24.11.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 2003/2004

2004 m. spalio 21 d.

dėl Protokolo, nustatančio nuo 2003 m. gruodžio 3 d. iki 2007 m. gruodžio 2 d. žvejybos galimybes ir finansinę kompensaciją, numatytą Europos ekonominės bendrijos ir Mauricijaus salos Vyriausybės susitarime dėl žvejybos Mauricijaus vandenyse, sudarymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį kartu su 300 straipsnio 2 dalimi ir 300 straipsnio 3 dalies pirmąja pastraipa,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

kadangi:

(1)

Pagal Europos ekonominės bendrijos ir Mauricijaus salos Vyriausybės susitarimo dėl žvejybos Mauricijaus vandenyse (2) 12 straipsnio 3 dalį, Susitariančios Šalys protokolo taikymo laikotarpio pabaigoje vedė derybas siekdamos bendru sutarimu nustatyti protokolo sąlygas kitam laikotarpiui ir, tam tikrais atvejais, reikiamai iš dalies pakeisti ar papildyti Priedą.

(2)	Pasibaigus deryboms naujas protokolas, nustatantis nuo 2003 m. gruodžio 3 d. iki 2007 m. gruodžio 2 d. žvejybos galimybes ir finansinę kompensaciją, numatytą minėtame Susitarime, buvo parafuotas 2003 m. rugsėjo 11 d.

(3)	Bendrija suinteresuota šio protokolo patvirtinimu.

(4)	Žvejybos galimybių paskirstymo valstybėms narėms būdas turi būti nustatytas vadovaujantis tradiciniu žvejybos galimybių paskirstymu pagal žvejybos susitarimą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Protokolas, nustatantis nuo 2003 m. gruodžio 3 d. iki 2007 m. gruodžio 2 d. žvejybos galimybes ir finansinę kompensaciją, numatytą Europos ekonominės bendrijos ir Mauricijaus salos Vyriausybės susitarime dėl žvejybos Mauricijaus vandenyse, patvirtinamas Bendrijos vardu.

Protokolo tekstas pridedamas prie šio reglamento (3).

2 straipsnis

Protokole nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos taip:

—	tunus žvejojantiems seineriams: Prancūzija – 16, Ispanija – 22, Italija – 2, Jungtinė Karalystė – 1,

—	laivams, žvejojantiems dreifinėmis ūdomis: Ispanija – 19, Prancūzija – 23, Portugalija – 7,

—	laivams, žvejojantiems ūdomis: Prancūzija – 25 bruto tonos (brt) per mėnesį, skaičiuojant metinį vidurkį.

Jeigu šiomis valstybių narių paraiškomis licencijai gauti neišnaudojamos visos protokolu nustatytos žvejybos galimybės, Komisija gali svarstyti bet kurios kitos valstybės narės paraiškas licencijai gauti.

3 straipsnis

Valstybės narės, kurių laivai žvejoja pagal šį Susitarimą, praneša Komisijai apie Mauricijaus salos žvejybos zonoje sugautų kiekvienos rūšies žuvų kiekį pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 500/2001 (4).

4 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenis, įgaliotus pasirašyti Bendriją įpareigojantį protokolą.

5 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Liuksemburge, 2004 m. spalio 21 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

G. ZALM

(1) 2004 m. rugsėjo 15 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) OL L 159, 1989 6 10, p. 2.

(3) Žr. šio reglamento p. 3.

(4) OL L 73, 2001 3 15, p. 8.

PROTOKOLAS,

nustatantis nuo 2003 m. gruodžio 3 d. iki 2007 m. gruodžio 2 d. žvejybos galimybes ir finansinę kompensaciją, numatytą Europos Ekonominės Bendrijos ir Mauricijaus salos vyriausybės susitarime dėl žvejybos Mauricijaus vandenyse

1 straipsnis

1. Vadovaujantis Susitarimo 2 straipsniu, keturių metų laikotarpiui nuo 2003 m. gruodžio 3 d. suteikiamos tokios žvejybos galimybės:

—	tunus žvejojantiems seineriams: licencijos 41 laivui,

—	laivams, žvejojantiems dreifinėmis ūdomis: licencijos 49 laivams,

—	laivams, žvejojantiems ūdomis: licencijos 25 BRT per mėnesį, skaičiuojant metinį vidurkį.

2. Mauricijaus žvejybos zonoje teisę žvejoti turi tik Bendrijos laivai, turintys galiojančią licenciją, išduotą pagal šį protokolą ir laikantis priede aprašytų formalumų.

2 straipsnis

1. Pirmiau minėtu laikotarpiu nustatoma 487 500 eurų per metus finansinė kompensacija, nurodyta Susitarimo 6 straipsnyje.

2. Ši kompensacija padengia 6 500 tonų sugavimų Mauricijaus vandenyse per metus. Jei metinė Bendrijos laivo Mauricijaus vandenyse sužvejotų sugavimų suma viršija šį kiekį, tuomet pirmiau minėta kompensacija proporcingai padidinama, skaičiuojant po 75 eurus už kiekvieną papildomą sužvejotą toną. Tačiau bendra Bendrijos mokėtina finansinė kompensacija už tuną ir tunui giminingas rūšis negali viršyti pirmoje dalyje numatytos sumos dvigubo dydžio.

3. Pirmoji finansinės kompensacijos dalis, lygi 292 500 eurų per metus mokama į sąskaitą valstybės iždo vardu ir apie tai pranešama Europos Komisijos delegacijai Mauricijuje po šio protokolo įsigaliojimo. Pirma dalis sumokama ne vėliau kaip 2004 m. birželio 1 d., o kitos – lygiomis metinėmis dalimis iki kasmetinės protokolo įsigaliojimo dienos. Spręsti, kaip ši kompensacija naudojama, priklauso vien tik Mauricijaus kompetencijai.

4. Antroji finansinės kompensacijos dalis, lygi 195 000 eurų per metus, skiriama finansuoti priemones, nurodytas šio protokolo 3 straipsnyje.

3 straipsnis

1. Siekdamos užtikrinti subalansuotą ir atsakingą žvejybą abi Šalys dėl savitarpio interesų skatina partnerystę, kurios tikslai pirmiausia yra geriau išmanyti žvejybą ir biologinius resursus, žuvininkystės kontrolė, nepramoninės žvejybos, žuvininkystės bendruomenių ir mokymo vystymas.

2. Toliau minimos priemonės finansuojamos iš antrosios finansinės kompensacijos dalies, neviršijančios 195 000 eurų per metus, išskaidytos tokiu būdu:

a)	150 000 eurų mokslinėms ir techninėms programoms, skirtoms skatinti geresnį žuvininkystės ir esamų resursų Mauricijaus žvejybos zonoje išmanymą ir valdymą;

b)	30 000 eurų studijoms skirtoms stipendijoms ir praktinio mokymo kursams įvairiose mokslo, technikos ir ekonomikos srityse, susijusiose su žvejyba, ir dalyvavimui tarptautiniuose susitikimuose, susijusiuose su žvejyba;

c)	15 000 eurų stebėsenai, kontrolei ir priežiūrai, įskaitant Laivų stebėjimo sistemą (LSS).

3. 2 dalies a ir c punktuose paminėtos sumos suteikiamos Mauricijaus ministerijai atsakingai už žuvininkystę po to, kai ne vėliau nei 2004 m. birželio 1 d. pirmiesiems metams, o visiems kitiems metams – ne vėliau kaip balandžio 1 d. Europos Komisijai pateikiama išsami metinė programa, įskaitant tvarkaraštį, ir tikslai, kurių tikimasi iš konkrečių veiksmų, kurių imamasi dėl kiekvienos priemonės. Jos mokamos į sąskaitą valstybės iždo vardu ir apie tai pranešama Europos Komisijos delegacijai Mauricijuje po šio protokolo įsigaliojimo.

4. Suma, paminėta 2 dalies b punkte, suteikiama Mauricijaus ministerijai atsakingai už žuvininkystę ir sumokama kaip įprasta į kompetentingų Mauricijaus institucijų banko sąskaitas.

5. Mauricijaus ministerija atsakinga už žuvininkystę Europos Komisijos delegacijai Mauricijuje perduoda išsamią metinę ataskaitą apie šių priemonių įgyvendinimą ir pasiektus rezultatus ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo kasmetinės protokolo įsigaliojimo dienos. Komisijai paliekama teisė prašyti iš Mauricijaus institucijos atsakingos už žuvininkystę papildomos informacijos apie šiuos rezultatus ir peržiūrėti su tuo susijusius mokėjimus atsižvelgiant į realų priemonių įgyvendinimą.

4 straipsnis

Jeigu Bendrija laiku neatlieka 2 ir 3 straipsniuose numatytų mokėjimų Mauricijus gali sustabdyti šio protokolo taikymą.

5 straipsnis

Kai dėl sudėtingų aplinkybių, nepriskiriamų gamtos reiškiniams, žvejybinė veikla Mauricijaus žvejybos zonoje yra neįmanoma, Europos bendrija gali sustabdyti finansinio įnašo mokėjimą, prieš tai, jeigu įmanoma, abiem Šalims pasikonsultavus jungtiniame komitete, numatytame Susitarimo 8 straipsnyje.

Finansinio įnašo mokėjimas atnaujinamas, kai situacija tampa normali, prieš tai abiem Šalims pasikonsultavus jungtiniame komitete, numatytame Susitarimo 8 straipsnyje, ir patvirtinus, kad tikėtina, jog vėl bus galima normali žvejybinė veikla.

Licencijų Bendrijos laivams, suteiktų pagal Susitarimo 4 straipsnį, galiojimas pratęsiamas laikotarpiui, lygiam žvejybinės veiklos sustabdymo laikotarpiui.

6 straipsnis

Europos bendrijos ir Mauricijaus Vyriausybės susitarimo dėl žvejybos Mauricijaus vandenyse priedas panaikinamas ir pakeičiamas šio protokolo priedu.

7 straipsnis

Šis protokolas ir jo priedas įsigalioja jo pasirašymo dieną.

Jie taikomi nuo 2003 m. gruodžio 3 d.

PRIEDAS

Bendrijos laivų žvejybinės veiklos Mauricijaus vandenyse vykdymo sąlygos

1. Paraiška licencijai gauti ir licencijos išdavimo formalumai

Paraiškų licencijai gauti pateikimo ir jų išdavimo Bendrijos laivams, kad šie galėtų žvejoti Mauricijaus vandenyse, tvarka yra tokia:

Europos Komisija per Europos Komisijos delegaciją Mauricijuje pateikia Mauricijaus institucijai laivo savininko paraišką dėl kiekvieno laivo, norinčio žvejoti pagal šį Susitarimą, mažiausiai 20 dienų iki prašomo galiojimo laikotarpio pradžios. Paraiška pateikiama šiam tikslui skirtose Mauricijaus pateiktose formose, kurių pavyzdys yra 1 priedėlis.

b)	Kiekviena licencija išduodama laivo savininkui vienam nurodytam laivui. Europos Komisijos prašymu, licencija laivui gali, o force majeure atvejais turi būti pakeista licencija kitam Bendrijos laivui.

c)	Išduotas licencijas Mauricijaus institucijos pateikia Europos Komisijos delegacijai Mauricijuje.

Licencija visuomet turi būti laikoma laive. Tačiau kai Europos Komisijos pranešimas nusiunčiamas Mauricijaus institucijai apie išankstinį apmokėjimą, laivas įtraukiamas į sąrašą, prieš pranešant Mauricijaus žuvininkystės kontrolės institucijoms. Laukiant licencijos dokumento, gali būti suteikta faksu šio licencijos dokumento kopija; ši kopija, suteikianti laivui teisę žvejoti, turi būti laikoma laive iki kol bus gautas dokumento originalas.

e)	Mauricijaus institucija iki protokolo įsigaliojimo dienos praneša duomenis apie licencijos mokesčių mokėjimo tvarką, pirmiausia banko sąskaitos duomenis ir valiutą, kuri turi būti naudojama.

f)	Laivų savininkai pasiūlo ir paskiria agentą, kuris reziduoja Mauricijuje ir kurio įgaliojimai apima laivų savininkų atstovavimą bet kokiame teisminiame procese. Laivų savininkai praneša Mauricijaus institucijoms savo agento vardą, pavardę ir adresą.

2. Licencijų galiojimas ir mokesčių mokėjimas

1) Išankstiniai mokėjimai

Tunus žvejojantiems seineriams ir laivams, žvejojantiems dreifinėmis ūdomis, licencijos galioja vienerius metus. Jų galiojimas gali būti pratęsiamas.

Nustatomas 25 eurų mokestis už sugautą toną Mauricijaus vandenyse.

Tunus žvejojantiems seineriams licencijos išduodamos iš anksto sumokėjus 2 000 eurų metinę sumą iš anksto už kiekvieną seinerį, o tai atitinka mokesčius už 80 tonų metinių sugavimų Mauricijaus vandenyse.

Laivams, žvejojantiems dreifinėmis ūdomis, licencijos išduodamos iš anksto sumokėjus Mauricijui 1 550 eurų metinę sumą už daugiau nei 150 BRT laivą ir 1 100 eurų – už 150 BRT ar mažesnį laivą. Šios sumos atitinka mokesčius atitinkamai už 62 ir 44 sugavimų Mauricijaus vandenyse tonas.

Laivams, žvejojantiems ūdomis, licencijos galioja tris, šešis arba dvylika mėnesių. Mokestis nustatomas susiejant su BRT tokiu būdu: 80 eurų per metus už BRT pro rata temporis.

2) Galutinė ataskaita

Tunus žvejojantiems seineriams ir laivams, žvejojantiems dreifinėmis ūdomis kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje Europos Komisija paruošia galutines mokėtinų mokesčių ataskaitas, vadovaudamasi ataskaitomis apie sugavimą, parengtomis laivo savininko ir patvirtintomis mokslinio instituto, turinčio kompetenciją patvirtinti sugavimo statistiką, pavyzdžiui, IRD (Tyrimo ir vystymo institutas), IFREMER (Prancūzijos jūros tyrimų ir eksploatavimo institutas), IEO (Ispanijos okeanografijos institutas), IPIMAR (Nacionalinis žvejybos ir jūros institutas) ar bet kuri kita tarptautinė žuvininkystės organizacija Indijos vandenyno regione, kurią gali nurodyti Mauricijaus institucijos.

Ataskaita pateikiama Mauricijaus institucijoms ne vėliau nei kitų metų kovo 15 dieną. Mauricijaus institucija reaguoja per 30 dienų nuo ataskaitos pateikimo. Tuomet ataskaita pateikiama laivų savininkams.

Laivų savininkai įvykdo finansines prievoles per 30 dienų nuo ataskaitos gavimo.

Jei suma, mokėtina už realią žvejybinę veiklą, yra mažesnė už išankstinį mokėjimą, laivo savininkas neatgauna atitinkamos permokėtos sumos.

3. Perkrovimas

Laivai savo interesais turi teisę perkrauti sugavimą Mauricijuje.

Apie visus perkrovimus, vyksiančius Mauricijaus uostuose, Mauricijaus institucijoms pranešama prieš 48 valandas.

4. Sugavimų deklaracijos

Laivai, kuriems suteikta teisė žvejoti Mauricijaus vandenyse pagal šį Susitarimą pateikia Mauricijaus institucijai statistiką apie savo sugavimus ir šios statistikos kopiją – Europos Komisijos delegacijai Mauricijuje laikantis toliau išdėstytos tvarkos.

Tunus žvejojantys seineriai pildo žvejybos žurnalą, atitinkantį 2 priedėlyje esantį pavyzdį. Laivai, žvejojantys dreifinėmis ūdomis, pildo žvejybos žurnalą, atitinkantį 3 priedėlyje esantį pavyzdį. Laivai, žvejojantys ūdomis, pildo žvejybos žurnalą, atitinkantį 4 priedėlyje esantį pavyzdį.

Žvejybos žurnalai turi būti įskaitomai užpildyti ir pasirašyti laivo vado ar laivo savininkų asociacijos atstovo. Be to, juos turi pildyti ir laivai, kurie gavo licenciją, tačiau nežvejojo.

Žvejybos žurnalai turi būti pateikti Mauricijaus institucijai ne vėliau nei per 45 dienas po kiekvieno žvejybos ciklo.

5. Ryšiai

Laivai, didesni nei 50 BRT, ne vėliau nei viena valanda prieš įplaukdami ir (ar) išplaukdami iš Mauricijaus vandenų ir kas trys dienos, žvejodami Mauricijaus vandenyse, praneša radijo stočiai (jos pavadinimas, šaukinys ir dažnis nurodomas licencijoje), faksu (230 208 1929) arba elektroniniu paštu (fish@intnet.mu) savo padėtį ir laive esančio sugavimo kiekį.

6. Stebėtojai

Bet kuris laivas, didesnis nei 50 BRT, Mauricijaus institucijų reikalavimu, paima į laivą stebėtoją, kurį paskiria šios institucijos. Stebėtojui suteikiamos visos priemonės, būtinos pareigoms atlikti, kaip nurodyta toliau, įskaitant teisę patekti į patalpas ir susipažinti su dokumentais. Jis neturi būti laive ilgiau nei reikia laiko pareigoms įvykdyti. Buvimo laive laikotarpiu jam suteikiamas pareigūno statusas.

Buvimo laive metu jis tinkamai maitinamas ir apgyvendinamas. Stebėtojo atlyginimą ir socialines įmokas moka Mauricijaus institucijos.

Įlipimo uostas ir įlipimo sąlygos nustatomus bendru laivo savininko ar jo agento ir Mauricijaus institucijų susitarimu.

Jei laivas su jame esančiu stebėtoju iš Mauricijaus išplaukia iš Mauricijaus vandenų, imamasi visų priemonių užtikrinti, kad stebėtojas grįžtų į Mauricijų kaip įmanoma greičiau laivo savininko sąskaita.

Laivo savininkas per savo agentą moka Mauricijaus vyriausybei 14 eurų už kiekvieną stebėtojo praleistą dieną laive Mauricijaus žvejybos zonoje.

Patekęs į laivą, stebėtojas:

—	stebi laivo žvejybinę veiklą,

—	tikrina žvejybinę veiklą vykdančių laivų padėtį,

—	aprašo naudojamą žvejybos įrangą,

—	tikrina sugavimo Mauricijaus žvejybos zonoje duomenis, įrašytus į žvejybos žurnalą,

—	surašo veiklos ataskaitą, kuri perduodama Mauricijaus institucijai.

Būdamas laive, stebėtojas:

—	turi imtis visų tinkamų priemonių užtikrinti, kad sąlygos, kuriomis jis įlaipinamas į laivą ir jo buvimas laive nenutrauktų ar nekliudytų žvejybinei veiklai,

—	turi tausoti laive esančias medžiagas ir įrangą, laikytis laivui priklausančių dokumentų konfidencialumo.

7. Tikrinimas

Laivai taip pat įleidžia ir padeda įvykdyti pareigas bet kuriam kitam Mauricijaus pareigūnui, atsakingam už tikrinimą ir stebėseną.

8. Jūrininkų įdarbinimas

Dešimt Mauricijaus jūrininkų priimami į Bendrijos laivyną.

Su vietiniais jūrininkais, priimtais į Bendrijos laivus, sudaroma darbo sutartis tarp laivo savininko ar jo agento ir jūrininko ir (arba) jo profesinės sąjungos ar jo atstovo, palaikančio ryšius su kompetentingomis Mauricijaus institucijomis. Šios sutartys garantuoja jūrininkams teises naudotis socialinės apsaugos sistema, įskaitant gyvybės ir sveikatos draudimą bei draudimą nuo nelaimingų atsitikimų. Atlyginimo vietiniams jūrininkams sąlygos negali būti blogesnės nei vietinėms įguloms taikomos sąlygos ir bet kuriuo atveju ne blogesnės už TDO standartus.

Darbo sutarties egzempliorius gauna sutartį pasirašę asmenys ir Mauricijaus institucijos.

Kai darbo sutartis sudaroma su laivo savininko agentu, joje nurodoma laivo savininko pavardė ir laivo vėliavos valstybė.

Laivo savininkas užtikrina laive įdarbintiems vietiniams jūrininkams tokias gyvenimo ir darbo sąlygas, kurios atitinka Bendrijos jūrininkų turimas sąlygas.

Jei jūrininkai neįlaipinami į laivą, laivų savininkai moka vienkartinę sumą, lygią neįlaipintų jūrininkų atlyginimui per žvejybos ciklo laikotarpį Mauricijaus vandenyse. Jei žvejybos ciklas tęsiasi trumpiau nei vieną mėnesį, laivų savininkai turi sumokėti sumą, lygią vieno mėnesio atlyginimui.

9. Žvejybos zonos

Siekiant išvengti neigiamo poveikio mažo masto žvejybai Mauricijuje, Bendrijos tunus žvejojantiems seineriams ir laivams, žvejojantiems dreifinėmis ūdomis, neleidžiama būti penkiolikos jūrinių mylių atstumu nuo kranto ir trijų jūrinių mylių atstumu nuo bet kokio Mauricijaus pastatyto žvejybinio įrenginio, kurio geografinė padėtis pranešama laivo savininko atstovams ar agentams.

Laivams, žvejojantiems ūdomis, leidžiama žvejoti tik tradicinėse zonose, būtent Sudano krante ir Rytų Sudano krante.

10. Tiekimas tunų konservavimo pramonei

Tunus žvejojantys Bendrijos laivai siekia parduoti dalį sugavimo Mauricijaus tunų konservavimo pramonei kaina, kuri bus nustatyta bendru Bendrijos laivų savininkų ir Mauricijaus tunų konservavimo pramonės savininkų susitarimu.

11. Sankcijos

Nepaisant bet kokių sankcijų, numatytų Mauricijaus teisėje, už bet kokį šio protokolo ir Priedo ar Mauricijaus teisės aktų numatytų sąlygų nesilaikymą atitinkamo laivo žvejybos licencija gali būti sustabdyta, atšaukta ar nepratęsta. Prieš taikydamos bet kurią iš šių sankcijų, Mauricijaus institucijos deramai atsižvelgia į pažeidimo sunkumą ir taiko proporcingumo principą. Žvejybos licencijos sustabdymas ar atšaukimas bus laikomas force majeure taikant 1 dalies b punktą dėl paraiškų licencijai gauti ir licencijos išdavimo formalumų.

Europos Komisijos delegacijai ir laivo savininko agentui Mauricijuje per 24 valandas pranešama apie bet kokį licencijos sustabdymą, atšaukimą ar nepratęsimą, trumpai aprašant su tuo susijusius faktus.

12. Procedūra laivo sulaikymo atveju

1) Informacijos perdavimas

Už žuvininkystę atsakinga Mauricijaus institucija raštu per 48 valandas praneša Europos Komisijos delegacijai Mauricijuje ir vėliavos valstybei apie bet kokio laivo su Bendrijos valstybės narės vėliava, žvejojančio Mauricijaus vandenyse pagal Žvejybos susitarimą, sulaikymą ir pateikia trumpą ataskaitą apie tokio sulaikymo aplinkybes ir priežastis. Delegacija ir vėliavos valstybė informuojama apie bet kokius pradėtus procesus ir taikomas nuobaudas.

2) Laivo sulaikymo sureguliavimas

Pagal žuvininkystės teisės aktus ir susijusius reglamentus, pažeidimai gali būti sureguliuoti:

a)	kompromiso būdu – tuo atveju baudos dydis nustatomas pagal Mauricijaus teisės aktus, numatančius mažiausias ir didžiausias baudas;

b)	arba, jei kompromisas neįmanomas, – teisminiu būdu, pagal Mauricijaus teisę.

3) Laivas paleidžiamas ir jo įgulai suteikiama teisė išvykti iš uosto:

a)	tuoj po to, kai kompromiso būdu nustatyta prievolė įvykdoma, pateikus atsiskaitymo kvitą;

b)	pateikus įrodymus, kad banke yra užstatas, galiojantis iki teisminio proceso pabaigos.

1 priedėlis

UŽSIENIO ŽVEJYBOS LAIVO LICENCIJOS PARAIŠKA

Pareiškėjo vardas ir pavardė (pavadinimas): …

Pareiškėjo adresas: …

Laivo frachtuotojo vardai ir pavardės (pavadinimai), jei skiriasi nuo pirmiau nurodyto: …

Agento Mauricijuje vardas, pavardė ir adresas: …

Laivo pavadinimas: …

Laivo tipas: …

Registracijos valstybė: …

Uostas ir registracijos numeris: …

Žvejybos laivo išoriniai identifikavimo ženklai: …

Radijo šaukinys ir dažnis: …

Laivo fakso numeris: …

Laivo ilgis: …

Laivo plotis: …

Variklio tipas ir galia: …

Bendrasis registruotas laivo tonažas: …

Grynasis registruotas laivo tonažas: …

Mažiausia įgula: …

Naudojamas žvejybos būdas: …

Siūlomos žuvų rūšys: …

Prašomas galiojimo laikotarpis: …

Tvirtinu, kad pirmiau nurodyta informacija yra teisinga.

Data: … Parašas: …

2 priedėlis

3 priedėlis

4 priedėlis

ŽVEJYBA ŪDOMIS

Laivo pavadinimas:
Valstybė (vėliava):

Variklio galia:
Bendrasis tonažas:

Mėnuo Metai

Žvejybos būdas:
Iškrovimo uostas:

Data

Žvejybos rajonas

Valandų skaičius

Žvejybos valandų skaičius

Žuvų rūšys

Ilguma

Platuma

Iš Viso

10/

11/

12/

13/

14/

15/

16/

17/

18/

19/

20/

21/

22/

23/

24/

25/

26/

27/

28/

29/

30/

31/

IŠ VISO

24.11.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/18

KOMISIJOS REKOMENDACIJA

2004 m. spalio 4 d.

dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų produktų bei juose esančių medžiagų mėginių ėmimo ir aptikimo techninių gairių remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1830/2003

(Tekstas svarbus EEE)

(2004/787/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 211 straipsnio antrą įtrauką,

kadangi:

(1)

2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo, iš dalies keičiantis Direktyvą 2001/18/EB (1), nustato sistemą, kaip informacija turi būti perduodama tarp operatorių ir saugoma kiekvienu produktų, savo sudėtyje turinčių arba sudarytų iš genetiškai modifikuotų organizmų (toliau – GMO) arba maisto produktų ir pašarų, pagamintų iš GMO, pateikimo į rinką etapu, tačiau nereikalauja, kad operatoriai kiekvienu produktų pateikimo į rinką etapu paimtų bandinius ir ištirtų, ar produktuose nėra GMO arba iš GMO pagamintų medžiagų.

(2)	Pagal Reglamento (EB) Nr. 1830/2003 9 straipsnio 1 dalį valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų atliekamos reikiamos inspektavimo ir kontrolės priemonės, įskaitant bandinių patikrinimą ir bandymus (kiekybinius ir kokybinius), skirtos užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento.

(3)	Reglamento (EB) Nr. 1830/2003 9 straipsnio 2 dalyje reikalaujama nustatyti GMO ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų bandinių ėmimo ir bandymo technines gaires, kurios padėtų koordinuotai įgyvendinti minėtas inspektavimo ir kontrolės priemones.

(4)	Šios gairės turėtų būti taikomos produktams, turintiems pateikimo į rinką leidimus, nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB (2) 4 straipsnio 5 dalies Europos Sąjungoje neleistinų GMO atžvilgiu.

(5)	Siekiant tinkamo GMO arba iš jų pagamintų medžiagų aptikimo pasikliautinumo lygio, bandiniai turėtų būti imami ir atitiktis nustatoma naudojant išsamius mokslinius ir statistinius protokolus.

(6)	Rengiant minėtas gaires, buvo konsultuojamasi su komitetu, įsteigtu pagal direktyvos 2001/18/EB 30 straipsnį, ir buvo atsižvelgta į nacionalinių kompetentingų institucijų, Nuolatinio maisto saugos ir gyvūnų sveikatos komiteto bei Bendrijos etaloninės laboratorijos darbą.

(7)

Tais atvejais, kai genetiškai nemodifikuotų sėklų ar kitos augalų dauginamosios medžiagos siuntos turi atitikti neesminio arba techniškai neišvengiamo genetiškai modifikuotų sėklų ar kitos augalų daiginamosios medžiagos kiekio standartus, remiantis specifiniais sėklų ar kitos augalų dauginamosios medžiagos įstatymais, turėtų būti parengtas teisiškai įpareigojantis protokolas, skirtas bandinių ėmimui ir bandymui, siekiant nustatyti genetiškai modifikuotų sėklų ar kitos augalų dauginamosios medžiagos buvimą, ir kuriame pateikti elementai taip pat naudojami, jei reikia, imant kitų GM javų rūšių, kurios nėra numatytos anksčiau minėtuose įstatymuose, bandinius ir juos tiriant,

REKOMENDUOJA:

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

Kad būtų išpildyti Reglamento (EB) Nr. 1830/2003 9 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, valstybės narės turėtų atsižvelgti į:

a)	tai, ar ankstesni operatorių duomenys atitinka reikiamus teisės aktus;

b)	bet kokios operatorių atliktos kontrolės patikimumą;

c)	atvejus, kai įtariama, jog nesilaikoma įstatymų;

d)	priemonių, atitinkančių tam tikrus norimus tikslus, naudojimą, ypač atsižvelgiant į įgytą patirtį;

e)	atliekamo patikrinimo įvairiapusiškumo laipsnį bei tiekimo grandinės vietą, kurioje patikrinimas atliekamas.

2.	Valstybinę kontrolę reikėtų atlikti be išankstinio įspėjimo, išskyrus atvejus, kai operatorių būtina įspėti iš anksto.

3.	Valstybinė kontrolė atliekama bet kuriuo produktų, kuriuose yra arba gali būti GMO, arba iš GMO pagamintų maisto ir pašarų gamybos, perdirbimo, sandėliavimo, paskirstymo etapu, taip pat ir importuojant (3).

4.	Produktų, skirtų eksportuoti už Bendrijos ribų, ir produktų, skirtų pateikti į rinką Bendrijoje, valstybinė kontrolė nesiskiria.

Operatoriai, iš kurių produktų imami ir tiriami bandiniai, turėtų gauti teisę prašyti pateikti antrą nuomonę. Priverstinio vykdymo ir arbitražo tikslais oficialios įstaigos turėtų surinkti pakankamą priešpriešinių bandinių skaičių, kad galėtų užtikrinti operatorių teisę paduoti apeliaciją bei pateikti antrą nuomonę, kaip reikalaujama nacionaliniuose įstatymuose.

6.	Be gairėse rekomenduojamų bandinių ėmimo strategijų, gali būti taikomos ir joms alternatyvios strategijos.

7.	Be gairėse rekomenduojamų tyrimo strategijų, gali būti taikomos ir joms alternatyvios strategijos, jei tokie metodai yra patvirtinti Bendrijos etaloninėje laboratorijoje, įsteigtoje pagal Reglamentą (EB) 1829/2003.

Nepažeidžiant ES įstatymuose, kurie reglamentuoja maisto produktų, pašarų ir kitą kontrolę, nustatytų specialių reikalavimų, o ypač Direktyvos 95/53/EB, nustatančios principus, reglamentuojančius gyvūnų mitybos srityje atliekamų oficialių patikrinimų organizavimą, Direktyvos 70/373/EEB dėl Bendrijos mėginių paėmimo ir analizės metodų, taikomų valstybinei pašarų kontrolei, įvedimo, Direktyvos 89/397/EEB dėl oficialios maisto produktų kontrolės ir Direktyvos 93/99/EEB dėl papildomų oficialios maisto produktų kontrolės priemonių, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad valstybinė kontrolė būtų atliekama taip, kad būtų įgyvendinti Reglamente (EB) Nr. 1830/2003 nustatyti tikslai.

II. SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAI

Siunta apibrėžiama kaip atskiras ir konkretus medžiagos kiekis.

Toliau pateikiami apibrėžimai, kuriuose atsižvelgiama į siuntą sudarančios medžiagos rūšį ir kurie yra suderinti su Tarptautine sėklų tyrimų asociacija (ISTA), standartais ISO 6644 ir 13690 bei Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) (Tarptautiniais fitosanitarijos priemonių standartais):

Sėklų siunta – nustatytas fiziškai atpažįstamų ir vienodų sėklų kiekis, neviršijantis sėklų direktyvose apibrėžto maksimalaus siuntos kiekio ir sudarantis visą siuntą arba jos dalį.

Kitos augalų dauginamosios medžiagos siunta – produktų, kuriems būdinga vienoda sudėtis, kilmė ir kt., vienetų skaičius, neviršijantis kitos augalų dauginamosios medžiagos direktyvose apibrėžto maksimalaus siuntos kiekio ir sudarantis visą siuntą arba jos dalį.

Maisto produktų ir pašarų siunta – vienu metu išsiųstas arba gautas produkto kiekis, nurodytas tam tikroje sutartyje arba siuntimo dokumente.

b)	Taškinis bandinys – nedidelis vienodas produkto kiekis, paimtas iš visos siuntos kiekviename atskirame atrankos taške (statiška atranka), arba iš produktų srauto per nurodytą laiko tarpą (bandinių ėmimas iš cirkuliuojančių produktų).

c)	Saugomas taškinis bandinys – taškinis bandinys, saugomas tam tikrą laiką vėlesniems tyrimams.

d)	Jungtinis bandinys – produkto kiekis, gautas sujungus ir sumaišius iš tam tikros siuntos paimtus taškinius bandinius.

e)	Laboratorinis bandinys – iš jungtinio bandinio paimtas produkto kiekis, skirtas tyrimams ir bandymams laboratorijoje.

f)	Analizinis bandinys – homogenizuotas laboratorinis bandinys, kurį sudaro visas laboratorinis bandinys arba jo dalis.

g)	Priešpriešinis bandinys – bandinys, saugomas tam tikrą laiką priverstinio vykdymo ar arbitražo tikslais.

h)	GM DNR procentinė dalis – procentinis GM-DNR kopijų skaičiaus ir tiksliniam taksonui būdingų DNR kopijų skaičiaus santykis, apskaičiuotas haploidinių genomų atžvilgiu.

III. BANDINIŲ ĖMIMO PROTOKOLŲ TAISYKLĖS

1.	Inspektuodamos ir kontroliuodamos, ar operatoriai laikosi Reglamento (EB) Nr. 1830/2003 4 ir 5 straipsnių, valstybės narės turėtų atsižvelgti į produktų, savo sudėtyje turinčių, sudarytų arba pagamintų iš GMO, bandinių ėmimo protokolų gaires.

2.	Bendrijos etaloninė laboratorija, įsteigta Reglamentu (EB) Nr. 1829/2003, ir į Europos GMO laboratorijų tinklą (toliau – ENGL) paskirtos nacionalinės laboratorijos teiks tolesnį orientavimą ir paramą dėl bandinių ėmimo metodų, patenkančių į šios rekomendacijos taikymo sritį.

3.	GMO kiekiui įvertinti turėtų būti naudojamos suderintos bandinių ėmimo procedūros. Šios procedūros turėtų būti taikomos sėkloms, kitoms augalų dauginamosioms medžiagoms, maistui, pašarams bei žemės ūkio produktų siuntoms.

Toliau pateikiamos bandinių ėmimo procedūros apibūdinamos siekiant užtikrinti, kad surinkti ir ištirti bandiniai yra paimti iš skirtingų rūšių tiriamųjų produktų. Kadangi bandinių ėmimo protokolai dėl GM sėklų ir kitos augalų dauginamosios medžiagos buvimo sėklų siuntose turėtų būti parengiami pagal specialius sėklų ir kitos augalų dauginamosios medžiagos įstatymus, birių produktų, maisto produktų bei pašarų bandinių ėmimo strategijos yra aptariamos skyriuose, kuriuose atsižvelgiama į specifines produktų savybes.

IV. BANDINIŲ ĖMIMO PROTOKOLAI

1. Bandinių ėmimas iš sėklų ir kitos augalų dauginamosios medžiagos siuntos

Šiame skyriuje aptariamas genetiškai modifikuotų sėklų ir kitos augalų dauginamosios medžiagos aptikimas nemodifikuotų rūšių sėklų ar kitos augalų dauginamosios medžiagos ar jų klonų siuntose bei dėl transformacijos, išskyrus transformaciją, kuri numatyta GM rūšies sėklų ar kitos augalų dauginamosios medžiagos, ar jų klonų siuntai, susidarančių GM sėklų ar augalų dauginamosios medžiagos aptikimas.

Bandiniai turėtų būti paimti pagal galiojančius tarptautinius metodus ir, jei reikia, iš tokio svorio siuntų, kaip nurodoma Tarybos direktyvose 66/401/EEB, 66/402/EEB, 68/193/EEB, 92/34/EEB, 98/56/EEB, 1999/105/EB, 2002/54/EB, 2002/55/EB, 2002/56/EB, 2002/57/EB. Sėklų ir kitos augalų dauginamosios medžiagos bandinių ėmimo bendrieji principai ir metodai turėtų remtis Tarptautinės sėklų tyrimų asociacijos (ISTA) taisyklėmis bei asocijuotu ISTA sėklų bandinių ėmimo vadovu.

Sėkloms ir kitai augalų dauginamajai medžiagai taikomos bandinių ėmimo ir bandymų procedūros turėtų atitikti specifiniuose sėklų ir kitos dauginamosios medžiagos įstatymuose nustatytus reikalavimus dėl statistinės rizikos. Sėklų ar kitos augalų dauginamosios medžiagos siuntos kokybės lygis ir susijęs statistinis neapibrėžtumas apibūdinamas pagal genetiškai modifikuotiems organizmams nustatytą ribą ir yra susijęs su procentiniu GM DNR kopijų skaičiaus ir tiksliniam taksonui būdingų DNR kopijų skaičiaus santykiu apskaičiuotu haploidinių genomų atžvilgiu.

2. Birių žemės ūkio produktų bandinių ėmimas

Bandinių ėmimo protokolas yra paremtas dvipakope procedūra, kuri leidžia, jei reikia, nustatyti GMO kiekio lygius bei su jais susijusį neapibrėžtumą, pateikiamą kaip standartinis nuokrypis (SN), nesudarant prielaidos apie galimą GMO įvairiarūšiškumą.

Tam, kad būtų galima įvertinti SN, pirmiausia reikia paruošti jungtinį bandinį ir ištirti, ar išvestiniame analiziniame bandinyje nėra GM medžiagos. Jei gautas analitinis rezultatas yra artimas nustatytai ribai (± 50 % jos vertės), atskirų saugomų taškinių bandinių analizę rekomenduojama naudoti nustatant susijusį neapibrėžtumą.

Būtina atsižvelgti į šiuos dokumentus:

a)	standartą ISO 6644 (2002);

b)	standartą ISO 13690 (1999);

c)	standartą ISO 5725 (1994);

d)	standartą ISO 2859 (1985);

e)	standartą ISO 542 (1990).

2.1. Birių žemės ūkio produktų siuntų bandinių ėmimo protokolas

Rekomenduojama birių produktų (grūdų, aliejinių augalų sėklų) bandinių ėmimą atlikti pagal standartuose ISO 6644 ir 13690 pateiktus bendruosius bandinių ėmimo principus ir metodus. Cirkuliuojančių produktų atveju, bandinių ėmimo laikotarpis pagal standartą ISO 6644 turėtų būti apibrėžtas kaip visas išėmimo laikas arba bendras taškinių bandinių skaičius. Statiškos atrankos atveju, taškiniai bandiniai turėtų būti surenkami tam tikruose atrankos taškuose. Tokie atrankos taškai turėtų būti vienodai paskirstomi po visą siuntos kiekį pagal standarte ISO 13690 aprašytas taisykles. Taškinių bandinių ar atrankos taškų skaičius (kai paimami taškiniai bandiniai, skirti jungtiniams bandiniams sudaryti, ir saugomi taškiniai bandiniai) nustatomas pagal siuntos svorį:

Siuntos svoris, t	Jungtinio bandinio svoris, kg	Taškinių bandinių skaičius
≤ 50	5	10
100	10	20
250	25	50
≥ 500	50	100

Jei siunta sveria nuo 50 iki 500 tonų, jungtinio bandinio svoris turėtų sudaryti 0,01 % bendro siuntos svorio. Jei siunta sveria mažiau nei 50 tonų, jungtinio bandinio svoris turėtų būti 5 kg. Jei siunta sveria daugiau nei 500 tonų, jungtinio bandinio svoris turėtų būti 50 kg. Kiekviename atrankos intervale (sisteminė atranka) arba atrankos taške (statiška atranka) turėtų būti surenkamas 1 kg svorio taškinis bandinys ir padalijamas į dvi dalis po 0,5 kg: viena dalis turėtų būti pridedama ruošiant jungtinį bandinį, kita – laikoma kaip saugomas taškinis bandinys.

Stambesnių už grūdus medžiagų (pvz., vaisių, šakniastiebių, bulvių) bandinių ėmimas turėtų būti atliekamas pagal standartą ISO 2859. Aliejinių augalų sėklų bandinių ėmimas turėtų būti atliekamas pagal standartą ISO 542.

2.2. Analizinių bandinių paruošimo protokolas

Rekomenduojamas daugiapakopis protokolas, siekiant sumažinti sąnaudas ir padidinti statistinę reikšmę pagal iš anksto nustatytus priėmimo lygius.

Iš pradžių taškiniai bandiniai, surinkti pagal 2.1 poskyrį, yra sujungiami ir kruopščiai sumaišomi pagal standartuose ISO 13690 ir 6644 nurodytas procedūras, kad sudarytų jungtinį bandinį.

Jungtinis bandinys naudojamas analiziniam bandiniui sudaryti pagal standartuose ISO 13690 ir 6644 nurodytas procedūras, ir tiriamas, siekiant nustatyti, ar jame nėra GMO pagal „analizinio bandymo protokolus/bandymo metodus“, kurie aptariami V skyriuje. Jei šios analizės rezultatas artimas nustatytai ribai (riba ± 50 % jos vertės), gali reikėti įvertinti susijusį neapibrėžtumą (protokolas šiam neapibrėžtumui apskaičiuoti numatytas 2.3 poskyryje).

2.3. Protokolas neapibrėžtumui apskaičiuoti

Jei yra 20 arba mažiau saugomų taškinių bandinių, kaip būna mažesnių siuntų atveju, visi bandiniai turėtų būti analizuojami atskirai, ir reikėtų priimti sprendimą dėl ženklinimo.

Jei saugomų taškinių bandinių yra daugiau nei 20, 20 bandinių turėtų būti atsitiktinai atrenkama ir atskirai tiriama, ar juose nėra GMO. Iš šių 20 bandinių gauti analiziniai rezultatai naudojami GMO kiekiui siuntoje bei susijusiam neapibrėžtumui, kuris pateikiamas kaip standartinis nuokrypis (SN), nustatyti. Jei šis su 20 bandinių analize susijęs neapibrėžtumas yra priimtinas, papildoma likusių saugomų taškinių bandinių analizė nebūtina. Jei susijusio neapibrėžtumo lygis nėra priimtinas, būtina atlikti papildomą likusių saugomų taškinių bandinių analizę.

Papildomų bandinių, kurie turi būti tiriami, skaičius turėtų būti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į pagal 20 pradinių bandinių nustatytą neapibrėžtumo lygį.

Nuoseklus analizinis procesas nutraukiamas esant vienam arba abiem iš šių atvejų:

—	apskaičiuotas GMO kiekis siuntoje (vidutinis GMO kiekis ištirtuose saugomuose taškiniuose bandiniuose) yra didesnis arba mažesnis už nustatytą ribą ± 50 % jos vertės,

—	su įvertintu GMO kiekiu siuntoje susijęs neapibrėžtumas pasiekia priimtiną lygį (± 50 % vidutinio analizinio rezultato).

Ištyrus visus bandinius, priimamas sprendimas dėl ženklinimo.

2.4. Maisto ir pašarų produktų siuntų bandinių ėmimo protokolas

Iš anksto supakuotų maisto produktų ir pašarų bandinių ėmimas turėtų būti vykdomas standarte ISO 2859 aprašyta tvarka.

Iš anksto nesupakuotų maisto produktų ir pašarų bandinių ėmimas turėtų būti vykdomas pagal 2.1 poskyryje aprašytą protokolą.

V. ANALIZINIO BANDYMO PROTOKOLAI/BANDYMO METODAI

1. Bendrijos etaloninė laboratorija, įsteigta Reglamentu (EB) Nr. 1829/2003, ir į ENGL paskirtos nacionalinės laboratorijos teiks tolesnį orientavimą ir paramą dėl bandymo metodų, patenkančių į šios Rekomendacijos taikymo sritį.

2. Reikalavimai laboratorijoms

Valstybių narių laboratorijos, tyrimus atliekančios pagal šią rekomendaciją, turėtų būti akredituotos pagal EN ISO/IEB 17025/1999 arba patvirtintos pagal atitinkamą programą ir turėtų reguliariai dalyvauti kvalifikacijos patikrinimo programose, kurias rengia arba koordinuoja nacionaliniu arba tarptautiniu mastu pripažintos laboratorijos ir (arba) valstybinės, tarptautinės organizacijos.

Pagal šią rekomendaciją tyrimui pateikiami maisto produktai turėtų būti pateikti laboratorijoms, atitinkančioms Direktyvos 93/99/EEB 3 straipsnio nuostatas.

Analizinis bandinių tyrimas turėtų būti atliekamas laikantis Europos standarto projekte prEN ISO 24276:2002 pateiktų bendrųjų laboratorijos ir procedūrinių reikalavimų.

3. Analizinio bandinio paruošimas

Imant bandinius, siekiama gauti tipinį homogenišką laboratorinį bandinį išvengiant antrinės taršos. Valstybės narės turėtų taikyti Europos standartų projektus prEN ISO 24276:2002 ir prEN ISO 21571:2002, kuriuose nurodomos laboratorinių bandinių homogenizavimo, laboratorinio bandinio sumažinimo iki tiriamojo bandinio, tiriamojo bandinio paruošimo ir tikslinės analizės ėmimo strategijos.

Sėklų bandiniai turėtų būti imami pagal ISTA Tarptautines sėklų tyrimo taisykles. Augalų dauginamosios medžiagos bandiniai turėtų būti imami taikant galiojančius tarptautinius metodus.

4. Analiziniai tyrimai

Remiantis sukauptomis mokslo žiniomis, visų GMO arba iš jų pagamintos maisto produktų ar pašarų medžiagų, kurias buvo leista pateikti į rinką, aptikimas ir kiekio nustatymas turėtų būti atliekamas taikant daugiau nei vieną metodą.

Tikėtina, jog taikant keletą tyrimo būdų gauti rezultatai bus vienodai patikimi. Tokie tyrimo būdai gali būti vienas iš toliau pateiktų metodų arba jų derinys:

a)	kokybiniai metodai, kurie gali būti taikomi atsižvelgiant į atvejus, modelius arba genetinius elementus;

b)	kiekybiniai metodai, kurie gali būti taikomi atsižvelgiant į atvejus, modelius arba genetinius elementus.

Vertėtų pradėti nuo atrankos metodo, kuriuo nustatoma, ar produkte yra GMO. Jei rezultatas teigiamas, genetiniam modeliui ir (arba) transformacijai taikomi specifiniai metodai. Jei rinkoje yra tą patį genetinį modelį turinčių, tačiau skirtingų GMO, rekomenduojama taikyti atskiro atvejo metodą. Kiekybinės analizės rezultatai turėtų būti išreiškiami procentiniu GM DNR kopijų skaičiaus ir tiksliniam taksonui būdingų DNR kopijų skaičiaus santykiu, apskaičiuotu haploidinių genomų atžvilgiu. Kai tik įmanoma, laboratorijos turėtų taikyti metodą, įteisintą remiantis tarptautiniu mastu pripažintais kriterijais (pvz., ISO 5725/1994 arba Tarptautinės teorinės ir taikomosios chemijos sąjungos (IUPAC) darniuoju protokolu), bei naudoti sertifikuotą pamatinę medžiagą.

Atnaujintas įteisintų metodų sąrašas, įskaitant ir įteisintus metodus, paskelbtus Codex Alimentarius, pateikiamas adresu http://biotech.jrc.it.

5. Įteisintų metodų nebuvimas

Tokiu atveju, kai nėra įteisintų metodų, pavyzdžiui, GMO buvimui nustatyti, valstybių narių laboratorijose metodai turėtų būti įteisinami pagal tarptautiniu mastu pripažintus kriterijus. Jei tiriamajai matricai nėra jokio įteisinto metodo, rekomenduojama pasirinkti panašiai matricai ar žaliavai įteisintą metodą iš duomenų bazės, esančios adresu http://biotech.jrc.it. Prieš įteisinant šį metodą, būtina patikrinti jo veiksmingumą tiriamajai matricai.

6. Tyrimų rezultatų apskaičiavimas ir aiškinimas

Kokybinių metodų atveju aptikimo riba (LOD) yra žemiausias analizių, kurias galima patikimai nustatyti žinant taksono genomų kopijų skaičių, lygis.

Kiekybinių metodų atveju, kiekio riba (LOQ) yra žemiausias analizių, kurias galima patikimai nustatyti žinant taksono genomų kopijų skaičių, lygis. Kiekybinės analizės rezultatai turėtų būti pateikiami kaip GM DNR kopijų skaičiaus ir tiksliniam taksonui būdingų DNR kopijų skaičiaus santykis, apskaičiuotas haploidinių genomų atžvilgiu. Jei GM tikslinės sekos kiekis yra žemesnis už kiekio ribą (LOQ), rezultatus būtina pateikti kokybiniu požiūriu.

Rezultatus rekomenduojama aiškinti remiantis Europos standarto projekte prEN ISO 24276:2002 pateiktomis instrukcijomis.

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Bandinių ėmimo ir aptikimo metodika, įskaitant susijusius protokolus ir dokumentus, ir toliau turėtų būti rengiama bei tobulinama, atsižvelgiant į visus ribos ir ribinės vertės pasikeitimus, nustatytus pagal Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 12, 24 ir 47 straipsnius, Direktyvos 2001/18/EB 21 straipsnio 2 ir 3 dalis ir kitus Bendrijos teisės aktus, į Reglamento (EB) Nr. 1830/2003 12 straipsnyje numatytą ataskaitą apie šio reglamento įgyvendinimą, technikos pažangą ir tarptautinių forumų rezultatus.

Priimta Briuselyje, 2004 m. spalio 4 d.

Komisijos vardu

Margot WALLSTRÖM

Komisijos narys

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 24.

(2) OL L 106, 2001 4 17, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1830/2003.

(3) Pagal Reglamento (EB) Nr. 1830/2003 9 straipsnio 3 dalį atitinkama informacija apie GMO, kurie yra neleistini ES, turėtų būti pateikiama centriniame registre (kai tokia informacija turima).

24.11.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/27

EESRK DARBO TVARKOS TAISYKLIŲ KODIFIKUOTA REDAKCIJA

(Galioja nuo 2004 m. spalio 24 d.)

(2004/788/EB, Euratomas)

Šią redakciją sudaro:

—	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto darbo tvarkos taisyklės, priimtos 2002 m. liepos 17–18 d. plenarinės sesijos metu (OL L 268, 2002 m. spalio 4 d.), kurios įsigaliojo 2002 m. rugpjūčio 1 d., pagal 78 taisyklę,

—

ir šie pakeitimai:

1)	2003 m. vasario 27 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto daliniai pakeitimai;

2)	2004 m. kovo 31 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto daliniai pakeitimai.

Šią redakciją, kuri sujungia skirtingus, EESRK asamblėjos patvirtintus pakeitimus, parengė Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto generalinis sekretoriatas. Prie iš dalies pakeistos taisyklės numerio skliaustuose pateikiamas skaičius, atitinkantis pirmiau minėtų pakeitimų numeraciją.

PREAMBULĖ

1.	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas atstovauja įvairioms organizuotos pilietinės visuomenės ekonominėms ir socialinėms grupėms. Komitetas yra patariamąsias funkcijas atliekanti institucija, įkurta 1957 m. Romos sutartimi.

Turėdamas patariamosios institucijos statusą, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas sudaro sąlygas jo nariams, taigi ir jų atstovaujamoms organizacijoms, dalyvauti priimant Bendrijos sprendimus. Komiteto nariai kartais reiškia visiškai priešingas nuomones ir, palaikant dialogą, neretai prasideda tikrosios derybos, kuriose dalyvauja ne tik tradiciniai socialiniai partneriai, t. y. darbdaviai (I grupė) ir darbuotojai (II grupė), bet ir – tuo EESRK ypač skiriasi nuo panašių organizacijų – visų kitų socialinių bei profesinių interesų grupės (III grupė). Dėl tokio Komiteto profesionalumo, dialogo, derybų ir pastangų suartinti požiūrius gerėja Bendrijos politinių sprendimų kokybė ir patikimumas: įgydami demokratiškiems sprendimams būdingą skaidrumą, jie Europos piliečiams tampa suprantamesni ir priimtinesni.

3.	Europos institucinėje struktūroje Komitetas vykdo konkrečią užduotį: jis yra geriausia organizuotos pilietinės visuomenės atstovavimo ir diskusijų vieta ir privilegijuotas Europos Sąjungos institucijų pašnekovas.

Kadangi jis tuo pačiu yra ir diskusijų, ir parengiamojo darbo vieta, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas padeda sustiprinti demokratijos mandatą kurti Europos Sąjungą, įskaitant ES santykių skatinimą su socialinėmis ir ekonominėmis grupėmis trečiosiose šalyse. Tokiu būdu jis dalyvauja plėtojant autentišką europietišką savimonę.

5.	Siekdamas gerai atlikti savo misiją, 2002 m. liepos 17 d. Komitetas, remdamasis Europos bendrijos steigimo sutarties 260 straipsnio 2 dalimi, priėmė toliau išdėstytas darbo tvarkos taisykles.

I ANTRAŠTINĖ DALIS

KOMITETO STRUKTŪRA

I SKYRIUS

Komiteto sudarymas

1 straipsnis

1.	Komitetas sudaromas ketverių metų kadencijai.

2.	Praėjus kiekvienam ketverių metų laikotarpiui Komitetą sušaukia vyriausias pagal amžių narys, jei įmanoma, ne vėliau kaip per mėnesį nuo Tarybos pranešimo Komiteto nariams apie jų paskyrimą.

2 straipsnis

1.	Komitetą sudaro šie struktūriniai padaliniai: Asamblėja, Biuras, pirmininkas ir specializuoti skyriai.

2.	Komitetas yra padalytas į tris grupes, kurių sudarymo tvarka ir paskirtis apibrėžti 27 straipsnyje.

II SKYRIUS

Biuras

3 (2) straipsnis

1.	Biurą sudaro 37 nariai tokiu būdu garantuojant, kad jame būtų atstovaujama kiekvienai valstybei narei.

Biurą sudaro:

a)	pirmininkas, du pirmininko pavaduotojai ir 25 nariai, tiesiogiai renkami Asamblėjos;

b)	trys grupių pirmininkai, renkami pagal 27 straipsnio nuostatas;

c)	šeši specializuotų skyrių pirmininkai.

3.	Pirmininkas yra renkamas paeiliui iš trijų grupių narių.

4.	Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai negali būti perrenkami dvejiems metams iš karto pasibaigus jų dvejų metų kadencijai.

5.	Pirmininko pavaduotojai renkami iš dviejų grupių narių, kurioms nepriklauso pirmininkas.

6.	Biuro narių rinkimai turi būti rengiami šio straipsnio I dalyje nustatyta tvarka ir išlaikant pusiausvyrą, pagal 27 straipsnį.

4 straipsnis

Pirmajame posėdyje, rengiamame 1 straipsnyje nustatyta tvarka, Komitetas, kuriam pirmininkauja vyriausias pagal amžių narys, iš narių renka: savo pirmininką, du pirmininko pavaduotojus, specializuotų skyrių pirmininkus ir kitus Biuro narius, išskyrus grupių pirmininkus, dvejų metų laikotarpiui nuo Komiteto sudarymo dienos.

2.	Pirmininkaujant vyriausiam pagal amžių nariui gali būti svarstomi tik su šiais rinkimais susiję klausimai.

5 straipsnis

Posėdį, kurio metu renkamas Komiteto biuras likusiems dvejiems ketverių metų kadencijos metams, šaukia baigiantis eiti pareigas pirmininkas. Jis rengiamas mėnesio, kurį baigiasi išrinkto pirmiesiems dvejiems ketverių metų kadencijos metams Biuro kadencija, sesijos pradžioje pirmininkaujant baigiančiam eiti pareigas pirmininkui.

6 straipsnis

1.	Komitetas gali sudaryti rinkimų komisiją, į kurią įeina po vieną valstybės narės atstovą, įpareigotą atrinkti kandidatūras ir pateikti Asamblėjai kandidatų sąrašą pagal 3 straipsnio nuostatas.

2.	Komitetas, vadovaudamasis šio straipsnio nuostatomis, priima sprendimą dėl kandidatų į Biurą ir pirmininkus sąrašo ar sąrašų.

3.	Komitetas renka Biuro narius, išskyrus grupių ir specializuotų skyrių pirmininkus, laikydamasis balsavimo pagal sąrašą ar sąrašus tvarkos.

4.	Balsuoti galima tik už išsamius kandidatų sąrašus, neprieštaraujančius 3 straipsnio nuostatoms, prie kurių pridedama kiekvieno kandidato sutikimo deklaracija.

5.	Į Biurą išrenkami didžiausią balsų skaičių, bet ne mažiau kaip vieną ketvirtąją dalį visų galiojančių balsų surinkę kandidatai.

6.	Po to Asamblėja paprastąja balsų dauguma išrenka iš Biuro narių, išrinktų pagal šio straipsnio 3 dalį, Komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotojus.

7.	Po to Komitetas paprastąja balsų dauguma išrenka specializuotų skyrių pirmininkus.

8.	Galiausiai Komitetas balsuoja už visą Biurą. Biuras išrenkamas, jei surenka ne mažiau kaip dvi trečiąsias galiojančių balsų „už“.

7 straipsnis

Jeigu Biuro narys negali atlikti savo pareigų, arba 70 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais jis keičiamas likusiam jo kadencijos laikui šio reglamento 6 straipsnyje nustatyta tvarka.

8 straipsnis (2)

1.	Biuro posėdžius šaukia pirmininkas ex officio arba dešimties narių reikalavimu.

2.	Kiekvienas Biuro posėdis protokoluojamas. Protokolas perduodamas Biurui tvirtinti.

3.	Biuras nustato savo darbo tvarkos taisykles.

4.	Jis nustato Komiteto struktūrą ir darbo organizavimo būdus bei tvirtina Darbo tvarkos taisyklių taikymo nuostatas.

5.	Biuras ir pirmininkas įgyvendina Finansinio reglamento ir Komiteto darbo tvarkos taisyklių numatytas biudžetines ir finansines prerogatyvas.

6.	Biuras nustato įgyvendinimo priemones, susijusias su jo narių, pakaitinių narių, paskirtų pagal 18 straipsnį, kelionės ir pragyvenimo išlaidomis bei ekspertų, paskirtų pagal 23 straipsnį, dienpinigiais, nepažeisdamas biudžetinių ir finansinių procedūrų nuostatų.

7.	Biuras yra politiškai atsakingas už bendrą Komiteto reikalų tvarkymą. Visų pirma jis užtikrina, kad Komiteto, jo struktūrinių padalinių ir personalo veikla derintųsi su jam patikėtomis funkcijomis.

8.	Biuras yra atsakingas už tinkamą personalo biudžeto ir techninių išteklių panaudojimą vykdant Sutarties jam pavestus uždavinius. Jis taip pat dalyvauja priimant biudžetą ir sudarant Komiteto sekretoriatą.

9.	Biuras iš savo narių gali sudaryti ad hoc grupes, kad šios ištirtų konkretų jo kompetencijai priskirtą klausimą. Į šių grupių darbą gali būti įtraukti kiti nariai, išskyrus atvejus, kai svarstomi tarnautojų skyrimo klausimai.

10.	Kas šešis mėnesius Biuras nagrinėja su Komiteto pateiktomis nuomonėmis susijusius tolesnius veiksmus remdamasis šiuo tikslu pateiktu pranešimu.

11.	Nario arba generalinio sekretoriaus prašymu, Biuras patikslina darbo tvarkos taisyklių išaiškinimą ir jų taikymo tvarką. Jo išvados yra privalomos, tačiau gali būti apskųstos Asamblėjai, kurios sprendimas yra galutinis.

12.	Komiteto atnaujinimo kas ketveri metai laikotarpiu, baigęs eiti pareigas Biuras tvarko einamuosius reikalus iki pirmojo naujojo Komiteto posėdžio.

9 straipsnis

Bendradarbiavimo tarp institucijų pagrindu Biuras gali suteikti pirmininkui įgaliojimą sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su Europos Sąjungos institucijomis ir jų struktūriniais padaliniais.

10 (2) straipsnis

1.	Biuras sudaro „biudžeto grupę“, kuri padeda jam priimti sprendimus įgyvendinant finansinių ir biudžeto taisyklių numatytas prerogatyvas.

2.	Biudžeto grupei, vadovaujant pirmininkui, pirmininkauja vienas iš pirmininko pavaduotojų. Ją sudaro 9 nariai, kuriuos grupių siūlymu skiria Biuras.

3.	Spręsdamas tam tikrus klausimus, Biuras gali perduoti savo sprendimų priėmimo galią biudžeto grupei.

4.	Biudžeto grupės vieningai priimti pasiūlymai perduodami Biurui tvirtinti be svarstymo.

5.	Biudžeto grupė dalyvauja sudarant biudžetą ir užtikrina tinkamą jo vykdymą.

6.	Biudžeto grupės pirmininkas dalyvauja derybose su biudžeto institucijomis ir apie tai informuoja Biurą.

7.	Vykdydama jai pavestus uždavinius, biudžeto grupė turi teikti patarimus Pirmininkui, Biurui bei Komitetui ir kontroliuoti įvairių tarnybų darbą.

10 bis (2) straipsnis

1.	Biuras sudaro „komunikacijos grupę“, kuriai pavesta suaktyvinti Komiteto komunikacijos strategiją bei stebėti, kaip ji vykdoma.

2.	Komunikacijos grupei, vadovaujant pirmininkui, pirmininkauja vienas iš dviejų pirmininko pavaduotojų. Ją sudaro 9 nariai, kuriuos grupių siūlymu skiria Biuras.

III SKYRIUS

Prezidiumas ir pirmininkas

11 straipsnis

1.	Prezidiumą sudaro pirmininkas ir du pirmininko pavaduotojai.

2.	Komiteto prezidiumas susitinka su grupių pirmininkais, kad parengtų darbus Biurui ir Asamblėjai. Prireikus šiuose posėdžiuose kviečiami dalyvauti atitinkamų specializuotų skyrių pirmininkai.

3.	Komiteto darbų programos sudarymo tikslais prezidiumas posėdžiauja su grupių ir specializuotų skyrių pirmininkais ne rečiau kaip du kartus per metus.

12 straipsnis

1.	Pirmininkas vadovauja Komiteto darbui vadovaudamasis Sutartimis ir šiomis Darbo tvarkos taisyklėmis.

2.	Pirmininkui atlikti darbus padeda pavaduotojai; jis gali jiems pavesti vykdyti jo kompetencijai priklausančius konkrečius uždavinius arba įgaliojimus.

3.	Pirmininkas gali patikėti konkrečias užduotis Generaliniam sekretoriui, bet tik ribotam laikui.

4.	Pirmininkas turi teisę atstovauti Komitetui išorės santykiuose. Tam tikrais atvejais jis gali perduoti šią teisę pavaduotojui arba kuriam nors nariui.

5.	Pirmininkas Komitetui praneša apie tarp sesijų vykdytą veiklą ir jos rezultatus. Šie pranešimai nėra svarstomi.

6.	Išrinktasis pirmininkas plenarinėje sesijoje pristato savo kadencijos laikotarpio darbų programą. Kadencijos pabaigoje jis pateikia atliktų darbų ataskaitą.

Šiuos du pranešimus Asamblėja gali svarstyti.

13 (2) straipsnis

Du pirmininko pavaduotojai, vadovaujami pirmininko, vykdo atitinkamai biudžeto grupės pirmininko ir komunikacijos grupės pirmininko pareigas.

IV SKYRIUS

Specializuoti skyriai

14 straipsnis

1.	Komitete yra įsteigti šeši specializuoti skyriai. Plenarinė asamblėja Biuro siūlymu gali įkurti kitus skyrius Sutartyse aptariamoms sritims nagrinėti.

2.	Komitetas sudaro specializuotus skyrius po kiekvieno perrinkimo kas ketverius metus steigiamosios sesijos metu.

3.	Specializuotų skyrių sąrašas ir jų kompetencija gali būti nagrinėjami po kiekvieno perrinkimo kas ketverius metus.

15 straipsnis

1.	Specializuotų skyrių narių skaičių nustato Komitetas Biuro siūlymu.

2.	Išskyrus pirmininką, visi Komiteto nariai turi priklausyti bent vienam specializuotam skyriui.

3.	Nė vienas narys negali priklausyti daugiau nei dviems specializuotiems skyriams, išskyrus išimtinius atvejus, kuriems gautas Biuro sutikimas ir kai būtina užtikrinti tolygų valstybių narių atstovavimą.

4.	Specializuotų skyrių narius skiria Komitetas dvejų metų kadencijai, kuri gali būti pratęsta.

5.	Specializuoto skyriaus narys keičiamas ta pačia tvarka kaip ir skiriamas.

16 (2) straipsnis

1.	Specializuoto skyriaus Biurą, išrinktą dvejiems metams, sudaro dvylika narių, įskaitant pirmininką ir tris pavaduotojus, po vieną iš kiekvienos grupės.

2.	Specializuoto skyriaus pirmininkus ir kitus jo Biuro narius renka Komitetas.

3.	Pirmininkas ir kiti Biuro nariai gali būti perrenkami kitai kadencijai.

4.	Grupės trijuose specializuotuose skyriuose pirmininkauja paeiliui po du metus. Ta pati grupė negali vadovauti bet kuriam specializuotam skyriui ilgiau nei ketverius metus iš eilės.

17 straipsnis

1.	Specializuotų skyrių uždavinys yra parengti nuomonę arba informacinį pranešimą, susijusius su problemomis, kurias jiems pavesta nagrinėti pagal šių Darbo tvarkos taisyklių 32 straipsnį.

2.	Specializuoti skyriai gali sudaryti iš savo narių tyrimo grupę arba redakcinę grupę, arba paskirti vieną pranešėją. Pranešėjas įpareigojamas stebėti veiksmus, padarytus atsižvelgiant į nuomones, priimtas plenarinėje sesijoje, ir laiku apie tai informuoti specializuotą skyrių.

3.	Pranešėjai ar, prireikus, pagalbiniai pranešėjai skiriami bei tyrimo ir redakcinės grupės sudėtis nustatoma remiantis grupių pasiūlymais.

4.	Tyrimo grupės negali tapti nuolatinėmis struktūromis, išskyrus išimtinius atvejus iš anksto gavus Biuro sutikimą tam pačiam dvejų metų laikotarpiui.

18 straipsnis

1.	Jei Komiteto narys negali dalyvauti tyrimo grupės, kuriai jis priklauso, posėdyje, jį gali atstovauti pakaitinis narys.

2.	Pasirinkto pakaitinio nario pavardė ir pareigos turi būti pranešti Komiteto biurui, kuris turi jį patvirtinti.

3.	Pakaitinis narys tyrimo grupėje atlieka tas pačias funkcijas kaip ir narys, kurį jis pakeičia.

V SKYRIUS

Pakomitečiai ir pagrindinis pranešėjas

19 (2) straipsnis

1.	Išimtiniais atvejais Komitetas Biuro iniciatyva gali iš savo narių įsteigti pakomitečius, kurie rengtų nuomonės projektą arba informacinį pranešimą bendro pobūdžio klausimais, kurie turės būti perduoti pirmiausia Biurui, o po to Komitetui svarstyti.

2.	Laikotarpiu tarp sesijų Biuras gali įkurti pakomitečius, kuriuos vėliau turi patvirtinti Komitetas. Pakomitetis gali būti įkurtas išnagrinėti tik vieną problemą. Pakomitetis automatiškai panaikinamas po to, kai Komitetas balsuoja dėl jo parengtos nuomonės projekto arba informacinio pranešimo.

3.	Pakomitetis, įkurtas išnagrinėti kelių specializuotų skyrių kompetencijai priskiriamus klausimus, sudaromas iš atitinkamų specializuotų skyrių narių.

4.	Pakomitečiai veikia pagal tas pačias taisykles kaip ir specializuoti skyriai.

20 straipsnis

Komitetas gali paskirti generalinį pranešėją visiems jam pavestiems klausimams išnagrinėti.

VI SKYRIUS

Observatorijos, klausymai, ekspertai

21 straipsnis

1.	Komitetas gali įsteigti observatoriją, kai nagrinėjamo klausimo pobūdis, mastas ir ypatybės reikalauja ypatingo darbo metodų, procedūrų ir naudojamų priemonių lankstumo.

2.	Sprendimas dėl observatorijos įsteigimo priimamas Plenarinėje asamblėjoje, kuri patvirtina ankstesnį Biuro priimtą sprendimą bendru grupių arba vieno specializuoto skyriaus siūlymu.

3.	Sprendime dėl observatorijos įsteigimo turi būti apibrėžtas jos tikslas, struktūra, sudėtis, trukmė ir darbo taisyklės.

22 straipsnis

Jei svarstomas klausimas yra pakankamai svarbus, įvairūs Komiteto struktūriniai ir darbo padaliniai gali kviesti dalyvauti klausymuose nepriklausančius Komitetui asmenis. Jei pastarųjų dalyvavimas sudaro papildomas išlaidas, atitinkamas struktūrinis ar darbo padalinys turi gauti išankstinį Komiteto biuro leidimą ir pateikti pagrindžiančią programą, siekiant patikslinti kai kuriuos aspektus, dėl kurių, jų manymu, būtina kreiptis pagalbos į Komitetui nepriklausančius asmenis.

23 straipsnis

Kai tai yra būtina tam tikroms užduotims atlikti, pirmininkas savo paties iniciatyva arba grupių, specializuotų skyrių ar pranešėjų siūlymu gali paskirti ekspertus, atsižvelgdamas į Biuro pagal 8 straipsnio 6 dalį nustatytas nuostatas.

VII SKYRIUS

Konsultacinės komisijos

24 (2) straipsnis

1.	Komitetas turi teisę sudaryti konsultacines komisijas. Pastarąsias sudaro Komiteto nariai ir organizuotos pilietinės visuomenės įvairių sričių, kurias Komitetas nori įtraukti į savo darbą, atstovai.

2.	Sprendimą dėl šių komisijų sudarymo priima Plenarinė asamblėja, kuri patvirtina Biuro priimtą sprendimą. Sprendime dėl šių komisijų sudarymo turi būti apibrėžtas jų tikslas, struktūra, sudėtis, trukmė ir darbo taisyklės.

Remiantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis gali būti sudaryta „pramonės permainų konsultacinė komisija“ (CCMI), kurią sudarys Komiteto nariai bei anglių ir plieno gamybos sektoriaus, o taip pat su juo susijusių sektorių profesinių organizacijų atstovai. Šios komisijos pirmininku turi būti Komiteto Biuro narys. Jis renkamas iš 25 Biurą sudarančių narių, numatytų šių darbo tvarkos taisyklių 3 straipsnio 2 dalies a pastraipoje.

VIII SKYRIUS

Dialogas su Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių ekonomikos ir socialinių reikalų organizacijomis

25 straipsnis

1.	Komitetas biuro iniciatyva gali palaikyti struktūrinius santykius su Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių ekonomikos ir socialinėmis tarybomis, panašiomis institucijomis ir ekonominio bei socialinio pobūdžio pilietinės visuomenės organizacijomis.

2.	Lygiai taip pat jis imasi veiksmų, skatinančių ekonomikos ir socialinių tarybų arba panašių institucijų kūrimą tose šalyse, kur jų dar nėra.

26 straipsnis

1.	Komitetas Biuro siūlymu gali paskirti delegacijas santykiams su įvairiomis Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių ar jų asociacijų ekonominio ir socialinio pobūdžio organizuotos pilietinės visuomenės organizacijomis palaikyti.

2.	Komiteto bendradarbiavimas su organizuotos pilietinės visuomenės partneriais šalyse kandidatėse vyksta jungtinių konsultacinių komitetų forma, jei jie buvo sudaryti Asociacijos tarybų. Jei jų nėra, bendradarbiavimas vyksta per informacines grupes.

IX SKYRIUS

Grupės ir kategorijos

27 straipsnis

1.	Komitetą sudaro trys grupės, kurių nariai atstovauja atitinkamai darbdaviams, darbuotojams ir kitiems ekonominio ir socialinio pobūdžio organizuotos pilietinės visuomenės elementams.

2.	Grupės išsirenka savo pirmininką ir jo pavaduotojus. Grupės dalyvauja rengiant, organizuojant ir koordinuojant Komiteto ir jo struktūrinių padalinių darbą bei padeda juos aprūpinti informacija. Kiekviena grupė turi savo sekretoriatą.

3.	Grupės pirmininkai pagal 3 straipsnio 2 dalies b punktą yra Biuro nariai.

4.	Grupės pirmininkai padeda Komiteto prezidiumui formuoti politiką ir, jei reikia, kontroliuoja išlaidas.

5.	Grupės pirmininkai padeda Komiteto prezidiumui sudaryti Biuro ir Asamblėjos veiklos programą.

6.	Grupės teikia pasiūlymus Asamblėjai renkant specializuotų skyrių pirmininkus pagal 6 straipsnio 7 dalį ir specializuotų skyrių Biurus pagal 16 straipsnį.

7.	Grupės teikia pasiūlymus dėl biudžeto grupės, kurią Biuras steigia pagal 10 straipsnio 1 dalį, sudėties.

8.	Grupės teikia pasiūlymus dėl observatorijų (stebėjimo padalinių) ir konsultacinių komisijų, kurias Asamblėja steigia pagal atitinkamai 21 ir 24 straipsnius, sudėties.

9.	Grupės teikia pasiūlymus dėl delegacijų ir jungtinių konsultacinių komitetų, įsteigtų pagal 26 straipsnio atitinkamai 1 ir 2 dalis, sudėties.

10.	Grupės teikia pasiūlymus dėl pranešėjų kandidatūrų ir tyrimo bei redakcinių grupių, kurias paskiria ar įsteigia specializuoti skyriai pagal 17 straipsnio 3 dalį, sudėties.

11.	Remdamosi šio straipsnio 6–10 dalimis, grupės pasirūpina, kad Komitete būtų atstovaujama valstybėms narėms, įvairiems ekonominės ir socialinės veiklos elementams, įgaliojimams ir geros vadybos kriterijams.

12.	Nariai gali savanoriškai priklausyti vienai iš grupių, tačiau jų kandidatūrą turi patvirtinti tos grupės nariai. Vienas narys tuo pačiu metu gali priklausyti tik vienai grupei.

13.	Generalinis sekretoriatas teikia jokiai grupei nepriklausantiems nariams materialinę ir techninę paramą, reikalingą jų įgaliojimams vykdyti. Dėl jų dalyvavimo tyrimo grupėse ir kituose struktūriniuose padaliniuose sprendimą priima Komiteto pirmininkas pasikonsultavęs su grupėmis.

28 straipsnis

1.	Komiteto nariai gali savanoriškai susiskirstyti į kategorijas, atstovaujančias įvairiems organizuotos visuomenės ekonominiams ir socialiniams elementams Europos Sąjungoje.

2.	Tai pačiai kategorijai gali priklausyti visų trijų Komiteto grupių nariai. Vienas narys tuo pačiu metu gali priklausyti tik vienai kategorijai.

3.	Kategorijos sukūrimui turi pritarti Biuras, kuris apie tai informuoja Asamblėją.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

KOMITETO DARBAS

I SKYRIUS

Konsultacinė komiteto funkcija

29 straipsnis

1.	Komitetą šaukia pirmininkas nuomonėms, kurių prašo Taryba, Komisija, arba Europos Parlamentas, parengti.

2.	Jis sušaukiamas savo pirmininko Biuro siūlymu ir gavus daugumos savo narių sutikimą tam, kad savo paties iniciatyva parengtų nuomonę visais klausimais, susijusiais su Europos Sąjungai pavestais spręsti uždaviniais.

30 straipsnis

Prašymai pateikti nuomonę nurodyti 29 straipsnio 1 dalyje adresuojami Komiteto pirmininkui. Pirmininkas organizuoja Komiteto darbą kartu su Biuru atsižvelgdamas, kiek tai įmanoma, į terminus, nustatytus prašyme pateikti nuomonę.

31 straipsnis

Komitetas Biuro siūlymu gali nuspręsti parengti informacinį pranešimą, siekdamas išnagrinėti bet kokį klausimą, susijusį su Europos Sąjungos politika.

II SKYRIUS

Darbo organizavimas

A. Specializuotų skyrių darbas

32 (1) straipsnis

Nuomonei arba informaciniam pranešimui parengti Biuras, remdamasis 8 straipsnio 4 dalimi paskiria specializuotą skyrių, atsakingą už šio darbo atlikimą. Jei svarstomas klausimas aiškiai priklauso tam tikro specializuoto skyriaus kompetencijai, Pirmininkas paskiria šį specializuotą skyrių ir apie tai praneša Biurui.

Kai specializuotas skyrius, paskirtas atsakingu parengti nuomonę, nori išgirsti Pramonės kaitos konsultacinės komisijos (CCMI) nuomonę arba kai ši komisija nori pasisakyti apie specializuotam skyriui paskirtą nuomonę, Biuras gali leisti CCMI parengti papildomą nuomonę vienu ar keliais nuomonės prašymo punktais. Biuras taip pat gali priimti šį sprendimą savo iniciatyva. Biuras organizuoja Komiteto darbą tokiu būdu, kad CCMI galėtų parengti savo nuomonę naudingu laiku, leidžiančiu specializuotam skyriui į ją atsižvelgti.

Specializuotas skyrius yra vienintelis kompetentingas teikti nuomonę Komitetui. Tačiau jis privalo pridėti kaip papildymą prie savo nuomonės Konsultacinės komisijos nuomonę.

3.	Pirmininkas praneša atitinkamo specializuoto skyriaus pirmininkui apie sprendimą, taip pat nurodo terminą, per kurį pastarasis turi atlikti darbus.

4.	Jis praneša Komiteto nariams apie nuomonės priėmimą, taip pat nurodo dieną, kurią tema bus įtraukta į plenarinės sesijos darbotvarkę.

33 straipsnis

Specializuoti skyriai klausimų bendrai nesvarsto.

34 straipsnis

Pirmininkas, suderinęs su Biuru, gali įgalioti specializuotą skyrių surengti jungtinį posėdį su Europos Parlamento komitetu ar Regionų komiteto komisija arba su kitu specializuotu Komiteto skyriumi.

35 straipsnis

Specializuotus skyrius, kuriems perduodamas nagrinėti klausimas šių Taisyklių nustatyta tvarka, šaukia jų pirmininkas.

36 straipsnis

1.	Specializuotų skyrių posėdžius parengia specializuotų skyrių pirmininkai konsultuodamiesi su skyriaus Biuru.

2.	Posėdžiams pirmininkauja specializuoto skyriaus pirmininkas, o kai jo nėra – vienas iš jo pavaduotojų.

37 straipsnis

1.	Laikoma, kad specializuotų skyrių posėdžiuose yra kvorumas, kai juose dalyvauja daugiau nei pusė tikrųjų narių ar jų atstovų.

2.	Jei kvorumo nėra, pirmininkas baigia posėdį ir organizuoja kitą posėdį jo nuomone tinkamu laiku, bet būtinai tą pačią dieną; kitame posėdyje laikoma, kad kvorumas yra, nepriklausomai nuo jame dalyvaujančių tikrųjų narių ar jų atstovų skaičiaus.

38 straipsnis

Susipažinęs su nuomonės projektu, pristatytu pranešėjo arba, prireikus, pagalbinio pranešėjo, specializuotas skyrius parengia nuomonę.

39 straipsnis

1.	Specializuoto skyriaus nuomonę sudaro tik jo tekstai, priimti šių Taisyklių 56 straipsnyje nustatyta tvarka.

2.	Atmestų pataisų tekstas kartu su balsavimo dėl jų rezultatais pateikiamas nuomonės priede, jei už pataisas buvo atiduota ne mažiau kaip ketvirtadalis balsų.

40 straipsnis

Specializuoto skyriaus nuomonę kartu su 39 straipsnyje nustatyta tvarka pridedamais dokumentais specializuoto skyriaus pirmininkas perduoda Komiteto pirmininkui, o Biuras ją nedelsdamas pateikia Komitetui nagrinėti. Šie dokumentai turi būti laiku perduoti Komiteto nariams.

41 straipsnis

Kiekvienam specializuoto skyriaus posėdžiui rašomas glaustas protokolas ir pateikiamas specializuotam skyriui tvirtinti.

42 straipsnis

Pirmininkas, suderinęs su Biuru arba, jei reikia, su Asamblėja, gali grąžinti klausimą specializuotam skyriui persvarstyti, jei mano, kad nebuvo laikomasi šiose Taisyklėse nustatytos nuomonių parengimo tvarkos, arba jei mano, kad reikalingas papildomas tyrimas.

43 straipsnis

1.	Nepažeidžiant 17 straipsnio 2 dalies nuostatų, parengiamieji specializuotų skyrių darbai iš esmės atliekami tyrimo grupėje.

2.	Pranešėjas, jei reikia padedant vienam ar keliems pagalbiniams pranešėjams, ir ekspertas išnagrinėja pateiktą klausimą, surenka pareikštas nuomones ir jomis remdamiesi parengia nuomonės projektą, kuris perduodamas specializuoto skyriaus pirmininkui.

3.	Tyrimo grupės posėdžiuose nebalsuojama.

B. Plenarinių sesijų darbas

44 straipsnis

Asamblėja, sudaryta iš visų Komiteto narių, renkasi į plenarinę sesiją.

45 straipsnis

1.	Sesijas rengia pirmininkas kartu su Biuru. Darbams organizuoti Biuras susirenka prieš kiekvieną sesiją, o prireikus – ir sesijos metu.

2.	Biuras gali nustatyti kiekvienos nuomonės bendro svarstymo sesijos metu trukmę.

46 straipsnis

1.	Darbotvarkės projektą, parengtą Biuro Prezidiumo siūlymu bendradarbiaujant su grupių pirmininkais, Komiteto pirmininkas persiunčia visiems Komiteto nariams, Tarybai, Komisijai ir Europos Parlamentui ne vėliau kaip likus penkiolikai dienų iki atitinkamos sesijos pradžios.

Darbotvarkės projektas kiekvienos sesijos pradžioje pateikiamas tvirtinti Asamblėjai. Patvirtinus darbotvarkę, į ją įtraukti klausimai turi būti nagrinėjami posėdžio, kuriam jie buvo įrašyti, metu. Dokumentai, kurių reikia Komitetui klausimų svarstymui, išsiunčiami nariams 40 straipsnyje nurodyta tvarka.

47 straipsnis

1.	Sesijų posėdžiai laikomi teisėtais, kai juose dalyvauja daugiau nei pusė tikrųjų narių ar jų atstovų.

2.	Jei kvorumo nėra, pirmininkas baigia posėdį ir organizuoja kitą posėdį jo nuomone tinkamu laiku, bet būtinai tos pačios sesijos metu; kitame posėdyje laikoma, kad kvorumas yra nepriklausomai nuo jame dalyvaujančių tikrųjų narių ar jų atstovų skaičiaus.

48 straipsnis

Pateikus tvirtinti darbotvarkę, pirmininkas, jei reikia, informuoja apie naujo aktualaus klausimo įtraukimą į darbotvarkę.

49 straipsnis

Komitetas gali keisti darbotvarkės projektą, siekdamas išnagrinėti rezoliucijų projektus, pateiktus galiojančia tvarka vienos ar kelių grupių.

50 (2) straipsnis

1.	Pirmininkas skelbia posėdžio pradžią, vadovauja diskusijoms ir užtikrina, kad būtų laikomasi šių Taisyklių. Pirmininkui padeda pavaduotojai.

2.	Jei pirmininkas nedalyvauja, jį pakeičia pavaduotojai. Nedalyvaujant pavaduotojams, juos pakeičia vyriausias pagal amžių Biuro narys.

3.	Komitetas svarstydamas klausimą remiasi specializuoto skyriaus, kuris šiuo klausimu atsiskaito Asamblėjai, darbu.

4.	Jei specializuotas skyrius tekstą priėmė vieningai, Biuras gali siūlyti Asamblėjai balsuoti dėl teksto jo nesvarsčius. Ši procedūra taikoma, jei jai neprieštarauja ne mažiau kaip 25 nariai.

5.	Jei tekstas Asamblėjoje negauna balsų daugumos, Komiteto pirmininkas, gavęs Asamblėjos sutikimą, gali grąžinti nuomonę kompetentingam specializuotam skyriui pakartotiniam nagrinėjimui arba paskirti generalinį pranešėją, kuris pristatytų naują nuomonės projektą toje pačioje arba kitoje sesijoje.

51 (2) straipsnis

1.	Pakeitimai turi būti daromi raštu, pasirašyti jų autorių ir pateikti sekretoriatui prieš sesijos pradžią.

2.	Siekdamas užtikrinti veiksmingą Asamblėjos darbo organizavimą, Biuras nustato pakeitimų pateikimo tvarką.

3.	Tačiau Komitetas priima pakeitimus, pateiktus prieš posėdžio pradžią, jei jie yra pasirašyti ne mažiau kaip penkiolikos narių.

4.	Pakeitimuose turi būti nurodyta keičiama teksto vieta ir pridėti trumpai išdėstyti motyvai.

5.	Paprastai Asamblėja išklauso tik pakeitimo autorių, pakeitimo oponentą ir pranešėją.

6.	Nagrinėjant pakeitimą, pranešėjas, gavęs minėto pakeitimo autoriaus sutikimą, gali pristatyti žodžiu kompromisinius pasiūlymus, dėl kurių Asamblėja kviečiama balsuoti.

7.	Priešingos nuomonės atveju, kuri išreiškia priešingą poziciją specializuoto skyriaus nuomonei, Biuras kartu su specializuoto skyriaus pirmininku ir pranešėju nusprendžia, ar teikti Komitetui pasiūlymą tokį, koks jis yra, ar grąžinti jį specializuotam skyriui toliau nagrinėti.

8.	Prireikus, Komiteto pirmininkas kartu su kompetentingo specializuoto skyriaus pirmininku ir pranešėju gali pasiūlyti Komitetui elgtis su pakeitimais taip, kad būtų išsaugotas galutinio teksto nuoseklumas.

52 (2) straipsnis

Pirmininkas savo paties iniciatyva arba vieno iš narių prašymu gali paprašyti Komiteto pasisakyti dėl galimybės apriboti pasisakymo laiką bei pranešėjų skaičių, atidėti posėdį arba nutraukti diskusijas. Nutraukus diskusijas, žodis gali būti suteikiamas tik dėl balsavimo motyvų aiškinimo neviršijant pirmininko nustatyto laiko.

2.	Narys gali bet kuriuo metu prašyti ir gauti pirmumo teisę pasisakyti dėl procedūrinio pasiūlymo.

53 straipsnis

1.	Kiekvienai plenarinei sesijai surašomas protokolas. Dokumentas perduodamas tvirtinti Komitetui.

2.	Galutinę protokolo redakciją pasirašo Komiteto pirmininkas ir generalinis sekretorius.

54 straipsnis

1.	Komiteto nuomonę sudaro teisinis pagrindas, Komiteto motyvai ir nuomonių apie problemos visumą išdėstymas.

2.	Balsavimo dėl nuomonės viso teksto rezultatai pateikiami nuomonės teksto preambulėje. Jei balsuojama vardiniu būdu, įrašomos balsavusiųjų pavardės.

3.	Jei plenarinė sesija atmeta pakeitimus, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip 1/4 balsų, pakeitimų tekstas ir motyvų išdėstymas, o taip pat balsavimo rezultatai pridedami prie atitinkamos Komiteto nuomonės. Toks pat reikalavimas taikomas ir priešingai nuomonei.

4.	Specializuoto skyriaus nuomonių tekstai, kuriuos Asamblėja atmetė, nes priėmė pakeitimus, kartu su balsavimo rezultatais pridedami prie Komiteto nuomonės, jei už specializuoto skyriaus pasiūlytos nuomonės tekstą buvo atiduotas tinkamas balsų skaičius, sudarantis ne mažiau kaip 1/4 balsų.

Kai viena iš Komitete pagal 27 straipsnį įsteigtų grupių, arba viena iš ekonominės ir socialinės veiklos kategorijų, įsteigtų pagal 28 straipsnį, vieningai užima priešingą poziciją Asamblėjos svarstomu klausimu, jų pozicijos glaustas išdėstymas gali būti pridedamas prie nuomonės, kai diskusijos šiuo klausimu baigiamos vardiniu balsavimu.

55 straipsnis

1.	Komiteto patvirtintos nuomonės ir sesijos protokolai persiunčiami Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

2.	Su nuomonėmis susijusią tolesnę procedūrą užtikrina pranešėjas, padedamas generalinio sekretoriato.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

I SKYRIUS

Balsavimo būdai

56 straipsnis

1.	Balsai yra tinkamai išreiškiami taip: „už“, „prieš“, „susilaikau“.

2.	Jei šios Taisyklės nenustato kitaip, Komiteto ir jo struktūrinių padalinių dokumentai ir sprendimai yra priimami balsų dauguma, atsižvelgiant į balsų „už“ ir „prieš“ skaičių.

3.	Balsuojama atvirai, vardiniu būdu arba slaptai.

4.	Dėl pakeitimo balsuojama vardiniu būdu, jei to pageidauja ketvirtadalis Komiteto narių. Be to, dėl kiekvienos nuomonės balsuojama vardiniu būdu, jei to pageidauja ne mažiau kaip dešimt narių.

5.	Slaptai balsuojama, kai to pageidauja dauguma Komiteto narių.

6.	Jei atviro arba vardinio balsavimo metu plenarinėje sesijoje arba specializuotame skyriuje balsai „už“ ir „prieš“ pasiskirsto po lygiai, posėdžio pirmininko balsas yra lemiamas.

7.	Tai, kad pranešėjas sutinka su pakeitimu, negali būti priežastimi dėl jo nebalsuoti.

II SKYRIUS

Skubos tvarka ir rašytinė procedūra

57 straipsnis

1.	Jei Taryba, Europos Parlamentas arba Komisija nurodo Komitetui terminą nuomonei pateikti, dėl kurio šis klausimas tampa skubiu, gali būti nuspręsta taikyti skubos tvarką, jei pirmininkas padaro išvadą, kad tai yra būtina, norint, kad Komitetas nuomonę pateiktų laiku.

2.	Skubos atveju Komiteto lygmenyje, Pirmininkas be išankstinio suderinimo su biuru gali nedelsdamas imtis visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad Komitetas darbą atliks. Apie tai jis informuoja biuro narius.

3.	Pirmininko naudojamas priemones tvirtina Komitetas kitos sesijos metu.

58 straipsnis

Kai kurioms Komiteto nuomonėms, dėl kurių Taryba arba Komisija privalo konsultuotis, tačiau kurioms reikia tik formalios Komiteto nuomonės, Biuro sprendimu, priimtu atitinkamo specializuoto skyriaus siūlymu, gali būti taikoma rašytinė procedūra.

59 straipsnis

1.	Jei skuba atsiranda dėl specializuotam skyriui nurodyto termino, to skyriaus pirmininkas, suderinęs su Komiteto pirmininku ir su specializuoto skyriaus biuru, gali organizuoti pastarosios darbus kitaip nei numatyta šiose Taisyklėse.

2.	Priemones, kurių imasi specializuoto skyriaus pirmininkas, turi patvirtinti specializuotas skyrius kito posėdžio metu.

III SKYRIUS

Nedalyvavimas ir atstovavimas

60 straipsnis

1.	Kiekvienas Komiteto narys, negalintis dalyvauti posėdyje, į kurį jis buvo tinkamai pakviestas, turi apie tai iš anksto pranešti pirmininkui.

2.	Jei Komiteto narys nedalyvavo ir nebuvo atstovaujamas daugiau nei trijose plenarinėse sesijose iš eilės be pateisinamomis pripažintų priežasčių, pirmininkas, pasitaręs su Biuru ir pakvietęs minėtą asmenį pasiaiškinti dėl nedalyvavimo, gali paprašyti Tarybos nutraukti jo mandato galiojimą.

Jei specializuoto skyriaus narys nedalyvavo ir nebuvo atstovaujamas daugiau nei trijuose posėdžiuose iš eilės be pateisinamomis pripažintų priežasčių, specializuoto skyriaus pirmininkas, pakvietęs minėtą asmenį pasiaiškinti dėl nedalyvavimo, gali paprašyti jo užleisti savo vietą specializuotame skyriuje kitam nariui.

61 straipsnis

1.	Kiekvienas Komiteto narys, negalintis dalyvauti sesijoje arba specializuoto skyriaus posėdyje, pranešęs apie tai atitinkamam pirmininkui, gali raštu perduoti savo balsavimo teisę kitam Komiteto arba specializuoto skyriaus nariui.

2.	Plenarinėje sesijoje arba specializuoto skyriaus posėdyje vienas narys gali turėti ne daugiau kaip vieną tokiu būdu perduotą balsavimo teisę.

62 straipsnis

1.	Kiekvienas specializuoto skyriaus, tyrimo grupės, arba delegacijos narys, negalintis dalyvauti posėdyje, į kurį jis buvo tinkamai pakviestas, apie tai raštu pranešęs atitinkamam pirmininkui, gali tiesiogiai arba per savo grupės sekretoriatą įgalioti kitą Komiteto narį jam atstovauti.

2.	Atstovavimo įgaliojimas galioja tik tam posėdžiui, kuriam jis buvo suteiktas.

3.	Be to, tyrimo grupės sudarymo metu bet kuris narys, paskirtas į tyrimo grupę, gali paprašyti, kad jį pakeistų kitas Komiteto narys. Šis pakeitimas galioja konkrečiam klausimui ir negali būti atšauktas visu specializuoto skyriaus šio klausimo nagrinėjimo laikotarpiu.

IV SKYRIUS

Komiteto dokumentų skelbimas ir platinimas

63 straipsnis

1.	Komitetas savo nuomones skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Tarybos ir Komisijos nustatyta tvarka po konsultacijų su Komiteto biuru.

2.	Komiteto, jo Biuro ir specializuotų skyrių sudėtis, taip pat visi su tuo susiję pakeitimai turi būti skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir Komiteto interneto svetainėje.

64 straipsnis

1.	Komitetas užtikrina savo sprendimų skaidrumą pagal ES sutarties 1 straipsnio nuostatas.

2.	Generalinis sekretorius yra įpareigotas imtis reikiamų priemonių, kurios garantuotų visuomenei galimybę susipažinti su atitinkamais dokumentais.

3.	Kiekvienas Europos Sąjungos pilietis gali rašyti Komitetui viena iš oficialiųjų kalbų ir gauti atsakymą ta pačia kalba pagal EB sutarties 21 straipsnio 3 dalį.

65 straipsnis

1.	Komiteto plenarinės sesijos ir specializuotų skyrių posėdžiai yra vieši.

2.	Komitetas atitinkamos institucijos prašymu arba Biuro siūlymu kai kurias diskusijas, nesusijusias su konsultavimo darbu, gali paskelbti uždaromis.

3.	Kiti posėdžiai nėra vieši.

66 straipsnis

1.	Europos institucijų nariai gali dalyvauti Komiteto ir jo struktūrinių padalinių posėdžiuose ir jiems gali būti suteikta teisė pasisakyti.

2.	Kitų struktūrinių padalinių nariai ir tinkamai įgalioti institucijų ir tų kitų struktūrinių padalinių pareigūnai gali būti kviečiami dalyvauti posėdžiuose, jiems gali būti suteikiama teisė pasisakyti arba atsakyti į klausimus vadovaujant posėdžio pirmininkui.

V SKYRIUS

Narių, kvestorių pareigybės, privilegijos, imunitetai ir tarnybos nuostatai

67 straipsnis

1.	Komiteto nariai užima Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto Patarėjo pareigas.

2.	1965 m. balandžio 8 d. Europos Bendrijų protokolo dėl privilegijų ir imunitetų, pridėto prie Sutarties, IV skyriaus 11 straipsnio nuostatos taikomos Europos ekonominių ir socialinių reikalų komiteto nariams.

68 straipsnis

1.	Narių tarnybos nuostatai nustato jų teises ir pareigas, taip pat jų veiklą ir santykius su institucija ir jos tarnybomis reglamentuojančias taisykles.

2.	Tarnybos nuostatai taip pat nustato priemones, kurių gali būti imamasi Darbo tvarkos taisyklių ir tarnybos nuostatų pažeidimo atveju.

69 straipsnis

Biuro pasiūlymu Asamblėja išrenka kiekvienam dvejų metų laikotarpiui tris narius, kurie neturi jokių nuolatinių pareigų Komiteto struktūroje ir sudaro kvestorių grupę, atliekančią šias funkcijas:

a)	prižiūri ir užtikrina, kad būtų tinkamai vykdomi narių tarnybos nuostatai;

b)	rengia pasiūlymus narių tarnybos nuostatams tobulinti ir gerinti;

c)	imasi tinkamų priemonių sprendžiant abejotinus arba ginčytinus narių tarnybos nuostatų taikymo atvejus;

d)	užtikrina ryšius, susijusius su narių tarnybos nuostatų taikymu, tarp Komiteto narių ir Generalinio sekretoriato.

VI SKYRIUS

Narių įgaliojimų nutrūkimas, pareigų nesuderinamumas

70 straipsnis

1.	Komiteto narių įgaliojimai nutrūksta pasibaigus ketverių metų kadencijai, nustatytai Tarybos, Komiteto sudėties atnaujinimo metu.

2.	Atskiro Komiteto nario įgaliojimai nutrūksta, kai narys atsistatydina, atleidžiamas iš pareigų, miršta, dėl force majeure, arba dėl pareigų nesuderinamumo.

3.	Komiteto nario pareigos nesuderinamos su pareigomis vyriausybėje arba parlamente, kurioje nors Bendrijos institucijoje, taip pat Regionų komitete ir Europos investicijų banko direktorių valdyboje bei su pareigūno arba tarnautojo samdomu darbu Bendrijose.

4.	Apie atsistatydinimą Komiteto pirmininkui pranešama raštu.

5.	Aplinkybės, kuriomis nariai gali būti pašalinti iš pareigų, nustatytos šių Taisyklių 60 straipsnio 2 dalyje. Tokiais atvejais, kai Taryba nusprendžia nutraukti įgaliojimus, ji inicijuoja pakeitimo procedūrą.

Atsistatydinimo, mirties, force majeure arba pareigų nesuderinamumo atvejais Komiteto pirmininkas apie tai praneša Tarybai, kuri patvirtina laisvą vietą ir inicijuoja pakeitimo procedūrą. Tačiau atsistatydinimo atveju, atsistatydinantis narys eina savo pareigas tol, kol paskiriamas jį pakeisiantis asmuo, jei atsistatydinantis narys nenurodo kitaip.

7.	Visais šio straipsnio antroje dalyje numatytais atvejais pakeičiantis narys skiriamas likusiam kadencijos laikui.

VII SKYRIUS

Komiteto administracija

71 straipsnis

1.	Komitetui padeda sekretoriatas, vadovaujamas Generalinio sekretoriaus, kuris vykdo savo pareigas vadovaujant pirmininkui, kuris atstovauja Biurui.

2.	Generalinis sekretorius dalyvauja Biuro posėdžiuose su patariamojo balso teise ir rašo posėdžio protokolą.

3.	Jis iškilmingai prisiekia Biuro akivaizdoje eiti savo pareigas sąžiningai ir nešališkai.

Generalinis sekretorius užtikrina, kad Asamblėjos, Biuro ir pirmininko sprendimai būtų vykdomi pagal Darbo tvarkos taisykles ir kas tris mėnesius pateikia raštu ataskaitą pirmininkui dėl patvirtintų ar numatomų kriterijų ir priemonių, taikomų sprendžiant administracines ar organizacines problemas bei su personalu susijusius klausimus.

5.	Generalinis sekretorius gali perduoti savo įgaliojimus, neperžengdamas pirmininko nustatytų ribų.

6.	Biuras, remdamasis generalinio sekretoriaus siūlymu, nustato generalinio sekretoriato organizacinę struktūrą tokią, kad ši užtikrintų veiksmingą Komiteto ir jo struktūrinių padalinių funkcionavimą ir padėtų nariams eiti savo pareigas, ypač organizuojant posėdžius ir rengiant nuomones.

72 (2) straipsnis

Įgaliojimai, kuriuos pareigūnus skiriančiai institucijai suteikia Bendrijos pareigūnų tarnybos nuostatai, įgyvendinami taip:

—	Generalinį sekretorių skiria Biuras,

—

AD 16, AD 15 ir AD 14 pareiginių grupių pareigūnus pagal pareigūnų tarnybos nuostatų 13, 29, 30, 31, 32, 40, 41, 49, 50, 51, 78 straipsnius ir 90 straipsnio 1 dalį skiria Biuras, remdamasis generalinio sekretoriaus siūlymu; pagal kitas pareigūnų tarnybos nuostatų nuostatas, įskaitant 90 straipsnio 2 dalį, juos skiria pirmininkas, remdamasis generalinio sekretoriaus siūlymu,

—	AD 13, AD 12 ir AD 11 pareiginių grupių pareigūnus skiria pirmininkas generalinio sekretoriaus siūlymu,

—	kitų AD pareiginės grupės lygių bei AST pareiginės grupės pareigūnus skiria generalinis sekretorius.

Įgaliojimai, kuriuos suteikia Bendrijų kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos institucijai, turinčiai teisę sudaryti darbo sutartis, įgyvendinami taip:

—	AD 16, AD 15, ir AD 14 lygių laikinų darbuotojų darbo sutartis pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 11, 17, 33 ir 48 straipsnius sudaro Biuras, remdamasis generalinio sekretoriaus siūlymu; kitų laikinų darbuotojų – pirmininkas, remdamasis generalinio sekretoriaus siūlymu,

—	AD 13, AD 12, ir AD 11 lygių laikinų darbuotojų darbo sutartis sudaro pirmininkas, remdamasis generalinio sekretoriaus siūlymu,

—	administracijos ir asistentų pareiginių grupių laikinų darbuotojų darbo sutartis sudaro generalinis sekretorius,

—	specialių patarėjų bei viso kito pagalbinio ir vietinio personalo – generalinis sekretorius.

3.	Pirmininkas naudojasi Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnio suteiktais institucijai įgaliojimais siekdamas įgyvendinti Pareigūnų tarnybos nuostatų bendrąsias nuostatas bei tarp institucijų suderintas taisykles.

4.	Biuras, pirmininkas ir generalinis sekretorius gali perduoti įgaliojimus, kuriuos jiems suteikia šis straipsnis.

5.	Pagal šio straipsnio 4 dalį perduodamų įgaliojimų aktuose turi būti numatytos suteikiamų įgaliojimų apimtys, ribos bei laikotarpis, kuriam jie perduodami, taip pat, ar šių įgaliojimų turėtojai gali juos perduoti tretiesiems asmenims.

73 straipsnis

1.	Pirmininkas turi savo sekretoriatą.

2.	Šio sekretoriato personalas įdarbinamas iš laikiniems darbuotojams skirto biudžeto, o įgaliojimai sudaryti su jais darbo sutartis suteikiami pirmininkui.

74 straipsnis

Iki kiekvienų metų birželio 1 d. generalinis sekretorius pateikia Biurui kitų finansinių metų Komiteto išlaidų ir pajamų sąmatos projektą. Biuras sudaro Komiteto išlaidų ir pajamų sąmatą. Šią sąmatą jis persiunčia Europos Bendrijų finansiniame reglamente nustatyta tvarka ir laikantis jame nustatytų terminų.

2.	Komiteto pirmininkas vykdo arba paveda vykdyti išlaidų ir pajamų atskaitomybę pagal Finansinį reglamentą.

75 straipsnis

Komitetui skirta korespondencija adresuojama pirmininkui arba generaliniam sekretoriui.

VIII SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

76 straipsnis

Šiose Darbo taisyklėse vartojami pareigybių terminai taikomi tiek vyriškai, tiek moteriškai giminei.

77 straipsnis

1.	Komitetas gali absoliučia narių balsų dauguma nuspręsti persvarstyti šias Darbo tvarkos taisykles.

2.	Priėmęs tokį sprendimą, Komitetas sudaro vadinamąją Darbo tvarkos taisyklių komisiją. Komitetas paskiria generalinį pranešėją, kuris parengtų naujų Taisyklių teksto projektą.

3.	Naujų Darbo tvarkos taisyklių įsigaliojimo data nustatoma jų patvirtinimo Komitete metu.

78 straipsnis

Šios Darbo tvarkos taisyklės įsigalioja pirmą kito mėnesio dieną po to, kai jas priima Komitetas absoliučia jo narių balsų dauguma.

24.11.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 348/40

TARYBOS BENDRIEJI VEIKSMAI 2004/789/BUSP

2004 m. lapkričio 22 d.

dėl Europos Sąjungos policijos misijos Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje pratęsimo (EUPOL PROXIMA)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 14 straipsnį, 25 straipsnio trečiąją pastraipą, 26 straipsnį ir 28 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Pagal Ohrido pagrindų susitarimą Sąjungos indėlis yra grindžiamas plačiu požiūriu ir veikla, skirta daugeliui teisinės valstybės aspektų, įskaitant institucijų kūrimo programas ir policijos veiklą, kurios turėtų viena kitą remti ir stiprinti. Sąjungos veikla, remiama inter alia Bendrijos institucijų kūrimo programomis pagal CARDS reglamentą, prisidės prie bendro taikos įgyvendinimo Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, taip pat prie Sąjungos bendros politikos šiame regione pasiekimų, būtent stabilizacijos ir asociacijos proceso.

(2)

Sąjunga paskyrė Europos Sąjungos specialųjį įgaliotinį (ESSĮ), kad prisidėtų prie taikaus politinio proceso konsolidavimo ir visiško Ohrido pagrindų susitarimo įgyvendinimo, padėtų užtikrinti ES išorinės veiklos darnumą ir užtikrintų tarptautinės bendruomenės pastangų koordinavimą, siekiant padėti įgyvendinti minėto pagrindų susitarimo nuostatas ir užtikrinti jų tvarumą.

(3)	2001 m. rugsėjo 26 d. priimtoje JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje 1371 (2001) palankiai vertinamas Ohrido pagrindų susitarimas ir remiamas jo visiškas įgyvendinimas inter alia ES pastangomis.

(4)

Siekiant išsaugoti reikšmingus rezultatus, pasiektus Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje didelėmis ES politinėmis pastangomis ir lėšomis, ir jais pasinaudoti, ES sustiprino savo vaidmenį palaikant viešąją tvarką policijos pajėgomis, kad toliau padėtų palaikyti stabilią saugią aplinką, leidžiančią Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos Vyriausybei įgyvendinti Ohrido pagrindų susitarimą.

(5)

Po 2001 m. įvykusio konflikto saugumo padėtis Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje ir toliau gerėjo. 2004 m. toliau buvo stiprinamas stabilumas. Buvo imtasi veiksmų parengti ir įgyvendinti pagrindines Ohrido pagrindų susitarimo reformas, ir buvo dedamos pastangos sprendžiant kitus reformų svarbiausius klausimus, įskaitant teisinės valstybės srityje. Tačiau negalima atmesti galimybės, kad saugumo padėtis gali pablogėti, o tai galėtų turėti rimtų pasekmių tarptautiniam saugumui. Todėl ES politinių pastangų ir lėšų tęstinumas padės įtvirtinti šalies ir regiono stabilumą.

(6)	2003 m. rugsėjo 16 d. Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos valdžios institucijos pakvietė ES prisiimti atsakomybę už sustiprintą vaidmenį palaikant viešąją tvarką policijos pajėgomis ir ES policijos misijos dislokavimą (EUPOL PROXIMA).

(7)	2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos bendraisiais veiksmais 2003/681/BUSP (1) 12 mėnesių laikotarpiui, prasidedančiam 2003 m. gruodžio 15 d. ir pasibaigiančiam 2004 m. gruodžio 14 d., buvo įkurta EUPOL PROXIMA.

(8)

2004 m. spalio 1 d. Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos (FYROM) Ministras Pirmininkas Hari Kostov nusiuntė laišką generaliniam sekretoriui – vyriausiajam įgaliotiniui (GS/VĮ), kviesdamas ES imtis reikiamų priemonių EUPOL PROXIMA misijai, kurios dabartinis mandatas baigsis 2004 m. gruodžio 14 d., pratęsti dar 12 mėnesių.

(9)

2004 m. spalio 11 d. Taryba, atsižvelgdama į pasiektą pažangą, sutiko pratęsti EUPOL PROXIMA misiją, kurios dabartinis mandatas baigiasi 2004 m. gruodžio 12 d., dar 12 mėnesių. Taryba taip pat patvirtino, kad pratęstos misijos tikslas bus toliau remti patikimos ir profesionalios policijos tarnybos, besiremiančios Europos standartais dėl viešosios tvarkos palaikymo policijos pajėgomis, kūrimą. Vadovaujami ES specialiojo įgaliotinio Skopjėje ir išlaikydami partnerystę su priimančiosios šalies vyriausybinėmis institucijomis, ES policijos ekspertai toliau kontroliuos, konsultuos ir duos patarimus šalies policijai, pagrindinį dėmesį sutelkdami į viduriniosios grandies ir aukščiausiąją vadovybę, ir tokiu būdu padės veiksmingiau kovoti su organizuotu nusikalstamumu, didinti visuomenės pasitikėjimą viešosios tvarkos palaikymu policijos pajėgomis, stiprinti teisėtvarką ir teikti tolesnę pagalbą kuriant pasienio policijos tarnybą.

(10)

Politinis ir saugumo komitetas (PSK) turėtų politiškai kontroliuoti ir strategiškai vadovauti EUPOL PROXIMA misijai bei priimti sprendimus pagal Europos Sąjungos sutarties 25 straipsnio trečią pastraipą. PSK turėtų būti reguliariai informuojamas visais misijos aspektais, taip pat prireikus gauti ESSĮ ir misijos vadovo – policijos komisaro paaiškinimus.

(11)

Pagal 2000 m. gruodžio 7–9 d. Nicoje susirinkusios Europos Vadovų Tarybos nustatytas rekomendacijas šie bendrieji veiksmai turėtų nustatyti GS/VĮ vaidmenį pagal Europos Sąjungos sutarties 18 ir 26 straipsnius įgyvendinant priemones, kurios priklauso PSK politinės priežiūros ir strateginio vadovavimo sričiai pagal Europos Sąjungos sutarties 25 straipsnį.

(12)	Trečiosios valstybės turėtų dalyvauti operacijoje pagal Nicos Europos Vadovų Tarybos nustatytas gaires.

(13)

Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 1 dalyje reikalaujama nurodyti finansinę orientacinę sumą visam bendrųjų veiksmų įgyvendinimo laikotarpiui; sumų, finansuotinų iš Bendrijos biudžeto, nurodymas parodo teisės aktų leidimo institucijos valią ir priklauso nuo turimų įsipareigotų asignavimų per atitinkamus biudžetinius metus,

PRIĖMĖ ŠIUOS BENDRUOSIUS VEIKSMUS:

1 straipsnis

Misija

1. Europos Sąjunga pratęsia Europos Sąjungos policijos misiją (EUPOL PROXIMA) Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje (FYROM) nuo 2004 m. gruodžio 15 d. iki 2005 m. gruodžio 14 d.

2. EUPOL PROXIMA misija veikia pagal 3 straipsnyje nurodytame misijos apibūdinime išvardytus tikslus ir kitas nuostatas.

2 straipsnis

Pratęsimo planavimas

1. Rengiantis misijos pratęsimui, dabartinis misijos policijos vadovas turi sudaryti misijos darbo grupę, į kurios sudėtį įeitų būtinas personalas, galintis vykdyti su būtinybe pratęsti misiją susijusias funkcijas.

2. Pirmiausia planavimo proceso metu atliekamas išsamus rizikos įvertinimas, kuris prireikus gali būti atnaujinamas.

3. Dabartinis misijos vadovas, remdamasis Tarybos patvirtinta operacijų koncepcija (CONOPS) bei Politinio ir saugumo komiteto (PSK) pateiktomis rekomendacijomis, parengia patikslintą veiksmų planą (OPLAN) ir visus techninius dokumentus, būtinus EUPOL PROXIMA misijos pratęsimui. Patikslintame OPLAN atsižvelgiama į išsamų rizikos įvertinimą.

4. Besirengdamas misijos pratęsimui, įskaitant patikslinto OPLAN rengimą, dabartinis misijos vadovas atsižvelgia į Europos Komisijos policijos reformos projektą ir konsultuojasi bei derina savo veiksmus su ESBO Skopjėje.

3 straipsnis

Misijos apibūdinimas

EUPOL PROXIMA misija, laikydamasi Ohrido pagrindų susitarimo tikslų, išlaikydama tvirtą partnerystę su atitinkamomis valdžios institucijomis ir siekdama platesnės teisinės valstybės perspektyvos, išlaikydama visišką suderinamumą su Bendrijos institucijų kūrimo, ESBO ir dvišalėmis programomis ir jas papildydama, toliau kontroliuoja, konsultuoja ir duoda patarimus šalies policijai, ypatingą dėmesį sutelkiant į viduriniosios grandies ir aukščiausiąją vadovybę, ir tokiu būdu toliau atitinkamai remia:

—	teisėtvarkos stiprinimą, įskaitant kovą su organizuotu nusikalstamumu, ypač opiose srityse;

—	praktinį Vidaus reikalų ministerijos, įskaitant policiją, išsamios reformos įgyvendinimą;

—	perėjimą prie pasienio policijos veiklos organizavimo ir jos kūrimą, kaip platesnio ES siekio skatinti integruotą sienų valdymą sudedamąją dalį;

—	vietos policiją, kuriant pasitikėjimą gyventojų tarpe;

—	sustiprintą bendradarbiavimą su kaimyninėmis valstybėmis viešosios tvarkos palaikymo policijos pajėgomis srityje.

4 straipsnis

Struktūra

EUPOL PROXIMA struktūrą iš esmės sudaro:

a)	štabas Skopjėje, kurį sudaro misijos vadovas – policijos komisaras ir darbuotojai, kaip apibrėžta patikslintame OPLAN;

b)	vienas centrinis bendrai įkurtas padalinys Vidaus reikalų ministerijos lygmeniu;

c)	keli padaliniai, bendrai įkurti Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje atitinkamais lygmenimis.

5 straipsnis

Misijos vadovas – policijos komisaras

1. Misijos vadovas – policijos komisaras yra atsakingas už EUPOL PROXIMA veiksmų kontrolę (OPCON) ir EUPOL PROXIMA operacijų kasdienį valdymą.

2. Misijos vadovas – policijos komisaras pasirašo sutartį su Komisija.

3. Visi policijos pareigūnai išlieka visiškai pavaldūs atitinkamai nacionalinei institucijai. Nacionalinės institucijos OPCON perduoda EUPOL PROXIMA misijos vadovui.

4. Misijos vadovas – policijos komisaras yra atsakingas už personalo drausmės kontrolę. Komandiruotam personalui drausmines priemones taiko atitinkama nacionalinė ar ES institucija.

6 straipsnis

Personalas

1. EUPOL PROXIMA personalo skaičius ir kompetencija atitinka 3 straipsnyje pateiktą misijos apibūdinimą ir 4 straipsnyje nustatytą struktūrą.

2. Policijos pareigūnus komandiruoja valstybės narės. Kiekviena valstybė narė padengia išlaidas, susijusias su jos komandiruotais policijos pareigūnais, įskaitant atlyginimus, sveikatos draudimą, priemokas, išskyrus dienpinigius, ir kelionės į Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją ir atgal išlaidas.

3. Prireikus EUPOL PROXIMA pagal sutartį samdo tarptautinius civilius darbuotojus ir vietinius darbuotojus.

4. Prisidedančiosios valstybės arba Bendrijos institucijos taip pat prireikus gali komandiruoti tarptautinius civilius darbuotojus. Kiekviena prisidedančioji valstybė ar Bendrijos institucija padengia išlaidas, susijusias su jų komandiruotais darbuotojais, įskaitant atlyginimus, sveikatos draudimą, priemokas, išskyrus dienpinigius, ir kelionės į Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją ir atgal išlaidas.

7 straipsnis

Vadovavimo grandinė

EUPOL PROXIMA struktūra, kaip platesnio ES požiūrio siekti teisinės valstybės Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje dalis, turi vieningą vadovavimo grandinę, būdingą krizių valdymo operacijai:

—	Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis (ESSĮ) atsiskaito Tarybai per GS/VĮ,

—	PSK atlieka politinę priežiūrą ir užsiima strateginiu vadovavimu,

—	Misijos vadovas – policijos komisaras vadovauja EUPOL PROXIMA misijai ir tvarko jos kasdienę veiklą,

—	Misijos vadovas – policijos komisaras atsiskaito GS/VĮ per ESSĮ,

—	GS/VĮ duoda nurodymus misijos vadovui – policijos komisarui per ESSĮ.

8 straipsnis

Politinė priežiūra ir strateginis vadovavimas

1. PSK Tarybos atsakomybe atlieka misijos politinę priežiūrą ir jai strategiškai vadovauja. Taryba įgalioja Politinį ir saugumo komitetą priimti atitinkamus sprendimus pagal ES sutarties 25 straipsnį. Šis įgaliojimas apima teisę generalinio sekretoriaus – vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymu paskirti misijos vadovą ir iš dalies keisti patikslintą OPLAN bei vadovavimo grandinę. Teisė spręsti dėl operacijos tikslų ir jos nutraukimo paliekama Tarybai, kuriai padeda GS – VĮ.

2. ESSĮ teikia vietos politines rekomendacijas policijos misijos vadovui. ESSĮ užtikrina veiksmų derinimą su kitais ES dalyviais ir santykius su priimančiosios šalies institucijomis bei žiniasklaida.

3. PSK reguliariai atsiskaito Tarybai.

4. PSK reguliariai gauna policijos misijos vadovo pranešimus apie misijos eigą. PSK prireikus gali kviesti misijos policijos vadovą į savo posėdžius.

9 straipsnis

Trečiųjų valstybių dalyvavimas

1. Nepažeidžiant ES sprendimų priėmimo autonomijos ir Sąjungos bendros institucinės struktūros, stojančiosios valstybės yra kviečiamos, o kitos trečiosios valstybės gali būti kviečiamos prisidėti prie EUPOL PROXIMA misijos remiantis tuo, kad jos padengia jų komandiruotų policijos pareigūnų ir (arba) tarptautinių civilių darbuotojų siuntimo išlaidas, įskaitant atlyginimus, priemokas ir kelionės į Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją ir atgal išlaidas, bei tinkamai prisideda prie EUPOL PROXIMA misijos išlaikymo išlaidų padengimo.

2. Nepažeidžiant ES sprendimų priėmimo autonomijos ir bendros institucinės struktūros, trečiosios valstybės gali būti kviečiamos dalyvauti operacijoje.

3. Taryba įgalioja PSK misijos policijos vadovo ir Komiteto dėl krizių valdymo civilinių aspektų rekomendacija priimti atitinkamus sprendimus dėl siūlomų indėlių priėmimo.

4. Trečiosios valstybės, prisidedančios prie EUPOL PROXIMA misijos išlaidų padengimo, turi tas pačias teises ir pareigas kasdieniame operacijos valdyme kaip ir šioje operacijoje dalyvaujančios ES valstybės narės.

5. PSK imasi atitinkamų veiksmų dėl dalyvavimo susitarimų ir prireikus pateikia juos Tarybai, įskaitant susitarimą dėl galimo trečiųjų valstybių finansinio dalyvavimo padengiant bendras išlaidas.

6. Išsamūs susitarimai dėl trečiųjų valstybių dalyvavimo įforminami susitarimu pagal Europos Sąjungos sutarties 24 straipsnį. Pirmininkaujančiai valstybei narei padedantis GS – VĮ gali jos vardu vesti derybas dėl tokių susitarimų.

10 straipsnis

Finansinės nuostatos

1. Finansinė orientacinė suma, skirta padengti su misijos pratęsimu susijusias išlaidas yra 15 950 000 eurų įsipareigojimui, iš kurių 5 000 000 eurų skiriama iš 2004 m. biudžeto ir 10 950 000 eurų – iš 2005 m. biudžeto.

2. Iš Bendrijos biudžeto finansuojamoms išlaidoms taikomos šios nuostatos:

a)	išlaidos tvarkomos pagal biudžetui taikytinas Europos Bendrijos taisykles ir tvarką, išskyrus tai, kad bet koks išankstinis finansavimas nelieka Bendrijos nuosavybe. Trečiųjų valstybių subjektams leidžiama dalyvauti konkursuose dėl sutarčių sudarymo;

b)	policijos misijos vadovas visiškai atsiskaito Komisijai už pagal sutartį vykdomą veiklą ir yra Komisijos prižiūrimas.

3. Finansinės priemonės turi atitikti EUPOL PROXIMA misijos veiklos reikalavimus, įskaitant įrangos suderinamumą ir jos grupių sąveiką.

11 straipsnis

Bendrijos veiksmai

1. Taryba pažymi, kad Komisijos veiksmais toliau siekiama šių bendrųjų veiksmų tikslų, prireikus, atitinkamomis Bendrijos priemonėmis.

2. Taryba taip pat pažymi, kad užtikrinamas koordinavimo priemonių tęstinumas Skopjėje ir Briuselyje.

12 straipsnis

Įslaptintos informacijos teikimas

1. GV – VĮ, laikantis Tarybos saugumo nuostatų, leidžiama atskleisti NATO/KFOR ir su šiais bendraisiais veiksmais susijusioms trečiosioms šalims „CONFIDENTIEL UE“ lygio ES įslaptintą informaciją ir dokumentus, parengtus šiai operacijai.

2. GV – VĮ, laikantis Tarybos saugumo nuostatų, taip pat leidžiama pagal misijos veiklos reikmes teikti ESBO „RESTREINT UE“ lygio ES įslaptintą informaciją ir dokumentus, parengtus šiai operacijai. Šiuo tikslu parengiami vietos susitarimai.

3. Iškilus konkrečiai ir neatidėliotinai būtinybei, GS – VĮ, laikantis Tarybos saugumo nuostatų, taip pat leidžiama teikti priimančiajai valstybei „CONFIDENTIEL UE“ lygio ES įslaptintą informaciją ir dokumentus, parengtus šiai operacijai. Visais kitais atvejais tokia informacija ir dokumentai priimančiajai valstybei teikiama tokia tvarka, kuri atitinka priimančiosios valstybės bendradarbiavimo su ES lygį.

4. GS – VĮ leidžiama atskleisti su šiais bendraisiais veiksmais susijusioms trečiosioms šalims neįslaptintus dokumentus, susijusius su Tarybos svarstymais dėl šios operacijos, kuriems taikomas profesinio slaptumo reikalavimas pagal Tarybos darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 1 dalį.

13 straipsnis

EUPOL PROXIMA darbuotojų statusas

1. EUPOL PROXIMA darbuotojų Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje statusas, įskaitant privilegijas, imunitetus ir kitas garantijas, būtinas EUPOL PROXIMA misijos įvykdymui ir sklandžiam funkcionavimui, yra nustatytas Europos Sąjungos ir Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos susitarime dėl Europos Sąjungos policijos misijos Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje (EUROPOL „Proxima“) statuso ir veiklos, sudarytame Tarybos sprendimu 2004/75/BUSP (2).

2. Personalo narį komandiravusi valstybė ar Bendrijos institucija yra atsakinga už paaiškinimų dėl personalo nario keliamų pretenzijų dėl komandiravimo arba dėl pretenzijų, susijusių su personalo nario komandiravimu, davimą ir už bylos iškėlimą komandiruotam darbuotojui.

14 straipsnis

Įsigaliojimas

Šie bendrieji veiksmai įsigalioja jų priėmimo dieną.

Jie netenka galios 2005 m. gruodžio 14 d.

15 straipsnis

Paskelbimas

Šie bendrieji veiksmai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje, 2004 m. lapkričio 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

B. R. BOT

(1) OL L 249, 2003 10 1, p. 66.

(2) OL L 16, 2004 1 23, p. 65.

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 348

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	47 tomas 2004m. lapkričio 24d.

Turinys		I Aktai, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
	*	2004 m. spalio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2003/2004, dėl Protokolo, nustatančio nuo 2003 m. gruodžio 3 d. iki 2007 m. gruodžio 2 d. žvejybos galimybes ir finansinę kompensaciją, numatytą Europos ekonominės bendrijos ir Mauricijaus salos Vyriausybės susitarime dėl žvejybos Mauricijaus vandenyse, sudarymo	1
		Protokolas, nustatantis nuo 2003 m. gruodžio 3 d. iki 2007 m. gruodžio 2 d. žvejybos galimybes ir finansinę kompensaciją, numatytą Europos Ekonominės Bendrijos ir Mauricijaus salos vyriausybės susitarime dėl žvejybos Mauricijaus vandenyse	3
		2004 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2004/2004, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą	14
		2004 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2005/2004, dėl česnakų importo licencijų išdavimo ketvirčiui nuo 2004 m. gruodžio 1 d. iki 2005 m. vasario 28 d.	16

	Aktai, priimti remiantis Europos Sąjungos sutarties V antraštine dalimi
*	2004 m. lapkričio 22 d. Tarybos bendrieji veiksmai 2004/789/BUSP, dėl Europos Sąjungos policijos misijos Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje pratęsimo (EUPOL PROXIMA)	40
*	2004 m. lapkričio 22 d. Tarybos sprendimas 2004/790/BUSP, pratęsiantis ir iš dalies keičiantis Sprendimą 2003/276/BUSP, įgyvendinantį Bendruosius veiksmus 2002/589/BUSP dėl Europos Sąjungos indėlio naikinant mažųjų ginklų ir lengvosios ginkluotės šaudmenis Albanijoje	45
*	2004 m. lapkričio 22 d. Tarybos sprendimas 2004/791/BUSP, pratęsiantis ir iš dalies keičiantis Sprendimą 2002/842/BUSP dėl Bendrųjų veiksmų 2002/589/BUSP įgyvendinimo siekiant, kad Europos Sąjunga prisidėtų prie kovos su šaulių ir lengvųjų ginklų destabilizuojančiu kaupimu ir plitimu pietryčių Europoje	46
*	2004 m. lapkričio 22 d. Tarybos sprendimas 2004/792/BUSP, pratęsiantis ir iš dalies keičiantis Sprendimą 1999/730/BUSP, įgyvendinantį Bendruosius veiksmus 1999/34/BUSP dėl Europos Sąjungos indėlio į kovą su šaulių ir lengvųjų ginklų destabilizuojančiu kaupimu ir plitimu Kambodžoje	47

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	052	119,4
	070	62,9
	204	92,3
	999	91,5
0707 00 05	052	104,6
	204	41,8
	999	73,2
0709 90 70	052	100,2
	204	92,7
	999	96,5
0805 20 10	204	58,7
0805 20 10	999	58,7
0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90	052	73,2
	624	79,4
	999	76,3
0805 50 10	052	47,2
	388	49,8
	524	65,7
	528	21,1
	999	46,0
0808 10 20, 0808 10 50, 0808 10 90	388	139,3
	400	80,8
	404	103,4
	720	67,1
	800	194,4
	999	117,0
0808 20 50	720	69,7
0808 20 50	999	69,7

	II Aktai, kurių skelbti neprivaloma
	Komisija
*	2004/787/EB:2004 m. spalio 4 d. Komisijos rekomendacija, dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų produktų bei juose esančių medžiagų mėginių ėmimo ir aptikimo techninių gairių remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1830/2003 ( 1 )	18
	Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas
*	2004/788/EB, Euratomas:EESRK darbo tvarkos taisyklių kodifikuota redakcija (Galioja nuo 2004 m. spalio 24 d.)	27


	*	2004 m. lapkričio 1 d.: Naujoji EUR-Lex versija! (Žr. antrąjį viršelio puslapį)	s3


	(1) Tekstas svarbus EEE