ir vidaus darbo taisykles.

Sprendimas sudaryti laikinąjį Tyrimo komitetą, kuriame nurodomas jo sudarymo tikslas ir ataskaitos pateikimo terminas, paskelbiamas Europos Sajungos oficialiajame leidinyje.

2. Laikinasis Tyrimo komitetas vykdo savo pareigas atsižvelgdamas į Europos Bendrijų institucijoms ir įstaigoms sutarčių suteiktus įgaliojimus.

Laikinojo Tyrimo komiteto nariai ar asmenys, kurie dėl savo profesinių įsipareigojimų susipažino su duomenimis, informacija, žiniomis, dokumentais ar objektais, kuriems taikoma slaptumo apsauga pagal valstybės narės arba Bendrijos priimtas nuostatas, net ir pabaigę eiti pareigas, privalo laikytis įsipareigojimo saugoti paslaptį nuo visuomenės ir atitinkamo leidimo neturinčių asmenų.

Klausymai ir liudininkų parodymai yra vieši. Komiteto darbas vyksta uždarame posėdyje, jei to reikalauja ketvirtadalis Tyrimo komiteto narių, Bendrijos arba nacionalinė administracija, arba jei laikinasis Tyrimo komitetas svarsto paslaptį sudarančią informaciją. Liudininkai ir specialistai turi teisę duoti parodymus ar liudyti uždarame posėdyje.

3. Laikinasis Tyrimo komitetas negali tirti faktų, kuriuos nagrinėja nacionalinis ar Bendrijos teismas, iki tol, kol bus baigtas tos bylos teisminis nagrinėjimas.

Per du mėnesius nuo paskelbimo pagal šio straipsnio 1 dalį arba nuo tada, kai Komisijai buvo pranešta apie laikinajam Tyrimo komitetui pateiktą pareiškimą dėl įtariamų valstybės narės įvykdytų Bendrijos teisės pažeidimų, Komisija gali pranešti Parlamentui, kad laikinojo Tyrimo komiteto nagrinėjamam klausimui turi būti taikoma Bendrijos ikiteisminė procedūra. Tokiu atveju laikinasis Tyrimo komitetas imasi visų reikalingų veiksmų, kad Komisija galėtų pilnai įvykdyti Sutarčių jai suteiktus įgaliojimus.

4. Laikinasis Tyrimo komitetas paleidžiamas, kai pateikia savo ataskaitą per jo sudarymo metu nustatytą terminą arba vėliausiai per dvylika mėnesių nuo jo sudarymo datos ir, bet kuriuo atveju, pasibaigus Parlamento kadencijai. Motyvuotu sprendimu Parlamentas gali du kartus pratęsti dvylikos mėnesių terminą dar trims mėnesiams. Šis sprendimas paskelbiamas Europos Sajungos oficialiajame leidinyje.

5. Laikinasis Tyrimo komitetas negali būti sudarytas arba iš naujo sudarytas tirti klausimus, kurie jau buvo nagrinėti laikinojo Tyrimo komiteto, anksčiau kaip dvylika mėnesių nuo tyrimo dėl tų klausimų ataskaitos pateikimo arba pastarojo užduoties pabaigos, nebent būtų paaiškėję naujų faktų.

3 Straipsnis

1. Laikinasis Tyrimo komitetas atlieka reikalingą tyrimą patikrinti įtariamus teisės pažeidimus ar netinkamą administravimą įgyvendinant Bendrijos teisę pagal toliau nustatytas sąlygas.

2. Laikinasis Tyrimo komitetas gali paprašyti Europos Bendrijų institucijos ar įstaigos arba valstybės narės vyriausybės paskirti vieną iš jų narių dalyvauti komiteto darbe.

3. Jei laikinasis Tyrimo komitetas pateikia motyvuotą prašymą, suinteresuota valstybė narė ir Europos Bendrijų institucijos ar įstaigos paskiria pareigūną ar kitą tarnautoja, kurį įgalioja atvykti į laikinąjį Tyrimo komitetą, nebent tai prieštarautų paslapties ir visuomenės ar nacionalinio saugumo reikalavimams pagal nacionalinę ar Bendrijos teisę.

Minėtieji pareigūnai arba kiti tarnautojai kalba savo vyriausybės ar institucijų vardu ir pagal jų nurodymus. Jie ir toliau laikosi pareigybinių įsipareigojimų.

4. Valstybių narių valdžios institucijos ir Europos Bendrijų institucijos ar įstaigos, laikinajam Tyrimo komitetui paprašius arba savo pačių iniciatyva, pateikia komiteto darbui reikalingus dokumentus, nebent tai prieštarautų paslapties ir visuomenės ar nacionalinio saugumo reikalavimams pagal nacionalinę ar Bendrijos teisę.

5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalys taikomos nepažeidžiant valstybių narių nuostatų, kurios draudžia pareigūnų dalyvavimą arba dokumentų perdavimą.

Valstybės narės vyriausybės arba institucijos atstovas, turintis įgaliojimus jos vardu prisiimti įsipareigojimus, praneša Parlamentui apie kliūtis, atsirandančias dėl slaptumo, visuomenės ar nacionalinio saugumo reikalavimų arba dėl pirmoje pastraipoje minėtų nuostatų.

6. Iš valstybės narės kilusius dokumentus Europos Bendrijų institucijos ar įstaigos perduoda laikinajam Tyrimo komitetui tik prieš tai informavusios šią valstybę.

Dokumentus, kuriems taikomos šio straipsnio 5 dalies nuostatos, laikinajam Tyrimo komitetui jos perduoda tik gavusios atitinkamos valstybės narės sutikimą.

7. Šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalys taikomos fiziniams ir juridiniams asmenims, pagal Bendrijos teisę įgaliotiems šią teisę įgyvendinti.

8. Kiek tai yra būtina atliekant pareigas, laikinasis Tyrimo komitetas gali paprašyti bet kurį kitą asmenį duoti parodymus komitete. Laikinasis Tyrimo komitetas praneša kiekvienam į tyrimą įtrauktam asmeniui, kuriam šis tyrimas gali pakenkti, ir jei šis to pageidauja, išklauso jo parodymus.

4 Straipsnis

1. Laikinojo Tyrimo komiteto surinkta medžiaga naudojama tik jo pareigoms atlikti. Šios informacijos negalima skelbti, jei joje yra slapto ar konfidencialaus pobūdžio informacijos arba joje minimos asmenų pavardės.

Europos Parlamentas imasi administracinių ir darbo tvarkos priemonių, būtinų apsaugoti laikinojo Tyrimo komiteto darbo slaptumą ir konfidencialumą.

2. Laikinasis Tyrimo komitetas pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, kuris gali nuspręsti ją viešai paskelbti, laikydamasis 1 dalies nuostatų.

3. Europos Parlamentas gali pateikti Europos Bendrijų institucijoms ar įstaigoms arba valstybėms narėms rekomendacijas, priimtas remiantis laikinojo Tyrimo komiteto ataskaita. Šie, remdamiesi rekomendacijomis, savo nuožiūra padaro tinkamas išvadas.

5 Straipsnis

1. Bet koks su šio sprendimo įgyvendinimu susijęs pranešimas valstybėms narėms pateikiamas per jų nuolatines atstovybes prie Europos Sąjungos.

6 Straipsnis

Europos Parlamento, Tarybos ar Komisijos pageidavimu, šios nuostatos gali būti peržiūrėtos pasibaigus šiai Europos Parlamento kadencijai, atsižvelgiant į įgytą patirtį.

7 Straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sajungos oficialiajame leidinyje diena.

(1) OL L 113, 1995 05 19, p. 2.

IX PRIEDAS

9 straipsnio 2 dalies taikymą reglamentuojančios nuostatos: lobistų veikla Parlamente

1 Straipsnis

Leidimas lankytis Parlamento patalpose

1. Leidimas yra plastikinė kortelė su turėtojo nuotrauka, kurioje yra pažymėta turėtojo pavardė ir vardas bei įmonės, organizacijos ar asmens, kuriems leidimo turėtojas dirba, pavadinimas.

Parlamento patalpose leidimo turėtojas privalo visuomet nešioti leidimą taip, kad jis būtų aiškiai matomas. Nesilaikant šio nurodymo, leidimas gali būti atimtas.

Leidimas savo forma ir spalva skiriasi nuo leidimų, išduodamų nereguliariems lankytojams.

2. Leidimai pratęsiami tik tuo atveju, jei leidimo turėtojas įvykdė 9 straipsnio 2 dalyje minimus reikalavimus.

Visi Parlamento narių prieštaravimai dėl atstovo ar lobisto veiklos perduodami kvestoriams, kurie, išnagrinėja klausimą ir gali nuspręsti palikti ar atimti leidimą.

3. Leidimas jokiu atveju jo turėtojui nesuteikia teisės dalyvauti tuose Parlamento ar jo organų posėdžiuose, kurie nėra atviri visuomenei, ir nesuteikia teisės nukrypti nuo visiems kitiems Sąjungos piliečiams taikomos patekimo į posėdžius tvarkos.

2 Straipsnis

Padėjėjai

1. Parlamento kadencijos pradžioje kvestoriai nustato maksimalų padėjėjų skaičių, kurį gali užregistruoti kiekvienas Parlamento narys.

Pradėdami eiti savo pareigas, užregistruoti padėjėjai pateikia raštišką deklaraciją, kurioje nurodo savo profesinę veiklą ir bet kokį kitą apmokamą darbą ar veiklą.

2. Padėjėjų patekimą į Parlamento patalpas reglamentuoja tos pačios nuostatos, kurios yra taikomos Generalinio sekretoriato ir frakcijų personalui.

3. Visų kitų asmenų, įskaitant ir tuos, kurie dirba tiesiogiai su nariais, patekimą į Parlamento patalpas reglamentuoja Darbo tvarkos taisyklių 9 straipsnio 2 dalies nuostatos.

3 Straipsnis

Elgesio kodeksas

1. Asmenys, įtraukti į 9 straipsnio 2 dalyje numatytą registrą, santykiuose su Parlamentu, privalo:

a)	laikytis 9 straipsnyje ir šiame priede numatytų nuostatų;

b)	Parlamento nariams, jų personalui ar Parlamento pareigūnams nurodyti interesus, kuriems jie atstovauja;

c)	susilaikyti nuo nesąžiningų informacijos išgavimo būdų;

d)	bet kokiuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis nesiremti savo formaliais ryšiais su Parlamentu;

e)	pasipelnymo tikslais neperduoti trečiosioms šalims Parlamente gautų dokumentų kopijų;

f)	griežtai laikytis I priedo 2 straipsnio antroje pastraipoje numatytų nuostatų;

g)	užtikrinti, kad bet kokia pagalba, suteikta remiantis I priedo 2 straipsnio nuostatomis, būtų tinkamai deklaruota atitinkamame registre;

h)	laikytis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų, įdarbindami buvusius institucijų pareigūnus;

i)	laikytis visų Parlamento priimtų nuostatų dėl buvusių narių teisių ir įsipareigojimų;

j)	siekdami išvengti interesų konflikto, gauti išankstinį atitinkamo(-ų) Parlamento nario(-ių) sutikimą dėl bet kokių sutartinių santykių su Parlamento nario asistentu sukūrimo ar bet kokio padėjėjo įdarbinimo bei užtikrinti, kad tai būtų tinkamai deklaruota 9 straipsnio 2 dalyje numatytame registre.

2. Dėl bet kokio nusižengimo šiam elgesio kodeksui gali būti atimtas asmeniui arba įmonei išduotas leidimas lankytis Parlamento patalpose.

X PRIEDAS

OMBUDSMENO PAREIGŲ ATLIKIMAS

Europos Parlamentas,

atsižvelgdamas į Europos Bendrijų steigimo sutartis, ypač į Europos bendrijos steigimo sutarties 138e straipsnio 4 dalį, Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutarties 20d straipsnio 4 dalį, Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 107d straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdamas į Komisijos nuomonę,

atsižvelgdamas į Tarybos patvirtinimą,

Kadangi vadovaujantis Europos Bendrijų steigimo sutarčių nuostatomis turėtų būti nustatytos ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančios nuostatos ir bendrosios sąlygos.

Kadangi turėtų būti nustatytos sąlygos pateikti skundą ombudsmenui, taip pat turėtų būti nustatytas ryšys tarp ombudsmeno pareigų atlikimo ir teismo ar administracinio proceso.

Kadangi ombudsmenas, kuris taip pat gali veikti savo paties iniciatyva, privalo turėti priėjimą prie bet kokios informacijos, kuri reikalinga jo pareigoms atlikti; kadangi dėl to Bendrijos institucijos ir įstaigos privalo pateikti ombudsmenui visą jo prašomą informaciją, nebent yra tinkamai pagrįstų motyvų išsaugoti slaptumą, nepažeidžiant ombudsmeno pareigos neatskleisti tokios informacijos; kadangi valstybių narių valdžios institucijos privalo pateikti ombudsmenui visą būtiną informaciją, išskyrus atvejus, kai tokiai informacijai taikomi slaptumo įstatymai, kiti teisės aktai arba nuostatos, draudžiančios ją atskleisti; kadangi tais atvejais, jei ombudsmenas nustato, kad prašoma pagalba nebuvo suteikta, jis praneša apie tai Europos Parlamentui, kuris padaro atitinkamus pareiškimus.

Kadangi būtina nustatyti tvarką, kuria turi būti vadovaujamasi, kai ombudsmeno tyrimas atskleidžia netinkamo administravimo atvejus; kadangi taip pat turėtų būti nustatyta, kad ombudsmenas kiekvienos metinės sesijos pabaigoje teikia išsamų pranešimą Europos Parlamentui.

Kadangi ombudsmenas ir jo personalas privalo saugoti bet kokią informaciją, kurią jie gavo vykdydami savo pareigas; kadangi vis dėlto ombudsmenas privalo pranešti kompetentingoms institucijoms faktus, kurie, jo manymu, gali būti susiję su baudžiamąja teise ir apie kuriuos jis sužinojo savo tyrimų metu.

Kadangi turėtų būti numatyta galimybė ombudsmenui bendradarbiauti su tokio paties tipo valdžios institucijoms bet kurioje valstybėje narėje, atsižvelgiant į taikomus nacionalinės teisės aktus.

Kadangi Europos Parlamentas skiria ombudsmeną visai Parlamento kadencijai nuo jos pradžios, parinkdamas jį iš asmenų, kurie yra Sąjungos piliečiai ir turi būtinas nepriklausomumo ir kompetencijos garantijas.

Kadangi turėtų būti nustatytos ombudsmeno pareigų pasibaigimo sąlygos.

Kadangi ombudsmenas privalo eiti savo pareigas būdamas visiškai nuo nieko nepriklausomas ir iškilmingai prisiekti Europos Bendrijų Teisingumo Teismui, kad eidamas savo pareigas jis bus nepriklausomas; kadangi turėtų būti nustatyta veikla, nesuderinama su ombudsmeno pareigomis, taip pat turėtų būti nustatytas ombudsmeno atlyginimas, privilegijos ir imunitetas.

Kadangi turėtų būti patvirtintos nuostatos dėl ombudsmeno sekretoriato pareigūnų ir tarnautojų, kurie padeda ombudsmenui, taip pat sekretoriato biudžetas; kadangi ombudsmeno būstinė turi būti Europos Parlamente.

Kadangi ombudsmenas turės priimti šio sprendimo įgyvendinimo priemones; kadangi turėtų būti priimtos kai kurios pereinamojo laikotarpio nuostatos, kad įsigaliojus Europos Sąjungos sutarčiai būtų galima paskirti pirmąjį ombudsmeną.

NUSPRENDĖ:

1 Straipsnis

1. Vadovaujantis Europos bendrijos steigimo sutarties 138e straipsnio 4 dalimi, Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutarties 20d straipsnio 4 dalimi, Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 107d straipsnio 4 dalimi, šis sprendimas nustato ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančias nuostatas ir bendrąsias sąlygas.

2. Ombudsmenas atlieka savo pareigas atsižvelgdamas į Bendrijos institucijoms ir įstaigoms sutartimis suteiktus įgaliojimus.

3. Ombudsmenas negali kištis į teismų bylas ar ginčyti teismo sprendimo teisingumą.

2 Straipsnis

1. Atsižvelgdamas į pirmiau minėtas sutartis ir jose nustatytas sąlygas, ombudsmenas padeda atskleisti netinkamą Bendrijos institucijų ar įstaigų veiklos administravimą, išskyrus Teisingumo Teismą ir Pirmosios instancijos teismą, kai šie vykdo teismines funkcijas, ir pateikia rekomendacijas, kaip atsisakyti netinkamo administravimo. Ombudsmenui negali būti skundžiamas joks jokios kitos valdžios institucijos ar asmens veiksmas.

2. Kiekvienas Sąjungos pilietis arba kiekvienas bet kurioje Sąjungos valstybėje narėje gyvenantis ar savo registruotą būstinę turintis fizinis arba juridinis asmuo gali tiesiogiai ar per Europos Parlamento narį pateikti ombudsmenui skundą dėl netinkamo Bendrijos institucijų ar įstaigų veiklos administravimo atvejų, išskyrus Teisingumo Teismą ir Pirmosios instancijos teismą, kai šie vykdo savo teismines funkcijas. Gavęs skundą, ombudsmenas iš karto apie tai praneša atitinkamai institucijai ar įstaigai.

3. Iš skundo turi būti įmanoma nustatyti skundą pateikusį asmenį ir skundo objektą; skundą pateikęs asmuo gali prašyti, kad jo skundas būtų išlaikytas paslaptyje.

4. Skundas gali būti pateiktas ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kai skundą pateikiantis asmuo sužinojo apie faktus, kuriais jis grindžia savo skundą, o skundas gali būti pateikiamas tik po to, kai dėl to buvo kreiptasi į atitinkamas institucijas ir įstaigas.

5. Ombudsmenas gali patarti skundą pateikiančiam asmeniui kreiptis į kitą instituciją.

6. Ombudsmenui pateikiami skundai nedaro įtakos terminams pateikti apeliaciją administraciniame arba teismo procese.

7. Jei ombudsmenas turi pripažinti skundą nepriimtinu arba nutraukti jo nagrinėjimą dėl to, kad skunde pateikiami faktai nagrinėjami ar buvo išnagrinėti teismo keliu, visų jo iki to momento atliktų tyrimų rezultatai turi būti sutvarkyti nesiimant jokių tolimesnių veiksmų.

8. Ombudsmenui negalima pateikti skundų dėl Bendrijų institucijų ir įstaigų bei jų pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo santykių, kol atitinkamas asmuo nepasinaudojo visomis vidaus administracinėmis galimybėmis pateikti reikalavimus ir skundus, ypač procesu, nustatytu Tarnybos nuostatų 90 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir kol nepasibaigė terminai institucijai atsakyti į pateiktus skundus.

9. Ombudsmenas kuo anksčiau praneša skundą pateikusiam asmeniui apie veiksmus, kurių jis ėmėsi tirdamas šį skundą.

3 Straipsnis

1. Savo iniciatyva arba remdamasis skundu ombudsmenas atlieka visus tyrimus, kurie, jo manymu, yra reikalingi išaiškinti kiekvieną įtariamą netinkamo administravimo atvejį Bendrijos institucijų ir įstaigų veikloje. Apie tokius veiksmus jis praneša atitinkamai institucijai ar įstaigai, kurios gali jam pateikti naudingų paaiškinimų.

2. Bendrijos institucijos ir įstaigos privalo pateikti ombudsmenui visą jo prašomą informaciją ir leisti jam prieiti prie atitinkamų bylų. Jos gali atsisakyti pateikti informaciją tik dėl tinkamai pagrįstų slaptumo motyvų.

Jos leidžia susipažinti su tokiais dokumentais, kurie kilę iš valstybės narės ir vadovaujantis įstatymu ar kitu teisės aktu laikomi paslaptimi tik tuomet, jei valstybė narė iš anksto davė sutikimą.

Jos leidžia susipažinti su kitais iš valstybės narės kilusiais dokumentais, pranešusios apie tai atitinkamai valstybei narei.

Abiem atvejais vadovaujantis 4 straipsniu ombudsmenas negali atskleisti tokių dokumentų turinio.

Ombudsmenui paprašius, Bendrijos institucijų ir įstaigų pareigūnai bei kiti tarnautojai privalo liudyti; jie kalba savo administracijos vardu ir vadovaudamiesi administracijos pateiktais nurodymais, juos riboja pareiga saugoti tarnybinę paslaptį.

3. Ombudsmenui paprašius, valstybių narių valdžios institucijos privalo per valstybių narių nuolatines atstovybes prie Europos Bendrijų jam pateikti bet kokią informaciją, kuri galėtų padėti išaiškinti netinkamo administravimo atvejus Bendrijos institucijų ar įstaigų veikloje, išskyrus atvejus, kai tokiai informacijai taikomi slaptumo įstatymai ar kiti teisės aktai arba nuostatos, draudžiančios ją atskleisti. Tačiau tokiu atveju atitinkama valstybė narė gali leisti ombudsmenui susipažinti su šia informacija, jei jis įsipareigoja jos neatskleisti.

4. Jei prašoma pagalba nebuvo suteikta, ombudsmenas praneša apie tai Europos Parlamentui, kuris padaro atitinkamus pareiškimus.

5. Kaip įmanydamas ombudsmenas siekia rasti sprendimą su atitinkama institucija ar įstaiga, kad būtų atsisakyta netinkamo administravimo ir būtų patenkintas skundas.

6. Ombudsmenas, nustatęs netinkamo administravimo atvejų, praneša apie tai atitinkamai institucijai ar įstaigai, o prireikus pateikia rekomendacijų projektus. Taip informuota institucija ar įstaiga per tris mėnesius pateikia ombudsmenui išsamią nuomonę.

7. Tuomet ombudsmenas siunčia Europos Parlamentui ir atitinkamai institucijai ar įstaigai ataskaitą. Savo ataskaitoje jis gali pateikti rekomendacijų. Ombudsmenas praneša skundą pateikusiam asmeniui apie tyrimų rezultatus, atitinkamos institucijos ar įstaigos pareikštą nuomonę bei ombudsmeno parengtas rekomendacijas.

8. Kiekvienos metinės sesijos pabaigoje ombudsmenas pateikia Europos Parlamentui pranešimą apie savo tyrimų rezultatus.

4 Straipsnis

1. Ombudsmenas ir jo personalas, kuriam taikomas Europos bendrijos steigimo sutarties 214 straipsnis, Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutarties 47 straipsnio 2 dalis, Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 194 straipsnis, įsipareigoja neatskleisti informacijos ar dokumentų, kuriuos jie gavo atlikdami tyrimus. Jie taip pat privalo saugoti informaciją, kuri galėtų pakenkti skundą pateikusiam asmeniui ar bet kuriam kitam susijusiam asmeniui, bet nepažeidžia 2 dalies nuostatų.

2. Jei atlikdamas tyrimus ombudsmenas sužino apie faktus, kurie, jo manymu, gali būti susiję su baudžiamąja teise, jis nedelsdamas per valstybių narių nuolatines atstovybes prie Europos Bendrijų praneša apie tai kompetentingoms nacionalinės valdžios institucijoms, o prireikus – tai Bendrijos institucijai, kuriai pavaldus atitinkamas pareigūnas ar tarnautojas ir kuri gali taikyti Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų 18 straipsnio antrą dalį. Ombudsmenas taip pat gali pranešti atitinkamai Bendrijos institucijai ar įstaigai apie faktus, kurie atskleidžia jų darbuotojo elgesį drausminiu požiūriu.

5 Straipsnis

Jei tai padėtų veiksmingiau atlikti tyrimus ir geriau apsaugoti skundą pateikusių asmenų teises ir interesus, ombudsmenas gali bendradarbiauti su tokio paties tipo valdžios institucijomis bet kurioje valstybėje narėje, jei jis vadovaujasi taikomais nacionalinės teisės aktais. Bet ombudsmenas negali prašyti leisti peržiūrėti dokumentų, su kuriais jis negali susipažinti pagal 3 straipsnį.

6 Straipsnis

1. Europos Parlamentas skiria ombudsmeną po kiekvienų Europos Parlamento rinkimų visai Parlamento kadencijai. Jis gali būti skiriamas dar vienai kadencijai.

2. Ombudsmenas parenkamas iš asmenų, kurie yra Sąjungos piliečiai, turi visas pilietines ir politines teises, užtikrina savo nepriklausomumą ir atitinka reikalavimus, keliamus asmenims, norintiems užimti pareigas aukščiausioje teisminėje institucijoje jo šalyje, arba turi pripažintą kompetenciją ir patirtį atlikti ombudsmeno pareigas.

7 Straipsnis

1. Ombudsmenas baigia eiti savo pareigas pasibaigus kadencijai arba jei atsistatydina ar yra atleidžiamas iš pareigų.

2. Ombudsmenas toliau eina savo pareigas tol, kol bus paskirtas naujas ombudsmenas, išskyrus atvejį, kai jis atleidžiamas iš pareigų.

3. Ombudsmenui nustojus eiti pareigas dar prieš baigiantis kadencijai, jį pakeisiantis asmuo paskiriamas per tris mėnesius nuo laisvų ombudsmeno pareigų atsiradimo dienos. Jis paskiriamas likusiam Parlamento kadencijos laikui.

8 Straipsnis

Europos Parlamento prašymu Europos Bendrijų Teisingumo Teismas gali ombudsmeną atleisti, jei jis nebeatitinka šioms pareigoms keliamų reikalavimų arba prasikalsta padaręs rimtą nusižengimą.

9 Straipsnis

1. Eidamas savo pareigas, ombudsmenas yra visiškai nepriklausomas, jis vadovaujasi Bendrijų ir Sąjungos piliečių bendraisiais interesais. Eidamas savo pareigas, jis nesiekia gauti ir neklauso jokių bet kurios vyriausybės ar kitos įstaigos nurodymų. Jis privalo susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie yra nesuderinami su jo pareigų pobūdžiu.

2. Pradėdamas eiti savo pareigas ombudsmenas iškilmingai prisiekia Europos Bendrijų Teisingumo Teismui, kad eidamas savo pareigas jis bus visiškai nepriklausomas ir nešališkas ir kad tiek vykdydamas savo pareigas, tiek ir baigęs jas eiti jis gerbs iš jų kylančius įsipareigojimus, ypač savo pareigą elgtis garbingai ir diskretiškai, kai baigęs eiti savo pareigas jis priima pasiūlymus eiti tam tikras kitas pareigas ar priima tam tikras privilegijas.

10 Straipsnis

1. Savo kadencijos metu ombudsmenas negali turėti jokių kitų politinių ar administracinių pareigų ar jokio kito mokamo ar nemokamo darbo.

2. Ombudsmenui turi būti mokamas toks atlyginimas, priemokos ir pensijos, kokie mokami Europos Bendrijų Teisingumo Teismo teisėjui.

3. Ombudsmenui ir jo sekretoriato pareigūnams bei tarnautojams taikomi Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų protokolo 12-15 ir 18 straipsniai.

11 Straipsnis

1. Ombudsmenui padeda sekretoriatas. Ombudsmenas skiria sekretoriato vadovą.

2. Ombudsmeno sekretoriato pareigūnams ir tarnautojams taikomos Europos Bendrijų pareigūnams ir kitiems tarnautojams taikytinos taisyklės ir nuostatos. Pareigūnų ir tarnautojų skaičius nustatomas kasmet, tvirtinant biudžetą

3. Europos Bendrijų ir valstybių narių tarnautojai, paskirti į ombudsmeno sekretoriatą, perkeliami tarnybos interesais, jiems užtikrinama teisė automatiškai grįžti į tą instituciją, kurioje jie dirbo anksčiau.

4. Klausimų, susijusių su jo personalu, atžvilgiu ombudsmenas turi tokį pat statusą kaip ir institucijos, kaip apibrėžta Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų 1 straipsnyje.

12 Straipsnis

Neteko galios

13 Straipsnis

Ombudsmeno būstinė yra Europos Parlamente.

14 Straipsnis

Ombudsmenas priima šio sprendimo įgyvendinimo nuostatas.

15 Straipsnis

Pirmasis ombudsmenas, kuris turi būti paskirtas įsigaliojus Europos Sąjungos sutarčiai, paskiriamas likusiam Parlamento kadencijos laikui.

16 Straipsnis

Neteko galios

17 Straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje. Jis įsigalioja jo paskelbimo dieną.

B. Europos ombudsmeno sprendimas, kuriuo priimamos įgyvendinimo nuostatos (2)

1 Straipsnis

Apibrėžimai

Šiose įgyvendinančiose nuostatose,

a)	„atitinkama institucija“ reiškia Bendrijos instituciją ar įstaigą, esančią skundo arba tyrimo savo iniciatyva objektu;

b)	„Statutas“ reiškia taisykles ir bendrąsias sąlygas, reglamentuojančias ombudsmeno pareigų vykdymą.

2 Straipsnis

Skundų priėmimas

2.1. Juos gavus, skundai yra identifikuojami, registruojami ir numeruojami.

2.2. Skundo gavimo patvirtinimas yra siunčiama skundo pareiškėjui, pažymint skundo registracijos numerį ir nurodant teisininką, nagrinėjantį bylą.

2.3. Peticijos pareiškėjo sutikimu, Europos Parlamento perduota ombudsmenui peticija yra nagrinėjama kaip skundas.

2.4. Tam tikrais atvejais, skundo pareiškėjui sutikus, ombudsmenas gali perduoti skundą Europos Parlamentui nagrinėti kaip peticiją.

2.5. Tam tikrais atvejais, skundo pareiškėjo sutikimu, ombudsmenas gali perduoti skundą kitai kompetentingai institucijai.

3 Straipsnis

Skundų priimtinumas

3.1. Remiantis kriterijais, numatytais Sutartyje ir Statute, ombudsmenas nustato ar skundas atitinka jo kompetenciją ir, jei atitinka, ar skundas yra priimtinas; prieš apsisprendžiant, jis gali reikalauti iš skundo pareiškėjo pateikti daugiau informacijos ar dokumentų.

3.2. Jei skundas neatitinka jo kompetencijos arba jei jis nėra priimtinas, ombudsmenas baigia bylą dėl skundo. Jis praneša skundo pareiškėjui apie savo sprendimą bei jo priėmimo motyvus. Ombudsmenas gali pasiūlyti skundo pareiškėjui kreiptis į kitą instituciją.

4 Straipsnis

Priimtinų skundų tyrimas

4.1. Ombudsmenas nusprendžia ar yra pakankamai priežasčių, pagrindžiančių tyrimo dėl priimtinų skundų pradžią.

4.2. Jei jis neranda pakankamai priežasčių tokiam tyrimui pagrįsti, ombudsmenas baigia bylą dėl skundo ir apie tai praneša skundo pareiškėjui.

4.3. Jei ombudsmenas randa pakankamai priežasčių tokiam tyrimui pagrįsti, jis apie tai praneša skundo pareiškėjui ir atitinkamai institucijai. Jis perduoda skundo kopiją atitinkamai institucijai ir prašo ją pateikti savo nuomonę per tam tikrą nurodytą laikotarpį, kuris paprastai būna ne ilgesnis kaip trys mėnesiai. Atitinkamai institucijai perduotame prašyme gali būti atkreiptas dėmesys į tam tikrus skundo aspektus ar tam tikrus klausimus, dėl kurių turėtų būti pateikta jos nuomonė.

4.4. Ombudsmenas persiunčia atitinkamos institucijos nuomonę skundo pareiškėjui. Skundo pareiškėjas turi galimybę pateikti savo pastabas ombudsmenui tam tikro laikotarpio bėgyje, kuris paprastai būna ne ilgesnis kaip mėnuo.

4.5. Apsvarstęs institucijos nuomonę bei skundo pareiškėjo pastabas, ombudsmenas gali arba priimti motyvuotą sprendimą pabaigti bylą, arba pratęsti tyrimą. Apie tai jis praneša skundo pareiškėjui bei atitinkamai institucijai.

5 Straipsnis

Tyrimo įgaliojimai

5.1. Remiantis Statute numatytomis sąlygomis, ombudsmenas iš Bendrijos institucijų ar įstaigų bei valstybių narių institucijų gali pareikalauti pateikti per atitinkamą laikotarpį informaciją ar dokumentus tyrimo tikslams.

5.2. Ombudsmenas gali peržiūrėti atitinkamos Bendrijos institucijos bylą, norėdamas patikrinti jos atsakymų tikslumą ir visapusiškumą. Ombudsmenas gali padaryti visos bylos arba atskirų dokumentų, esančių byloje, kopijas. Ombudsmenas praneša skundo pareiškėjui apie atliktą patikrinimą.

5.3. Remiantis Statute nurodytomis sąlygomis, ombudsmenas gali pareikalauti pareigūnų ar kitų Bendrijos institucijų ar įstaigų darbuotojų duoti parodymus.

5.4. Ombudsmenas gali pareikalauti Bendrijos institucijų ir organų duoti jam leidimą atlikti tikrinimus vietoje.

5.5. Ombudsmenas gali užsisakyti tokias studijas ar ekspertų ataskaitas, kurios, jo nuomone, pagerins tyrimo sėkmę.

6 Straipsnis

Draugiški sprendimai

6.1. Jei ombudsmenas išsiaiškina netinkamo administravimo atvejį, jis kaip galima geriau bendradarbiauja su atitinkama institucija ir ieško draugiško sprendimo dėl netinkamo administravimo atvejo pašalinimo bei skundo patenkinimo.

6.2. Jei ombudsmenas mano, jog toks bendradarbiavimas vyko sėkmingai, jis baigia bylą, pateikdamas motyvuotą sprendimą. Apie sprendimą jis praneša skundo pareiškėjui ir atatinkamai institucijai.

6.3. Jei ombudsmenas mano, jog draugiškas sprendimas nėra įmanomas, ar jog draugiško sprendimo ieškojimas nebuvo sėkmingas, jis arba baigia bylą, pateikdamas motyvuotą sprendimą, kuriame gali būti pareikštos kritinės pastabos, arba pateikia pranešimą su rekomendacijų projektu.

7 Straipsnis

Kritinės pastabos

7.1. Ombudsmenas pateikia kritines pastabas, jei jis mano, jog:

a)	nebeįmanoma atitinkamai institucijai ištaisyti netinkamo administravimo atvejo ir;

b)	netinkamo administravimo atvejis neturi visuotinės reikšmės.

7.2. Kai ombudsmenas užbaigia bylą pareikšdamas kritinę pastabą, jis apie tai praneša skundo pareiškėjui.

8 Straipsnis

Pranešimai ir rekomendacijos

8.1. Ombudsmenas atitinkamai institucijai pateikia pranešimą su rekomendacijų projektu, jei jis mano, jog

a)	atitinkama institucija gali panaikinti netinkamo administravimo atvejį arba;

b)	netinkamo administravimo atvejis turi visuotinę reikšmę.

8.2. Ombudsmenas siunčia savo pranešimo kopiją ir rekomendacijų projektą atitinkamai institucijai bei skundo pareiškėjui.

8.3. Atitinkama institucija per tris mėnesius atsiunčia ombudsmenui savo išsamią nuomonę. Išsamioje nuomonėje gali būti išreikštas sutikimas su ombudsmeno sprendimu bei aprašytos priemonės, reikalingos rekomendacijų projekto nuostatoms įgyvendinti.

8.4. Jei ombudsmenas nemano, jog išsami nuomonė yra priimtina, jis gali pateikti specialų pranešimą dėl netinkamo administravimo atvejo Europos Parlamentui. Pranešime gali būti numatytos ir rekomendacijos. Ombudsmenas siunčia pranešimo kopijas atitinkamai institucijai bei skundo pareiškėjui.

9 Straipsnis

Tyrimai savo iniciatyva

9.1. Ombudsmenas gali nuspręsti pradėti tyrimą savo iniciatyva.

9.2. Ombudsmeno tyrimo, vykdomo savo iniciatyva, įgaliojimai yra tokie pat, kaip ir tyrimo, pradėto asmeniui pateikus skundą.

9.3. Procedūros, atliekamos tyrimuose asmeniui pateikus skundą yra taip pat analogiškos tyrimui, pradėtam ombudsmeno iniciatyva.

10 Straipsnis

Procedūriniai klausimai

10.1. Skundo pareiškėjo prašymu, ombudsmenas jo skundą laiko konfidencialiu. Ombudsmenas gali ir savo iniciatyva priskirti skundą konfidencialiems dokumentams, jei jis mano, kad būtina apsaugoti skundo pareiškėjo ar trečiosios šalies interesus.

10.2. Jei nusprendžia tai esant tinkama, ombudsmenas gali imtis priemonių, užtikrinančių, kad skundas būtų nagrinėjamas pirmumo tvarka.

10.3. Jei dėl ombudsmeno atliekamo tyrimo klausimų pradedamas teismo procesas, ombudsmenas baigia bylą. Tyrimų rezultatai, gauti iki to laiko, toliau nebenaudojami ir archyvuojami.

10.4. Ombudsmenas praneša atitinkamoms nacionalinėms institucijoms ir, jei būtina, Bendrijos institucijoms ar įstaigoms apie baudžiamosios teisės nusikaltimus, atskleistus jo tyrimo metu. Ombudsmenas taip pat gali pranešti Bendrijos institucijoms ar įstaigoms apie faktus, kurie, jo nuomone, galėti pagrįsti drausminių procedūrų taikymą.

11 Straipsnis

Pranešimai Europos Parlamentui

11.1. Ombudsmenas pateikia Europos Parlamentui metinį savo veiklos pranešimą su tyrimų rezultatais.

11.2. Kartu su specialiais pranešimais, numatytais 8.4 straipsnyje, ombudsmenas taip pat gali Europos Parlamentui pateikti kitus specialius pranešimus, kurios, jo manymu, būtinos tinkamam jo pareigų, numatytų Sutartyse ir Statute, vykdymui.

11.3. Metiniame ir specialiuose ombudsmeno pranešimuose gali būti pateiktos rekomendacijas, jo manymu, būtinos tinkamam jo pareigų, numatytų Sutartyse ir Statute, vykdymui.

12 Straipsnis

Bendradarbiavimas su ombudsmenais ir kitais panašaus pobūdžio pareigūnais valstybėse narėse

Ombudsmenas gali dirbti, bendradarbiaudamas su kitais ombudsmenais ir panašaus pobūdžio pareigūnais valstybėse narėse, siekdamas sustiprinti ombudsmeno ir valstybių narių ombudsmenų ar panašaus pobūdžio pareigūnų tyrimų veiksmingumą bei norėdamas užtikrinti kuo efektyvesnes teisių ir interesų, numatytų pagal Europos Sajungos ir Europos Bendrijos teisę, apsaugą.

13 Straipsnis

Skundo pareiškėjo teisė susipažinti su byla

13.1. Skundo pareiškėjas turi teisę pamatyti ombudsmeno bylą dėl jo ar jos skundo, atsižvelgiant į 13.3 straipsnio nuostatą

13.2. Skundo pareiškėjas turi teisę vietoje susipažinti su byla. Jis ar ji gali pareikalauti ombudsmeno pateikti visos bylos kopiją arba tam tikrų bylos dokumentų kopijas.

13.3. Tais atvejais kai ombudsmenas nagrinėja atitinkamos institucijos bylą arba gauna liudytojų parodymus, remiantis anksčiau minėtais 5.2 ir 5.3 straipsniais, skundo pateikėjas neturi teisės susipažinti su slaptais dokumentais ar informacija, gautais tyrimo ar apklausos metu.

14 Straipsnis

Visuomenės galimybė susipažinti su dokumentais, esančiais ombudsmeno žinioje

14.1. Visuomenė turi teisę susipažinti su neskelbtais dokumentais, esančiais ombudsmeno žinioje, nepažeidžiant sąlygų ir apribojimų, išdėstytų Reglamente Nr. 1049/2001 (3) dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, bei remiantis toliau minimu 14.2 straipsniu.

14.2. Tais atvejais, kai, remiantis anksčiau minėtais 5.2 ir 5.3 straipsniais, ombudsmenas tikrina atitinkamos institucijos bylą arba išklauso liudytojų parodymus, visuomenė neturi teisės susipažinti su slaptais dokumentais ar slapta informacija, gauta tikrinimo ar apklausos metu.

14.3. Prašymai susipažinti su dokumentais pateikiami raštu (laiško, faksimilinio ryšio arba elektroninio pašto būdu) ir pakankamai tiksliai, kad būtų galima nustatyti kokio dokumento reikia.

14.4. Prašymai susipažinti su šiais dokumentais patenkinami savaime, išskyrus skundus, kurie, remiantis 10 straipsnio 1 dalimi, priskiriami konfidencialiems dokumentams :

a)	bendras skundų registras;

b)	tokio pobūdžio skundai ir dokumentai papildomai pridėti skundo pareiškėjo;

c)	tokio pobūdžio nuomonės ir išsamios nuomonės, pateiktos atitinkamų institucijų bei skundo pareiškėjo pastabos dėl jų;

d)	ombudsmeno sprendimai, užbaigiantys bylas;

e)	pranešimai ir rekomendacijų projektai, pateikti pagal 8 straipsnį.

14.5. Galimybė susipažinti su dokumentais suteikiama vietoje arba pateikiant kopiją. Ombudsmenas gali nustatyti pagrįstą mokestį už kopijas. Visų įkainių apskaičiavimo metodas turi būti paaiškinamas.

14.6. Galimybė susipažinti su dokumentais, minimais 14.4 straipsnyje, yra suteikiama nedelsiant. Sprendimai dėl prašymų susipažinti su kitais dokumentais priimami per penkiolika darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.

14.7. Jei prašymas susipažinti su dokumentu yra dalinai ar visiškai atmetamas, tai nurodomos šio sprendimo priežastys.

15 Straipsnis

Kalbos

15.1. Skundas gali būti pateiktas ombudsmenui bet kuria iš Sutartyje numatytų kalbų. Ombudsmenas nėra įpareigotas tirti skundus, pateiktus kitomis kalbomis.

15.2. Ombudsmenas savo veikloje naudoja vieną iš Sutartyje numatytų kalbų; dėl skundo naudojama ta kalba, kuria jis yra parašytas.

15.3. Ombudsmenas nusprendžia kurie dokumentai turi būti surašyti jo darbo kalba.

15.4. Susirašinėjimas su valstybių narių institucijomis yra vykdomas oficialia atitinkamos valstybės kalba.

15.5. Ombudsmeno metinis pranešimas, specialūs pranešimai ir, jei įmanoma, kiti dokumentai, skelbiami visomis oficialiomis kalbomis.

16 Straipsnis

Pranešimų paskelbimas

16.1. Europos ombudsmenas Oficialiajame leidinyje skelbia pranešimus apie metinių ir specialių pranešimų priėmimą, pranešdamas kaip visuomenė gali susipažinti su pilnais dokumentų tekstais.

16.2. Visi ombudsmeno pranešimai ar jo sprendimų santraukos, susijusiosios su įslaptintais skundais, yra skelbiami taip, kad nebūtų įmanoma atskleisti skundo pareiškėjo.

17 Straipsnis

Įsigaliojimas

17.1. 1997 m. spalio 16 dieną priimtos įgyvendinimo nuostatos yra panaikinamos.

17.2. Šis sprendimas įsigalioja 2003 m. sausio 1 dieną.

17.3. Europos Parlamento Pirmininkui pranešama apie šito sprendimo priėmimą. Pranešimas taip pat skelbiamas Oficialiajame leidinyje.

(1) Europos Parlamento patvirtinta 1994 m. kovo 9 d. (OL L 113, 1994 05 04, p. 15) ir 2002 m. kovo 14 d. pakeista jo sprendimu, panaikinant 12 ir 16 straipsnius (OL L 92, 2002 04 09, p. 13).

(2) Priimtas 2002 m. liepos 8 d. dieną ir iš dalies pakeistas 2004 m. balandžio 5 d. ombudsmeno sprendimu.

(3) Europos Parlalmento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, priimtas 2001 m. gegužes 30 d. (OL L 145 , 2001 05 31, p. 43).

XI PRIEDAS

VIDAUS TYRIMAI, SUSIJĘ SU BENDRIJOS INTERESAMS KENKIANČIO SUKČIAVIMO, KORUPCIJOS IR BET KURIOS KITOS NETEISĖTOS VEIKLOS PREVENCIJA

Europos Parlamento sprendimas dėl vidaus tyrimų, susijusių su Bendrijos interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ir bet kurios kitos neteisėtos veiklos prevencija, nuostatų ir sąlygų (1)

EUROPOS PARLAMENTAS,

atsižvelgdamas į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 199 straipsnį,

atsižvelgdamas į Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 25 straipsnį,

atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 112 straipsnį,

atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisykles, ypač į jo 186 straipsnio c punktą (2),

Kadangi:

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 (3) ir Europos Parlamento bei Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (4) dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų nustato, kad Tarnyba turi teisę inicijuoti ir atlikti administracinius tyrimus EB sutartimi ar Euratomo sutartimi arba jomis remiantis įsteigtose institucijose, įstaigose, tarnybose ir agentūrose.

Europos kovos su sukčiavimu tarnybos pareiga, kaip nustatė Komisija, neapsiriboja finansinių interesų apsauga, o apima visų rūšių veiklą, susijusią su būtinumu saugoti Bendrijos interesus nuo netinkamo elgesio, už kurį numatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Kovos su sukčiavimu sritis turėtų būti plečiama, ir jos veiksmingumas didinamas panaudojant turimą patirtį administracinių tyrimų srityje.

Todėl, remdamosi savo administraciniu savarankiškumu, visos institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros turėtų patikėti Tarnybai užduotį atlikti vidaus administracinius tyrimus siekiant išaiškinti rimtas su profesinių pareigų atlikimu susijusias situacijas, kurios gali būti vertinamos kaip Bendrijos pareigūnų ir tarnautojų pareigų nevykdymas, kaip nurodyta Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų (toliau Tarnybos nuostatai) 11 straipsnyje, 12 straipsnio antroje ir trečioje pastraipoje, 13, 14, 16 straipsniuose ir 17 straipsnio pirmoje pastraipoje, kenkiantis tų Bendrijų interesams, už kurį numatyta administracinė ar, atitinkamais atvejais, baudžiamoji atsakomybė, arba kaip rimtas nusižengimas, kaip nurodyta Tarnybos nuostatų 22 straipsnyje, arba kaip Europos Parlamento narių ar darbuotojų, kuriems netaikomi Tarnybos nuostatai, analogiškų pareigų nevykdymas.

Tokie tyrimai turėtų būti atliekami griežtai laikantis Europos Bendrijų steigimo sutarčių, ypač Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų, jas įgyvendinančių tekstų ir Tarnybos nuostatų atitinkamų nuostatų.

Tokie tyrimai turėtų būti atliekami lygiavertėmis sąlygomis visose Bendrijos institucijose, įstaigose, tarnybose ir agentūrose; šios užduoties skyrimas Tarnybai neturėtų menkinti pačių institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų atsakomybės ir jokiu būdu neturėtų mažinti atitinkamų asmenų teisinės apsaugos.

Kol bus iš dalies pakeisti Tarnybos nuostatai, turėtų būti nustatytos praktinės priemonės, numatančios, kaip institucijų ir įstaigų nariai, tarnybų ir agentūrų vadovai bei institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų pareigūnai ir tarnautojai turėtų bendradarbiauti, kad vidaus tyrimai vyktų sklandžiai.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 Straipsnis

Pareiga padėti Tarnybai

Europos Parlamento generalinis sekretorius, tarnybos bei kiekvienas vadovas, pareigūnas ar tarnautojas turi bendradarbiauti su Tarnybos agentais ir teikti bet kurią tyrimui reikalingą pagalbą. Tuo tikslu Tarnybos agentams jie teikia visą naudingą informaciją ir paaiškinimus.

Nepažeisdami Europos Bendrijų steigimo sutarčių, konkrečiai Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų, ir jas įgyvendinančių tekstų atitinkamų nuostatų, nariai visokeriopai bendradarbiauja su Tarnyba.

2 Straipsnis

Pareiga teikti informaciją

Kiekvienas Europos Parlamento pareigūnas ar tarnautojas, sužinojęs apie įrodymus, kuriais remiantis galima daryti prielaidą apie galimus Bendrijų interesams kenkiančio sukčiavimo, korupcijos ar bet kurios kitos neteisėtos veiklos atvejus, arba apie rimtas su profesinių pareigų atlikimu susijusias situacijas, kurios gali būti vertinamos kaip Bendrijų pareigūnų ir tarnautojų prievolių nevykdymas, dėl kurio gali tekti atsakyti administracine tvarka arba prireikus pagal baudžiamuosius įstatymus, arba apie narių, vadovų ar personalo narių, kuriems netaikomi Personalo nuostatai, analogiškų prievolių nevykdymą, turi nedelsdamas pranešti savo tarnybos vadovui ar generaliniam direktoriui, arba, jei jis mano, kad tikslinga, generaliniam sekretoriui arba tiesiogiai Tarnybai.

Europos Parlamento Pirmininkas, generalinis sekretorius, generaliniai direktoriai ir tarnybos vadovai nedelsdami perduoda Tarnybai visus jiems žinomus įrodymus, kuriais remiantis galima daryti prielaidą apie pirmojoje pastraipoje minėtus pažeidimus.

Dėl to, kad jie pranešė pirmojoje ir antrojoje pastraipose nurodytą informaciją, Europos Parlamento vadovai, pareigūnai ar tarnautojai jokiu būdu neturi būti šališkai traktuojami ar diskriminuojami.

Nariai, sužinoję apie pirmojoje pastraipoje minėtas aplinkybes, praneša Europos Parlamento Pirmininkui arba, jei jie mano, kad tikslinga, tiesiogiai Tarnybai.

Šis Straipsnis taikomas, nepažeidžiant teisės aktuose ar Europos Parlamento reglamente numatytų konfidencialumo reikalavimų.

3 Straipsnis

Saugumo tarnybos pagalba

Tarnybos direktoriaus prašymu Europos Parlamento saugumo tarnyba padeda Tarnybai tinkamai atlikti tyrimus.

4 Straipsnis

Imunitetas ir teisė atsisakyti liudyti

Taisyklės, reglamentuojančios narių parlamentinį imunitetą ir jų teisę atsisakyti liudyti, nesikeičia.

5 Straipsnis

Suinteresuoto asmens informavimas

Tais atvejais, kai iškyla nario, pareigūno ar tarnautojo galimas dalyvavimas, suinteresuotas asmuo nedelsiant informuojamas, jeigu tai nekelia pavojaus tyrimui. Visais atvejais išvados, kuriose baigus tyrimą įvardijamas kuris nors Europos Parlamento narys, vadovas, pareigūnas ar tarnautojas, negali būti daromos nesuteikus suinteresuotam asmeniui galimybės pareikšti savo nuomonę apie su juo susijusias aplinkybes.

Tais atvejais, kai tyrimo tikslais būtina išlaikyti visišką slaptumą ir reikia laikytis nacionalinės teismo institucijos kompetencijai priklausančios tyrimo tvarkos, pareigos kviesti Europos Parlamento narį, vadovą, pareigūną ar tarnautoją, kad jis galėtų pareikšti savo nuomonę, atlikimas gali būti atidėtas Pirmininko arba generalinio sekretoriaus atitinkamu sutikimu.

6 Straipsnis

Informavimas baigus tyrimą nesiimant jokių tolesnių veiksmų

Jei, atlikus vidaus tyrimą, nariui, vadovui, pareigūnui ar tarnautojui, prieš kurį buvo padaryti pareiškimai, negali būti keliama jokia byla, jam skirtas vidaus tyrimas baigiamas, nesiimant jokių tolesnių veiksmų, Tarnybos direktoriaus sprendimu, o šis apie tai raštu informuoja suinteresuotą asmenį.

7 Straipsnis

Imuniteto atšaukimas

Bet kuris nacionalinės policijos ar teismo institucijos prašymas dėl Europos Parlamento vadovo, pareigūno ar tarnautojo imuniteto teismo procesinių veiksmų atžvilgiu atšaukimo ryšium su galimais sukčiavimo, korupcijos ar bet kurios kitos neteisėtos veiklos atvejais, perduodamas Tarnybos direktoriui jo nuomonei gauti. Jei imuniteto atšaukimo prašymas yra susijęs su Europos Parlamento nariu, informuojama Tarnyba.

8 Straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo Europos Parlamente dieną.

(1) Priimtas 1999 m. lapkričio 18 d.

(2) Dabar 204 straipsnio c punktas.

(3) OL L 136, 1999 05 31, p. 1.

(4) OL L 136, 1999 05 31, p. 8.

XII PRIEDAS

KOMISIJAI SUTEIKTŲ ĮGYVENDINIMO ĮGALIOJIMŲ VYKDYMAS

A. Ištrauka iš Europos Parlamento rezoliucijos (1) dėl Europos Parlamento ir Komisijos susitarimo dėl 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 468/1999/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (2), įgyvendinimo tvarkos.

EUROPOS PARLAMENTAS,

Kadangi 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 8 straipsniu Parlamentui suteikiama teisė įsikišti, jei jis mano, kad bus viršyti įgyvendinimo įgaliojimai, ir kadangi tokiais atvejais Komisija, atsižvelgdama į Parlamento rezoliuciją, turi iš naujo nagrinėti atitinkamos įgyvendinimo priemonės projektą, ir kadangi Komisija taip pat turi pateikti informaciją apie veiksmus, kurių ji ketina imtis dėl šios rezoliucijos bei tų veiksmų motyvus.

Kadangi šio sprendimo 7 straipsnio 3 dalis numato pilnai informuoti Parlamentą apie posėdžių darbotvarkes, bendru sprendimu priimtų teisės aktų įgyvendinimo priemonių projektus, pateiktus komitetams, balsavimo rezultatus, posėdžių protokolų santraukas, komitetų darbe dalyvaujančių asmenų sąrašą ir Tarybai perduotus įgyvendinimo priemonių projektus.

Kadangi naujas sprendimas dėl komitetų procedūros tik iš dalies pateisina Parlamento lūkesčius, tačiau, nepaisant visko, yra realus postūmis į priekį, lyginant su ankstesne situacija.

Kadangi Europos Parlamentas ir Komisija nusprendė susitarti dėl Tarybos sprendimo įgyvendinimo procedūrų ir kadangi šis susitarimas su Komisija yra ypač susijęs su sprendimo 7 straipsnio 3 dalies dėl Europos Parlamento informavimo ir su jo 8 straipsnio dėl Europos Parlamento įsikišimo teisės, įgyvendinimu.

1.	Pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam susitarimui;

2.	Mano, jog visi prieš 1999 m. birželio 28 d. sprendimo priėmimą veikę „komitetai“ turi būti pertvarkyti pagal naujas procedūras ir todėl pritaria Tarybos ir Komisijos deklaracijai Nr. 2 dėl pirmiau minėto sprendimo (3);

Pareiškia, kad šis susitarimas nepažeidžia Parlamento teisės priimti bet kokią rezoliuciją bet kokiais klausimais, ypač kai Parlamentas nesutinka su įgyvendinimo priemonės projekto turiniu; šis susitarimas taip pat nepažeidžia Parlamento teisės nesutikti su Tarybai perduotomis įgyvendinimo priemonėmis, nepavykus komitologijos procedūrai (remiantis Parlamento darbo tvarkos taisyklėmis 88 straipsniu (4));

4.	Mano, kad šis susitarimas su Komisija ankstesnius susitarimus padaro negaliojančiais (1988 m. Plumb/Delors susitarimas, 1996 m. Samland/Williamson susitarimas ir 1994 m. modus vivendi) (5).

B. Europos Parlamneto ir Komisijos susitarimas dėl 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, įgyvendinimo tvarkos

Pagal Sprendimo 1999/468/EB 7 straipsnio 3 dalį Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamentą apie komiteto procedūrose dalyvaujančių komitetų darbą. Tuo tikslu tuo pat metu ir tokiomis pat sąlygomis kaip ir komitetų nariai jis gauna komitetų posėdžių darbotvarkių projektus, komitetams pateiktų priemonių, Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka priimtiems teisės aktams įgyvendinti, projektus, balsavimo rezultatus, posėdžių protokolus bei institucijų ir organizacijų, kurioms priklauso valstybių narių paskirti joms atstovauti asmenys, sąrašus.

Be to, atsakingo parlamento komiteto prašymu, Komisija sutinka informuoti Europos Parlamentą perduodama konkrečių priemonių projektus, skirtus įgyvendinti pagrindines priemones, kurios nors ir priimtos ne pagal bendro sprendimo procedūrą, turi esminę svarbą Europos Parlamentui. Pagal 1999 m. liepos 19 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimą (Byla T-188/97, Rothmans prieš Komisiją) (6), Europos Parlamentas gali kreiptis su prašymu susipažinti su komiteto posėdžių protokolais.

3.	Europos Parlamentas ir Komisija laiko, kad yra pakeisti ir todėl jų atžvilgiu netekę galios toliau nurodyti susitarimai: 1998 m. Plumb/Delors susitarimas, 1996 m. Samland/Williamson susitarimas ir 1994 m. modus vivendi.

Iš karto, kai tik bus techniškai pasirengta, Sprendimo 1999/468/EEB 7 straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai bus persiunčiami elektroniniu būdu. Siekiant suteikti visas būtinas garantijas, konfidencialūs dokumentai bus apdorojami pagal kiekvienos institucijos nustatytą vidaus administracinę tvarką.

Pagal Sprendimo 1999/468 8 straipsnį rezoliucijoje, nustatančioje pagrindus, kuriais ji grindžiama, Europos Parlamentas gali nurodyti, kad Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka priimtos pagrindinės priemonės įgyvendinimo priemonių projektas viršija pagrindinėje priemonėje nustatytus įgyvendinimo įgaliojimus.

6.	Europos Parlamentas turi priimti šias rezoliucijas plenarinio posėdžio metu; tai jis turi atlikti vieno mėnesio laikotarpyje, prasidedantį tuomet, kai gaunamas galutinis, Komisijai pateiktomis kalbomis parengtas įgyvendinimo priemonių projektas.

Skubiais atvejais ir tuomet, kai kalbama apie kasdieninių administracinių klausimų ir (arba) ribotos galiojimo trukmės priemones, šis terminas sutrumpinamas. Šis terminas gali būti itin trumpas ypač skubiais atvejais, visų pirma susijusiais su visuomenės sveikata. Atsakingas Komisijos narys turi nustatyti atitinkamą terminą ir jį pagrįsti. Tuomet Europos Parlamentas gali taikyti procedūrą, kai Sprendimo 1999/468/EB 8 straipsnio taikymas per atitinkamą terminą perduodamas atsakingam parlamento komitetui.

8.	Kai Europos Parlamentas priima rezoliuciją, nustatančią pagrindus, kuriais ji grindžiama, atsakingas Komisijos narys turi informuoti Europos Parlamentą arba, prireikus, atsakingą parlamento komitetą apie veiksmus, kurių Komisija ketina imtis šiuo klausimu.

9.	Europos Parlamentas remia Tarybos ir Komisijos deklaracijoje Nr. 2 (7) išdėstytus tikslus ir procedūras. Šia deklaracija siekiama supaprastinti Bendrijos įgyvendinimo priemones suderinant dabar galiojančias komiteto procedūras su Sprendime 1999/468/EB pateiktomis procedūromis.

(1) Priimta 2000 m. vasario 17 d.

(2) OL L 184, 1999 07 17, p. 23.

(3) OL C 203, 1999 07 17, p. 1.

(4) Dabar 81 straipsniu.

(5) OL C 102, 1996 04 04, p. 1.

(6) 1999 ECR II-2463.

(7) OL C 203, 1999 07 17, p. 1.

XIII PRIEDAS

PAMATINIS SUSITARIMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO IR KOMISIJOS SANTYKIŲ (1)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdami į Europos Sąjungos sutartį,

atsižvelgdami į Komisijos pirmininko nuo 1999 metų gegužės mėnesio Europos Parlamente padarytus pranešimus,

atsižvelgdami į kiekvieno kandidato į Komisijos narius Europos Parlamento komitetų klausymų metu padarytus rašytinius ir žodinius pareiškimus, šių kandidatų įvertinimus, kuriuos, pasibaigus klausymams, pateikė komitetų pirmininkai,

atsižvelgdami į kandidato į Komisijos pirmininkus pareiškimą, padarytą 1999 m. rugsėjo 7 d. pirmininkų sueigoje,

atsižvelgdami į paskirtos Komisijos programą, kurią 1999 m. rugsėjo 14 dieną pateikė kandidatas į Komisijos pirmininkus,

atsižvelgdami į Europos Parlamento 1999 m. rugsėjo 15 d. sprendimą (2), kuriame Parlamentas pritaria, kad Komisijos pirmininku būtų paskirtas R. Prodi ir pritaria, kad Komisija būtų paskirta iki kadencijos pabaigos likusiam laikotarpiui, kuris baigiasi 2000 m. sausio 22 d. ir kitai kadencijai, prasidedančiai nuo 2000 m. sausio 23 d. ir pasibaigiančiai 2005 m. sausio 22 d.,

atsižvelgdami į EB sutarties 214 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Parlamento darbo tvarkos taisykles, ypač į jų 32 ir 33 straipsnius (3),

Kadangi:

Europos Sąjungos sutartyje siekiama sustiprinti Sąjungos sprendimų priėmimo proceso demokratinį teisėtumą.

Europos Parlamento pritarimas paskirtai Komisijai įrodo abipusio pasitikėjimo santykius, kurie turi sieti abi institucijas visos Parlamento kadencijos metu.

Šis pamatinis susitarimas neturi įtakos Europos Parlamento ar Komisijos kompetencijai nei įgaliojimams, bet juo siekiama, kad jie būtų kaip galima geriau įgyvendinami esant bendrai institucijų struktūrai pagal Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį.

priima šį susitarimą,

Bendrieji principai

Siekdamos atnaujinti 1990 m. priimtą 1995 m. pakeistą Elgesio kodeksą, abi institucijos nustato šias priemones, skirtas sustiprinti Komisijos atsakomybę ir teisėtumą, išplėtoti konstruktyvų dialogą ir politinį bendradarbiavimą, pagerinti keitimosi informacija sistemą, konsultuotis su Europos Parlamentu ir jį informuoti apie Komisijos administracines reformas. Jos taip pat susitaria dėl daugelio specialių įgyvendinimo priemonių, susijusių su teisės aktų leidyba (i), su tarptautiniais susitarimais ir plėtra (ii), su Komisijos konfidencialių dokumentų ir informacijos perdavimu (iii). Šios įgyvendinimo priemonės pridedamos prie pamatinio susitarimo.

Praplėsti konstruktyvų dialogą ir politinį bendradarbiavimą

2.	Komisijos pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas įsipareigoja kas šešis mėnesius pirmininkų sueigoje bendrais bruožais aptarti einamųjų metų darbo programos politinį įgyvendinimą, taip pat jos atnaujinimą, atsižvelgiant į aktualius ir svarbius politinius įvykius.

3.	Komisija ir toliau reguliariai informuoja Europos Parlament apie veiksmus, kurių imtasi atsakant į Parlamento prašymus. Ši informacija yra teikiama ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.

Komisija atsižvelgia į visus pagal EB sutarties 192 straipsnį Europos Parlamento jai pateiktus prašymus pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų ir įsipareigoja pateikti pakankamai greitai ir pakankamai išsamų atsakymą dėl šių prašymų atsakingam Parlamento komitetui ir, jei reikia, Europos Parlamento plenarinio posėdžio metu.

Komisija, pateikdama savo nuomonę dėl Europos Parlamento pasiūlytų Tarybos bendrosios pozicijos pataisų, kaip tai nurodyta EB sutarties 251 straipsnyje, įsipareigoja kiek įmanoma labiau atsižvelgti į antrojo svarstymo metu priimtas pataisas; jei dėl svarbių priežasčių ar po nagrinėjimo Kolegijoje, ji nusprendžia nepriimti ar nepritarti šioms pakeitimams, ji dėl to pateikia paaiškinimus Europos Parlamentui arba kito atsakingo Parlamento komiteto posėdžio metu.

6.	Komisija, kiek įmanoma, pasirūpina, kad Europos Parlamentas būtų deramai informuojamas apie tarpvyriausybinių konferencijų rengimą ir eigą.

7.	Kiekviena naujai paskirta Komisija kiek įmanoma anksčiau pristato savo politinę programą, kurioje pateikiamos jos pasiūlytos bendrosios gairės visai kadencijai. Ji pradeda dialogą su Europos Parlamentu.

8.	Komisija reguliariai teikia Europos Parlamentui pranešimus dėl biudžeto vykdymo; Europos Parlamentas įsipareigoja išnagrinėti šiuos pranešimus atitinkamuose savo komitetuose.

Politinė atsakomybė

9.	Nepažeidžiant Komisijos kolegialumo principo, kiekvienas Komisijos narys politiškai atsako už jam priskirtą atsakomybės sritį.

10.	Komisija sutinka, kad jei Europos Parlamentas išreiškia nepasitikėjimą vienu Komisijos nariu (su sąlyga, kad jis politiškai palaiko šį požiūrį turinio ir formos atžvilgiu), Komisijos pirmininkas rimtai apsvarstys galimybę paprašyti šį Komisijos narį atsistatydinti.

11.

Komisijos pirmininkas nedelsdamas informuoja Europos Parlamentą apie įgaliojimų tam tikroje srityje suteikimą Komisijos nariui. Jei yra esminių su Komisijos nariu susijusių pokyčių (tokių kaip visiškai naujo portfelio ar daugelio naujų įgaliojimų suteikimas), šis Komisijos narys atitinkamo Parlamento komiteto prašymu atvyksta į jį.

Informacijos perdavimas

12.

Komisija deramai ir laiku informuoja Europos Parlamentą apie savo pasiūlymus ir iniciatyvas teisės aktų leidybos ir biudžeto srityje, taip pat, kiek įmanoma, apie pasiūlymus bendros užsienio ir saugumo politikos bei laisvės, saugumo ir teisingumo srityse.

Visose srityse, kuriose Europos Parlamentas veikia kaip teisės aktų leidėjas ar kaip biudžetinės valdžios dalis, jis, tokiomis pačiomis sąlygomis kaip Taryba, yra informuojamas kiekviename teisės aktų leidybos ar biudžeto priėmimo etape.

13.

Komisija nepaskelbia su teisės aktų leidyba susijusios iniciatyvos, svarbios iniciatyvos ar svarbaus sprendimo, prieš tai raštu neinformavusi apie tai Europos Parlamento ir dėl politiškai svarbių klausimų, Europos Parlamentui sutinkant, pasiūlo apie tai pranešti Parlamentui:

—	plenariniame posėdyje - jei Europos Parlamentas tuo metu posėdžiauja,

—	pirmininkų sueigoje, kurioje gali dalyvauti Europos Parlamento nariai,

—	deramu būdu informuojant atsakingų komitetų pirmininkus, kurie gali sušaukti atitinkamo komiteto posėdį.

Konfidencialią informaciją reglamentuojančios nuostatos išdėstomos 3 priede.

14.	Kiekvienas Komisijos narys pasirūpina, kad būtų reguliariai tiesiogiai keičiamasi informacija tarp Komisijos nario ir atitinkamo Parlamento komiteto pirmininko.

15.	Komisija, kiek galėdama, pasirūpina, kad Europos Parlamentas būtų greitai ir visapusiškai informuojamas visuose tarptautinių susitarimų rengimo, derybų ir sudarymo etapuose, taip kad Komisija galėtų atsižvelgti, remiantis 2 priedo nuostatomis, į Europos Parlamento nuomonę.

16.

Komisija, vykdydama jai sutarčių patikėtus įgaliojimus bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, taip pat policijos ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose sityje, imasi reikiamų priemonių, kad užtikrintų kuo geresnį Europos Parlamento dalyvavimą šiose srityse ir galėtų, kiek įmanoma, atsižvelgti į Europos Parlamento nuomonę.

17.

Europos Parlamentas ir Komisija susitaria keistis visa informacija dėl metinio biudžeto įvykdymo patvirtinimo pagal EB sutarties 276 straipsnį, kuri yra būtina atitinkamų metų biudžeto vykdymo priežiūrai. Šios informacijos prašo komiteto, atsakingo už biudžeto įvykdymo patvirtinimą pagal Darbo tvarkos taisyklių VI priedą, pirmininkas.

Jeigu atsiranda naujos informacijos, susijusios su praėjusiais metais, kurių biudžeto įvykdymas buvo patvirtintas, Komisija pateikia visą būtiną su tuo susijusią informaciją, kad būtų surastas abiem šalim priimtinas sprendimas.

18.

Jeigu Komisijos vidaus dokumentas, apie kurį Europos Parlamentas nebuvo informuotas pagal šio pamatinio susitarimo 13 punktą, išplatinamas už institucijų ribų, Europos Parlamento Pirmininkas gali paprašyti jam nedelsiant perduoti šį dokumentą, kad jis galėtų pateikti jį Parlamento nariams, kurie to paprašytų.

Parlamento darbo eiga

19.	Pagal bendrą taisyklę, Komisija pasirūpina, kad atsakingas Komisijos narys, kai to prašo Europos Parlamentas, dalyvautų plenariniame posėdyje, kuriame svarstomi jo atsakomybės sričiai priklausantys darbotvarkės klausimai.

20.	Siekdamas užtikrinti Komisijos narių dalyvavimą, Europos Parlamentas įsipareigoja stengtis, kad galutiniai darbotvarkės projektai nesikeistų.

21.

Kai Europos Parlamentas keičia savo darbotvarkės projektą, po to, kai pirmininkų sueigos posėdyje patvirtinamas galutinis mėnesinės sesijos darbotvarkės projektas, arba kai Parlamentas sukeičia vietomis mėnesinės sesijos darbotvarkėje esančius klausimus, Komisija stengiasi užtikrinti, kad atsakingas Komisijos narys dalyvautų posėdyje.

22.	Komisija gali siūlyti įrašyti tam tikrus klausimus į darbotvarkę, bet ne vėliau kaip po to, kai pirmininkų sueigos posėdyje patvirtinamas mėnesines sesijos darbotvarkės galutinis projektas. Europos Parlamentas deramai atsižvelgia į šiuos pasiūlymus.

23.	Komisijos narių prašymai padaryti pareiškimą plenarinio posėdžio metu, remiantis Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 37 straipsniu (4), įrašomi, kai įmanoma, į kitos mėnesinės sesijos darbotvarkę.

24.

Komisijos narys, atsakingas už komitete nagrinėjamą klausimą, pagal bendrą taisyklę dalyvauja atitinkame posėdyje, kai yra į jį pakviečiamas.

Kiekvienas Komisijos narys, jo prašymu, turi būti išklausytas.

Kai nėra aiškiai prašoma, kad Komisijos narys dalyvautų komiteto posėdyje, Komisija pasirūpina, kad jai atstovautų aukšto lygio pareigūnas.

Administracinės reformos

25.	Komisija nustato atitinkamas priemones Europos Parlamentui informuoti ir su juo palaikyti konstruktyvų dialogą dėl vykstančios Komisijos administracinės reformos.

26.	Kiekvienas Komisijos narių Elgesio kodeksas nedelsiant nusiunčiamas Europos Parlamentui. Jo taikymas yra reguliariai aptariamas.

Baigiamosios nuostatos

27.

Europos Parlamentas ir Komisija įsipareigoja sutvirtinti savo bendradarbiavimą informacijos ir komunikacijos srityse. Jie gali koordinuoti savo atitinkamą veiklą informacijos ir komunikacijos tarpinstitucinėje darbo grupėje. Šiomis aplinkybėmis, jie gali susitarti dėl bendrų veiksmų, kuriais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį, ir užtikrinti savo veiklos informacijos srityje koordinavimą, išsaugodami kiekvienos institucijos savarankiškumą ir kiekvienai jų būdingą vaidmenį.

28.	Abi institucijos reguliariai įvertina, kaip taikomas šis pamatinis susitarimas.

29.	Visos specialiosios priemonės aptariamos prieduose.

1 PRIEDAS:

SPECIALUS SUSITARIMAS DĖL TEISĖS AKTŲ LEIDYBOS PROCESO

1.	Įgyvendinant pirmiau išdėstytą pamatinį susitarimą ir remiantis 1990 m. ir 1995 m. Komisijos ir Europos Parlamento Elgesio kodeksų (5) patirtimi, abi institucijos susitaria dėl šių teisės aktų leidybos proceso valdymo specialiųjų nuostatų.

Teisės aktų leidybos programos rengimas ir metinė teisės aktų leidybos programa

Rengdama savo metinę teisės aktų leidybos programą, Komisija deramai atsižvelgia į Europos Parlamento siūlomas gaires. Ji pristato šią programą, palikdama pakankamai laiko išsamioms visuomenės diskusijoms dėl jos turinio. Ji pateikia pakankamai paaiškinimų dėl kiekvieno konkretaus programos klausimo turinio, kad Europos Parlamentas galėtų į tai atsižvelgti rengdamas savo teisės aktų leidybos programą. Komisija, nepažeisdama savo įgaliojimų, kuo skubiau perspėja tarptinstitucinio koordinavimo darbo grupę, jei negali laiku pristatyti į patvirtintą programą įtraukto tam tikro pasiūlymo ar dokumento.

Teisinio pagrindo pasirinkimas

3.	Komisija įsipareigoja informuoti Europos Parlamentą tuo pačiu metu kaip ir Tarybą dėl visų pasiūlymų keisti teisinį pagrindą sprendimų priėmimo procedūrų metu.

4.	Komisija kiek įmanoma labiau atsižvelgia į visus jos pasiūlymų teisinio pagrindo pakeitimus Europos Parlamento pateiktose pataisose. Komisija įsipareigoja pateikti išsamius jos poziciją pateisinančius argumentus.

Bendros teisės aktų leidimo procedūros

5.	Komisija ir Europos Parlamentas pasirūpina, kad būtų griežtai laikomasi 1999 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pasirašytos bendrosios deklaracijos (6) dėl naujos bendro sprendimo procedūros praktinio taikymo (EB sutarties 251 straipsnis).

Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamento atsakingą komitetą apie Tarybos organuose vykstančių diskusijų pagrindinius rezultatus, ypač kai jie skiriasi nuo pirminio pasiūlymo. Ji taip pat perduoda visus Komisijos padarytus pakeitimus, kurių pagrindu Taryba pratęsia diskusijas. Komisija kuo skubiau informuoja Europos Parlamentą apie jos priimtą nuomonę, kurioje pritariama Tarybos pateiktiems Komisijos pasiūlymo pakeitimams.

7.	Dėl teisės aktų leidybos procedūrų, kurių rezultatas nėra bendras sprendimas:

Komisija užtikrina, kad Tarybos organams būtų laiku priminta nepriimti politinio susitarimo dėl jos pasiūlymų, kol Europos Parlamentas nepateikė savo nuomonės. Ji paprašo, kad diskusijos ministrų lygmenyje baigtųsi po to, kai Tarybos nariams buvo nustatytas protingas terminas iki kurio jie galėtų išnagrinėti Europos Parlamento nuomonę.

ii)	Komisija pasirūpina, kad Taryba laikytųsi Teisingumo Teismo suformuluotų principų dėl pakartotinio konsultavimosi su Europos Parlamentu, kai Taryba iš esmės keičia Komisijos pasiūlymą. Komisija informuoja Europos Parlamentą apie būtinybę pakartotinai konsultuotis su Europos Parlamentu.

iii)	Komisija įsipareigoja atšaukti, jei reikia, Europos Parlamento atmestus pasiūlymus dėl teisės aktų. Jei dėl svarbių priežasčių ir klausimą apsvarsčius kolegijoje, ji nusprendžia palikti savo pasiūlymą, Komisija Europos Parlamente pristato šio sprendimo motyvus.

iv)

Siekdamas pagerinti teisės aktų leidybos programos rengimą, Europos Parlamentas įsipareigoja:

—	patvirtinus teisės aktų leidybos programą, skirti kiek įmanoma greičiau pranešėjus, atsakingus už būsimus pasiūlymus,

—	visų pirma išnagrinėti prašymus pakartotinai konsultuotis su Parlamentu, su sąlyga, kad jam buvo perduota visa reikalinga informacija,

—	rengdamas savo veiklos programą atsižvelgti į Komisijos ir Tarybos aptartus prioritetus,

—	įrašydamas į savo darbotvarkes su teisės aktų leidyba susijusius klausimus, atsižvelgti į esamą teisės aktų leidybos programą ir į priimtas dėl šios programos rezoliucijas,

—	laikytis protingo termino, kiek tai naudinga procedūros atžvilgiu, teikdamas savo nuomonę bendradarbiavimo ir bendro sprendimo pirmojo svarstymo metu ar pateikdamas savo nuomonę konsultavimosi procedūros metu.

Komisija įsipareigoja, kai Teisingumo Teismas panaikina kurį teisės aktą, tačiau jo teisinis poveikis nenutrūksta, nedelsiant teikti Teismo nutarimo pagrindu sudarytą pakeistą pasiūlymą dėl teisės akto.

Komisija iš anksto ir visapusiškai informuoja Europos Parlamentą, kai ketina imtis įgyvendinimo priemonių remdamasi panaikintu teisės aktu, kurio teisinis poveikis išlieka, kad būtų atsižvelgta į Europos Parlamento nuomonę.

9.	Komisija prieš atšaukdama savo pasiūlymus, įsipareigoja apie tai pranešti Europos Parlamentui ir Tarybai.

Komisijos savarankiški teisės aktų leidybos įgaliojimai

10.	Komisija įsipareigoja laiku ir visapusiškai informuoti Europos Parlamentą apie priimtus teisės aktus, priklausančius jos savarankiškiems įgaliojimams teisės aktų leidybos srityje.

Įgyvendinimo galios

11.

1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką įgyvendinimas yra numatytas Komisijos ir Europos Parlamento sudarytame susitarime dėl šio sprendimo įgyvendinimo tvarkos (7).

Parlamentas ir Komisija prižiūri, kad būtų griežtai laikomasi šio susitarimo.

12.	1999 m. gegužės 6 d. pasirašytas Elgesio kodeksas dėl Komisijos struktūrinės politikos įgyvendinimo (2000-2006) (8) ir toliau taikomas su struktūriniais fondais susijusiems įgyvendinimo teisės aktams.

Bendrijos teisės taikymo priežiūra

13.

Be specialių pranešimų ir metinio pranešimo dėl Bendrijos teisės taikymo, Komisija, atsakingo Parlamento komiteto prašymu, žodžiu informuoja Europos Parlamentą apie procedūros eigą, nuo to momento, kai buvo pateikta motyvuota nuomonė, o procedūrų, kurios inicijuojamos dėl direktyvų įgyvendinimo priemonių nepateikimo ar Teisingumo Teismo sprendimų nevykdymo – nuo oficialaus perspėjimo etapo.

Abi institucijos susitaria tarpinstitucinio koordinavimo darbo grupėje keistis informacija, susijusia su teisės aktų leidybos programos rengimu ir teisės aktų leidybos procedūrų organizavimu.

2 PRIEDAS:

SU TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS IR PLĖTRA SUSIJUSIOS INFORMACIJOS PERDAVIMAS EUROPOS PARLAMENTUI. EUROPOS PARLAMENTO DALYVAVIMAS ŠIOJE SRITYJE

1.	Siekdamos įgyvendinti pamatiniame susitarime numatytą bendrąjį principą, ir remiantis 1995 m. Komisijos ir Europos Parlamento Elgesio Kodekso 3.10 punkte minėta patirtimi, abi institucijos susitaria dėl šių nuostatų.

Tarptautiniai susitarimai

2.	Tarptautinių susitarimų, tarp jų ir komercinių susitarimų (šių susitarimų rengimo etapo, derybinių direktyvų projekto ir priimtos derybinės direktyvos), atveju, Komisija aiškiai ir nedelsdama informuoja Europos Parlamentą, kad galėtų kiek įmanoma deramai atsižvelgti į Europos Parlamento nuomonę.

Komisija per atsakingus Parlamento komitetus ir, jei reikia, plenarinio posėdžio metu reguliariai ir visapusiškai informuoja Europos Parlamentą apie tarptautinių derybų eigą ir jų baigtį. 2 punkte minėta informacija pateikiama Europos Parlamentui per tokius terminus, kad jis galėtų, jei reikia, išreikšti savo nuomonę. Europos Parlamentas, iš savo pusės, įsipareigoja patvirtinti konfidencialumo apsaugos procedūras ir priemones, vadovaujantis 3 priedo nuostatomis.

4.	Komisija imasi reikiamų priemonių, kad Europos Parlamentas būtų nedelsiant ir visapusiškai informuojamas:

i)	apie sprendimus, susijusius su laikinu susitarimų taikymu ar jų taikymo sustabdymu ir

ii)	apie bendrosios pozicijos priėmimą institucijoje, įsteigtoje susitarimo pagal EB sutarties 310 straipsnį pagrindu.

Europos Parlamento prašymu, Komisija sudaro kuo palankesnes sąlygas Europos Parlamento nariams dalyvauti stebėtojų statusu Bendrijos derybinių delegacijų daugiašaliams susitarimams sudaryti darbe, su salyga, kad Parlamento nariai negali tiesiogiai dalyvauti derybų posėdžiuose, kuriuose Bendrijai atstovauja tik Komisija.

Europos Parlamento stebėtojai reguliariai informuojami, pagal abiejų institucijų pirmininkų apsikeitimo laiškuose nustatytas sąlygas, apie derybų eigą susitikimų metu taip, kad Komisija galėtų atsižvelgti į Europos Parlamento nuomonę.

Plėtra

6.	Komisija visapusiškai informuoja Europos Parlamentą apie plėtros derybas, kad Parlamentas galėtų laiku pateikti savo nuomonę pagal atitinkamas parlamentines procedūras.

7.	Šiuo atveju Komisija, kiek leidžia galimybės, pateikia Europos Parlamentui naudingą informaciją žodžiu ar raštu apie pagrindinius su plėtra susijusius aspektus ir pokyčius.

Kai Europos Parlamentas dėl šių klausimų priima rekomendaciją, remiantis Darbo tvarkos taisyklių 96 straipsniu (9), ir kai dėl svarbių priežasčių Komisija nusprendžia negalinti pritarti šiai rekomendacijai, ji pateikia savo motyvus Europos Parlamentui plenarinio posėdžio metu ar per kitą atsakingo komiteto posėdį.

3 PRIEDAS:

KONFIDENCIALIOS INFORMACIJOS PERDAVIMAS EUROPOS PARLAMENTUI

1. Taikymo sritis

1.1.

Šis priedas reglamentuoja konfidencialios informacijos perdavimą Parlamentui iš Komisijos ir Komisijos konfidencialios informacijos tvarkymą, Parlamentui naudojantis savo prerogatyvomis teisės aktų leidybos ir biudžeto priėmimo procese, biudžeto įgyvendinimo patvirtinimo procedūroje ar, apskritai, Parlamentui įgyvendinant priežiūros galias. Abi institucijos dirba, atsižvelgdamos į abipusį įsipareigojimą lojaliai bendradarbiauti abipusio pasitikėjimo dvasia ir griežtai laikydamosi atitinkamų sutarčių nuostatų, ypač Europos Sąjungos sutarties 6 ir 46 straipsnių bei EB sutarties 276 straipsnio.

1.2.	„Informacija“ reiškia rašytinę ar žodinę informaciją, kokia bebūtų jos laikmena ar autorius.

1.3.	Komisija pasirūpina, kad Europos Parlamentas galėtų susipažinti, remiantis šio priedo nuostatomis, su informacija, gavusi vieno iš 1.4. dalyje minimų subjektų prašymą dėl konfidencialios informacijos perdavimo.

1.4.	Pagal šį priedą prašyti Komisijos pateikti konfidencialią informaciją gali Europos Parlamento Pirmininkas, atitinkamų Parlamento komitetų pirmininkai, biuras ir pirmininkų sueiga.

1.5.	Į šio priedo taikymo sritį nepatenka informacija, susijusi su pažeidimo procedūromis ir procedūromis konkurencijos srityje, jei dėl jų Komisija nėra priėmusi galutinio sprendimo prašymo iš Parlamento gavimo momentu.

1.6.

Šios nuostatos taikomos nepažeidžiant 1995 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimo 95/167/EB, Euratomas, EAPB dėl Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų, taip pat nepažeidžiant 1999 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendimo 352/1999/EB, EAPB, Euratomas, dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) įsteigimo (10) atitinkamų nuostatų.

2. Bendrosios nuostatos

2.1.

Vieno iš 1.4. dalyje minimų subjektų prašymu Komisija kaip galima greičiau perduoda jam neskelbtiną informaciją, būtiną Europos Parlamentui vykdyti priežiūros funkcijas. Abi institucijos, kiekviena savo kompetencijos ir atsakomybės srityje, gerbia:

—	pagrindines žmogaus teises, įskaitant teises į privataus gyvenimo neliečiamumą ir teisę į gynybą,

—	teisminių ir drausminių procedūrų nuostatas,

—	komercinės paslapties ir komercinių santykių apsaugą,

—	Sąjungos interesus, ypač susijusius su visuomenės apsauga, tarptautiniais santykiais, piniginiu stabilumu ir finansinius interesus.

Esant nesutarimams, klausimas perduodamas apsvarstyti abiejų institucijų pirmininkams, kurie stengiasi surasti tinkamą sprendimą.

Iš valstybės narės, institucijos ar tarptautinės organizacijos kilusi konfidenciali informacija perduodama tik su jų sutikimu.

2.2.

Jei yra abejonių dėl informacijos ar dokumento konfidencialumo pobūdžio ar jei būtina nustatyti jos perdavimo tvarką, pasirenkant vieną iš 3.2. punkte numatytų galimybių, atsakingo komiteto pirmininkas, jei reikia, kartu su pranešėju ir Komisijos atsakingu nariu nedelsdami susitaria.

Jei nepavyksta susitarti, klausimas perduodamas abiejų institucijų pirmininkams, kad jie surastų tinkamą sprendimą.

2.3.

Jei po 2.2. dalyje nurodytos procedūros, susitarimas nepasiekiamas, Europos Parlamento Pirmininkas, atsakingo komiteto motyvuotu prašymu, pasiūlo Komisijai perduoti iki aiškiai nurodyto termino šią konfidencialią informaciją, patikslinant šio priedo 3 skirsnyje numatytą perdavimo tvarką. Komisija raštu informuoja Europos Parlamentą iki pasibaigiant šiam terminui apie savo galutinę poziciją, dėl kurios Europos Parlamentas pasilieka sau teisę, jei reikalinga, pasinaudoti apskundimo teise.

3. Susipažinimo su konfidencialia informacija ir jos naudojimo tvarka

3.1.	Pagal 2.2, ir jei reikia, 2.3 dalyse nurodytas procedūras pateikta konfidenciali informacija, Komisijos pirmininko ar jos nario atsakomybe perduodama jos paprašiusiam Parlamento subjektui.

3.2.

Nepažeidžiant 2.3. dalies nuostatų, susipažinimo ir informacijos konfidencialumo apsaugojimo tvarką bendru susitarimu nustato atitinkamas Parlamento organas, kuriam deramai atstovauja jo pirmininkas, ir atsakingas Komisijos narys, pasirenkant vieną iš šių galimybių:

—	informacija skirta atsakingo komiteto pirmininkui ar pranešėjui,

—	su informacija ribotai susipažinti gali atsakingo komiteto nariai tam tikra tvarka, kaip pavyzdžiui, pasibaigus nagrinėjimui dokumentai surenkami ir neleidžiama daryti dokumentų kopijų,

—	nagrinėjimas uždarame komiteto posėdyje, pagal atitinkamą tvarką priklausomai nuo konfidencialumo lygio ir laikantis Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių VII priede nustatytų principų,

—	dokumentai perduodami, juose išbraukus visus su asmeniu susijusius duomenis,

—	absoliučiai išimtinomis priežastimis grindžiamais atvejais - informacija skirta tik Europos Parlamento Pirmininkui.

Šią informaciją draudžiama paskelbti viešai ar ją perduoti kitam asmeniui.

3.3.	Jei nesilaikoma šios tvarkos, taikomos Europos Parlamento Darbo tvarkos taisyklių VII priedo nuostatos dėl sankcijų.

3.4.

Siekdamas įgyvendinti pirmiau išdėstytas nuostatas, Europos Parlamentas pasirūpina, kad būtų veiksmingai įdiegtos šios priemonės:

—	saugi archyvavimo sistema dokumentams, klasifikuotiems konfidencialiais,

—	saugi skaitykla (kurioje nėra kopijavimo aparatų, nei telefonų, fakso, skaitytuvo ar kito dauginimo ar dokumentų perdavimo priemonių ir t.t.),

—	patekimą į skaityklą reglamentuojančios saugumo nuostatos, numatančios reikalavimą pasirašyti lankytojų registre ir pasižadėti neplatinti nagrinėtos konfidencialios informacijos.

3.5.	Komisija imasi visų reikiamų priemonių, kad būtų įgyvendintos šio priedo nuostatos.

4. Atnaujinimas

Abiejų institucijų pirmininkai gali pasiūlyti įgytos patirties pagrindu papildyti ar keisti šį priedą.

(1) Pirmininkų sueigos patvirtintas 2000 m. birželio 29 d.

(2) OL L C 54, 2000 02 25, p. 51.

(3) Dabar 98 ir 99 straipsnius.

(4) Dabar 103 straipsniu.

(5) OL C 89, 1995 04 10, p. 68.

(6) OL C 279, 1999 10 01, p. 230.

(7) OL L 256, 2000 10 10, p. 19. Žr. XII priedą.

(8) OL C 279, 1999 10 01, p. 488.

(9) Dabar 82 straipsniu.

(10) OL L 136, 1999 05 31, p. 20.

XIV PRIEDAS

KOMISIJOS TEISĖS AKTŲ LEIDYBOS IR DARBO PROGRAMA

Komisijos teisės aktų leidybos ir darbo programa (1)

Europos Parlamentas ir Komisija bendradarbiauja rengiant Komisijos teisės aktų leidybos ir darbo programą, atsižvelgiant į šį darbų grafiką (2):

vasario (kovo) mėnesinės sesijos metu atitinkamos institucijos dalyvauja diskusijose dėl pagrindinių Europos Sąjungos politinių prioritetų, kurie siejasi su vasario mėnesį priimtu Komisijos sprendimu dėl kitų metų Metinės politikos strategijos (MPS). Atsižvelgiant į šias diskusijas, Komisija rengia preliminarų biudžeto projektą, o Parlamentas – svarsto kitų metų biudžeto gaires. Prieš tai (vasario mėn.) pirmininkų sueigai pristatomas sprendimas dėl Komisijos Metinės politikos strategijos;

kovo ir gegužės mėnesiais atitinkami nuolatiniai komitetai plėtoja struktūrišką, abipusį dialogą su atitinkamais komisarais dėl politinių prioritetų apimties ir įgyvendinimo kiekvienoje iš jų kompetencijos sričių. Visi nuolatiniai komitetai pateikia šių susitikimų rezultatus, o komitetų pirmininkų sueiga apie tai informuoja pirmininkų sueigą;

c)	birželio ir liepos mėnesiais komitetų pirmininkų sueiga kartu su atsakingu Komisijos pirmininko pavaduotoju įvertina esamą teisės aktų leidybos ir darbo programą (3).

rugsėjo mėnesį, remiantis Komisijos priimtu dokumentu, kuriame, inter alia, aptariami atnaujinti politikos prioritetai, atsižvelgiant į komitetų susitikimų kovo ir gegužės mėnesiais rezultatus, komitetų pirmininkų sueiga kartu su atsakingu Komisijos pirmininko pavaduotoju kruopščiai peržiūri pasiūlymus dėl teisės aktų, kuriuos Komisija planuoja įtraukti į teisės aktų leidybos ir darbo programą pagal kiekvieno Komisaro kompetencijos sritį;

lapkričio mėnesinės sesijos metu Komisijos pirmininkas, dalyvaujant komisarų kolegijai, pristato ateinančių metų Komisijos teisės aktų leidybos ir darbo programą bei dabartinės programos įgyvendinimo įvertinimą. Prie teisės aktų leidybos ir darbo programos tam tikra nustatytina forma pridedami pasiūlymai dėl teisės aktų ir kiti pasiūlymai ateinantiems metams (4). Teisės aktų leidybos ir darbo programa persiunčiama mažiausiai prieš dešimt darbo dienų iki mėnesinės sesijos, kurioje ji yra svarstoma, pradžios. Parlamentas savo poziciją pateikia per lapkričio ar gruodžio mėnesinę sesiją.

(1) 2002 m. sausio 31 d. patvirtinto pirmininkų sueiga.

(2) Komisija pristato preliminarų biudžeto projektą gegužės mėnesį, pirmasis biudžeto projekto svarstymas vyksta spalio mėnesį, o antrasis – gruodžio mėn.

(3) Teisės aktų leidybos ir darbo programos įgyvendinimas gali būti peržiūrėtas kadencijos viduryje, norint įvertinti įvairius teisės aktų leidybų programų sąrašus bei kartu nusprendžiant dėl geriausių planavimo priemonių panaudojimo 2003 metų darbo programoje.

(4) Pridedama: kalendorius ir, jei būtina, teisinis pagrindas bei biudžeto išlaidos.

XV PRIEDAS

PARLAMENTO DOKUMENTŲ, SU KURIAIS GALIMA TIESIOGIAI SUSIPAŽINTI JŲ REGISTRE, SĄRAŠAS

1. Su Parlamento veikla susiję dokumentai

1.1.	Parlamento darbo tvarkos taisyklės

1.2.

Plenarinių posėdžių dokumentai

—	Darbotvarkių projektai

—	Galutiniai darbotvarkių projektai

—	Darbotvarkės

—	Posėdžių stenogramos

—	Preliminarūs posėdžių protokolai

—	Galutiniai posėdžių protokolai

—	Dalyvaujančiųjų sąrašai

—	Vardinių balsavimų rezultatai

—	Priimti tekstai

—	Konsoliduoti tekstai

—	Sprendimai dėl biudžeto

—	Pranešimuose išdėstyti pakeitimai

—	Kiti plenariniam posėdžiui skirti pakeitimai

—	Bendrų pasiūlymų dėl rezoliucijų pakeitimai

—	Biudžeto projekto pataisų projektai ir siūlomi patikslinimai

—	Pasiūlymai dėl rezoliucijos ir pasiūlymai dėl sprendimo

—	Bendri pasiūlymai dėl rezoliucijos

1.3.

Su Parlamento narių veikla susiję dokumentai

—	Parlamento narių finansinių interesų deklaracijos

—	Rašytiniai pareiškimai

—	Rašytiniai klausimai

—	Parlamento narių, frakcijos ar Parlamento komiteto pateikti žodiniai klausimai

—	Per klausimų valandą pateikti klausimai

—	Atsakymai į rašytinius klausimus

—	Atsakymai į klausimus, pateiktus per klausimų valandą

—	Pasiūlymai dėl rezoliucijos

—	Siūlomi Darbo tvarkos taisyklių pakeitimai

—	Parlamento narių sąrašas

—	Parlamento narių padėjėjų sąrašas

1.4.

Parlamento komitetų dokumentai

—	Darbotvarkės

—	Protokolai

—	Darbo dokumentai

—	Pranešimų projektai

—	Pranešimų projektų pakeitimai

—	Pranešimai

—	Nuomonių projektai

—	Nuomonių projektų pakeitimai

—

Nuomonės

—	Dalyvaujančiųjų sąrašai

1.5.

Parlamentinių delegacijų dokumentai

—	Darbotvarkės

—	Protokolai

—	Darbo dokumentai

—	Dalyvavaujančiųjų sąrašai

—	Rekomendacijos ir pareiškimai

1.6.

Taikinimo dokumentai

—	Bendri darbo dokumentai

—	Taikinimo Komiteto patvirtinti bendri tekstai

—	Taikinimo vadovas

—	Dalyvaujančiųjų sąrašai

1.7.

Kitų Parlamento organų dokumentai

—	Oficialūs Pirmininko laiškai dėl tolesnių veiksmų, susijusių su šių organų sprendimais: biuro, pirmininkų sueigos, kvestorių kolegijos, komitetų pirmininkų sueigos, delegacijų pirmininkų sueigos.

—	Darbotvarkės

—	Protokolai

—	Sprendimų santraukos

—	Komitetų pirmininkų sueigos veiklos ataskaitos

2. Bendros informacijos dokumentai

2.1.

Parlamento biuletenis

—

Veikla

—	Posėdžių kalendorius

—	Europos Vadovų Tarybos susitikimų specialus leidinys

—	Europos Parlamento veikla pasibaigus sesijai

2.2.

Spaudos dokumentai

—	Pranešimai spaudai

—

Naujienos

—	Darbotvarkė

—

Dosje

—	Dienos įvykių apžvalga

—

Suvestinė

—

Savaitė

2.3.

Parlamento tyrimai ir leidiniai

—

Tyrimai

—	Darbo dokumentai

—

Suvestinė

—	Memorandumai

—	Faktų suvestinės

2.4.	Dokumentai platinimui, išoriniams biurams.

3. Kitų institucijų perduoti oficialūs dokumentai

Kitų institucijų perduoti oficialūs dokumentai, remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 bei jo nustatytais apribojimais ir pagal institucijų sutartas procedūras, ypač minėto reglamento 15 straipsnio 2 dalyje numatytame tarpinstituciniame komitete.

3.1.

Komisija

—	COM dokumentai

—	SEC dokumentai

—	Komisarų kolegijos sprendimai

—	„Komitologijos“ aktai (dokumentai, susiję su Parlamento priežiūros teise, teisės aktų projektai, darbotvarkės, protokolai, nuomonės ir informaciniai dokumentai)

3.2.

Taryba

—	Perduoti dokumentai ir pranešimai, susiję su teisės aktų leidybos ir biudžetine procedūromis, biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, paskyrimais ir susitarimų sudarymais

3.3.

Europos centrinis bankas

—	Pranešimai

3.4.

Europos investicijų bankas

—	Pranešimai

3.5.

Regionų komitetas

—	Pranešimai

3.6.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

—	Pranešimai

3.7.

Audito Rūmai

—	Pranešimai

3.8.

Tarpinstituciniai santykiai

—	Tarpinstituciniai susitarimai

4. Trečiųjų šalių dokumentai

4.1.	Dokumentai iš valstybių narių

4.2.	Peticijos (jas pateikusių asmenų sutikimu)

4.3.	Oficialioji korespondencija

5. Administraciniai dokumentai

Oficialūs laiškai - Generalinio sekretoriato pranešimai apie Parlamento sprendimus

XVI PRIEDAS

Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais

2001 M. GEGUŽĖS 30 D EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) NR. 1049/2001 DĖL GALIMYBĖS VISUOMENEI SUSIPAŽINTI SU EUROPOS PARLAMENTO, TARYBOS IR KOMISIJOS DOKUMENTAIS (1)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 255 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami Komisijos pasiūlymą (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

1.	Europos Sąjungos sutarties 1 straipsnio antrojoje pastraipoje įtvirtinta atvirumo sąvoka, nurodant, kad Sutartimi žymimas naujas etapas dar glaudesnės sąjungos tarp Europos tautų kūrimo procese, kur visi sprendimai yra priimami kaip galima atviriau bei kaip galima arčiau piliečių.

atvirumas leidžia piliečiams artimiau dalyvauti sprendimų priėmimo procese bei garantuoja didesnį valdymo teisėtumą ir veiksmingumą bei aukštesnį atskaitomybės piliečiui mastą demokratinėje sistemoje. Atvirumas padeda stiprinti demokratijos principus ir pagarbą pagrindinėms teisėms, kaip numatyta ES sutarties 6 straipsnyje bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

Birmingeme, Edinburge ir Kopenhagoje vykusių Europos Vadovų Tarybos susitikimų išvadose akcentuojama didesnio skaidrumo Sąjungos institucijų veikloje taikymo būtinybė. Šiuo reglamentu konsoliduojamos iniciatyvos, kurių jau ėmėsi institucijos, siekdamos pagerinti sprendimų priėmimo proceso skaidrumą.

4.	šio reglamento tikslas yra padaryti visuomenės teisę susipažinti su dokumentais kaip galima veiksmingesne bei numatyti tokios galimybės principus ir ribas pagal ES sutarties 255 straipsnio 2 dalį.

kadangi susipažinimo su dokumentais galimybės klausimas nėra reglamentuojamas Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartyje ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartyje, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, remdamiesi prie Amsterdamo sutarties Baigiamojo akto pridėta Deklaraciją Nr. 41, turėtų pagal šį reglamentą parengti rekomendacijas dėl dokumentų, susijusių su veikla, įeinančia į šių dviejų Sutarčių taikymo sritį.

platesnė susipažinimo su dokumentais galimybė turėtų būti numatyta tais atvejais, kai institucijos atlieka įstatymų leidimo funkcijas, įskaitant ir tuos atvejus, kai joms ši teisė suteikta pagal įgaliojimą, tačiau tuo pačiu išsaugant institucijų sprendimų priėmimo proceso veiksmingumą. Galimybė tiesiogiai susipažinti su tokiais dokumentais turėtų būti kaip galima platesnė.

pagal ES sutarties 28 straipsnio 1 dalį ir 41 straipsnio 1 dalį, teisė susipažinti taip pat galioja ir dokumentams, susijusiems su bendra užsienio ir saugumo politika bei su policijos ir teismų bendradarbiavimu baudžiamosios teisės srityje. Kiekviena institucija turėtų laikytis joje galiojančių saugumo taisyklių.

8.	siekiant garantuoti, kad šis reglamentas būtų visapusiškai taikomas visoje Sąjungos veikloje, visos agentūros, kurias įsteigia institucijos, turėtų laikytis šiame reglamente numatytų principų.

9.	atsižvelgiant į ypač slapto pobūdžio tam tikrų dokumentų turinį, jiems turėtų būti taikomos specialios taisyklės. Europos Parlamento informavimo apie tokių dokumentų turinį sąranga turėtų būti nustatyta tarpinstituciniu susitarimu.

10.

siekiant, kad institucijų darbas būtų kuo atviresnis, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų sudaryti galimybę susipažinti ne tiktai su šių institucijų parengtais dokumentais, bet ir su jų gaunamais dokumentais. Ryšium su tuo, prisimenama, kad prie Amsterdamo sutarties Baigiamojo akto pridėtoje Deklaracijoje Nr. 35 numatyta, kad valstybė narė turi teisę prašyti Komisijos arba Tarybos neperduoti be jos išankstinio sutikimo iš tos valstybės kilusio dokumento trečiosioms šalims.

11.

iš esmės visi institucijų dokumentai turėtų būti prieinami visuomenei. Tačiau, išimties tvarka turėtų būti apsaugomi tam tikri visuomenės ir asmeniniai interesai. Institucijoms turėtų būti suteikta teisė saugoti savo vidaus konsultacijas ir svarstymus, kai yra būtina išlaikyti jų sugebėjimą vykdyti užduotis. Svarstydamos dėl išimčių, institucijos turėtų atsižvelgti į Sąjungos teisėje numatytus principus dėl asmeninių duomenų apsaugos visoje Sąjungos veikloje.

12.	visos taisyklės, reglamentuojančios susipažinimo su institucijų dokumentais galimybę, turėtų atitikti šį reglamentą.

13.	siekiant visiškai užtikrinti teisę susipažinti su dokumentais, turėtų būti taikoma dviejų lygių administracinė procedūra, numatanti papildomą teisminio nagrinėjimo arba kreipimosi su skundu į ombudsmeną galimybę.

14.

kiekviena institucija turėtų imtis visų reikiamų priemonių informuoti visuomenę apie naujas įsigaliojusias nuostatas bei apmokyti savo personalą teikti pagalbą piliečiams, šiems naudojantis pagal šį reglamentą suteikiama teise. Kad piliečiai galėtų lengviau naudotis savo teisėmis, kiekviena institucija turėtų padaryti prieinamu savo dokumentų registrą.

15.

nors šiuo reglamentu nesiekiama keisti nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių galimybę susipažinti su dokumentais, tačiau yra akivaizdu, kad, remiantis lojalaus bendradarbiavimo principu, kuriuo grindžiami santykiai tarp institucijų ir valstybių narių, valstybės narės turėtų pasistengti nekliudyti deramam šio reglamento taikymui ir turėtų gerbti institucijų saugumo taisykles.

16.	šis reglamentas nepažeidžia galiojančios valstybių narių, teisminės valdžios institucijų ar tyrimo organų teisės susipažinti su dokumentais.

17.

pagal EB sutarties 255 straipsnio 3 dalį kiekviena institucija savo darbo tvarkos taisyklėse numato specialias nuostatas, reglamentuojančias galimybę susipažinti su jų dokumentais. Todėl, jei reikalinga, 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos sprendimas 93/731/EB dėl galimybės visuomenei susipažinti su Tarybos dokumentais (4), 1994 m. vasario 8 d. Komisijos sprendimas 94/90/EAPB, EB, Euratomas dėl galimybės visuomenei susipažinti su Komisijos dokumentais (5), 1997 m. liepos 10 d. Europos Parlamento sprendimas 97/632/EB, EAPB, Euratomas dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento dokumentais (6) bei Šengeno dokumentų konfidencialumo taisyklės turėtų būti, jei reikia, pakeistos arba panaikintos.

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 Straipsnis

Tikslai

Šio reglamento tikslas yra:

nustatyti EB sutarties 255 straipsnyje numatytos teisės susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos (toliau vadinamų „institucijomis“) dokumentais principus, sąlygas bei visuomenės ar privačių interesų sąlygojamus apribojimus, kad būtų užtikrinta kaip galima platesnė susipažinimo su dokumentų galimybė,

b)	numatyti taisykles, kurios leistų kaip galima labiau palengvinti naudojimąsi šia teise, ir

c)	skatinti gerą administracinę patirtį, susijusią su galimybe susipažinti su dokumentais.

2 Straipsnis

Naudos gavėjai ir taikymo sritis

1. Bet kuris Sąjungos pilietis ir bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, gyvenantis ar turintis registruotą buveinę valstybėje narėje, turi teisę, laikydamasis šiame reglamente nustatytų principų, sąlygų ir apribojimų, susipažinti su institucijų dokumentais.

2. Institucijos gali, laikydamosi tų pačių principų, sąlygų ir apribojimų, leisti bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, negyvenančiam arba neturinčiam registruotos buveinės valstybėje narėje, susipažinti su dokumentais.

3. Šis reglamentas taikomas visiems institucijos turimiems dokumentams, tai yra, jos parengtiems arba gautiems ir esantiems jos žinioje, susijusiems su visomis Europos Sąjungos veiklos sritimis.

4. Nepažeidžiant 4 ir 9 straipsnių, dokumentai yra pateikiami visuomenei pagal raštišką paraišką arba tiesiogiai elektroniniu būdu arba per registrą. Visų pirma yra tiesiogiai prieinami pagal 12 straipsnį teisėkūros procese parengti arba gauti dokumentai.

5. Slapto pobūdžio, kaip apibūdinta 9 straipsnio 1 dalyje, dokumentams yra taikoma speciali tame straipsnyje numatyta procedūra.

6. Šis reglamentas nepažeidžia teisės visuomenei susipažinti su institucijų turimais dokumentais, kurie gali būti parengti pagal tarptautinės teisės dokumentus arba juos įgyvendinančių institucijų aktus.

3 Straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame reglamente:

a)	„dokumentas“ – bet kuria forma (parašytas ant popieriaus, elektroninėje laikmenoje arba garso, vaizdo ar audiovizualiniame įraše) pateiktas turinys, susijęs su į institucijos atsakomybės sferą įeinančia politika, veikla ir sprendimais;

b)	„trečioji šalis“ – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo arba kitas subjektas, nepriklausantis atitinkamai institucijai, įskaitant valstybes nares, kitas Bendrijos arba ne Bendrijos institucijas ir įstaigas bei trečiąsias šalis.

4 Straipsnis

Išimtys

1. Institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, dėl kurių atskleidimo nukentėtų apsauga:

visuomenės intereso, susijusio su:

—	visuomenės saugumu,

—	gynybos ir kariniais reikalais,

—	tarptautiniais santykiais,

—	Bendrijos arba valstybės narės finansine, pinigų ar ekonomine politika;

b)	individo privatumu ir neliečiamumu, ypač pagal asmens duomenų apsaugą reglamentuojančius Bendrijos teisės aktus.

2. Institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, dėl kurių atskleidimo nukentėtų apsauga:

—	komercinių fizinių arba juridinių asmenų interesų, įskaitant intelektinės nuosavybės,

—	teismo proceso ir teisinės pagalbos,

—	inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų,

nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.

3. Galimybė susipažinti su institucijos parengtais dokumentais, skirtais vidaus naudojimui arba su institucijoje gautais dokumentais, susijusiais su tokiu klausimu dėl kurio institucija dar nėra priėmusi sprendimo, nesuteikiama, jei dokumento atskleidimas rimtai pakenktų institucijos sprendimų priėmimo procesui, nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.

Galimybė susipažinti su dokumentu, kuriame pareikšta vidaus reikmėms skirta nuomonė, esanti svarstymų ir preliminarių konsultacijų minimos institucijos viduje dalimi, nesuteikiama netgi po to, kai sprendimas jau yra priimtas, jei dokumento atskleidimas rimtai pakenktų institucijos sprendimų priėmimo procesui, nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas.

4. Kalbant apie trečiųjų šalių dokumentus, institucija konsultuojasi su trečiąja šalimi, siekdama nustatyti, ar taikytina išimtis, numatyta šio straipsnio 1 arba 2 dalyje, nebent būtų akivaizdu, kad dokumentas gali arba negali būti atskleistas.

5. Valstybė narė gali prašyti, kad institucija neatskleistų iš tos valstybės narės kilusio dokumento be jos išankstinio sutikimo.

6. Jei kuri nors iš išimčių yra taikoma tiktai kai kurioms dokumento dalims, likusios dokumento dalys yra išduodamos.

7. Šio straipsnio 1-3 dalyse numatytos išimtys yra taikomos tiktai tokiam laikotarpiui, kai toks draudimas yra pateisinamas, atsižvelgiant į dokumento turinį. Išimtys gali galioti ne ilgiau kaip 20 metų. Kalbant apie dokumentus, kuriems išimtys galioja dėl privatumo ar komercinių interesų, taip pat slapto pobūdžio dokumentų atveju, išimtys, jei reikia, gali būti taikomos ir pasibaigus šiam laikotarpiui.

5 Straipsnis

Dokumentai valstybėse narėse

Jei valstybė narė gauna paraišką dėl jos turimo iš institucijos kilusio dokumento, ta valstybė narė, nebent būtų akivaizdu, kad dokumentas gali arba negali būti atskleistas, konsultuojasi su minima institucija, kad galėtų priimti sprendimą, kuris nekliudytų siekti šio reglamento tikslų.

Arba, valstybė narė gali nukreipti paraišką į tą instituciją

6 Straipsnis

Paraiškos

1. Paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais pateikiama bet kuria raštiška forma, įskaitant elektronine, viena iš EB sutarties 314 straipsnyje minimų kalbų, bei pakankamai tiksliai nurodant dokumentą, kad institucija galėtų jį identifikuoti. Pareiškėjas nebūtinai turi nurodyti paraiškos pateikimo priežastį.

2. Jei paraiška nėra pakankamai konkreti, institucija kreipiasi į pareiškėją, kad patikslintų paraišką, bei padeda jam tai padaryti, pavyzdžiui, suteikdama informaciją, kaip naudotis viešuoju dokumentų registru.

3. Tuo atveju, kai paraiškoje prašoma labai ilgo dokumento, arba ji susijusi su labai dideliu skaičiumi dokumentų, atitinkama institucija gali neformaliai pasitarti su pareiškėju, kad būtų surastas teisingas sprendimas.

4. Institucija teikia informaciją bei pagalbą piliečiams apie tai kaip ir kur pateikti paraiškas dėl galimybės susipažinti su dokumentais.

7 Straipsnis

Pirminės paraiškos tvarkymas

1. Paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais yra vykdoma nedelsiant. Prašytojui išsiunčiamas patvirtinimas apie paraiškos gavimą. Per 15 darbo dienų nuo paraiškos užregistravimo, institucija arba duoda leidimą susipažinti su dokumentu ir per tą laikotarpį suteikia tokią galimybę pagal 10 straipsnį, arba pareiškėjui raštu nurodo visiško arba dalinio atsisakymo priežastį bei informuoja jį apie jo teisę pateikti kartotinę paraišką pagal šio straipsnio 2 dalį.

2. Visiško arba dalinio atsisakymo atveju pareiškėjas gali per 15 darbo dienų nuo institucijos atsakymo gavimo pateikti kartotinę paraišką, prašydamas, kad institucija dar kartą peržiūrėtų savo poziciją.

3. Ypatingais atvejais, pavyzdžiui, jei prašoma labai ilgo dokumento arba paraiška susijusi su labai dideliu dokumentų skaičiumi, straipsnio 1 dalyje numatytas terminas gali būti pratęstas 15 darbo dienų, su sąlyga, kad pareiškėjui pranešama iš anksto ir nurodomos konkrečios priežastys.

4. Institucijai neatsiuntus atsakymo per nurodytą laikotarpį, prašytojas turi teisę pateikti kartotinę paraišką.

8 Straipsnis

Kartotinės paraiškos tvarkymas

1. Kartotinė paraiška yra vykdoma nedelsiant. Per 15 darbo dienų nuo tokios paraiškos užregistravimo, institucija arba duoda leidimą susipažinti su dokumentu ir per tą laikotarpį suteikia tokią galimybę pagal 10 straipsnį, arba prašytojui raštu nurodo visiško arba dalinio atsisakymo priežastį. Visiško arba dalinio atsisakymo atveju institucija informuoja prašytoją apie tai, kokiomis priemonėmis jis gali ginti savo teises, tai yra: jis gali pradėti teisminį procesą prieš instituciją ir (arba) paduoti skundą ombudsmenui, atitinkamai EB sutarties 203 ir 195 straipsniuose numatytomis sąlygomis.

2. Ypatingais atvejais, pavyzdžiui jei prašoma labai ilgo dokumento arba paraiška susijusi su labai dideliu dokumentų skaičiumi, straipsnio 1 dalyje numatytas terminas gali būti 15 darbo dienų pratęstas, su sąlyga, kad pareiškėjui pranešama iš anksto ir nurodomos konkrečios priežastys.

3. Jei institucija per nurodytą laikotarpį neatsiunčia atsakymo, tai laikoma neigiamu atsakymu, ir prašytojas turi teisę pradėti teisminį procesą prieš instituciją ir (arba) paduoti skundą ombudsmenui pagal atitinkamas EB sutarties nuostatas.

9 Straipsnis

Slapto pobūdžio dokumentams taikoma tvarka

1. Slapto pobūdžio dokumentais yra laikomi iš institucijų arba jų įsteigtų agentūrų, iš valstybių narių, trečiųjų šalių arba tarptautinių organizacijų kilę dokumentai, kurie, priklausomai nuo atitinkamos institucijos taisyklių, klasifikuojami kaip «TRÉS SECRET/TOP SECRET“ (YPATINGAI SLAPTI), „SECRET“ (SLAPTI) arba „CONFIDENTIEL“ (KONFIDENCIALŪS), ir kurie gina esminius Europos Sajungos arba vienos ar daugiau valstybių narių interesus 4 straipsnio 1 dalies a punkte minimose srityse, ypač susijusius su visuomenės saugumu, gynyba ir kariniais reikalais.

2. Paraiškas dėl galimybės susipažinti su slapto pobūdžio dokumentais 7 ir 8 straipsniuose numatyta tvarka gali tvarkyti tiktai tie asmenys, kurie turi teisę susipažinti su tais dokumentais. Šie asmenys, nepažeisdami 11 straipsnio 2 dalies, taip pat sprendžia, kurios su slapto pobūdžio dokumentais susijusios nuorodos, turi būti pateikiamos viešajame registre.

3. Slapto pobūdžio dokumentai registruojami registre ir išduodami tiktai esant dokumento parengėjo sutikimui.

4. Institucija, nusprendusi neduoti leidimo susipažinti su slapto pobūdžio dokumentu, nurodo tokio savo sprendimo priežastis, nepažeisdama 4 straipsniu ginamų interesų.

5. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, užtikrinančių, kad, tvarkant su slapto pobūdžio dokumentais susijusias paraiškas būtų laikomasi šiame ir 4 straipsniuose nustatytų principų.

6. Visuomenė turi teisę susipažinti su institucijų taisyklėmis, susijusiomis su slapto pobūdžio dokumentais.

7. Komisija ir Taryba teikia su slapto pobūdžio dokumentais susijusią informaciją Europos Parlamentui pagal tarp šių institucijų priimtus susitarimus.

10 Straipsnis

Galimybės susipažinti su dokumentais realizavimas pateikus paraišką

1. Prašytojui suteikiama galimybė susipažinti su dokumentais, leidžiant juos peržiūrėti vietoje arba atsiunčiant kopiją, įskaitant ir, jei įmanoma, elektroninę kopiją, pagal prašytojo pasirinkimą. Kopijų gamybos ir siuntimo išlaidos gali būti pateikiamos apmokėti prašytojui. Šis mokestis neturi viršyti realių kopijų gamybos ir persiuntimo išlaidų. Susipažinimas su dokumentu vietoje, mažiau kaip 20 puslapių A4 formato kopijų ir tiesioginis priėjimas prie dokumentų elektroniniu būdu arba per registrą yra nemokamas.

2. Dokumentai pateikiami tuo pavidalu ir forma (įskaitant elektroniniu būdu), arba alternatyviame formate, pavyzdžiui Brailio raštu, stambiais rašmenimis (spaudos ar mašinraščio), visiškai atsižvelgiant į prašytojo pageidavimus.

3. Siekiant užtikrinti piliečių teisių pagal šį reglamentą veiksmingumą, kiekviena institucija suteikia visuomenei galimybę susipažinti su jos dokumentų registru. Registras turėtų būti prieinamas elektroniniu būdu. Nuorodos apie dokumentus registre įrašomos nedelsiant.

11 Straipsnis

Registrai

1. Prie kiekvieno dokumento registre pateikiamas nuorodos numeris (įskaitant, kur tinka, ir tarpinstitucinę nuoroda), dokumento tema ir (arba) trumpas jo turinio aprašymas bei data, kada jis buvo gautas arba surašytas ir įtrauktas į registrą. Įrašai daromi tokiu būdu, kad nepakenktų 4 straipsnyje nurodytų interesų apsaugai.

2. Prie kiekvieno dokumento registre pateikiamas nuorodos numeris (įskaitant, kur tinka, ir tarpinstitucinę nuorodą), dokumento tema ir (arba) trumpas jo turinio aprašymas bei data, kada jis buvo gautas arba surašytas ir įtrauktas į registrą. Įrašai daromi tokiu būdu, kad nepakenktų 4 straipsnyje nurodytų interesų apsaugai.

3. Institucijos nedelsdamos imasi priemonių parengti registrą, kuris pradėtų veikti nuo 2002 m. birželio 3 d.

12 Straipsnis

Susipažinimas su dokumentais tiesiogiai elektroniniu būdu arba per registrą

1. Institucijos sudaro galimybes, kad dokumentai, kiek įmanoma, būtų tiesiogiai prieinami visuomenei elektroniniu būdu arba per registrą pagal atitinkamos institucijos taisykles.

2. Visų pirma, tiesiogiai prieinami, laikantis 4 ir 9 straipsnio nuostatų, turėtų būti teisėkūros dokumentai, tai yra, valstybėse narėse juridinę galią turinčių arba jas saistančių teisės aktų priėmimo procese parengti arba gauti dokumentai.

3. Kur įmanoma, tiesiogiai turėtų būti prieinami kiti dokumentai, ypač susiję su plėtros politika ar strategija.

4. Kai per registrą nesuteikiama galimybė tiesiogiai susipažinti su dokumentais, registre, jei įmanoma, nurodoma dokumento buvimo vieta.

13 Straipsnis

Paskelbimas Oficialiame leidinyje

1. Be EB sutarties 254 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei Euratomo sutarties 163 straipsnio pirmoje pastraipoje minimų teisės aktų, Oficialiajame leidinyje, laikantis šio reglamento 4 ir 9 straipsnių nuostatų, skelbiami šie dokumentai:

a)	Komisijos pasiūlymai;

b)	Tarybos bendros pozicijos, priimtos pagal EB sutarties 251 ir 252 straipsniuose nurodytą procedūrą bei šias bendras pozicijas pagrindžiančios priežastys, taip pat Europos Parlamento pozicijos šiose procedūrose;

c)	pagrindų sprendimai bei ES sutarties 34 straipsnio 2 dalyje nurodyti sprendimai;

d)	Tarybos konvencijos, parengtos ES sutarties 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;

e)	Valstybių narių pasirašytos konvencijos ES sutarties 293 straipsnio pagrindu;

f)	Bendrijos, arba pagal ES sutarties 24 straipsnį, sudaryti tarptautiniai susitarimai.

2. Jei įmanoma, Oficialiajame leidinyje spausdinami šie dokumentai:

a)	Tarybai pateiktos valstybės narės iniciatyvos pagal EB sutarties 67 straipsnio 1 dalį arba pagal ES sutarties 34 straipsnio 2 dalį;

b)	ES sutarties 34 straipsnio 2 dalyje minimos bendros pozicijos;

c)	Direktyvos, išskyrus nurodytas EB sutarties 254 straipsnio 1 ir 2 dalyse, sprendimai, išskyrus nurodytus EB sutarties 254 straipsnio 1 dalyje, rekomendacijos ir nuomonės.

3. Kiekviena institucija gali savo darbo tvarkos taisyklėse numatyti kokie dar dokumentai skelbtini Oficialiajame leidinyje.

14 Straipsnis

Informacija

1. Kiekviena institucija imasi reikalingų priemonių informuoti visuomenę apie teises, kuriomis ji gali naudotis pagal šį reglamentą.

2. Valstybės narės bendradarbiauja su institucijomis, teikdamos informaciją piliečiams.

15 Straipsnis

Administracinė veikla institucijose

1. Institucijos plėtoja gerą administracinę veiklą, siekiant lengviau įgyvendinti šiuo reglamentu garantuojamą teisę susipažinti su dokumentais.

2. Institucijos įsteigia tarpinstitucinį komitetą, kuris nustatytų geriausią administracinę veiklą, spręstų galimus konfliktus bei aptartų tolesnį visuomenės teisės susipažinti su dokumentais plėtojimą.

16 Straipsnis

Dokumentų atkūrimas

Šiuo reglamentu nepažeidžiamos jokios galiojančios autorinių teisių normos, kurios gali riboti trečiosios šalies teisę atkurti arba naudoti išduotus dokumentus.

17 Straipsnis

Ataskaitos

1. Kiekviena institucija kasmet spausdina ataskaitą apie praėjusius metus, kur taip pat nurodytas atvejų, kai institucija nesuteikė galimybės susipažinti su dokumentais, skaičius, tokio atsisakymo priežastys bei į registrą neįtrauktų slapto pobūdžio dokumentų skaičius.

2. Ne vėliau kaip iki 2004 m. sausio 31 d. Komisija paskelbia ataskaitą apie šio reglamento principų įgyvendinimą ir pateikia rekomendacijas, įskaitant, jei reikia, pasiūlymus dėl šio reglamento pataisų bei priemonių, kurių turi imtis institucijos, veiksmų programą.

18 Straipsnis

Taikymo priemonės

1. Kiekviena institucija suderina savo darbo tvarkos taisykles su šio reglamento nuostatoms. Tokie pataisymai įsigalioja nuo 2001 m. gruodžio 3 d.

2. Per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo Komisija išnagrinėja 1983 m. vasario 1 d. Tarybos reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 354/83 dėl Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos istorinių archyvų atvėrimo visuomenei (7) atitikimą šiam reglamentui, kad būtų kaip įmanoma geriau užtikrintas dokumentų išsaugojimas ir archyvavimas.

3. Per šešis mėnesius nuo reglamento įsigaliojimo Komisija išnagrinėja galiojančių susipažinimą su dokumentais reglamentuojančių taisyklių atitikimą šiam reglamentui.

19 Straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2001 m. gruodžio 3 d.

(1) OL L 145, 2001 05 31, p. 43.

(2) OL C 177 E, 2000 06 27, p. 70.

(3) Europos Parlamento nuomonė, pareikšta 2001 m. gegužės 3 d. ir 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos sprendimas.

(4) OL L 340, 1993 12 31, p. 43. Sprendimas, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2000/527/EB (OL L 212, 2000 08 23, p. 9).

(5) OL L 46, 1994 02 18, p. 58. Sprendimas su pakeitimais, padarytais Sprendimu 96/567/EB, EAPB, Euratomas (OL L 247, 1996 09 28, p. 45).

(6) OL L 263, 1997 09 25, p. 27.

(7) OL L 43, 1983 02 15, p. 1.

Turinys		II Aktai, kurių skelbti neprivaloma	Puslapis
		Europos Parlamentas
	*	Darbo tvarkos taisyklės 16-as leidimas 2004 m. liepa	1

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 44

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	48 tomas 2005m. vasario 15d.