25.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 21/1

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

25.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 21/3

(1)

2000 m. rugsėjo 29 d. Tarybos sprendimo 2000/597/EB, Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (2) 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad bendrasis nacionalinis produktas rinkos kainomis laikomas lygiu bendrosioms nacionalinėms pajamoms rinkos kainomis, kaip numatė Komisija, taikydama Europos sąskaitų sistemą (ESS). 1996 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2223/96 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje (3), buvo sukurta 1995 m. ESS (toliau – ESS95), pakeitusi dvi anksčiau buvusias 1970 m. ir 1979 m. sistemas, kuri buvo išdėstyta to reglamento priede. Nuo 2002 biudžetinių metų bendros nacionalinės pajamos (BNP), kurios taikomos ESS95, pakeitė bendrąjį nacionalinį produktą (GNP) kaip nuosavų išteklių kriterijų.

(2)

Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) 1287/2003 nustatoma tvarka, kaip valstybės narės turi siųsti duomenis apie bendrąsias nacionalines pajamas, kaip tikrinti jų skaičius, ir juo įsteigiamas Bendrųjų nacionalinių pajamų komitetas.

(3)

Siekiant apibrėžti bendrąsias nacionalines pajamas rinkos kainomis pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1287/2003 1 straipsnį, būtina išaiškinti ekonominės teritorijos apibrėžimą, kaip jis taikomas ESS95.

(4)

Siekiant įgyvendinti Tarybos direktyvos 89/130/EEB, Euratomas dėl bendrojo nacionalinio produkto rinkos kainomis suderinimo (4), 1 straipsnį, valstybių narių ekonominė teritorija apibrėžiama Komisijos sprendimu 91/450/EEB, Euratomas (5). Toks pat aiškinimas turi būti pateiktas ir dėl bendrųjų nacionalinių pajamų.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendrųjų nacionalinių pajamų komiteto nuomonę,

25.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 21/5

(1)

Reglamento (EB) Nr. 104/2000 27 straipsnyje numatyta kompensuojamoji išmoka yra tam tikromis sąlygomis suteikiama Bendrijos tunų gamintojų organizacijoms už pramoninei gamybai pateiktus tunų kiekius kalendorinių metų ketvirtyje, kurio metu buvo fiksuojama kaina, kai tuo pat metu Bendrijos rinkoje vidutinė pardavimo kaina ir importo kaina, prireikus apskaičiuota su jai taikomu kompensaciniu mokesčiu, yra žemesnės už 87 % atitinkamo produkto Bendrijos gamintojo kainos.

(2)

Išanalizavus Bendrijos rinkos padėtį padaryta išvada, kad 2003 m. laikotarpiu nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. geltonuodegių tunų (Thunnus albacares), kurių vienetas sveria daugiau kaip 10 kg, ir vidutinė ketvirčio rinkos pardavimo kaina, ir Reglamento (EB) Nr. 104/2000 27 straipsnyje numatyta importo kaina buvo žemesnės negu 87 % Bendrijos gamintojo kainos, nustatytos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2346/2002 (2).

(3)

Operacijos, į kurias reikia atsižvelgti apskaičiuojant išmokos dydį, yra pardavimai, kurių sąskaitose faktūrose yra nurodyta atitinkamo ketvirčio data ir į kurias atsižvelgiama apskaičiuojant vidutinę mėnesinę pardavimo kainą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 2183/2001 (3) 4 straipsnyje.

(4)

Reglamento (EB) Nr. 104/2000 27 straipsnio 2 dalyje numatytos išmokos dydis jokiu būdu negali viršyti skirtumo tarp ribinio dydžio ir vidutinės atitinkamo produkto pardavimo kainos ir negali viršyti 12 % to ribinio dydžio sumos.

(5)

Kiekiai, už kuriuos gali būti mokama Reglamento (EB) Nr. 104/2000 27 straipsnio 1 dalyje numatyta kompensuojamoji išmoka, jokiu būdu negali viršyti to straipsnio 3 dalyje nurodytų ribų.

(6)

Geltonuodegių tunų (Thunnus albacares), kurių vienetas sveria daugiau kaip 10 kg, kiekiai, parduoti ir patiekti gamybinei pramonei, įsisteigusiai Bendrijos muitų teritorijoje, per atitinkamą ketvirtį buvo didesni už per tą patį trejų ankstesnių žvejybos metų ketvirtį parduotus ir patiektus kiekius. Kadangi tie kiekiai viršija Reglamento (EB) Nr. 104/2000 27 straipsnio 3 dalyje numatytą ribą, reikėtų nustatyti ribą bendrai kiekių, už kuriuos gali būti mokama išmoka, sumai.

(7)

Kai, apskaičiuojant kiekvienai gamintojų organizacijai mokamos išmokos dydį, taikomos Reglamento (EB) Nr. 104/2000 27 straipsnio 4 dalyje numatytos ribos, reikėtų paskirstyti kiekius, už kuriuos gali būti mokama išmoka, tarp atitinkamų gamintojų organizacijų pagal atitinkamas jų gamybos apimtis per tą patį 2000, 2001 ir 2002 m. žvejybos metų ketvirtį.

(8)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Žvejybos produktų vadybos komiteto nuomonę,

—

Geltonuodegiai tunai (Thunnus albacares), kurių vienetas sveria daugiau kaip 10 kg: 11 433,536 tonos.

25.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 21/8

25.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 21/9

(1)

2003 m. balandžio 16 d. pasirašytos Stojimo sutartys įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 d.

(2)

Komisijos ataskaitoje (1), parengtoje pagal 1999 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimo 2000/24/EB, suteikiančio Europos investicijų bankui Bendrijos garantiją dėl nuostolių, susijusių su paskolomis projektams už Bendrijos ribų (Vidurio ir Rytų Europoje, Viduržemio jūros šalyse, Lotynų Amerikoje ir Azijoje bei Pietų Afrikos Respublikoje) (2) 1 straipsnio 1 dalies trečiąją pastraipą, daroma išvada, kad šiam sprendimui reikalingi kai kurie pakeitimai, ypač atsižvelgiant į Europos Sąjungos plėtrą.

(3)

2002 m. gruodžio 12–13 d. Kopenhagos Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad nuo 2004 m. Turkijai skiriama pasirengimo stojimui parama bus finansuojama pagal „Pasirengimo stojimui išlaidų“ biudžeto eilutę.

(4)

Priėmus Sprendimą 2000/24/EB, EIB patirtis, susijusi su nusistovėjusios tvarkos pokyčiais investicijų apsaugos garantijų srityje, parodė, kad būtina patikslinti politinės rizikos, kurią apima Bendrijos garantija, bei komercinės rizikos, kurią prisiima EIB, apimtį.

(5)

Pagal rizikos pasidalijimo sistemą biudžeto garantija turėtų apimti ne tik dėl valiutos nepervedimo, eksproprijavimo, karo ar pilietinių neramumų kylančią politinę riziką, bet ir riziką, kylančią dėl teisingumo neužtikrinimo, trečiosios šalies vyriausybei ar kitoms valdžios institucijoms pažeidus tam tikras sutartis.

(6)

Pagal rizikos pasidalijimo sistemą, EIB turėtų apdrausti komercinę riziką nesuverenios trečiosios šalies garantijomis arba bet kokia kita garantija ar įkeistu turtu, taip pat remdamasis skolininko finansiniu pajėgumu pagal įprastus kriterijus.

(7)

2000–2006 m. finansinėje perspektyvoje, parengtoje pagal 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžeto sudarymo procedūros tobulinimo (3), Bendrijos biudžete numatyta metinė 200 milijonų eurų (1999 m. kainomis) paskolų garantavimo rezervo viršutinė riba.

(8)

Glaudus EIB ir Komisijos bendradarbiavimas turėtų užtikrinti darnumą ir sinergiją su Europos Sąjungos geografinio bendradarbiavimo programomis bei tai, kad EIB paskolų operacijos papildytų ir sustiprintų Europos Sąjungos politikos, susijusios su tais regionais, kryptis.

(9)

Todėl Sprendimas 2000/24/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

2 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Komisija pateikia pranešimą apie šio sprendimo taikymą ne vėliau kaip iki 2006 m. liepos 31 d.“

25.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 21/11

(1)

Pritardama Europos Sąjungos Europos kaimynystės politikai, Taryba norėtų, kad Europos investicijų bankas (EIB) galėtų suteikti paskolas tam tikrų rūšių projektams Rusijoje ir Vakarų naujose nepriklausomose valstybėse (toliau – VNNV), pirmiausia Baltarusijoje, Moldovoje ir Ukrainoje.

(2)

Pritariant Šiaurės dimensijos iniciatyvai, kurią 1999 m. gruodį pradėjo Helsinkio Europos Vadovų Taryba, buvo priimtas 2001 m. lapkričio 6 d. Tarybos sprendimas 2001/777/EB, Europos investicijų bankui suteikiantis Bendrijos garantiją atlyginti nuostolius, patirtus pagal specialią paskolų programą atrinktiems aplinkosaugos projektams Rusijos Baltijos jūros baseine pagal Šiaurės dimensijos iniciatyvą (2).

(3)

EIB skolinimas pagal Sprendimą 2001/777/EB artėja prie viršutinės ribos.

(4)

2003 m. lapkričio 25 d. išvadose Ekonomikos ir finansų taryba sutiko, kad toliau įgyvendinant Sprendimą 2001/777/EB EIB skirtų papildomų asignavimų skolinimui Rusijoje ir VNNV projektams tose srityse, kuriose EIB turi tam tikrą pranašumą ir kuriose yra didelis kreditų poreikis. Laikoma, kad EIB turi „tam tikrą pranašumą“ šiose srityse: aplinkosaugos ir transporto, telekomunikacijų ir energetikos infrastruktūros prioritetinėse transeuropinio tinklo (toliau – TEN) magistralėse, turinčiose tarpvalstybinės reikšmės valstybei narei.

(5)

Šiam skolinimo įgaliojimui, viena vertus, turėtų būti taikomos tam tikros sąlygos, atitinkančios ES aukšto lygio susitarimus dėl politinių ir makroekonominių aspektų bei susitarimus su kitomis tarptautinėmis finansų įstaigomis dėl sektorių ir projektų aspektų bei, kita vertus, turėtų būti tinkamai paskirstomas darbas tarp EIB ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB).

(6)

EIB finansavimas turėtų būti tvarkomas pagal įprastinius EIB kriterijus ir procedūras, įskaitant atitinkamas kontrolės priemones, bei pagal atitinkamas Audito rūmų ir OLAF taisykles bei procedūras, kad būtų remiamos Bendrijos politikos kryptys. EIB ir Komisija turėtų reguliariai konsultuotis, kad būtų užtikrintas prioritetų ir veiklos krypčių derinimas konkrečiose šalyse bei įvertinta pažanga, pasiekta įgyvendinant Bendrijos atitinkamos politikos tikslus.

(7)

Į šį sprendimą bus atsižvelgta 2006 m. gruodžio mėn. atliekant visapusišką EIB bendro skolinimo projektams ne Europos Sąjungoje įgaliojimo įvertinimą,

—

Aplinkosaugos,

—

transporto, telekomunikacijų ir energetikos infrastruktūros prioritetinėse transeuropinio tinklo (TEN) magistralėse, turinčiose tarpvalstybinės reikšmės valstybei narei.

a)

2 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

b)

siekiant užtikrinti pagrįstą rizikos pasiskirstymą ir tinkamas projekto sąlygas, EIB bendradarbiauja su kitomis tarptautinėmis finansų įstaigomis ir atitinkamais atvejais bendrai finansuoja projektus.

25.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 21/13

(1)

Pagal Protokolo dėl Teisingumo Teismo statuto I priedo 3 straipsnio 3 dalį numatoma įkurti komitetą, kurį sudaro septyni asmenys, parenkami iš buvusių Teisingumo Teismo bei Pirmosios instancijos teismo narių ir pripažintos kompetencijos teisininkų.

(2)

Pagal pirmiau minėtą 3 dalį Taryba, remdamasi Teisingumo Teismo pirmininko rekomendacija, kvalifikuota balsų dauguma nustato to komiteto veiklos taisykles. Reikėtų įgyvendinti šią nuostatą,

25.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 21/15

(1)

2003 m. birželio 2 d. Komisijos komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui dėl „Europos kelių saugos veiksmų programos – perpus sumažinti avarijų keliuose aukų skaičių Europos Sąjungoje iki 2010 m.: bendra atsakomybė“ (2) nustatomas darnus požiūris į kelių eismo saugumą Europos Sąjungoje. Be to, savo 2003 m. rugsėjo 15 d. Komunikate Tarybai ir Europos Parlamentui „Informacijos ir komunikacijos technologijos vardan saugių ir pažangių automobilių“ (3), Komisija paskelbė apie savo ketinimą pagerinti kelių saugumą Europoje, plačiau žinomą kaip e. saugumo iniciatyva, naudojant naujas informacijos ir komunikacijos technologijas ir pažangias kelių saugumo sistemas, pvz., automobilinius mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginius. 2003 m. gruodžio 5 d. savo Išvadose dėl kelių eismo saugumo (4) Taryba paragino pagerinti automobilių saugumą skatinant naudotis naujas technologijas, pvz., elektroninį saugumą.

(2)

Tam, kad Bendrijoje būtų sparčiai ir koordinuotai sukurti ir įdiegti automobilinių mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiai, Bendrijoje jiems nedelsiant turi būti paskirta nuolatinė suderinta radijo dažnio juosta siekiant užtikrinti pakankamą pasitikėjimą šia verslo šaka, kad būtų gautos reikalingos investicijos.

(3)

Siekdama tokio harmonizavimo, 2003 m. rugpjūčio 5 d. Komisija, vadovaudamasi Sprendimo 676/2002/EB 4 straipsnio 2 dalimi, suteikė mandatą Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijai (CEPT) suderinti radijo dažnius ir palengvinti koordinuotą mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginių įdiegimą.

(4)

Pasinaudojusi mandatu, CEPT nurodė, kad 79 GHz juosta yra tinkamiausia ilgalaikiam mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginių kūrimui ir diegimui, įvedant šią priemonę ne vėliau kaip 2005 m. sausio 1 d. Todėl 2004 m. liepos 8 d. Komisija priėmė Sprendimą 2004/545/EB dėl radijo spektro 79 GHz dažnių juostoje suderinimo automobilinių mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginių naudojimui Bendrijoje (5).

(5)

Tačiau 79 GHz juostoje veikiančių automobilinių mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginių technologija dar kuriama ir negali būti iš karto naudojama ekonomiškai pagrįstai, nors aišku, kad pramonininkai skatins tokios technologijos kūrimą tam, kad ji taptų prieinama kuo anksčiau.

(6)

Savo 2004 m. liepos 9 d. ataskaitoje Europos Komisijai pagal 2003 m. rugpjūčio 5 d. perduotą mandatą CEPT nurodė, kad 24 GHz juosta būtų laikinas sprendimas, kuris sudarytų sąlygas Bendrijoje anksti įdiegti automobilinius mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginius siekiant įgyvendinti e. saugumo iniciatyvos tikslus, nes technologija yra pakankamai ištobulinta, kad veiktų šioje juostoje. Todėl valstybės narės turėtų imtis atitinkamų priemonių, pagrįstų konkrečia savo nacionalinių radijo dažnių padėtimi, kad suteiktų pakankamą ir vienodą radijo spektrą 24 GHz juostoje (21.65–26.65 GHz), kartu apsaugodamos toje juostoje veikiančias tarnybas nuo žalingų trukdžių.

(7)

Remiantis ITU radijo reglamentų 5.340 išnaša, 23.6–24.0 GHz juostoje draudžiamos visos spinduliuotės siekiant apsaugoti pirmenybės teisę į šią juostą, kuri skirta radijo astronomijai, žemės tyrimo palydovams ir pasyviosioms kosmoso tyrimo tarnyboms. Šis draudimas grindžiamas tuo, kad negali būti jokių toms tarnyboms žalingų trukdžių, kuriuos toje juostoje sukeltų spinduliuotė.

(8)

5.340 išnaša yra įgyvendinama nacionalinėmis priemonėmis ir gali būti taikoma kartu su Radijo reglamentų 4.4 straipsniu, pagal kurį stočiai negalima suteikti dažnio nukrypstant nuo Radijo reglamentų, išskyrus atskirai nurodytą atvejį, kai tokia stotis, naudodama tokį paskirtą dažnį, nesukelia žalingų trukdžių stočiai, veikiančiai pagal ITU normas. Todėl savo ataskaitoje Komisijai CEPT nurodė, kad 5.340 išnaša neužkerta kelio administracijoms naudotis juostomis, kuriems taikoma ta išnaša, jeigu jos nedaro poveikio kitų administracijų tarnyboms ir nesiekia, kad tokį naudojimą pripažintų ITU pagal savo taisykles.

(9)

23.6–24.0 GHz dažnių juosta yra ypač svarbi mokslininkams ir meteorologams matuojant vandens garų kiekį, kuris ypač svarbus palydovinės žemės tyrimo tarnybos vykdomiems temperatūros matavimams. Ši juosta yra ypač svarbi Aplinkos ir saugumo visuotinės kontrolės (GMES) iniciatyvai, kuria siekiama sukurti veikiančią Europos įspėjimo sistemą. 22,21–24 GHz dažnių diapazonas dar reikalingas matuojant amoniako bei vandens spektrines linijas ir radijo astronomijos tarnyboms, atliekančioms kontinuumo stebėjimus.

(10)

21.2–23.6 GHz ir 24.5–26.5 GHz juostos ITU radijo reglamentuose yra pagal pirmenybę paskirti fiksuotai tarnybai, ir juos plačiai naudoja fiksuotosios jungtys, kad būtų patenkinti infrastruktūros reikalavimai esamiems antros ir trečios kartos mobiliojo ryšio tinklams ir vystomi plačiajuosčiai fiksuoti bevieliai tinklai.

(11)

Remdamasi automobilinių mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginių ir fiksuotųjų paslaugų, palydovinių žemės tyrimo paslaugų suderinamumo studijomis, CEPT padarė išvadą, kad neribojamas mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginių sistemų diegimas 24 GHz juostoje sukels nepriimtinus žalingus trukdžius esamoms radijo sistemoms, kurios veikia šioje juostoje. Atsižvelgiant į ITU radijo reglamentus ir tų paslaugų svarbą, bet koks mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginių įdiegimas 24 GHz juostoje leistinas tik tuo atveju, kad tos paslaugos toje juostoje būtų pakankamai apsaugotos. Todėl, nors mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginių skleidžiamas signalas yra ypač silpnas didžiojoje 24 GHz dažnių diapazono dalyje, svarbu atsižvelgti į daugelio vienu metu naudojamų įrenginių, kurie atskirai neturėtų sukelti žalingų trukdžių, kumuliacinį efektą.

(12)

CEPT nuomone, esamoms 24 GHz juostoje ar arti jo veikiančioms sistemoms vis labiau poveikį darys žymūs žalingi trukdžiai tuo atveju, jei bus viršytas tam tikras 24 GHz juostą naudojančių automobilių skvarbos laipsnis. CEPT pirmiausia padarė išvadą, kad palydovinių žemės tyrimo paslaugų ir automobilinių mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginių veikimas vienoje juostoje būtų įmanomas laikinai tik tuo atveju, jei automobilių su 24 GHz mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiais dalis kiekvienoje nacionalinėje rinkoje būtų apribota iki 7,0 %. Šis procentas buvo apskaičiuotas pagal palydovinių žemės tyrimo paslaugų vaizdo elementus, o nacionalinės rinkos pasirinktos kaip atskaitos vienetai ribai apskaičiuoti dėl to, kad tai yra pati veiksmingiausia priemonė šiam stebėjimui atlikti.

(13)

Be to, CEPT ataskaitoje padaryta išvada, kad fiksuotųjų paslaugų apsaugos reikalavimai patenkinami tokiu atveju, jei veikimas vienoje juostoje būtų laikinas ir jei automobilių su mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiais, esančių fiksuotosios paslaugos imtuvo veikimo nuotoliu, dalis būtų mažesnė kaip 10 %.

(14)

Todėl, remiantis CEPT atliktu darbu peršasi išvada, kad kiti šios juostos vartotojai neturėtų patirti žalingų trukdžių, kai bendras registruotų, išleistų į rinką ar pradėtų eksploatuoti automobilių su 24 GHz mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiais skaičius neviršija 7 % visų kiekvienoje valstybėje narėje eksploatuojamų automobilių skaičiaus.

(15)

Šiuo metu nenumatoma, kad tokia riba būtų pasiekta iki atskaitos datos – 2013 m. birželio 30 d.

(16)

Keletas valstybių narių taip pat naudoja 24 GHz juostą greičiui matuoti radaro įrenginiais, ir tai padeda gerinti eismo saugumą. Atlikus kai kurių tipų mažojo nuotolio automobilių radarų sistemų studiją dėl jų suderinamumo su greičio kontrolei naudojamais radarais CEPT priėjo išvadą, kad suderinamumas tam tikromis sąlygomis yra galimas, ypač tada, kai mažiausiai 25 MHz atskiriami abiejų santykinai nedidelė ir dėl jos nenukenčia greičio matavimo duomenų patikimumas. Be to automobilių gamintojai, kurių gaminamuose automobilių modeliuose yra numatytos mažojo nuotolio radarų sistemos, įsipareigojo imtis priemonių, kad galima trukdžių greičio matavimo radarams rizika būtų sumažinta iki minimumo. Todėl greičio matavimo radarų patikimumas naudojant automobilių trumpųjų dažnių radarų sistemas iš esmės nesumažėtų.

(17)

Kelios valstybės narės ateityje naudos 21.4–22.0 GHz juostą palydovinei transliavimo paslaugai teikti kryptimi „kosmosas – žemė“. Atlikusios suderinamumo tyrimus atitinkamo nacionalinės administracijos padarė išvadą, kad suderinamumo keblumų nekyla, jei mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginių spinduliuotė yra ribojama taip, kad neviršytų - 61.3 dBm/MHz už 22 GHz mažesniuose dažniuose.

(18)

Nurodytas prielaidas ir įspėjimus reikia atsiminti, kai valstybėms narėms padedant Komisija vykdys pasiekimų ir proporcingumo peržiūrą, kad remdamasi konkrečiais įrodymais įvertintų, ar 7 % riba kurioje nors nacionalinėje rinkoje bus viršyta iki atskaitos datos, ar viršijus 7 % ribą kurioje nors nacionalinėje rinkoje per trumpą laikotarpį atsirastų ar veikiausiai galėtų atsirasti trukdžiai, darysiantis žalą kitiems juostos naudotojams, ar atsirado kitiems juostos naudotojams žalingi trukdžiai net ir neviršijus tos ribos.

(19)

Todėl remiantis informacija, gauta vykdant tą peržiūrą, gali prireikti iš dalies pakeisti šį sprendimą, pirmiausia siekiant, kad kitiems juostos naudotojams netrukdytų atsiradę žalingi trukdžiai.

(20)

Atitinkamai nereikėtų tikėtis, kad 24 GHz juosta ir toliau bus suteikiama mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiams iki atskaitos datos, jei kuriuo nors metu bus įrodyta, kad kuri nors nurodyta prielaida negalioja.

(21)

Tam, kad 24 GHz juostos naudojimo stebėsena vyktų sklandžiau ir efektyviau, valstybės narės gali nuspręsti tiesiogiai kreiptis į gamintojus ir importuotojus dėl peržiūros procesui reikalingos informacijos.

(22)

Kaip pranešė CEPT, mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiams ir radijo astronomijos tarnyboms kartu naudojant 22.21–24.00 GHz juostą, pastarosioms jame galėtų atsirasti žalingų trukdžių tuo atveju, jei automobiliams su mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiais būtų leista netrukdomai veikti tam tikro spindulio plote aplink kiekvieną radijo astronomijos stotį. Dėl tos priežasties ir atsižvelgiant į tai, kad Direktyvoje 1999/5/EB reikalaujama radijo įrangą konstruoti taip, kad būtų išvengta žalingų trukdžių, automobilinės mažojo nuotolio radijo ryšio sistemos, kurias naudoja radijo astronomija, įvažiuojant į tuos plotus būtų išjungtos. Nacionalinės administracijos turėtų apibrėžti ir pagrįsti atitinkamas radijo astronomijos stotis ir su jomis susijusias draudžiamas zonas.

(23)

Toks išjungimas turėtų būti automatiškas, kad būtų veiksmingas ir patikimas. Tačiau, siekiant sudaryti sąlygas anksčiau įgyvendinti automobilinį mažojo nuotolio radijo ryšį 24 GHz juostoje, galima leisti ribotą skaičių rankiniu būdu išjungiamų siųstuvų, nes tikimasi, kad, įdiegus jų tiek nedaug, žalingų trukdžių radijo astronomijos paslaugoms sukėlimo galimybė bus menka.

(24)

Laikinas automobilinio mažojo nuotolio radijo ryšio naudojimas 24 GHz juostoje leidžiamas išimties tvarka, ir neturi būti laikomas precedentu pradėti laikinai ar nuolat taikyti kitas programas juostose, kurioms taikoma ITU radijo reglamentų 5.340 išnaša. Be to, automobilinis mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginys neturi būti laikomas gyvybės apsaugos paslauga, kaip apibrėžta ITU radijo reglamentuose, ir turi veikti nekeldamas žalingų trukdžių ir be apsaugos. Be to, automobilinis mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginys neturi daryti kliūčių tolesnei 24 GHz juostos naudojimo programoms, kurios apsaugotos 5.340 išnaša, raidai.

(25)

24 GHz juostoje naudojamų automobilinio mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginių, autonomiškų ar įdiegtų į jau rinkoje esančius automobilius, išleidimas į rinką ir veikimas neatitiktų uždavinio išvengti žalingų trukdžių šioje juostoje veikiančioms programoms, nes tokiomis sąlygomis tie įrenginiai galėtų būti masiškai platinami be jokios kontrolės. Daug lengviau naudojimą 24 GHz juostoje būtų galima kontroliuoti, tik jei automobilinio mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiai būtų sudėtinė integruotų elektrinio paketo, automobilio dizaino ir programinės įrangos dalis ir būtų nuo pradžios įrengiami naujuose automobiliuose arba jais būtų keičiami anksčiau naujame automobilyje įtaisyti mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiai.

(26)

Šis sprendimas bus taikomas paisant ir nepažeidžiant 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyvos 70/156/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo (6) ir 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/5/EC dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo (7).

(27)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Radijo spektro komiteto nuomonę,

1)

„24 GHz radijo dažnių juosta“ – dažnių diapazonas 24.15 +/– 2.50 GHz;

2)

„automobiliniai mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiai“ – įranga, atliekanti automobilyje įrengto radaro funkcijas, skirtas susidūrimo padariniams sušvelninti užtikrinant eismo saugumą;

3)

„Bendrijoje įmontuotas automobilinis mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginys“ – automobilinis mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginys, kuris nuo pradžių buvo įtaisytas automobilyje arba kuris pakeičia tokį įrenginį automobilyje, kuris bus ar buvo registruotas, išleistas į rinką ar pradėtas eksploatuoti Bendrijoje;

4)

„be trukdžių ir be apsaugos“ – negalima kelti žalingų trukdžių kitiems juostos naudotojams ir negalima reikalauti apsaugos nuo žalingų trukdžių, kuriuos gali kelti kitos toje juostoje veikiančios sistemos ar kiti veikiantys paslaugų operatoriai;

5)

„atskaitos data“ – 2013 m. birželio 30 d.;

6)

„perėjimo data“ – 2007 m. birželio 30 d.;

7)

„transporto priemonė“ – transporto priemonė, kaip apibrėžta Direktyvos 70/156/EEB 2 straipsnyje;

8)

„išjungimas“ – automobilinio mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginio spinduliuotės nutraukimas;

9)

„draudžiama zona“ – plotas aplink radijo astronomijos stotį, kurio ribos nustatomos spinduliu, atitinkančiu tam tikrą atstumą iki stoties;

10)

„darbinis ciklas“ – aktyvaus spinduliavimo režimo trukmė per valandą bet kuriuo metu.

a)

koks bendras registruotų, išleistų į rinką ar pradėtų eksploatuoti automobilių su 24 GHz mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiais skaičius – tikrinant, ar jis neviršija 7 % visų kiekvienoje valstybėje narėje eksploatuojamų automobilių skaičiaus;

b)

ar valstybės narės ar gamintojai arba importuotojai suteikė reikalingą informaciją apie automobilius su 24 GHz mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginiais siekiant veiksmingai vykdyti mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginių naudojimo 24 GHz juostoje stebėjimą;

c)

ar dėl individualaus arba sudėtinio 24 GHz mažojo nuotolio radijo ryšio įrenginių naudojimo atsiranda ar per trumpą laiko tarpą veikiausiai atsiras žalingi trukdžiai kitiems 24 GHz juostos naudotojams arba gretimose juostose bent vienoje iš valstybių narių nepaisant, ar pasiekta a punkte nurodyta riba;

d)

ar atskaitos data ir toliau yra taikytina.

25.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 21/21

(1)

Remiantis Direktyva 2000/29/EB, trečiųjų šalių kilmės dirvožemis iš esmės negali būti įvežtas į Bendriją.

(2)

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) vykdo apsaugos nuo pasenusių ir nebereikalingų pesticidų ir jų naikinimo programą, skirtą padėti besivystančioms šalims identifikuoti ir naikinti pasenusių pesticidų atsargas bei dėl nutekėjimo šiais produktais užterštą dirvožemį. Be to, du tarptautiniai teisiškai įpareigojantys instrumentai reglamentuoja patvarių organinių teršalų gamybos, naudojimo ir išmetimo į aplinką ir saugaus atliekų, kuriose yra šių medžiagų, tvarkymo klausimus, siekiant nuo šių medžiagų apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką. Kadangi besivystančios šalys ir pereinamosios ekonomikos šalys ne visada turi įrangą, tinkamą saugiam tokių medžiagų atsargų ir užteršto dirvožemio sunaikinimui ar perdirbimui, tarptautinės sutartys ir programos numato tokio dirvožemio gabenimą į apdorojimo įmonę perdirbimui arba sunaikinimui.

(3)

Veikiant pagal paminėtą programą dirvožemis turi būti supakuotas naudojant Jungtinių Tautų patvirtintus konteinerius ir paženklintas laikantis Tarptautiniame pavojingų krovinių vežimo jūra kodekse (TPKVJ kodeksas) nustatytų reikalavimų. Gabenimas turi būti vykdomas laikantis TPKVJ kodekso ir 1993 m. vasario 1 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 259/93 dėl atliekų vežimo Europos bendrijos viduje, į Bendriją ir iš jos priežiūros ir kontrolės (2) reikalavimų.

(4)

Kadangi Komisija laikosi nuomonės, kad tais atvejais, kai dirvožemis yra apdorojamas specialiose pavojingų atliekų deginimo krosnyse, atitinkančiose Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/76/EB dėl atliekų deginimo (3) nustatytus reikalavimus, tokiu būdu užtikrinant, kad pesticidai ir patvarūs organiniai teršalai yra sunaikinami ir negrįžtamai perdirbami, nėra augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų išplitimo rizikos.

(5)

Todėl valstybėms narėms reikia leisti laikinai ir laikantis specialių sąlygų taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą dėl užteršto dirvožemio importo.

(6)

Šį leidimą taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas reikėtų panaikinti, jeigu nustatoma, kad šiame sprendime nustatytų konkrečių reikalavimų nepakanka tam, kad būtų užkirstas kelias kenksmingų organizmų patekimui į Bendriją arba kad jų buvo nesilaikoma.

(7)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Augalų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

25.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 21/25