12.10.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 313/1

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1015/94 (2), Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą televizijos kamerų sistemų (TKS), kurių kilmės šalis yra Japonija, importui. Vėliau Taryba galutinį antidempingo muitą patvirtino Reglamentu (EB) Nr. 2042/2000 (3), pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1015/94 ir Reglamento (EB) Nr. 2042/2000 (toliau – galutiniai reglamentai) 1 straipsnio 3 dalies e punktu Taryba nuo antidempingo muito atleido kamerų sistemas, kurios yra išvardytos galutinių reglamentų priede (toliau – priedas); tai sudėtingos profesionalių kamerų sistemos, kurių techninė specifikacija atitinka gaminio aprašymą, pateiktą galutinių reglamentų 1 straipsnio 2 dalyje, bet kurios negali būti laikomos televizijos kamerų sistemomis.

(3)

Vienas iš eksportuojančių gamintojų – bendrovė „Ikegami Tsushinki Co. Ltd.“ (toliau – „Ikegami“), laišku, kurį Europos Komisija gavo 1999 m. balandžio 15 d., kreipėsi su prašymu įtraukti į priedą keletą naujų profesionalių kamerų sistemų modelių ir jų priedų, ir taip atleisti juos nuo antidempingo muitų. 2000 m. sausį Taryba Reglamentu (EB) Nr. 176/2000 (4) (toliau – keičiantysis reglamentas) patenkino šį prašymą ir atitinkamai pakeitė Reglamentą (EB) Nr. 1015/94. Pagal Reglamento (EB) Nr. 176/2000 2 straipsnį šis pakeitimas įsigaliojo kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, t. y. 2000 m. sausio 28 d.

(4)

Bendrijos institucijos gavo informacijos, kad keičiantįjį reglamentą tiek, kiek jis pakeitė Reglamento (EB) Nr. 1015/94 priedą, derėtų taikyti atgaline data.

(5)

Iš tiesų, vienas iš eksportuojančių gamintojų – bendrovė „Ikegami“, turėjo sumokėti galutinį antidempingo muitą už visas bendrovės eksportuotas profesionalių kamerų sistemas, kurioms taikomas keičiantysis reglamentas, bet kurios buvo eksportuotos iki minėto reglamento įsigaliojimo, t. y. iki 2000 m. sausio 28 d., nors vėliau šie modeliai buvo atleisti nuo tokio muito pagal galutinių reglamentų 1 straipsnio 3 dalies e punktą.

(6)

Minėtas eksportuojantis gamintojas taip pat nurodė ankstesnę Bendrijos institucijų praktiką, pagal kurią priedo pakeitimas paprastai būdavo taikomas atgaline data iki tos dienos, kai būdavo pateikiama paraiška. Todėl gamintojas eksportuotojas teigė, kad, laikantis nuoseklios Bendrijos institucijų praktikos, pagal keičiantįjį reglamentą padarytas priedo pakeitimas turėtų būti taikomas nuo tos dienos, kai Komisija gavo atitinkamą paraišką dėl atleidimo nuo galutinio muito, t. y. nuo 1999 m. balandžio 15 d.

(7)

Komisija nagrinėjo, ar iš tikrųjų derėtų taikyti keičiantįjį reglamentą atgaline data. Pirmiausia buvo atsižvelgta į tai, kad visi penki konstatuojamojoje dalyje išvardyti profesionalių kamerų modeliai iš tiesų buvo kvalifikuoti kaip profesionalių kamerų sistemos. Pagal galutinių reglamentų 1 straipsnio 3 dalies e punktą šios kameros atleidžiamos nuo galutinio antidempingo muito, nes yra įtrauktos į priedą.

(8)

Buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad profesionalių kamerų sistema, kuriai taikomas galutinių reglamentų 1 straipsnio 3 dalies e punktas, nuo tos dienos, kai ji tiesiogiai įtraukiama į priedą pakeičiant galutinius reglamentus, yra atleidžiama nuo galutinio antidempingo muito. Atsižvelgiant į tai yra manoma, kad eksportuojantys gamintojai žino iš anksto, t. y. iki pirmojo eksportavimo į Bendriją, kokie yra jų gamybos ciklai ir ar jų nauji modeliai turėtų būti kvalifikuojami kaip profesionalios kameros pagal 1 straipsnio 3 dalies e punktą, taip pat ar šie gaminiai turėtų būti įtraukti į priedą ir ar tuo tikslu reikia pateikti paraišką.

(9)

Nepaisant to, kas pirmiau išdėstyta, Bendrijos institucijos neketino apmokestinti galutiniu antidempingo muitu importuojamų profesionalių kamerų sistemų, kai nustatoma, kad pagal 1 straipsnio 3 dalies e punktą toks muitas joms neturi būti taikomas. Todėl tam tikrais atvejais buvo pripažįstama, kad būtina atgaline data nuo paraiškos gavimo dienos taikyti reglamentą, atleidžiantį tam tikrus profesionalių kamerų modelius nuo antidempingo muito, kas leido Bendrijos institucijoms deramai kontroliuoti klasifikavimo tikslumą. Tai pirmiausia buvo tie atvejai, kai profesionalių kamerų modeliai buvo importuoti į Bendriją iki įsigaliojant priedą pakeičiančiam reglamentui, bet po tos dienos, kai buvo pateikta paraiška dėl atleidimo nuo muito.

(10)

Šiuo atveju buvo įrodyta, kad „Ikegami“ iki paskelbiant keičiantįjį reglamentą, bet po to, kai pateikė savo paraišką dėl atleidimo nuo muito, importavo tam tikras profesionalių kamerų sistemas, kurios vėliau buvo atleistos nuo antidempingo muito pritaikius galutinių reglamentų 1 straipsnio 3 dalies e punktą. Keičiantysis reglamentas įsigaliojo kitą dieną po jo paskelbimo, t. y. 2000 m. sausio 28 d. Tačiau, kaip minėta, Bendrijos institucijos nesiekė apmokestinti galutiniu antidempingo muitu kamerų sistemų, kurios, kaip tai yra pripažįstama po to, kai Komisijai pateikiama atitinkama paraiška, turi būti atleistos nuo tokio muito. Iš tiesų Komisija netrukus po to, kai buvo nustatytos galutinės priemonės ir 1994 m. sudarytas pirmasis priedas, informavo atitinkamus eksportuojančius gamintojus, kad numatoma kompensuoti galutinius antidempingo muitus, sumokėtus už importuojamas profesionalių kamerų sistemas, kurioms, kaip vėliau buvo pripažinta, taikomas 1 straipsnio 3 dalies e punktas, už laikotarpį nuo pilnai dokumentuotos paraiškos dėl atleidimo nuo muito gavimo iki atitinkamo pakeisto priedo paskelbimo. Atsižvelgiant į tai buvo nuspręsta, kad taikant keičiantįjį reglamentą tiek, kiek jis pakeitė Reglamento (EB) Nr. 1015/94 priedą, atgaline data, esama situacija būtų suderinta su nuoseklia Bendrijos institucijų praktika.

(11)

Apie tai buvo informuoti Bendrijos pramonės atstovai ir bendrovė „Ikegami“, jiems buvo duota laiko komentuoti Komisijos tarnybų sprendimą. Nė viena iš suinteresuotų šalių neprieštaravo pirmiau nurodytoms išvadoms.

(12)

Atsižvelgdamos į tai, kas pirmiau išdėstyta, Bendrijos institucijos padarė išvadą, kad priedo su pakeitimais, padarytais keičiančiuoju reglamentu, taikymas atgaline data yra pagrįstas.

(13)

Todėl priedas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 176/2000, turėtų būti taikomas importuojant toliau išvardytus profesionalių kamerų modelius, kuriuos gamina ir į Europos bendriją eksportuoja bendrovė „Ikegami“, nuo to dienos, kai Komisija gavo atitinkamą paraišką dėl šių modelių atleidimo nuo galutinio antidempingo muito, t. y. nuo 1999 m. balandžio 15 d.:

12.10.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 313/4

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

12.10.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 313/6

(1)

Pagal Direktyvą 2000/29/EB turėtų būti patikrinta visų augalų, augalinių produktų ar kitų objektų, išvardytų Direktyvos 2000/29/EB V priedo B dalyje, siuntų tapatybė ir augalų sveikata prieš leidžiant juos įvežti į Bendriją.

(2)

Kad augalų sveikatos tikrinimai būtų atliekami rečiau, būtina numatyti išsamias sąlygas, kuriomis būtų pateikti Direktyvos 2000/29/EB 13a straipsnio 2 dalies antrojoje pastraipoje minimi įrodymai, kad į Bendriją įvežami augalai, augaliniai produktai ar kiti objektai, išvardyti Direktyvos 2000/29/EB V priedo B dalyje, atitinka šioje direktyvoje nustatytas sąlygas.

(3)

Kadangi augalai, kuriuos numatoma sodinti, ir augalai, augaliniai produktai ar kiti objektai, kuriems taikomos pagal Direktyvos 2000/29/EB 16 straipsnio 3 dalį patvirtintos priemonės, kelia didelę augalams ar augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo riziką, jų tikrinimai neretinami.

(4)

Nustatomos konkrečios sąlygos augalams, augaliniams produktams ar kitiems objektams, kuriuos pagal Direktyvos 2000/29/EB 15 straipsnio 1 dalyje numatytas nukrypti leidžiančias nuostatas leidžiama įvežti į Bendriją. Todėl minėtiems augalams, augaliniams produktams ar kitiems objektams augalų sveikatos tikrinimai neturėtų būti retinami.

(5)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Augalų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

augalus, kuriuos numatoma sodinti;

b)

bet kuriuos augalus, augalinius produktus ir kitus objektus, kuriuos pagal Direktyvos 2000/29/EB 15 straipsnio 1 dalies nuostatas leidžiama įvežti į Bendriją;

c)

bet kuriuos augalus, augalinius produktus ir kitus objektus, kuriems pagal Direktyvos 2000/29/EB 16 straipsnio 3 dalies nuostatas taikomos laikinos priemonės;

d)

bet kuriuos augalus, augalinius produktus ir kitus objektus, minimus sąraše, sudarytame pagal Direktyvos 2000/29/EB 13a straipsnio 5 dalies b punkto nuostatas.

a)

į Bendriją kiekvienais metais įvežtų konkretaus produkto siuntų vidurkis per trejus metus yra ne mažesnis kaip 200 ir

b)

minimalus konkretaus produkto siuntų, kurių tikrinimai buvo atlikti per praėjusius trejus metus, skaičius yra ne mažesnis kaip 600, ir

c)

kiekvienais metais konkretaus produkto siuntų, kurios, kaip nustatyta, buvo užkrėstos I priedo e punkte nurodytais kenksmingais organizmais, kiekis yra mažesnis nei 1 % visų į Bendriją įvežtų minėto konkretaus produktų siuntų, ir

d)

2 straipsnio 1 dalyje minimo prašymo dėl konkrečių produktų formas galima gauti iš Komisijos.

a)

konkretaus produkto siuntų, sulaikytų jose radus kenksmingų organizmų, įtrauktų į I priedo e punkte nurodytą sąrašą, skaičius;

b)

apskaičiuotas I priedo e punkte nurodytų kenksmingų organizmų mobilumas pačiame aktyviausiame etape, kurį organizmas gali pasiekti tarpdamas ant atitinkamo augalo ar augalinio produkto;

c)

konkrečių produktų siuntų, kurių turinio fizinės augalų sveikatos tikrinimas buvo atliktas, skaičius;

d)

bet kuris veiksnys, taikytinas nustatant fitosanitarinį pavojų, susijusį su konkrečiu prekybos veiksmu.

12.10.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 313/10

(1)

Atsižvelgiant į esamą grūdų rinkų padėtį, reikėtų pradėti konkursą dėl grąžinamosios išmokos už miežių eksportą pagal 1995 m. birželio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1501/95, nustatančio kai kurias išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1766/92 taikymo taisykles dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už grūdus skyrimo ir priemonių, taikytinų esant trikdymams grūdų rinkoje (2) 4 straipsnį.

(2)

Konkurso dėl grąžinamosios išmokos už eksportą nustatymo tvarkos taikymo taisyklės buvo nustatytos Reglamente (EB) Nr. 1501/95. Vienas iš konkurso įsipareigojimų yra prievolė pateikti prašymą eksporto licencijai gauti ir užstatą. Reikėtų nustatyti to užstato dydį.

(3)

Reikėtų patikslinti su šiuo konkursu susijusių išduodamų licencijų galiojimo trukmę. Ta galiojimo trukmė turi atitikti pasaulinės rinkos poreikius 2004–2005 prekybos metams.

(4)

Siekiant sulyginti visų suinteresuotų šalių galimybes, būtina numatyti, kad išduotų licencijų galiojimo laikas būtų vienodas.

(5)

Tam, kad konkursas dėl eksporto vyktų sklandžiai, reikėtų numatyti mažiausią kiekį, pranešimų apie kompetentingoms įstaigoms pateiktų pasiūlymų terminą ir formą.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

12.10.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 313/13

(1)

2003 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2287/2003, nustatančiame 2004 m. tam tikrų žuvų rūšių ir jų grupių žvejybos galimybes ir atitinkamas sąlygas, taikomas Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose sugavimai yra ribojami (2), yra numatomos paprastųjų jūrų liežuvių kvotos 2004 m.

(2)

Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi nuostatų dėl žuvų rūšių, kurioms taikoma kvota, sugavimo kiekybinių apribojimų, reikia, kad Komisija nustatytų datą, nuo kurios su valstybės narės vėliava plaukiojantys laivai laikomi išeikvoję skirtą sugavimų kvotą.

(3)

Pagal Komisijai pateiktą informaciją su Prancūzijos vėliava plaukiojančių arba Prancūzijoje įregistruotų laivų paprastųjų jūrų liežuvių sugavimais ICES VIIe zonoje jau yra išnaudota 2004 m. suteikta kvota. Prancūzija uždraudė žvejoti šią rūšį nuo 2004 m. rugpjūčio 12 d. Todėl reikėtų nustatyti šią datą,

12.10.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 313/14

12.10.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 313/16

(1)

Pagal Direktyvą 2000/29/EB jos V priedo B dalyje išvardytiems augalams, augaliniams produktams ir kitiems objektams, įvežamiems iš trečiųjų šalių, faktiškai turėtų būti taikomi tapatumo ir fitosanitarijos patikrinimai įvežimo į Bendriją punkte arba šalia jo.

(2)

Jei ne Bendrijos kilmės prekės vežamos tranzitu, tie tapatumo ir fitosanitarijos patikrinimai gali būti atliekami paskirties vietos oficialios įstaigos patalpose ar kur nors netoliese; tam tikrais kitais atvejais tuos patikrinimus galima atlikti paskirties vietoje, pvz., gamybos vietoje, jei tik pateikiami konkretūs garantijos ir dokumentai dėl augalų, augalinių produktų ir kitų objektų gabenimo.

(3)

Būtina patikslinti atvejus, kai tapatumo ir fitosanitarijos patikrinimus galima atlikti paskirties vietoje.

(4)

Siekiant užtikrinti, kad gabenimo metu neiškiltų žalingų organizmų išplitimo grėsmė, reikėtų numatyti nuostatas dėl konkrečių su gabenimu susijusių garantijų ir dokumentų.

(5)

Turėtų būti nustatytos tapatumo ir fitosanitarijos patikrinimų atlikimo minimalios sąlygos dėl techninių reikalavimų, kurių turėtų laikytis už tikrinimą paskirties vietose atsakingos oficialios įstaigos ir kuriuos turėtų atitikti patalpos, instrumentai ir įranga, kuriais toji atsakinga oficiali įstaiga galėtų atlikti tapatumo ir fitosanitarijos patikrinimus.

(6)

Būtina sukurti išsamias taisykles dėl atsakingų oficialių įstaigų ir muitinės tarnybų bendradarbiavimo, įskaitant to bendradarbiavimo tikslams naudojamų dokumentų formas, tų dokumentų perdavimo būdus ir informacijos mainų tvarką.

(7)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Augalų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

kai įvežimo į Bendriją punkto oficialios įstaigos nusprendžia, kad, kai tinka pagal valstybių narių atsakingų oficialių įstaigų susitarimą, tapatumo patikrinimai ir fitosanitarijos patikrinimai (toliau – patikrinimai) būtų kruopščiau atlikti ne įvežimo į Bendriją punkte ar šalia jo,

ir

b)

kai bet kuris importuotojas ar kitas už vietą ar patalpas, kur turi būti atlikti siuntos, sudarytos iš atitinkamų prekių, patikrinimai, atsakingas asmuo (toliau – pareiškėjas) 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta tvarka yra gavęs leidimą, kad patikrinimai būtų atlikti leistoje patikrinimo vietoje, kuri yra arba:

ir

c)

kai pateikti konkretūs garantijos ir dokumentai dėl siuntos, sudarytos iš atitinkamos prekės (toliau – siunta), gabenimo į patvirtintą patikrinimo vietą ir kai, jei tinka, įvykdytos minimalios tų prekių laikymo tose patikrinimo vietose sąlygos.

a)

siuntos pakuotė ar siuntai gabenti naudojamas transportas yra uždaromi arba užanstpauduojami taip, kad atitinkamos prekės gabenimo į patvirtintą patikrinimo vietą metu negalėtų apkrėsti ar paskleisti infekcijos ir kad atitinkamų prekių tapatumas liktų nepakitęs. Esant rimtoms priežastims, atitinkamos valstybių narių oficialios įstaigos gali leisti gabenti neuždarytas ar neužantspauduotas siuntas su sąlyga, kad atitinkamos prekės gabenimo į patvirtintą patikrinimo vietą metu negalėtų apkrėsti ar paskleisti infekcijos;

b)

siunta yra siunčiama į patvirtintą patikrinimo vietą. Patikrinimo vietos keisti nėra leidžiama, išskyrus atvejus, kai yra gautas įvežimo punkto ir prašomos paskirties oficialių įstaigų ir muitinės tarnybų, atsakingų už regioną, kur yra prašomoji patikrinimo vieta, leidimas;

c)

siunta yra gabenama su fitosanitarijos lydimuoju dokumentu, nepažeidžiant Direktyvos 2000/29/EB 13 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl reikalaujamų sertifikatų, ir jame yra informacija, kurios reikalaujama šios direktyvos priedo formoje; dokumentas yra užpildytas spausdintomis arba ranka įrašytomis didžiosiomis raidėmis arba elektroninėmis priemonėmis pagal susitarimą su atitinkamomis įvežimo punkto ir paskirties oficialiomis įstaigomis; jis surašomas bent viena iš oficialiųjų Bendrijos kalbų;

d)

atitinkamus 3 dalies c punkte numatyto dokumento langelius užpildo ir pasirašo siuntos importuotojas, atitinkamai įvežimo punkto oficialiai įstaigai prižiūrint;

e)

2 dalies b punkto antroje įtraukoje numatytais atvejais siunta sandėliuojama patvirtintoje patikrinimo vietoje taip, kad ji būtų atskirta ir nuo Bendrijos prekių, ir nuo apkrėstų ar apsikrėtimu žalingais organizamais įtariamų siuntų.

a)

informaciją apie atitinkamas prekes, kurias ketinama importuoti, ir apie vietas, kuriose atitinkamos prekės bus saugojamos ar laikomos laukiant galutinių patikrinimų rezultatų, ypač apie tai, kaip užtikrinti visišką 1 straipsnio 3 dalies e punkte numatytą atskyrimą, ir

b)

jei tinka, kai atitinkamos prekės yra skirtos asmeniui, kuriam buvo suteiktas įgalioto gavėjo statusas, ir kai jos tenkina Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (2) 406 straipsnyje išdėstytas sąlygas, arba kai atitinkamoms vietoms reikia gauti minėto reglamento 497 straipsnyje numatytą leidimą ir pateikti jį tenkinančius įrodymus.

a)

apsvarstytų paraiškoje pateiktą informaciją;

b)

įvertintų, ar patikrinimus tiktų atlikti siūlomose patikrinimo vietose, kurios turėtų tenkinti minimalius reikalavimus, bent jau tuos, kurie išdėstyti Komisijos direktyvos 98/22/EB (3) priedo 3 dalies b ir c punktuose, ar visus papildomus reikalavimus, kuriuos valstybės narės gali nustatyti nediskriminuodamos ir kurie yra pagrįsti siekiant veiksmingai atlikti patikrinimus;

c)

atsakytų pareiškėjui arba:

a)

importuotojas pakankamai anksti praneša atitinkamai paskirties oficialiai įstaigai apie atitinkamų prekių įvežimą ir tame pranešime nurodo:

b)

importuotojas praneša atitinkamai paskirties oficialiai įstaigai apie bet kokius pagal a dalį pateiktos informacijos pokyčius.

a)

įvežimo punkto oficialios įstaigos ir paskirties oficialios įstaigos

ir

b)

įvežimo punkto oficialios įstaigos ir įvežimo punkto muitinės tarnybos,

ir

c)

paskirties oficialios įstaigos ir paskirties muitinės tarnybos,

ir

d)

įvežimo punkto oficialios įstaigos ir paskirties muitinės tarnybos,

12.10.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 313/21

(1)

Direktyvoje 91/414/EEB yra numatyta plėsti Bendrijos veikliųjų medžiagų, leidžiamų naudoti augalų apsaugos produktuose, sąrašą.

(2)

2004 m. sausio 9 d.„DuPont (UK) Ltd.“ Jungtinės Karalystės valdžios institucijoms pateikė veikliosios medžiagos prokvinazido dokumentų rinkinį ir paraišką siekti jos įtraukimo į Direktyvos 91/414/EEB I priedą. 2003 m. gruodžio 23 d. Prancūzijos valdžios institucijoms IKI-220 (flonikamido) dokumentų rinkinį pateikė „ISK Biosciences Europe S.A.“ kartu su paraiška, prašydama jį įtraukti į Direktyvos 91/414/EEB I priedą. 2003 m. lapkričio 4 d. Jungtinės Karalystės valdžios institucijoms gama-cihalotrino dokumentų rinkinį pateikė „Pytech Chemicals GmbH“, prašydama jį įtraukti į Direktyvos 91/414/EEB I priedą.

(3)

Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos valdžios institucijos Komisijai pranešė, kad atrodo, jog remiantis pradiniu tyrimu veikliųjų medžiagų dokumentų rinkiniai atitinka Direktyvos 91/414/EEB II priedo duomenų ir informacijos reikalavimus. Be to, atrodo, kad pateikti dokumentų rinkiniai atitinka Direktyvos 91/414/EEB III priedo duomenų ir informacijos reikalavimus, taikomus vienam augalų apsaugos produktui, kurio sudėtyje yra atitinkamos veikliosios medžiagos. Vadovaudamiesi Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 dalimi, atitinkami pareiškėjai dokumentų rinkinius vėliau nusiuntė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms bei pateikė svarstyti Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniam komitetui.

(4)

Šiuo sprendimu turėtų būti oficialiai Bendrijos mastu patvirtinta, kad dokumentų rinkiniai laikomi iš esmės atitinkančiais II priede numatytus duomenų ir informacijos reikalavimus ir kad ne mažiau kaip vienas augalų apsaugos produktas, kurio sudėtyje yra atitinkamos veikliosios medžiagos, atitinka Direktyvos 91/414/EEB III priedo reikalavimus.

(5)

Šis sprendimas neturėtų pažeisti Komisijos teisės reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų papildomų duomenų arba informacijos apie konkrečią medžiagą tam tikriems dokumentų rinkinio klausimams išsiaiškinti.

(6)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

12.10.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 313/23

(1)

Vynuogynų perplanavimo ir pertvarkymo taisykles nustato Reglamentas (EB) Nr. 1493/1999 ir 2000 m. gegužės 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1227/2000, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo taikymo taisykles, taikomas gamybos potencialui (2).

(2)

Išsamios Reglamente (EB) Nr. 1227/2000 nustatytos taisyklės, reglamentuojančios finansinį planavimą ir dalyvavimą finansuojant perplanavimo ir pertvarkymo sistemą, numato, kad nuorodos į konkrečius finansinius metus reiškia mokėjimus, kuriuos faktiškai atliko valstybė narė per laikotarpį nuo spalio 16 d. iki kitų metų spalio 15 d.

(3)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 14 straipsnio 3 dalį skiriant finansinius asignavimus valstybėms narėms atsižvelgiama į tai, kokią viso Bendrijos vynuogynų ploto dalį sudaro vynuogynai atitinkamoje valstybėje narėje.

(4)

Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 14 straipsnio 4 dalies įgyvendinimo tikslais finansiniai asignavimai turėtų būti skirti už tam tikrą hektarų skaičių.

(5)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 13 straipsnio 3 dalį Bendrijos indėlis į perplanavimo ir pertvarkymo išlaidas yra didesnis regionuose, kurie pagal 1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/1999, nustatantį struktūrinių fondų bendrąsias nuostatas (3), priskiriami 1 tikslui.

(6)

Reikia atsižvelgti į pajamų praradimo, kurį patiria vynuogių augintojai laikotarpiu, per kurį vynuogynas dar neduoda derliaus, kompensavimą.

(7)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1227/2000 17 straipsnio 5 dalį kai kuriais nors finansiniais metais valstybė narė faktiškai panaudojo mažiau negu 75 % pradinio asignavimo sumos, ateinantiems finansiniams metams numatytinas asignavimas ir jį atitinkantis bendras plotas sumažinami trečdaliu skirtumo, susidarančio tarp tos ribos ir atitinkamais finansiniais metais faktiškai panaudotų lėšų sumos. Ši sąlyga taikoma 2004–2005 vyno metais Graikijai, kurios 2004 metais panaudota suma buvo 71,47 % pradinio asignavimo.

(8)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 14 straipsnio 2 dalį pradiniai asignavimai pritaikomi atsižvelgiant į faktines išlaidas ir valstybių narių pateiktas pakoreguotas išlaidų prognozes, atsižvelgiant į sistemos tikslą ir turimas lėšas,

12.10.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 313/25

(1)

Vynuogynų perplanavimo ir konversijos taisykles nustato Reglamentas (EB) Nr. 1493/1999 ir 2000 m. gegužės 31 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1227/2000, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1493/1999 dėl bendro vyno rinkos organizavimo taikymo taisykles, taikomas gamybos potencialui (2).

(2)

Išsamios Reglamente (EB) Nr. 1227/2000 nustatytos taisyklės, reglamentuojančios finansinį planavimą ir dalyvavimą finansuojant perplanavimo ir konversijos sistemą, numato, kad nuorodos į konkrečius finansinius metus reiškia mokėjimus, kuriuos faktiškai atliko valstybė narė per laikotarpį nuo spalio 16 d. iki kitų metų spalio 15 d.

(3)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 14 straipsnio 1 dalį Komisija pradinius asignavimus valstybėms narėms nustato metams remdamasi objektyviais kriterijais ir atsižvelgdama į konkrečią padėtį bei poreikius ir pastangas, kurių reikės atsižvelgiant į schemos tikslą.

(4)

Komisija Sprendimu 2003/628/EB (3) nustatė orientacinius finansinius asignavimus 2003–2004 prekybos metams.

(5)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1227/2000 17 straipsnio 1 ir 3 dalimi, valstybių narių patirtos ir patvirtintos išlaidos neturi viršyti joms skirtos sumos, kuri yra nurodyta Sprendime 2003/628/EB. 2004 finansiniams metams ši nuostata taikoma Vokietijai ir Italijai, kurių patvirtintos išlaidos sumažintos atitinkamai 125 227 eurais ir 182 679 eurais siekiant užtikrinti, kad šalių bendros išlaidos neviršytų jų pradinių asignavimų, taip pat ši nuostata taikoma Portugalijai, kurios išlaidos sumažintos 140 eurų.

(6)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1227/2000 16 straipsnio 1 dalies c punktu, valstybės narės gali pateikti paraišką dėl tolesnio finansavimo per einamuosius finansinius metus. Laikantis minėto reglamento 17 straipsnio 3 dalies, tokia paraiška proporcingai patenkinama toms valstybėms narėms, kurios išleido pradinį asignavimą, panaudojant asignavimus visoms valstybėms narėms, likusius atėmus sumas, apie kurias pranešta pagal minėto reglamento 16 straipsnio 1 dalies a ir b punktus ir kurios, reikalui esant, yra koreguojamos, taikant 17 straipsnio 1 ir 3 dalis, iš bendros valstybėms narėms skirtos sumos. Ši nuostata 2004 finansiniams metams galioja Ispanijai, Prancūzijai, Italijai, Austrijai ir Portugalijai,

12.10.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 313/27