8.10.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/1

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1312/98 (2) Taryba nustatė galutines antidempingo priemones iš Indijos kilusių sintetinio pluošto virvių importui.

(2)

Paskelbusi pranešimą apie artėjančią antidempingo priemonių galiojimo pabaigą (3), Komisija gavo prašymą atlikti priemonių galiojimo pabaigos peržiūrą, dėl kurios prašymą dešimties gamintojų, kuriems tenka didžioji (53 %) bendros Bendrijos sintetinio pluošto virvių gamybos dalis, vardu pateikė ES špagato, virvių ir tinklų pramonės ryšių komitetas (Eurocord). Prašyme buvo nurodyta, jog, pasibaigus priemonių galiojimui, yra tikėtinas žalingo Indijos kilmės importo dempingo kaina pasikartojimas.

(3)

Po konsultacijų su patariamuoju komitetu nustačiusi, jog esamų įrodymų pakanka peržiūrai pradėti, Komisija pradėjo tyrimą (4) pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(4)

Dempingo galimo tęsimo ar pasikartojimo tyrimas aprėpė laikotarpį nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2003 m. birželio 30 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tendencijų, susijusių su žalos galimo tęsimo ar pasikartojimo tikimybės įvertinimu, nagrinėjimas aprėpė laikotarpį nuo 2000 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – aptariamasis laikotarpis).

(5)

Apie peržiūros inicijavimą Komisija oficialiai informavo Bendrijos gamintojus pareiškėjus, kitus Bendrijos gamintojus, Indijos eksportuotojus ir eksportuojančius gamintojus, importuotojus ir (arba) prekiautojus, vartotojus ir žaliavų tiekėjus, kurie, kiek buvo žinoma, yra susiję su priemonėmis.

(6)

Komisija paprašė visų pirmiau minėtų šalių ir visų kitų šalių, kurios pranešė apie save pranešime apie peržiūros inicijavimą nurodytu laikotarpiu, pateikti atitinkamą informaciją. Komisija tiesiogiai susijusioms šalims taip pat suteikė galimybę raštu pateikti savo nuomonę ir prašyti būti išklausytoms.

(7)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms suinteresuotoms šalims, tai yra, keturiems Indijoje įsisteigusiems eksportuojantiems gamintojams, šešiems nesusijusiems ES įsisteigusiems importuotojams ir (arba) prekiautojams, 11 žaliavų tiekėjų ES ir 23 ES vartotojams. Šios suinteresuotos šalys atsakymų į klausimyną nepateikė.

(8)

Be to, Komisija išsiuntė klausimynus penkioms Bendrijos pramonės bendrovėms, kurios buvo parinktos kaip reprezentacinis Bendrijos gamintojų, remiančių prašymą dėl šios priemonių galiojimo peržiūros, pavyzdys, be to, užklausa dėl informacijos buvo pateikta 11 prie pareiškėjų neprisijungusių Bendrijos gamintojų. Visos penkios atrinktos bendrovės atsakė į klausimyną, tuo tarpu iš 11 gamintojų, kurie neprisijungė prie pareiškėjų, į klausimynus neatsakė nė vienas.

(9)

Komisija surado ir patikrino visą informaciją, kuri, Komisijos nuomone, yra būtina nustatant dempingo ir žalos tęsimo ar pasikartojimo tikimybę, taip pat nustatant Bendrijos interesus. Su patikrinimais buvo apsilankyta šių Bendrijos gamintojų patalpose:

(10)

Aptariamas produktas yra tas pats produktas, kuris buvo nagrinėjamas per tyrimą, po kurio Indijos kilmės sintetinio pluošto virvių importui buvo nustatytos šiuo metu galiojančios priemonės (toliau – pradinis tyrimas) ir kuris yra apibrėžiamas taip: špagatas, virvutės, virvės ir trosai, pinti (apipinti) arba ne, impregnuoti arba neimpregnuoti, su danga, padengti arba apdengti guma ar plastiku, iš polietileno arba propileno, išskyrus rišamąjį ir pakavimo špagatą, kurių matmenys viršija 50 000 deciteksų (5 g/m), taip pat iš kitų nailono sintetinių pluoštų ar kitų poliamidų ar poliesterių, kurių matmenys viršija 50 000 deciteksų (5 g/m). Šiuo metu šie produktai klasifikuojami KN kodais 5607 49 11, 5607 49 19, 5607 50 11 ir 5607 50 19. Aptariamas produktas plačiai naudojamas laivyboje ir pramonėje, ypač prekybos laivyne (ypač švartavimuisi), taip pat žuvininkystės pramonėje.

(11)

Kaip parodė ankstesnis tyrimas ir patvirtino šis tyrimas, nustatyta, jog aptariamas produktas ir sintetinio pluošto virvės, kurias Indijos eksportuojantys gamintojai gamina ir parduoda savo vidaus rinkoje, taip pat sintetinio pluošto virvės, kurias gamina ir parduoda Bendrijos gamintojai, yra visiškai tapačios, todėl pasižymi vienodomis esminėmis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis. Todėl pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį jos laikomos tapačiais produktais.

(12)

Viena suinteresuota šalis pareiškė, jog Indijos eksportuojančių gamintojų gaminamos ir parduodamos sintetinio pluošto virvės ir sintetinio pluošto virvės, kurias gamina Bendrijos gamintojai, nėra tapačios visais atžvilgiais, esant tam tikriems kokybės skirtumams tarp šių dviejų produkto tipų.

(13)

Tam tikri iš Indijos importuojamo aptariamo produkto kokybės skirtumai nuo Bendrijos pramonės pagaminto produkto leidžia laikyti produktus „panašiais“, nes jie pasižymi vienodomis esminėmis fizinėmis, techninėmis ir cheminėmis savybėmis arba yra ypač panašūs vienas į kitą.

(14)

Be to, šio tyrimo ir tyrimo, po kurio buvo nustatytos galiojančios priemonės, metu buvo nustatyta, jog Bendrijos pramonės gaminamos sintetinio pluošto virvės ir iš Indijos eksportuojamos virvės konkuruoja tarpusavyje. Todėl argumentas yra atmetamas.

(15)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį buvo išnagrinėta, ar priemonių galiojimo pasibaigimas galėtų nulemti dempingo pasikartojimą. Neradus bendradarbiaujančių Indijos eksportuojančių gamintojų, šį nagrinėjimą teko pagrįsti informacija, kurią Komisija gavo iš kitų šaltinių.

(16)

Vienas iš keturių prašyme dėl priemonių galiojimo pabaigos peržiūros nurodytų Indijos eksportuojančių gamintojų tyrimo pradžioje pareiškė, jog tiriamuoju laikotarpiu aptariamo produkto į Bendriją neeksportavo. Komisijos tarnybos patarė bendrovei vis vien pateikti likusią klausimyne prašomą informaciją, tačiau bendrovė tai padaryti atsisakė. Kita bendrovė taip pat pažymėjo, jog tiriamuoju laikotarpiu produkto į Bendriją neeksportavo, tačiau šį pareiškimą pateikė pasibaigus atsakymų į klausimyną pateikimo terminui. Trečioji bendrovė pareiškė, jog tiriamuoju laikotarpiu produkto į Bendriją neeksportavo, be to, bendrovė nutraukė veiklą ir gali neatsakyti į klausimyno klausimus. Visos minėtos bendrovės buvo tinkamai informuotos, jog, atsisakius bendradarbiauti, tyrimo rezultatai gali būti pagrįsti faktais, surinktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatas.

(17)

Atsižvelgiant į tai, jog nė vienas iš Indijos eksportuojančių gamintojų neatsakė į Komisijos tarnybų pateiktą klausimyną, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatas buvo pasinaudota turimais faktais, įskaitant tuos, kuriuos prašyme dėl priemonių galiojimo peržiūros nurodė Bendrijos pramonė.

(18)

1998 m. nustačius antidempingo muitus, aptariamo produkto importas iš Indijos krito iki nežymių lygių. Tiriamuoju laikotarpiu šis importas nesiekė 20 tonų per metus, tai yra, nesiekė 0,1 % Bendrijos suvartojimo.

(19)

Nesant dideliam eksportui į Bendrijos rinką, buvo išnagrinėta, kaip sintetinio pluošto virvių importas iš Indijos turėtų pasikeisti pasibaigus priemonių galiojimui. Į šią analizę buvo įtrauktos tiek eksporto kainos, tiek apimtys.

(20)

Pradinio tyrimo metu bendradarbiaujančiai bendrovei buvo nustatytas 53,0 % antidempingo muito tarifas, tuo tarpu likusiems eksportuojantiems gamintojams tarifas siekė 82,0 %. Šių dempingo lygių panaikinimui laikotarpiu po pradinių priemonių nustatymo būtų reikėję padidinti eksporto kainas arba sumažinti normaliąją vertę.

(21)

Daugeliu atvejų normalioji vertė pradinio tyrimo metu buvo nustatyta pagal vidaus kainas Indijos rinkoje, kurias nurodė bendradarbiaujanti bendrovė. Prašyme dėl priemonių galiojimo peržiūros pateikta informacija parodo, jog per penkerius metus po pradinio tyrimo pabaigos šios kainos smuko maždaug 10–20 %. Todėl, atsižvelgiant į tai, jog aptariamo produkto Indijos eksportuotojai atsisakė bendradarbiauti, manoma, kad per penkerius metus po pradinio tyrimo pabaigos normalioji vertė taip pat sumažėjo panašia procentine dalimi.

(22)

Indijos eksporto statistiniais duomenimis, vidutinė aptariamų dviejų produktų grupių, tai yra, produktų, klasifikuojamų KN kodų grupėmis 5607 49 ir 5607 50, Indijos eksporto į visas šalis vidutinė kaina nuo 1997–1998 m. iki 2002–2003 m. sumažėjo atitinkamai 46 % ir 51 %. Panašiai šiuo laikotarpiu kainos krito visose pagrindinėse Indijos eksporto rinkose, įskaitant Norvegiją ir JAV. Šie smukimai, kaip pažymėta 21 konstatuojamojoje dalyje, yra didesni už normaliosios vertės sumažėjimą, todėl mažai tikėtina, jog dempingo praktika pradinio tyrimo metu buvo pakeista. Be to, normalioji kai kurių aptariamo produkto tipų vertė Indijoje tiriamuoju laikotarpiu buvo didesnė už kainas ES rinkoje šiuo laikotarpiu. Todėl tikėtina, jog, Indijos eksportuotojams atnaujinus eksportą į ES, nustatytos šio eksporto kainos, bent jau kai kuriems aptariamo produkto tipams, bus mažesnės už normaliąją produkto vertę.

(23)

Tiriamuoju laikotarpiu atliekant išsamesnius skaičiavimus pagal Bendrijos pramonės nurodytus Indijos eksporto į JAV ir Norvegiją tarifus buvo atsižvelgta į skirtingų sintetinio pluošto virvių tipų kainų ir normaliųjų verčių skirtumus. Šie skaičiavimai parodo, jog Indijos eksportas į trečiąsias šalis vis dar yra dempinguojamas maždaug 53,4–222,2 %.

(24)

Tyrimo aptariamo produkto Indijos eksportuotojams nutraukus eksportą ir atsisakius bendradarbiauti tyrime, dempingo lygis tiriamuoju laikotarpiu nebuvo nustatytas. Tačiau atsižvelgiant į esminį Indijos eksporto kainų į kitas trečiąsias šalis sumažėjimą per penkerius metus po pradinio tyrimo, taip pat į mažesnį vidaus kainų sumažėjimą šiuo laikotarpiu, manoma, jog aptariamo produkto pardavimo Bendrijai dempingo kaina lygis tiriamuoju laikotarpiu būtų didesnis nei pradinio laikotarpio metu.

(25)

Bendras Indijos eksportas į kitas šalis per penkerius metus nuo pradinio tyrimo padidėjo. Indijos eksporto statistiniais duomenimis, produktų, klasifikuojamų KN kodų grupėmis 5607 49 ir 5607 50, kurių dauguma yra aptariamas produktas, eksportas nuo 1997–1998 m. iki 2002–2003 m. padidėjo 104 %.

(26)

Nustatytos Indijos eksporto į trečiųjų šalių eksporto rinkas kainos yra 17–61 % mažesnės už Bendrijos pramonės kainas. Tai leidžia spėti, jog priemonėms nustojus galioti Indijos eksportuotojai būtų suinteresuoti perkelti savo eksportą į Bendrijos rinką.

(27)

Vieno pradiniame tyrime bendradarbiavusio eksportuojančio gamintojo gamybos pajėgumai per pastaruosius penkerius metus padidėjo nežymiai. Tačiau viešai prieinami duomenys rodo, jog kai kurie iš kitų stambesnių Indijos gamintojų padidino savo pajėgumus kur kas daugiau arba ketina didinti savo pajėgumus artimiausiu metu. Prašyme dėl priemonių galiojimo peržiūros Bendrijos gamintojai pažymėjo, jog bendri Indijos gamintojų pajėgumai viršija 110 000 tonų, tai yra, gerokai viršija dabartinį maždaug 40 000 tonų Bendrijos gamybos lygį ir atitinka maždaug 275 % Bendrijos suvartojimo. Indijos gamintojams atsisakius bendradarbiauti ir nesant patikimesnės informacijos, galima spręsti, jog Indijos gamintojai turi didelių perteklinių pajėgumų, o tai padidina eksporto atnaujinimo į Bendriją tikimybę, jei priemonės nustotų galioti.

(28)

Informacija apie naujausias ar planuotas Indijos eksportuotojų investicijas į gamybos pajėgumų didinimą Komisijai pateikta nebuvo.

(29)

Bendrijos pramonė pažymėjo, jog tuo metu, kai produktų, kuriems taikomos priemonės ir kurios yra klasifikuojamos KN kodų grupe 5607 („Špagatas, virvelės, virvės ar trosai …“) eksportas buvo sustabdytas, produktų, klasifikuojamų KN kodų grupe 5609 („Špagato, virvelių, virvių ar trosų … gaminiai“) eksportas padidėjo nuo 200 tonų 1997 m. iki 800 tonų 2002 m., o jų vidutinė kaina smuko nuo 2,51 euro iki 1,58 euro už toną. Gaminius, kurie yra eksportuojami KN kodų grupe 5609, gamina ta pati pramonė ir jų panašumas į produktus, kuriems taikomos priemonės sukelia problemų dėl muitinės klasifikavimo ir patikrinimo. Bendrijos pramonė pateikė šį klausimą Europos Komisijai, Italijos ir Jungtinės Karalystės muitinės tarnyboms. Buvo nustatyti keli netinkamo klasifikavimo atvejai ir ES muitinės administracijos ėmėsi atitinkamų priemonių, siekiant išvengti galimo galiojančių antidempingo priemonių vengimo.

(30)

Nepriklausomai nuo manomo vengimo, šis elgesys gali būti laikomas požymiu, jog Indijos eksportuojantys gamintojai itin domisi galimybėmis įžengti į Bendrijos rinką.

(31)

Indijos eksportuojantiems gamintojams nebendradarbiaujant, Komisijai turimi faktai parodo, jog eksportas į trečiąsias šalis vis dar vykdomas dempingo kainomis, o dempingo lygiai yra didesni už nustatytuosius pradinio tyrimo metu. Faktas, kad vidutinės eksporto kainos mažėjo sparčiau nei normaliosios vertės rodo, jog po 1997 m. Indijos eksportuotojai dempingo praktikos neatsisakė, tačiau sutelkė ją į trečiųjų šalių rinkas.

(32)

Požymiai, jog Indijos gamintojams Europos rinka yra strategiškai svarbi, taip pat dideli turimi pertekliniai gamybos pajėgumai padidina tikimybę, jog, pasibaigus priemonių galiojimui, jie atnaujintų stambaus masto eksportą į Bendriją. Atsižvelgiant į turimus duomenis apie Indijos eksportuotojų kainodaros trečiųjų šalių rinkose praktiką, taip pat į normaliosios vertės sumažėjimą ir tai, jog kai kurių aptariamo produkto tipų normalioji vertė viršija kainas ES rinkoje, yra didelė tikimybė, jog atnaujintas eksportas būtų vykdomas dempingo kainomis. Todėl manoma, jog priemonių galiojimo pabaiga veikiausiai užtikrintų eksporto dempingo kaina atsinaujinimą.

(33)

Dešimt Bendrijos gamintojų, kurių vardu Eurocord pateikė prašymą dėl priemonių galiojimo pabaigos peržiūros, bendradarbiavo su tyrėjais. Tyrimo metu paaiškėjo, jog vieno Bendrijos gamintojo pateikti duomenys buvo nepatikimi ir pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalį ši bendrovė buvo pripažinta nebendradarbiaujančia. Vėliau šis Bendrijos gamintojas buvo išbrauktas iš Bendrijos pramonės apibrėžimo. Devynioms likusioms bendrovėms tenka 53 % Bendrijoje tiriamuoju laikotarpiu pagamintų sintetinio pluošto virvių, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 4 dalį jos formuoja Bendrijos pramonę.

(34)

Atsižvelgdama į tai, kad yra daug Bendrijos gamintojų, palaikančių prašymą atlikti priemonių galiojimo pabaigos peržiūrą, ir į pagrindinio reglamento 17 straipsnį, Komisija nusprendė atlikti savo tyrimą, atrinkdama pavyzdinę Bendrijos gamintojų grupę. Pavyzdinė gamintojų grupė buvo suformuota pagal didžiausias reprezentacinės gamybos ir pardavimų apimtis, kurios gali būti pagrįstai ištirtos per turimą laikotarpį.

(35)

Kaip minėta 8 konstatuojamojoje dalyje, iš pradžių į pavyzdinę grupę pagal gamybos ir pardavimų apimtis, nurodytas po tyrimo pradžios, buvo atrinktos penkios bendrovės. Dėl 33 konstatuojamojoje dalyje paminėtų priežasčių vienas iš Bendrijos gamintojų, kuris nebuvo priskirtas Bendrijos pramonei, taip pat buvo išbrauktas iš pavyzdinės grupės. Likusioms keturioms atrinktoms bendrovėms tenka 66 % Bendrijos pramonės, kurią, kaip pažymėta 33 konstatuojamojoje dalyje, sudaro 9 skundą pateikusios bendrovės, gamybos ir 62 % pardavimų. Į galutinį įvertinimą buvo įtrauktos šios atrinktos bendrovės, visos iš kurių yra įsisteigusios Portugalijoje:

(36)

Ankstesniame tyrime pavyzdinė bendrovių grupė taip pat buvo nustatyta pagal gamybos ir pardavimų apimtis, ir į ją buvo įtrauktos aštuonios bendrovės. Išskyrus Cerfil, į ankstesnio tyrimo pavyzdinę bendrovių grupę pateko visos pirmiau minėtos bendrovės.

(37)

Bendrijos sintetinio pluošto virvių suvartojimas buvo apskaičiuotas pagal Bendrijos pramonės ir kitų Bendrijos gamintojų šio produkto pardavimus Bendrijos rinkoje, priskaičiuojant importą iš Indijos ir kitų trečiųjų valstybių pagal Eurostato pateiktus duomenis.

(38)

Nuo 2000 m. iki tiriamojo laikotarpio Bendrijos suvartojimas sumažėjo 9,4 % nuo 39 825 tonų 2000 m. iki 36 093 tonų tiriamuoju laikotarpiu. Viena iš pagrindinių suvartojimo sumažėjimo priežasčių yra smukusi žvejybinių tinklų pramonės sintetinio pluošto virvių paklausa, kurią mažino apkarpytos Bendrijos žvejybos kvotos. Aptariamuoju laikotarpiu šios žvejybos kvotos buvo laipsniškai mažinamos (nuo maždaug 4,99 mln. tonų 2000 m. iki 4,12 mln. tonų 2003 m.), t. y. beveik 17,4 %.

(39)

1998 m. nustačius priemones, Indijos kilmės importas pastebimai sumažėjo ir aptariamuoju laikotarpiu buvo visiškai nereikšmingas, užimdamas rinkoje mažiau nei 0,1 %.

(40)

Aptariamuoju laikotarpiu importas iš kitų trečiųjų šalių padidėjo 44 % (t. y. nuo 8 280 tonų 2000 m. iki 11 893 tonų tiriamuoju laikotarpiu), o jo rinkos dalis išaugo nuo 20,8 % 2000 m. iki 33,0 % tiriamuoju laikotarpiu. Svarbiausių eksportuojančių valstybių tiriamuoju laikotarpiu sąraše minimos valstybės kandidatės Čekijos Respublika, Lenkija ir Vengrija, taip pat Kinijos Liaudies Respublika ir Tunisas. Vidutinės kainos iš minėtų valstybių aptariamuoju laikotarpiu sumažėjo nuo 3,3 euro iki 2,8 euro už kilogramą.

(41)

Pasibaigus pradiniam tyrimui, kelios skundą pateikusios bendrovės, pavyzdžiui, Ostend Stores (Belgija), Brindon Marine (Jungtinė Karalystė), Irish Ropes (Airija), Lima (Portugalija) ir Carlmark (Švedija), visiškai nutraukė veiklą.

(42)

Tyrimo metu atrinktų pavyzdinių bendrovių atžvilgiu buvo įvertinti visi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje nurodyti žalos požymiai. Be to, kai kurie žalos požymiai (t. y. gamyba, pardavimai, rinkos dalys, darbuotojų skaičius ir našumas) taip pat buvo įvertinti visos Bendrijos pramonės atžvilgiu, ne tik atrinktų keturių pavyzdinių bendrovių atžvilgiu.

(43)

Mažėjant Bendrijos suvartojimui, Bendrijos pramonės pardavimai Bendrijos rinkoje aptariamuoju laikotarpiu sumažėjo, tačiau šis smukimas buvo mažesnis už suvartojimo kritimą. Bendrijos suvartojimas sumažėjo 9,4 %, tuo tarpu Bendrijos pramonės pardavimai smuko nuo 16 587 tonų 2000 m. iki 15 457 tonų tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 6,8 %.

(44)

Bendrijos pramonės panašaus produkto gamyba aptariamuoju laikotarpiu sumažėjo 3,9 % (nuo 18 782 tonų 2000 m. iki 18 053 tonų tiriamuoju laikotarpiu).

(45)

Atsižvelgiant į tai, jog vartojimo Bendrijoje sumažėjimas nuo 2000 m. iki tiriamojo laikotarpio buvo didesnis už Bendrijos pramonės pardavimų sumažėjimą, Bendrijos pramonės rinkos dalis ūgtelėjo (nuo 41,6 % 2000 m. iki 42,8 % tiriamuoju laikotarpiu).

(46)

Aptariamuoju laikotarpiu darbuotojų skaičius Bendrijos pramonėje sumažėjo (nuo 1 076 darbuotojų 2000 m. iki 992 asmenų tiriamuoju laikotarpiu). Tačiau našumas, t. y. gamybos dalis vienam darbuotojui per metus, šiuo laikotarpiu padidėjo (nuo 17 454 kg iki 18 194 kg).

(47)

Gamybos pajėgumai aptariamuoju laikotarpiu nepakito, tačiau atrinktų bendrovių gamybos apimtys sumažėjo 1,7 % nuo (12 136 tonų 2000 m. iki 11 928 tonų tiriamuoju laikotarpiu), o pajėgumų panaudojimas smuko (nuo 87 % 2000 m. iki 85 % tiriamuoju laikotarpiu).

(48)

Paprastai sintetinio pluošto virvių gamintojų atsargos nesiekia 10 % gamybos, nes didžioji dalis produktų pagaminama pagal paklausą. Tačiau aptariamuoju laikotarpiu vidutinių atsargų kitimo tendencija buvo neigiama, atsargoms padidėjus 18 % nuo 853 tonų 2000 m. iki 1 007 tonų tiriamuoju laikotarpiu.

(49)

Pardavimai sumažėjo 7,5 % nuo 10 484 tonų 2000 m. iki 9 699 tonų tiriamuoju laikotarpiu. Tačiau atrinktų bendrovių, kaip ir visos Bendrijos pramonės, rinkos dalis ūgtelėjo nuo 26,3 % 2000 m. iki 26,9 % tiriamuoju laikotarpiu.

(50)

Vidutinės Bendrijoje parduoto panašaus produkto kainos aptariamuoju laikotarpiu nepakito ir siekė 2,2 euro už kilogramą. Nepaisant stabilaus kainų lygio, dėl padidėjusių vidutinių kaštų ikimokestinio pelno marža krito nuo 9,8 % apyvartos 2000 m. iki 0,7 % tiriamuoju laikotarpiu.

(51)

Kainų sąstingį nulėmė silpstanti paklausa, taip pat tai, jog gamintojai dėl konkurencijos neturėjo galimybių didinti kainas iki lygio, kuris buvo taikomas prieš priemonių įvedimą 1998 m., kai buvo nustatytas žalingas importas dempingo kainomis iš Indijos.

(52)

Nepaisant neigiamų minėtų žalos rodiklių pokyčių, investicijos padidėjo nuo 809 432 eurų 2000 m. iki 1 768 029 eurų tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 118,4 %. Atrinktos bendrovės neminėjo jokių sunkumų, su kuriais susidūrė ieškodamos naujo kapitalo.

(53)

Pagal neigiamą pelningumo tendenciją investicijų grąža krito nuo 12 % 2000 m. iki 3 % tiriamuoju laikotarpiu.

(54)

Šiai pramonei yra būdingas jos kapitalo intensyvumas ir atitinkamos didelės nusidėvėjimo sumos, kas turi tiesioginės įtakos piniginiams srautams. Aptariamuoju laikotarpiu piniginiai srautai buvo teigiami, nors ir sumažėjo nuo 4,66 mln. eurų 2000 m. iki 2,23 mln. eurų tiriamuoju laikotarpiu.

(55)

Kaip parodė visos Bendrijos pramonės analizė, įdarbinimo situacija pablogėjo ir keturiose atrinktose bendrovėse. Darbuotojų skaičius sumažėjo 7,1 % (nuo 747 darbuotojų 2000 m. iki 694 tiriamuoju laikotarpiu). Tačiau našumas vienam darbuotojui aptariamuoju laikotarpiu padidėjo 5,8 %. Našumo padidėjimą užtikrino investicijos į pažangias virvių gamybos stakles aptariamuoju laikotarpiu.

(56)

Nors darbuotojų skaičius atrinktose bendrovėse nuo 2000 m. iki tiriamojo laikotarpio sumažėjo, bendri darbo jėgos kaštai padidėjo nuo 4,49 mln. eurų iki 4,84 mln. eurų, t. y. 7,8 %.

(57)

Aptariamo produkto importas iš Indijos tiriamuoju laikotarpiu buvo nereikšmingas, todėl dempingo marža negali būti nustatyta.

(58)

Komisija išnagrinėjo, ar Bendrijos pramonė vis dar atsigauna po ankstesnio dempingo poveikio. Nustatyta, jog, atsižvelgiant į įvairius su visa Bendrijos pramone ir su atrinktais Bendrijos gamintojais susijusius įvertintus neigiamus ekonominius rodiklius, yra tikėtina, jog situacija Bendrijos pramonėje šiek tiek pagerėjo, tačiau po ankstesnio dempingo žalingų poveikių dar galutinai neatsigavo.

(59)

Nepaisant veiksmingų antidempingo muitų Indijos importui nustatymo, Bendrijos pramonės padėtis vis dar yra pažeidžiama, nors kai kurie rodikliai, palyginti su pradiniais galutiniais įvertinimais (pvz., pelningumas), pastebimai pagerėjo, o keli kiti taip pat sustiprėjo (pavyzdžiui, rinkos dalis, investicijos ir darbo našumas).

(60)

Išskyrus padidėjusias rinkos dalis ir investicijas, taip pat gamybos pajėgumus, vidutines kainas ir sugebėjimus gauti naują kapitalą, kurie nepakito, visi kiti žalos rodikliai rodo pablogėjimą. Šie tiek visai Bendrijos pramonei, tiek atrinktoms bendrovėms išnagrinėti veiksniai kinta pagal panašias tendencijas.

(61)

Atsižvelgiant į galiojančius veiksmingus muitus, neigiamų pirmiau nurodytų pramonės pokyčių negalima sieti su importu iš Indijos. Prasta finansinė situacija Bendrijos pramonėje gali būti susieta su: i) paklausos sumažėjimu, kurį iš esmės nulėmė Europos žvejybinio laivyno sumažinimas ir žvejybos kvotų apkarpymas; ii) pastebimu importo iš kitų nei Indija šalių (daugiausia valstybių kandidačių) ir jų rinkos dalių padidėjimu, nulėmusių atitinkamą Bendrijos pramonės pardavimų sumažėjimą; iii) kainomis, kurios dėl stiprios konkurencijos rinkoje ir augančio kitų nei Indija valstybių importo taip ir nepasiekė prieš nustatytą dempingą buvusio lygio; ir iv) viso ūkio smukimu nuo 2001 m.

(62)

Antra vertus, nustatyta, jog Bendrijos pramonės pelningumo kitimo tendencijos aptariamuoju pradinio tyrimo laikotarpiu (t. y. nuo 1993 m. sausio iki 1997 m. gegužės) buvo mažiau palankios nei šioje peržiūroje apsvarstytu laikotarpiu. Tai parodo, jog nustačius muitus situacija Bendrijos pramonėje sąlyginai pagerėjo.

(63)

Vienas iš svarbių bendrą Bendrijos pramonės gyvybingumą nulemiančių elementų yra investicijos, kurios aptariamuoju laikotarpiu padidėjo daugiau kaip dvigubai, parodydamos, jog pramonė vis dar laiko save gyvybinga. Be to, padidėjęs Bendrijos pramonės darbo našumas ir rinkos dalis parodo, jog, nepaisant aršios konkurencijos su kitomis trečiosiomis šalimis, Bendrijos pramonė pajėgė ne tik išsaugoti, bet ir šiek tiek sustiprinti savo pozicijas Bendrijos rinkoje.

(64)

Vertinant galimą galiojančių priemonių galiojimo pabaigos poveikį situacijai Bendrijos pramonėje, buvo atsižvelgta į daugybę veiksnių, nurodytų 31 ir 32 konstatuojamosiose dalyje.

(65)

Kaip jau buvo minėta, pasibaigus antidempingo priemonių galiojimui, aptariamo produkto importas iš Indijos dempingo kaina būtų atnaujintas. Nustatyti aiškūs požymiai, jog pasibaigus antidempingo priemonių galiojimui importo į Bendriją dempingo kaina apimtys pastebimai padidėtų dėl milžiniškų perteklinių Indijos gamintojų gamybos pajėgumų. 27 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta, jog Indijos eksportuojančių gamintojų atsarginiai pajėgumai siekia apie 70 000 tonų, t. y. beveik dvigubai viršija Bendrijos rinką tiriamuoju laikotarpiu (36 093 tonų).

(66)

Indijos eksportuotojų eksporto į trečiąsias šalis (JAV ir Norvegiją), kaip manoma, dempingo kainų analizė rodo, jog Indijos eksporto į Bendriją, jei jis bus atnaujintas, kaina sumažins Bendrijos pramonės kainas. Pagal oficialius JAV ir Norvegijos prekybos statistinius duomenis, vidutinė svertinė aptariamo produkto eksporto kaina į JAV ir Norvegiją siekė atitinkamai 1,73 euro ir 1,7 euro už kilogramą. Šios vidutinės kainos sumažintų vidutinę Bendrijos pramonės panašaus produkto kainą atitinkamai 21 % ir 22 %.

(67)

Bendrijos pramonės padėtis vis dar yra sudėtinga. Po svarstomų priemonių nustatymo pramonės pelningumas pastebimai pagerėjo, tačiau dėl 51 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių vėliau vėl pablogėjo.

(68)

Atsižvelgiant į pirmiau minėtus argumentus, manoma, jog, nepratęsus priemonių galiojimo, yra tikėtinas žalos, kurią sukeltų atnaujintas aptariamo produkto importas iš Indijos, pasikartojimas.

(69)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį buvo įvertinta, ar galiojančių antidempingo priemonių pratęsimas atitiktų visos Bendrijos interesus. Analizė pagrįsta visų susijusių interesų, t. y. Bendrijos pramonės, kitų Bendrijos gamintojų, importuotojų ir (arba) prekybininkų, vartotojų ir aptariamo produkto žaliavų tiekėjų interesų nagrinėjimu.

(70)

Ankstesniame tyrime buvo nustatyta, jog priemonių nustatymas neprieštarauja Bendrijos interesams. Todėl šios peržiūros metu galima vertinti, ar priemonių nustatymas turėjo neigiamos įtakos Bendrijos interesams.

(71)

Šiuo pagrindu įvertinta ar, nepaisant žalingo dempingo atsinaujinimo tikimybės pasibaigus priemonių galiojimui, egzistuoja kokios nors priežastys, kurios parodytų, jog šiuo atveju priemonių galiojimo pratęsimas neatitiktų Bendrijos interesų.

(72)

Nepaisant neigiamų Bendrijos pramonės finansinės situacijos pokyčių aptariamuoju laikotarpiu, pramonė struktūriškai yra gyvybinga, nes sugebėjo išsaugoti gana reikšmingą rinkos dalį. Be to, Bendrijos pramonė pati laiko save gyvybinga ir tai parodo staigus investicijų padidėjimas aptariamuoju laikotarpiu. Atsižvelgiant į 59–61 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas dėl situacijos Bendrijos pramonėje, ypač į itin nedidelį pramonės pelningumo lygį, taip pat atsižvelgiant į G skyriuje pateiktus argumentus, manoma, jog, nepratęsus priemonių galiojimo, Bendrijos pramonės finansinė situacija veikiausiai pablogėtų. Atsižvelgiant į numanomus aptariamo produkto importo iš Indijos apimtis ir kainas, pasibaigus priemonių galiojimui, Bendrijos pramonė susidurtų su dar didesne rizika, dėl kurios smuktų jos rinkos dalys, mažėtų kainos, o pelningumo pokyčiai smuktų iki neigiamo lygio, nustatyto pradinio tyrimo aptariamuoju laikotarpiu. Taigi, manoma, jog galiojančių priemonių pratęsimas neprieštarautų Bendrijos pramonės interesams.

(73)

Komisija prašė 11 prie skundo neprisijungusių Bendrijos gamintojų pateikti informaciją. Atsakymai į klausimyne pateiktus klausimus pristatyti nebuvo.

(74)

Atsižvelgiant į tikėtinus aptariamo produkto kiekius, kurie bus eksportuojami iš Indijos į Bendriją, pasibaigus priemonių galiojimui, ir į šio produkto kainas, prie skundo neprisijungusių panašaus produkto gamintojų rinkos dalis ir ekonominė situacija taip pat pablogėtų.

(75)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, jog nebuvo nustatyta jokių nepalankių požymių, manoma, jog priemonių galiojimo pratęsimas neturės neigiamos įtakos prie skundo neprisijungusiems Bendrijos gamintojams.

(76)

Komisija išsiuntė klausimynus šešiems nesusijusiems importuotojams ir (arba) prekybininkams ir 11 žaliavų tiekėjų.

(77)

Argumentų prieš muitų galiojimo pratęsimą pateikė tiktai vienas iš šešių nesusijusių importuotojų ir (arba) prekybininkų, kurio aptariamo produkto įsigijimai tiriamuoju laikotarpiu sudarė 0,07 % Bendrijos vartojimo. Tačiau ši bendrovė nepateikė jokios informacijos ar įrodymų, susijusių su galiojančių priemonių nustatymo poveikiu šios bendrovės verslui, be to, bendrovė nepajėgė tinkamai įvertinti masto, kuriuo muitų galiojimo pratęsimas pakenktų jo kaip importuotojo padėčiai. Kiti penki nesusiję importuotojai komentarų ar informacijos nepateikė.

(78)

Kita vertus, vienas žaliavų tiekėjas pritarė priemonių galiojimo pratęsimui.

(79)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, manoma, jog priemonių galiojimo pratęsimas neturės neigiamos įtakos nesusijusiems importuotojams ir (arba) prekybininkams ir žaliavų tiekėjams.

(80)

Komisija išsiuntė klausimynus 23 aptariamo produkto vartotojams, kurių dauguma yra žvejybos ir laivybos pramonių atstovai. Užbaigto klausimyno su atsakymais nepateikė nė vienas vartotojas. Vienas vartotojas paprieštaravo priemonių galiojimo pratęsimui, tačiau savo pozicijos nepagrindė.

(81)

Vartotojams praktiškai nebendradarbiaujant su Komisija, taip pat atsižvelgiant į tai, jog muitų poveikis, palyginti su pagrindiniais vartotojų pramonės kaštais (t. y. laivų nusidėvėjimas, kuras, draudimas, darbas ir priežiūra) yra nereikšmingas, manoma, jog priemonių galiojimo pratęsimas tokiems vartotojams neigiamos įtakos neturės.

(82)

Tikimasi, jog priemonių galiojimo pratęsimas padės Bendrijos pramonei padidinti pelningumą ir atitinkamai sustiprinti konkurencines sąlygas Bendrijos rinkoje, mažinant tolesnio įmonių uždarymo ir įdarbinimo sumažėjimo riziką. Taip pat manoma, jog priemonių galiojimo pratęsimas padės Bendrijos gamintojams visiškai išnaudoti ankstesnių metų investicijų potencialą ir taikant pažangesnes technologijas kurti ir plėtoti naujus produktus naujiems ir specializuotiems pritaikymams.

(83)

Atsižvelgiant į minėtas išvadas dėl priemonių pratęsimo poveikio skirtingiems Bendrijos rinkos dalyviams, daroma išvada, jog priemonių pratęsimas neprieštarauja Bendrijos interesams.

(84)

Visos susijusios šalys buvo informuotos apie esminius faktus ir nuomones, kurių pagrindu ketinama rekomenduoti išsaugoti galiojančias priemones jų dabartine forma. Šioms šalims taip pat buvo nustatytas laikotarpis pateikti savo nuomonę dėl šių priemonių, tačiau nė viena iš jų nepateikė nuomonių, kurios pateisintų minėtų išvadų pakeitimą.

(85)

Atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį ir į pirmiau išdėstytus faktus, Reglamentu (EB) Nr. 1312/98 nustatytų antidempingo priemonių galiojimas turėtų būti pratęstas,

—

Garware Wall Ropes Ltd.: 53,0 % (papildomas TARIC kodas 8755),

—

kiti gamintojai: 82,0 % (papildomas TARIC kodas 8900)

8.10.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/10

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

8.10.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/12

(1)

1995 m. birželio 23 d. Reglamentas (EB) Nr. 1422/95, nustatantis išsamias cukraus sektoriaus produkto melasos importo įgyvendinimo taisykles ir iš dalies pakeičiantis Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 785/68 (2) numato, kad melasos importo CIF kainos, nustatytos pagal Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 785/68 (3) yra „reprezentacinės kainos“. Ši kaina laikoma nustatyta už standartinę kokybę, apibrėžtą Reglamento (EEB) Nr. 785/68 1 straipsnyje.

(2)

Reprezentacinės kainos nustatomos remiantis visa Reglamento (EEB) Nr. 785/68 3 straipsnyje numatyta informacija, išskyrus atvejus, numatytus šio reglamento 4 straipsnyje, o tam tikrais atvejais šias kainas galima nustatyti pagal Reglamento (EEB) Nr. 875/68 7 straipsnyje pateiktą metodą.

(3)

Koreguojant kainas, kurios nėra taikomos standartinei kokybei, reikia padidinti arba sumažinti kainas pagal siūlomos melasos kokybę, atsižvelgiant į Reglamento (EEB) Nr. 785/68 6 straipsnio nuostatas.

(4)

Kai skiriasi atitinkamo produkto slenkstinė kaina ir jo reprezentacinė kaina, reikia nustatyti papildomus importo muitus, Reglamento (EB) Nr. 1422/95 3 straipsnyje numatyta tvarka. Jeigu pagal Reglamento (EB) Nr. 1422/95 5 straipsnio nuostatas taikomas atleidimas nuo importo muitų, reikia nustatyti tam tikrus tų importo muitų dydžius.

(5)

Reikia nustatyti reprezentacines kainas ir papildomus importo muitus minėtiems produktams pagal Reglamento (EB) Nr. 1422/95 1 straipsnio 2 dalį ir 3 straipsnio 1 dalį.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

8.10.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/14

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnyje nustatyta, kad skirtumas tarp minėto reglamento 1 straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų produktų kainų arba biržos kainų ir Bendrijos kainų gali būti dengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Reglamente (EB) Nr. 1260/2001 numatyta, kad grąžinamosios išmokos už nedenatūruotą baltąjį cukrų ir žaliavinį cukrų, eksportuojamus neperdirbtus, turi būti nustatytos atsižvelgiant į padėtį Bendrijos cukraus rinkoje ir pasaulinėje cukraus rinkoje, ypač į minėto reglamento 28 straipsnyje išvardintus kainų ir sąnaudų veiksnius. Tame pačiame straipsnyje numatyta, kad taip pat reikėtų atsižvelgti ir į siūlomo eksporto ekonominį aspektą.

(3)

Grąžinamoji išmoka už žaliavinį cukrų turi būti nustatyta už standartinę kokybę, kuri yra apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 I priedo II dalyje. Ši grąžinamoji išmoka nustatoma remiantis ir sio Reglamento 28 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Karamelinis cukrus buvo apibrėžtas 1995 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2135/95, nustatančiame išsamias eksporto grąžinamųjų išmokų suteikimo cukraus sektoriuje taikymo taisykles (2). Tokiu būdu apskaičiuojamas grąžinamosios išmokos už cukrų, į kurį nepridėta aromatinių arba dažiųjų medžiagų, dydis turi būti taikomas pagal jame esantį sacharozės kiekį ir turi būti nustatytas už kiekvieną jos kiekio procentą.

(4)

Tam tikrais atvejais grąžinamosios išmokos dydis gali būti nustatytas kitokio pobūdžio teisės aktais.

(5)

Grąžinamoji išmoka nustatoma kas dvi savaites. Tarpiniu laikotarpiu ji gali būti iš dalies pakeista.

(6)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 27 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad grąžinamoji išmoka už minėto reglamento 1 straipsnyje numatytus produktus gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, jei tai sąlygoja padėtis pasaulinėje rinkoje arba tam tikrų rinkų specifiniai reikalavimai.

(7)

Nuo 2001 metų pradžios didelėmis apimtimis ir sparčiai didėjęs pagal preferencinį režimą vykdytas cukraus importas iš Vakarų Balkanų ir Bendrijos cukraus eksportas į šias šalis, atrodo, yra gerokai dirbtino pobūdžio.

(8)

Siekiant išvengti piktnaudžiavimo, kuris pasireikštų cukraus sektoriaus produktų, už kuriuos skirta eksporto grąžinamoji išmoka, reimportu į Bendriją, reikėtų visoms Balkanų šalims nenustatyti grąžinamosios išmokos už šiame reglamente išvardytų produktų eksportą.

(9)

Atsižvelgiant į šiuos veiksnius ir į esamą padėtį cukraus sektoriaus rinkose, ypač į cukraus kursus biržose arba kainas Bendrijoje ir pasaulinėje rinkoje, reikėtų nustatyti atitinkamų dydžių grąžinamąsias išmokas.

(10)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

8.10.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/16

(1)

2004 m. liepos 19 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1327/2004 dėl 2004–2005 prekybos metais vykdomo nuolatinio konkurso, siekiant nustatyti eksporto muitus ir (arba) grąžinamąsias išmokas už baltojo cukraus eksportą (2), numatyta vykdyti dalinius konkursus dėl tokio cukraus eksporto į trečiąsias šalis.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1327/2004 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad didžiausias grąžinamosios išmokos dydis daliniame konkurse nustatomas pagal aplinkybes, visų pirma atsižvelgiant į cukraus rinkos Bendrijoje bei pasaulinės cukraus rinkos padėtį ir numatomą raidą.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

8.10.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/17

(1)

Kai importo licencijos yra naudojamos nustatyti lengvatinį importo muitą pagal tarifų kvotas, kyla pavojus, kad gali būti panaudotos padirbtos licencijos, ypač tais atvejais, kai yra didelis skirtumas tarp viso, sumažinto ir nulinio muito. Siekiant sumažinti šį pavojų reikėtų sukurti pateiktų licencijų tikrumo kontrolės mechanizmą.

(2)

Todėl atitinkamai reikėtų iš dalies pakeisti Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1291/2000 (2).

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka visų atitinkamų vadybos komitetų nuomonę,

8.10.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/18

(1)

Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2235/92 (2) 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagalba už Kanarų salose pagamintų žmonėms skirtų šviežio pieno produktų suvartojimą yra mokama 12 mėnesių, taikant 44 000 tonų nenugriebto pieno ribą.

(2)

Paskutiniai įvertinimai, kuriuos pateikė Ispanijos valdžios institucijos, rodo, kad 44 000 tonų suvartojimo riba artimoje ateityje gali būti viršyta. Todėl ši riba turėtų būti padidinta iki 50 000 tonų.

(3)

Reglamentas (EEB) Nr. 2235/92 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų valdymo komiteto nuomonę,

8.10.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/19

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 565/2002 (1) buvo nustatytas iš trečiųjų šalių importuojamų česnakų tarifų kvotų valdymas ir įvesta kilmės sertifikatų sistema.

(2)

2004 m. vasario 3 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 228/2004, nustatančiame pereinamojo laikotarpio priemones, taikomas Reglamentui (EEB) Nr. 565/2002 dėl Čekijos Respublikos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos stojimo (2), buvo priimtos priemonės, siekiant šių šalių importuotojams sudaryti sąlygas naudotis Reglamento (EB) Nr. 565/2002 nuostatomis. Šių priemonių tikslas – šiose naujosiose valstybėse narėse atskirti tradicinius ir naujus importuotojus ir pritaikyti standartinio kiekio sąvoką tam, kad tie importuotojai galėtų pasinaudoti šia sistema.

(3)

Siekiant užtikrinti išsiplėtusios Bendrijos rinkos aprūpinimo tęstinumą, atsižvelgiant į naujųjų valstybių narių ekonomines tiekimo sąlygas, vyravusias iki įstojimo, turėtų būti atidaryta autonominė ir laikina šviežių arba šaldytų česnakų, klasifikuojamų KN kodu 0703 20 00, importo tarifų kvota. Ši nauja importo tarifų kvota papildo kvotą, atidarytą 2004 m. birželio 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1077/2004, atidarančiu česnakų autonominę tarifų kvotą ir numatančiu jos valdymą (3).

(4)

Ši nauja tarifų kvota turi būti laikina ir negali nulemti dėl naujųjų valstybių narių įstojimo Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) kontekste vykstančių derybų.

(5)

Vaisių ir daržovių vadybos komitetas nepareiškė nuomonės per jo pirmininko nustatytą terminą,

—

70 % tradiciniams importuotojams,

—

30 % naujiems importuotojams.

8.10.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/23

(1)

Pagal Direktyvą 91/414/EEB Komisija turi vykdyti darbų programą, skirtą laipsniškai išnagrinėti veikliąsias medžiagas, esančias rinkoje, praėjus dvejiems metams nuo tos direktyvos paskelbimo.

(2)

Trečias darbų programos etapas yra numatytas Komisijos reglamentuose (EB) Nr. 451/2000 (2) ir (EB) Nr. 1490/2002 (3).

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1490/2002 10 straipsnio 3 dalyje nurodoma galimybė veikliąją medžiagą iš naujo paskirti kitai valstybei narei, jei valstybė narė ataskaitos rengėja per nustatytą terminą EFSA negali pateikti įvertinimo ataskaitos projekto.

(4)

Prancūzija pranešė Komisijai, kad ji negalės pateikti teflubenzurono įvertinimo ataskaitos protokolo per to reglamento 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Jungtinė Karalystė pareiškė norą tapti valstybe nare ataskaitos apie šią veikliąją medžiagą rengėja. Naujai valstybei narei ataskaitos rengėjai turi būti suteikta pakankamai laiko parengti įvertinimo projekto protokolą, o ši medžiaga turėtų būti perkelta iš I priedo A dalies į B dalį.

(5)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1490/2002 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(6)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

1)

Teflubenzuronas išbraukiamas iš A dalies.

2)

B dalyje abėcėlės tvarka įterpiamas toks įrašas:

„Teflubenzuronas – Jungtinė Karalystė – BAS-BE“.

8.10.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/24

(1)

2003 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2287/2003, nustatantis 2004 m. tam tikrų žuvų rūšių ir jų grupių žvejybos galimybes ir atitinkamas sąlygas, taikomas Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose sugavimai yra ribojami (2), numato plekšnių žvejybos kvotas 2004 m.

(2)

Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi nuostatų dėl žuvų rūšių, kurioms taikoma kvota, sugavimo kiekybinių apribojimų, reikia, kad Komisija nustatytų datą, nuo kurios su valstybės narės vėliava plaukiojantys laivai laikomi išeikvoję skirtą sugavimų kvotą.

(3)

Pagal Komisijai pateiktą informaciją su Belgijos vėliava plaukiojančių arba Belgijoje įregistruotų laivų plekšnių sugavimas ICES VII a zonoje jau išnaudojo 2004 m. suteiktą kvotą. Belgija uždraudė žvejoti šią rūšį nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. Todėl reikėtų nustatyti šią datą,

8.10.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/25

(1)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 1502/2004 (2) numatoma sustabdyti jūrinių plekšnių žvejybą ICES VII f, g zonoje laivais, plaukiojančiais su Belgijos vėliava arba įregistruotais Belgijoje.

(2)

Dėl žvejybos galimybių perkėlimo laikoma, kad Belgija neišnaudojo jai suteiktos kvotos. Taigi reikėtų leisti žvejoti jūrines plekšnes ICES VII f, g zonoje laivais, plaukiojančiais su Belgijos vėliava arba įregistruotais Belgijoje. Todėl reikėtų panaikinti Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1502/2004,

8.10.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/26

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1005/2004 yra atidarytas konkursas dėl grąžinamosios išmokos eksportuojant Suomijoje ir Švedijoje pagamintas avižas, eksportuotinas iš Suomijos ir Švedijos į visas trečiąsias šalis, išskyrus Bulgariją, Norvegiją, Rumuniją ir Šveicariją.

(2)

Atsižvelgiant visų pirma į Reglamento (EB) Nr. 1501/95 1 straipsnyje išvardytus kriterijus, maksimalios grąžinamosios išmokos nustatyti nereikėtų.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

8.10.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/27

(1)

Esminės AKR–EB partnerystės susitarimo 9 straipsnyje minimos nuostatos buvo pažeistos 2003 m. rugsėjo 14 d. įvykus kariniam perversmui, kurį Europos Sąjunga pasmerkė savo 2003 m. rugsėjo 18 d. pareiškime.

(2)

Pagal AKR–EB partnerystės susitarimo 96 straipsnį 2004 m. sausio 19 d. su AKR šalimis ir Gvinėja Bisau buvo vedamos konsultacijos, per kurias Gvinėjos Bisau valdžios atstovai prisiėmė konkrečius įsipareigojimus dėl Europos Sąjungos įvardytų problemų sprendimo būdų, kurie turėjo būti įvykdyti per trijų mėnesių trukmės intensyvaus dialogo laikotarpį.

(3)

Pasibaigus šiam laikotarpiui paaiškėjo, kad po minėtų įsipareigojimų buvo imtasi konkrečių priemonių, susijusių su esminėmis AKR–EB partnerystės susitarimo nuostatomis; tačiau kai kurios svarbios priemonės, tiesiogiai susijusios su valstybės finansų stiprinimu, dar nėra tinkamai įgyvendintos,

8.10.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/30

(1)

Remiantis Sprendimu 2001/131/EB (3), nuostatos dėl finansinės paramos Haičiui taikymas iš dalies sustabdomas kaip „atitinkama priemonė“ pagal AKR-EB partnerystės susitarimo 96 straipsnio 2 dalies c punktą.

(2)

Sprendimas 2003/916/EB nustoja galioti 2004 m. gruodžio 31 d., ir todėl reikia persvarstyti priemones per šešis mėnesius.

(3)

2004 m. gegužės 12 d. įvyko Komisijos ir Haičio laikinojo Ministro Pirmininko diskusijos laikinosios vyriausybės politikos programos klausimais, susijusiais su visiško demokratinio ir konstitucinio valdymo atkūrimu, įskaitant rinkimų tvarkaraštį, deramai atsižvelgiantį žmogaus teises ir pagrindines laisves.

(4)

2004 m. gegužės 25 d. laišku Haičio laikinasis Ministras Pirmininkas patvirtino konkrečius Haičio Laikinosios Vyriausybės pasižadėjimus laikytis esminių AKR-EB partnerystės susitarimo 9 straipsnyje nustatytų elementų, ypač susijusių su žmogaus teisių padėtimi, demokratijos ir teisinės valstybės principais, siekiant sugrąžinti šalį į visišką konstitucinį ir demokratinį valdymą,

1)

3 straipsnio antroje ir trečioje dalyse „2004 m. gruodžio 31 d.“ data pakeičiama į „2005 m. gruodžio 31 d.“.

2)

Priedas pakeičiamas šio sprendimo priede pateiktu tekstu.

8.10.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 311/32

(1)

Reglamento (EB) Nr. 2287/2003 V priedo 6 dalies c punkte nurodyta, kiek dienų tam tikri Bendrijos žvejybos laivai 2004 m. vasario 1 d.–gruodžio 31 d. gali nebūti minėto priedo 2 dalyje nurodytų geografinių teritorijų uostuose.

(2)

V priedo 6 dalies c punktu Komisijai suteikta teisė skirti papildomai dienų, kuriomis laivas gali nebūti uoste, kai jis turi to priedo 4 dalyje nurodytas žūklės priemones, remiantis eksploatacijos nutraukimo programų, skirtų laivams, kuriems taikomos šio priedo nuostatos, rezultatais, pasiektais nuo 2002 m. sausio 1 d.

(3)

Danija ir Jungtinė Karalystė pateikė duomenis apie žvejybos laivus, turinčius dugninius tralus, vilktinius ir panašius tinklus, kurių akutės dydis ne mažesnis kaip 100 mm, išskyrus bimtralus, kurie nebenaudojami nuo 2002 m. ir 2003 m.

(4)

Jungtinė Karalystė pateikė duomenis apie žvejybos laivus, turinčius bimtralus, kurių akutės dydis ne mažesnis kaip 80 mm ir kurie nebenaudojami nuo 2002 m. ir 2003 m.

(5)

Atsižvelgiant į pateiktus duomenis, Danijos ir Jungtinės Karalystės laivams, turintiems Reglamento (EB) Nr. 2287/2003 V priedo 4 dalies a ir b punktuose nurodytas žūklės priemones, turėtų būti skirta daugiau dienų,

a)

Danijai – trys dienos;

b)

Jungtinei Karalystei – penkios dienos.