31.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 396/1

(1)

2003 m. Stojimo akte nebuvo padaryta jokių 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2340/2002, nustatančio giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybes 2003 ir 2004 metais (2), adaptacijų, skirtų paskirstyti giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybes naujosioms valstybėms narėms. Todėl, siekiant, kad šių valstybių narių žvejai galėtų tęsti veiklą, reikia paskirstyti tokias žvejybos galimybes 2004 m. įstojusioms valstybėms narėms, atsižvelgiant į žvejybos modelius, panašius į naudotus 2002 m.

(2)

Dėl žvejybos galimybių paskirstymo teisėtai iki 2004 m. gegužės 1 d. sužvejotiems kiekiams neturėtų būti taikomi išskaitymai iš kvotos pagal 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93, nustatančio bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (3), 23 straipsnio 1 dalį, 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96, nustatančio bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (4), 5 straipsnį ar 2002 m. gruodžio 20 d. Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (5) 26 straipsnį.

(3)

2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2347/2002, nustatančiame konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai (6), nustatomos žvejybos laivų, kurie gali iškrauti didelius giliavandenių žuvų kiekius, galios bei tūrio apribojimai ir apibrėžiamas šių apribojimų nustatymo atskaitos laikotarpis, t.y. treji metai iki jo įsigaliojimo. Siekiant, kad naujųjų valstybių narių žvejai galėtų tęsti veiklą, apibrėžiant šių apribojimų nustatymo atskaitos laikotarpį būtina atsižvelgti į paskutinius metus.

(4)

Siekiant, kad Reglamentai (EB) Nr. 2340/2002 ir 2347/2002 galėtų būti taikomi 2004 m. įstojusioms valstybėms narėms nuo įstojimo dienos, būtina, kad šis reglamentas įsigaliotų 2004 m. gegužės 1 d.

(5)

Todėl atitinkamai turėtų būti pakeisti Reglamentai (EB) Nr. 2340/2002 ir 2347/2002,

1)

Įterpiamas šis straipsnis:

„3a straipsnis

1.   2004 m. įstojusių valstybių narių laivais sužvejoti kiekiai nuo 2004 m. sausio 1 d. iki gegužės 1 d. skaičiuojami pagal I priede nustatytas kvotas.

2.   Ne vėliau kaip 15 dienų nuo šio reglamento paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje 1 dalyje nurodytos valstybės narės praneša Komisijai apie nuo 2004 m. sausio 1 d. iki gegužės 1 d. jų sužvejoto kiekio dydį.“.

2)

Įterpiamas šis straipsnis:

„4a straipsnis

Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 23 straipsnio 1 dalis, Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnis ir 2002 m. gruodžio 20 d. Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (7) 26 straipsnis netaikomi kiekiams, sužvejotiems 2004 m. įstojusių naujųjų valstybių narių laivais iki 2004 m. gegužės 1 d. viršijant šio reglamento I priede apibrėžtą kvotą.“.

(7)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59."

3)

I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

31.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 396/4

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 4 straipsnį Taryba, atsižvelgdama į inter alia turimą mokslinę rekomendaciją, turi priimti priemones, būtinas užtikrinti galimybę naudotis vandenimis bei ištekliais ir vykdyti tausojančią žvejybą.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnį Taryba turi nustatyti žvejybos galimybes pagal žūklės rajoną ar žūklės rajonų grupę ir jas paskirstyti pagal nustatytus kriterijus.

(3)

Paskutiniosiose Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) mokslinėse rekomendacijose dėl giliai jūros gelmėse aptinkamų tam tikrų žuvų išteklių nurodoma, kad šie ištekliai yra gaudomi netausojant ir kad būtų užtikrintas jų tvarumas, reikėtų sumažinti šių išteklių žvejybos galimybes.

(4)

Be to, ICES pranešė, kad ICES VII rajone yra per didelis atlantinio pjūklapilvio žvejybos lygis. Toliau mokslinėje rekomendacijoje nurodoma, kad VI rajone pernelyg intensyviai žvejojama atlantinius pjūklapilvius, ir įvardinti labiausiai šių rūšių žuvų pažeidžiamų susibūrimų rajonai. Todėl būtų tinkama šiuose rajonuose uždrausti žvejoti atlantinį pjūklapilvį.

(5)

Bendrija yra Šiaurės Rytų Atlanto žvejybos konvencijos, kurioje buvo rekomenduojama sumažinti tam tikrų giliavandenių žuvų rūšių žvejybos pastangas, susitariančioji šalis. Todėl Bendrija turėtų įgyvendinti tą rekomendaciją.

(6)

Siekiant užtikrinti veiksmingą kvotų valdymą, reikėtų nustatyti specialias žvejybos sąlygas.

(7)

Pagal 1996 m gegužės 6 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96, nustatančio bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (2), 2 straipsnį reikia nurodyti, kuriems ištekliams taikomos tame reglamente nustatytos įvairios priemonės.

(8)

ICES mokslinėse rekomendacijose dėl daugumos giliavandenių žuvų rūšių nurodoma, kad reikėtų mažinti žvejybos pastangas. Todėl nesant nustatytų konkrečių priemonių, kuriomis ribojama giliavandenes žuvų rūšis žvejojančių laivų veikla, būtų tinkama pakoreguoti turimas pastangas pagal mokslines rekomendacijas pakoreguojant žvejybos laivyno galią ir pajėgumą.

(9)

Šiame reglamente numatytas priemones reikėtų nustatyti remiantis ICES zonomis, kaip apibrėžta 1991 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3880/91 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (3) ir CECAF (Rytų Centrinio Atlanto žvejybos komitetas) zonomis, kaip apibrėžta 1995 m. spalio 23 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2597/95 dėl valstybių narių, žvejojančių tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (4).

(10)

Žvejybos galimybėmis turėtų būti naudojamasi pagal su šiuo klausimu susijusius Bendrijos teisės aktus, visų pirma pagal 1987 m. gegužės 20 d. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1381/87, nustatantį išsamias žvejybos laivų ženklinimo ir jų dokumentacijos taisykles (5), 1983 m. rugsėjo 22 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2807/83, nustatantį išsamias informacijos apie valstybių narių žuvies sugavimus registravimo taisykles (6), 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2847/93, nustatantį Bendrosios žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (7), 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 88/98, nustatantį tam tikras technines žuvų išteklių apsaugos priemones Baltijos jūroje ir Beltuose (8), 1994 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1627/94, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl specialių žvejybos leidimų (9) ir 1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (10).

(11)

Kad Bendrijos žvejams būtų užtikrinamas pragyvenimo šaltinis, svarbu, jog tomis žvejybos galimybėmis būtų galima pradėti naudotis nuo 2005 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į klausimo skubumą, būtiną taikyti išimtį dėl šešių savaičių laikotarpio, numatyto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijų steigimo sutarčių pridėto Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje I.3 punkte,

a)

apsikeitimų pagal Reglamento (EEB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį;

b)

perskirstymų pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 21 straipsnio 4 dalį ir 32 straipsnio 2 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalį;

c)

papildomų iškrovimų, leidžiamų pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį;

d)

neišnaudotos kvotos dalies pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį;

e)

sumažinimų pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 23 straipsnio 4 dalį.

a)

jūros rajonas, kur rumbo linijos nuosekliai jungia tokias koordinates:

b)

jūros rajonas, kur rumbo linijos nuosekliai jungia tokias koordinates:

c)

jūros rajonas, kur rumbo linijos nuosekliai jungia tokias koordinates:

Tos padėtys ir atitinkamos rumbo linijos bei laivų padėtys matuojamos pagal WGS84 standartą.

—

perplaukiant visi laive esantys žvejybos įrankiai pririšami ir sukraunami pagal Reglamento (EEB) Nr. 2847/93 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus

—

perplaukiant vidutinis greitis yra ne mažesnis nei 8 mazgai.

31.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 396/13

(1)

Bendrija yra suinteresuota iš dalies arba visiškai sustabdyti Bendrojo muitų tarifo autonominių muitų taikymą naujiems produktams, neišvardytiems 1996 m. birželio 27 d. Reglamento (EB) Nr. 1255/96, laikinai sustabdančio autonominių Bendrojo muitų tarifo muitų taikymą tam tikriems pramonės, žemės ūkio ir žuvininkystės produktams (1), priede.

(2)

Kai kuriuos produktus, nurodytus minėtame reglamente, reikėtų išbraukti iš priede pateikto sąrašo, kadangi Bendrija nėra suinteresuota toliau taikyti Bendrojo muitų tarifo autonominių muitų sustabdymą arba dėl to, kad reikia pakeisti jų aprašymą atsižvelgiant į technikos bei ekonominius pokyčius rinkoje.

(3)

Produktai, kurių aprašymą reikia pakeisti, turėtų būti laikomi naujais produktais.

(4)

Reglamentas (EB) Nr. 1255/96 turėtų būti atitinkamai pakeistas.

(5)

Šis reglamentas turi būti taikomas nuo 2005 m. sausio 1 d., jis turi įsigalioti nedelsiant,

1)

įrašomi šio reglamento I priede išvardyti produktai;

2)

išbraukiami produktai, kurių kodai yra nurodyti šio reglamento II priede.

31.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 396/18

(1)

Po priemonių galiojimo pabaigos peržiūros Reglamentu (EB) Nr. 769/2002 (2) (toliau – pradinis reglamentas) Taryba nustatė galutinį 3 479 EUR už toną antidempingo muitą Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) kilmės kumarino, klasifikuojamo KN kodo ex 2932 21 00 subpozicijoje, importui.

(2)

2004 m. vasario 24 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį gavo prašymą ištirti tariamus KLR kilmės kumarino importo priemonių pažeidimus (toliau – prašymas). Prašymą vieno Bendrijos gamintojo vardu pateikė Europos chemijos pramonės taryba (CEFIC) (toliau – pareiškėjas).

(3)

Prašyme teigiama, kad po to, kai buvo nustatytos antidempingo priemonės KLR kilmės kumarino importui, pasikeitė prekybos modelis, nes labai padidėjo iš Indijos ir Tailando įvežamo šio produkto kiekis.

(4)

Prekybos modelis, teigiama, pakito dėl KLR kilmės kumarino gabenimo per Indiją ir Tailandą. Taip pat buvo teigiama, kad tokiai praktikai nebuvo jokios kitos pagrįstos priežasties arba ekonominių sumetimų, išskyrus antidempingo priemonių KLR kilmės kumarino importui taikymą.

(5)

Galiausiai, pareiškėjas teigė, kad taikomų KLR kilmės kumarino importo antidempingo priemonės nebe tokios veiksmingos ir kiekių, ir kainų atžvilgiu. Didžiuliai kumarino, įvežamo iš Indijos ir Tailando, kiekiai pakeitė iš KLR importuojamą kumariną. Be to, buvo rasta pakankamai įrodymų, kad importas buvo vykdomas daug žemesnėmis kainomis už tyrimo, kuris paskatino imtis priemonių, metu nustatytą nežalingą kainą ir, kad palyginti su normaliosiomis vertėmis, anksčiau nustatytomis KLR kilmės kumarinui, atžvilgiu buvo vykdomas dempingas.

(6)

Komisija pradėjo tyrimą Reglamentu (EB) Nr. 661/2004 (3) (toliau – inicijavimo reglamentas) dėl tariamo antidempingo priemonių, taikomų KLR kilmės kumarino importui, apėjimo importuojant kumariną iš Indijos arba Tailando, deklaruojant arba nedeklaruojant, kad jis yra Indijos arba Tailando kilmės, ir pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 5 dalį nuo 2004 m. balandžio 9 d. nurodė muitinėms registruoti iš Indijos arba Tailando siunčiamą kumariną, klasifikuojamą KN kodo ex 2932 21 00 subpozicijoje (TARIC kodai 2932210011 ir 2932210015), deklaruojamą arba nedeklaruojamą kaip Indijos arba Tailando kilmės.

(7)

Komisija oficialiai pranešė KLR, Indijos ir Tailando valdžios institucijoms, atitinkamiems žinomiems gamintojams/eksportuotojams, importuotojams į Bendriją ir pareiškėjui apie pradėtą tyrimą. KLR ir Indijos gamintojams/ eksportuotojams (Tailande nebuvo žinomi gamintojai), o taip pat importuotojams į Bendriją, kurie buvo nurodyti prašyme arba tapo žinomi Komisijai po tyrimo, kurio pagrindu buvo įvestos esamos priemonės, buvo išsiųsti klausimynai. Suinteresuotoms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir pareikalauti išklausymo per inicijavimo reglamente nurodytą laikotarpį. Visos šalys buvo informuotos, kad nebendradarbiavimo atveju, joms gali būti pritaikytas pagrindinio reglamento 18 straipsnis, o išvados bus padarytos remiantis turimais faktais.

(8)

Nei vienas KLR arba Tailando gamintojas arba eksportuotojas nepateikė atsakymo į klausimyną. Per nurodytą laikotarpį atsakymai į klausimyn buvo gauti iš vieno Indijos eksportuotojo ir vieno nesusijusio Bendrijos importuotojo. Komisija nuvyko vietoje patikrinti šio Indijos eksportuojančio gamintojo:

(9)

Tiriamasis laikotarpis tęsėsi nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2004 m. kovo 31 d. Siekiant ištirti prekybos modelio pokyčius, duomenys buvo surinkti nuo 2000 m. iki TL pabaigos.

(10)

Nei vienas Tailando kumarino gamintojas ar eksportuotojas apie save nepranešė ir nebendradarbiavo tyrimo metu. Todėl išvados dėl kumarino eksporto iš Tailando į Bendriją buvo padarytos remiantis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje. Tyrimo pradžioje Tailando valdžios institucijos buvo informuotos apie nebendradarbiavimo padarinius, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnio 6 dalyje.

(11)

Vienas Indijos eksportuojantis gamintojas, Atlas Fine Chemicals Pvt. Ltd, India (toliau – Atlas), atstovaujantis daugiau kaip 90 % viso kumarino importo iš Indijos kiekio ir vertės TL, bendradarbiavo.

(12)

Atlas savo atsakyme į klausimyną teigė, kad nei viena iš su ja susijusių bendrovių nei tiesiogiai nei netiesiogiai nedalyvauja kumarino prekyboje arba gamyboje. Tačiau, patikrinimo vietoje metu buvo atskleista, kad Atlas turi dvi susijusias bendroves Indijoje: Monolith Chemicals Pvt. Ltd. ir Aims Impex Pvt. Ltd., kurios importuoja KLR kilmės kumariną į Indiją, o tada parduoda importuotus produktus Atlas.

(13)

Nei vienas Kinijos gamintojas ar eksportuotojas nebendradarbiavo tyrimo metu.

(14)

Bendrovėms buvo išaiškinta, kad nebendradarbiavimo atveju joms gali būti taikomas pagrindinio reglamento 18 straipsnis. Joms taip pat buvo pranešta apie nebendradarbiavimo padarinius.

(15)

Aptariamasis produktas, įtariamas antidempingo muitų apėjimu, kaip apibrėžta pradiniame reglamente, tai kumarinas, šiuo metu klasifikuojamas KN kodo ex 2932 21 00 subpozicijoje. Kumarinas yra balkšvi, kristalų pavidalo milteliai turintys jiems būdingą ką tik nupjauto šieno kvapą. Jis dažniausiai naudojamas kaip aromatinis cheminis preparatas ir kaip fiksatorius ruošiant aromatinius junginius; tokie junginiai naudojami valiklių, kosmetikos ir kvepalų gamyboje.

(16)

Kumarinas gali būti gaminamas laikantis dviejų skirtingų gamybos procesų: fenolio kelio, apimančio Perkino reakciją, ir o-krezolio kelio, apimančio Rašingo reakciją. Tačiau šių dviejų procesų pagalba pagaminto kumarino pagrindinės fizinės ir cheminės savybės yra tokios pat ir jo panaudojimo paskirtis yra ta pati.

(17)

Remiantis tyrimo metu iš vieno bendradarbiavusio Indijos gamintojo surinkta informacija ir jokiems kitiems Indijos gamintojams ar subjektams iš Tailando nebendradarbiavus reikia daryti išvadą neturint prieštaraujančių įrodymų, kad kumarinas, eksportuotas į Bendriją iš KLR, ir kumarinas, įvežtas iš Indijos bei Tailando, turi tokias pačias fizines ir chemines charakteristikas ir yra naudojamas tais pačiais tikslais. Todėl jie yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(18)

Kaip jau minėta, prekybos modelis tariamai pakito dėl prekių gabenimo per Indiją ir Tailandą.

(19)

Kadangi nei viena Tailando bendrovė nebendradarbiavo tyrimo metu, Tailando eksportas į Bendriją turėjo būti nustatytas remiantis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje. Iš Tailando įvežamų prekių kainos ir kiekiai buvo nustatyti remiantis Eurostato duomenimis, kurie buvo patikimiausia turima informacija.

(20)

Kumarino importas iš Tailando išaugo nuo 0 tonų 2000 m. iki 211 tonų TL. Šių prekių importas iš Tailando prasidėjo 2001 m. spalio mėn., praėjus keletui mėnesių po inicijavimo priemonių galiojimo pabaigos peržiūros, kuri baigta 2002 m. (toliau – ankstesnis tyrimas), kai nebuvo galima atmesti tokios prielaidos, kad 1996 m. kovo 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 600/96, įvedančiu galutinį antidempingo muitą Kinijos Liaudies Respublikos kilmės kumarino importui (4), įvestos priemonės galėtų išlikti. Iš Tailando importuojamo kumarino dalis išaugo nuo 0 % 2000 m. iki 50 % TL viso į Bendriją importuojamo kumarino, o iš KLR importuojamo kumarino kiekis tuo pačiu laikotarpiu išliko stabilus ir sudarė 7 % viso įvežamo kumarino. Be to, Kinijos eksporto statistika KN kodo lygiu rodo, kad tuo pačiu laikotarpiu kumarino eksportas iš KLR Tailande žymiai išaugo nuo 1 tonos 2000 m. iki 270 tonų TL. Taip pat buvo pažymėta, kad importas iš Tailando tam tikru laipsniu kompensavo sumažėjusį importą iš KLR nuo tada, kai pradžioje Reglamentu (EB) Nr. 600/96 buvo nustatytos priemonės.

(21)

Kadangi nebuvo bendradarbiaujama ir nesant prieštaraujančių įrodymų, galima spręsti, kad dėl KLR kilmės kumarino gabenimo per Tailandą nuo 2000 m. iki tiriamojo laikotarpio pasikeitė prekybos tarp KLR, Tailando ir Bendrijos modelis.

(22)

Iš Indijos importuojamo kumarino dalis išaugo nuo 11 % 2000 m. iki 35 % TL viso į Bendriją importuojamo kumarino, o iš KLR importuojamo kumarino kiekis tuo pačiu laikotarpiu išliko stabilus ir sudarė 7 % viso įvežamo kumarino. Be to, Kinijos eksporto statistika pagal KN kodus rodo, kad tuo pačiu laikotarpiu kumarino eksportas iš KLR į Indiją stipriai išaugo nuo 88 tonų 2000 m. iki 687 tonų TL. Taip pat buvo pažymėta, kad importas iš Indijos tam tikru laipsniu kompensavo sumažėjusį importą iš KLR nuo tada, kai pradžioje Reglamentu (EB) Nr. 600/96 buvo nustatytos priemonės.

(23)

Atlas žymiai ir nepertraukiamai didino savo eksportą į Bendriją: nuo 100 (5) 2000/2001 finansiniais metais (toliau – FM) (6) iki 1 957 TL. Per tą patį laikotarpį Atlas žymiai padidino KLR kilmės kumarino pirkimą: nuo 100 2000/2001 FM iki 1 411 TL. Todėl daroma išvada, kad Atlas nusprendė importuoti Kinijos kilmės kumariną ir šiek tiek jį pakeitus reeksportuoti į Bendriją, tokiu būdu žymiai padidinant importo iš Indijos į Bendriją dalį.

(24)

Prašyme buvo nurodytas vienas Indijos gamintojas. Kalbant apie šią nebendradarbiavusią bendrovę, ar apie bet kurį kitą pasirinkusį nebendradarbiauti gamintoją, eksporto į Bendriją kiekiai ir vertė turėjo būti nustatyti remiantis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje. Nebendradarbiavusių bendrovių eksportuojamų prekių kainos ir kiekiai buvo nustatyti remiantis Eurostato duomenimis, kurie buvo patikimiausia turima informacija. Tuo remiantis buvo nustatyta, kad nebendradarbiavusių bendrovių importas truputį sumažėjo. Be to, reikia pastebėti, kad nebendradarbiavusių bendrovių importas tesudarė 4–7 % (7) viso TL iš Indijos įvežamo kumarino kiekio ir vertės. Atsižvelgiant į nebendradarbiavusių bendrovių nebendradarbiavimą ir jų užimamą nedidelę rinkos dalį, buvo nustatyta, kad apie nebendradarbiavusias bendroves turima informacija neprieštarauja išvadai dėl pasikeitusio rinkos modelio.

(25)

Remiantis pirmiau pateiktomis išvadomis galima spręsti, kad dėl KLR kilmės šiek tiek pakeisto kumarino reeksporto per Indiją, kurį vykdo bendradarbiaujanti bendrovė, ir KLR kilmės kumarino reeksporto per Indiją, vykdomo nebendradarbiaujančių bendrovių, nuo 2000 m. iki TL pasikeitė prekybos tarp Indijos, KLR ir Bendrijos modelis.

(26)

Kalbant apie importą iš Tailando, kadangi nebuvo bendradarbiauta ir nėra prieštaraujančių įrodymų, galima teigti, kad atsižvelgiant į tai, kad importas prasidėjo praėjus keletui mėnesių nuo ankstesnio tyrimo pradžios, turbūt belaukiant atnaujintų antidempingo priemonių taikymo, prekybos modelis pakito dėl esamų antidempingo priemonių, o ne dėl kurios nors kitos pagrįstos priežasties arba ekonominio sumetimo, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje.

(27)

Kalbant apie bendradarbiavusį Indijos eksportuojantį gamintoją, buvo nustatyta, kad jis importavo o-krezolio keliu pagamintą kumariną iš KLR per dvi susijusias Indijos bendroves. Atlas papildomai išvalė importuojamą produktą, o tada šis papildomai išvalytas kumarinas buvo reeksportuojamas į Bendriją. Tiriamuoju laikotarpiu šiame gamybos procese naudojamo kumarino kiekis sudarė 75 % (8) visų Atlas gamybos apimčių. Likusiąją 25 % dalį sudarė kumarinas, pagamintas Indijoje fenolio keliu. Kadangi kumarinas, importuojamas iš KLR, ir Atlas į Bendriją reeksportuojamas papildomai išgrynintas kumarinas klasifikuojami toje pačioje KN pozicijoje, daroma išvada, kad abu produktai yra vienodi ir todėl į Bendriją reeksportuojamas produktas išlaiko Kinijos kilmės statusą.

(28)

Atlas pareiškė, kad KN kodas yra tik orientacinis elementas nustatant produkto kilmę, o tolimesnis kumarino gryninimas turi būti laikomas paskutiniu esminiu perdirbimu, kuris vykdomas tam tikslui įrengtoje įmonėje, kai pagaminamas naujas gaminys. Todėl Atlas nuomone bendrovės išgrynintas kumarinas yra Indijos kilmės.

(29)

Buvo nustatyta, kad papildomas jau kosmetikos pramonei tinkamo kumarino gryninimas nepakeičia to kumarino kilmės.

(30)

Be to, tyrimo rezultatai parodė, kad kumarino papildomo gryninimo išlaidos nebuvo didelės ir todėl buvo nuspręsta, kad šio proceso metu kumarinas tik šiek tiek perdirbamas, siekiant jį išgryninti, tačiau nepagaminamas joks naujas produktas. Iš tikrųjų papildomai išgrynintas kumarinas atitinka aptariamo produkto aprašymą. Atlas to neužginčijo.

(31)

Atlas taip pat pareiškė, kad vertinant ar perdirbimas turėjo būti laikomas svarbiu, papildomo gryninimo proceso metu prarasto iš KLR importuoto kumarino vertė turėtų būti vertinama kaip gryninimo proceso išlaidos. Tačiau gryninimo proceso metu prarasto kumarino vertė pasidengia, kai tik toks kumarinas parduodamas. Todėl ši vertė negali būti laikoma paties gryninimo proceso išlaidomis.

(32)

Bendrovė pridūrė, kad pagrindinė priežastis dėl KLR kilmės kumarino eksporto buvo nesaugumas dėl streikų pavojaus Indijoje. Tačiau, net jei ir streikų pavojus būtų laikomas galimu bendrovės sprendimų pateisinimu, streikai gali paveikti abu Atlas gamybos procesus, t.y. indiško, fenolio keliu pagaminto, kumarino gamybą ir KLR kilmės, o-krezolio keliu pagaminto, kumarino gryninimą. Taigi streikai nėra pakankamas pateisinimas dėl Atlas gamybos procese naudojamo KLR kilmės kumarino dalies padidėjimo nuo apytiksliai 25 % 2000 m. iki daugiau nei 70 % TL (9).

(33)

Todėl daroma išvada, kad prekybos modelis keičiasi greičiau dėl esamų antidempingo priemonių, nei dėl kurios kitos nepagrįstos priežasties ar nepagrįsto ekonominio pateisinimo, pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje.

(34)

Kalbant apie nebendradarbiavusias Indijos bendroves, jų eksportas sumažėjo po 2001/2002 m. finansinių metų, nes labai padidėjo Atlas rinkos dalis, tačiau, turint omeny, kad kalbama apie mažus kiekius, šis faktas neturėjo poveikio išvadai dėl pasikeitusio prekybos modelio.

(35)

Remiantis pirmiau pateikta prekybos srauto analize, buvo nustatyta, kad Bendrijos importo modelio pasikeitimas yra susijęs su taikomomis antidempingo priemonėmis. Nors iki 2001 m. spalio mėn. Bendrijos rinkoje nebuvo deklaruojamo Tailando kilmės importo, tiriamuoju laikotarpiu jis sudarė 211 tonas. Šis kiekis sudarė 30,7 % Bendrijos suvartojimo ankstesniu tiriamuoju laikotarpiu.

(36)

Tyrimas parodė, kad ankstesniu tiriamuoju laikotarpiu iš Tailando įvežamų produktų vidutinės kainos buvo dar žemesnės negu iš KLR importuojamų produktų ir žemesnės už Bendrijos pramonės kainas. Dabartinio tyrimo metu Tailando importo vidutinės kainos buvo 20 % žemesnės negu Kinijos eksporto kainos.

(37)

Remiantis tuo, kas buvo išdėstyta, galima teigti, kad prekybos srauto pasikeitimas kartu su nenormaliai žemomis Tailando eksporto kainomis sumažino antidempingo priemonių taisomąjį poveikį tiek panašių produktų kiekių tiek kainų atžvilgiu.

(38)

Remiantis pirmiau pateikta prekybos srauto analize, buvo nustatyta, kad prekybos modelio pasikeitimas yra susijęs su taikomomis antidempingo priemonėmis. Nors 2000 m. Indijos eksportuojamas kumarinas sudarė tik 11 % viso į Bendriją įvežamo kumarino kiekio, tiriamuoju laikotarpiu jis sudarė 35 %. Šis kiekis sudarė 18–22 % (10) Bendrijos suvartojimo ankstesnio tyrimo laikotarpiu.

(39)

Tyrimas parodė, kad ankstesnio tyrimo laikotarpiu iš Indijos įvežamų produktų vidutinės kainos buvo dar žemesnės negu iš KLR importuojamų produktų ir žemesnės už Bendrijos pramonės kainas. Dabartinio tyrimo metu Indijos importo vidutinės kainos buvo 14 % žemesnės negu Kinijos eksporto kainos.

(40)

Remiantis tuo, kas buvo išdėstyta, galima teigti, kad prekybos srauto pasikeitimas kartu su nenormaliai žemomis Indijos eksporto kainomis sumažino antidempingo priemonių korekcinį poveikį tiek panašių produktų kiekių tiek kainų atžvilgiu.

(41)

Atlas pareiškė, kad nėra pagrįsta 1994 m. (t. y. tyrimo laikotarpis, kurio pasekoje 1996 m. buvo įvestos pirminės priemonės) Kinijos eksporto į Bendriją kainas lyginti su dabartinėmis Indijos eksporto į tą pačią rinką kainomis, nes tarp dviejų tyrimo laikotarpių praėjo dešimt metų.

(42)

Tačiau tikrovėje Indijos eksporto kainos buvo lyginamos su Kinijos eksporto kainomis, nustatytomis per 2002 m. atliktą priemonių galiojimo pabaigos peržiūros, kuri baigta 2002 m., tiriamąjį laikotarpį.

(43)

Siekiant nustatyti, ar gali būti rasta dempingo įrodymų atitinkamo produkto, tiriamuoju laikotarpiu eksportuoto iš Tailando į Bendriją, atžvilgiu, Eurostato duomenys buvo panaudoti, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(44)

Pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį reikalaujama dempingo, susijusio su anksčiau nustatytomis normaliosiomis vertėmis panašiems produktams, įrodymų

(45)

Siekiant teisingai palyginti normaliąsias vertes ir eksporto kainas, buvo atsižvelgta į besiskiriančius veiksnius, kurie turi įtakos kainoms ir kainų palyginamumui. Šie koregavimai buvo atlikti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį transportavimo ir draudimo atžvilgiu, remiantis turimais faktais, t. y. nurodant juos prašyme, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(46)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį ir 2 straipsnio 12 dalį, lyginant normaliosios vertės svertinį vidurkį nustatytą ankstesnio tiriamojo laikotarpio metu su eksporto kainų svertiniu vidurkiu dabartinio tiriamojo laikotarpio metu, išreikštus CIF kainos Bendrijos pasienyje procentu (muitai sumokėti) nustatomas iš Tailando į Bendriją įvežamo kumarino dempingas. Nustatytas dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Bendrijos pasienyje procentu (muitai nesumokėti) viršijo 100 %.

(47)

Siekiant nustatyti, ar gali būti rasta dempingo įrodymų aptariamo produkto, tiriamuoju laikotarpiu eksportuoto iš Indijos į Bendriją, atžvilgiu, buvo panaudotos Indijos bendradarbiavusio gamintojo pateiktos eksporto kainos ir Eurostato duomenys apie nebendradarbiavusias bendroves, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(48)

Siekiant teisingai palyginti normaliąsias vertes ir Atlas eksporto kainą, buvo atsižvelgta į besiskiriančius veiksnius, kurie turi įtakos kainoms ir kainų palyginamumui. Šie koregavimai buvo atlikti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį transportavimo ir draudimo, aptarnavimo ir pagalbinių išlaidų, pakavimo ir valiutos konvertavimo atžvilgiu remiantis Atlas pateiktais duomenimis.

(49)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį ir 2 straipsnio 12 dalį, palyginus normaliosios vertės svertinį vidurkį nustatytą ankstesnio tiriamojo laikotarpio metu su eksporto kainų svertiniu vidurkiu dabartinio tiriamojo laikotarpio metu, išreikštus CIF kainos Bendrijos pasienyje procentu (muitai sumokėti) buvo nustatytas iš Atlas siunčiamo įvežamo kumarino dempingas. Apskaičiuotas dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Bendrijos pasienyje procentu (muitai nesumokėti) viršijo 80 %.

(50)

Atlas pareiškė, kad ankstesnio tyrimo metu nustatytą normaliosios vertės svertinį vidurkį palyginus su šio tyrimo laikotarpio metu nustatytu eksporto kainų svertiniu vidurkiu buvo padaryta neteisinga išvada, nes dviejų tyrimų tiriamuosius laikotarpius skiria dešimt metų.

(51)

Tačiau Komisija nustatydama normaliosios vertės svertinį vidurkį pasitelkė 2002 m. atliktos priemonių galiojimo pabaigos peržiūros, kuri baigta 2002 m. duomenis ir todėl laiko tarpas tarp dviejų tyrimų tiriamųjų laikotarpių tėra tik dveji metai. Tai atitinka pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

(52)

Siekiant teisingai palyginti normaliąsias vertes ir eksporto kainas, buvo atsižvelgta į besiskiriančius veiksnius, kurie turi įtakos kainoms ir kainų palyginamumui. Šie koregavimai buvo atlikti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį transportavimo ir draudimo, aptarnavimo ir pagalbinių išlaidų, pakavimo ir valiutos konvertavimo atžvilgiu remiantis Atlas pateiktais duomenimis.

(53)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį ir 2 straipsnio 12 dalį, palyginus normaliosios vertės svertinį vidurkį nustatytą ankstesnio tiriamojo laikotarpio metu su eksporto kainų svertiniu vidurkiu dabartinio tiriamojo laikotarpio metu, išreikštus CIF kainos Bendrijos pasienyje procentu (muitai sumokėti) buvo nustatytas iš Indijos nebendradarbiavusių bendrovių į Bendriją įvežamo kumarino dempingas. Apskaičiuotas dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Bendrijos pasienyje procentu (muitai nesumokėti) viršijo 60 %.

(54)

Atsižvelgiant į pirmiau minėtas išvadas dėl muitų apėjimo, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje, galiojančių antidempingo priemonių atitinkamo KLR kilmės produkto importui taikymas turi būti praplėstas ir tam pačiam produktui, vežamam iš Indijos ar Tailando, deklaruojamam arba nedeklaruojamam kaip Indijos ar Tailando kilmės.

(55)

Praplečiamas muito, nurodyto pradinio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje, taikymas.

(56)

Pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 5 dalį, kuriose nurodoma, kad visos plačiau taikomos priemonės yra taikytinos registruotam importui nuo registracijos dienos, antidempingo muitas turi būti renkamas už kumariną, siunčiamą iš Indijos arba Tailando, kuris buvo atgabentas į Bendriją jį įregistravus pagal pradinio reglamento nuostatas. Tačiau atsižvelgiant į pakeičiamą produkto prigimtį ir ypatingas šio atvejo aplinkybes, buvo neįmanoma tikrai atskirti operacijas, susijusias su tikrai Indijoje pagamintu kumarinu, nuo operacijų, susijusių su iš Kinijos importuotu ir paskui į Bendriją reeksportuotu kumarinu. Dėl šios priežasties, iš Indijos atsiųstam kumarinui taikomi išplėsti antidempingo muitai neturėtų būti atgaline data taikomi Atlas eksportuojamo kumarino importui per registracijos laikotarpį.

(57)

Vienintelis bendradarbiavęs eksportuojantis gamintojas, Atlas, pateikė prašymą atleisti nuo importo registravimo ir numatomo praplėsto antidempingo priemonių taikymo pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalį.

(58)

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Atlas, reeksportuodamas šiek tiek perdirbtą KLR kilmės kumariną, apėjo galiojančias antidempingo priemones. Taip pat buvo nustatyta, kad Atlas į Bendriją eksportavo tikrai Indijoje fenolio keliu pagamintą kumariną (žr. 27 preambulę). Pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalį Atlas prašymas atleisti nuo importo registravimo ir antidempingo priemonių yra atmetamas.

(59)

Tačiau atsižvelgiant į pakeičiamą produkto prigimtį ir sunkumus, su kuriais Atlas TL metu susidūrė siekdamas atskirti Indijoje pagamintus produktus nuo fenolio keliu pagaminto ir Kinijos kilmės papildomai išgryninto ir į Bendriją reeksportuoto kumarino; išimties tvarka laikoma tinkama priimti Atlas įsipareigojimą, kurio laikydamasi bendrovė Bendrijai parduos tikrai Indijoje pagamintą kumariną iki aukščiausios kiekių ribos, atitinkančios tokio Bendrijai parduoto produkto kiekį TL metu. Už kumariną, parduodamą laikantis šio įsipareigojimo, nereikės mokėti plačiau taikomo muito.

(60)

Komisija šį Atlas įsipareigojimą gali priimti Komisijos sprendimu.

(61)

Tokiame kontekste Atlas įsipareigojo Komisiją reguliariai ir detaliai informuoti apie savo eksportą į Bendriją, kad Komisija galėtų veiksmingai stebėti, kaip vykdomas įsipareigojimas.

(62)

Kad Komisija ir toliau galėtų veiksmingai stebėti, ar bendrovė vykdo savo prisiimtus įsipareigojimus, pateikiant prašymą dėl išleidimo į laisvą apyvartą atitinkamai muitinės įstaigai, atleidimas nuo antidempingo muito priklausys nuo to, ar pateikiamoje sąskaitoje faktūroje nurodyti bent priede išvardyti punktai. Tokia informacija taip pat būtina, kad muitinės institucijos galėtų pakankamai tiksliai nustatyti, ar siunta atitinka prekybos dokumentus. Jei tokia sąskaita faktūra nepateikiama arba ji neatitinka muitinei deklaruoto produkto, tuo atveju mokamas atitinkamo dydžio antidempingo muitas.

Todėl atsižvelgiant į tai pasiūlymas įsipareigoti laikomas priimtinu ir aptariama bendrovė buvo informuota apie esminius faktus, aplinkybes ir įsipareigojimus, kuriais remiantis pasiūlymas buvo priimtas.

(63)

Jei Atlas pažeidžia įsipareigojimą arba pasitvirtina, kad įsipareigojimas kitais atžvilgiais yra netinkamas, Komisija gali panaikinti priėmimą,

a)

valstybės narės muitinei pateikiant deklaraciją dėl išleidimo į laisvą apyvartą, pateikiama sąskaita faktūra, kurioje nurodyti bent jau priede išvardyti elementai; ir

b)

deklaruotos ir muitinei pateiktos prekės tiksliai atitinka sąskaitoje faktūroje esantį aprašymą.

European Commission

Directorate–General for Trade

Directorate B

Office: J-79 05/17

B–1049 Brussels

Fax (32 2) 295 65 05

Telex COMEU B 21877.

31.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 396/28

(1)

2004 m. gegužės 1 d. į ES įstojo 10 naujų valstybių narių.

(2)

Be to, reikėtų atsižvelgti į kitų valstybių stojimo galimybę.

(3)

Bendrijos suteikė paskolas ir paskolų garantijas stojimo į ES valstybėms kandidatėms arba projektams, skirtiems įgyvendinti tose šalyse. Tos paskolos ir garantijos šiuo metu padengiamos iš Garantijų fondo bei lieka grąžintinomis arba galiojančiomis po įstojimo dienos. Nuo tos dienos jos nebepriklauso Bendrijų išorinei veiklai ir dėl to turėtų būti padengiamos tiesiogiai iš Europos Sąjungos bendrojo biudžeto, bet ne iš Garantijų fondo.

(4)

Europos investicijų bankas turėtų informuoti Komisiją apie savo neužbaigtų operacijų pagal Bendrijos garantiją naujose valstybėse narėse sumą įstojimo dieną.

(5)

Pagal 1994 m. spalio 31 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2728/94, įsteigiančio Išorės veiksmų garantijų fondą (2), 9 straipsnį Komisijos parengtoje ataskaitoje teigiama, kad nėra būtina iš dalies keisti Garantijų fondo rodiklius siekiant atsižvelgti į Europos Sąjungos plėtrą.

(6)

Atsižvelgiant į informacijos kiekį, reikalingą paruošti metinę ataskaitą pagal Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2728/94 7 straipsnį, ir į atliktinų iki ataskaitos pateikimo procedūrų sudėtingumą, turėtų būti pratęstas šiai ataskaitai parengti skirtas laikotarpis.

(7)

Dėl to Reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2728/94 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(8)

Sutartys nenumato kitų įgaliojimų priimti šį reglamentą, išskyrus numatytuosius EB sutarties 308 straipsnyje ir Euratomo sutarties 203 straipsnyje,

1)

1 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Visos operacijos, vykdomos trečiosios šalies naudai ar projektų trečiojoje šalyje finansavimo tikslais, nepatenka į šio reglamento taikymo sritį nuo tos šalies įstojimo į Europos Sąjungą dienos.“.

2)

Įterpiamas šis straipsnis:

„3a straipsnis

Naujai valstybei narei įstojus į Europos Sąjungą, planuojama mažinama suma, apskaičiuota remiantis 1 straipsnio trečiojoje pastraipoje nurodytomis operacijomis.

Norint apskaičiuoti sumažinimo sumą, 3 straipsnio antrojoje pastraipoje nurodyt įstojimo dieną taikoma procentinė norma taikoma minėtų operacijų, kurios tą dieną yra neužbaigtos, sumai.

Perviršis grąžinamas į Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą, įrašant į jo įplaukų sąskaitos specialią poziciją.“.

3)

7 straipsnyje data „kovo 31 d.“ pakeičiama į „gegužės 31 d“.

31.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 396/30

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

31.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 396/32

(1)

Pagal susitarimą dėl žemės ūkio (2), sudarytą daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde, Bendrija įsipareigojo importuoti į Ispaniją tam tikrą sorgų kiekį.

(2)

1995 m. liepos 26 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1839/95, nustatantis išsamias tarifinių kvotų taikymo kukurūzų bei sorgų importui į Ispaniją ir kukurūzų importui į Portugaliją taisykles (3), nustatė specialiąsias sąlygas, būtinas šio konkurso vykdymui.

(3)

Atsižvelgiant į dabartinius Ispanijos rinkos poreikius, reikia paskelbti kvietimą dalyvauti konkurse dėl sorgų importo muito lengvatos.

(4)

2002 m. gruodžio 10 d. Tarybos reglamente (EB) 2286/2002 dėl priemonių, taikomų žemės ūkio produktams ir prekėms, pagamintoms perdirbus žemės ūkio produktus, kilusius iš Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno valstybės (AKR šalių), ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1706/98 (4), yra numatyta 60 % sumažinti sorgų importo muitus 100 000 tonų per metus ir 50 % – šią kvotą viršijančiam kiekiui. Prie šios muito lengvatos pridėjus lengvatą, gaunamą konkurso būdu sumažinus importo muitą, kyla pavojus destabilizuoti Ispanijos grūdų rinką. Taigi reikia panaikinti tokios sudėties galimybę.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

31.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 396/34

(1)

Laikydamasi Žemės ūkio susitarimo (2), sudaryto Urugvajaus raundo daugiašalėse prekybos derybose, Bendrija įsipareigojo importuoti į Portugaliją tam tikrą kukurūzų kiekį.

(2)

1995 m. liepos 26 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1839/95 dėl tarifinių kvotų kukurūzų ir sorgo importui į Ispaniją ir kukurūzų importui į Portugaliją taikymo taisyklių (3) yra nustatytos konkursų vykdymui būtinos konkrečios taisyklės.

(3)

Atsižvelgiant į esamus Portugalijos rinkos poreikius, reikia pradėti konkursą dėl kukurūzų importo muito mokesčio lengvatos.

(4)

Grūdų vadybos komitetas nepateikė nuomonės per pirmininko nustatytą laiką,

31.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 396/35

(1)

Laikydamasi Žemės ūkio susitarimo (2), sudaryto Urugvajaus raundo daugiašalėse prekybos derybose, bendrija įsipareigojo importuoti į Ispaniją tam tikrą kukurūzų kiekį.

(2)

1995 m. liepos 26 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1839/95 dėl tarifinių kvotų kukurūzų ir sorgo importui į Ispaniją ir kukurūzų importui į Portugaliją taikymo taisyklių (3) yra nustatytos konkursų vykdymui būtinos konkrečios taisyklės.

(3)

Atsižvelgiant į esamus Ispanijos rinkos poreikius, reikia pradėti konkursą dėl kukurūzų importo muito mokesčio lengvatos.

(4)

Grūdų vadybos komitetas nepateikė nuomonės per pirmininko nustatytą laiką,

31.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 396/36

(1)

1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiančio bei panaikinančio tam tikrus reglamentus (2), su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1783/2003 (3), 26 straipsnio 1 dalyje yra pateiktos tam tikros nuostatos, kurios nėra tiesiogiai taikytinos šalims naudos gavėjoms pagal Reglamentą (EB) Nr. 1268/1999. Todėl 26 straipsnis jau nebegali būti minimas Komisijos reglamento (EB) Nr. 2759/1999 (4) 3 straipsnyje. Dėl to į Reglamento (EB) Nr. 2759/1999 3 straipsnio 1 dalį reikėtų įtraukti specialias nuostatas, atsižvelgiant į šalių pareiškėjų padėtį.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1268/1999 8 straipsnyje kalbama apie Bendrijos finansavimo normą ir pagalbos intensyvumą. To straipsnio 2 dalyje didinama viešosios pagalbos investicijoms į žemės ūkio valdas, tarp kitų ir jaunųjų ūkininkų investicijoms ir (arba) į kalnuotas vietoves, viršutinė riba. Šios sąlygos turėtų būti apibrėžtos vadovaujantis valstybėse narėse taikytinais principais.

(3)

Todėl Reglamentą (EB) Nr. 2759/1999 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Žemės ūkio struktūrų ir kaimo plėtros valdymo komiteto nuomonę,

1)

3 straipsnio dalis pakeičiama taip:

„1.   Parama gali būti teikiama Reglamento (EB) 1257/19992 5 straipsnyje numatytoms investicijoms, skirtoms pagerinti Sutarties I priede nurodytų žemės ūkio produktų, įskaitant žuvininkystės produktus, perdirbimą ir prekybą jais. Žemės ūkio produktai, išskyrus žuvininkystės produktus, turi būti šalių pareiškėjų arba Bendrijos kilmės. Mažmeninio lygio investicijos neremiamos.

Parama teikiama asmenims, visiškai atsakingiems už investicijų finansavimą įmonėse, kurios atitinka šio reglamento 2 straipsnio 2 dalies pirmoje ir antroje įtraukose numatytas sąlygas.

Tačiau jeigu acquis nustatyti minimalūs aplinkos, higienos ir gyvūnų gerovės reikalavimai teikiant paraiškas buvo nustatyti iš naujo, sprendimas suteikti paramą galios tik tuo atveju, jei įmonė iki investicijos įsisavinimo pabaigos atitiks naujuosius standartus.“.

2)

8 straipsnio 4 dalis keičiama taip:

„4.   Taikant Reglamento (EB) Nr. 1268/1999 8 straipsnio 2 dalį vartojami šie sąvokų apibrėžimai:

31.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 396/38

(1)

Taryba savo 2004 m. gruodžio 22 d. Sprendimu 2004/…/EB (2) sudarė Susitarimą pasikeičiant laiškais tarp Europos bendrijos ir Palestinos išsivadavimo organizacijos Vakarų Kranto ir Gazos Ruožo Palestinos savivaldos naudai dėl abipusių liberalizavimo priemonių bei EB ir Palestinos savivaldos laikinosios asociacijos sutarties Protokolų Nr. 1 ir Nr. 2 pakeitimo. Tas naujasis Susitarimas taikomas nuo 2005 m. sausio 1 d.

(2)

Naujajame Protokole Nr. 1 dėl susitarimų, taikytinų žemės ūkio produktų, kurių kilmės šalis yra Vakarų Krantas ir Gazos Ruožas, importui į Bendriją (toliau – naujasis Protokolas Nr. 1), numatytos naujos tarifinės nuolaidos ir Reglamente (EB) Nr. 747/2001 numatytų nuolaidų, iš kurių kai kurios patenka į Bendrijos tarifines kvotas ir referencinius kiekius, pakeitimai.

(3)

Kad tarifinės nuolaidos, numatytos Protokole Nr. 1, būtų įgyvendinamos, būtina iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 747/2001.

(4)

Pirmais Susitarimo taikymo metais tarifinėms kvotoms ir referenciniams kiekiams apskaičiuoti, kai kvotos ar referecinio kiekio laikotarpis prasideda iki naujojo Susitarimo taikymo dienos, turi būti numatyta, kad tarifinės kvotos dydis ir referencinis kiekis būtų sumažinami proporcingai tai laikotarpio daliai, kuri jau praėjo iki tos datos.

(5)

Siekiant palengvinti tam tikrų tarifinių kvotų ir referencinių kiekių, nurodytų Reglamente (EB) Nr. 747/2001, administravimą numatant priemones, nustatytas Reglamentu (EB) Nr. 747/2001, su pakeitimais, padarytais šiuo Reglamentu, turi būti atsižvelgta į kiekius, importuotus neviršijant tų kvotų ir referencinių kiekių.

(6)

Pagal naująjį Protokolą Nr. 1 tam tikrų produktų tarifinių kvotų dydžiai turi būti didinami du kartus.

(7)

Kadangi šio reglamento nuostatos turėtų būti taikomos nuo naujojo Susitarimo taikymo dienos, šis reglamentas turėtų įsigalioti kuo greičiau.

(8)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

31.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 396/42

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 10 straipsnyje numatyta, kad importuojant to reglamento 1 straipsnyje išvardytus produktus imamas Bendrajame muitų tarife nustatytas mokestis. Tačiau to straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų muito mokestis yra lygus tiems produktams importavimo metu taikomai intervencinei kainai, padidintai 55 procentais ir sumažintai CIF importo kainos, taikomos atitinkamai siuntai, dydžiu. Tačiau šis muito mokestis negali būti didesnis už Bendrojo muitų tarifo mokestį.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 10 straipsnio 3 dalies nuostatas CIF importo kainos apskaičiuojamos pagal atitinkamo produkto reprezentatyvias kainas pasaulinėje rinkoje.

(3)

Reglamente (EB) Nr. 1249/96 išdėstytos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1784/2003 taikymo taisyklės grūdų sektoriaus importo muitų mokesčių srityje.

(4)

Importo teisės taikomos tol, kol bus nustatytos naujos.

(5)

Kad būtų užtikrintas sklandus importo muitų sistemos veikimas, apskaičiuojant muitus reikėtų remtis reprezentatyviais rinkos kursais, nustatytais per ataskaitinį laikotarpį.

(6)

Taikant Reglamentą (EB) Nr. 1249/96 reikėtų nustatyti tokius importo muitus, kokie nurodyti šio reglamento priede,

31.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 396/45

(1)

Pagal Amsterdamo sutartį Europos bendrija įgijo galią patvirtinti priemones, susijusias su vizomis, prieglobsčiu, imigracija ir kitomis asmenų judėjimo laisvės politikos sritimis, nurodytomis Europos bendrijos steigimo sutarties (toliau — Sutartis) trečiosios dalies IV antraštinėje dalyje.

(2)

Pagal Sutarties 67 straipsnį, kaip nustatyta Amsterdamo sutartyje, didžiąją šių priemonių dalį Taryba turėjo patvirtinti vieningai, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu.

(3)

Pagal to paties 67 straipsnio 2 dalies antrąją įtrauką Taryba vieningai, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, po penkerių metų pereinamojo laikotarpio po Amsterdamo sutarties įsigaliojimo priima sprendimą, siekiant visas ar dalis sričių, kurioms taikoma Sutarties IV antraštinė dalis, reglamentuoti tos Sutarties 251 straipsnyje nurodyta tvarka.

(4)

Pagal Sutarties 67 straipsnio 5 dalį, pridėtą Nicos sutartimi, Taryba, vadovaudamasi 251 straipsnyje nurodyta tvarka, patvirtina su prieglobsčiu susijusias priemones, kaip numatyta 63 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies a punkte, jeigu Taryba, vieningai ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, priėmė Bendrijos teisės aktus, apibrėžiančius bendras taisykles ir svarbiausius principus, reglamentuojančius šiuos klausimus, bei taip pat teisminio bendradarbiavimo priemones civilinėse bylose, kaip numatyta 65 straipsnyje, išskyrus aspektus, susijusius su šeimos teise; toms nuostatoms šis sprendimas poveikio neturi.

(5)

Be to, pagal Protokolą dėl Sutarties 67 straipsnio, kuris Nicos sutartimi buvo pridėtas prie tos Sutarties, nuo 2004 m. gegužės 1 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, kvalifikuota balsų dauguma patvirtina priemones, numatytas Sutarties 66 straipsnyje; tam protokolui šis sprendimas poveikio neturi.

(6)

Be to, remiantis Nicos sutartimi, Europos Vadovų Taryba, patvirtindama „Hagos programą“: „Laisvės, saugumo ir teisingumo Europos Sąjungoje stiprinimas“, savo posėdyje 2004 m. lapkričio 4 ir 5 d. paprašė Tarybos priimti sprendimą pagal Sutarties 67 straipsnio 2 dalį ne vėliau kaip 2005 m. balandžio 1 d., siekiant, kad Taryba spręstų 251 straipsnyje nurodyta tvarka patvirtindama priemones, numatytas Sutarties 62 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies a punkte ir 3 dalyje bei 63 straipsnio 2 dalies b punkte ir 3 straipsnio b punkte, laikantis Teisingumo Teismo teisminės praktikos, susijusios su Bendrijos teisės aktų teisinio pagrindo pasirinkimu.

(7)

Tačiau Europos Vadovų Taryba laikėsi nuomonės, kad iki Sutarties dėl Konstitucijos Europai įsigaliojimo Taryba turėtų ir toliau vieningai, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, patvirtinti priemones dėl trečiosios šalies piliečių legalios migracijos į valstybes nares ir tarp jų, kaip nurodyta Sutarties 63 straipsnio 3 dalies a punkte ir 4 dalyje.

(8)

Perėjimas prie bendro sprendimo procedūrų patvirtinant priemones, numatytas Sutarties 62 straipsnio 1 dalyje, nepažeidžia reikalavimo Tarybai vieningai priimti sprendimus, kaip nurodyta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje, Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos Susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (1) 15 straipsnio 1 dalyje, Protokolo, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, integruojančios Šengeno acquis į Europos Sąjungos teisės sistemą 4 straipsnyje bei bet kokioje būsimoje stojimo sutartyje.

(9)

Perėjimas prie bendro sprendimo procedūrų patvirtinant priemones, numatytas Sutarties 62 straipsnio 2 dalies a punkte, nepažeidžia valstybių narių kompetencijos dėl jų sienų geografinės demarkacijos pagal tarptautinę teisę.

(10)

Taryba gali patvirtinti skatinamąsias priemones, kuriomis siekiama paremti valstybių narių veiklą, dėl jų teritorijose teisėtai gyvenančių trečiųjų šalių piliečių integracijos, laikantis tinkamo teisinio pagrindo, nustatyto Sutartyje.

(11)

Dėl perėjimo prie bendro sprendimo procedūrų patvirtinant priemones, kaip nurodyta Sutarties 62 straipsnio 2 ir 3 dalyse, reglamentai, paliekantys Tarybai įgyvendinimo įgaliojimus dėl tam tikrų išsamių nuostatų ir praktinės tvarkos nagrinėjant prašymus išduoti vizą ir vykdant pasienio kontrolę bei priežiūrą, turėtų būti iš dalies keičiami, siekiant, kad Taryba tais atvejais spręstų kvalifikuota dauguma.

(12)

Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir dėl to jis nėra jai privalomas ar taikytinas.

(13)

Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos, pridedamo prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties, 3 straipsnį tos valstybės narės pranešė apie savo norą dalyvauti priimant ir taikant šį sprendimą,

31.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 396/47

(1)

1999 m. birželio 10 d. Europos Sąjungos valstybių narių užsienio reikalų ministrai ir Europos Bendrijų Komisija kartu su kitomis Pietryčių Europos stabilumo pakto dalyvėmis susitarė sudaryti Pietryčių Europos stabilumo paktą, toliau – Stabilumo paktas.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1080/2000 1a straipsnyje numatyta kasmet paskirti Stabilumo pakto specialųjį koordinatorių.

(3)

Skiriant specialųjį koordinatorių kartu reikia nustatyti ir jo mandatą. Patirtis parodė, kad 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 2003/910/EB dėl Pietryčių Europos stabilumo pakto specialiojo koordinatoriaus paskyrimo (2) 2004 metams nustatytas mandatas yra tinkamas.

(4)

Reikia nustatyti aiškias atsakomybės ribas ir koordinavimo bei atskaitomybės gaires,

a)

skatinti siekti Stabilumo pakto tikslų atskirose šalyse ir joms bendradarbiaujant, kai Stabilumo paktas kuria pridedamąją vertę;

b)

pirmininkauti Pietryčių Europos regioniniam diskusijų stalui;

c)

palaikyti glaudų ryšį su visomis Stabilumo pakto dalyvėmis ir padedančiomis valstybėmis, organizacijomis ir institucijomis, taip pat svarbiomis regioninėmis iniciatyvomis ir organizacijomis, siekiant skatinti regioninį bendradarbiavimą ir stiprinti regioninę nuosavybę;

d)

glaudžiai bendradarbiauti su visomis Europos Sąjungos ir jos valstybių narių institucijomis siekiant nušviesti Europos Sąjungos vaidmenį Stabilumo pakte laikantis Stabilumo pakto dokumento 18, 19 ir 20 punktų ir užtikrinant, kad Stabilumo pakto darbas ir stabilizavimo bei asociacijos procesas papildytų vienas kitą;

e)

atitinkamai rengti reguliarius ir bendrus susitikimus su darbo diskusijų stalų pirmininkais užtikrinant bendrą strateginį koordinavimą ir organizuoti Pietryčių Europos regioninio diskusijų stalo ir jo priemonių sekretoriatą;

f)

dirbti remiantis Stabilumo pakto 2005 m. įgyvendinamų prioritetinių veiksmų sąrašu, kuris yra suderintas iš anksto konsultuojantis su Stabilumo pakto dalyvėmis, ir reguliariai peržiūrėti Stabilumo pakto darbo metodus ir struktūras tuo užtikrinant nuoseklumą bei veiksmingą išteklių naudojimą.

31.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 396/49

(1)

Paskutinį kartą Tarybos reglamentu Nr. 1785/2004 (2) (EB, Euratomas) ir, atsižvelgiant į buvusius Tarnybos nuostatus, taikant jų X priedo 13 straipsnio 1 pastraipą, buvo nustatyti korekciniai koeficientai, kurie nuo 2004 m. sausio 1 d. taikomi trečiosiose šalyse dirbančių Europos bendrijų pareigūnų atlyginimams, išmokamiems tos šalies, kurioje jie dirba, valiuta.

(2)

Atsižvelgiant į Tarnybos nuostatų X priedo 13 straipsnio antrą pastraipą, nuo 2004 m. vasario 1 d., kovo 1 d., balandžio 1 d., gegužės 1 d. ir birželio 1 d. reikėtų koreguoti kai kuriuos korekcinius koeficientus, nes, remiantis Komisijos turimais statistiniais duomenimis, paaiškėjo, kad pagal korekcinį koeficientą ir atitinkamą valiutų keitimo kursą apskaičiuojamų pragyvenimo išlaidų kitimas kai kuriose trečiosiose šalyse buvo 5 % didesnis nuo paskutinio jų nustatymo ir koregavimo,

31.12.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 396/51

(1)

Valstybės narės išsiuntė Komisijai savo žvejybos kontrolės programas 2004 m. sausio 1 d.-gruodžio 31 d. laikotarpiui ir Bendrijos finansinio įnašo šių programų įgyvendinimo išlaidoms padengti paraiškas.

(2)

Pagal paraiškas dėl Sprendimo 2004/465/EB 4 straipsnyje išvardintų veiksmų finansavimo gali būti skiriama Bendrijos parama.

(3)

Reikia nustatyti didžiausią Bendrijos finansinio įnašo sumą, skirtą padengti 2004 m. finansuotinas išlaidas už kiekvienos valstybės narės skirtą pagalbą Sprendimo 2004/465/EB 4 straipsnyje išvardintiems veiksmams, Bendrijos įnašu finansuojamą veiksmų dalį ir sąlygas, kuriomis Bendrija padengs nacionalines išlaidas.

(4)

Remiantis Sprendimo 2004/465/EB 8 straipsniu, valstybės narės turi įsipareigoti skirti šias išlaidas per 12 mėnesių nuo metų, kai joms buvo pranešta apie šį sprendimą, pabaigos. Jos taip pat turi laikytis šio sprendimo nuostatos dėl projektų pradžios ir kompensavimo paraiškų pateikimo.

(5)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros vadybos komiteto nuomonę,

—

50 % finansuotinų išlaidų, kurias patyrė 2004 m. gegužės 1 d. įstojusios valstybės narės,

—

25 % finansuotinų išlaidų, kurias patyrė kitos valstybės narės.