29.10.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/1

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1866/2004

2004 m. spalio 28 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)	Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2004 m. spalio 29 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. spalio 28 d.

Komisijos vardu

J. M. SILVA RODRÍGUEZ

Generalinis direktorius žemės ūkio reikalams

(1) OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1947/2002 (OL L 299, 2002 11 1, p. 17).

PRIEDAS

prie 2004 m. spalio 28 d. Komisijos reglamento, nustatančio kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	052	53,1
	204	48,2
	999	50,7
0707 00 05	052	129,6
0707 00 05	999	129,6
0709 90 70	052	97,2
	204	41,2
	388	34,1
	628	48,8
	999	55,3
0805 50 10	052	56,4
	388	48,3
	524	67,5
	528	53,4
	999	56,4
0806 10 10	052	89,0
	400	197,7
	999	143,4
0808 10 20, 0808 10 50, 0808 10 90	388	109,3
	400	100,7
	404	80,1
	442	61,0
	512	106,6
	720	99,6
	800	205,7
	804	106,5
	999	108,7
0808 20 50	052	103,7
	720	75,4
	999	89,6

(1) Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 2081/2003 (OL L 313, 2003 11 28, p. 11). Kodas „999“ žymi „kitą kilmę“.

29.10.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/3

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1867/2004

2004 m. spalio 28 d.

nustatantis reprezentacines kainas ir papildomus importo muitus už cukraus sektoriaus produktą melasą, taikomus nuo 2004 m. spalio 29 d.

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkos organizavimo (1) ypač į jo 24 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

1995 m. birželio 23 d. Reglamentas (EB) Nr. 1422/95, nustatantis išsamias cukraus sektoriaus produkto melasos importo įgyvendinimo taisykles ir iš dalies pakeičiantis Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 785/68 (2) numato, kad melasos importo CIF kainos, nustatytos pagal Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 785/68 (3) yra „reprezentacinės kainos“. Ši kaina laikoma nustatyta už standartinę kokybę, apibrėžtą Reglamento (EEB) Nr. 785/68 1 straipsnyje.

(2)	Reprezentacinės kainos nustatomos remiantis visa Reglamento (EEB) Nr. 785/68 3 straipsnyje numatyta informacija, išskyrus atvejus, numatytus šio reglamento 4 straipsnyje, o tam tikrais atvejais šias kainas galima nustatyti pagal Reglamento (EEB) Nr. 875/68 7 straipsnyje pateiktą metodą.

(3)	Koreguojant kainas, kurios nėra taikomos standartinei kokybei, reikia padidinti arba sumažinti kainas pagal siūlomos melasos kokybę, atsižvelgiant į Reglamento (EEB) Nr. 785/68 6 straipsnio nuostatas.

(4)

Kai skiriasi atitinkamo produkto slenkstinė kaina ir jo reprezentacinė kaina, reikia nustatyti papildomus importo muitus, Reglamento (EB) Nr. 1422/95 3 straipsnyje numatyta tvarka. Jeigu pagal Reglamento (EB) Nr. 1422/95 5 straipsnio nuostatas taikomas atleidimas nuo importo muitų, reikia nustatyti tam tikrus tų importo muitų dydžius.

(5)	Reikia nustatyti reprezentacines kainas ir papildomus importo muitus minėtiems produktams pagal Reglamento (EB) Nr. 1422/95 1 straipsnio 2 dalį ir 3 straipsnio 1 dalį.

(6)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1422/95 1 straipsnyje išvardytiems produktams taikomos reprezentacinės kainos ir papildomi importo muitai yra nustatomi priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2004 m. spalio 29 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. spalio 28 d.

Komisijos vardu

J. M. SILVA RODRÍGUEZ

Žemės ūkio generalinis direktorius

(1) OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 39/2004 (OL L 6, 2004 1 10, p. 16).

(2) OL L 141, 1995 6 24, p. 12. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 79/2003 (OL L 13, 2003 1 18, p. 4).

(3) OL L 145, 1968 6 27, p. 12. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1422/1995 (OL L 141, 1995 6 24, p. 12).

PRIEDAS

Reprezentacinės kainos ir papildomi importo muitai už cukraus sektoriaus produktą melasą, taikomi nuo 2004 m. spalio 29 d.

(EUR)
KN kodas	Reprezentacinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto	Papildomas muitas už 100 kg neto atitinkamo produkto	Importo muito už 100 kg neto atitinkamo produkto dydis, kai pagal Reglamento (EB) Nr. 1422/95 5 straipsnio nuostatas taikomas atleidimas (1)
1703 10 00 (2)	8,52	—	0
1703 90 00 (2)	9,77	—	0

(1) Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1422/95 5 straipsnio nuostatomis, šis dydis pakeičia šiems produktams bendrajame muitų tarife nustatytą muitą.

(2) Nustatoma standartinei kokybei, kaip ji apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 785/68 1 straipsnyje su pakeitimais.

29.10.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/5

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1868/2004

2004 m. spalio 28 d.

nustatantis grąžinamąsias išmokas už neperdirbto baltojo cukraus ir neperdirbto žaliavinio cukraus eksportą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkos organizavimo (1), ypač į jo 27 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnyje nustatyta, kad skirtumas tarp minėto reglamento 1 straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų produktų kainų arba biržos kainų ir Bendrijos kainų gali būti dengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Reglamente (EB) Nr. 1260/2001 numatyta, kad grąžinamosios išmokos už nedenatūruotą baltąjį cukrų ir žaliavinį cukrų, eksportuojamus neperdirbtus, turi būti nustatytos atsižvelgiant į padėtį Bendrijos cukraus rinkoje ir pasaulinėje cukraus rinkoje, ypač į minėto reglamento 28 straipsnyje išvardintus kainų ir sąnaudų veiksnius. Tame pačiame straipsnyje numatyta, kad taip pat reikėtų atsižvelgti ir į siūlomo eksporto ekonominį aspektą.

(3)

Grąžinamoji išmoka už žaliavinį cukrų turi būti nustatyta už standartinę kokybę, kuri yra apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 I priedo II dalyje. Ši grąžinamoji išmoka nustatoma remiantis ir sio Reglamento 28 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Karamelinis cukrus buvo apibrėžtas 1995 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2135/95, nustatančiame išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų suteikimo cukraus sektoriuje taikymo taisykles (2). Tokiu būdu apskaičiuojamas grąžinamosios išmokos už cukrų, į kurį nepridėta aromatinių arba dažiųjų medžiagų, dydis turi būti taikomas pagal jame esantį sacharozės kiekį ir turi būti nustatytas už kiekvieną jos kiekio procentą.

(4)	Tam tikrais atvejais grąžinamosios išmokos dydis gali būti nustatytas kitokio pobūdžio teisės aktais.

(5)	Grąžinamoji išmoka nustatoma kas dvi savaites. Tarpiniu laikotarpiu ji gali būti iš dalies pakeista.

(6)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad grąžinamoji išmoka už minėto reglamento 1 straipsnyje numatytus produktus gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, jei tai sąlygoja padėtis pasaulinėje rinkoje arba tam tikrų rinkų specifiniai reikalavimai.

(7)	Nuo 2001 metų pradžios didelėmis apimtimis ir sparčiai didėjęs pagal preferencinį režimą vykdytas cukraus importas iš Vakarų Balkanų ir Bendrijos cukraus eksportas į šias šalis, atrodo, yra gerokai dirbtino pobūdžio.

(8)	Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, kuris pasireikštų cukraus sektoriaus produktų, už kuriuos skirta eksporto grąžinamoji išmoka, reimportu į Bendriją, reikėtų visoms Balkanų šalims nenustatyti grąžinamosios išmokos už šiame reglamente išvardytų produktų eksportą.

(9)	Atsižvelgiant į šiuos veiksnius ir į esamą padėtį cukraus sektoriaus rinkose, ypač į cukraus kursus biržose arba kainas Bendrijoje ir pasaulinėje rinkoje, reikėtų nustatyti atitinkamų dydžių grąžinamąsias išmokas.

(10)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Grąžinamosios išmokos už Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 1 straipsnio 1 dalies a punkte išvardytus produktus, eksportuojamus neperdirbtus ir nedenatūruotus, nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2004 m. spalio 29 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. spalio 28 d.

Komisijos vardu

Franz FISCHLER

Komisijos narys

(1) OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 39/2004 (OL L 6, 2004 1 10, p. 16).

(2) OL L 214, 1995 9 8, p. 16.

PRIEDAS

GRĄŽINAMOSIOS IŠMOKOS UŽ NEPERDIRBTO BALTOJO CUKRAUS IR NEPERDIRBTO ŽALIAVINIO CUKRAUS EKSPORTĄ 2004 M. SPALIO 29 D.

Produktų kodas

Paskirtis

Mato vienetas

Grąžinamųjų išmokų dydis

1701 11 90 9100

S00

EUR/100 kg

39,56 (1)

1701 11 90 9910

S00

EUR/100 kg

39,56 (1)

1701 12 90 9100

S00

EUR/100 kg

39,56 (1)

1701 12 90 9910

S00

EUR/100 kg

39,56 (1)

1701 91 00 9000

S00

EUR/1 % sacharozės × 100 kg produkto neto

0,4300

1701 99 10 9100

S00

EUR/100 kg

43,00

1701 99 10 9910

S00

EUR/100 kg

43,00

1701 99 10 9950

S00

EUR/100 kg

43,00

1701 99 90 9100

S00

EUR/1 % sacharozės × 100 kg produkto neto

0,4300

N. B.: Produktų kodai ir „A“ serijos paskirčių kodai yra nustatyti Komisijos reglamente (EEB) Nr. 3846/87 (OL L 366, 1987 12 24, p. 1), su pakeitimais.

Paskirčių skaitiniai kodai yra apibrėžti Reglamente (EB) Nr. 2081/2003 (OL L 313, 2003 11 28, p. 11).

Kitos paskirtys apibrėžiamos taip:

S00

visos paskirtys (trečiosios šalys, kitos teritorijos, maisto tiekimas ir paskirtys, prilygintos eksportui už Bendrijos ribų), išskyrus Albaniją, Kroatiją, Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją ir Juodkalniją (įskaitant Kosovą, kaip jis yra apibrėžtas 1999 m. birželio 10 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1244) ir Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, tačiau netaikoma cukrui, pridėtam į produktus, išvardytus Tarybos reglamento Nr. 2201/96 (OL L 297, 1996 11 21, p. 29) 1 straipsnio 2 dalies b punkte.

(1) Šis dydis taikomas žaliaviniam cukrui, kurio išeiga yra 92 %. Jei eksportuojamo žaliavinio cukraus išeiga nėra lygi 92 %, taikytinas grąžinamosios išmokos dydis nustatomas pagal Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 28 straipsnio 4 dalies nuostatas.

29.10.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/7

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1869/2004

2004 m. spalio 28 d.

nustatantis eksporto grąžinamąsias išmokas už neperdirbtus sirupus ir kai kuriuos kitus cukraus sektoriaus produktus

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkos organizavimo (1), ypač į jo 27 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnyje nustatyta, kad skirtumas tarp minėto reglamento 1 straipsnio 1 dalies d punkte išvardytų produktų kainų arba biržos kursų ir Bendrijos kainų gali būti dengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

1995 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2135/95, nustatančiame išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų suteikimo cukraus sektoriuje taikymo taisykles (2), 3 straipsnyje numatyta, kad eksporto grąžinamoji išmoka už 100 kg Reglamento (EEB) Nr. 1260/2001 1 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų produktų yra lygi bazinei sumai, padaugintai iš tam produktui nustatyto sacharozės kiekio, atitinkamais atvejais pridėjus kitų į sacharozės ekvivalentą perskaičiuotų cukrų kiekį. Šis atitinkamo produkto sacharozės kiekis nustatomas pagal Reglamento (EB) Nr. 2135/95 3 straipsnio nuostatas.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 30 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad grąžinamosios išmokos už sorbozę bazinis dydis yra lygus baziniam grąžinamosios išmokos dydžiui, atėmus iš jo vieną šimtąją dalį galiojančios gamybos grąžinamosios išmokos, kuri pagal 2001 m. birželio 27 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1265/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/2001 nuostatų dėl tam tikrų cukraus produktų, naudojamų chemijos pramonėje, gamybos grąžinamųjų išmokų mokėjimo taikymo (3), nuostatas taikoma pastarojo reglamento priede išvardytiems produktams.

(4)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad grąžinamosios išmokos už kitus to paties reglamento 1 straipsnio 1 dalies d punkte išvardytus produktus, eksportuojamus neperdirbtus, bazinis dydis sudaro vieną šimtąją dydžio, gauto atsižvelgiant, pirma, į skirtumo tarp baltojo cukraus intervencinės kainos nedeficitinėse Bendrijos zonose tą mėnesį, kuriam nustatomas bazinis dydis, ir tarp pasaulinėje rinkoje užregistruotų baltojo cukraus kainų arba biržos kainų skirtumo ir, antra, į būtinybę nustatyti pusiausvyrą tarp Bendrijos pagrindinių produktų naudojimo perdirbtų prekių, skirtų eksportuoti į trečiąsias šalis, gamyboje ir trečiųjų šalių produktų, įvežtų perdirbti, naudojimo.

(5)	Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 30 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad grąžinamosios išmokos bazinis dydis gali būti taikomas tik kai kuriems to reglamento 1 straipsnio 1 dalies d punkte išvardytiems produktams.

(6)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnyje numatyta, kad gali būti numatyta eksporto grąžinamoji išmoka už to reglamento 1 straipsnio 1 dalies f, g ir h punktuose išvardytus produktus, eksportuojamus neperdirbtus. Nustatant grąžinamosios išmokos dydį už kiekvieną 100 kilogramų sausosios medžiagos, visų pirma atsižvelgiama į grąžinamąją išmoką, taikomą už KN kodu 1702 30 91 klasifikuojamų produktų eksportą, į grąžinamąją išmoką, taikomą už Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 1 straipsnio 1 dalies d punkte minimų produktų eksportą ir į numatomo eksporto ekonominius aspektus. Kalbant apie minėtos 1 dalies f ir g punktuose išvardytus produktus, grąžinamoji išmoka skiriama tik už tuos produktus, kurie atitinka Reglamento (EB) Nr. 2135/95 5 straipsnyje nurodytas sąlygas, o kalbant apie h punkte išvardytus produktus, grąžinamoji išmoka skiriama tik už tuos produktus, kurie atitinka Reglamento (EB) Nr. 2135/95 6 straipsnyje nurodytas sąlygas.

(7)	Pirmiau minėtos numatomos grąžinamosios išmokos turi būti nustatomos kiekvieną mėnesį. Tarpiniu laikotarpiu jos gali būti pakeistos.

(8)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad grąžinamosios išmokos už to reglamento 1 straipsnyje išvardytus produktus gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, jei tai sąlygoja padėtis pasaulinėje rinkoje arba tam tikrų rinkų specifiniai reikalavimai.

(9)	Nuo 2001 metų pradžios didelėmis apimtimis ir sparčiai didėjęs cukraus importas pagal preferencinį režimą iš Vakarų Balkanų ir Bendrijos cukraus eksportas į šias šalis, atrodo, yra gerokai dirbtino pobūdžio.

(10)	Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, kuris pasireikštų cukraus sektoriaus produktų, už kuriuos skirta eksporto grąžinamoji išmoka, reimportu į Bendriją, reikėtų visoms Vakarų Balkanų šalims nenustatyti grąžinamosios išmokos už šiame reglamente išvardytų produktų eksportą.

(11)	Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, reikėtų nustatyti atitinkamų dydžių grąžinamąsias išmokas už nurodomus produktus.

(12)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Grąžinamosios išmokos už Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 1 straipsnio 1 dalies d, f, g ir h punktuose išvardytus produktus, eksportuojamus neperdirbtus, yra nustatomos tokios, kaip numatyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2004 m. spalio 29 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. spalio 28 d.

Komisijos vardu

Franz FISCHLER

Komisijos narys

(1) OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 39/2004 (OL L 6, 2004 1 10, p. 6).

(2) OL L 214, 1995 9 8, p. 16.

(3) OL L 178, 2001 6 30, p. 63.

PRIEDAS

GRĄŽINAMOSIOS IŠMOKOS UŽ NEPERDIRBTŲ SIRUPŲ IR KAI KURIŲ KITŲ NEPERDIRBTŲ CUKRAUS SEKTORIAUS PRODUKTŲ EKSPORTĄ, TAIKOMOS NUO 2004 M. SPALIO 29 D.

Produkto kodas

Paskirtis

Mato vienetas

Grąžinamosios išmokos dydis

1702 40 10 9100

S00

EUR/100 kg sausosios medžiagos masės

43,00 (1)

1702 60 10 9000

S00

EUR/100 kg sausosios medžiagos masės

43,00 (1)

1702 60 80 9100

S00

EUR/100 kg sausosios medžiagos masės

81,71 (2)

1702 60 95 9000

S00

EUR/1 % sacharozės × 100 kg produkto neto

0,4300 (3)

1702 90 30 9000

S00

EUR/100 kg sausosios medžiagos masės

43,00 (1)

1702 90 60 9000

S00

EUR/1 % sacharozės × 100 kg produkto neto

0,4300 (3)

1702 90 71 9000

S00

EUR/1 % sacharozės × 100 kg produkto neto

0,4300 (3)

1702 90 99 9900

S00

EUR/1 % sacharozės × 100 kg produkto neto

0,4300 (3) (4)

2106 90 30 9000

S00

EUR/100 kg sausosios medžiagos masės

43,00 (1)

2106 90 59 9000

S00

EUR/1 % sacharozės × 100 kg produkto neto

0,4300 (3)

N.B.: Produktų kodai ir „A“ serijos paskirčių kodai yra nustatyti Komisijos reglamente (EEB) Nr. 3846/87 (OL L 366, 1987 12 24, p. 1) su pakeitimais

Paskirčių skaitiniai kodai yra apibrėžti Reglamente (EB) Nr. 2081/2003 (OL L 313, 2003 11 28, p. 11).

Kitos paskirtys apibrėžiamos taip:

S00

(1) Taikoma tik Reglamento (EB) Nr. 2135/95 5 straipsnyje nurodytiems produktams.

(2) Taikoma tik Reglamento (EB) Nr. 2135/95 6 straipsnyje nurodytiems produktams.

(3) Bazinis dydis netaikomas sirupams, kurių grynumas mažesnis kaip 85 % (Reglamentas (EB) Nr. 2135/95). Sacharozės kiekis nustatomas pagal Reglamento (EB) Nr. 2135/95 3 straipsnio nuostatas.

(4) Dydis netaikomas Reglamento (EEB) Nr. 3513/92 (OL L 355, 1992 12 5, p. 12) priedo 2 dalyje apibrėžtam produktui.

29.10.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/10

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1870/2004

2004 m. spalio 28 d.

nustatantis didžiausią grąžinamąją išmoką už baltojo cukraus eksportą į kai kurias trečiąsias šalis 11-ajame daliniame konkurse, vykdomame remiantis Reglamente (EB) Nr. 1327/2004 numatytu nuolatiniu konkursu

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkos organizavimo (1), ypač į jo 27 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

2004 m. liepos 19 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1327/2004 dėl 2004–2005 prekybos metais vykdomo nuolatinio konkurso, siekiant nustatyti eksporto muitus ir (arba) grąžinamąsias išmokas už baltojo cukraus eksportą (2), numatyta vykdyti dalinius konkursus dėl tokio cukraus eksporto į trečiąsias šalis.

(2)	Reglamento (EB) Nr. 1327/2004 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad didžiausias grąžinamosios išmokos dydis daliniame konkurse nustatomas pagal aplinkybes, visų pirma atsižvelgiant į cukraus rinkos Bendrijoje bei pasaulinės cukraus rinkos padėtį ir numatomą raidą.

(3)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1327/2004 nuostatomis vykdomame 11-ajame daliniame konkurse yra nustatoma 46,144 EUR/100 kg didžiausia grąžinamoji išmoka už baltojo cukraus eksportą į kai kurias į trečiąsias šalis.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2004 m. spalio 29 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. spalio 28 d.

Komisijos vardu

Franz FISCHLER

Komisijos narys

(1) OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 39/2004 (OL L 6, 2004 1 10, p. 16).

(2) OL L 246, 2004 7 20, p. 23. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1685/2004 (OL L 303, 2004 9 30, p. 21).

29.10.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/11

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1871/2004

2004 m. spalio 28 d.

nustatantis maksimalias eksporto grąžinamąsias išmokas už sviestą pagal Reglamente (EB) Nr. 581/2004 numatytą nuolatinį konkursą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1255/1999 dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo (1), ypač į jo 31 straipsnio 3 dalies trečią pastraipą,

kadangi:

(1)	2004 m. kovo 26 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 581/2004, skelbiantis nuolatinį konkursą dėl grąžinamųjų išmokų už kai kurių rūšių sviestą (2), numato nuolatinio konkurso procedūrą.

(2)

Remiantis 2004 m. kovo 26 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 580/2004, nustatančio konkurso dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už kai kuriuos pieno produktus (3) procedūrą, 5 straipsniu ir išnagrinėjus konkurso dalyvių pasiūlymus, reikia nustatyti maksimalų grąžinamųjų išmokų dydį konkurso laikotarpiui, kuris baigiasi 2004 m. spalio 27 d.

(3)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Remiantis nuolatiniu konkursu, paskelbtu Reglamentu (EB) Nr. 581/2004, konkurso laikotarpiu, kuris baigiasi 2004 m. spalio 27 d., maksimalus grąžinamųjų išmokų dydis už to reglamento 1 straipsnio 1 dalyje išvardytus produktus yra nurodytas šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2004 m. spalio 29 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. spalio 28 d.

Komisijos vardu

Franz FISCHLER

Komisijos narys

(1) OL L 160, 1999 6 26, p. 48. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 186/2004 (OL L 29, 2004 2 3, p. 6).

(2) OL L 90, 2004 3 27, p. 64.

(3) OL L 90, 2004 3 27, p. 58.

PRIEDAS

(EUR/100 kg)
Produktas	Grąžinamosios išmokos nomenklatūros kodas	Maksimalus grąžinamosios išmokos dydis
Produktas	Grąžinamosios išmokos nomenklatūros kodas	Už eksportą į paskirties šalis, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 581/2004 1 straipsnio 1 dalies pirmoje įtraukoje	Už eksportą į paskirties šalis, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 581/2004 1 straipsnio 1 dalies antroje įtraukoje
Sviestas	ex ex 0405 10 19 9500	—	—
Sviestas	ex ex 0405 10 19 9700	132,00	139,00
Lydytas sviestas	ex ex 0405 90 10 9000	—	170,00

29.10.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/13

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1872/2004

2004 m. spalio 28 d.

nustatantis maksimalias eksporto grąžinamąsias išmokas už nugriebto pieno miltelius pagal Reglamente (EB) Nr. 582/2004 numatytą nuolatinį konkursą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1255/1999 dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo (1), ypač į jo 31 straipsnio 3 dalies trečią pastraipą,

kadangi:

(1)	2004 m. kovo 26 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 582/2004, skelbiantis nuolatinį konkursą dėl grąžinamųjų išmokų už nugriebto pieno miltelius (2), numato nuolatinio konkurso procedūrą.

(2)

(3)	Pieno ir pieno produktų vadybos komitetas nepateikė nuomonės per pirmininko nustatytą laiką,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Remiantis nuolatiniu konkursu, paskelbtu Reglamentu (EB) Nr. 582/2004, konkurso laikotarpiu, kuris baigėsi 2004 m. spalio 27 d., maksimalus grąžinamųjų išmokų dydis už to reglamento 1 straipsnio 1 dalyje išvardintus produktus ir paskirties šalis yra 31,00 EUR/100 kg.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2004 m. spalio 29 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. spalio 28 d.

Komisijos vardu

Franz FISCHLER

Komisijos narys

(1) OL L 160, 1999 6 26, p. 48. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 186/2004 (OL L 29, 2004 2 3, p. 6).

(2) OL L 90, 2004 3 27, p. 67.

(3) OL L 90, 2004 3 27, p. 58.

29.10.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/14

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1873/2004

2004 m. spalio 28 d.

nustatantis grąžinamųjų išmokų dydžius, taikomus kai kuriems pieno produktams, kurie eksportuojami kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1999 m. gegužės 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1255/1999 dėl bendro pieno ir pieno produktų rinkos organizavimo (1), ypač į jo 31 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 31 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skirtumas tarp tarptautinės prekybos kainų produktams, išvardytiems šio reglamento 1 straipsnyje a, b, c, d, e, ir g dalyse, ir Bendrijos vidaus kainų gali būti padengtas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

2000 m. liepos 13 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1520/2000, nustatančiame bendras išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties I priedą neįtrauktos prekės, skyrimo sistemos taikymo taisykles ir tokių grąžinamųjų išmokų sumos nustatymo kriterijus (2), yra nurodyti produktai, kuriems turėtų būti nustatytas grąžinamosios išmokos dydis, taikomas, kai produktai eksportuojami kaip prekės, išvardytos Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 II priede.

(3)	Pagal Reglamento (EB) Nr. 1520/2000 4 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą grąžinamosios išmokos dydis 100 kg kiekvieno atitinkamo pagrindinio produkto turėtų būti nustatomas kiekvieną mėnesį.

(4)

Tačiau kai kurių pieno produktų, eksportuojamų kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą, atveju kyla pavojus, kad įsipareigojimai, prisiimti dėl tų grąžinamųjų išmokų gali būti rizikingi, kai iš anksto nustatomi dideli grąžinamųjų išmokų dydžiai. Todėl siekiant išvengti to pavojaus, reikia imtis tinkamų atsargos priemonių, neužkertant kelio ilgalaikių susitarimų sudarymui. Konkrečių grąžinamųjų išmokų dydžių nustatymas tuo atveju, kai grąžinamosios išmokos nustatomos iš anksto, atsižvelgiant į produktus, turėtų sudaryti sąlygas tų dviejų tikslų įgyvendinimui.

(5)

Reglamento (EB) Nr. 1520/2000 4 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad nustatant grąžinamųjų išmokų dydį tam tikrais atvejais reikia atsižvelgti į gamybos grąžinamąją išmoką, pagalbą ar kitokias priemones, turinčias vienodą poveikį, taikomas visose valstybėse narėse, vadovaujantis Reglamentu dėl atitinkamų produktų bendro rinkos organizavimo pagrindiniams produktams, įtrauktiems į Reglamento (EB) Nr. 1520/2000 A priedą, ar prilygstantiems produktams.

(6)	Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 12 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad pagalba išmoka suteikiama už Bendrijoje pagamintą nugriebtą pieną, perdirbtą į kazeiną, jei šis pienas ir iš jo pagamintas kazeinas atitinka tam tikras sąlygas.

(7)

1997 gruodžio 15 d. Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 2571/97 dėl sviesto pardavimo sumažintomis kainomis ir dėl pagalbos suteikimo konditerijos gaminių, ledų ir kitų maisto produktų gamyboje naudojamai grietinėlei, sviestui ir koncentruotam sviestui (3), nustato, kad sviestas ir grietinėlė turėtų būti tiekiami sumažintomis kainomis pramonės šakoms, kuriose yra gaminamos tam tikros prekės.

(8)

Pagal 2004 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1676/2004 priimantį autonomines ir pereinamojo laikotarpio priemones, susijusias su tam tikrų perdirbtų žemės ūkio produktų, kurių kilmės šalis yra Bulgarija, importu, ir tam tikrų perdirbtų, žemės ūkio produktų, kurių kilmės šalis yra Bulgarija, eksportu (4), Sutarties I priede neišvardytiems perdirbtiems žemės ūkio produktams, eksportuojamiems į Bulgariją, nuo 2004 m. spalio 1 d. negali būti mokamos eksporto grąžinamosios išmokos.

(9)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Grąžinamųjų išmokų dydžiai, taikomi Reglamento (EB) Nr. 1520/2000 A priede ir Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 1 straipsnyje išvardytiems pagrindiniams produktams ir eksportuojamiems kaip prekės, išvardytos Reglamento (EB) Nr. 1255/1999 II priede, yra nustatomi pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Nukrypstant nuo 1 straipsnio, nuo 2004 m. spalio 1 d. priede nustatyti dydžiai nėra taikomi Sutarties I priede neišvardytoms prekėms, eksportuojamoms į Bulgariją.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2004 m. spalio 29 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. spalio 28 d.

Komisijos vardu

Olli REHN

Komisijos narys

(1) OL L 160, 1999 6 26, p. 48. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 186/2004 (OL L 29, 2004 2 3, p. 6).

(2) OL L 177, 2000 7 15, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 886/2004 (OL L 168, 2004 5 1, p. 14).

(3) OL L 350, 1997 12 20, p. 3. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 921/2004 (OL L 163, 2004 4 30, p. 94).

(4) OL L 301, 2004 9 28, p. 1.

PRIEDAS

nuo 2004 m. spalio 29 d. taikomi grąžinamųjų išmokų dydžiai už kai kuriuos pieno produktus, kurie eksportuojami kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą

(EUR/100 kg)

KN kodas

Aprašymas

Grąžinamųjų išmokų dydis

Grąžinamąsias išmokas nustatant iš anksto

Kita

ex 0402 10 19

Pieno milteliai, granulės ar kitokio pavidalo sausieji produktai, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitokio saldiklio ir kurių riebumas ne didesnis kaip 1,5 % masės (PG 2):

a)	eksportuojant prekes, klasifikuojamas KN kodu 3501;

—

b)	eksportuojant kitas prekes.

29,00

ex 0402 21 19

Pieno milteliai, granulės ar kitokio pavidalo sausieji produktai, į kuriuos nepridėta cukraus ar kitokio saldiklio ir kurių riebumas ne didesnis kaip 26 % masės (PG 3):

a)	eksportuojant prekes, į kurių sudėtį įeina sviestas ar grietinėlė, parduodami sumažinta kaina ir kurie pagaminti pagal Reglamento (EB) Nr. 2571/97 nuostatas ir savo pavidalu prilygsta PG 3 produktams;

36,05

b)	eksportuojant kitas prekes.

70,00

ex 0405 10

Sviestas, kurio riebalų kiekis sudaro 82 % masės (PG 6):

a)	eksportuojant prekes, į kurių sudėtį įeina sviestas arba grietinėlė, parduodami sumažinta kaina, ir kurie pagaminti pagal Reglamente (EB) Nr. 2571/97 nustatytas sąlygas;

46,00

b)	KN kodu 2106 90 98 klasifikuojamų prekių, kurių pieno riebalų kiekis sudaro 40 % masės, eksportas;

138,25

c)	eksportuojant kitas prekes.

131,00

29.10.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/17

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1874/2004

2004 m. spalio 28 d.

iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB dėl ribų, taikomų viešųjų pirkimų tvarkai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/17/EB dėl viešųjų pirkimų tvarkos vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose koordinavimo (1), sypač į jos 69 straipsnį,

atsižvelgdama į 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/18/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų viešojo pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos koordinavimo (2), ypač į jos 78 straipsnį,

pasitarusi su Viešųjų sutarčių patariamuoju komitetu,

kadangi:

(1)

1994 m. gruodžio 22 d. Sprendimu 94/800/EB dėl daugiašalių derybų Urugvajaus raunde (1986–1994) priimtų susitarimų patvirtinimo Europos bendrijos vardu jos kompetencijai priklausančių klausimų atžvilgiu (3) Taryba patvirtino Susitarimą dėl viešųjų pirkimų (toliau – susitarimas), pateikiamą minėto sprendimo 4 priede. Pagal šį susitarimą jame numatytų taisyklių turi būti laikomasi tuomet, kai atitinkamų viešųjų pirkimų sumos pasiekia arba viršija tam tikras specialiosiomis skolinimosi teisėmis išreikštas sumas (toliau – ribos).

(2)

Direktyvų 2004/17/EB ir 2004/18/EB vienas iš tikslų – užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos, kurioms galioja minėtosios direktyvos, tuo pat metu galėtų laikytis ir susitarimo nuostatų. Tam šiose direktyvose numatytas žemiausias ribas, susijusias su susitarimu, Komisija turi patikrinti ir, reikalui esant, peržiūrėti sumažindama jas arba padidindama taip, kad jos atitiktų susitarime nustatytų ribų ekvivalentišką vertę eurais, suapvalintą iki žemesnio tūkstančio. Minėtų direktyvose nurodytų ribų sumos nėra tolygios susitarime numatytų ribų, perskaičiuotų laikotarpiui nuo 2004 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d., ekvivalentiškoms vertėms (4). Dėl to jas reikėtų peržiūrėti.

(3)	Be to, tam, kad Direktyvose 2004/17/EB ir 2004/18/EB būtų sumažintas ribų, kurių privaloma laikytis, skaičius, su iš susitarimo atsirandančiomis ribomis suderinamos su susitarimu nesusijusios ribos. Taip pat ribas reikėtų patikslinti.

(4)	Tuo atveju, kai ribos yra žemesnės negu direktyvose nurodytos ribos, šie pakeitimai neturi poveikio nacionalinės teisės aktų nuostatoms, įgyvendinančioms Direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB.

(5)	Dėl to reikėtų iš dalies pakeisti Direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2004/17/EB iš dalies keičiama taip:

16 straipsnis iš dalies pakeičiamas taip:

a)	a punkte suma „499 000 EUR“ pakeičiama į „473 000 EUR“;

b)	b punkte suma „6 242 000 EUR“ pakeičiama į „5 923 000 EUR“;

61 straipsnis iš dalies pakeičiamas taip:

a)	1 dalyje suma „499 000 EUR“ pakeičiama į „473 000 EUR“;

b)	2 dalyje suma „499 000 EUR“ pakeičiama į „473 000 EUR“.

2 straipsnis

Direktyva 2004/18/EB iš dalies keičiama taip:

7 straipsnis iš dalies pakeičiamas taip:

a)	a punkte suma „162 000 EUR“ pakeičiama į „154 000 EUR“;

b)	b punkte suma „249 000 EUR“ pakeičiama į „236 000 EUR“;

c)	c punkte suma „6 242 000 EUR“ pakeičiama į „5 923 000 EUR“;

8 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

a)	a punkte suma „6 242 000 EUR“ pakeičiama į „5 923 000 EUR“;

b)	b punkte suma „249 000 EUR“ pakeičiama į „154 000 EUR“;

3)	56 straipsnyje suma „6 242 000 EUR“ pakeičiama į „5 923 000 EUR“;

4)	63 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje suma „6 242 000 EUR“ pakeičiama į „5 923 000 EUR“;

67 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

a)	a punkte suma „162 000 EUR“ pakeičiama į „154 000 EUR“;

b)	b punkte suma „249 000 EUR“ pakeičiama į „236 000 EUR“;

c)	c punkte suma „249 000 EUR“ pakeičiama į „236 000 EUR“.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. spalio 28 d.

Komisijos vardu

Frederik BOLKESTEIN

Komisijos narys

(1) OL L 134, 2004 4 30, p. 1.

(2) OL L 134, 2004 4 30, p. 114.

(3) OL L 336, 1994 12 23, p. 1.

(4) OL C 309, 2003 12 19, p. 14.

29.10.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/19

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1875/2004

2004 m. spalio 28 d.

iš dalies keičiantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2377/90, nustatančio veterinarinių vaistų likučių gyvūninės kilmės maisto produktuose didžiausių kiekių nustatymo tvarką Bendrijoje, II ir III priedus dėl natrio salicilato ir fenvalerato

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2377/90, nustatantį veterinarinių vaistų likučių gyvūninės kilmės maisto produktuose didžiausių kiekių nustatymo tvarką Bendrijoje (1), ypač į jo 3 straipsnį ir 4 straipsnio trečią pastraipą,

atsižvelgdama į Veterinarijos vaistų komiteto suformuluotas Europos vaistų įvertinimo agentūros nuomones,

kadangi:

(1)	Visos Bendrijoje naudojamos farmakologiškai aktyvios medžiagos, dedamos į maistui skirtų gyvūnų vaistus, turėtų būti įvertintos remiantis Reglamento (EEB) Nr. 2377/90 nuostatomis.

(2)	Natrio salicilatas į II priedą įtrauktas visų rūšių maistiniams gyvūnams, išskyrus žuvis, tačiau tik vietiniam vartojimui. Jį dar turėtų būti leidžiama per burną vartoti galvijams ir kiaulėms, išskyrus gyvūnus, kurių pienas skirtas vartoti žmonėms.

(3)

Fenvaleratui laikinai nustatyta didžiausia leistina likučių koncentracija nustoja galioti 2004 m. liepos 1 d. Pasitvirtino nuomonė, kad būtų tikslinga leisti užbaigti šios medžiagos mokslinius tyrimus, todėl laikinai nustatytos didžiausios leistinos likučių koncentracijos galiojimo terminą reikėtų pratęsti iki 2006 m. liepos 1 d.

(4)	Todėl Reglamentą (EEB) Nr. 2377/90 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(5)

Prieš taikant šį reglamentą, reikėtų nustatyti atitinkamą leistiną laikotarpį, kad valstybės narės galėtų atlikti bet kokį derinimą, kurio gali prireikti atsižvelgus į šį reglamentą, susijusį su leidimais išleisti į rinką veterinarinius vaistus, išduotais pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (2), atsižvelgiant į šio reglamento nuostatas.

(6)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EEB) Nr. 2377/90 II ir III priedai iš dalies keičiami taip, kaip nurodyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis galioja nuo 2004 m. gruodžio 28 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. spalio 28 d.

Komisijos vardu

Olli REHN

Komisijos narys

(1) OL L 224, 1990 8 18, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1851/2004 (OL L 323, 2004 10 26, p. 6).

(2) OL L 311, 2001 11 28, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/28/EB (OL L 136, 2004 4 30, p. 58).

PRIEDAS

A. Ši medžiaga (medžiagos) yra įrašoma į Reglamento (EB) Nr. 2377/90 II priedą.

2. Organiniai junginiai

Farmakologiškai aktyvi medžiaga (medžiagos)	Gyvūno rūšis
„Natrio salicilatas	Galvijai, kiaulės (1)

B. Ši medžiaga (medžiagos) yra įrašoma į Reglamento (EB) Nr. 2377/90 III priedą.

2. Antiparazitiniai vaistai

2.2. Vaistai, veikiantys prieš ektoparazitus

2.2.3. Piretoidai

Farmakologiškai aktyvi medžiaga (medžiagos)	Žymeklio likučiai	Gyvūno rūšis	DLK	Tiriami audiniai
„Fenvaleratas (2)	Fenvaleratas (RR, SS, RS ir SR izomerų suma)	Galvijai	25 μg/kg	Raumenys
			250 μg/kg	Riebalai
			25 μg/kg	Kepenys
			25 μg/kg	Inkstai
			40 μg/kg	Pienas

(1) Vartoti per burną; netinka vartoti gyvūnams, kurių pienas skirtas vartoti žmonėms.“

(2) Laikinai nustatyta DLK nustoja galioti 2006 7 1.“

29.10.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/22

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1876/2004

2004 m. spalio 28 d.

iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 953/2003, nustatančio siekimą išvengti prekybos tam tikrais pagrindiniais vaistais nukreipimo į Europos Sąjungą, I priedą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 953/2003 (1), nustatantį siekimą išvengti prekybos tam tikrais pagrindiniais vaistais nukreipimo į Europos Sąjungą, ypač į jo 4 straipsnio 8 dalį,

kadangi:

(1)	Pagal Reglamento (EB) Nr. 953/2003 4 straipsnį Komisija gavo paraiškas dėl tam tikrų farmacijos produktų.

(2)	Vadovaudamasi to reglamento 5 straipsnio 2 dalyje išdėstyta tvarka, Komisija nustatė, kad gautos paraiškos atitinka Reglamentu (EB) Nr. 953/2003 nustatytus reikalavimus.

(3)	Paraiškų teikėjams buvo pranešta apie Komisijos sprendimą priimti jų paraiškas.

(4)	Todėl į Reglamento (EB) Nr. 953/2003 I priedą būtina įtraukti aptariamus produktus,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Siekiant išvengti prekybos tam tikrais pagrindiniais vaistais nukreipimo į Europos Sąjungą, šio reglamento priede pateikti produktai ir kiti išsamūs duomenys įtraukiami į Reglamento (EB) Nr. 953/2003 I priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. spalio 28 d.

Komisijos vardu

Pascal LAMY

Komisijos narys

(1) OL L 135, 2003 6 3, p. 5.

PRIEDAS

Produktas

Gamintojas arba eksportuotojas

Paskirties šalis

Skiriamieji požymiai

Patvirtinimo data

KN/TARIC kodas (1)

„TRIZIVIR

750 mg × 60

GLAXO SMITH KLINE

GSK House

980 Great West Road

BRENTFORD, MIDDX

TW8 9GS

United Kingdom

Afganistanas

Angola

Armėnija

Azerbaidžanas

Bangladešas

Beninas

Butanas

Botsvana

Burkina Fasas

Burundis

Kambodža

Kamerūnas

Žaliasis Kyšulys

Centrinė Afrikos Respublika

Čadas

Komorai

Kongas

Dramblio Kaulo Krantas

Džibutis

Kongo Demokratinė Respublika

Rytų Timoras

Pusiaujo Gvinėja

Eritrėja

Etiopija

Gambija

Gana

Gvinėja

Bisau Gvinėja

Haitis

Hondūras

Indija

Indonezija

Kenija

Kiribatis

Korėja (Demokratinė Respublika)

Kirgizijos

Respublika

Laoso Liaudies

Demokratinė

Respublika

Lesotas

Liberija

Madagaskaras

Malavis

Maldyvai

Malis

Mauritanija

Moldavija

Mongolija

Mozambikas

Mianmaras

Namibija

Nepalas

Nikaragva

Nigeris

Nigerija

Pakistanas

Ruanda

Samoa

San Tomė ir Principė

Senegalas

Siera Leonė

Saliamono salos

Specifinis įpakavimas – tekstas trimis kalbomis

2004 4 19

3004 90 19

EPIVIR

150 mg × 60

GLAXO SMITH KLINE

GSK House

980 Great West Road

BRENTFORD, MIDDX

TW8 9GS

United Kingdom

Specifinis įpakavimas – tekstas trimis kalbomis

2004 4 19

3004 90 19

RETROVIR

250 mg × 40

GLAXO SMITH KLINE

GSK House

980 Great West Road

BRENTFORD, MIDDX

TW8 9GS

United Kingdom

Paprastas įpakavimas (mėlynas), nenaudojamas ES

Prancūzijos ligoninėse įprastas įpakavimas – prancūzakalbių šalių rinkoms

2004 4 19

3004 90 19

RETROVIR

300 mg × 60

GLAXO SMITH KLINE

GSK House

980 Great West Road

BRENTFORD, MIDDX

TW8 9GS

United Kingdom

Paprastas įpakavimas (mėlynas), nenaudojamas ES

Prancūzijos ligoninėse įprastas įpakavimas – prancūzakalbių šalių rinkoms

2004 4 19

3004 90 19

RETROVIR

100 mg × 100

GLAXO SMITH KLINE

GSK House

980 Great West Road

BRENTFORD, MIDDX

TW8 9GS

United Kingdom

Paprastas įpakavimas (mėlynas), nenaudojamas ES

Prancūzijos ligoninėse įprastas įpakavimas – prancūzakalbių šalių rinkoms

2004 4 19

3004 90 19

COMBIVIR

300/150 mg × 60

GLAXO SMITH KLINE

GSK House

980 Great West Road

BRENTFORD, MIDDX

TW8 9GS

United Kingdom

Specifinis įpakavimas – tekstas trimis kalbomis

Stiklinis indas (vietoje lizdinės pakuotės) Tabletės su įspaudu „A22“

2004 4 19

3004 90 19

EPIVIR ORAL SOLUTION

10 mg/ml 240 ml

GLAXO SMITH KLINE

GSK House

980 Great West Road

BRENTFORD, MIDDX

TW8 9GS

United Kingdom

Specifinis įpakavimas – tekstas trimis kalbomis

2004 4 19

3004 90 19

ZIAGEN

300 mg × 60

GLAXO SMITH KLINE

GSK House

980 Great West Road

BRENTFORD, MIDDX

TW8 9GS

United Kingdom

Somalis

Pietų Afrika

Sudanas

Svazilandas

Tadžikistanas

Tanzanija

Togas

Tuvalu

Uganda

Vanuatu

Jemenas

Zambija

Zimbabvė

Paprastas įpakavimas (mėlynas), nenaudojamas ES

Prancūzijos ligoninėse įprastas įpakavimas – prancūzakalbių šalių rinkoms

2004 9 20

3004 90 19

RETROVIR ORAL SOLUTION

10 mg/ml

200 ml

GLAXO SMITH KLINE

GSK House

980 Great West Road

BRENTFORD, MIDDX

TW8 9GS

United Kingdom

Specifinis įpakavimas – tekstas trimis kalbomis

2004 9 20

3004 90 19

(1) Tik jei taikoma.“

29.10.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/25

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1877/2004

2004 m. spalio 28 d.

iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 517/94 III B priedą dėl kvotų Serbijai ir Juodkalnijai

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. kovo 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 517/94 dėl tekstilės gaminių, kuriems netaikomos dvišalės sutartys, protokolai ar kiti susitarimai arba kitos konkrečios Bendrijos importo taisyklės, bendrųjų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (1), ypač į jo 5 straipsnį,

kadangi:

(1)	Reglamente (EB) Nr. 517/94 yra nustatyti metiniai kiekybiniai apribojimai tam tikriems tekstilės gaminiams, kurių kilmės šalis yra Serbija ir Juodkalnija (2).

(2)	Šiuo metu Serbija ir Juodkalnija yra svarbiame savo reformų vykdymo etape. Šiame etape yra svarbu paremti šioje valstybėje vykdomas politines ir ekonomines reformas ir toliau kreipti šalį Europos Sąjungos stabilizacijos ir asociacijos proceso link.

(3)	Siekiant paremti šalies ekonomines ir politines reformas bei jos tolesnę integraciją į Europos struktūras, yra labai svarbu padidinti Serbijos ir Juodkalnijos prekybos galimybes tose srityse, kuriose šalis turi lyginamųjų ekonominių pranašumų.

(4)	Pasiūlytas padidinimas yra dalis bendro proceso, skirto skatinti glaudesnius prekybos ryšius su Serbija ir Juodkalnija, įskaitant derybas dėl susitarimo dėl tekstilės sudarymo su Serbija ir Juodkalnija tam, kad būtų pasiektas dvišalis liberalizavimas.

(5)

Taigi reikėtų pagerinti galimybes patekti į tekstilės rinką ir persvarstyti tekstilės gaminių, kurių kilmės šalis yra Serbija ir Juodkalnija, importui šiuo metu taikomas kvotas. Šis tolesnis pagerinimas atspindi visą iki šiol pasiektą pažangą tiek techninėse diskusijose, vedančiose į susitarimo dėl tekstilės derybas, tiek ir 2004 m. birželio 15 d. pasirašytame suderintame protokole.

(6)	Šiuo metu jau neįmanoma importuoti į ES tam tikrų kategorijų tekstilės gaminių, nes atitinkamos kvotos yra išnaudotos. Serbija ir Juodkalnija, taip pat ir valstybės narės paprašė tas kvotas padidinti.

(7)	Reikėtų padidinti kvotas Serbijai ir Juodkalnijai, siekiant patenkinti laukiančius prašymus dėl importo dėl 6, 7 ir 15 kategorijų bei dėl 16 kategorijos, kurios kiekybiniai apribojimai yra beveik išnaudoti.

(8)	Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 517/94.

(9)	Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Tekstilės komiteto, nurodyto Reglamento (EB) Nr. 517/94 25 straipsnyje, nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 517/94 III B priedas yra pakeičiamas šio reglamento priedu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. spalio 28 d.

Komisijos vardu

Pascal LAMY

Komisijos narys

(1) OL L 67, 1994 3 10, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2309/2003 (OL L 342, 2003 12 30, p. 21).

(2) Buvusioji Jugoslavijos Federacinė Respublika (FRY).

PRIEDAS

„III B PRIEDAS

2 straipsnio 1 dalies ketvirtojoje įtraukoje nurodyti Bendrijos metiniai kiekybiniai apribojimai

Serbija ir Juodkalnija

Kategorija	Vienetas	Kiekis
1	tonos	2 350
2	tonos	2 853
2a	tonos	645
3	tonos	312
5	1 000 vienetų	1 326
6	1 000 vienetų	713
7	1 000 vienetų	386
8	1 000 vienetų	1 109
9	tonos	292
15	1 000 vienetų	552
16	1 000 vienetų	279
67	tonos	244“

29.10.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/27

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1878/2004

2004 m. spalio 28 d.

nukrypstantis nuo Tarybos reglamento Nr. 136/66/EEB ir Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2261/84 nuostatų dėl alyvuogių derlingumo ir aliejaus gamybos apimčių nustatymo Kipre, Maltoje ir Slovėnijoje

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos Stojimo sutartį,

atsižvelgdama į Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos Stojimo aktą, ypač į jo 41 straipsnio pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)

1984 m. liepos 17 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2261/84, nustatančio bendrąsias pagalbos alyvuogių aliejaus gamybai ir pagalbos alyvuogių aliejaus gamintojų organizacijoms suteikimo taisykles (1), 18 straipsnyje numatyta, kad 1966 m. rugsėjo 22 d. Tarybos reglamento Nr. 136/66/EEB dėl bendro aliejų ir riebalų rinkos organizavimo (2) 5 straipsnio 7 dalyje nurodytas alyvuogių derlingumas ir aliejaus gamybos apimtis nustatoma vienarūšėms gamybinėms zonoms, remiantis kiekvienos valstybės narės gamintojos pateiktais skaičiais.

(2)

Kipro, Maltos ir Slovėnijos atveju, atsižvelgiant į žemą jų gamybos lygį, statistiniai rezultatai turėtų būti gaunami iš vienintelės regioninės gamybos zonos ir mažo mėginio, kuris nesuteiktų pakankamai tikslių duomenų nacionaliniu lygiu. Todėl gauti duomenys būtų nenuoseklūs ir netinkami naudoti atliekant patikrinimą.

(3)

Siekiant Kipre, Maltoje ir Slovėnijoje išvengti nereikalingos administracinės naštos dėl derliaus apskaičiavimo metodo taikymo vien tik 2004–2005 prekybos metais, kurio rezultatai vis tiek būtų neadekvatūs, reikėtų nukrypti nuo Reglamento Nr. 136/66/EEB 5 straipsnio 7 dalies bei nuo Reglamento (EEB) Nr. 2261/84 18 straipsnio nuostatų ir nenustatinėti šiose valstybėse narėse alyvuogių derlingumo ir aliejaus gamybos apimčių minėtaisiais prekybos metais.

(4)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Aliejaus ir riebalų valdymo komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

2004–2005 prekybos metais Reglamento Nr. 136/66/EEB 5 straipsnio 7 dalis ir Reglamento (EEB) Nr. 2261/84 18 straipsnis Kiprui, Maltai ir Slovėnijai netaikomi.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. spalio 28 d.

Komisijos vardu

Franz FISCHLER

Komisijos narys

(1) OL L 208, 1984 8 3, p. 3. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1639/1998 (OL L 210, 1998 7 28, p. 38).

(2) OL 172, 1966 9 30, p. 3025/66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 865/2004 (OL L 161, 2004 4 30, p. 97).

29.10.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/28

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1879/2004

2004 m. spalio 28 d.

nustatantis grąžinamąsias išmokas, taikomas eksportuojant perdirbtus grūdų ir ryžių produktus

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1), ir ypač į jo 13 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3072/95 dėl bendro ryžių rinkos organizavimo (2), ir ypač į jo 13 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 13 straipsnio ir Reglamento (EB) Nr. 3072/95 13 straipsnio nuostatas skirtumas tarp tų reglamentų 1 straipsnyje išvardytų produktų biržos kainų ar kitų pasaulinės rinkos kainų ir tų produktų kainų Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 3072/95 13 straipsnio nuostatomis, grąžinamosios išmokos turi būti nustatytos, atsižvelgiant į dabartinę padėtį ir grūdų, ryžių bei skaldytų ryžių kainų ir jų prieinamumo Bendrijos rinkoje bei grūdų, ryžių, skaldytų ryžių ir grūdų sektoriaus produktų kainų pasaulinėje rinkoje ateities tendencijas. Remiantis tų pačių straipsnių nuostatomis, taip pat reikia grūdų ir ryžių rinkose užtikrinti pusiausvyrą ir natūralią kainų raidą bei prekybą šioje rinkoje, be to, atsižvelgti į siūlomo eksporto ekonominį aspektą ir būtinybę išvengti Bendrijos rinkos trikdymų.

(3)	Komisijos reglamento (EB) Nr. 1518/95 (3), dėl perdirbtų grūdų ir ryžių produktų importo ir eksporto tvarkos 4 straipsnyje apibrėžti konkretūs kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant grąžinamąją išmoką už šiuos produktus.

(4)

Reikėtų laipsniuoti grąžinamąją išmoką, skirtiną už kai kuriuos perdirbtus produktus, atsižvelgiant į produktą, jame esantį pelenų, žaliosios ląstelienos, lukštų, baltymų, riebalų arba krakmolo kiekį. Pastarosios medžiagos kiekis yra ypač svarbus pagrindinio produkto kiekio perdirbtame produkte rodiklis.

(5)

Kalbant apie manijoko šaknis ir kitų tropinių augalų šakniavaisius ir gumbavaisius bei jų miltus, jei būtų planuojamas šių produktų eksportas, dėl tokio eksporto ekonominio aspekto šiuo metu nėra būtina jiems nustatyti eksporto grąžinamosios išmokos. Kadangi Bendrijos dalis pasaulinėje prekyboje kai kuriais perdirbtais grūdų produktais nėra didelė, dabar nėra būtina nustatyti jų eksporto grąžinamąją išmoką.

(6)	Dėl pasaulinės rinkos padėties arba kai kurių rinkų ypatingų poreikių būtina nustatyti diferencijuotas grąžinamąsias išmokas už kai kuriuos produktus pagal jų paskirties šalis.

(7)	Grąžinamoji išmoka turi būti nustatoma vieną kartą per mėnesį. Laikotarpiu iki kito nustatymo dienos ji gali būti iš dalies pakeista.

(8)	Kai kurie perdirbti kukurūzų produktai gali būti termiškai apdoroti, todėl produkto kokybė gali nebetenkinti grąžinamosios išmokos skyrimo reikalavimų. Todėl reikia patikslinti, kad šiems produktams eksporto grąžinamoji išmoka negali būti skiriama, jeigu juose yra gelifikuoto krakmolo.

(9)	Grūdų vadybos komitetas nepateikė nuomonės per pirmininko nustatytą laiką,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede yra nustatytos eksporto grąžinamosios išmokos už Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 1 straipsnio 1 dalies d punkte ir Reglamento (EB) Nr. 3072/95 1 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytus produktus, kuriems taikomos Reglamento (EB) Nr. 1518/95 nuostatos.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2004 m. spalio 29 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. spalio 28 d.

Komisijos vardu

Franz FISCHLER

Komisijos narys

(1) OL L 270, 2003 10 21, p. 78.

(2) OL L 329, 1995 12 30, p. 18. Reglementas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 411/2002 (OL L 62, 2002 3 5, p. 27).

(3) OL L 147, 1995 6 30, p. 55. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2993/95 (OL L 312, 1995 12 23, p. 25).

PRIEDAS

prie 2004 m. spalio 28 d. Komisijos reglamento, nustatančio grąžinamąsias išmokas, taikomas eksportuojant perdirbtus grūdų ir ryžių produktus

Produkto kodas

Paskirtis

Mato vienetas

Grąžinamųjų išmokų dydis

1102 20 10 9200 (1)

C10

EUR/t

43,13

1102 20 10 9400 (1)

C10

EUR/t

36,97

1102 20 90 9200 (1)

C10

EUR/t

36,97

1102 90 10 9100

C11

EUR/t

0,00

1102 90 10 9900

C11

EUR/t

0,00

1102 90 30 9100

C11

EUR/t

0,00

1103 19 40 9100

C10

EUR/t

0,00

1103 13 10 9100 (1)

C10

EUR/t

55,46

1103 13 10 9300 (1)

C10

EUR/t

43,13

1103 13 10 9500 (1)

C10

EUR/t

36,97

1103 13 90 9100 (1)

C10

EUR/t

36,97

1103 19 10 9000

C10

EUR/t

0,00

1103 19 30 9100

C10

EUR/t

0,00

1103 20 60 9000

C12

EUR/t

0,00

1103 20 20 9000

C11

EUR/t

0,00

1104 19 69 9100

C10

EUR/t

0,00

1104 12 90 9100

C10

EUR/t

0,00

1104 12 90 9300

C10

EUR/t

0,00

1104 19 10 9000

C10

EUR/t

0,00

1104 19 50 9110

C10

EUR/t

49,30

1104 19 50 9130

C10

EUR/t

40,05

1104 29 01 9100

C10

EUR/t

0,00

1104 29 03 9100

C10

EUR/t

0,00

1104 29 05 9100

C10

EUR/t

0,00

1104 29 05 9300

C10

EUR/t

0,00

1104 22 20 9100

C10

EUR/t

0,00

1104 22 30 9100

C10

EUR/t

0,00

1104 23 10 9100

C10

EUR/t

46,22

1104 23 10 9300

C10

EUR/t

35,43

1104 29 11 9000

C10

EUR/t

0,00

1104 29 51 9000

C10

EUR/t

0,00

1104 29 55 9000

C10

EUR/t

0,00

1104 30 10 9000

C10

EUR/t

0,00

1104 30 90 9000

C10

EUR/t

7,70

1107 10 11 9000

C13

EUR/t

0,00

1107 10 91 9000

C13

EUR/t

0,00

1108 11 00 9200

C10

EUR/t

0,00

1108 11 00 9300

C10

EUR/t

0,00

1108 12 00 9200

C10

EUR/t

49,30

1108 12 00 9300

C10

EUR/t

49,30

1108 13 00 9200

C10

EUR/t

49,30

1108 13 00 9300

C10

EUR/t

49,30

1108 19 10 9200

C10

EUR/t

0,00

1108 19 10 9300

C10

EUR/t

0,00

1109 00 00 9100

C10

EUR/t

0,00

1702 30 51 9000 (2)

C10

EUR/t

48,29

1702 30 59 9000 (2)

C10

EUR/t

36,97

1702 30 91 9000

C10

EUR/t

48,29

1702 30 99 9000

C10

EUR/t

36,97

1702 40 90 9000

C10

EUR/t

36,97

1702 90 50 9100

C10

EUR/t

48,29

1702 90 50 9900

C10

EUR/t

36,97

1702 90 75 9000

C10

EUR/t

50,61

1702 90 79 9000

C10

EUR/t

35,12

2106 90 55 9000

C10

EUR/t

36,97

NB: Produktų kodai ir „A“ serijos paskirčių kodai yra nustatyti Komisijos reglamente (EEB) Nr. 3846/87 (OL L 366, 1987 12 24, p. 1) su pakeitimais.

Paskirties šalių skaitmeniniai kodai nurodyti Reglamente (EB) Nr. 2081/2003 (OL L 313, 2003 11 28, p. 11).

Kitos paskirtys apibrėžiamos taip:

C10	:	visos paskirtys,
C11	:	visos paskirtys, išskyrus Bulgariją,
C12	:	visos paskirtys, išskyrus Rumuniją,
C13	:	visos paskirtys, išskyrus Bulgariją ir Rumuniją.

(1) Už produktus, kuriuose dėl terminio apdorojimo atsirado gelifikuoto krakmolo, neskiriama jokia grąžinamoji išmoka.

(2) Grąžinamosios išmokos suteikiamos laikantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2730/75 (OL L 281, 1975 11 1, p. 20) su pakeitimais nuostatų.

NB: Produktų kodai ir „A“ serijos paskirčių kodai yra nustatyti Komisijos reglamente (EEB) Nr. 3846/87 (OL L 366, 1987 12 24, p. 1) su pakeitimais.

Paskirties šalių skaitmeniniai kodai nurodyti Reglamente (EB) Nr. 2081/2003 (OL L 313, 2003 11 28, p. 11).

Kitos paskirtys apibrėžiamos taip:

C10	:	visos paskirtys,
C11	:	visos paskirtys, išskyrus Bulgariją,
C12	:	visos paskirtys, išskyrus Rumuniją,
C13	:	visos paskirtys, išskyrus Bulgariją ir Rumuniją.

29.10.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/31

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1880/2004

2004 m. spalio 28 d.

nustatantis grąžinamąsias išmokas už ryžių ir skaldytų ryžių eksportą ir sustabdantis eksporto licencijų išdavimą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1785/2003 dėl bendro ryžių rinkos organizavimo (1), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį ir 19 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 14 straipsnyje numatyta, kad skirtumas tarp to reglamento 1 straipsnyje išvardytų produktų biržų kainų arba kainų pasaulinėje rinkoje ir tų produktų kainos Bendrijoje gali būti padengtas eksporto grąžinamąja išmoka.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 14 straipsnyje numatyta, kad, nustatant grąžinamąsias išmokas, atsižvelgiama į dabartinę padėtį ir ateities tendencijas dėl ryžių bei skaldytų ryžių kainų ir jų prieinamumo Bendrijos rinkoje ir dėl ryžių bei skaldytų ryžių kainų pasaulinėje rinkoje. Pagal to paties straipsnio nuostatas ryžių rinkoje taip pat reikėtų užtikrinti pusiausvyrą, natūralią kainų bei prekybos raidą ir atsižvelgti į siūlomo eksporto ekonominius aspektus, į būtinybę vengti Bendrijos rinkos trikdymų ir į ribas, atsirandančias iš susitarimų, sudarytų pagal Sutarties 300 straipsnį.

(3)

Komisijos reglamente (EEB) Nr. 1361/76 (2) yra nurodytas didžiausias skaldytų ryžių kiekis, galintis būti ryžiuose, už kuriuos yra nustatyta eksporto grąžinamoji išmoka, ir nustatytas mažinimo koeficientas, taikytinas tai grąžinamajai išmokai tuo atveju, kai skaldytų ryžių dalis eksportuojamuose ryžiuose viršija tą didžiausią kiekį.

(4)	Nuolatiniai konkursai, susiję su eksporto grąžinamosiomis išmokomis už ryžius, baigiami einamaisiais prekybos metais, todėl nėra būtina už šį produktą nustatyti grąžinamąsias išmokas. Į tai reikėtų atsižvelgti, nustatant grąžinamąsias išmokas.

(5)	Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 14 straipsnio 5 dalyje yra išvardyti konkretūs kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant grąžinamąją išmoką už ryžių ir skaldytų ryžių eksportą.

(6)	Dėl padėties pasaulinėje rinkoje arba specifinių kai kurių rinkų reikalavimų gali prireikti diferencijuoti grąžinamąją išmoką už kai kuriuos produktus, priklausomai nuo jų paskirties šalių.

(7)	Atsižvelgiant į esamą fasuotų ilgagrūdžių ryžių paklausą kai kuriose rinkose, reikėtų numatyti už šį produktą nustatyti specifinę grąžinamąją išmoką.

(8)	Grąžinamoji išmoka turėtų būti nustatoma vieną kartą per mėnesį. Tarpiniu laikotarpiu ji gali būti pakeista.

(9)	Pritaikius šias taisykles esamai padėčiai ryžių rinkoje, ypač ryžių ir skaldytų ryžių biržų kainų kursams Bendrijoje ir pasaulinėje rinkoje, reikėtų nustatyti grąžinamąją išmoką, kurios dydžiai nurodomi šio reglamento priede.

(10)	Administruojant kiekybinius apribojimus, atsiradusius dėl Bendrijos įsipareigojimų Pasaulinei prekybos organizacijai, reikėtų sustabdyti eksporto licencijų su grąžinamąja išmoka išdavimą.

(11)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Grąžinamosios išmokos už eksportuojamus esamos būklės produktus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 1 straipsnyje, išskyrus išvardytuosius to straipsnio 1 dalies c punkte, nustatomos tokio dydžio, koks nurodomas priede.

2 straipsnis

Eksporto licencijų su išankstiniu grąžinamosios išmokos nustatymu išdavimas yra sustabdomas.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2004 m. spalio 29 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. spalio 28 d.

Komisijos vardu

Franz FISCHLER

Komisijos narys

(1) OL L 270, 2003 10 21, p. 96.

(2) OL L 154, 1976 6 15, p. 11.

PRIEDAS

prie 2004 m. spalio 28 d. Komisijos reglamento, nustatančio grąžinamąsias išmokas už ryžių ir skaldytų ryžių eksportą ir sustabdančio eksporto licencijų išdavimą

Produkto kodas

Paskirtis

Matavimo vienetas

Grąžinamųjų išmokų dydis (1)

1006 20 11 9000

R01

EUR/t

1006 20 13 9000

R01

EUR/t

1006 20 15 9000

R01

EUR/t

1006 20 17 9000

—

1006 20 92 9000

R01

EUR/t

1006 20 94 9000

R01

EUR/t

1006 20 96 9000

R01

EUR/t

1006 20 98 9000

—

1006 30 21 9000

R01

EUR/t

1006 30 23 9000

R01

EUR/t

1006 30 25 9000

R01

EUR/t

1006 30 27 9000

—

1006 30 42 9000

R01

EUR/t

1006 30 44 9000

R01

EUR/t

1006 30 46 9000

R01

EUR/t

1006 30 48 9000

—

1006 30 61 9100

R01

EUR/t

R02

EUR/t

R03

EUR/t

066

EUR/t

A97

EUR/t

021 ir 023

EUR/t

1006 30 61 9900

R01

EUR/t

A97

EUR/t

066

EUR/t

1006 30 63 9100

R01

EUR/t

R02

EUR/t

R03

EUR/t

066

EUR/t

A97

EUR/t

021 ir 023

EUR/t

1006 30 63 9900

R01

EUR/t

066

EUR/t

A97

EUR/t

1006 30 65 9100

R01

EUR/t

R02

EUR/t

R03

EUR/t

066

EUR/t

A97

EUR/t

021 ir 023

EUR/t

1006 30 65 9900

R01

EUR/t

066

EUR/t

A97

EUR/t

1006 30 67 9100

021 ir 023

EUR/t

066

EUR/t

1006 30 67 9900

066

EUR/t

1006 30 92 9100

R01

EUR/t

R02

EUR/t

R03

EUR/t

066

EUR/t

A97

EUR/t

021 ir 023

EUR/t

1006 30 92 9900

R01

EUR/t

A97

EUR/t

066

EUR/t

1006 30 94 9100

R01

EUR/t

R02

EUR/t

R03

EUR/t

066

EUR/t

A97

EUR/t

021 ir 023

EUR/t

1006 30 94 9900

R01

EUR/t

A97

EUR/t

066

EUR/t

1006 30 96 9100

R01

EUR/t

R02

EUR/t

R03

EUR/t

066

EUR/t

A97

EUR/t

021 ir 023

EUR/t

1006 30 96 9900

R01

EUR/t

A97

EUR/t

066

EUR/t

1006 30 98 9100

021 ir 023

EUR/t

1006 30 98 9900

—

1006 40 00 9000

—

NB: Produktų kodai ir „A“ serijos paskirčių kodai yra nustatyti Komisijos reglamente (EEB) Nr. 3846/87 (OL L 366, 1987 12 24, p. 1) su pakeitimais.

Paskirties šalių skaitiniai kodai nurodomi Reglamente (EB) Nr. 2081/2003 (OL L 313, 2003 11 28, p. 11).

Kitos paskirtys apibrėžiamos taip:

R01	Šveicarija, Lichtenšteinas ir Italijos savivaldybių Livinjo ir Kampionės teritorijos.
R02	Marokas, Alžyras, Tunisas, Egiptas, Izraelis, Libanas, Libija, Sirija, Buvusioji Ispanijos Sachara, Jordanija, Irakas, Iranas, Jemenas, Kuveitas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Omanas, Bahreinas, Kataras, Saudo Arabija, Eritrėja, Vakarų Krantas ir Gazos Ruožas, Norvegija, Farerų salos, Islandija, Rusija, Baltarusija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Serbija ir Juodkalnija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Albanija, Bulgarija, Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanas, Moldova, Ukraina, Kazachstanas, Turkmėnistanas, Uzbekistanas, Tadžikistanas, Kirgizija.
R03	Kolumbija, Ekvadoras, Peru, Bolivija, Čilė, Argentina, Urugvajus, Paragvajus, Brazilija, Venesuela, Kanada, Meksika, Gvatemala, Hondūras, Salvadoras, Nikaragva, Kosta Rika, Panama, Kuba, Bermudai, Pietų Afrikos Respublika, Australija, Naujoji Zelandija, Honkongas (SAR), Singapūras, A40, išskyrus Olandijos Antilus, Arubą, Turkso ir Caicoso salas, A11, išskyrus Surinamą, Gajaną ir Madagaskarą.

(1) Komisijos reglamento (EB) Nr. 1342/2003 8 straipsnio 3 dalyje (OL L 189, 2003 7 29, p. 12) nurodyta procedūra taikoma licencijoms, kurioms gauti buvo pagal šio reglamento nuostatas pateiktos paraiškos dėl tokių kiekių (pagal paskirtis):

R01 paskirtis:	0 t,
visos R02, R03 paskirtys:	0 t,
021 ir 023 paskirtys:	0 t,
066 paskirtys:	0 t,
A97 paskirtis:	0 t.

NB: Produktų kodai ir „A“ serijos paskirčių kodai yra nustatyti Komisijos reglamente (EEB) Nr. 3846/87 (OL L 366, 1987 12 24, p. 1) su pakeitimais.

Paskirties šalių skaitiniai kodai nurodomi Reglamente (EB) Nr. 2081/2003 (OL L 313, 2003 11 28, p. 11).

Kitos paskirtys apibrėžiamos taip:

R01	Šveicarija, Lichtenšteinas ir Italijos savivaldybių Livinjo ir Kampionės teritorijos.
R02	Marokas, Alžyras, Tunisas, Egiptas, Izraelis, Libanas, Libija, Sirija, Buvusioji Ispanijos Sachara, Jordanija, Irakas, Iranas, Jemenas, Kuveitas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Omanas, Bahreinas, Kataras, Saudo Arabija, Eritrėja, Vakarų Krantas ir Gazos Ruožas, Norvegija, Farerų salos, Islandija, Rusija, Baltarusija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Serbija ir Juodkalnija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Albanija, Bulgarija, Gruzija, Armėnija, Azerbaidžanas, Moldova, Ukraina, Kazachstanas, Turkmėnistanas, Uzbekistanas, Tadžikistanas, Kirgizija.
R03	Kolumbija, Ekvadoras, Peru, Bolivija, Čilė, Argentina, Urugvajus, Paragvajus, Brazilija, Venesuela, Kanada, Meksika, Gvatemala, Hondūras, Salvadoras, Nikaragva, Kosta Rika, Panama, Kuba, Bermudai, Pietų Afrikos Respublika, Australija, Naujoji Zelandija, Honkongas (SAR), Singapūras, A40, išskyrus Olandijos Antilus, Arubą, Turkso ir Caicoso salas, A11, išskyrus Surinamą, Gajaną ir Madagaskarą.

29.10.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/34

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1881/2004

2004 m. spalio 28 d.

nustatantis grąžinamąsias išmokas, taikomas eksportuojant iš grūdų pagamintus kombinuotuosius pašarus

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1), ir ypač į jo 13 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)	Pagal Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 13 straipsnio nuostatas skirtumas tarp to reglamento 1 straipsnyje išvardytų produktų biržos kainų ar kitų pasaulinės rinkos kainų ir tų produktų kainų Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis;

(2)

1995 m. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1517/95 dėl Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 taikymo kombinuotųjų pašarų importo ir eksporto sistemoms taisyklių, iš dalies pakeičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1162/95, nustatantį importo ir eksporto licencijų sistemos grūdams bei ryžiams taikymo išsamias specialiąsias taisykles (2), 2 straipsnyje yra išvardyti konkretūs kriterijai, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuojant grąžinamosios išmokos už šiuos produktus dydį;

(3)

Apskaičiuojant grąžinamosios išmokos dydį reikia atsižvelgti ir į grūdų produktų sudėtį. Paprastinimo sumetimais grąžinamoji išmoka turi būti mokama už dvi „grūdų produktų“ kategorijas, t. y., viena vertus, už kukurūzų grūdus, kurie daugiausiai naudojami gaminant eksportuojamus kombinuotuosius pašarus ir iš kukurūzų pagamintus produktus, ir, kita vertus, už „kitus grūdus“, kurie yra grūdų produktai, už kuriuos gali būti mokama grąžinamoji išmoka, išskyrus kukurūzus ir iš kukurūzų pagamintus produktus. Grąžinamoji išmoka turi būti skiriama už kombinuotuosiuose pašaruose esantį grūdų produktų kiekį;

(4)	Be to, apskaičiuojant grąžinamosios išmokos dydį, reikia atsižvelgti į šių produktų realizavimo galimybes ir pardavimo sąlygas pasaulinėje rinkoje, į būtinybę išvengti Bendrijos rinkos trikdymų ir ekonominį jų eksporto aspektą;

(5)	Dėl dabartinės grūdų rinkos padėties, ypač dėl aprūpinimo perspektyvų, šiuo metu reikia panaikinti eksporto grąžinamąsias išmokas;

(6)	Grūdų vadybos komitetas nepateikė nuomonės per pirmininko nustatytą laiką,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Grąžinamosios išmokos, skiriamos eksportuojant Reglamente (EB) Nr. 1784/2003 nurodytus iš grūdų pagamintus kombinuotuosius pašarus, kuriems taikomos Reglamento (EB) Nr. 1517/95 nuostatos, yra nustatomos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2004 m. spalio 29 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. spalio 28 d.

Komisijos vardu

Franz FISCHLER

Komisijos narys

(1) OL L 270, 2003 10 21, p. 78.

(2) OL L 147, 1995 6 30, p. 51.

PRIEDAS

prie 2004 m. spalio 28 d. Komisijos reglamento, iš dalies keičiančio grąžinamąsias išmokas, taikomas eksportuojant iš grūdų pagamintus kombinuotuosius pašarus

Kodai produktų, kuriuos eksportuojant skiriama grąžinamoji išmoka:

2309 10 11 9000,

2309 10 13 9000,

2309 10 31 9000,

2309 10 33 9000,

2309 10 51 9000,

2309 10 53 9000,

2309 90 31 9000,

2309 90 33 9000,

2309 90 41 9000,

2309 90 43 9000,

2309 90 51 9000,

2309 90 53 9000.

Grūdų produktai

Paskirtis

Mato vienetas

Grąžinamųjų išmokų dydis

Kukurūzai ir iš kukurūzų pagaminti produktai:

KN kodai 0709 90 60, 0712 90 19, 1005, 1102 20, 1103 13, 1103 29 40, 1104 19 50, 1104 23, 1904 10 10

C10

EUR/t

0,00

Grūdų produktai, išskyrus kukurūzus ir iš kukurūzų pagamintus produktus

C10

EUR/t

0,00

NB: Produktų kodai ir „A“ serijos paskirčių kodai yra nustatyti Komisijos reglamente (EEB) Nr. 3846/87 (OL L 366, 1987 12 24, p. 1) su pakeitimais.

C10

Visos paskirtys.

29.10.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/36

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1882/2004

2004 m. spalio 28 d.

nustatantis grąžinamųjų išmokų dydžius kai kuriems grūdų ir ryžių sektoriaus produktams, kurie eksportuojami kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1785/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1785/2003 dėl bendro ryžių rinkos organizavimo (2), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 13 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skirtumas tarp pasaulinės rinkos kainų arba biržos kainų ir Bendrijos kainų šių reglamentų 1 straipsnyje išvardytiems produktams gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

2000 m. liepos 13 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1520/2000, nustatančiame bendras išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties I priedą neįtrauktos prekės, skyrimo sistemos taikymo taisykles ir tokių grąžinamųjų išmokų sumos nustatymo kriterijus (3), yra nurodyti produktai, kuriems turėtų būti nustatytas grąžinamosios išmokos dydis, taikomas, kai produktai eksportuojami kaip prekės, išvardytos Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 III priede arba atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 IV priede.

(3)	Pagal Reglamento (EB) Nr. 1520/2000 4 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą grąžinamosios išmokos dydis 100 kilogramų kiekvieno atitinkamo pagrindinio produkto turėtų būti nustatomas kiekvieną mėnesį.

(4)

Įsipareigojimai, prisiimti dėl grąžinamųjų išmokų, kurios gali būti suteiktos eksportuojamiems žemės ūkio produktams, kurie įeina į prekių, neįtrauktų į Sutarties I priedą, sudėtį, gali būti rizikingi, kai iš anksto nustatomi dideli grąžinamųjų išmokų dydžiai. Todėl, susidarius tokiai padėčiai, būtina imtis atsargos priemonių, neužkertant kelio ilgalaikėms sutartims. Konkretaus grąžinamosios išmokos dydžio nustatymas tuo atveju, kai minimos išmokos nustatomos iš anksto, yra priemonė, leidžianti įgyvendinti šiuos įvairius tikslus.

(5)	Atsižvelgiant į Europos Bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimą dėl tešlos gaminių eksporto iš Bendrijos į Jungtines Amerikos Valstijas, patvirtintą Tarybos sprendimu 87/482/EEB (4), KN kodais 1902 11 00 ir 1902 19 klasifikuojamas prekes reikėtų diferencijuoti pagal jų paskirties vietą.

(6)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1520/2000 4 straipsnio 3 dalį ir 5 straipsnį konkrečiam pagrindiniam produktui, naudojamam per tariamą prekių gamybos laikotarpį, turi būti nustatytos sumažintos eksporto grąžinamosios išmokos, atsižvelgiant į taikomų gamybos grąžinamųjų išmokų dydį pagal Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1722/93 (5).

(7)

Manoma, kad spiritiniai gėrimai yra mažiau jautrūs jų gamybai naudojamų grūdų kainai. Tačiau Jungtinės Karalystės, Airijos ir Danijos stojimo akto 19 protokole yra numatyta, kad turi būti nustatytos būtinos priemonės, palengvinančios Bendrijos grūdų naudojimą spiritinių gėrimų gamyboje. Todėl būtina pritaikyti grąžinamosios išmokos dydį, taikomą grūdams, eksportuojamiems spiritinių gėrimų pavidalu.

(8)

Pagal 2004 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1676/2004, priimantį autonomines ir pereinamojo laikotarpio priemones, susijusias su tam tikrų perdirbtų žemės ūkio produktų, kurių kilmės šalis yra Bulgarija, importu, ir tam tikrų perdirbtų žemės ūkio produktų, kurių kilmės šalis yra Bulgarija, eksportu (6), Surtaties I priede neišvardytiems perdirbtiems žemems ūkio produktams, eksportuojamiems į Bulgariją, nuo 2004 m. spalio 1 d. negali būti mokamos eksporto grąžinamosios išmokos.

(9)	Grūdų vadybos komitetas nepateikė nuomenės per pirmininko nustatytą laiką,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Grąžinamųjų išmokų dydžiai, taikomi pagrindiniams produktams, išvardytiems Reglamento (EB) Nr. 1520/2000 A priede ir Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 1 straipsnyje arba Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 1 straipsnio 1 dalyje ir eksportuojamiems kaip prekės, išvardytos Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 III priede arba atitinkamai Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 IV priede, yra nustatomi pagal šio reglamento priedo nuostatas.

2 straipsnis

Nukrypstant nuo 1 straipsnio, nuo 2004 m. spalio 1 d. priede nustatyti dydzīai nėra taikomi Sutarties I priede neišvardytoms prekėms, eksportujamoms į Bulgariją.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2004 m. spalio 29 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. spalio 28 d.

Komisijos vardu

Olli REHN

Komisijos narys

(1) OL L 270, 2003 10 21, p. 78.

(2) OL L 270, 2003 10 21, p. 96.

(3) OL L 177, 2000 7 15, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 886/2004 (OL L 163, 2004 5 1, p. 14).

(4) OL L 275, 1987 9 29, p. 36.

(5) OL L 159, 1993 7 1, p. 112. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1548/2004 (OL L 280, 2004 8 31, p. 11).

(6) OL L 301, 2004 9 28, p. 1.

PRIEDAS

2004 m. spalio 29 d. grąžinamųjų išmokų dydžiai kai kuriems grūdų ir ryžių produktams, kurie eksportuojami kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą

(EUR/100 kg)
KN kodas	Produktų aprašymas (1)	Grąžinamosios išmokos dydis už 100 kg pagrindinio produkto
KN kodas	Produktų aprašymas (1)	Grąžinamąsias išmokas nustatant iš anksto	Kita
1001 10 00	Kietieji kviečiai:
	– KN kodais 1902 11 ir 1902 19 klasifikuojamas prekes eksportuojant į Jungtines Amerikos Valstijas	—	—
	– kitais atvejais	—	—
1001 90 99	Paprastieji kviečiai ir meslinas:
	– KN kodais 1902 11 ir 1902 19 klasifikuojamas prekes eksportuojant į Jungtines Amerikos Valstijas	—	—
	– kitais atvejais:
	– – taikant Reglamento (EB) Nr. 1520/2000 4 straipsnio 5 dalį (2)	—	—
	– – eksportuojant prekes, išvardytas 2208 subpozicijoje (3)	—	—
	– – kitais atvejais	—	—
1002 00 00	Rugiai	—	—
1003 00 90	Miežiai
	– eksportuojant prekes, išvardytas 2208 subpozicijoje (3)	—	—
	– kitais atvejais	—	—
1004 00 00	Avižos	—	—
1005 90 00	Kukurūzai (grūdai), naudojami šiuo pavidalu:
	– krakmolas:
	– – taikant Reglamento (EB) Nr. 1520/2000 4 straipsnio 5 dalį (2)	3,081	3,081
	– – eksportuojant prekes, išvardytas 2208 subpozicijoje (3)	—	—
	– – kitais atvejais	3,081	3,081
	– ggliukozė, gliukozės sirupas, maltodekstrinas ir maltodekstrino sirupas, klasifikuojami KN kodais 1702 30 51, 1702 30 59, 1702 30 91, 1702 30 99, 1702 40 90, 1702 90 50, 1702 90 75, 1702 90 79, 2106 90 55 (4):
	– – taikant Reglamento (EB) Nr. 1520/2000 4 straipsnio 5 dalį (2)	2,311	2,311
	– – eksportuojant prekes, išvardytas 2208 subpozicijoje (3)	—	—
	– – kitais atvejais	2,311	2,311
	– eksportuojant prekes, išvardytas 2208 subpozicijoje (3)	—	—
	– kita (įskaitant neperdirbtus produktus)	3,081	3,081
	Bulvių krakmolas, klasifikuojamas KN kodu 1108 13 00 atitinkantis produktą, gautą perdirbus kukurūzus.
	– taikant Reglamento (EB) Nr. 1520/2000 4 straipsnio 5 dalį (2)	3,081	3,081
	– eksportuojant prekes, išvardytas 2208 subpozicijoje (3)	—	—
	– kitais atvejais	3,081	3,081
ex 1006 30	visiškai nulukštenti ryžiai:
	– trumpagrūdžiai ryžiai	—	—
	– vidutinių grūdų ryžiai	—	—
	– ilgagrūdžiai ryžiai	—	—
1006 40 00	Skaldyti ryžiai	—	—
1007 00 90	Grūdiniai sorgai, išskyrus hibridinius, skirti sėti	—	—

(1) Žemės ūkio produktams, pagamintiems perdirbant pagrindinius produktus ir (arba) prilygstantiems produktams, turi būti taikomi Komisijos reglamento (EB) Nr. 1520/2000 E priede nustatyti koeficientai (OL L 177, 2000 7 15, p. 1).

(2) Atitinkamos prekės klasifikuojamos KN kodu 3505 10 50.

(3) Reglamento (EB) Nr. 1784/2003 III priede išvardytos prekės arba prekės, į kurias pateikta nuoroda Reglamento (EEB) Nr. 2825/93 2 straipsnyje (OL L 258, 1993 10 16, p. 6).

(4) KN kodais NC 1702 30 99, 1702 40 90 ir 1702 60 90 klasifikuojamam sirupui, pagamintam maišant gliukozės ir fruktozės sirupą, eksporto grąžinamosios išmokos gali būti skirtos tik už gliukozės sirupą.

29.10.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/40

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1883/2004

2004 m. spalio 28 d.

nustatantis grąžinamųjų išmokų dydžius už kai kuriuos cukraus sektoriaus produktus, kurie eksportuojami kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (1), ypač į jo 27 straipsnio 5 dalies a punktą ir į 15 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad skirtumas tarp tarptautinės prekybos kainų produktams, išvardytiems to reglamento 1 straipsnio 1 dalies a, c, d, f, g ir h punktuose, ir Bendrijos vidaus kainų gali būti padengtas eksporto grąžinamosiomis išmokomis, kai produktai yra eksportuojami kaip prekės, išvardytos šio reglamento V priede. 2000 m. liepos 13 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1520/2000, nustatančiame bendras išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties I priedą neįtrauktos prekės, skyrimo sistemos taikymo taisykles ir tokių grąžinamųjų išmokų sumos nustatymo kriterijus (2), yra nurodyti produktai, kuriems turėtų būti nustatytas grąžinamosios išmokos dydis, taikomas, kai produktai eksportuojami kaip prekės, išvardytos Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 I priede.

(2)	Pagal Reglamento (EB) Nr. 1520/2000 4 straipsnio 1 dalį grąžinamosios išmokos dydis 100 kg kiekvieno atitinkamo pagrindinio produkto turėtų būti nustatomas kiekvieną mėnesį.

(3)	Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad eksporto grąžinamosios išmokos už produktą, kuris įeina į prekės sudėtį, gali neviršyti tam produktui taikomų grąžinamųjų išmokų, kai jis eksportuojamas vėliau jo neperdirbant.

(4)	Pagal šį reglamentą nustatytos grąžinamosios išmokos gali būti nustatomos iš anksto, nes dabar negali būti nustatyta rinkos situacija keliems ateinantiems mėnesiams.

(5)

Įsipareigojimai, prisiimti dėl grąžinamųjų išmokų, kurios gali būti suteiktos eksportuojamiems žemės ūkio produktams, kurie įeina į prekių, neįtrauktų į Sutarties I priedą, sudėtį, gali būti rizikingi, kai iš anksto nustatomi dideli grąžinamųjų išmokų dydžiai. Todėl, susidarius tokiai padėčiai, būtina imtis atsargos priemonių, neužkertant kelio ilgalaikėms sutartims. Konkretaus grąžinamosios išmokos dydžio nustatymas tuo atveju, kai išmokos nustatomos iš anksto, yra priemonė, leidžianti įgyvendinti šiuos įvairius tikslus.

(6)

Pagal 2004 m. rugsėjo 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1676/2004, priimantį autonomines ir pereinamojo laikotarpio priemones, susijusias su tam tikrų perdirbtų žemės ūkio produktų, kurių kilmės šalis yra Bulgarija, importu, ir tam tikrų perdirbtų žemės ūkio produktų, kurių kilmės šalis yra Bulgarija, eksportu (3), Sutarties I priede neišvardytiems perdirbtiems žemės ūkio produktams, eksportuojamiems į Bulgariją, nuo 2004 m. spalio 1 d. negali būti mokamos eksporto grąžinamosios išmokos.

(7)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Grąžinamųjų išmokų dydžiai, taikomi Reglamento (EB) Nr. 1520/2000 A priede ir Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytiems pagrindiniams produktams ir eksportuojamiems kaip Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 V priede išvardytos prekės, yra nustatomi pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Nukrypstant nuo 1 straipsnio, nuo 2004 m. spalio 1 d. priede nustatyti dydžiai nėra taikomi Sutarties I priede neišvardytoms prekėms, eksportuojamoms į Bulgariją.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2004 m. spalio 29 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. spalio 28 d.

Komisijos vardu

Olli REHN

Komisijos narys

(1) OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 39/2004 (OL L 6, 2004 1 10, p. 16).

(2) OL L 177, 2000 7 15, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 740/2003 (OL L 106, 2003 4 29, p. 12).

(3) OL L 301, 2004 9 28, p. 1.

PRIEDAS

nuo 2004 m. spalio 29 d. taikomi grąžinamųjų išmokų dydžiai už kai kuriuos cukraus sektoriaus produktus, kurie eksportuojami kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą

KN kodas	Aprašymas	Grąžinamųjų išmokų dydis, išreikštas EUR/100 kg
		Grąžinamąsias išmokas nustatant iš anksto	Kita
1701 99 10	baltas cukrus	43,00	43,00

29.10.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/43

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1884/2004

2004 m. spalio 28 d.

nustatantis maksimalią miežių eksporto grąžinamąją išmoką Reglamente (EB) Nr. 1757/2004 numatyto konkurso tvarka

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1), ir ypač į jo 13 straipsnio 3 dalies pirmą punktą,

kadangi:

(1)	Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1757/2004, yra pradėtas konkursas dėl grąžinamosios išmokos už miežių eksportą į kai kurias trečiąsias šalis (2).

(2)

Laikantis 1995 m. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1501/95 7 straipsnio nuostatų, nustatančių kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už grūdus skyrimo ir priemonių, taikytinų esant trikdymams grūdų rinkoje (3), Komisija gali priimti sprendimą nustatyti maksimalią eksporto grąžinamąją išmoką, atsižvelgdama į Reglamento (EB) Nr. 1501/95 1 straipsnyje išvardytus kriterijus. Tokiu atveju konkursą laimi tas arba tie konkurso dalyviai, kurių pasiūlymas yra lygus arba mažesnis už maksimalią grąžinamąją išmoką.

(3)	Dabartinei minėtų grūdų rinkų situacijai taikant pirmiau nurodytus kriterijus, reikėtų nustatyti maksimalią eksporto grąžinamąją išmoką.

(4)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pasiūlymams, kurie buvo pateikti 2004 m. spalio 22 d. iki 28. d., remiantis Reglamente (EB) Nr. 1757/2004 numatytu konkursu, nustatyta 18,80 EUR/t dydžio maksimali miežių eksporto grąžinamoji išmoka.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2004 m. spalio 29 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. spalio 28 d.

Komisijos vardu

Franz FISCHLER

Komisijos narys

(1) OL L 270, 2003 10 21, p. 78.

(2) OL L 313, 2004 10 12, p. 10.

(3) OL L 147, 1995 6 30, p. 7. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 777/2004 (OL L 123, 2004 4 27, p. 50).

29.10.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/44

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1885/2004

2004 m. spalio 28 d.

nustatantis maksimalią avižų eksporto grąžinamąją išmoką konkurso, numatyto Reglamente (EB) Nr. 1565/2004, tvarką

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1784/2003 dėl bendro grūdų rinkos organizavimo (1), ir ypač į jo 7 straipsnį,

atsižvelgdama į 1995 m. birželio 29 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1501/95, nustatantį kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už grūdus skyrimo ir priemonių, taikytinų esant trikdymams grūdų rinkoje (2), ir ypač į jo 4 straipsnį,

atsižvelgdama į 2004 m. rugsėjo 3 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1565/2004 dėl specialios intervencinės priemonės, taikomos avižoms Suomijoje ir Švedijoje (3) 2004–2005 prekybos metais,

kadangi:

(1)	Reglamentu (EB) Nr. 1565/2004 atidarytas konkursas dėl grąžinamosios išmokos, taikomos eksportuojant Suomijoje ir Švedijoje pagamintas avižas, eksportuotinas iš Suomijos ir Švedijos į visas trečiąsias šalis, išskyrus Bulgariją, Norvegija, Rumuniją ir Šveicarija.

(2)	Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1501/95 1 straipsnyje išvardytus kriterijus, turėtų būti nustatyta grąžinamoji išmoka.

(3)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pasiūlymams, perduotiems 2004 m. spalio 22 d. iki 28 d., remiantis Reglamente (EB) Nr. 1565/2004 numatytu konkursu, nustatoma 31,95 eurų už toną dydžio maksimali avižų eksporto grąžinamoji išmoka.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2004 m. spalio 29 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2004 m. spalio 28 d.

Komisijos vardu

Franz FISCHLER

Komisijos narys

(1) OL L 270, 2003 10 21, p. 78.

(2) OL L 147, 1995 6 30, p. 7. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1431/2003 (OL L 203, 2003 8 12, p. 16).

(3) OL L 285, 2004 9 4, p. 3.

29.10.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/45

TARYBOS SPRENDIMAS

2004 m. spalio 4 d.

dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių

(2004/740/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 128 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

apsvarsčiusi Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

atsižvelgdama į Regionų komiteto nuomonę (2),

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

kadangi:

(1)	Europos užimtumo strategijai priklauso pagrindinis vaidmuo įgyvendinant Lisabonos strategijos užimtumo ir darbo rinkos tikslus. 2003 m. įvykdyta Europos užimtumo strategijos reforma pabrėžė vidutinės trukmės orientyrus ir užimtumo gairėse rekomenduojamų įvairių politikos sričių įgyvendinimo svarbą.

(2)

Užimtumo gairės turėtų būti išsamiai peržiūrimos tik kas treji metai, o tarpiniu laikotarpiu jų atnaujinimas turėtų būti griežtai ribotas. Europos užimtumo darbo grupė pasiūlė, kad geriau yra priimti įtaigesnes rekomendacijas ir nustatyti veiksmingesnę tarpusavio peržiūrą, o ne įsitraukti į tolesnio gairių keitimo procesą.

(3)

2003–2004 m. bendrame pranešime dėl užimtumo pateiktos Užimtumo darbo grupės parengtos išvados ir išnagrinėti valstybių narių nacionalinių veiksmų planai dėl užimtumo rodo, kad valstybės narės ir socialiniai partneriai turėtų teikti pirmenybę darbuotojų ir įmonių prisitaikymo prie besikeičiančių ekonominių sąlygų ir darbo rinkos reikalavimų didinimui; didesnio žmonių skaičiaus ateiti į darbo rinką ir likti joje skatinimui ir darbo pavertimui realia kiekvieno asmens pasirinkimo galimybe, palengvinant jaunų bedarbių žmonių galimybę susirasti pirmąjį darbą ir skatinant vyresnio amžiaus darbuotojus likti darbo rinkoje; gausesniam ir veiksmingesniam investavimui į žmogiškąjį kapitalą ir visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, į mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą, įskaitant tobulinimosi galimybes; ir veiksmingo reformų įgyvendinimo užtikrinimui geresniu valdymu, įskaitant pastangas, kurių tikslas - gerinti demokratišką dalyvavimą, įtikinti piliečius dėl reformų būtinybės ir stiprinti ryšius tarp ES finansavimo šaltinių, visų pirma Europos socialinio fondo, ir Europos užimtumo gairių įgyvendinimo. Šie prioritetai visiškai atitinka dabartines gaires ir gali būti pagal jas vykdomi.

(4)	Užimtumo gairės taikomos naujosioms valstybėms narėms nuo jų įstojimo.

(5)	Be šių užimtumo gairių, valstybės narės turėtų visapusiškai įgyvendinti bendrąsias ekonominės politikos gaires ir užtikrinti, kad jų veiksmai visiškai atitiktų patikimų viešųjų finansų išlaikymą ir makroekonominį stabilumą,

NUSPRENDĖ:

Vienintelis straipsnis

Valstybių narių užimtumo politikos gairės, išdėstytos 2003 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimo 2003/578/EB dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių (3) priede, taikomos toliau ir valstybės narės į jas atsižvelgia vykdydamos savo užimtumo politiką.

Priimta Liuksemburge, 2004 m. spalio 4 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. J. DE GEUS

(1) Nuomonė priimta 2004 m. balandžio 22 d. (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje)

(2) Nuomonė priimta 2004 m. rugsėjo 29 d. (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje)

(3) OL L 197, 2003 8 5, p. 13.

29.10.2004

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/47

TARYBOS REKOMENDACIJA

2004 m. spalio 14 d.

dėl valstybių narių užimtumo politikos įgyvendinimo

(2004/741/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 128 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

kadangi:

(1)

Europos užimtumo strategija vaidina pagrindinį vaidmenį įgyvendinant Lisabonos strategijos užimtumo ir darbo rinkos tikslus. Siekiant sėkmingo Lisabonos darbotvarkės įgyvendinimo, būtina, kad valstybių narių užimtumo politikoje būtų subalansuotai skatinami trys vienas kitą papildantys ir remiantys tikslai: visiškas užimtumas, darbo produktyvumas ir socialinė sanglauda bei įtrauktis. Norint pasiekti šių tikslų, būtinos tolesnės struktūrinės reformos, sutelktos į 10 svarbiausių konkrečių prioritetų ir į geresnį valdymą.

(2)

Europos užimtumo strategijos reformos metu 2003 m. buvo akcentuojama orientacija į vidutinį laikotarpį, taip pat būtinybė įgyvendinti įvairią politiką, rekomenduotą Užimtumo gairėse. Todėl Užimtumo gairės visiškai persvarstytinos tik kartą per trejus metus, o likusiu laiku jų atnaujinimas turi būti labai ribotas.

(3)	Taryba be pakeitimų priėmė valstybių narių užimtumo politikos gaires 2004 m. Sprendimu 2004/740/EB (1).

(4)

2003 m. liepos 22 d. Taryba priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių užimtumo politikos įgyvendinimo (2). Išnagrinėjus valstybių narių nacionalinius užimtumo veiklos planus, pateiktus 2003–2004 m. Jungtinėje užimtumo ataskaitoje, aiškėja, kad valstybės narės ir socialiniai partneriai nepakankamai atsižvelgė į šias Tarybos rekomendacijas.

(5)

Europos užimtumo darbo grupė rekomendavo, kad ES parengtų reiklesnes rekomendacijas, skirtas valstybėms narėms. Pirmiausiai būtina didinti darbuotojų ir įmonių prisitaikymą; skatinti daugiau žmonių ateiti ir likti darbo rinkoje; užtikrinti, kad darbas visiems taptų realia galimybe; daugiau ir efektyviau investuoti į žmogiškąjį kapitalą bei tęstinį mokymąsi; ir užtikrinti efektyvų reformų įgyvendinimą diegiant geresnį valdymą. Taryba ir Komisija sutiko su tokiu įvertinimu ir įtraukė Užimtumo darbo grupės ataskaitos politikos rekomendacijas į Jungtinę užimtumo ataskaitą.

(6)

Formuluojant ES rekomendacijas nacionalinėms užimtumo politikoms 2004 m., remiamasi Gairių ir 2003 m. Tarybos rekomendacijų, pateiktų Jungtinėje užimtumo ataskaitoje, įgyvendinimo analize ir Užimtumo darbo grupės ataskaitoje pateiktomis bendromis ir atskiroms šalims skirtomis politikos rekomendacijomis.

(7)

Užimtumo gairės taikomos naujosioms valstybėms narėms nuo jų įstojimo. Visos naujosios valstybės narės pastaruosius keletą metų informuodavo apie tai, kaip yra įgyvendinami Bendrieji įvertinimo dokumentai (BĮD), kuriuose pateikiamos nuorodos į Užimtumo gaires. Norėdamos sėkmingai ir nuosekliai pertvarkyti savo ekonomiką, dauguma naujųjų valstybių narių, pasitelkdamos socialinius partnerius, turėtų toliau siekti modernizuoti savo užimtumo politiką. Naujas lankstumo ir saugumo balansas, didesnis dirbančiųjų skaičius ir investicijos į žmogiškąjį kapitalą per tęstinį mokymąsi – visa tai yra gyvybiškai svarbu, kaip ir poreikis gerinti darbuotojų sveikatą. Socialinė partnerystė ir reikšmingas valdžios institucijų administracinių gebėjimų gerinimas naujosioms valstybėms narėms vis dar yra gyvybiškai svarbūs veiksniai, kad būtų galima visapusiškai diegti Europos socialinio fondo – svarbios investavimo į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi priemonės – paramą ir ja efektyviai naudotis.

(8)	Europos užimtumo darbo grupės ataskaitoje pateiktos šalims skirtos rekomendacijos visiškai atitinka BĮD įgyvendinimo ataskaitų tyrimą ir gali pasitarnauti kaip orientyras įgyvendinant Užimtumo gaires naujosiose valstybėse narėse,

REKOMENDUOJA, kad valstybės narės imtųsi konkrečiai joms numatytos veiklos, kuri aprašyta priede. Ši rekomendacija pakeičia 2003 m. liepos 22 d. Tarybos rekomendaciją.

Priimta Liuksemburge, 2004 m. spalio 14 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

P. VAN GEEL

(1) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 45.

(2) OL L 197, 2003 8 5, p. 22.

PRIEDAS

ŠALIMS SKIRTOS REKOMENDACIJOS IR PRIORITETAI

Būtina neatidėliojant spręsti daugiau ir geresnės kokybės darbo vietų kūrimo klausimą. Bendros užimtumo strategijos kontekste pavasario Europos Vadovų Taryba pabrėžė, kad valstybės narės turėtų neatidėliodamos skirti dėmesį keturiems konkretiems iššūkiams: prisitaikymas, didesnio skaičiaus žmonių pritraukimas į darbo rinką, užimtumo kokybės gerinimas ir investavimas į žmogiškąjį kapitalą. Europos Vadovų Taryba taip pat pabrėžė, kad parama permainoms ir jų palaikymas – ne tik vyriausybių reikalas. Siekdama skatinti tokią paramą, Europos Vadovų Taryba paragino valstybes nares pagal jose galiojančią nacionalinę tvarką ir tradicijas formuoti reformų partnerystes, kuriose dalyvautų socialiniai partneriai, pilietinė visuomenė ir valdžios institucijos.

Pagrindinėse Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos rekomendacijose, kuriose pritariama Užimtumo darbo grupės įvertinimui ir Jungtinėje užimtumo ataskaitoje pateiktai Gairių ir 2003 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo analizei, kalbama, kad visos valstybės narės ir socialiniai partneriai turėtų teikti pirmenybę tokioms sritimis:

—	geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas; tuo tikslu inter alia darbo rinkoje skatinti lankstumą, derinamą su saugumu; atnaujinti ir išplėsti darbo saugumo sampratą; maksimaliai padidinti darbo vietų kūrimą ir didinti produktyvumą,

—

didesnio žmonių skaičiaus ilgalaikis įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe; tuo tikslu inter alia kurti visapusiškas aktyvaus senėjimo strategijas; toliau plėtoti politiką, skirtą didinti dalyvavimą darbo rinkoje; stiprinti aktyvios darbo rinkos politiką teikiant asmenines paslaugas visiems ieškantiems darbo; įgyvendinti paskatų dirbti politiką tiek per finansines, tiek nefinansines skatinamąsias priemones,

—

didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi; tuo tikslu inter alia valdžios institucijoms, bendrovėms ir fiziniams asmenims dalintis kaštus ir atsakomybę; plėsti mokymo pasiūlą, ypač tiems, kuriems to labiausiai reikia, pvz., žemos kvalifikacijos bei vyresniems darbuotojams, ir

—

efektyvesnis reformų įgyvendinimas diegiant geresnį valdymą; tuo tikslu inter alia formuoti reformų partnerystes, siekiant mobilizuoti socialinių partnerių ir įvairių suinteresuotų šalių paramą bei dalyvavimą; prireikus apibrėžti tikslus, kurie atspindėtų Europos lygiu nustatytus tikslus, ir užtikrinti efektyvų valstybinių lėšų panaudojimą; skatinti nacionalinių veiklos planų vaidmenį ir didinti jų matomumą; stiprinti šalims skirtų rekomendacijų vaidmenį ir plėtoti efektyvesnį abipusį mokymąsi.

Pagal šią struktūrą toliau pateikiamos kiekvienai šaliai skirtos rekomendacijos ir prioritetai:

ŠALIMS SKIRTOS REKOMENDACIJOS

BELGIJA

Nepaisant teigiamų tendencijų, pastebimų nuo 1997 m., užimtumo lygis Belgijoje lieka daug žemesnis už ES vidurkį ir daug žemesnis už Lisabonos strategijos tikslus. Vyresnių darbuotojų įdarbinimo lygis yra vienas žemiausių dvidešimt penkiose ES šalyse. Ne piliečių įdarbinimo lygis yra ypač mažas. Po keleto pastovaus mažėjimo metų nedarbas vėl ėmė augti. Suaugusiųjų dalyvavimo švietimo ir mokymo procese lygis nekinta.

Atsižvelgiant į Užimtumo darbo grupės įvertinimą ir Jungtinėje užimtumo ataskaitoje pateiktą ES gairių ir 2003 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo analizę, Belgija pirmenybę turėtų teikti tokiems tikslams:

Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas

—	geriau planuoti ir prižiūrėti įmonių pertvarkymo procesą, ypač kolektyvinių atleidimų atveju,

—	toliau mažinti su atlyginimais nesusijusius darbo kaštus, ypač mažai apmokamų darbuotojų atžvilgiu, tuo pačiu išsaugant biudžeto konsolidavimą,

—	gerinti regioninių įdarbinimo agentūrų bendradarbiavimą, siekiant didinti mobilumą tarp regionų.

Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe

—	peržiūrėti mokesčių ir pašalpų sistemas, kad būtų pašalinti nedarbą lemiantys veiksniai ir numatytos tinkamos paskatos aktyviai ieškoti darbo, tuo tikslu peržiūrint pašalpų teikimo sąlygas,

—	suaugusiems bedarbiams, socialiai remtiniems jauniems žmonėms ir migrantams plačiau taikyti įdarbinimo agentūrų įgyvendinamas priemones,

—	suformuluoti bendrą strategiją tokiose srityse kaip aktyvus senėjimas, tęstinio mokymo galimybės, lanksčios darbo aplinkos formavimas ir efektyvi darbo paieška vyresniems darbuotojams, įskaitant sprendimą mažinti paankstinto išėjimo į pensiją programų apimtis.

Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi

—	imtis veiksmų mažinant ankstyvo pasitraukimo iš mokyklos apimtis,

—	stebėti pastaruosius tarpprofesinius susitarimus, skirtus didinti darbuotojų dalyvavimą mokymo procese, ypatingą dėmesį skiriant žemos kvalifikacijos darbuotojams.

DANIJA

Danijos užimtumo lygis yra gerokai didesnis už Lisabonos užimtumo tikslus, įskaitant moterims ir vyresniems darbuotojams nustatytus tikslus. Nepaisant pastaruoju metu išaugusio nedarbo, kuris ypač paveikė absolventus ir pablogino ilgalaikio nedarbo situaciją, apskritai nedarbas lieka gana mažas. Atsižvelgiant į aukštą užimtumo lygį, vienas svarbiausių Danijos prioritetų – užtikrinti reikiamą ilgalaikę darbo pasiūlą.

Atsižvelgiant į Užimtumo darbo grupės įvertinimą ir Jungtinėje užimtumo ataskaitoje pateiktą ES gairių ir 2003 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo analizę, Danija pirmenybę turėtų teikti tokiems tikslams:

Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas

—	toliau mažinti bendrą fiskalinį spaudimą darbo jėgai, kartu užtikrinant biudžeto konsolidavimą.

Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe

—	įgyvendinti bendrą aktyvaus senėjimo strategiją, įskaitant paskatų anksti išeiti į pensiją pašalinimą,

—	peržiūrėti mokesčių ir pašalpų sistemas, siekiant mažinti ribinius mokesčių tarifus ir didinti paskatas mažas pajamas gaunančioms grupėms, įskaitant bedarbius ir neaktyvius gyventojus, užsiimti darbine veikla,

—	stebėti, kokį poveikį daro pastarosios reformos, skirtos integruoti imigrantus į darbo rinką, o ypač pastangos suformuoti bazinius įgūdžius, kurie yra reikalingi norinti prisiderinti prie darbuotojams keliamų reikalavimų.

Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi

—	stebėti profesinio mokymo tendencijas atsižvelgiant į pastaruoju metu išaugusias mokymo kainas.

VOKIETIJA

Vokietijos užimtumo lygis yra aukštesnis už ES vidurkį, tačiau daug žemesnis už Lisabonos strategijos tikslus. Vyresnių žmonių užimtumo lygis taip pat žemas. Moterų užimtumo lygis yra aukštesnis už ES vidurkį, tačiau jis nekinta. Nors įvairiuose regionuose situacija yra skirtinga, apskritai Vokietijos darbo rinkai buvo naudingas ES ekonominis augimas 1997–2000 m. Vėliau užimtumas ėmė mažėti, o nedarbas – augti. Nedarbas, o ypač ilgalaikis nedarbas, lieka vienas didžiausių ES. Išlieka ir dideli regioniniai skirtumai tarp šalies rytinės ir vakarinės dalies.

Atsižvelgiant į Užimtumo darbo grupės įvertinimą ir Jungtinėje užimtumo ataskaitoje pateiktą ES gairių ir 2003 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo analizę, Vokietija pirmenybę turėtų teikti tokiems tikslams:

Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas

—	peržiūrėti socialinės apsaugos sistemų finansavimą, siekiant mažinti su atlyginimais nesusijusius darbo jėgos kaštus, kartu išsaugant biudžeto konsolidavimą,

—

skatinti socialinius partnerius prisiimti atsakomybę už tai, kad nustatant atlyginimus būtų palaipsniui įvertinti vietos, regioniniai ir sektorių skirtumai produktyvumo srityje bei darbo rinkos sąlygos; ir siekti tolesnės pažangos diegiant lankstų požiūrį į darbo laiką ir teikiant mokymo paslaugas, pavyzdžiui, per mokymo sąskaitas (žr. Bendrųjų valstybių narių ir Bendrijos ekonominės politikos gairių (BEPG) 5 gairę),

—	skatinti MVĮ plėtrą, ypač užtikrinant paprastesnį reglamentavimą ir geresnes galimybes naudotis finansavimu; stiprinti verslo kultūrą, ypač rytinėje šalies dalyje.

Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe

—	tęsti mokesčių ir socialinių pašalpų sistemos reformą, tuo būdu užtikrinant pakankamas paskatas susirasti darbą; atidžiai stebėti ir įvertinti Hartz bei kitas darbo rinkos reformas, siekiant pastoviai gerinti valstybinių įdarbinimo agentūrų veiklą paramos bedarbiams srityje,

—

peržiūrėti galimas mokesčių kliūtis moterų dalyvavimui darbo rinkoje; didinti vaikų priežiūros centrų pasiūlą, ypač vakarinėse žemėse, ir geriau derinti mokyklų pamokų grafikus ir darbo valandas; skatinti socialinius partnerius prisiimti atsakomybę, kad būtų žymiai sumažintas atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio,

—	toliau plėtoti bendrą aktyvaus senėjimo strategiją, siekiant paskatinti žmones ilgiau dalyvauti darbinėje veikloje, ypač sulaukus 60 metų; toliau skatinti vyrus dirbti ne visu etatu; didinti vyresnių darbuotojų mokymo galimybes,

—	stiprinti pastangas integruojant imigrantus.

Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi

—	gerinti darbo jėgos išsilavinimo lygį ir stiprinti paskatas, siekiant padidinti gyventojų, ypač žemos kvalifikacijos, MVĮ darbuotojų ir vyresnių darbuotojų, dalyvavimą tęstinio mokymosi procese,

—	toliau modernizuoti dvigubą sistemą; mažinti ankstyvo pasitraukimo iš mokyklos apimtis.

GRAIKIJA

Nors pastaruoju metu sukuriama vis daugiau darbo vietų, Graikijos užimtumo lygis, ypač moterų užimtumo lygis, yra vienas žemiausių ES, o nedarbo lygis yra aukštas, nors ir mažėja. Nuslėptojo užimtumo apimtys yra didelės. Darbo produktyvumas smarkiai išaugo, tačiau vis tiek lieka mažas. Suaugusiųjų dalyvavimas mokymo procese taip pat lieka labai mažas, ypač atsižvelgiant į žemą darbinio amžiaus gyventojų išsilavinimo lygį. Pastaraisiais metais išaugusi imigracija prisidėjo prie darbo jėgos pasiūlos.

Atsižvelgiant į Užimtumo darbo grupės įvertinimą ir Jungtinėje užimtumo ataskaitoje pateiktą ES gairių ir 2003 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo analizę, Graikija pirmenybę turėtų teikti tokiems tikslams:

Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas

—	visapusiškai įgyvendinti suderintą darbo rinkos reformų paketą; toliau didinti darbo ne visu etatu patrauklumą ir kurti laikino darbo galimybes, siekiant didinti darbo susitarimų įvairovę,

—	mažinti su atlyginimais nesusijusius darbo jėgos kaštus išsaugant biudžeto konsolidavimą; aktyviau siekti transformuoti nuslėptąjį užimtumą į oficialųjį užimtumą, gerinant standartinių ir nestandartinių sutarčių patrauklumą darbdaviams bei darbuotojams ir stiprinant teisėsaugos gebėjimus,

—	skatinti užimtumui palankesnę verslo aplinką.

Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe

—	imtis aktyvesnių veiksmų, siekiant gerinti aktyvios darbo rinkos politikos lygį ir efektyvumą, kad būtų apimta didesnė dalis neaktyvių ir nedirbančių gyventojų,

—	paspartinti efektyvių įdarbinimo agentūrų, siūlančių prevencines ir personalizuotas paslaugas, kūrimą visoje šalyje; atnaujinti statistinės stebėsenos sistemas,

—	toliau didinti paskatas moterims dalyvauti darbo rinkoje, įskaitant nepilnos darbo dienos užimtumą; siekti, kad vaikų ir kitų išlaikytinių priežiūros centrų būtų pakankamai ir kad jie būtų prieinami,

—	suformuluoti bendrą aktyvaus senėjimo strategiją, numatančią lanksčius darbo susitarimus, paskatas vyresniems darbuotojams ilgiau užsiimti darbine veikla ir paramą vystyti įgūdžius.

Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi

—	mažinti ankstyvo pasitraukimo iš mokyklos apimtis ir siekti, kad tretinis švietimas geriau reaguotų į darbo rinkos poreikius,

—	peržiūrėti paskatas, skirtas skatinti tęstinį mokymąsi, ir didinti gyventojų, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojų ir imigrantų, dalyvavimą mokymo procese.

ISPANIJA

Nuo 1997 m. iki 2002 m. iš visų valstybių narių būtent Ispanijoje labiausiai išaugo užimtumo lygis ir sumažėjo nedarbas. Tačiau nedarbas lieka daug didesnis už ES vidurkį, o užimtumo lygis lieka žemas. Atsižvelgiant į didelius skirtumus tarp regionų, pirmenybė teiktina regioninių skirtumų mažinimui. Moterų ir vyresnio amžiaus žmonių užimtumas yra ypač mažas. Be to, itin didelė gyventojų dalis (apie trečdalis visų darbuotojų) vis dar dirba pagal terminuotas sutartis. Darbo produktyvumas lieka mažas. Bendras išsilavinimo lygis ir suaugusiųjų dalyvavimo mokymo procese lygis lieka ypač žemas. Pastaraisiais metais išaugusi imigracija prisidėjo prie darbo jėgos pasiūlos.

Atsižvelgiant į Užimtumo darbo grupės įvertinimą ir Jungtinėje užimtumo ataskaitoje pateiktą ES gairių ir 2003 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo analizę, Ispanija pirmenybę turėtų teikti tokiems tikslams:

Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas

—	skatinti pažangesnį darbo organizavimą, siekiant stiprinti produktyvumą ir darbo kokybę,

—	peržiūrėti norminę bazę, kad nuolatinės sutartys taptų patrauklesnės darbdaviams, ir skatinti nenaudoti terminuotų sutarčių, siekiant išvengti darbo rinkos susiskaidymo; didinti laikino darbo patrauklumą darbuotojams; pašalinti kliūtis darbui ne visu etatu,

—	pasinaudoti atlyginimų diferenciacijos galimybėmis atsižvelgiant į produktyvumo tendencijas vietos, regionų ir sektorių lygiu (žr. Bendrųjų valstybių narių ir Bendrijos ekonominės politikos gairių (BEPG) 5 gairę).

Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe

—	didinti paskatas moterims dalyvauti darbo rinkoje; siekti, kad vaikų ir kitų išlaikytinių priežiūros centrų būtų pakankamai ir kad jie būtų prieinami,

—

socialiai remtiniems žmonėms, ypač jauniems žmonėms, neįgaliems žmonėms, imigrantams ir ilgalaikiams bedarbiams, užtikrinti geresnes galimybes naudotis aktyvios darbo rinkos priemonėmis, taip pat siekti tokių priemonių efektyvumo; užbaigti valstybinių įdarbinimo agentūrų, įskaitant statistinės stebėsenos sistemos, modernizavimą; stiprinti regioninių įdarbinimo agentūrų veiklos koordinavimą; ir šalinti geografiniam mobilumui kylančias kliūtis,

—	suformuluoti bendrą aktyvaus senėjimo strategiją, numatančią lanksčius darbo susitarimus, paskatas vyresniems darbuotojams ilgiau užsiimti darbine veikla ir mokymo galimybes.

Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi

—	mažinti ankstyvo pasitraukimo iš mokyklos apimtis ir užtikrinti tretinio švietimo kokybę bei siekti, kad jis geriau reaguotų į darbo rinkos poreikius,

—	stiprinti paskatas tęstiniam mokymuisi, siekiant padidinti gyventojų, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojų, dalyvavimą.

PRANCŪZIJA

Prancūzijoje bendras užimtumo lygis yra žemesnis už ES vidurkį. Vyresnių žmonių (55–64 m.) užimtumo lygis yra vienas žemiausių ES. 1997–2000 m. nedarbo lygis smarkiai sumažėjo, tačiau sulėtėjus ekonominiam augimui vėl išaugo. Nedarbas lieka vienas didžiausių ES ir yra ypač didelis tarp jaunų žmonių (15–24 m.). Ne piliečių užimtumo lygis yra stebėtinai žemas, ypač moterų. Terminuotų sutarčių dalis ir toliau yra didesnė už penkiolikos ES šalių vidurkį, kadangi suaugusiųjų dalyvavimo švietimo ir mokymo procese lygis išlieka šiek tiek mažesnis už vidurkį.

Atsižvelgiant į Užimtumo darbo grupės įvertinimą ir Jungtinėje užimtumo ataskaitoje pateiktą ES gairių ir 2003 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo analizę, Prancūzija pirmenybę turėtų teikti tokiems tikslams:

Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas

—	lengvinti pagal terminuotas sutartis dirbančių žmonių perėjimą prie nuolatinių sutarčių, siekiant vengti darbo rinkos susiskaidymo, ir didinti galimybes išlikti darbo rinkoje bei joje daryti pažangą,

—	plėtoti efektyvesnę pertvarkymo procesų planavimo ir valdymo sistemą,

—	skatinti MVĮ plėtrai palankią aplinką ir stebėti, kaip sekasi didinti naujų verslo įmonių skaičių.

Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe

—

stebėti pensijų reformos poveikį išėjimo į pensiją amžiui ir suformuluoti bendrą aktyvaus senėjimo strategiją, kad vyresni darbuotojai ilgiau liktų darbinėje veikloje, tuo tikslu pritaikant darbo sąlygas, sudarant geresnes galimybes mokytis ir mažinant paankstinto išėjimo į pensiją programų apimtis,

—	gerinti įdarbinimo agentūrų veiklos koordinavimą, siekiant plačiau teikti individualizuotas paslaugas; jauniems bedarbiams, imigrantams, ypač moterims, teikti efektyvias galimybes siekti darbo ir mokymosi,

—	reikiamai įvertinti pastarąją nedarbo draudimo sistemos reformą ir užtikrinti, kad įgyvendinant šią reformą būtų nustatyti atitinkami reikalavimai ir efektyvios darbo paieškos galimybės.

Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi

—	užtikrinti, kad socialinių partnerių susitarimas dėl profesinio mokymo ir įstatymas dėl mokymo per visą darbinę veiklą leistų padidinti mokymo procese dalyvaujančių gyventojų skaičių, ypatingą dėmesį skiriant žemos kvalifikacijos ir MVĮ darbuotojams,

—	mažinti ankstyvo pasitraukimo iš mokyklos apimtis; lengvinti bei skatinti galimybes stažuotis.

AIRIJA

Nuo 1997 m. Airija padarė įspūdingą pažangą užimtumo ir produktyvumo srityje. Bendras užimtumo lygis išaugo nuo 56,1 % iki 65,3 %, nedarbas sumažėjo beveik dviem trečdaliais, o ilgalaikis nedarbas – nuo 5,6 % iki 1,3 %. Moterų dalyvavimas darbo jėgos sistemoje pagerėjo, tačiau išlieka didelis atotrūkis tarp moterų ir vyrų užimtumo lygio, taip pat didelis atotrūkis tarp darbo užmokesčių. Darbo jėgos trūkumas išlieka tam tikra problema, tačiau ją sušvelnina išaugusi imigracija. Svarbus Airijos sėkmės elementas – jos sugebėjimas pritraukti tiesiogines užsienio investicijas. Kiti svarbūs veiksniai – socialinė partnerystė, mokesčių sistema, gera reguliavimo aplinka ir investicijos į žmogiškąjį kapitalą.

Atsižvelgiant į Užimtumo darbo grupės įvertinimą ir Jungtinėje užimtumo ataskaitoje pateiktą ES gairių ir 2003 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo analizę, Airija pirmenybę turėtų teikti tokiems tikslams:

Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe

—	plėsti bedarbių ir neaktyvių gyventojų galimybes naudotis aktyvios darbo rinkos priemonėmis ir užtikrinti jų efektyvumą,

—	didinti vaikų priežiūros centrų pasiūlą bei prieinamumą ir imtis neatidėliotinų priemonių sprendžiant atotrūkio tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio problemą.

Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi

—	įgyvendinti vientisą tęstinio mokymosi strategiją, siekiant mažinti ankstyvo pasitraukimo iš mokyklos apimtis ir didinti gyventojų, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojų ir vyresnio amžiaus moterų, dalyvavimą mokymo procese.

ITALIJA

Nepaisant pablogėjusių ekonominių sąlygų, užimtumo lygis vis dar auga – tai patvirtina teiginį, kad situacija po 1997 m. pagerėjo. Tačiau užimtumo lygis ir toliau lieka vienas žemiausių ES. Moterų dalyvavimas ir vyresnių darbuotojų užimtumo lygis taip pat lieka vienas žemiausių tarp dvidešimt penkių ES valstybių narių. Pastaruoju metu nedarbas sumažėjo, tačiau vis dar lieka didesnis už penkiolikos ES valstybių narių vidurkį. Atsižvelgiant į tai, kad šalies centrinėje ir šiaurinėje dalyje nedarbas sudaro apie 5 %, o pietuose – 18 %, pirmenybę būtina teikti regioninių skirtumų problemos sprendimui. Nuslėptojo užimtumo apimtys išlieka ypač didelės, nepaisant to, kad buvo sutvarkyta 700 000 imigrantų užimtumo situacija. Bendras išsilavinimo lygis ir dalyvavimo mokymo procese lygis lieka ypač žemas.

Atsižvelgiant į Užimtumo darbo grupės įvertinimą ir Jungtinėje užimtumo ataskaitoje pateiktą ES gairių ir 2003 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo analizę, Italija pirmenybę turėtų teikti tokiems tikslams:

Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas

—	atidžiai stebėti reglamentavimo reformas, skirtas geriau subalansuoti nuolatinių bei nenuolatinių sutarčių santykį ir mažinti darbo rinkos susiskaidymą; gerinti nedarbo draudimo lygį, apimtis ir efektyvumą,

—	toliau mažinti su atlyginimais nesusijusius darbo jėgos kaštus, ypač mažai apmokamų darbuotojų atveju, kartu išsaugant biudžeto konsolidavimą; aktyviau transformuoti nuslėptąjį užimtumą į oficialųjį užimtumą, šalinant mokesčių barjerus ir stiprinant teisėsaugos gebėjimus,

—	skatinti socialinius partnerius peržiūrėti susitarimų dėl atlyginimų sistemas, kad būtų atsižvelgta į regioninius darbo rinkos skirtumus (žr. BEPG 5 gairę).

Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe

—

kartu su regioniniais valdžios organais užtikrinti efektyvių įdarbinimo agentūrų kūrimą visoje šalyje ir diegti valstybinių bei privačių operatorių partnerystes; plėsti galimybes naudotis personalizuotomis paslaugomis ir dalyvauti aktyviose darbo rinkos programose, ypač šalies pietuose; ypatingą dėmesį skirti jaunų, socialiai remtinų ir žemos kvalifikacijos žmonių situacijai; be jokių atidėliojimų įdiegti nacionalinę kompiuterizuotos darbo rinkos duomenų sistemą,

—	užtikrinti, kad vaikų (ypač mažesnių nei trijų metų) ir kitų išlaikytinių priežiūros centrų būtų pakankamai ir kad jie būtų prieinami, siekiant skatinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje, įskaitant darbą ne visu etatu,

—	parengti specialią aktyvaus senėjimo strategiją ir užtikrinti, kad numatytos paskatos skatintų darbuotojus ilgiau tęsti darbinę veiklą ir atsisakyti anksti išeiti į pensiją.

Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi

—	stebėti neseniai įgyvendintas reformas, siekiant užtikrinti, kad jos leistų didinti darbo jėgos išsilavinimo lygį, mažinti ankstyvo pasitraukimo iš mokyklos apimtis ir siekti, kad tretinis švietimas geriau reaguotų į darbo rinkos poreikius palengvinant perėjimą prie darbinės veiklos,

—	užtikrinti efektyvias paskatas tęstiniam mokymuisi ir kartu su socialiniais partneriais didinti gyventojų, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojų, dalyvavimą mokymo procese, inter alia efektyviai plėtojant tarpprofesinius fondus.

LIUKSEMBURGAS

Liuksemburge užimtumo lygis yra artimas ES vidurkiui, tačiau šiek tiek žemesnis už ES užsibrėžtą lygį. Nedarbo lygis išlieka žemas, o ilgalaikio nedarbo lygis yra vienas žemiausių ES.

Tačiau XX a. dešimtojo dešimtmečio ekonominis suklestėjimas neužtikrino didesnio užimtumo lygio visoje darbo rinkoje. Naujos darbo vietos atiteko iš svetur atvykusiems darbuotojams, taip pat moterims, o vyresnių darbuotojų įdarbinimo lygis išlieka labai žemas. Dalyvavimas švietimo ir mokymo procese lieka mažesnis už penkiolikos ES valstybių narių vidurkį.

Atsižvelgiant į Užimtumo darbo grupės įvertinimą ir Jungtinėje užimtumo ataskaitoje pateiktą ES gairių ir 2003 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo analizę, Liuksemburgas pirmenybę turėtų teikti tokiems tikslams:

Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas

—	paremti naujų verslo įmonių plėtrą ir skatinti profesinį mokymą, siekiant skatinti alternatyvius darbo vietų kūrimo šaltinius.

Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe

—	suformuluoti bendrą aktyvaus senėjimo strategiją, ypač privačiame sektoriuje, ir stiprinti pastarojo meto iniciatyvas, skatinančias darbuotojus ilgiau likti darbinėje veikloje, tuo tikslu mažinant ankstesnio išėjimo į pensiją programų apimtis,

—	skatinti į darbą orientuotus sprendimus žmonėms, kuriems taikoma neįgalumo programa, tačiau kurie gali dirbti,

—	gerinti paslaugų kokybę, siekiant palengvinti pastangas derinti darbą bei privatų gyvenimą, ir skatinti moteris po ilgesnių pertraukų grįžti į darbą; spręsti atotrūkio tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio problemą.

Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi

—	užtikrinti efektyvų tęstinio mokymo pagrindų įstatymo įgyvendinimą, siekiant stiprinti paskatas tęstiniam mokymuisi ir didinti gyventojų, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojų, dalyvavimą mokymo procese,

—	peržiūrėti visą tęstinio mokymosi sistemą, siekiant geriau suderinti švietimo bei mokymo sistemas ir mažinti ankstyvo pasitraukimo iš mokyklos apimtis.

NYDERLANDAI

Nors vyrų ir moterų užimtumo lygis gerokai viršija Lisabonos strategijos tikslus, imigrantų užimtumo lygis išlieka žemas. Darbo rinkai būdingas itin aukštas darbo ne visu etatu lygis (apie 44 % visos darbo jėgos) ir didelis kiekis žmonių, gaunančių neįgalumo pašalpas. Vyresnių darbuotojų užimtumo lygis yra aukštesnis už ES vidurkį, tačiau vis dar daug žemesnis už ES tikslą.

Po 2001 m. šalyje nedarbas smarkiai išaugo, nors ir lieka vienas mažiausių ES. 2003 m. rudenį vyriausybė ir socialiniai partneriai pasirašė susitarimą, kuriame be kita ko numatyta užšaldyti atlyginimų augimą 2004 m. ir 2005 m.

Atsižvelgiant į Užimtumo darbo grupės įvertinimą ir Jungtinėje užimtumo ataskaitoje pateiktą ES gairių ir 2003 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo analizę, Nyderlandai pirmenybę turėtų teikti tokiems tikslams:

Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas

—	įgyvendinti ir atidžiai stebėti atlyginimų augimą pagal vyriausybės ir socialinių partnerių „Rudens susitarimą“ (žr. BEPG 5 gairę).

Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe

—	sistemiškai vertinti neįgalumo pašalpas gaunančių žmonių galimybes dirbti, o galintiems dirbti – padėti pasirengti ir susirasti tinkamą darbą; ypatingą dėmesį skirti neįgalumo programoje perdaug didelę dalį užimančioms grupėms, pavyzdžiui, moterims iki 40 metų,

—	stiprinti prevencinį požiūrį suaugusių atžvilgiu; didinti aktyvių priemonių, skirtų socialinių pašalpų gavėjams ir tiems, kuriems gresia didžiausias neaktyvumo pavojus, efektyvumą ir galimybes jomis naudotis; lengvinti imigrantų integraciją,

—	šalinti ankstyvo išėjimo į pensiją programas, kartu numatant paskatas darbuotojams, ypač nepakankamos kvalifikacijos vyresniems darbuotojams, ilgiau tęsti darbinę veiklą ir mokymąsi,

—	palengvinti perėjimą nuo darbo ne visu etatu prie darbo visu etatu; imtis neatidėliotinų priemonių, siekiant spręsti atotrūkio tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio problemą; užtikrinti, kad vaikų priežiūra būtų labiau prieinama.

Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi

—	imtis veiksmų, siekiant mažinti ankstyvo pasitraukimo iš mokyklos apimtis; stiprinti paskatas plėtoti tęstinį mokymąsi, taip pat didinti gyventojų, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojų ir neaktyvių gyventojų, dalyvavimą mokymo procese.

AUSTRIJA

Austrija pasiekė aukštą bendrą užimtumo lygį ir gana aukštą moterų užimtumo lygį pagal Lisabonos strategijos tikslus. Nedarbas yra vienas mažiausių ES. Socialiniai partneriai vaidina svarbų vaidmenį diegiant pažangesnį darbo organizavimą, gerinant darbo teisės aktus ir užtikrinant priimtiną atlyginimų augimą. Tačiau vyresnių darbuotojų užimtumo lygis yra ypač žemas. Užimtumo augimas sulėtėjo, o nedarbas vėl ėmė augti. Suaugusiųjų dalyvavimas švietimo ir mokymo procese yra mažesnis už ES vidurkį. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio lieka vienas didžiausių ES.

Atsižvelgiant į Užimtumo darbo grupės įvertinimą ir Jungtinėje užimtumo ataskaitoje pateiktą ES gairių ir 2003 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo analizę, Austrija pirmenybę turėtų teikti tokiems tikslams:

Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas

—	stebėti ir, jeigu būtina, – papildyti reformas, susijusias su išeitinių išmokų teisės aktais, ir imtis tolesnių veiksmų įgyvendinant teisę gauti bedarbio pašalpą savisamdos atveju, siekiant didinti profesinį mobilumą.

Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe

—

suformuluoti bendrą aktyvaus senėjimo strategiją, kurioje be kita ko būtų numatyta panaikinti ankstyvo išėjimo į pensiją programas, aktyviau skatinti vyresnius darbuotojus, ypač vyresnes moteris, tęsti darbinę veiklą; stebėti pensijų sistemos peržiūros poveikį realiam išėjimo į pensiją amžiui ir siekti nacionalinių tikslų,

—	spręsti atotrūkio tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio problemą; siekti, kad vaikų priežiūros centrų būtų daugiau ir kad jie būtų prieinami, ir įvertinti dabartinės vaikų priežiūros išmokų sistemos poveikį moterų užimtumo lygiui ir kokybei.

Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi

—	peržiūrėti paskatas didinti gyventojų, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojų ir imigrantų, dalyvavimą mokymo procese.

PORTUGALIJA

Portugalija beveik pasiekė Lisabonos strategijos tikslus bendro užimtumo srityje ir šiek tiek viršija moterų bei vyresnių darbuotojų užimtumo tikslus. Pastaruoju metu sulėtėjęs ekonominis augimas paskatino nedarbo augimą, nors jis lieka gana mažas lyginant su visos ES nedarbu. Produktyvumo lygis, bendras išsilavinimo lygis ir galimybių mokytis lygis išlieka ypač žemas. Be to, didelė dalis žmonių (per 20 %) dirba pagal terminuotas sutartis. Pastaraisiais metais išaugusi imigracija prisidėjo prie darbo jėgos pasiūlos.

Atsižvelgiant į Užimtumo darbo grupės įvertinimą ir Jungtinėje užimtumo ataskaitoje pateiktą ES gairių ir 2003 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo analizę, Portugalija pirmenybę turėtų teikti tokiems tikslams:

Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas

—	skatinti pažangesnį darbo organizavimą, siekiant didinti produktyvumą ir darbo kokybę,

—	remtis naujuoju Darbo kodeksu ir siekti, kad nuolatinės sutartys taptų patrauklesnės tiek darbdaviams, tiek darbuotojams; priešintis darbo rinkos susiskaidymui,

—	parengti efektyvesnę pertvarkymų proceso planavimo ir valdymo sistemą.

Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe

—	stiprinti bedarbiams ir neaktyviems gyventojams skirtas aktyvias darbo rinkos priemones ir užtikrinti jų efektyvumą; aktyviau siekti integruoti imigrantus,

—	imtis veiksmų, siekiant spręsti atotrūkio tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio privačiame sektoriuje problemą ir siekti, kad vaikų bei kitų išlaikytinių priežiūros centrų būtų pakankamai ir kad jie būtų prieinami,

—	sukurti bendrą aktyvaus senėjimo strategiją, kurioje būtų numatyta pašalinti paskatas anksti išeiti į pensiją, taip pat kurti tinkamą darbo aplinką.

Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi

—	užtikrinti, kad nacionalinė tęstinio mokymosi strategija sudarytų galimybes iš tiesų pagerinti visos darbo jėgos išsilavinimo lygį, stiprinant paskatas tęstiniam mokymuisi ir plečiant gyventojų, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojų, dalyvavimą mokymo procese,

—	mažinti ankstyvo pasitraukimo iš mokyklos apimtis ir siekti, kad tretinis švietimas geriau reaguotų į darbo rinkos poreikius.

SUOMIJA

Suomija beveik pasiekė bendro užimtumo lygio tikslą ir viršija užsibrėžtą moterų užimtumo lygį. Per pastarąjį dešimtmetį šalyje smarkiai išaugo vyresnių moterų dalyvavimo lygis, kuris artėja prie vyresniems darbuotojams ES nustatyto tikslo. Nedarbo lygis yra aukštesnis už ES vidurkį, o ypač aukštas jaunų žmonių tarpe.

Atsižvelgiant į Užimtumo darbo grupės įvertinimą ir Jungtinėje užimtumo ataskaitoje pateiktą ES gairių ir 2003 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo analizę, Suomija pirmenybę turėtų teikti tokiems tikslams:

Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas

—	mažinti su atlyginimais nesusijusius mažai apmokamų darbuotojų darbo jėgos kaštus, kartu išsaugant valstybės finansų patikimumą.

Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe

—	stebėti neseniai įgyvendintų aktyvios darbo rinkos politikos reformų poveikį struktūriniam nedarbui ir regioniniams skirtumams; imtis specialių priemonių, siekiant palengvinti socialiniai remtinų jaunų žmonių, neįgaliųjų ir imigrantų suaktyvinimą bei integravimą,

—	toliau reformuoti mokesčių ir pašalpų sistemas, siekiant pašalinti nedarbą lemiančius veiksnius,

—	toliau plėtoti nacionalinę aktyvaus senėjimo strategiją, žemos kvalifikacijos bei vyresniems darbuotojams gerinant darbo sąlygas, paskatas ir mokymo galimybes.

Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi

—	mažinti ankstyvo pasitraukimo iš mokyklos apimtis ir plėsti žemos kvalifikacijos darbuotojų mokymo apimtis.

ŠVEDIJA

Švedija viršija visus ES užimtumo tikslus, įskaitant moterims ir vyresniems darbuotojams nustatytus tikslus. Bendras nedarbo lygis yra apie 5 %. Būtina siekti, kad būtų išvengta darbo jėgos pasiūlos suvaržymų. Atsižvelgiant į gyventojų senėjimą, iškils būtinybė išsaugoti darbo jėgos pasiūlą panaudojant potencialius darbo jėgos šaltinius, įskaitant imigrantus, jaunimą bei ilgai sergančius, ir gerinant paskatas darbui.

Atsižvelgiant į Užimtumo darbo grupės įvertinimą ir Jungtinėje užimtumo ataskaitoje pateiktą ES gairių ir 2003 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo analizę, Švedija pirmenybę turėtų teikti tokiems tikslams:

Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas

—	palengvinti MVĮ plėtrą, ypač mažinant administracinę naštą.

Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe

—	spręsti ilgalaikio nedarbingumo lapelį turinčių žmonių skaičių, skatinant į darbą orientuotus sprendimus ir gerinant darbo sąlygas,

—	panaikinti likusius nedarbą ir neaktyvumą lemiančius veiksnius,

—	atidžiai stebėti, kokį poveikį turi imigrantų integravimo į darbo jėgos sistemą veikla.

Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi

—	mažinti ankstyvo pasitraukimo iš mokyklos apimtis ir didinti žemos kvalifikacijos bei neaktyvių žmonių mokymo galimybes; spręsti problemas dėl įgūdžių neatitikimų mažos bei vidutinės kvalifikacijos sektoriuose.

JUNGTINĖ KARALYSTĖ

JK viršija visus ES užimtumo tikslus, įskaitant moterims ir vyresniems darbuotojams nustatytus tikslus. Nepaisant pasaulio ekonomikos sulėtėjimo, užimtumo lygis išlieka gana stabilus, o nedarbo lygis yra gerokai žemesnis už ES vidurkį. Tačiau tam tikroms bendruomenėms ir grupėms būdingas gerokai didesnis ekonominis neveiklumas ir, mažesniu mastu, – nedarbas. Produktyvumo lygis, ypač skaičiuojant darbo valandas, išlieka gana žemas. Taip iš dalies yra dėl to, kad vyrauja žemos kvalifikacijos darbo jėga, įskaitant nepakankamą bazinę kvalifikaciją. Atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio lieka vienas didžiausių ES.

Atsižvelgiant į Užimtumo darbo grupės įvertinimą ir Jungtinėje užimtumo ataskaitoje pateiktą ES gairių ir 2003 m. Tarybos rekomendacijų įgyvendinimo analizę, Jungtinė Karalystė pirmenybę turėtų teikti tokiems tikslams:

Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas

—	užtikrinti, kad atlyginimų augimas neviršytų produktyvumo augimo (žr. BEPG 3 gairę).

Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe

—

užtikrinti, kad aktyvi darbo rinkos politika ir pašalpų sistemos sudarytų galimybę išsaugoti kvalifikaciją ir skatintų darbo kokybę gerinant paskatas dirbti ir remiant subalansuotą neaktyvių bei nedirbančių žmonių integraciją bei pažangą darbo rinkoje; spręsti problemas, susijusias su tuo, kad vis daugiau žmonių kreipiasi dėl ligos ar neįgalumo pašalpų, ir ypatingą dėmesį skirti vienišiems tėvams bei žmonėms, gyvenantiems skurdžiuose rajonuose,

—	siekti, kad vaikų ir kitų išlaikytinių globa būtų prieinama; didinti ne visu etatu dirbančių ir mažai uždirbančių moterų mokymo galimybes ir imtis neatidėliotinų priemonių, siekiant spręsti atotrūkio tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio problemą.

Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi

—

įgyvendinti nacionalines ir regionines kvalifikacijos strategijas, siekiant užtikrinti geresnes paskatas tęstiniam mokymuisi ir tuo būdu didinti darbo produktyvumą bei kokybę; ypatingai siekti gerinti darbo jėgos raštingumą ir 16–19 metų amžiaus žemos kvalifikacijos (o ypač menkai apmokamų) darbuotojų dalyvavimą bei pasiekimus.

PRIORITETAI NAUJOSIOMS VALSTYBĖMS NARĖMS

KIPRAS

Kipro užimtumo lygis yra gerokai aukštesnis už penkiolikos ES valstybių narių vidurkį, o nedarbo lygis yra žemas. Užsienio darbininkų, kurie dažnai yra įdarbinami laikinai, dalis pastaraisiais metais smarkiai išaugo atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius.

Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas

—	ypatingas Kiprui kylantis iššūkis – padidinti pasirengimą diegti naujoves ir diversifikuoti paslaugų sektorių.

Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe

—	nors moterų dalyvavimas yra didesnis už ES vidurkį, galima aktyviau siekti įveikti lyčių atotrūkį. Tuo tikslu būtina tobulinti priežiūros galimybes, didinti moterų dalyvavimą mokymo procese ir darbo ne visu etatu patrauklumą,

—	laikinai į Kiprą atvykstantys užsienio darbininkai sudaro didelę dirbančiųjų dalį. Todėl derėtų peržiūrėti užsienio darbuotojų įdarbinimo politiką tiek įvertinant jų indėlį į darbo rinkos lankstumą, tiek jų teises bei galimybes,

—	būtina stiprinti prevencines ir aktyvios darbo rinkos priemones, siekiant atsižvelgti į individualius poreikius ir apimti daugiau bedarbių bei neįgalių žmonių, darbo ieškančių vyresnių žmonių bei moterų. Pirmenybė taip pat teiktina valstybinių įdarbinimo tarnybų stiprinimui ir modernizavimui.

Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi

—

remiantis nuo 2000 m. įgyvendinamu švietimo sistemos pertvarkymu, Kipras turėtų parengti bendrą nacionalinę tęstinio mokymosi strategiją. Tai turėtų sudaryti galimybes mažinti mokyklą paliekančių asmenų skaičių, gerinti pradinio švietimo bei tęstinio mokymo sistemų ryšius ir didinti gyventojų dalyvavimą mokymo procese.

ČEKIJOS RESPUBLIKA

Užimtumo lygis Čekijos Respublokoje yra šiek tiek aukštesnis už penkiolikos ES šalių vidurkį. Nedarbas yra maždaug lygus penkiolikos ES šalių vidurkiui, tačiau nuo XX a. dešimto dešimtmečio vidurio lėtai auga. Vyresnių darbuotojų užimtumo lygis yra artimas ES vidurkiui, tačiau, atsižvelgiant į privalomą ankstyvą pensinį amžių, yra žemas, ypač moterų. Regioniniai skirtumai yra svarbūs.

Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas

—	įgyvendindama savo ekonominės ir užimtumo plėtros strategiją, Čekija turėtų užtikrinti, kad atlyginimų augimas atitiktų produktyvumo augimą,

—

gana didelė mokesčių našta darbo pajamoms ir su atlyginimais nesusiję darbo jėgos kaštai trukdo kurti darbo vietas ir išstumia žemos kvalifikacijos darbo jėgą iš darbo rinkos į socialinių pašalpų ir/arba nuslėptojo užimtumo sritį. Todėl vientisa mokesčių ir pašalpų sistemos reforma turėtų toliau mažinti pašalpų patrauklumą ir užtikrinti pastovų darbo apmokėjimą.

Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe

—	nors moterų ir vyresnių darbuotojų dalyvavimas yra didesnis nei ES vidurkis, tolesniam jo didinimui taip pat turėtų būti teikiama pirmenybė. Šia prasme būtų svarbu stiprinti paskatas imtis darbo ne visu etatu,

—

būtina aktyviau siekti integruoti labiausiai pažeidžiamas grupes į darbo rinką. Tai ypač reikalinga regionuose už Prahos ribų, taip pat romų atžvilgiu. Todėl reikalingos preventyvios ir aktyvios darbo rinkos priemonės bei antidiskriminacinės priemonės, ypač akcentuojant švietimą, mokymą, paramą verslininkystei ir darbo vietų kūrimui. Valstybinių įdarbinimo agentūrų modernizavimui turėtų būti teikiama pirmenybė.

Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi

—	remiantis neseniai parengta žmogiškųjų išteklių plėtros strategija, platesnis bendrojo bei žemos kvalifikacijos darbuotojų dalyvavimas tretinio švietimo ir mokymo procese yra itin svarbus uždavinys, siekiant toliau kurti darbo vietas ir paremti profesinį bei geografinį mobilumą.

ESTIJA

Estijos užimtumo lygis yra šiek tiek mažesnis už penkiolikos ES šalių vidurkį. Pastaraisiais metais nedarbo lygis sumažėjo, tačiau lieka aukštesnis nei ES vidurkis. Be to, ilgalaikio nedarbo dalis yra didelė. Manoma, kad Estiją labiausiai paveiks darbinio amžiaus gyventojų skaičiaus nuosmukis, kurį sukels demografinė kaita.

Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas

—

mokesčių naštos darbo jėgai, ypač mažai uždirbantiems, mažinimas ir sutarčių bei darbo laiko įvairovės skatinimas galėtų prisidėti kuriant darbo galimybes. Ši veikla turėtų būti įgyvendinama kartu su pastangomis gerinti mokesčių sistemą ir nuslėptąjį užimtumą transformuoti į oficialųjį užimtumą. Taip pat svarbu, kad atlyginimų augimas atitiktų produktyvumo augimą.

Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe

—	atsižvelgiant į sparčiai mažėjantį dirbančiųjų gyventojų skaičių, Estija turėtų siekti mažinti neaktyvumo lygį ir darbo rinkoje išlaikyti bei į ją pritraukti daugiau žmonių. Estijai gyvybiškai svarbu toliau didinti moterų, vyresnių darbuotojų ir žemos kvalifikacijos darbuotojų dalyvavimą,

—

svarbu papildyti neseniai priimtą Nedarbo draudimo įstatymą aktyviomis darbo rinkos priemonėmis, siekiant užtikrinti aktyvią darbo paiešką, sukurti geresnes mokymo galimybes bedarbiams ir užtikrinti, kad darbo rinka taptų atviresnė. Valstybinėms įdarbinimo agentūroms taip pat turėtų būti skiriama daugiau išteklių. Ypatingą dėmesį taip pat būtina skirti socialiai remtiniems žmonėms, pavyzdžiui, ilgalaikiams bedarbiams, jauniems žmonėms, neįgaliesiems ir ilgai ieškantiems darbo. Priklausomybė etninei mažumai ir nacionalinės kalbos žinių trūkumas yra ypatingi rizikos veiksniai.

Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi

—	atsižvelgiant į neatitikimų pavojų, Estija turėtų gerinti visų darbuotojų, ypač žemos kvalifikacijos, mokymosi galimybes. Ypatingas iššūkis – mažinti mokyklą paliekančių asmenų skaičių ir užtikrinti švietimo bei mokymo kokybę. Būtina aiškiai numatyti būtinybę kurti tęstinio mokymosi sistemą.

VENGRIJA

Vengrijoje užimtumo lygis yra žemas, ypač tarp žemos kvalifikacijos, socialiai remtinų žmonių, moterų ir vyresnių darbuotojų. Tuo tarpu nedarbas lieka gerokai mažesnis už penkiolikos ES šalių vidurkį. Tai lemia žemas dalyvavimo lygis, t.y. didelė neaktyvi darbinio amžiaus gyventojų dalis. Darbo rinkos situacija labai skiriasi centriniuose bei vakariniuose regionuose, kur yra sutelkta „modernioji ekonomika“, ir likusioje šalies dalyje. Regionų ir sektorių mobilumas yra mažas, o įgūdžių neatitikimai atspindi tiek kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, tiek tai, kad švietimo ir mokymo sistemos nepakankamai reaguoja į darbo rinkos poreikius.

Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas

—

darbo jėgai tenkanti mokesčių našta išlieka aukšta; tai yra kliūtis kurti darbo vietas ir veiksnys, galintis paskatinti nuslėptąjį užimtumą. Be to, atsižvelgiant į sulėtėjusį ekonominį augimą, būtina kartu su socialiniais partneriais aktyviau užtikrinti augimą, kuris skatintų užimtumą. Pastarojo tempus lemia konkurencingesnė ekonomikos dalis, todėl toks augimas nebūtinai skatina kurti darbo vietas silpnesnėse ekonomikos dalyse.

Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe

—

darbuotojų sveikatos būklė taip pat yra problema, galinti iš dalies paaiškinti mažą aktyvumą. Todėl būtina įgyvendinti politiką, skatinančią gerinti darbo sąlygas ir prevencinę bei gydomąją sveikatos priežiūrą. Socialinių pašalpų sistemų, įskaitant ligos pašalpas, reforma turi būti įgyvendinama siekiant užtikrinti, kad būtų pakankamai paskatų dirbti, ir mažinti nuslėptojo užimtumo apimtis,

—

kartu reikėtų plėtoti lankstesnius ir šeimai palankesnius darbo susitarimus, įskaitant patrauklesnį darbą ne visu etatu, ypač moterims ir vyresniems darbuotojams. Taip pat būtina stiprinti preventyvias ir aktyvias darbo rinkos priemones, skirtas bedarbiams ir neaktyviems gyventojams, ypač skurdžiausiuose regionuose. Todėl būtina kurti modernias valstybines įdarbinimo agentūras, siekiant skatinti profesinį ir geografinį mobilumą. Remiantis Integracijos strategija, būtina aktyviau siekti gerinti darbo rinkos perspektyvas romams.

Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi

—

būtina toliau plėtoti tęstinio mokymosi strategijas, įskaitant priemones, skirtas mažinti mokyklą paliekančių asmenų skaičių, skatinti lygias galimybes siekti universitetinio išsilavinimo ir išplėsti gyventojų, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojų ir socialiai remtinų žmonių, mokymo galimybes. Svarbu gerinti švietimo sistemos efektyvumą ir didinti jos lankstumą, siekiant geriau prisitaikyti prie darbo rinkai reikiamų įgūdžių.

LIETUVA

Lietuvoje užimtumo lygis pastaruoju metu šiek tiek išaugo, tačiau lieka gerokai žemesnis už penkiolikos ES šalių vidurkį. Nedarbo lygis labai sumažėjo, tačiau vis dar lieka aukštesnis už ES vidurkį.

Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas

—

tam tikras iššūkis yra tai, kad užimtumas paslaugų sektoriuje sudaro gana mažą bendro užimtumo dalį. Nors siekiama palengvinti mokesčių naštą, tačiau mažai apmokamiems darbuotojams vis dar tenka didelė mokesčių našta, o tai stabdo darbo vietų kūrimą. Socialiniai partneriai turėtų aktyviai dalyvauti planuojant ir prižiūrint pertvarkymo procesą.

Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe

—

remiantis socialinės paramos reforma ir pastangomis užtikrinti, kad būtų pakankamai paskatų dirbti, svarbu stiprinti aktyvios darbo rinkos politiką, siekiant padėti bedarbiams ir neaktyviems žmonėms grįžti į darbinę veiklą. Pagrindiniai prioritetai yra geresnės mokymosi galimybės, parama darbo paieškai, profesinis mobilumas ir valstybinių įdarbinimo agentūrų modernizavimas.

—	Nors moterų ir vyresnių darbuotojų dalyvavimas yra gana aukštas lyginant su ES vidurkiu, toliau gerinant situaciją šioje srityje reikėtų šalinti kliūtis darbui ne visą darbo dieną.

Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi

—

būtinos rimtos pastangos formuoti tęstinio mokymosi sistemą, o ypač – toliau modernizuoti švietimo sistemą, mažinti mokyklą paliekančių asmenų skaičių ir didinti žmonių, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojų, dalyvavimą mokymo procese. Darbdavių dalyvavimas mokymo procese, įskaitant jų indėlį į tęstinį profesinį darbuotojų rengimą, yra menkas.

LATVIJA

Dėl stipraus ekonominio augimo užimtumas Latvijoje per pastaruosius dvejus metus gana smarkiai išaugo. Tačiau bendras užimtumo lygis lieka žemesnis už penkiolikos ES šalių vidurkį. Nedarbas lieka didesnis už penkiolikos ES šalių vidurkį; be to, egzistuoja dideli regioniniai skirtumai. Tuo pat metu Rygoje trūksta darbo jėgos ir reikiamos kvalifikacijos darbuotojų.

Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas

—	siekiant sukurti daugiau darbo vietų, svarbu toliau plėtoti paslaugas, ypač skurdžiausiuose regionuose, ir spręsti nuslėptojo užimtumo problemą. Nuslėptojo užimtumo apimtys mažina socialinės apsaugos įmokas ir didina mokesčių naštą darbo jėgai.

Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe

—	minimalaus atlyginimo ir mokesčių bei pašalpų sistemų derinys turėtų būti pakankamai patrauklus, kad žmonės taptų suinteresuoti imtis darbo oficialioje ekonomikoje. Ypatingai būtina siekti, kad moterys būtų skatinamos likti darbo rinkoje,

—

taip pat būtina plėtoti bedarbiams skirtą aktyvią ir prevencinę politiką, ypač priemones, skirtas remti darbo paieškas, verslininkystę, geografinį mobilumą ir geresnes mokymo galimybes. Valstybinių įdarbinimo agentūrų modernizavimui turėtų būti teikiama pirmenybė. Ypatingai būtina siekti, kad darbo rinka taptų teisingesnė ir atviresnė jauniems žmonėms ir žemos kvalifikacijos darbuotojams. Priklausomybė etninei mažumai ir nacionalinės kalbos žinių trūkumas yra ypatingi rizikos veiksniai.

Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi

—

ypatingas uždavinys – įveikti kvalifikacijos spragų ir kvalifikacijos neatitikimo problemą. Būtina aktyviau skatinti galimybes siekti išsilavinimo, mažinti mokyklą paliekančių asmenų skaičių ir didinti gyventojų, ypač žemos kvalifikacijoas darbuotojų, mokymo galimybes. Tai turėtų būti bendros tęstinio mokymosi strategijos dalis.

MALTA

Užimtumo lygis Maltoje yra ypač žemas lyginant su penkiolikos ES šalių vidurkiu. Vyresnių darbuotojų užimtumo lygis taip pat yra ypač žemas. Moterų užimtumo lygis yra žemiausias dvidešimt penkiose ES šalyse: darbą turi tik trečdalis darbinio amžiaus moterų. Per pastaruosius dvejus metus nedarbas šiek tiek išaugo, tačiau yra mažesnis už penkiolikos ES šalių vidurkį.

Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas

—

pagrindiniai Maltai kylantys iššūkiai – pradėti įgyvendinti privatizavimo programą, pagal poreikius darbuotojus perkeliant į kitus darbus, ir palaipsniui mažinti administravimo kaštus bei mokesčių naštą, tenkančią darbo jėgai. Šia prasme bus svarbu remtis atnaujinto Verslo skatinimo įstatymo nuostatomis ir stebėti jo poveikį.

Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe

—

svarbiausias Maltai kylantis uždavinys – plėstis darbo jėgos pasiūlą didinant moterų užimtumo lygį. Remiantis atnaujintomis Užimtumo reglamentavimo įstatymo nuostatomis, būtina toliau siekti didinti moterų dalyvavimą oficialioje ekonomikoje. Vaikų priežiūros centrų skaičiaus didinimas būtų reikšmingas indėlis siekiant šio tikslo,

—	mokesčių ir pašalpų sistemų reforma taip pat vertintina kaip svarbus prioritetas, kadangi skirtumas tarp minimalaus atlyginimo ir pašalpų lygio yra per mažas, kad reikiamai skatintų imtis darbinės veiklos. Ši reforma taip pat padėtų transformuoti nuslėptąjį užimtumą į oficialųjį užimtumą.

Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi

—

susirūpinimą kelia žemas darbo jėgos išsilavinimo lygis ir įgūdžių neatitikimai. Ypač verčia nerimauti didelis anksti iš mokyklos pasitraukiančių asmenų skaičius, neraštingumo lygis ir didelis žemos kvalifikacijos žmonių skaičius. Pagrindiniai prioritetai – kelti bendrą išsilavinimo lygį, mažinti mokyklą paliekančių asmenų skaičių ir plėsti gyventojų, ypač žemos kvalifikacijos darbuotojų, dalyvavimą mokymo procese. Būtina siekti, kad socialiniai partneriai dalyvautų kuriant sistemiškesnį požiūrį į švietimą ir mokymą.

LENKIJA

Užimtumo lygis Lenkijoje yra vienas žemiausių tarp dvidešimt penkių ES šalių. Per pastaruosius ketverius metus situacija darbo rinkoje pablogėjo. Moterų, vyresnių darbuotojų, jaunų žmonių ir žemos kvalifikacijos darbuotojų užimtumo lygis yra ypač žemas. Nedarbo lygis, kuris šiuo metu sudaro 20 %, yra aukščiausias nuo ekonominių pertvarkymų pradžios ir aukščiausias dvidešimt penkiose ES šalyse.

Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas

—	ypač svarbu kurti užimtumui palankesnę aplinką ir įgyvendinti verslininkystės rėmimo priemones, ypač pertvarkymų proceso kontekste,

—

remiantis neseniai įgyvendintomis priemonėmis, skirtomis mažinti darbo jėgos kaštus žemos kvalifikacijos darbuotojams ir jaunimui, svarbu peržiūrėti mokesčių ir pašalpų sistemą, siekiant visapusiškai spręsti didelės darbo jėgai (ypač mažai uždirbantiesiems) tenkančios mokesčių naštos problemą. Tai taip pat padėtų mažinti nuslėptąjį užimtumą,

—	socialiniai partneriai vaidina svarbų vaidmenį ne tik palaikant užimtumui palankų atlyginimų augimą, bet ir aktyviai skatinant pokyčius įmonių lygiu ir lengvinant darbo mobilumą.

Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe

—	kurdama efektyvias užimtumą skatinančias partnerystes vietos lygiu, Lenkija turėtų paspartinti naujų valstybinių įdarbinimo agentūrų steigimą ir skirti joms pakankamai lėšų, personalo, mokymo ir įrangos,

—

taip pat svarbu, kad skirtingų pašalpų sistemų, įskaitant neįgalumo pašalpas ir socialinę paramą, reforma ir toliau būtų sutelkta skatinti aktyvią darbo paiešką ir reintegraciją. Socialiai remtiniems žmonėms būtina skirti ypatingą dėmesį. Pastangos šalinant kliūtis darbui ne visą darbo dieną taip pat turėtų prisidėti prie darbo galimybių moterims ir vyresniems darbuotojams išlaikymo.

Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi

—

remiantis pastangomis kurti nuoseklią tęstinio mokymosi strategiją, taip pat svarbu užtikrinti, kad švietimo ir mokymo sistema naujiems darbo rinkos dalyviams suteiktų įgūdžius, reikalingus darbo rinkoje, kuriai būdinga struktūrinė kaita. Ypatingai būtina siekti užtikrinti lygias švietimo galimybes ir gerinti švietimo efektyvumą bei kokybę. Didesnės paskatos investuoti į mokymą ir palengvinti mokymo galimybes, taip pat socialinių partnerių įsipareigojimai – tokie yra pagrindiniai reikalavimai kuriant tęstinio mokymosi strategiją.

SLOVĖNIJA

Slovėnijos užimtumo lygis yra šiek tiek žemesnis už penkiolikos ES šalių vidurkį, tačiau yra ypač žemas vyresnių darbuotojų atveju. Nedarbo lygis yra gerokai žemesnis už ES vidurkį.

Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas

—	siekiant didinti gyventojų aktyvumą ir mažinti nuslėptojo užimtumo apimtis, būtina įvertinti sąveiką tarp minimalaus atlyginimo ir mokesčių naštos, tenkančios darbo jėgai, skirtingų komponentų. Svarbu siekti skatinti lankstesnes darbo formas, kartu išsaugant balansą tarp lankstumo ir saugumo.

Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe

—

akivaizdu, kad Slovėnija pirmenybę turėtų teikti vyresnių nei 55 metų amžiaus žmonių užimtumo didinimui. Tolesnės pastangos turėtų būti skirtos mažinti ankstyvo išėjimo į pensiją programų apimtis, užtikrinti mokesčių ir pašalpų reformų (pvz., nuslėptajam užimtumui mažinti skirtų priemonių ir pensijų reformos priemonių) darną, skatinti lanksčias darbo formas ir mokymo galimybes vyresniems darbuotojams,

—

būtina peržiūrėti sąveiką tarp nedarbo, socialinių pašalpų ir minimalaus atlyginimo, siekiant didinti paskatas imtis darbinės veiklos oficialioje ekonomikoje. Valstybinė įdarbinimo agentūra, įgyvendindama prevencinį požiūrį, parengė išsamų valdymo modelį, tačiau vis tik būtina gerinti valstybinės įdarbinimo agentūros personalo mokymą, siekiant efektyviai spręsti sunkiausiai įdarbinamų gyventojų problemas. Būtina stiprinti privačių ir valstybinių įdarbinimo agentūrų ryšius.

Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi

—

remiantis neseniai pasiekta pažanga ir iniciatyvomis kuriant tęstinio mokymosi sistemas, svarbu didinti tolesnio švietimo ir mokymo procese dalyvaujančių suaugusių gyventojų dalį. Būtina užtikrinti reikiamus išteklius, skatinti darbuotojus bei darbdavius investuoti į mokymą ir aiškiai apibrėžti visų susijusių asmenų vaidmenis. Atrodo, kad mokyklą paliekančių asmenų skaičiaus mažinimas yra svarbi problema.

SLOVAKIJA

Bendras užimtumo lygis Slovakijoje lieka žemas lyginant su penkiolikos ES šalių vidurkiu. Nedarbas mažėja, tačiau vis dar lieka didelis, įskaitant didelį ilgalaikį nedarbą. Moterų užimtumo lygis yra žemas, o jaunų žmonių, žemos kvalifikacijos darbuotojų ir vyresnių darbuotojų (ypač moterų) užimtumo lygis yra ypač žemas. Regioniniai skirtumai yra reikšmingi.

Geresnis darbuotojų ir įmonių prisitaikymas

—

būtina toliau mažinti aukštą darbo jėgai tenkančią mokesčių naštą, kurią daugiausiai sudaro socialinės įmokos. Socialiniai partneriai turėtų būti raginami skatinti didesnę sutarčių ir darbo laiko įvairovę (pvz., pašalinti kliūtis darbui ne visu etatu), siekiant kurti daugiau darbo galimybių ir lengvinti darbo mobilumą.

Didesnio žmonių skaičiaus įtraukimas į darbo rinką, kad darbas visiems taptų realia galimybe

—	svarbu toliau šalinti nedarbą bei neaktyvumą lemiančius veiksnius ir transformuoti nuslėptąjį užimtumą į oficialųjį užimtumą remiantis vykdomomis mokesčių ir pašalpų sistemų reformomis. Būtina tinkamai stebėti reformų įgyvendinimą ir jų poveikį,

—

šalia pastangų, kuriomis siekiama užtikrinti, kad būtų pakankamai paskatų dirbti, ypatingą dėmesį ir toliau būtina skirti vyresnių darbuotojų dalyvavimui darbinėje veikloje, ypač diegiant užimtumo teisės aktus, įgyvendinant pensijų reformą, užtikrinant lankstesnes darbo formas ir plačiau pasitelkiant darbą ne visu etatu. Tai taip pat galėtų prisidėti didinant moterų dalyvavimo lygį,

—

aktyvios darbo rinkos politikos finansavimas ir aktyvių priemonių įgyvendinime dalyvaujančių žmonių dalis augs. Svarbu siekti, kad darbo rinka taptų atviresnė, ir įgyvendinti reformas, siekiant skatinti aktyvias darbo paieškas. Todėl būtina moderni aktyvi darbo rinkos politika, geresnės bedarbių bei neaktyvų gyventojų mokymo galimybės ir modernios valstybinės įdarbinimo agentūros, siekiant apimti platesnius visuomenės sluoksnius. Ir toliau būtina skirti dėmesį rizikos grupėms (pvz., ilgalaikiams bedarbiams, jauniems žmonėms, neįgaliesiems ir vyresniems darbuotojams) ir vargingiausiems regionams. Būtina siekti, kad būtų kuo greičiau įgyvendinamas naujasis prioritetas, susijęs su romų integracija.

Didesnės ir efektyvesnės investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir tęstinį mokymąsi

—

pavojingai aukštas jaunų žmonių nedarbo lygis rodo, kad būtina mažinti atotrūkį tarp įgūdžių, įgyjamų pradinio išsilavinimo procese, ir įgūdžių, reikalingų siekiant pasisekimo darbo rinkoje. Atsižvelgiant į ekonominius pertvarkymus, regioninius bei kvalifikacijos skirtumus, taip pat būtina aktyviau remti nuolatinį profesinį ir geografinį mobilumą,

—

kuriant tęstinio mokymosi strategiją, svarbiausia numatyti didesnes paskatas investuoti į mokymą ir palengvinti mokymosi galimybes. Būtina skatinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir puoselėti tęstinį mokymąsi toliau reformuojant švietimo sistemą ir peržiūrint fizinių asmenų, įmonių ir visos visuomenės indėlį.

		ISSN 1725-5120
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 326

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	47 tomas 2004m. spalio 29d.

Turinys		I Aktai, kuriuos skelbti privaloma	Puslapis
		2004 m. spalio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1866/2004, nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą	1
		2004 m. spalio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1867/2004, nustatantis reprezentacines kainas ir papildomus importo muitus už cukraus sektoriaus produktą melasą, taikomus nuo 2004 m. spalio 29 d.	3
		2004 m. spalio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1868/2004, nustatantis grąžinamąsias išmokas už neperdirbto baltojo cukraus ir neperdirbto žaliavinio cukraus eksportą	5
		2004 m. spalio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1869/2004, nustatantis eksporto grąžinamąsias išmokas už neperdirbtus sirupus ir kai kuriuos kitus cukraus sektoriaus produktus	7
		2004 m. spalio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1870/2004, nustatantis didžiausią grąžinamąją išmoką už baltojo cukraus eksportą į kai kurias trečiąsias šalis 11-ajame daliniame konkurse, vykdomame remiantis Reglamente (EB) Nr. 1327/2004 numatytu nuolatiniu konkursu	10
		2004 m. spalio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1871/2004, nustatantis maksimalias eksporto grąžinamąsias išmokas už sviestą pagal Reglamente (EB) Nr. 581/2004 numatytą nuolatinį konkursą	11
		2004 m. spalio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1872/2004, nustatantis maksimalias eksporto grąžinamąsias išmokas už nugriebto pieno miltelius pagal Reglamente (EB) Nr. 582/2004 numatytą nuolatinį konkursą	13
		2004 m. spalio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1873/2004, nustatantis grąžinamųjų išmokų dydžius, taikomus kai kuriems pieno produktams, kurie eksportuojami kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą	14
	*	2004 m. spalio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1874/2004, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB dėl ribų, taikomų viešųjų pirkimų tvarkai ( 1 )	17
	*	2004 m. spalio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1875/2004, iš dalies keičiantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2377/90, nustatančio veterinarinių vaistų likučių gyvūninės kilmės maisto produktuose didžiausių kiekių nustatymo tvarką Bendrijoje, II ir III priedus dėl natrio salicilato ir fenvalerato ( 1 )	19
	*	2004 m. spalio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1876/2004, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 953/2003, nustatančio siekimą išvengti prekybos tam tikrais pagrindiniais vaistais nukreipimo į Europos Sąjungą, I priedą	22
	*	2004 m. spalio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1877/2004, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 517/94 III B priedą dėl kvotų Serbijai ir Juodkalnijai	25
	*	2004 m. spalio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1878/2004, nukrypstantis nuo Tarybos reglamento Nr. 136/66/EEB ir Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2261/84 nuostatų dėl alyvuogių derlingumo ir aliejaus gamybos apimčių nustatymo Kipre, Maltoje ir Slovėnijoje	27
		2004 m. spalio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1879/2004, nustatantis grąžinamąsias išmokas, taikomas eksportuojant perdirbtus grūdų ir ryžių produktus	28
		2004 m. spalio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1880/2004, nustatantis grąžinamąsias išmokas už ryžių ir skaldytų ryžių eksportą ir sustabdantis eksporto licencijų išdavimą	31
		2004 m. spalio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1881/2004, nustatantis grąžinamąsias išmokas, taikomas eksportuojant iš grūdų pagamintus kombinuotuosius pašarus	34
		2004 m. spalio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1882/2004, nustatantis grąžinamųjų išmokų dydžius kai kuriems grūdų ir ryžių sektoriaus produktams, kurie eksportuojami kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą	36
		2004 m. spalio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1883/2004, nustatantis grąžinamųjų išmokų dydžius už kai kuriuos cukraus sektoriaus produktus, kurie eksportuojami kaip prekės, neįtrauktos į Sutarties I priedą	40
		2004 m. spalio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1884/2004, nustatantis maksimalią miežių eksporto grąžinamąją išmoką Reglamente (EB) Nr. 1757/2004 numatyto konkurso tvarka	43
		2004 m. spalio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1885/2004, nustatantis maksimalią avižų eksporto grąžinamąją išmoką konkurso, numatyto Reglamente (EB) Nr. 1565/2004, tvarką	44

	II Aktai, kurių skelbti neprivaloma
	Taryba
*	2004/740/EB:2004 m. spalio 4 d. Tarybos sprendimas, dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių	45
*	2004/741/EB:2004 m. spalio 14 d. Tarybos rekomendacija, dėl valstybių narių užimtumo politikos įgyvendinimo	47


	(1) Tekstas svarbus EEE