2004 12 9

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 362/1

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2090/2004

2004 m. gruodžio 8 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)	Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2004 m. gruodžio 9 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. gruodžio 8 d.

Komisijos vardu

J. M. SILVA RODRÍGUEZ

Generalinis direktorius žemės ūkio ir kaimo plėtros reikalams

(1) OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1947/2002 (OL L 299, 2002 11 1, p. 17).

PRIEDAS

prie 2004 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	052	109,5
	204	94,4
	999	102,0
0707 00 05	052	131,1
	204	32,5
	999	81,8
0709 90 70	052	103,1
	204	71,7
	999	87,4
0805 10 10 , 0805 10 30 , 0805 10 50	052	50,8
	204	42,7
	382	32,3
	388	52,3
	528	36,4
	999	42,9
0805 20 10	204	59,0
0805 20 10	999	59,0
0805 20 30 , 0805 20 50 , 0805 20 70 , 0805 20 90	052	69,4
	204	46,4
	464	161,3
	624	95,2
	720	30,2
	999	80,5
0805 50 10	052	61,3
	528	42,4
	999	51,9
0808 10 20 , 0808 10 50 , 0808 10 90	052	116,3
	388	150,4
	400	88,3
	404	115,5
	512	105,2
	720	63,4
	804	109,0
	999	106,9
0808 20 50	720	43,1
0808 20 50	999	43,1

(1) Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 2081/2003 (OL L 313, 2003 11 28, p. 11). Kodas „ 999 “ žymi „kitą kilmę“.

2004 12 9

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 362/4

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2092/2004

2004 m. gruodžio 8 d.

nustatantis išsamias džiovintos jautienos be kaulų, kurios kilmės šalis yra Šveicarija, importo tarifų kvotos taikymo taisykles

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1254/1999 dėl bendro galvijienos rinkos organizavimo (1), ypač į jo 32 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)

Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl prekybos žemės ūkio produktais (2) (toliau – Susitarimas), kuriam Bendrijos vardu buvo pritarta Sprendimu 2002/309/EB, Euratomas, yra numatytas muitais neapmokestinamos importuotos džiovintos galvijienos be kaulų, klasifikuojamos KN kodu ex 0210 20 90 , 1 200 tonų kiekis per metus.

(2)

Dėl GSE krizės bendrame pareiškime dėl mėsos sektoriaus, įtrauktame į Susitarimo baigiamąjį aktą (3), šalys nurodė, kad išimtinai Bendrija turėtų atidaryti 700 tonų neto svorio džiovintos jautienos metinę autonominę kvotą, kuriai taikomas ad valorem muito mokestis ir jos neapmokestinti specifiniu muito mokesčiu iki importui taikomų apribojimų, kuriuos nustatė Šveicarijai kai kurios valstybės narės, panaikinimo. 1999 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2424/1999, nustatančiu išsamias iškaulinėtos džiovintos jautienos importo tarifinės kvotos, numatytos Tarybos reglamente (EB) Nr. 2249/1999, taikymo taisykles (4), daugeliui metų buvo atidaryta džiovintos galvijienos be kaulų importo tarifų kvota po 700 tonų kasmet laikotarpiais nuo liepos 1 d. iki kitų metų birželio 30 d.

(3)

2003 m. gruodžio 4 d. savo trečiojo susitikimo metu Briuselyje Jungtinis žemės ūkio komitetas padarė išvadą, kad priėmus Jungtinio veterinarijos komiteto, įsteigto 2003 m. lapkričio 25 d. Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimu dėl prekybos žemės ūkio produktais, iš dalies keičiančiu Susitarimo 11 priedo 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 11 priedėlius (5) ir atitinkamai panaikinančiu valstybių narių Šveicarijai nustatytus apribojimus, sprendimą Nr. 2/2003, reikėtų kaip galima greičiau pradėti taikyti Susitarime numatytas nuolaidas. Tačiau, atsižvelgiant į kilmės taisyklių pakeitimus, buvo bendrai nuspręsta, kad ūkio subjektams reikia suteikti pakankamai laiko prisitaikyti ir priimti tinkamas su galimomis atsargomis susijusias priemones. Todėl buvo nutarta taikyti naujas nuolaidas nuo 2005 m. sausio 1 d.

(4)	Taigi daugeliui metų turėtų būti nustatytos išsamios džiovintos galvijienos be kaulų, klasifikuojamos KN kodu ex 0210 20 90 , kurios kilmės šalis yra Šveicarija, neapmokestinamos muitais importo kvotos po 1 200 tonų kasmet nuo 2005 m. sausio 1 d. taikymo taisyklės.

(5)

Kad būtų galima pasinaudoti šia tarifų kvota, aptariamos prekės turi būti Šveicarijos kilmės, remiantis Susitarimo 4 straipsnyje nurodytomis taisyklėmis. Reikėtų tiksliai apibrėžti reikalavimus atitinkančias prekes. Kontrolės tikslais reikėtų pateikti pagal šią kvotą importuojamų prekių autentiškumo sertifikatą, patvirtinantį, kad mėsa tiksliai atitinka reikalavimus atitinkančių prekių apibrėžimą. Reikia sukurti tokių sertifikatų pavyzdį ir nustatyti išsamias jų naudojimo taisykles.

(6)

Priemonės turėtų būti valdomos importo licencijomis. Todėl reikėtų nustatyti taisykles, susijusias su paraiškų pateikimu ir paraiškose ir licencijose pateiktina informacija, jei būtina, nukrypstant nuo 2000 m. birželio 9 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1291/2000, nustatančio bendrąsias išsamias taisykles dėl importo ir eksporto licencijų bei išankstinio nustatymo sertifikatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams (6) ir nuo 1995 m. birželio 26 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1445/95 dėl importo ir eksporto licencijų taikymo galvijienos sektoriuje taisyklių ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 2377/80 (7).

(7)	Siekiant užtikrinti tinkamą atitinkamų prekių importo administravimą, reikėtų numatyti, kad išduotinos importo licencijos būtų patikrinamos, visų pirma įrašai autentiškumo sertifikate.

(8)	Reglamentas (EB) Nr. 2424/1999 turėtų būti panaikintas.

(9)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Galvijienos vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Šiuo reglamentu daugeliui metų yra atidaroma džiovintos galvijienos be kaulų, klasifikuojamos KN kodu ex 0210 20 90 , kurios kilmės šalis yra Šveicarija, muitais neapmokestinamo Bendrijos importo tarifų kvota po 1 200 tonų kasmet laikotarpiais nuo 2005 m. sausio 1 d. iki kitų metų gruodžio 31 d. (toliau – kvota).

Kvotos eilės numeris yra 09.4202.

2. 1 dalyje nurodytoms prekėms yra taikomos Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl prekybos žemės ūkio produktais 4 straipsnyje numatytos kilmės taisyklės.

3. Šiame reglamente „džiovinta mėsa be kaulų“ – tai ne jaunesnių kaip 18 mėnesių galvijų užpakalinių kojų mėsos išpjovos, be matomų tarpraumeninių riebalų (nuo 3 iki 7 %) ir kurių pH yra nuo 5,4 iki 6,0; sūdyta, su prieskoniais, slėgta, išdžiovinta tik vėsiame ir sausame ore su ant jos augančiomis grynomis pelėsių kultūromis (mikroskopinių grybelių žydėjimas). Galutinio gaminio sausosios medžiagos kiekis yra nuo 41 % iki 53 %.

2 straipsnis

1. Išleidžiant į laisvą apyvartą 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto kiekio importuojamas prekes reikia pateikti importo licenciją.

2. Kompetetingai institucijai yra pateikiamas autentiškumo sertifikato originalas, parengtas pagal 3 straipsnio nuostatas, ir viena jo kopija kartu su paraiška pirmai importo licencijai, susijusiai su autentiškumo sertifikatu, gauti.

Kompetetinga institucija saugo autentiškumo sertifikato originalą.

3. Autentiškumo sertifikatas gali būti naudojamas išduodant keletą importo licencijų kiekiams, neviršijant kiekių, nurodytų sertifikate. Kai yra išduodama daugiau negu viena licencija, kompetetinga institucija patvirtina autentiškumo sertifikatą, pažymėdama priskirtą kiekį.

4. Kompetetingos institucijos gali išduoti importo licencijas tik įsitikinusios, kad autentiškumo sertifikate nurodyta informacija atitinka su tuo susijusią informaciją, gaunamą iš Komisijos kiekvieną savaitę. Tuomet sertifikatas yra išduodamas nedelsiant.

Tačiau išimtiniais atvejais ir gavus tinkamai pagrįstą prašymą, kompetetingos institucijos, remdamosi atitinkamais autentiškumo sertifikatais, gali išduoti importo licencijas dar negavusios informacijos iš Komisijos. Tokiais atvejais užstatas už importo licencijas prilygsta sumai, atitinkančiai visą muito mokestį pagal bendrąjį muitų tarifą. Gavusios su sertifikatu susijusią informaciją valstybės narės pakeičia šį užstatą Reglamento (EB) Nr. 1445/1995 4 straipsnyje nurodytu užstatu.

5. Paraiškose licencijai gauti ir licencijų 20 skiltyje yra nurodomas vienas iš I priede išvardytų įrašų.

3 straipsnis

1. 2 straipsnyje nurodyti autentiškumo sertifikatai – vienas originalas ir dvi kopijos – turi būti išspausdinti ir užpildyti viena iš Bendrijos oficialiųjų kalbų pagal II priede pateiktą pavyzdį. Jie taip pat gali būti išspausdinami ir užpildomi eksportuojančios šalies oficialia kalba arba viena iš oficialių kalbų.

Valstybės narės kompetetingos institucijos, kurioms yra pateikiama paraiška importo licencijai gauti gali paprašyti sertifikato vertimo.

2. Sertifikato formų matmenys – 210 × 297 mm. Popieriaus svoris yra ne mažesnis kaip 40 g/m2. Originalas yra ant balto popieriaus, pirmoji kopija – ant rožinio, o antroji kopija – ant geltono popieriaus.

3. Sertifikato originalas ir kopijos gali būti spausdinti arba rašyti ranka. Pastaruoju atveju jos pildomos juodu rašalu ir didžiosiomis raidėmis.

4. Kiekvienas sertifikatas turi savo atskirą serijos numerį, prie kurio pridedamas išduodančiosios šalies pavadinimas.

Kopijose turi būti toks pats serijos numeris kaip ir originale.

5. Sertifikate yra aiškiai nurodomas 1 straipsnio 3 dalyje pateiktas džiovintos mėsos be kaulų apibrėžimas.

6. Sertifikatai galioja tik tuo atveju, jeigu juos tinkamai patvirtina išduodančiosios institucijos, nurodytos III priede.

Sertifikatai yra laikomi tinkamai patvirtintais, jeigu juose yra nurodyta išdavimo data ir vieta, išduodančiosios institucijos antspaudas bei turinčio (-ių) teisę juos pasirašyti asmens (-ų) parašas.

4 straipsnis

1. Išduodančiosios institucijos gali būti įtrauktos į III priedą tik tada, kai:

a)	jas tokiomis pripažino atitinkama eksportuojanti šalis;

b)	jos įsipareigoja tikrinti įrašus sertifikatuose;

c)	jos įsipareigoja bent vieną kartą per savaitę pateikti Komisijai bet kokią informaciją, kurios gali prireikti norint patikrinti sertifikatuose nurodytus įrašus, visų pirma sertifikato numerį, eksportuotoją, gavėją, paskirties šalį, prekę, neto svorį ir parašo datą.

2. Komisija gali persvarstyti III priede esantį sąrašą, jeigu šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų reikalavimų yra nesilaikoma, arba kai išduodančioji institucija nevykdo kurio nors savo įsipareigojimo.

5 straipsnis

Autentiškumo sertifikatai ir importo licencijos galioja tris mėnesius nuo atitinkamos jų išdavimo dienos. Tačiau jie nustoja galioti gruodžio 31 d., einančią po išdavimo datos.

6 straipsnis

Reglamentų (EB) Nr. 1291/2000 ir (EB) Nr. 1445/95 nuostatos yra taikomos pagal šio reglamento nuostatas.

7 straipsnis

Eksportuojančių šalių valdžios institucijos pateikia Komisijai institucijų naudojamų antspaudų pavyzdžius ir pavardes bei parašų pavyzdžius asmenų, turinčių teisę pasirašyti autentiškumo sertifikatus. Komisijai pranešama apie bet kokius vėlesnius pavardžių ar antspaudų pakeitimus. Komisija pateikia šią informaciją valstybių narių kompetetingoms institucijoms.

8 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 2424/1999 yra panaikinamas.

9 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja po septynių dienų nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas taikomas nuo 2005 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. gruodžio 8 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narys

(1) OL L 160, 1999 6 26, p. 21. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1899/2004 (OL L 328, 2004 10 30, p. 67).

(2) OL L 114, 2002 4 30, p. 132.

(3) OL L 114, 2002 4 30, p. 352.

(4) OL L 294, 1999 11 16, p. 13. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1118/2004 (OL L 217, 2004 6 17, p. 10).

(5) OL L 23, 2004 1 28, p. 27.

(6) OL L 152, 2000 6 24, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 636/2004 (OL L 100, 2004 4 6, p. 25).

(7) OL L 143, 1995 6 27, p. 35. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1118/2004.

I PRIEDAS

2 straipsnio 5 dalyje minimi įrašai

— ispanų k.: Carne de vacuno seca deshuesada — Reglamento (CE) no 2092/2004

— čekų k.: Vykostěné sušené hovězí maso – směrnice (ES) č. 2092/2004

— danų k.: Tørret udbenet oksekød — forordning (EF) nr. 2092/2004

— vokiečių k.: Entbeintes, getrocknetes Rindfleisch — Verordnung (EG) Nr. 2092/2004

— estų k.: Kuivatatud kondita veiseliha – määrus (EÜ) nr 2092/2004

— graikų k.: Αποξηραμένο βόειο κρέας χωρίς κόκαλα — Κανονισμός (ΕΚ) αριθ. 2092/2004

— anglų k.: Dried boneless beef — Regulation (EC) No 2092/2004

— prancūzų k.: Viande bovine séchée désossée — Règlement (CE) no 2092/2004

— italų k.: Carni bovine disossate ed essiccate — regolamento (CE) n. 2092/2004

— latvių k.: Žāvēta atkaulota liellopu gaļa – Regula (EK) Nr. 2092/2004

— lietuvių k.: Džiovinta jautiena be kaulų – Reglamentas (EB) Nr. 2092/2004

— vengrų k.: Szárított, kicsontozott marhahús – 2092/2004/EK rendelet

— olandų k.: Gedroogd rundvlees zonder been — Verordening (EG) nr. 2092/2004

— lenkų k.: Suszone mięso wołowe bez kości — Rozporządzenie (WE) nr 2092/2004

— portugalų k.: Carne de bovino seca desossada — Regulamento (CE) n.o 2092/2004

— slovakų k.: Vykostené, sušené hovädzie mäso – Nariadenie (ES) č. 2092/2004

— slovėnų k.: Posušeno goveje meso brez kosti – Uredba (ES) št. 2092/2004

— suomių k.: Kuivattua luutonta naudanlihaa – asetus (EY) N:o 2092/2004

— švedų k.: Torkat benfritt nötkött – förordning (EG) nr 2092/2004

II PRIEDAS

Tekstas paveikslėlio

III PRIEDAS

Eksportuojančių šalių valdžios institucijų, kurioms suteikta teisė išduoti autentiškumo sertifikatus, sąrašas

ŠVEICARIJA:

—	Office vétérinaire federal/Bundesamt für Veterinärwesen/Ufficio federale di veterinaria

2004 12 9

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 362/17

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2004 m. balandžio 7 d.

tyrimo, atliekamo remiantis EB sutarties 81 straipsniu, santrauka, byla COMP/A.38284/D2

Société Air France/Alitalia Linee Aeree Italiane SpA (1)

(pranešta dokumentu Nr. K(2004) 1307)

(autentiškas tik tekstas anglų kalba)

(2004/841/EB)

2004 m. balandžio 7 d. Komisija priėmė sprendimą, kuriuo remiantis pagal Sutarties 81 straipsnio 3 dalį „Air France“ ir „Alitalia“ bendradarbiavimo sutarčiai suteikiama atskiroji išimtis.

Oficialus šio sprendimo variantas pateikiamas anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis (tik tekstas anglų kalba yra autentiškas) Konkurencijos GD tinklalapyje adresu: http://europa.eu.int/comm/competition/index_en.html

1. TYRIMO SANTRAUKA

(1)	2001 m. lapkričio 12 d.„Air France“ (AF) ir „Alitalia“ (AZ) pranešė Komisijai apie kelias bendradarbiavimo sutartis ir kreipėsi dėl nedraudžiamumo patvirtinimo pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3975/87 3 straipsnio 2 dalį ir (arba) išimties taikymo pagal to paties reglamento 5 straipsnį (2).

(2)

2002 m. gegužės 8 d. pateiktų sutarčių santrauka buvo paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir suinteresuotos trečiosios šalys per 30 dienų nuo jos paskelbimo, kaip nurodyta Reglamento (EEB) Nr. 3975/87 5 straipsnio 2 dalyje (3), buvo kviečiamos pateikti savo pastabas. Atsiliepdamos į šią publikaciją, keletas avialinijų pareiškė susidomėjimą galimybe pradėti veiklą aptariamuose maršrutuose su sąlyga, kad, pritaikius atitinkamas priemones, bus pašalintos patekimo į šią rinką kliūtys.

(3)	Komisijai kilo rimtų abejonių ir 2002 m. liepos 1 d. ji šalims nusiuntė laišką, informuojantį jas apie tai, kad bendradarbiavimo sutartys dabartine savo forma negali būti patvirtintos.

(4)

Atsižvelgusios į Komisijos abejones ir po intensyvių diskusijų šalys pasiūlė įtraukti įsipareigojimus, kurie, remiantis Reglamento (EEB) Nr. 3975/87 16 straipsnio 3 dalimi (4), 2003 m. gruodžio 9 d. buvo paskelbti Oficialiajame leidinyje, paraginus suinteresuotas trečiąsias šalis per 30 dienų atsiųsti savo pastabas. Susipažinusios su gautomis pastabomis šalys sutiko patikslinti savo įsipareigojimus.

(5)

Patikslinti ir praplėsti įsipareigojimai ir tai, jog į šias rinkas pasiruošę ateiti keli nauji dalyviai, konkurencijos politikos požiūriu yra priimtini. Komisija nusprendė, kad šešerių metų laikotarpiui šioms bendradarbiavimo sutartims bus taikoma išimtis, su sąlyga, kad šalys laikysis šių įsipareigojimų.

2. BENDRADARBIAVIMO SUTARTIS

(6)

Šalys savo bendradarbiavimu siekia sukurti toli siekiantį, ilgalaikį strateginį dvišalį aljansą, siekiantį šių pagrindinių tikslų:

—	sukurti europinę didelių oro uostų sistemą, kurios pagrindą sudarys šalims priklausantys „Charles de Gaulle“ oro uostas Paryžiuje, „Fiumicino“ aerouostas Romoje ir „Malpensa“ aerouostas Milane bei į vieną visumą sujungti savo tarptautinius tinklus,

—	koordinuoti šalių keleivių aptarnavimą, įskaitant plačios apimties pasikeitimą kodais, keleivinių skrydžių tvarkaraščių koordinavimą, pardavimų ir pajamų valdymą, abipusį dažnai skraidančių keleivių programų pripažinimą, vadybos koordinavimą ir bendrą laukiamųjų salių naudojimą,

—	bendradarbiauti kitose srityse, tokiose kaip bagažo pervežimas, keleivių aptarnavimas, eksploatacija, aprūpinimas ir maisto tiekimas, informacinės technologijos, orlaivių parko plėtra ir pirkimai, įgulos narių mokymas ir pajamų apskaita.

(7)

Kadangi „Air France“ ir „Alitalia“ susijungimo tikslas yra sukurti didelių oro uostų sistemą ir į vieną visumą sujungti savo tarptautinius tinklus, bendradarbiavimas bus glaudžiausias Prancūzijos-Italijos kryptimis bei apims visus „Air France“ ir „Alitalia“ vykdomus maršrutus tarp šių dviejų valstybių, išskyrus visus kitus tarptautinius ir vietinius skrydžius. Prancūzijos–Italijos kryptimis šalys sutarė ne tik koordinuoti keleivių aptarnavimą, kaip nurodyta pirmiau, bet taip pat ir skrydžių dažnumą, bei dalytis pajėgumais ir uždarbiu.

3. ĮVERTINIMAS

(8)

Sutartyje aptariami veiksmai – tai keleivių oro pervežimas, prekių oro pervežimas ir antžeminės aptarnavimo paslaugos. Sprendimo dėl išimties suteikimo projektas apima tik pirmąją bendradarbiavimo sritį, t. y. koordinuotą keleivių pervežimą. Krovinių oro pervežimai nėra įtraukti į sprendimo projektą, nes šalys vis dar derasi dėl bendradarbiavimo apimties šioje srityje. Sprendimo projekte taip pat nekalbama apie antžemines aptarnavimo paslaugas, kurioms netaikomos Reglamento (EEB) Nr. 3975/87 (5) nuostatos.

(9)

Komisija sutinka, kad šių oro bendrovių sąjunga prisideda prie transporto paslaugų našumo ir pasiskirstymo gerinimo, skatina techninę ir ekonominę pažangą. Bendradarbiavimo sutartis turėtų būti naudinga kuriant platesnį pasaulinį tinklą, pasiūlysiantį klientams tobulesnes paslaugas, kadangi išaugs tiesioginių ir netiesioginių skrydžių skaičius. Nors dėl nuolatinės masto ekonomijos įtakos avialinijų kompanijų dydžio augimas ne visada reiškia kainų mažėjimą, sutaupyti galima didinant skrydžių skaičių tinkle, geriau planuojant jų dažnumą, gabenant daugiau keleivių ar krovinių ir pan.

(10)	Tačiau kliento išlaidos sumažės, jei bus sumažintos bilietų kainos ir tik tuo atveju, jei šalys laikysis būtinų konkurencijos apribojimų tose rinkose, kuriose konkurenciją riboja jų būsimas susijungimas.

(11)

Atsižvelgdama į 81 straipsnį, Komisija nustatė, kad kyla pavojus, jog dėl bendradarbiavimo sutarties išnyks konkurencija teikiant keleivinio oro transporto paslaugas septyniais „Išvykimas-atvykimas“ (6) maršrutais, t.y. Paryžius–Milanas, Paryžius–Roma, Paryžius–Venecija, Paryžius–Florencija, Paryžius–Bolonija, Paryžius–Neapolis ir Milanas–Lionas. Prieš sudarant šį susitarimą, „Air France“ ir „Alitalia“ buvo pagrindiniai konkuruojantys šių persidengiančių rinkų operatoriai. Pranešimo pateikimo metu, jie užėmė labai didelę šių septynių „Išvykimo ir atvykimo“ (O–D) maršrutų rinkos dalį. Tas pats pasakytina ir apie keleivius, kuriems svarbus kelionės laikas, lankstumas ir kaina (7).

(12)

Be to, bendrą tvirtą šalių poziciją rinkoje stiprina tai, kad egzistuoja kliūtys neleidžiančios naujiems rinkos dalyviams patekti į rinką, pavyzdžiui, minėtuose oro uostose nepakanka laisvų atskridimo ir nusileidimo laikų, šalys vykdo skrydžius tam tikru dažnumu, tam tikrą rinkos dalį užima keleiviai, kuriems laikas yra labai svarbus bei abipusis dažnai skrendančių keleivių programų sujungimas.

(13)	Taigi, bendradarbiavimo sutartis gali įsigalioti tik tuo atveju, jei bus imtasi atitinkamų priemonių esamiems konkurentų patekimo į rinką barjerams šalinti, ir bus užtikrinta, kad klientai iš šios sutarties gaus ne mažesnę naudą, nei pačios kompanijos.

4. ĮSIPAREIGOJIMAI

(14)

Atsižvelgdamos į Komisijos laiške išsakytas rimtas abejones, šalys pasiūlė prisiimti įsipareigojimus, paskelbtus 2003 m. gruodžio 9 d. aptarimui ir pastabų pateikimui. Iš viso šiuo klausimu nuomonę pareiškė septynios oro linijų bendrovės ir Jungtinės Karalystės sąžiningos prekybos biuras. Susipažinusios su šiomis pastabomis, šalys sutiko patikslinti savo įsipareigojimus. Konkrečiai, buvo pakeistos atskridimo ir išskridimo laiko skyrimo sąlygos „Charles de Gaulle“ oro uoste Paryžiuje bei panaikintas apribojimas suteikti tik tam tikrą kiekį atskridimo ir išskridimo laiko „Orly“ oro uoste. Toliau tekste pateikiami svarbiausi šių įsipareigojimų aspektai.

Privalomas atskridimo ir išskridimo laiko paskirstymas

(15)

Kad perpildytuose oro uostose būtų panaikintas atskridimo ir išskridimo laiko trūkumas, šalys įpareigojamos konkurentams paskirti tam tikrą atskridimo ir išskridimo laiko kiekį ir taip skatinti naujų paslaugų teikimą septyniais maršrutais, dėl kurių konkurencijos požiūriu Komisija pareiškė susirūpinimą. Didžiausias atskridimo ir išskridimo laiko kiekis, kurį privalo skirti šalys yra nurodomas atskirai kiekvienam maršrutui ir yra pateikiamas sprendimo priede.

(16)

Remiantis Komisijos atliktais išsamiais Prancūzijos–Italijos rinkos tyrimais ir įvertinus trečiųjų šalių pastabas atsiliepiant į Komisijos pranešimą, parengtą pagal Reglamento (EEB) Nr. 3975/87 16 straipsnio 3 dalį, nuspręsta, jog šalių suteiktų atskridimo ir išskridimo laikų pakanka, kad iš vietos į vietą gabenantys vežėjai galėtų veiksmingai konkuruoti su šalimis šiuose maršrutuose. Šios priemonės skirtos užtikrinti, kad konkurentai galėtų dalyvauti iš vietos į vietą gabenimų rinkoje ir kad jie šioje rinkoje galėtų konkuruoti su šalimis dėl keleivių, kuriems svarbus laikas ir skrydžių lankstumas.

(17)

Atsižvelgiant į tai, kad daug veiksmingiau yra dažninti jau egzistuojančių paslaugų teikimą, nei pradėti teikti naujas paslaugas, ir jog į laiką ar skrydžių lankstumą besiorientuojantiems keleiviams turi būti suteiktas pakankamas skrydžių skaičius per dieną, atskridimo ir nusileidimo laikas bus skiriamas preferenciniu principu tokiam konkurentui, kuris pasiūlys daugiausia vieno maršruto skrydžių (įskaitant jau esančius).

Paryžiaus ir Milano oro uostose suteikiami atskridimo ir nusileidimo laikai

(18)	Remiantis Komisijos atliktais išsamiais Prancūzijos–Italijos rinkos tyrimais nustatyta, kad „Charles de Gaulle“ (CDG) ir „Orly“ (ORY) oro uostai O&D keleivių gabenimo nurodytais maršrutais poreikio požiūriu nėra nepakeičiami. Tas pats pasakytina ir apie Milano „Linate“ bei „Malpensa“ oro uostus.

(19)

Proporcingumo principo taikymas paprastai reikštų, kad šalims leidžiama pasirinkti, kuriame oro uoste skirti atskridimo ir nusileidimo laikus, jei tai padeda spręsti su konkurencija susijusius klausimus. Bet šiuo atveju Komisija nusprendė, jog, siekiant padidinti siūlomų priemonių efektyvumą, tam tikrais atvejais atskridimo ir nusileidimo laikai bus suteikiami ne tik Paryžiaus, bet ir Orly oro uoste, tačiau tik tiems konkurentams, kurie jau rengia skrydžius iš minėtų oro uostų ir taip galėtų padidinti skrydžių skaičių. Dėl šios priežasties įsipareigojimuose teigiama, kad konkurentas galės gauti atskridimo ir nusileidimo laikus Orlyje, jei jau rengia skrydžius nurodytu maršrutu iš šio oro uosto, ir jei visi jo numatyti skrydžiai į Paryžių vykdomi iš Orly oro uosto.

(20)	Dėl tų pačių priežasčių įsipareigojimuose numatytas reikalavimas, įpareigojantis šalis suteikti atskridimo ir nusileidimo laikus Milano Linate oro uoste tik tokiam konkurentui, kuris jau rengia skrydžius iš Linate nurodytu maršrutu ir norėtų juos rengti dažniau.

Kitos priemonės

(21)	Be atskridimo ir nusileidimo laikų, yra numatomos kitos priemonės, kuriomis siekiama panaikinti kitas sprendimo projekte nurodytas patekimo į rinką kliūtis.

(22)

Kai kurios šių priemonių padidins šiuose maršrutuose kliento galimybę rinktis tarp šalių vykdomų skrydžių ir kitų konkurentų rengiamų skrydžių bei padės naujiems rinkos dalyviams surinkti minimalų keleivių skaičių, leisiantį pradėti skrydžius. Šios priemonės aiškiai nustato, kad šalys privalės naujiems rinkos dalyviams leisti dalyvauti dažnai skraidančių keleivių programose, jei jie to norės. Dar vienas įsipareigojimas susijęs su teise keisti avialinijas ir su specialiais proporciniais susitarimais, leisiančiais keleiviams vienos kelionės metu su tuo pačiu bilietu skristi šalių, o grįžti konkurentų lėktuvais arba atvirkščiai.

(23)

Šalys taip pat įsipareigojo skatinti keleivius gabenančių skirtingų transporto rūšių bendrovių susitarimus, kai vienos kelionės metu suteikiamos ne tik oro, bet ir žemės ar vandens transporto paslaugos, keleiviui užtikrinant didesnį ir geresnį skirtingų transporto rūšių pasirinkimą. Taigi klientai, kuriems labai svarbus laikas, palankiomis sąlygomis į vieną pusę galės vykti traukiniu, o grįžti lėktuvu.

(24)	Galiausiai, šalių įsipareigojimai numato reikalavimą pradiniu laikotarpiu nekeisti skrydžių dažnumo (numatomas griežtesnis skrydžių dažnumo reguliavimas), kad būtų išvengta situacijos, kai nauji rinkos dalyviai vos patekę rinkon, turėtų iš jos pasitraukti.

5. IŠVADA

(25)	Remiantis pirmiau išdėstytais faktais, šalių prisiimti įsipareigojimai yra pakankami, kad būtų išspręsti minėtose rinkose tyrimo metu nustatyti su konkurencija susiję klausimai, kadangi numatoma, jog bus supaprastintas ir paspartintas trečiųjų šalių patekimas į šias rinkas.

(26)

Komisija, vadovaudamasi EB sutarties 81 straipsnio 3 dalimi ir būdama tikra, kad šalys laikysis priede išvardytų įsipareigojimų, nusprendė, kad EB sutarties 81 straipsnio 1 dalies nuostatos nuo 2001 m. lapkričio 12 d. iki 2007 m. lapkričio 11 d. nebus taikomos „Air France“ ir „Alitalia“ bendradarbiavimo susitarimui apie kurį Komisijai buvo pranešta 2001 m. lapkričio 12 d.

(1) Ataskaita apie pranešimą paskelbta OL C 305, 2004 12 9.

(2) 1987 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3975/87, nustatantis konkurencijos taisyklių taikymo oro transporto sektoriaus įmonėms tvarką (OL L 374, 1987 12 31, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1/2003 (OL L 1, 2003 1 4, p. 1).

(3) OL C 111, 2002 5 8, p. 7.

(4) OL C 297, 2003 12 9, p. 10.

(5) Todėl šis sprendimas nepažeidžia jokių kitų konkurencijos vertinimų pagal Sutarties 81 straipsnį.

(6) Komisija, siekdama įkurti aktualias oro transporto rinkas, sukūrė išvykimo vietos/atvykimo vietos (O–D) maršrutų principą. Laikantis šio principo, kiekviena išvykimo vietos ir atvykimo vietos pora, kliento požiūriu, laikoma atskira rinka.

(7) Išimtį sudaro antros kategorijos keleiviai poroje Milanas–Lionas, nes čia efektyviai konkuruoja kitų transporto rūšių bendrovės (kelių transportas).

2004 12 9

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 362/21

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2004 m. gruodžio 1 d.

dėl įgyvendinimo taisyklių, kuriomis remdamosi valstybės narės gali leisti teikti į rinką sėklas, priklausančias veislėms, dėl kurių buvo pateiktos paraiškos jas įtraukti į žemės ūkio augalų rūšių veislių ar daržovių rūšių veislių nacionalinį katalogą

(pranešta dokumentu Nr. K(2004) 4493)

(Tekstas svarbus EEE)

(2004/842/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1966 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvą 66/401/EEB dėl prekybos pašarinių augalų sėkla (1), ypač į jos 4a straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 1966 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvą 66/402/EEB dėl prekybos javų sėkla (2), ypač į jos 4a straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvą 2002/54/EB dėl prekybos runkelių sėkla (3), ypač į jos 6 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvą 2002/55/EB dėl prekybos daržovių sėkla (4), ypač į jos 23 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvą 2002/56/EB dėl prekybos sėklinėmis bulvėmis (5), ypač į jos 6 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvą 2002/57/EB dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla (6), ypač į jos 6 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

Pagal Direktyvas 66/401/EEB, 66/402/EEB, 2002/54/EB, 2002/56/EB ir 2002/57/EB valstybės narės gali leisti žemės ūkio augalų sėklų gamintojams pateikti į rinką sėklas, priklausančias veislei, dėl kurios susijusioje valstybėje narėje buvo pateikta paraiška įtraukti jas į katalogą, kaip numatyta 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvoje 2002/53/EB dėl bendrojo žemės ūkio augalų sėklų katalogo (7).

(2)	Be to, pagal Direktyvą 2002/55/EB, valstybės narės gali leisti daržovių sėklų augintojams ar jų atstovams pateikti į rinką sėklą, priklausančią veislei, dėl kurios buvo pateikta paraiška ją įtraukti į bent vienos valstybės narės nacionalinį katalogą, kaip numatyta šioje direktyvoje.

(3)

Siekiant valstybėms narėms sudaryti sąlygas išduoti tokius leidimus, būtina nustatyti šių direktyvų įgyvendinimo taisykles, pirmiausia apimančias tokių leidimų išdavimo tikslus ir sąlygas, sėklų pakuočių ženklinimą ir žemės ūkio augalų sėklų kiekius. Tuo atveju, kai veislė buvo išvesta iš genetiškai modifikuoto organizmo, taip pat reikėtų nustatyti, kad šiam modifikuotam organizmui teikti į rinką privaloma gauti leidimą pagal Bendrijos teisės aktus.

(4)	Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Žemės ūkio, sodininkystės, daržininkystės ir miškininkystės sėklos bei dauginamosios medžiagos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

I SKYRIUS

Bendroji nuostata

1 straipsnis

Dalykas

Šios direktyvos tikslas – nustatyti taisykles, kuriomis remdamasi valstybė narė gali išduoti leidimą teikti į rinką:

a)	žemės ūkio augalų veislių sėklas, dėl kurių įtraukimo į nacionalinį katalogą, kaip numatyta Direktyvos 2002/53/EB 1 straipsnio 2 dalyje, buvo pateikta paraiška konkrečioje valstybėje narėje šio sprendimo II skyriaus sąlygomis, arba

b)	daržovių veislių sėklas, dėl kurių įtraukimo į nacionalinį katalogą, kaip numatyta Direktyvos 2002/55/EB 3 straipsnio 3 dalyje, buvo pateikta paraiška bent vienoje valstybėje narėje ir apie kurias buvo pateikta konkreti techninė informacija šio sprendimo III skyriaus sąlygomis.

II SKYRIUS

Žemės ūkio augalų rūšys

2 straipsnis

Leidimas

1. Į Direktyvas 66/401/EEB, 66/402/EEB, 2002/54/EB, 2002/56/EB ir 2002/57/EB įtrauktų žemės ūkio augalų rūšių atžvilgiu valstybės narės gali leisti jų teritorijoje įsisteigusiems gamintojams teikti į rinką sėklas, priklausančias veislei, dėl kurios toje valstybėje narėje buvo pateikta paraiška įtraukti ją į žemės ūkio augalų rūšių veislių nacionalinį katalogą (toliau – nacionalinis katalogas), jei bus laikomasi šio sprendimo nuo 3 iki 18 straipsnių.

2. Valstybės narės užtikrina, kad išdavus leidimą šio sprendimo sąlygomis, leidimo turėtojas laikytųsi visų tokiam leidimui nustatytų sąlygų ar apribojimų.

3 straipsnis

Paraiška

1. Išduoti leidimą gali prašyti asmuo, tinkamai įteikęs paraišką įtraukti konkrečias veisles į konkrečios valstybės narės katalogą (toliau – pareiškėjas, įskaitant ir tokio asmens atstovą, jei šis atstovas buvo oficialiai paskirtas).

2. Pareiškėjas pateikia tokią informaciją:

a)	numatomus tyrimus ir bandymus;

b)	valstybės(-ių) narės(-ių), kurioje(-se) bus atliekami šie tyrimai ir bandymai, pavadinimą(-us);

c)	veislės aprašymą;

d)	veislės palaikymą.

4 straipsnis

Paskirtis

Leidimai išduodami tik žemės ūkio įmonėse atliekamiems tyrimams ar bandymams, skirtiems surinkti informaciją apie veislės auginimą ar naudojimą.

5 straipsnis

Techninės sąlygos

1. Pašarinių augalų sėklos atitinka Direktyvos 66/401/EEB I ir II prieduose nustatytas sąlygas:

a)	sertifikuotai sėklai (visoms rūšims, išskyrus Pisum sativum ir Vicia faba) ar

b)	„sertifikuotai antrosios kartos sėklai“ (Pisum sativum, Vicia faba).

2. Javų sėkla atitinka Direktyvos 66/402/EEB I ir II prieduose nustatytas sąlygas:

a)	sertifikuotai sėklai (Phalaris canariensis, išskyrus hibridus, Secale cereale, Sorghum bicolor, Sorghum sudanense, Zea mays ir Avena sativa, Hordeum vulgare, Oryza sativa, Triticum aestivum, Triticum durum, Triticum spelta hibridus bei x Triticosecale, išskyrus apsidulkinančias veisles) ar

b)	„sertifikuotai antrosios kartos sėklai“ (Avena sativa, Hordeum vulgare, Oryza sativa, Triticum aestivum, Triticum durum, Triticum spelta ir x Triticosecale apsidulkinančios veislės, išskyrus visų išvardintų veislių hibridus).

3. Runkelių sėkla atitinka Direktyvos 2002/54/EB I priede sertifikuotai sėklai nustatytas sąlygas.

4. Sėklinių bulvių sėkla atitinka Direktyvos 2002/56/EB I ir II prieduose sertifikuotai sėklinių bulvių sėklai nustatytas sąlygas.

5. Aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla atitinka Direktyvos 2002/57/EB I ir II prieduose nustatytas sąlygas:

a)	sertifikuotai sėklai (visoms rūšims, išskyrus Linum usitatissimum);

b)	„sertifikuotai antrosios ir trečiosios kartos sėklai“ (Linum usitatissimum).

6 straipsnis

Tyrimas

1. 5 straipsnyje minėtų sąlygų laikymasis vertinamas:

a)	sėklinių bulvių atveju atliekant oficialų tyrimą;

b)	visais kitais atvejais – atliekant oficialų tyrimą arba oficialiai prižiūrimą tyrimą.

2. Siekiant įvertinti veislinio tapatumo ir veislinio grynumo sąlygų laikymąsi, naudojamas pareiškėjo pateiktas veislės aprašymas arba, kur taikytina, laikinas veislės aprašymas pagal Direktyvos 2002/53/EB 7 straipsnyje numatyto oficialaus veislės išskirtinumo, stabilumo ir vienodumo tyrimo rezultatus.

3. Tyrimas atliekamas laikantis tuo metu galiojančių tarptautinių metodų, jeigu tokie yra.

4. Tyrimui mėginiai imami oficialiai arba oficialiai prižiūrint, o sėklinių bulvių atveju – oficialiai pagal atitinkamus metodus.

5. Mėginiai imami iš vienodų partijų.

6. Maksimalus partijos svoris ir minimalus mėginio svoris pateikiami:

a)	pašarinių augalų – Direktyvos 66/401/EEB III priede;

b)	javų – Direktyvos 66/402/EEB III priede;

c)	runkelių – Direktyvos 2002/54/EB II priede;

d)	aliejinių ir pluoštinių augalų – Direktyvos 2002/57/EB III priede.

7 straipsnis

Kiekiai

Kiekvienai veislei leidžiami kiekiai neviršija žemiau išvardytų tos pačios rūšies sėklos, sunaudojamos kasmet toje(-ose) valstybėje(-ėse) narėje(-ėse), kuriai(-ioms) skirta sėkla, procentinių dydžių:

a)	kietųjų kviečių atveju – 0,05 %;

b)	laukinių žirnių, laukinių pupų, avižų, miežių ir kviečių atveju – 0,3 %;

c)	visais kitais atvejais – 0,1 %.

Tačiau, jeigu tokių kiekių nepakanka užsėti 10 ha valstybėje narėje, kuriai skirta sėkla, gali būti išduotas leidimas tokiam plotui reikalingam kiekiui.

8 straipsnis

Pakuotės ir plombavimas

Sėklomis galima prekiauti tik uždarose pakuotėse ar taroje su plomba. Sėklų pakuotės ar tara uždaromos oficialiai ar oficialiai prižiūrint taip, kad atidarant pakuotę plomba būtų pažeidžiama arba ant 9 straipsnyje numatytos oficialios etiketės arba ant pakuotės paliekama atidarymo žymė. Siekiant užtikrinti uždarymą, uždarymo sistema susideda bent jau iš oficialios etiketės arba uždedamos oficialios plombos.

Sėklinių bulvių pakuotės turi būti naujos, o tara – švari.

9 straipsnis

Ženklinimas

1. Sėklų pakuotės ženklinamos oficialia etikete viena iš oficialių Bendrijos kalbų.

2. 1 dalyje numatytoje etiketėje nurodoma tokia informacija:

a)	sertifikavimo institucija ir valstybė narė ar jų skiriamosios santrumpos;

b)	partijos referencinis numeris;

c)	plombavimo metai ir mėnuo;

rūšis;

e)	veislės pavadinimas, kuriuo sėkla turi būti prekiaujama (augintojo nuoroda, siūlomas pavadinimas ar patvirtintas pavadinimas) ir oficialios paraiškos įtraukti veislę numeris, jei yra;

f)	nuoroda „oficialiai dar neįtraukta veislė“;

g)	nuoroda „tik tyrimams ir bandymams“;

h)	kur taikytina, žodžiai „genetiškai modifikuota veislė“;

i)	dydis (tik sėklinių bulvių);

j)	deklaruojamas neto arba bruto svoris arba deklaruojamas grynų sėklų ar, kur taikytina, sėklų grupių skaičius;

k)	kai yra nurodomas svoris ir yra naudojami susmulkinti pesticidai, granulių pavidalo medžiagos ar kiti kieti priedai, priedo pobūdis ir apytikris grynųjų sėklų ar, kur taikytina, sėklų grupių svorio ir bendro svorio santykis.

3. 1 dalyje nurodyta etiketė yra oranžinės spalvos.

10 straipsnis

Cheminis apdorojimas

Apie kiekvieną cheminį apdorojimą pažymima arba ant 9 straipsnyje numatytos oficialios etiketės arba ant tiekėjo etiketės ir ant pakuotės, arba jos viduje, arba ant taros.

11 straipsnis

Laikotarpis

Nepažeidžiant 13 ir 14 straipsnių nuostatų, šio sprendimo sąlygomis išduotų leidimų galiojimo laikotarpis neviršija vienerių metų ir gali būti pratęstas 12 straipsnyje nurodytomis sąlygomis.

12 straipsnis

Leidimų pratęsimas

1. Nepažeidžiant 13 ir 14 straipsnių nuostatų, 2 straipsnyje minėti leidimai pratęsiami vienerių metų neviršijantiems laikotarpiams.

2. Prie paraiškos pridėtini tokie dokumentai:

a)	nuoroda į originalųjį leidimą;

b)	visa turima informacija, papildanti informaciją, kuri jau buvo nurodyta aprašyme, originaliame leidime apie veislės palaikymą ir (arba) auginimą, arba naudojimą;

c)	įrodymai, kad tebevyksta vertinimas dėl konkrečios veislės įtraukimo į katalogą, jeigu valstybė narė negali gauti šios informacijos kitu būdu.

13 straipsnis

Galiojimo nutraukimas

Leidimai nustoja galioti, jeigu paraiška įtraukti į nacionalinį katalogą yra anuliuojama arba atmetama, arba jeigu veislė įrašoma į katalogą.

14 straipsnis

Apsaugos priemonė

Nepaisydama pagal 2 straipsnį išduoto leidimo, valstybė narė gali uždrausti naudoti veislę visoje savo teritorijoje ar jos dalyje arba nustatyti atitinkamas sąlygas tai veislei auginti laikantis iš tokio auginimo gautų produktų vartojimo sąlygų c papunktyje numatytais atvejais:

a)	nustačius, kad veislės auginimas galėtų būti kenksmingas augalų sveikatos atžvilgiu kitų veislių ar rūšių auginimui, ar

paraišką pateikusioje valstybėje narėje atlikti oficialūs auginimo tyrimai rodo, kad veislė nė vienoje jos teritorijos dalyje nedavė rezultatų, kurie galėtų prilygti panašios veislės toje valstybėje narėje rezultatams, arba kai yra puikiai žinoma, kad veislė nėra tinkama auginti nė vienoje jos teritorijos dalyje dėl jos subrendimo klasės, ar

c)	kai ji turi pagrįstų priežasčių manyti, kad veislė kelia pavojų žmogaus sveikatai ar aplinkai.

15 straipsnis

Atskaitingumo įsipareigojimai

1. Išdavus leidimą, jį suteikusi valstybė narė gali paprašyti įgalioto asmens pranešti apie:

a)	žemės ūkio įmonėse atliktų tyrimų ar bandymų rezultatus, skirtus surinkti informaciją apie veislės auginimą ar naudojimą,

b)	per leistiną laikotarpį į rinką pateiktos sėklos kiekius ir valstybes nares, kurioms buvo skirta sėkla.

2. 1 dalies b punkte pateikta informacija laikoma konfidencialia.

16 straipsnis

Veislės palaikymo patikrinimai

Leidimą išduodanti valstybė narė gali patikrinti, kaip yra palaikoma veislė.

Kai veislė palaikoma valstybėje narėje, kuri nėra leidimą išduodanti valstybė narė, valstybės narės viena kitai teikia administracinę pagalbą atliekant būtinus patikrinimus.

Valstybė narė gali sutikti, kad veislė būtų palaikoma trečioje šalyje, su sąlyga, kad pagal Direktyvos 2002/53/EB 22 straipsnio 1 dalies b punktą buvo nuspręsta, kad veislės palaikymo praktikos patikrinimai gali suteikti tokias pačias garantijas kaip ir valstybėse narėse atliekami patikrinimai.

17 straipsnis

Informavimas

Valstybės narės informuoja viena kitą ir Komisiją apie:

a)	paraišką, kai tik tokia buvo gauta, arba paraiškos leidimui gauti atmetimą ir

b)	leidimo išdavimą, pratęsimą, atšaukimą ar panaikinimą.

18 straipsnis

Keitimasis informacija

Valstybės narės naudojasi esamomis kompiuterizuotomis keitimosi informacija sistemomis, siekdamos palengvinti keitimąsi informacija, susijusia su veislių įtraukimo į nacionalinius katalogus paraiškų tvirtinimu ir leidimų dar neįtrauktų veislių sėklai išdavimu.

19 straipsnis

Veislių sąrašo paskelbimas

Komisija gali, remdamasi valstybių narių pateikta informacija, paskelbti sąrašą veislių, kurioms buvo išduoti leidimai.

III SKYRIUS

Daržovių rūšys

20 straipsnis

Leidimas

1. Į Direktyvą 2002/55/EB įtrauktų daržovių rūšių atžvilgiu valstybės narės gali leisti jų pačių teritorijoje įsisteigusiems gamintojams teikti į rinką sėklą, priklausančią veislei, dėl kurios bent vienoje valstybėje narėje buvo pateikta paraiška įtraukti ją į daržovių rūšių veislių nacionalinį katalogą (toliau – nacionalinis katalogas) ir apie kurią konkrečioje valstybėje narėje buvo pateikta specifinė techninė informacija, jei bus laikomasi šio sprendimo nuo 21 iki 37 straipsnių.

2. Valstybės narės užtikrina, kad išdavus leidimą šio sprendimo sąlygomis, leidimo turėtojas laikytųsi visų tokiam leidimui nustatytų sąlygų ar apribojimų.

21 straipsnis

Paraiška

1. Išduoti leidimą gali prašyti asmuo, tinkamai įteikęs prašymą įtraukti konkrečias veisles į konkrečios valstybės narės katalogą (toliau – pareiškėjas, įskaitant ir tokio asmens atstovą, jei šis atstovas buvo oficialiai paskirtas).

2. Pareiškėjas pateikia tokią informaciją:

a)	veislės aprašymą;

b)	veislės palaikymą.

22 straipsnis

Paskirtis

Leidimai išduodami tik siekiant gauti žinių apie auginimo metu sukauptą praktinę patirtį.

23 straipsnis

Techninės sąlygos

Daržovių sėkla atitinka Direktyvos 2002/55/EB II priede išdėstytas sąlygas.

24 straipsnis

Tyrimas

1. Patikrinimus atliekanti inspekcija daržovių sėklai taikys oficialią antrinę kontrolę, kad patikrintų, ar sėkla atitinka veislinio tapatumo ir grynumo sąlygas, remdamasi pareiškėjo pateiktu veislės aprašymu ar, kur įmanoma, laikinuoju veislės aprašymu, pagrįstu oficialaus veislės išskirtinumo, stabilumo ir vienodumo tyrimo, numatyto Direktyvos 2002/55/EB 7 straipsnyje, rezultatais.

2. Mėginiai imami iš vienodų partijų.

3. Maksimalus partijos svoris ir minimalus mėginio svoris pateikiami Tarybos direktyvos 2002/55/EB III priede.

25 straipsnis

Genetiškai modifikuotos veislės

Genetiškai modifikuotos veislės atveju leidimas gali būti išduotas tik jeigu buvo imtasi visų atitinkamų priemonių, siekiant išvengti neigiamo poveikio žmogaus sveikatai ir aplinkai. Genetiškai modifikuotai medžiagai privaloma gauti leidimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB (8) arba pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003.

26 straipsnis

Tiekėjas

Asmenys, atsakingi už etikečių pritvirtinimą ar informacijos ant pakuočių spausdinimą ar įspaudimą:

a)	praneša valstybėms narėms datą, kada prasideda ir baigiasi jų veikla;

b)	saugoja įrašus apie sėklos partijas ir yra pasirengę pateikti juos valstybėms narėms ne mažiau kaip trejus metus;

c)	ima mėginius iš kiekvienos prekybai skirtos partijos ir yra pasirengę juos pateikti valstybėms narėms ne mažiau kaip dvejus metus.

b ir c punktuose minėti veiksmai atrankos būdu tikrinami oficialiai.

27 straipsnis

Pakuotės ir plombavimas

Sėklomis galima prekiauti tik uždarose pakuotėse su plomba. Sėklų pakuotės uždaromos taip, kad atidarant pakuotę plomba būtų pažeidžiama arba ant 28 straipsnyje numatytos etiketės arba ant pakuotės paliekama atidarymo žymė.

28 straipsnis

Ženklinimas

1. Sėklų pakuotės ženklinamos tiekėjo etikete arba informacija, atspausdinta ar įspausta, viena iš oficialių Bendrijos kalbų.

2. 1 dalyje numatytoje etiketėje nurodoma tokia informacija:

a)	partijos referencinis numeris;

b)	plombavimo metai ir mėnuo;

rūšis;

d)	veislės pavadinimas, kuriuo sėkla turi būti prekiaujama (augintojo nuoroda, siūlomas pavadinimas ar patvirtintas pavadinimas) ir oficialios paraiškos įtraukti veislę numeris, jei yra;

e)	nuoroda „oficialiai dar neįtraukta veislė“;

f)	kur taikytina, žodžiai „genetiškai modifikuota veislė“;

g)	deklaruojamas neto arba bruto svoris arba deklaruojamas grynų sėklų ar, kur taikytina, sėklų grupių skaičius;

h)	kai yra nurodomas svoris ir yra naudojami susmulkinti pesticidai, granulių pavidalo medžiagos ar kiti kieti priedai, priedo pobūdis ir apytikris grynųjų sėklų ar, kur taikytina, sėklų grupių svorio ir bendro svorio santykis.

3. 1 dalyje nurodyta etiketė yra oranžinės spalvos.

29 straipsnis

Cheminis apdorojimas

Apie kiekvieną cheminį apdorojimą pažymima arba ant 28 straipsnyje numatytos etiketės arba ant pakuotės, arba jos viduje.

30 straipsnis

Laikotarpis

Nepažeidžiant 32 ir 33 straipsnių nuostatų, šio sprendimo pagrindu išduotų leidimų galiojimo laikotarpis neviršija vienerių metų ir gali būti pratęstas 31 straipsnio sąlygomis.

31 straipsnis

Leidimų pratęsimas

1. Nepažeidžiant 32 ir 33 straipsnių nuostatų, 20 straipsnyje minėti leidimai pratęsiami daugiausiai du kartus vienerių metų neviršijantiems laikotarpiams.

2. Prie paraiškos pridėtini tokie dokumentai:

a)	nuoroda į originalų leidimą;

b)	visa turima informacija, papildanti informaciją, kuri jau buvo nurodyta aprašyme, apie veislės, kuriai buvo išduotas originalus leidimas, palaikymą ir (arba) iš praktinės auginimo patirties sukauptas žinias;

c)	įrodymai, kad tebevyksta vertinimas dėl konkrečios veislės įtraukimo į katalogą, jeigu valstybė narė negali gauti šios informacijos kitu būdu.

32 straipsnis

Galiojimo nutraukimas

Leidimai nustoja galioti, jeigu prašymas įtraukti į nacionalinį katalogą yra atšaukiamas arba atmetamas, arba jeigu veislė įrašoma į katalogą.

33 straipsnis

Apsaugos priemonė

Nepaisydama pagal 20 straipsnį išduoto leidimo, valstybė narė gali uždrausti naudoti veislę visoje savo teritorijoje ar jos dalyje arba nustatyti atitinkamas sąlygas tai veislei auginti laikantis iš tokio auginimo gautų produktų vartojimo sąlygų b punkte numatytais atvejais:

a)	nustačius, kad veislės auginimas galėtų būti kenksmingas augalų sveikatos požiūriu kitų veislių ar rūšių auginimui, ar

b)	kai ji turi svarių priežasčių manyti, kad veislė kelia pavojų žmogaus sveikatai ar aplinkai.

34 straipsnis

Atskaitingumo įsipareigojimai

1. Išdavus leidimą, jį suteikusi valstybė narė gali paprašyti įgaliotojo asmens pranešti apie:

a)	žinias, sukauptas iš praktinės auginimo patirties;

b)	per leistiną laikotarpį į rinką pateiktos sėklos kiekius ir valstybę narę, kuriai buvo skirta sėkla.

2. 1 dalies b punkte pateikta informacija laikoma konfidencialia.

35 straipsnis

Veislės palaikymo patikrinimai

Leidimą išduodanti valstybė narė gali patikrinti, kaip yra palaikoma veislė.

Kai veislė palaikoma valstybėje narėje, kuri nėra leidimą išduodanti valstybė narė, valstybės narės viena kitai teikia administracinę pagalbą atliekant būtinus patikrinimus.

Valstybė narė gali sutikti, kad veislė būtų palaikoma trečioje šalyje, su sąlyga, kad pagal Direktyvos 2002/55/EB 37 straipsnio 1 dalies b punktą buvo nuspręsta, kad veislės palaikymo praktikos patikrinimai gali suteikti tokias pačias garantijas kaip ir valstybėse narėse atliekami patikrinimai.

36 straipsnis

Informavimas

Valstybės narės informuoja viena kitą ir Komisiją apie:

a)	paraišką, kai tik tokia buvo gauta, arba paraiškos leidimui gauti atmetimą; ir

b)	leidimo išdavimą, pratęsimą, atšaukimą ar panaikinimą.

37 straipsnis

Keitimasis informacija

38 straipsnis

Veislių sąrašo paskelbimas

Remdamasi valstybių narių pateikta informacija, Komisija gali paskelbti sąrašą veislių, kurioms buvo išduoti leidimai.

IV SKYRIUS

39 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2004 m. gruodžio 1 d.

Komisijos vardu

Markos KYPRIANOU

Komisijos narys

(1) OL 125, 1966 7 11, p. 2298/66. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2004/55/EB (OL L 114, 2004 4 21, p. 18).

(2) OL 125, 1966 7 11, p. 2309/66. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/61/EB (OL L 165, 2003 7 3, p. 23).

(3) OL L 193, 2002 7 20, p. 12. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/61/EB.

(4) OL L 193, 2002 7 20, p. 33. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1829/2003 (OL L 268, 2003 10 18, p. 1).

(5) OL L 193, 2002 7 20, p. 60. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/61/EB.

(6) OL L 193, 2002 7 20, p. 74. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/61/EB.

(7) OL L 193, 2002 7 20, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1829/2003.

(8) OL L 106, 2001 4 17, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1830/2003 (OL L 268, 2003 10 18, p. 24).

2004 12 9

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 362/28

TARYBOS SPRENDIMAS 2004/843/BUSP

2004 m. liepos 26 d.

dėl Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija saugumo procedūrų sudarymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 24 ir 38 straipsnius,

atsižvelgdama į pirmininkaujančios valstybės narės rekomendaciją,

kadangi:

(1)

2003 m. lapkričio 27–28 d. susitikime Taryba nusprendė įgalioti pirmininkaujančią valstybę narę, padedant Generaliniam sekretoriui – vyriausiajam įgaliotiniui, pagal Europos Sąjungos sutarties 24 ir 38 straipsnius pradėti derybas su tam tikromis trečiosiomis šalimis, kad Europos Sąjunga su kiekviena iš jų pasirašytų susitarimą dėl keitimosi įslaptinta informacija saugumo procedūrų.

(2)	Gavusi įgaliojimus pradėti derybas pirmininkaujanti valstybė narė, padedant Generaliniam sekretoriui – vyriausiajam įgaliotiniui, susitarė su Norvegijos Karalyste dėl susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija saugumo procedūrų.

(3)	Susitarimas turėtų būti patvirtintas,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimas dėl keitimosi įslaptinta informacija saugumo procedūrų.

Susitarimo tekstas pridedamas prie šio sprendimo.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį, įgaliotą pasirašyti Susitarimą, kad jis taptų privalomas Europos Sąjungai.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

4 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2004 m. liepos 26 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

B. R. BOT

EUROPOS SĄJUNGOS

ir Norvegijos Karalystės susitarimas dėl keitimosi įslaptinta informacija saugumo procedūrų

EUROPOS SĄJUNGA,

toliau – ES,

atstovaujama

Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės,

NORVEGIJOS KARALYSTĖ,

toliau – Šalys,

ATSIŽVELGDAMOS Į TAI, kad ES ir Norvegijos Karalystė turi bendrus tikslus visais būdais sustiprinti savo saugumą ir užtikrinti savo piliečiams aukštą saugos lygį saugumo srityje,

ATSIŽVELGDAMOS Į TAI, kad ES ir Norvegijos Karalystė sutaria, kad reikėtų plėtoti tarpusavio konsultacijas ir bendradarbiavimą su saugumu susijusiais bendro intereso klausimais,

ATSIŽVELGDAMOS Į TAI, kad šiomis aplinkybėmis yra nuolatinis poreikis ES ir Norvegijos Karalystei keistis įslaptinta informacija;

PRIPAŽINDAMOS, kad visavertėms ir veiksmingoms konsultacijoms ir bendradarbiavimui gali būti reikalinga galimybė naudotis ES ir Norvegijos įslaptinta informacija bei medžiaga, taip pat ES ir Norvegijos Karalystei keistis įslaptinta informacija ir su ja susijusia medžiaga,

SUPRASDAMOS, kad tokiai galimybei ir keitimuisi įslaptinta informacija bei su ja susijusia medžiaga reikalingos atitinkamos saugumo priemonės,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Siekiant įgyvendinti tikslus visais būdais sustiprinti kiekvienos iš Šalių saugumą, šis Susitarimas taikomas bet kuria forma Šalių viena kitai teikiamai ar pasikeistai įslaptintai informacijai ar medžiagai.

2 straipsnis

Šiame Susitarime „įslaptinta informacija“ – bet kokia informacija (t. y. žinios, kurios gali būti perduodamos bet kokia forma) ar medžiaga, kurią, kaip nustatyta, reikia saugoti nuo neleistino atskleidimo ir kuri yra priskirta tokiai informacijai pagal saugumo klasifikaciją (toliau – įslaptinta informacija).

3 straipsnis

Šiame Susitarime ES – Europos Sąjungos Taryba (toliau – Taryba), Tarybos Generalinis sekretorius – vyriausiasis įgaliotinis ir Generalinis sekretoriatas bei Europos Bendrijų Komisija (toliau – Europos Komisija).

4 straipsnis

Kiekviena Šalis:

a)	saugo kitos Šalies suteiktą ar su kita Šalimi pasikeistą šio Susitarimo reglamentuojamą įslaptintą informaciją;

užtikrina, kad būtų išlaikyta informaciją teikiančios Šalies nustatyta suteiktos ar pasikeistos šio Susitarimo reglamentuojamos įslaptintos informacijos saugumo klasifikacija. Gaunančioji Šalis saugo įslaptintą informaciją pagal jos teisės aktuose dėl lygiavertę saugumo klasifikaciją turinčios informacijos ar medžiagos apsaugos išdėstytas nuostatas, kaip nustatyta saugumo priemonėse, kurių turi būti imtasi remiantis 11 ir 12 straipsniais;

c)	nenaudoja tokios šio Susitarimo reglamentuojamos įslaptintos informacijos kitais tikslais, išskyrus nustatytus informacijos teikėjo ir tuos, kuriais informacija suteikta ar ja pasikeista;

d)	be informacijos teikėjo išankstinio sutikimo neatskleidžia tokios šio Susitarimo reglamentuojamos įslaptintos informacijos trečiosioms šalims ar bet kuriai ES institucijai ar subjektui, neišvardytiems 3 straipsnyje.

5 straipsnis

1. Įslaptintą informaciją viena Šalis (informaciją teikiančioji Šalis) gali atskleisti arba teikti kitai Šaliai (gaunančiajai Šaliai) laikydamasi informacijos teikėjo kontrolės principo.

2. Teikiant informaciją gavėjams, kurie nėra šio Susitarimo Šalys, sprendimą dėl įslaptintos informacijos atskleidimo ar teikimo priima gaunančioji Šalis, gavusi informaciją teikiančiosios Šalies sutikimą, laikydamasi informacijos teikėjo kontrolės principo, kaip apibrėžta jos saugumą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

3. Įgyvendinant šio straipsnio 1 ir 2 dalis neleidžiamas bendrasis perdavimas, išskyrus atvejus, kai Šalys nustato ir suderina jų veiklos reikalavimus atitinkančią tvarką dėl tam tikrų kategorijų informacijos.

6 straipsnis

Visos šio Susitarimo 3 straipsnyje nurodytos Šalys ir visi jų subjektai turi saugumo organizaciją ir saugumo programas, paremtas Šalių saugumo sistemose įgyvendinamais tokiais pagrindiniais principais ir būtiniausiais saugumo standartais, kurie turi būti nustatyti remiantis 11 ir 12 straipsniais, kad būtų užtikrinta, jog šio Susitarimo reglamentuojamai įslaptintai informacijai būtų taikoma lygiaverčio lygio apsauga.

7 straipsnis

1. Šalys užtikrina, kad visų asmenų, kuriems vykdant jų oficialias pareigas yra būtina galimybė naudotis pagal šį susitarimą teikiama arba pasikeičiama įslaptinta informacija arba dėl kurių pareigų ar funkcijų ši galimybė gali būti suteikta, patikimumas būtų reikiamai patikrinamas prieš suteikiant jiems galimybę naudotis tokia informacija.

2. Patikimumo patikrinimo tvarka turi sudaryti sąlygas nustatyti, ar asmuo, atsižvelgiant į jo lojalumą ir patikimumą, gali naudotis įslaptinta informacija.

8 straipsnis

Šalys teikia savitarpio pagalbą šiuo Susitarimu reglamentuojamos įslaptintos informacijos saugumo ir bendro saugumo intereso reikalų srityse. 11 straipsnyje nurodytos institucijos vykdo abipuses saugumo konsultacijas ir patikrinimus saugumo priemonių, kurių turi būti imtasi remiantis 11 ir 12 straipsniais, veiksmingumui įvertinti pagal savo atsakomybės sritis.

9 straipsnis

1. Šiame Susitarime

ES atveju:

visa korespondencija siunčiama Tarybai šiuo adresu:

Council of the European Union

Chief Registry Officer

Rue de la Loi/Wetstraat, 175

B-1048 Brussels

Visą korespondenciją Tarybos vyriausiasis registracijos padalinio pareigūnas perduoda valstybėms narėms ir Europos Komisijai, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį.

Norvegijos Karalystės atveju:

visa korespondencija adresuojama Norvegijos užsienio reikalų ministerijos vyriausiajam registracijos padalinio pareigūnui ir perduodama per Norvegijos misiją prie Europos Sąjungos šiuo adresu:

Mission of Norway to the European Union

Registry Officer

Rue Archimède/Archimedesstraat 17

B-1000 Brussels

2. Išskirtinais atvejais korespondencija iš vienos Šalies, kuria gali naudotis tik tam tikri tos Šalies kompetentingi pareigūnai, organai ar tarnybos, dėl darbinių priežasčių gali būti adresuojama ir prieinama tik tam tikriems kitos Šalies kompetentingiems pareigūnams, organams ar tarnyboms, kurie yra konkrečiai nurodyti gavėjais, atsižvelgiant į jų kompetenciją ir laikantis būtinumo žinoti principo. Europos Sąjungos atveju tokia korespondencija perduodama per Tarybos vyriausiąjį registracijos padalinio pareigūną.

10 straipsnis

Norvegijos gynybos ministerija ir Tarybos bei Europos Komisijos generaliniai sekretoriai prižiūri šio Susitarimo įgyvendinimą.

11 straipsnis

Šiam Susitarimui įgyvendinti:

1)	Norvegijos nacionalinė saugumo tarnyba (NNST), veikianti Norvegijos vyriausybės vardu ir jai prižiūrint, yra atsakinga už saugumo priemonių dėl Norvegijos Karalystei pagal šį Susitarimą teikiamos įslaptintos informacijos apsaugos parengimą.

Tarybos Generalinio sekretoriato saugumo tarnyba (toliau – TGS saugumo tarnyba), vadovaujama Tarybos generalinio sekretoriaus ir jo vardu, veikianti Tarybos vardu ir jai prižiūrint, yra atsakinga už saugumo priemonių dėl Europos Sąjungai pagal šį Susitarimą teikiamos įslaptintos informacijos apsaugos parengimą.

3)	Europos Komisijos saugumo direktoratas, veikiantis Europos Komisijos vardu ir jai prižiūrint, yra atsakingas už saugumo priemonių dėl įslaptintos informacijos, kuri teikiama arba kuria keičiamasi pagal šį Susitarimą, apsaugos Europos Komisijoje ir jos patalpose parengimą.

12 straipsnis

Saugumo priemonėse, kurios pagal 11 straipsnį turi būti priimamos susitarus trims atitinkamoms tarnyboms, nustatomi šiuo Susitarimu reglamentuojamos įslaptintos informacijos abipusio saugumo užtikrinimo standartai. ES šiuos standartus tvirtina Tarybos saugumo komitetas.

13 straipsnis

11 straipsnyje nurodytos institucijos nustato tvarką, kurios reikia laikytis įrodžius arba įtarus šiuo Susitarimu reglamentuojamos įslaptintos informacijos neteisėtą atskleidimą.

14 straipsnis

Prieš Šalims viena kitai teikiant šiuo Susitarimu reglamentuojamą įslaptintą informaciją 11 straipsnyje nurodytos atsakingos saugumo institucijos turi patvirtinti, kad gaunančioji Šalis gali apsaugoti šiuo Susitarimu reglamentuojamą informaciją tokiu būdu, kuris atitiktų priemones, kurių turi būti imtasi pagal 11 ir 12 straipsnius.

15 straipsnis

Šis Susitarimas niekaip nekliudo Šalims sudaryti kitų susitarimų, susijusių su šiuo Susitarimu reglamentuojamos įslaptintos informacijos teikimu ar keitimusi ja, jei tokie susitarimai neprieštarauja šio Susitarimo nuostatoms.

16 straipsnis

Visi Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės nesutarimai, kylantys aiškinant ar taikant šį Susitarimą, sprendžiami Šalių derybų keliu.

17 straipsnis

1. Šis Susitarimas įsigalioja pirmą kito mėnesio dieną po to, kai Šalys praneša viena kitai apie šiuo tikslu būtinų vidaus procedūrų užbaigimą.

2. Bet kurios Šalies prašymu šis Susitarimas gali būti peržiūrėtas, svarstant galimus pakeitimus.

3. Bet koks šio Susitarimo pakeitimas sudaromas išskirtinai raštu ir bendru Šalių susitarimu. Jis įsigalioja įvykdžius šio straipsnio 1 dalyje nustatytą savitarpio pranešimo sąlygą.

18 straipsnis

Šį Susitarimą viena Šalis gali denonsuoti pateikdama kitai Šaliai raštišką denonsavimo pranešimą. Toks denonsavimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo dienos, kurią kita Šalis gauna pranešimą, tačiau tai neturi poveikio įsipareigojimams, jau kilusiems pagal šio Susitarimo nuostatas. Visų pirma pagal šį Susitarimą suteikta ar pasikeista visa įslaptinta informacija toliau saugoma laikantis šiame Susitarime išdėstytų nuostatų.

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Susitarimą.

Priimta 2004 m. lapkričio 22 d. Briuselyje dviem egzemplioriais, kurių kiekvienas sudarytas anglų kalba.

Europos Sąjungos vardu

Norvegijos Karalystės vardu

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 362

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	47 metai 2004m. gruodžio 9d.

Turinys		I Aktai, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		2004 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2090/2004, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą	1
	*	2004 m. gruodžio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2091/2004, dėl paprastųjų jūrų liežuvių žvejybos su Prancūzijos vėliava plaukiojančiais laivais sustabdymo	3
	*	2004 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2092/2004, nustatantis išsamias džiovintos jautienos be kaulų, kurios kilmės šalis yra Šveicarija, importo tarifų kvotos taikymo taisykles	4
		2004 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2093/2004, nustatantis kai kurių pieno ir pieno produktų sektoriaus produktų galimą kiekį pirmam 2005 m. pusmečiui pagal Bendrijos atidarytas kvotas, remiantis vien licencija	10
	*	2004 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2094/2004, atidarantis 10000 tonų kitais būdais apdirbtų avižų grūdų, klasifikuojamų KN kodu 11042298, tarifų kvotą	12
	*	2004 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2095/2004, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 581/2004, skelbiantį nuolatinį konkursą dėl grąžinamųjų išmokų už tam tikrų sviesto rūšių eksportą bei Reglamentą (EB) Nr. 582/2004, skelbiantį nuolatinį konkursą dėl grąžinamųjų išmokų už nugriebto pieno miltelių eksportą	14
	*	Pranešimas apie datą, nuo kurios bus taikomi 2004 m. vasario 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 422/2004, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo, 34 ir 35 punktai	16

Kvotos numeris	Kiekis (t)
09.4590	66 691,0
09.4591	5 300,0
09.4592	18 380,8
09.4593	5 200,0
09.4594	19 140,0
09.4595	7 500,0
09.4596	16 309,8
09.4599	6 470,3

Kvotos numeris	Kiekis (t)
09.4758	1 400,0

Kvotos numeris	Kiekis (t)
09.4660	3 555,8
09.4675	500,0

	II Aktai, kurių skelbti neprivaloma
	Komisija
*	2004/841/EB: 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos sprendimas, tyrimo, atliekamo remiantis EB sutarties 81 straipsniu, santrauka, byla COMP/A.38284/D2 – Société Air France/Alitalia Linee Aeree Italiane SpA (pranešta dokumentu Nr. K(2004) 1307)	17
*	2004/842/EB: 2004 m. gruodžio 1 d. Komisijos sprendimas, dėl įgyvendinimo taisyklių, kuriomis remdamosi valstybės narės gali leisti teikti į rinką sėklas, priklausančias veislėms, dėl kurių buvo pateiktos paraiškos jas įtraukti į žemės ūkio augalų rūšių veislių ar daržovių rūšių veislių nacionalinį katalogą (pranešta dokumentu Nr. K(2004) 4493) ( 1 )	21

	Aktai, priimti remiantis Europos Sąjungos sutarties V antraštine dalimi
*	2004 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimas 2004/843/BUSP, dėl Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimo dėl keitimosi įslaptinta informacija saugumo procedūrų sudarymo	28
	Europos Sąjungos ir Norvegijos Karalystės susitarimas dėl keitimosi įslaptinta informacija saugumo procedūrų	29

Kvotos numeris	Kiekis (t)
09.4155	1 100,0
09.4156	4 548,7

Kvotos numeris	Kiekis (t)
09.4781	2 425,0
09.4782	266,5