30.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 303/1

(1)

1998 m. vasario mėnesį Taryba Reglamentu (EB) Nr. 368/98 (2) įvedė galutines antidempingo priemones (toliau – pirminės priemonės), t. y. apmokestino Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) kilmės glifosato importą 24 % muitu. Šis reglamentas buvo iš dalies pakeistas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1086/2000 (3), kuriuo muitas buvo padidintas iki 48 % po to, kai pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnį buvo atliktas antiabsorbcinis tyrimas. Vėliau, atlikus tyrimą dėl muitų vengimo pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį, Tarybos reglamentu (EB) Nr. 163/2002 (4) 48 % dydžio muitas, taikomas KLR kilmės glifosatui, buvo nustatytas glifosato, siunčiamo iš Malaizijos ir Taivanio, importui (nepriklausomai nuo to, ar deklaruota, kad jo kilmės šalis yra Malaizija arba Taivanis, ar ne), išskyrus glifosato, kurį kiekvienoje šių valstybių pagamino viena nurodyto pavadinimo bendrovė, importui.

(2)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią antidempingo priemonių, taikomų KLR kilmės glifosato importui, galiojimo pabaigą (5), 2002 m. lapkričio 18 d. Komisija gavo prašymą peržiūrėti šias priemones pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(3)

Prašymą pateikė Europos glifosato asociacija (EGA) (toliau – pareiškėja) gamintojų, kurių produkcija sudaro didžiąją dalį (šiuo atveju 90 %) visos Bendrijos glifosato produkcijos, vardu.

(4)

Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad, pasibaigus priemonių galiojimo laikui, dempingas greičiausiai tęstųsi ir toliau būtų daroma žala arba dempingas ir žala Bendrijos pramonei atsinaujintų. Be to, remdamasi prašyme pateiktais įrodymais, Komisija nusprendė, kad priemonė buvo nepakankamai griežta kovoti su žalinga dempingo veikla; šiuo pagrindu buvo ex-officio pradėta visapusiška tarpinė priemonių peržiūra, apimanti visus procedūros aspektus. Po konsultacijų su Patariamuoju komitetu nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų inicijuoti priemonių galiojimo pabaigos ir tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 ir 3 dalis, Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (6) paskelbė pranešimą apie šių peržiūrų inicijavimą.

(5)

Komisija oficialiai informavo KLR valdžios institucijas, Kinijos eksportuotojus gamintojus, gamintojus, importuotojus ir Bendrijos vartotojus, nurodytus prašyme kaip suinteresuotosios šalys, taip pat jų asociacijas apie tyrimų inicijavimą. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per laikotarpį, nustatytą pranešime apie tyrimų inicijavimą.

(6)

Kadangi Kinijos Liaudies Respublikoje yra daug aptariamo produkto gamintojų, kurie žinomi iš prašymo ir ankstesnio tyrimo, pranešime apie tyrimų inicijavimą buvo numatyta tyrimo metu naudoti atrankos metodus. Be to, Komisija nusiuntė atrankinius klausimynus visiems Komisijos tarnyboms žinomiems importuotojams.

(7)

Tačiau tik nedidelis skaičius eksportuojančių gamintojų iš KLR pranešė apie save ir per nustatytą terminą pateikė informaciją, nurodytą pranešime apie tyrimų inicijavimą. Todėl buvo nuspręsta, kad eksportuojantiems gamintojams iš KLR nebūtina taikyti atrankos metodų. Be to, tik vienas importuotojas pranešė importavęs KLR kilmės glifosatą. Todėl buvo nuspręsta, kad importuotojams nebūtina taikyti atrankos metodų.

(8)

Komisija išsiuntė žinomoms suinteresuotosioms šalims klausimynus ir gavo atsakymus iš keturių Bendrijos gamintojų ir dviejų Kinijos eksportuojančių gamintojų. Vienas importuotojas pranešė apie KLR kilmės importą ir vėliau pateikė atsakymus į visus klausimyno klausimus.

(9)

Keletas KLR eksportuojančių gamintojų, keturi gamintojai ir 13 tiekėjų, įsikūrę Bendrijoje, taip pat platintojų ir vartotojų asociacija pareiškė savo nuomonę raštu. Visoms šalims, kurios per nustatytą laiką paprašė būti išklausytos ir įrodė, kad yra tam tikrų priežasčių, dėl kurių jos turėtų būti išklausytos, tokia galimybė buvo suteikta.

(10)

Komisija sužinojo ir patikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina nustatyti, ar yra tikimybė, kad žalingas dempingas tęsis arba atsinaujins, ir įvertinti Bendrijos interesus. Šių bendrovių patalpose buvo surengti patikrinimo apsilankymai:

(11)

Tyrimas dėl galimo dempingo tęsimosi ar atsinaujinimo tikimybės apėmė laikotarpį nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. (toliau – TL). Analizuojant žalos tęsimosi ar atsinaujinimo tikimybę, tendencijų nagrinėjimas apėmė laikotarpį nuo 1999 m. sausio mėnesio iki TL pabaigos (tiriamasis laikotarpis).

(12)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą dvi Kinijos bendrovės – „Zhejiang Xinan Industrial Group Ltd“ („Xinanchem“) ir „Zhenjiang Jiagnan Chemical Factory“ („Zhenjiang“) – paprašė, kad joms būtų taikomas RER ir individualus režimas. Tačiau buvo nustatyta, kad „Zhenjiang“ neeksportavo aptariamo produkto į Bendriją per TL. Todėl bendrovės „Zhenjiang“ prašymas taikyti RER ir individualų režimą tapo nebesvarbus. „Xinanchem“ turėjo užpildyti prašymo taikyti RER formą, nurodydama visą reikiamą informaciją.

(13)

Nors dauguma bendrovės akcijų priklausė privatiems asmenims, ne valstybei priklausančių akcijų pasiskirstymas buvo labai didelis, be to, valstybei iki to laiko priklausė didžiausias akcijų paketas; todėl buvo nustatyta, kad bendrovę kontroliuoja valstybė. Be to, direktorių valdyba buvo iš tikrųjų paskirta valstybės akcininkų, o dauguma direktorių valdybos narių buvo arba valstybės pareigūnai, arba valstybės valdomų įmonių pareigūnai. Todėl buvo nustatyta, kad bendrovė yra iš esmės kontroliuojama ir įtakojama valstybės.

(14)

Be to, buvo nustatyta, kad KLR Vyriausybė suteikė Kinijos metalų, mineralų ir chemikalų importuotojų ir eksportuotojų prekybos rūmams (CCCMC) teisę antspauduoti sutartis ir tikrinti eksporto kainas atliekant muitinės formalumus. Ši sistema apėmė minimalios glifosato eksporto kainos nustatymą ir leido CCCMC drausti eksportą, kuris neatitiko šių kainų.

(15)

Todėl, pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu, buvo nuspręsta bendrovei „Xinanchem“ netaikyti RER tuo pagrindu, kad bendrovė neatitiko visų kriterijų, išdėstytų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte.

(16)

Kadangi bendrovei „Xinanchem“ nebuvo suteiktas rinkos ekonomikos statusas, bendrovė kreipėsi dėl individualaus režimo taikymo, t. y., kad būtų nustatytas individualus dempingo skirtumas remiantis jos individualiomis eksporto kainomis. Komisija patikrino, ar ši bendrovė, nustatydama savo eksporto kainas, tiek faktiškai, tiek juridiškai, galėjo tą daryti pakankamai laisvai, nekontroliuojama valstybės.

(17)

Šiuo atžvilgiu buvo nustatyta, kad bendrovė „Xinanchem“, nustatydama aptariamo produkto eksporto kainas, buvo iš esmės kontroliuojama valstybės, kaip paaiškinta 14 konstatuojamojoje dalyje. Todėl buvo padaryta išvada, kad „Xinanchem“ neatitinka individualiam režimui nustatytų reikalavimų, nustatytų pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje.

(18)

Aptariamas produktas yra KLR kilmės glifosatas (aptariamas produktas), šiuo metu klasifikuojamas KN kodais ex 2931 00 95 (TARIC kodai 2931009581 ir 2931009582) ir ex 3808 30 27 (TARIC kodai 3808302711 ir 3808302719). Aptariamas produktas yra toks pat, kaip ir tyrime, po kurio buvo įvestos pirminės priemonės (pirminis tyrimas).

(19)

Glifosatas yra neselektyvus herbicidas, kuris gali būti skirtingų koncentracijos laipsnių ar formų, kurių pagrindinės yra rūgštis, druska ir preparatas. Labiausiai paplitusi šio chemikalo forma yra rūgštis, kuri gaunama gamybos procese ir paprastai turi sausų miltelių pavidalą; į jos sudėtį įeina 95 % glifosato arba, jei glifosatas yra šlapios masės pavidalo – 84 % glifosato; glifosato kiekis skiriasi tik dėl likusio drėgmės kiekio. Druska yra tirpi glifosato forma, gaminama iš rūgšties. Tai yra skystis, į kurio sudėtį paprastai įeina 62 % glifosato IPA druskos (7), t. y. kiekis, atitinkantis 43 % glifosato. Glifosato preparatas paprastai būna skysčio pavidalo, į kurio sudėtį įeina glifosato druska, vanduo ir kiti chemikalai, pavyzdžiui, paviršinio aktyvumo medžiagos ir priedai, padedantys herbicidui prasiskverbti į augalus ir didinantys jo veiksmingumą. Į įprastos standartinės formos glifosato preparato sudėtį įeina 360 g/l glifosato.

(20)

Norėdami sumažinti transportavimo sąnaudas, importuotojai paprastai perka koncentruotą glifosatą (dažniausiai rūgštį arba šlapią masę, tačiau druską taip pat) ir toliau perdirba jį (ruošia preparatą), pridedami vandens ir kitų chemikalų, kad gautų glifosato preparatą – vienintelę glifosato formą, kuri gali būti naudojama kaip galutinis produktas, t. y. neselektyvus herbicidas. Atsižvelgiant į tai, tyrimo metu importuotojai ir preparatų gamintojai buvo laikomi viena grupe (importuotojais (preparatų gamintojais)).

(21)

Glifosatas, kurį Bendrijoje gamina ir parduoda Bendrijos gamintojai, prašantys atlikti priemonių galiojimo pabaigos peržiūrą, ir glifosatas, kurį Kinijos eksportuotojai gamintojai gamina KLR ir parduoda Bendrijoje, pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, techninėmis ir cheminėmis savybėmis, taip pat turi tokią pačią naudojimo paskirtį ir todėl laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje. Taip pat buvo nustatyta, kad glifosatas, gaminamas ir parduodamas trečiojoje rinkos ekonomikos šalyje (analogiška šalis), t. y. Brazilijoje, pasižymi tomis pačiomis fizinėmis, techninėmis ir cheminėmis savybėmis, o taip pat turi tokią pačią naudojimo paskirtį, kaip ir glifosatas, gaminamas KLR ir eksportuojamas į Bendriją. Todėl jie laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(22)

Atliekant tyrimus bendradarbiavo dvi Kinijos bendrovės. Tačiau tik viena iš jų („Xinanchem“) eksportavo aptariamą produktą į Bendriją per TL (toliau – Kinijos eksportuojantis gamintojas). Todėl kita bendrovė („Zhenjiang“) bendradarbiavo tik atliekant peržiūrą dėl priemonių galiojimo pabaigos. Bendras KLR kilmės glifosato kiekis, importuotas per TL yra mažesnis nei 50 % kiekio, importuoto pirminio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu (12 mėnesių iki 1995 m. rugpjūčio pabaigos). Kadangi vartojimas augo, KLR kilmės importuotų aptariamų produktų rinkos dalis per tą patį laikotarpį sumažėjo pastebimiau. Ji sumažėjo nuo 11 % pirminio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu iki mažiau nei 3 % žalos tiriamojo laikotarpio pradžioje ir iki mažiau nei 2 % 2001 m., tačiau vėliau per TL padidėjo, nors vis tiek nesiekė 2 %.

(23)

Kadangi KLR laikoma pereinamojo laikotarpio ekonomikos valstybe, šiuo atveju Komisija turėjo nustatyti normaliąją vertę remdamasi duomenimis, kuriuos jai pateikė trečiosios rinkos ekonomikos valstybės gamintojai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies reikalavimus.

(24)

Šiam tikslui Bendrija pranešime apie tyrimo inicijavimą pasiūlė analogiška šalimi laikyti Braziliją, kuri taip buvo laikoma analogiška šalimi atliekant tyrimą, po kurio buvo įvestos priemonės.

(25)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pasakyti savo nuomonę dėl siūlomos analogiškos šalies.

(26)

Kinijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad reikėtų pasirinkti šalį, kurios ekonominio išsivystymo lygis labiau atitiktų KLR lygį, ir kad Azijoje esanti analogiška šalis būtų tinkamesnė atliekant palyginimą. Reikia pažymėti, kad ekonominio išsivystymo lygis nėra svarbus nustatant normaliąją vertę. Nors jokių kitų motyvuotų analogiškos šalies pasiūlymų, išskyrus Braziliją, nebuvo sulaukta, Komisija pasiteiravo Taivanio ir Malaizijos aptariamo produkto gamintojų, ar jie sutiktų pateikti reikiamą informaciją. Tačiau šie Taivanio ir Malaizijos gamintojai pareiškė, kad šioms dviems rinkoms didelį poveikį darė KLR kilmės glifosato importas žemomis kainomis ir kad kainos šiose šalyse nebuvo tipiškos. Vienas Taivanio gamintojas teigė, kad šiam tikslui labiau tinka kitos šalys, pavyzdžiui, Brazilija. Todėl daugiau šie gamintojai nebendradarbiavo.

(27)

Kinijos eksportuojantis gamintojas KLR pareiškė, kad su Brazilija susijusią informaciją pateiks pareiškėjos narės dukterinė bendrovė ir kad Komisija, nustatydama normaliąją vertę, turėtų naudotis nepriklausoma ir patikrinama informacija. Tačiau buvo nuspręsta, kad tai, jog viena bendrovė siūlomoje analogiškoje šalyje yra su pareiškėjos nare susijusi bendrovė, nereiškia, kad gauta informacija gali būti nepatikima ir nepatikrinama. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas būtinybei panaikinti galimas šio ryšio pasekmes nustatant normaliąją vertę.

(28)

Kadangi buvo nuspręsta, kad Brazilija yra tinkamas variantas, kadangi gamintojai sutiko bendradarbiauti ir kadangi buvo naudojamas palyginamos gamybos procesas ir, ypač atsižvelgiant į tai, kad atliekant tyrimą, po kurio buvo įvestos priemonės, Brazilija buvo laikoma analogiška šalis, analogiška šalimi buvo pasirinkta Brazilija. Komisija paprašė reikiamos informacijos iš dviejų žinomų šios valstybės gamintojų, t. y. „Monsanto do Brasil“ („Mobras“) ir „Nortox“. Komisijai galiausiai pavyko gauti informacijos tik iš „Mobras“, t. y. iš bendrovės, susijusios su pareiškėjos nare. Buvo nustatyta, kad šios bendrovės pardavimai šalies viduje yra tipiški aptariamo produkto kiekių, kuriuos Kinijos eksportuojantis gamintojas pardavė į Bendriją, atžvilgiu.

(29)

Normalioji vertė buvo paskaičiuota visoms glifosato formoms, kurios yra gaminamos ir parduodamos Brazilijoje, t. y. glifosato rūgščiai ir įvairiems preparatams pagal jų koncentraciją.

(30)

Buvo nustatyta, kad produktų rūšys, parduodamos Brazilijos vidaus rinkoje, yra nepalyginamos su produktų rūšimis, kurias minėtas eksportuojantis gamintojas parduoda Bendrijai. Todėl remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalimi normalioji vertė buvo paskaičiuota pagal gamybos sąnaudas, pridėjus pagrįstas pardavimo, bendrąsias ir administracines sąnaudas bei pelną. Pardavimo, bendrosios ir administracinės sąnaudos ir pelnas buvo paskaičiuoti remiantis bendrovės „Mobras“ panašaus produkto pardavimais vietinėje rinkoje. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad „Mobras“ didžiausią dalį savo žaliavų, naudojamų glifosato gamyboje, gaudavo iš susijusios bendrovės Brazilijoje. Nustatant žaliavų įsigijimo sąnaudas, naudojamas skaičiuojant gamybos sąnaudas, susijusios bendrovės pelno dydis buvo sumažintas.

(31)

Sumos, reikalingos pardavimo, bendrosioms ir administracinėms sąnaudoms padengti, ir pelnas buvo nustatyti remiantis faktiniais duomenimis apie bendrovės „Mobras“ glifosato pardavimus įprastinėmis prekybos sąlygomis.

(32)

Visus į Bendriją eksportuotus produktus Kinijos eksportuojantis gamintojas tiesiogiai pardavė nepriklausomiems vartotojams Bendrijoje, o eksporto kaina buvo nustatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi pagal kainas, kurios buvo sumokėtos arba turėjo būti sumokėtos.

(33)

Palyginus duomenis apie eksportą į Bendriją, kuriuos pateikė Kinijos eksportuojantis gamintojas, ir atsižvelgus į bendrą KLR kilmės importo apimtį, nustatytą 58 konstatuojamojoje dalyje, paaiškėjo, kad bendradarbiavimo mastas yra nedidelis, nes šis eksportas sudarė mažiau nei 26 % viso Bendrijos importo iš KLR per TL.

(34)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, buvo tinkamai atsižvelgta į skirtumus, kurie, kaip tvirtinama ir įrodyta, turi įtakos kainų palyginamumui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, t. y., kainos buvo pakoreguotos. Šiuo pagrindu buvo koreguojama pagal netiesioginių mokesčių, nuolaidų, gabenimo, draudimo, aptarnavimo, krovimo ir pagalbinių išlaidų, pakavimo, kredito ir komisinių veiksnius. Eksporto kaina buvo koreguojama įvertinant vidaus transportavimą eksportuojančioje šalyje, pakavimo sąnaudas ir kredito sąnaudas remiantis analogiškoje šalyje paskaičiuotomis sąnaudomis.

(35)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos ex-works pagrindu.

(36)

Palyginus normaliąją vertę ir Kinijos eksportuojančio gamintojo eksporto kainą buvo nustatytas 28,7 % dempingo skirtumas per TL.

(37)

Kadangi šiam eksportuojančiam gamintojui nebuvo taikomas individualus režimas, bendras dempingo skirtumas buvo paskaičiuotas visai KLR.

(38)

Kadangi, kaip nustatyta 33 konstatuojamojoje dalyje, bendradarbiaujama buvo nedideliu mastu, nebendradarbiaujančių Kinijos eksportuojančių gamintojų eksporto kiekiams dempingo lygis buvo nustatytas remiantis didžiausiu skirtumu, paskaičiuotu aptariamo produkto tipiškai rūšiai, kurią gamina bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas. Buvo nuspręsta, kad toks požiūris yra tinkamas, nes nebuvo nustatyta, kad kuris nors nebendradarbiaujantis gamintojas pardavinėtų produktą dempingo sąlygomis mažesne kaina nei bendradarbiaujančio eksportuotojo. Todėl visiems nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams ir bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui, kurie neeksportavo produktų į Bendriją per TL, buvo nustatytas 30,2 % dempingo skirtumas.

(39)

Galiausiai vidutinis dempingo skirtumas visai valstybei buvo paskaičiuotas, remiantis grupės eksportuotojų, t. y. bendradarbiaujančių ir nebendradarbiaujančių eksportuotojų, CIF verte kaip skaičiavimo veiksniu. Visai valstybei buvo nustatytas 29,9 % dempingo skirtumas.

(40)

Visai valstybei taikomas dempingo skirtumas, kuris buvo nustatytas tarpinės peržiūros metu, buvo mažesnis už dempingo skirtumą, nustatytą pirminio tyrimo metu, ir be to, mažesnis už dempingo skirtumą, nustatytą anti-absorbcinio tyrimo metu pagal pagrindinio reglamento 12 straipsnį. Reikia priminti, kad aptariamo produkto normalioji vertė gerokai sumažėjo nuo pirminio tyrimo TL. Todėl tikslinga daryti išvadą, kad mažai tikėtina, jog, pakeitus priemones taip, kad jos atitiktų tarpinės peržiūros metu nustatytą dempingo skirtumą, vėl atsiras didesnis dempingo skirtumas.

(41)

Remiantis atsakymais į klausimyną ir Eurostato statistiniais duomenimis buvo nustatyta, kad glifosatas buvo parduodamas trečiosioms šalims kainomis, mažesnėmis net už dempingo kainas, kuriomis jis buvo parduodamas Bendrijos rinkoje. Be to, remiantis atsakymais į klausimyną nustatyta, kad įvedus galutines priemones, eksporto į trečiąsias šalis kiekiai išaugo daugiau kaip 100 %. Todėl, jeigu priemonės būtų panaikintos, KLR eksportuojantys gamintojai taip pat galėtų dideliais kiekiais eksportuoti produktus dempingo kainomis į kitas rinkas Bendrijos rinkoje.

(42)

Iš pareiškėjos pateiktos informacijos paaiškėjo, kad daugiau kaip 80 % viso KLR pagaminto glifosato yra eksportuojama. Du bendradarbiaujantys eksportuotojai gamintojai didžiausią dalį viso pagaminto glifosato eksportuodavo. Todėl buvo nustatyta, kad didesnė dalis KLR pagaminto glifosato buvo tiekiama į eksporto rinkas.

(43)

Dvi bendradarbiaujančios bendrovės pareiškė, kad jų gamybos pajėgumas per TL siekė maždaug 34 000 tonų glifosato, išreikštų 95 % rūgšties ekvivalentais. Pagal šių bendrovių atsakymus į klausimyną nuo 1999 m. jos padidino savo gamybos pajėgumą daugiau kaip 92 %. Pareiškėjos pateiktoje informacijoje buvo nurodyta, kad bendras glifosato gamybos pajėgumas KLR siekė 79 500 tonų. Abi bendradarbiaujančios bendrovės dirbo beveik visu pajėgumu. Tačiau pareiškėjos pateiktoje informacijoje buvo nurodyta, kad visų KLR gamintojų vidutinis pajėgumo panaudojimo koeficientas siekė maždaug 83 % 2001 metais, t. y., galima buvo pagaminti dar 13 500 papildomų tonų.

(44)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, buvo padaryta išvada, kad KLR eksportuojantys gamintojai turėtų pajėgumų padidinti eksportą į Bendrijos rinką, jei priemonės būtų panaikintos.

(45)

Kaip nurodyta 1 konstatuojamojoje dalyje, po to, kai 1998 m. vasario mėnesį buvo įvesti galutiniai muitai, vadovaujantis pagrindinio reglamento 12 ir 13 straipsniais, buvo atlikti du kiti tyrimai. Atlikus šiuos tyrimus išaiškėjo, kad KLR eksportuotojai negali konkuruoti Bendrijos rinkoje netaikydami dempingo, nes norėdami dalyvauti Bendrijos rinkoje jie turėjo imtis muitų išvengimo veiksmų, gabendami aptariamą produktą į Bendriją per kitas valstybes didelio dempingo kainoms (13 straipsnyje nustatytas muitų išvengimo tyrimas), ir absorbcijos veiksmų.

(46)

Daugiau kaip 90 % KLR kilmės neseniai importuotų produktų buvo laikinai įvežti perdirbti. Tiriamuoju laikotarpiu KLR kilmės produktų importas įvežimo perdirbti tvarka nuolatos augo muitais apmokestinto importo sąskaita – nuo maždaug 60 % bendro kiekio 1999 m. iki daugiau kaip 90 % tyrimo laikotarpiu. Akivaizdu, kad pastaraisiais metais daugiausiai produktų iš KLR buvo imta eksportuoti įvežimo perdirbti tvarka.

(47)

Kadangi KLR turi neišnaudotų gamybos pajėgumų, o vidutinės eksporto kainos į valstybes, kurios nėra EB narės, tyrimo laikotarpiu buvo gerokai mažesnės už Bendrijos rinkoje vyraujančias kainas, galima tikėtis, kad panaikinus priemones, papildomai pagaminti produktai arba produktai, kurie dabar eksportuojami į valstybes, kurios nėra EBS narės, būtų vėl dideliais kiekiais tiekiamos Bendrijos rinkai.

(48)

Tyrimas parodė, kad KLR kilmės produktai vis dar eksportuojami dempingo kainomis. Todėl protinga manyti, kad dempingas greičiausiai ir toliau būtų taikomas ateityje, nes nebuvo nustatyta faktų, kurie leistų manyti kitaip. Be to, buvo nustatyta, kad importo dempingo kainos apimtis, kuri dabar yra nedidelė, greičiausiai labai padidėtų, pasibaigus priemonių galiojimo laikui.

(49)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas iš KLR, „Xinanchem“, pasisiūlė prisiimti įsipareigojimą. Tačiau reikia priminti, kad bendrovė „Xinanchem“ neatitiko individualaus režimo suteikimo reikalavimų, nes joje buvo taikoma kainų kontrolės sistema, kurią reguliavo valstybės CCCMC. Tačiau Komisija, atsižvelgdama į nedidelį KLR eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimą, negalėjo toliau svarstyti „Xinanchem“ pasiūlyto įsipareigojimo, nes buvo labai didelė tikimybė, kad šis įsipareigojimas nebus įvykdytas. Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas buvo tinkamai informuotas. Be to, Komisija negavo jokio realaus pasiūlymo iš „Xinanchem“ dėl įsipareigojimo.

(50)

Keturių Bendrijos gamintojų, kurie bendradarbiavo atliekant tyrimą, produkcija sudarė 100 % Bendrijos glifosato produkcijos per TL. Todėl jie sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

(51)

Šioje peržiūroje, kaip ir pirminiame tyrime, laikoma, kad Bendrijos pramonę sudaro tik glifosato gamintojai, iš tikrųjų gaminantys glifosatą, t. y., gamintojai, gaminantys glifosatą iš reikiamų žaliavų, priešingai nei preparatų gamintojai, kurie tik vieną glifosato formą pakeičia į kitą. Vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad preparatų gamintojai, t. y., bendrovės, kurios perka glifosato rūgštį arba druską ir perdirba juos į glifosato preparatą, taip turėtų būti laikomi Bendrijos gamintojais. Tačiau šioje peržiūroje aptariamas produktas yra įvairių formų glifosatas ir akivaizdu, kad preparato gamintojas (pagal apibrėžimą) tik perdirba vienos formos glifosatą, kad gautų kitos formos glifosatą. Todėl atisakyta preparato gamintoją laikyti tikruoju glifosato gamintoju. Be to, toks gamintojų ir importuotojų (preparatų gamintojų) atskyrimas atitinka požiūrį, kurio buvo laikomasi atliekant pirminį tyrimą.

(52)

Vieno gamintojo atveju reikėjo nuspręsti, ar jį galima vadinti Bendrijos gamintoju dėl grupės, į kurios sudėtį jis įeina, korporacinės struktūros. Buvo nustatyta, kad šis gamintojas yra visiškai integruotas į vieną ūkio subjektą, kurį sudaro daug bendrovių ir kuris veikia tokiu principu: grupės būstinė, įsikūrusi už Bendrijos ribų, perka žaliavas. Dukterinė įmonė, veikianti Bendrijoje (aptariamas gamintojas), gamina glifosato rūgštį pagal susitarimą dėl mokesčių su grupės būstine, kuriai glifosatas vis tiek priklauso nuosavybės teise. Vėliau grupės būstinė parduoda glifosato rūgštį antrai dukterinei įmonei Bendrijoje, kur ji yra perdirbama į druską ir preparatą. Preparatas tada parduodamas grupėje veikiančiam susijusių Bendrijos platintojų tinklui, kuris galiausiai parduoda jį nepriklausomiems pirkėjams. Tyrimas parodė, kad šios bendrovės gaminamas glifosatas yra Bendrijos kilmės ir kad gamybos operacijos, technologijų ir kapitalo investavimas į gamybos operacijas ir pardavimo operacijos atliekamos Bendrijoje. Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, šis gamintojas yra Bendrijos gamintojas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje ir 4 straipsnio 1 dalyje.

(53)

Bendrijos gamintojas ir asociacija, atstovaujanti platintojams ir vartotojams, pareiškė, kad viena bendrovė, laikoma Bendrijos gamintoja, iš tikrųjų negamina glifosato rūgšties Bendrijoje, o tiesiog importuoja rūgštį arba druską iš trečiosios šalies ir gamina iš jų preparatus Bendrijoje. Tyrimas parodė, kad nors bendrovė iš tikrųjų importuoja tam tikrą kiekį glifosato preparatų iš trečiųjų šalių, didžioji dalis produktų, kuriuos ji parduoda Bendrijoje, yra pagamintos iš glifosato rūgšties, kurią bendrovė gamina pati Bendrijoje. Todėl bendrovė buvo laikoma Bendrijos gamintoja ir pareiškimas buvo atmestas.

(54)

Tiriant importo dempingo kainos poveikį Bendrijos pramonei taip pat buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai ir indeksai, kurie buvo svarbūs pramonės būklei nuo 1999 m. iki TL.

(55)

Bendrąja prasme, statistiniai duomenys apie glifosato kiekius apima visų glifosato formų kiekius, nebent nustatyta kitaip. Palyginimo tikslais kiekiai buvo pakartotinai paskaičiuoti pagal 95 % glifosato rūgšties kiekį. Statistiniai duomenys apie Bendrijos pramonės pardavimus apima tik Bendrijoje pagaminto glifosato pardavimus, bet neapima glifosato, kurį tam tikri Bendrijos gamintojai importavo ir vėliau perpardavė, kiekių.

(56)

Glifosato rinka Bendrijoje, kuriai Bendrijos pramonė parduoda produkciją, patenkina preparatų, kuriuos jau galima naudoti kaip herbicidus, paklausą, o taip pat importuotojų (preparatų gamintojų) druskos arba rūgšties formos glifosato paklausą, kuris toliau perdirbamas į preparatus ir vėliau gali būti parduodamas Bendrijoje arba eksportuojamas. Abu šiuos poreikius gali patenkinti pati Bendrijos pramonė arba importas iš trečiųjų šalių. Todėl Bendrijos vartojimas buvo vertinamas pardavimų platintojams/vartotojams bei importuotojams/preparatų gamintojams lygiu. Jis buvo paskaičiuotas remiantis bendra Bendrijos pramonės gamybos apimtimi ir pakoreguotas atsižvelgiant į atsargų kiekio pokyčius ir bendrą importo kiekį, remiantis Eurostato duomenimis ir Bendrijos pramonės pateikta papildoma informacija apie tam tikrus kiekius, kuriems buvo pritaikytas specifinis muitų režimas, atėmus eksportuotus kiekius, apie kuriuos pranešė Bendrijos pramonė.

(57)

Remiantis šiuo pagrindu buvo nustatyta, kad Bendrijos vartojimas nuosekliai augo, o 1999–2002 m. išaugo 41 %. Tai rodo, kad glifosatas vis labiau pripažįstamas ir daugiau vartojamas kaip neselektyvus herbicidas. Toliau pateikti išsamūs duomenys, išreikšti tonomis:

1   lentelė

Vartojimas

(58)

Aptariamo produkto importo kiekis buvo nustatytas remiantis Eurostato pateikta statistine informacija ir Bendrijos pramonės pateikta papildoma informacija apie tam tikrus kiekius, kuriems buvo pritaikytas konkretus muitų režimas. Siekiant užtikrinti šios informacijos konfidencialumą, statistiniai duomenys yra išreikšti indeksais. Bendras KLR kilmės glifosato kiekis, importuotas per TL yra mažesnis nei 50 % kiekio, importuoto pirminio tyrimo laikotarpiu (12 mėnesių iki 1995 m. rugpjūčio pabaigos). Kadangi vartojimas augo, KLR kilmės importuotų aptariamų produktų rinkos dalis per tą patį laikotarpį gerokai sumažėjo. Ji sumažėjo nuo 11 % pirminio tyrimo laikotarpiu iki mažiau nei 3 % tiriamojo laikotarpio pradžioje ir iki mažiau nei 2 % 2001 m., tačiau vėliau per TL padidėjo, nors vis tiek nesiekė 2 %. Kaip paaiškinta 46 konstatuojamojoje dalyje, daugiau kaip 90 % pastaruoju metu importuotų KLR kilmės produktų buvo importuotos įvežimo perdirbti tvarka; tai rodo, kad didesnė dalis importuoto KLR kilmės glifosato iš tikrųjų yra reeksportuojama, kas atspindi faktą, jog dėl taikomų priemonių glifosatą sunku parduoti Bendrijoje. Tiriamuoju laikotarpiu KLR kilmės produktų importas įvežimo perdirbti tvarka nuolatos augo muitais apmokestinto importo sąskaita – nuo maždaug 60 % bendro kiekio 1999 m. iki daugiau kaip 90 % per TL. Dėl galiojančių priemonių KLR eksportuotojų rinkos dalis aiškiai sumažėjo, tačiau jie ir toliau akivaizdžiai išlaiko poziciją Bendrijos rinkoje. Toliau pateiktoje lentelėje indeksuota forma yra parodyta KLR kilmės produktų importo ir KLR rinkos dalies tiriamuoju laikotarpiu raida, 1999 metus laikant ataskaitiniais metais.

2   lentelė

KLR kilmės produktų importas

(59)

Kadangi KLR kilmės glifosato preparato importas į Bendriją buvo nedidelis, o per TL glifosato druskos visai nebuvo importuota, kainų raida buvo nustatyta remiantis tik glifosato rūgšties kainomis. Ši informacija remiasi Eurostato statistiniais duomenimis. KLR kilmės importuotos 95 % glifosato rūgšties kainos, išreikštos EUR/kg be antidempingo muito, nuosekliai mažėjo nuo 3,50 EUR 1999 m. iki 2,80 EUR per TL – iš viso sumažėjo 20 %. Toliau pateikti išsamūs duomenys:

3   lentelė

KLR kainos

(60)

Dėl 59 konstatuojamojoje dalyje nurodytos priežasties kainų sumažinimas buvo taip pat vertinamas remiantis tik glifosato rūgšties kainomis. Kadangi importuota KLR kilmės rūgštis yra 95 % koncentracijos, o Bendrijos rinkoje Bendrijos gamintojai parduoda rūgštį 84 % koncentracijos šlapios masės pavidalu, siekiant teisingo palyginimo, drėgnos masės glifosato kainos buvo perskaičiuotos 95 % rūgšties kiekiui, kas yra įmanoma, kadangi iš esmės abu produktai skiriasi tik tuo, kad šlapioje masėje yra daugiau vandens. Be to, Kinijos glifosato kaina buvo nustatyta remiantis informacija, kurią tyrimo metu pateikė bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas. Remiantis Bendrijos pasienio kainomis, įskaičiavus muitus, bet be dempingo muitų, per TL kainų sumažinimo skirtumas siekė 20 %–30 %; tai rodo, kad jei priemonės nebūtų taikomos, mažesnės KLR glifosato kainos darytų spaudimą kainoms Bendrijos rinkoje. Atsižvelgiant į taikomus antidempingo muitus (48 %), KLR kilmės glifosato bazinė kaina viršijo Bendrijos pramonės pardavimo kainą 10 %–20 %. Tačiau reikia pažymėti, kad buvo nustatyta, jog per TL parduodant KLR kilmės glifosatą pardavimo sumažintomis kainomis skirtumas nesumokėjus muitų viršijo 80 %, kaip paaiškinta 119 ir 120 konstatuojamosiose dalyse.

(61)

Kaip minima 71 konstatuojamojoje dalyje, vienas Bendrijos gamintojas importavo iš susijusių bendrovių trečiosiose šalyse didelius kiekius sudėtinio glifosato preparato. Šis importas susijęs su didelės vertės nestandartiniu preparatu. Šio produkto importo ir perpardavimo kainos yra gerokai aukštesnės už pagrindinių preparatų, kuriuos gamina ir parduoda Bendrijoje jos gamintojai, kainas. Todėl šis importas neturėjo įtakos kainų nuosmukiui Bendrijos rinkoje.

(62)

Toliau pateikti statistiniai duomenys apie importą taip pat apima glifosatą, kuris buvo importuotas įvežimo perdirbti tvarka, tačiau neapima glifosato, kurį Bendrijos gamintojas importavo iš susijusių bendrovių trečiosiose šalyse.

4   lentelė

Importo iš trečiųjų šalių apimtis ir rinkos dalys

(63)

Siekiant tinkamai palyginti iš trečiųjų šalių importuoto glifosato kainas, buvo lyginama glifosato rūgštis, kurios importas per TL sudarė daugiau kaip 90 % glifosato importo.

(64)

Su Bendrijos gamintojais nesusijusių bendrovių glifosato importas nežymiai sumažėjo nuo 3 912 tonų 1999 m. iki 3 127 tonų per TL. Didžiausia importo dalis per TL iš kitų nei KLR valstybių, išskyrus Bendrijos gamintojų importą iš susijusių bendrovių už Bendrijos ribų, teko Taivaniui (žr. pirmiau pateiktą lentelę). Po muitų išvengimo tyrimo Tarybos reglamentu (EB) Nr. 163/2002 muito galiojimas buvo išplėstas aptariamo produkto, siunčiamo iš Malaizijos arba Taivanio, importui (nepriklausomai nuo to, ar deklaruota, kad jo kilmės šalis yra Malaizija arba Taivanis, ar ne), išskyrus produktų, kurių kiekvienoje šių šalių pagamino viena nurodyto pavadinimo bendrovė, importą. Importas iš Malaizijos gerokai sumažėjo po to, kai priemonių galiojimas buvo pratęstas ir per TL buvo nedidelis.

(65)

2001 m., kai buvo atliekamas muitų išvengimo tyrimas, importas iš Taivanio sumažėjo, bet vėl padidėjo per TL ir siekė maždaug 4 % Bendrijos vartojimo. Nors importo iš Taivanio kiekiai išlieka santykinai dideli, reikia atsižvelgti į tai, kad ne visiems iš Taivanio eksportuojamiems produktams taikomi muitai, kurie buvo įvesti atlikus muitų išvengimo tyrimą. Taip pat reikia pažymėti, kad tiriamuoju laikotarpiu iš Taivanio importuojamų produktų kainos buvo 10–20 % aukštesnės už KLR kilmės importuotų produktų kainas, neatsižvelgiant į antidempingo muitus, taikomus KLR kilmės produktų importui, ir į tai, kad per TL Taivanio kainos nesumažino Bendrijos pramonės kainų. Iš kitų šalių importuotų produktų kainos yra labai panašios į Bendrijos pramonės kainas.

(66)

Siekiant tinkamai įvertinti tam tikrus žalos rodiklius, reikėjo neatsižvelgti į duomenis apie 52 konstatuojamojoje dalyje minimą gamintoją tais atvejais, kai tiems duomenims galėjo įtakos padaryti grupei priklausančios, bet už Bendrijos ribų įsikūrusios bendrovės. Kadangi šios bendrovės operacijų Europoje pelningumui įtakos turi visos tiekimo grandies, taip pat ir jos būstinės, esančios už Bendrijos ribų, darbo rezultatai, buvo nuspręsta, kad būtų tikslinga neatsižvelgti į šios bendrovės duomenis analizuojant rodiklius skirsniuose f – pelningumas bei h – pinigų srautas ir gebėjimas kaupti kapitalą, taip pat analizuojant „investicijų grąžą“ skirsnyje g – investicijos ir investicijų grąža. Be to, kadangi ši bendrovė atsirado susijungus dviems subjektams, kurie anksčiau buvo nepriklausomi, ji galėjo teikti informaciją apie pardavimo kainas ir užimtumą visu analizės laikotarpiu. Dėl šios priežasties taip pat reikėjo neatsižvelgti į turimą informaciją analizuojant tendencijas skirsniuose e – pardavimų kainos ir sąnaudos bei i – užimtumas, našumas ir atlyginimai. Kadangi šios bendrovės pagamintos produkcijos dalis sudarė tik 15 %–25 % Bendrijos aptariamo produkto gamybos, toliau pateikti rezultatai laikomi tipiškais.

(67)

Bendrijos pramonės gaminamo glifosato kiekis padidėjo nuo 48 334 tonų 1999 m. iki maksimalios ribos – 54 575 tonų 2000 m., o per TL sumažėjo iki 50 448 tonų. Tiriamuoju laikotarpiu kiekis iš viso išaugo 4 %.

(68)

Gamybos pajėgumas išaugo nuo maždaug 63 000 tonų 1999 m. iki maždaug 70 000 tonų per TL – padidėjo 11 %. Toks augimas 2000 m. ir 2001 m. susijęs su tuo, kad pradėjo veikti papildomi gamybos įrengimai ir buvo nuolatos tobulinamas gamybos procesas.

(69)

Iš pradžių pajėgumo naudojimas 2000 m. išaugo nuo 77 % iki 83 %, bet per 2001 m. nukrito iki 72 % per TL – iš viso sumažėjo 5 procentiniais punktais, palyginti su 1999 m. Buvo ištirti sumažėjusio pajėgumo naudojimo ekonominiai padariniai ir buvo nustatyta, kad jo poveikis pelningumui buvo nedidelis.

(70)

Atsižvelgiant į augančius aptariamo produkto pardavimus Bendrijoje, mažėjančiam pajėgumo naudojimui žalingą įtaką daro Bendrijos pramonės eksporto pardavimų į trečiąsias šalis augimas. Tiriamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės eksporto pardavimai nuosekliai augo nuo 58 % pardavimų visame pasaulyje 1999 m. iki 38 % pardavimų visame pasaulyje per TL.

(71)

Tačiau gamybos ir pajėgumo naudojimo 2001 m. ir 2002 m. skaičiams įtakos turėjo sumažėjusi vieno Bendrijos gamintojo gamyba dėl jo sprendimo importuoti tam tikrus glifosato produktus iš susijusių bendrovių trečiosiose šalyse, o ne gaminti juos Bendrijoje. Aptariami produktai yra neseniai sukurtos glifosato formos, kurioms pagaminti reikia papildomos gamybos įrangos, kurios šiuo metu Bendrijoje nėra. Šių žalos rodiklių blogėjimas 2001 m. ir 2002 m. turėtų būti svarstomas atsižvelgiant į šį pokytį, kuris minimas 61 konstatuojamojoje dalyje. Toliau pateikiami išsamūs duomenys:

5   lentelė

Gamyba

(72)

Tiriamuoju laikotarpiu glifosato atsargos išaugo nuo 9 149 tonų 1999 m. iki 14 554 tonų per TL – iš viso padidėjo 59 %. Labiausiai atsargos išaugo 2001 m. ir 2002 m. Tai rodo Bendrijos gamintojų pastangas išlaikyti didelį pajėgumo naudojimą ir taip padengti savo gamyklų pastoviąsias sąnaudas, nors tuo metu rinka buvo nepajėgi įsisavinti tuos kiekius. Toliau pateikiami išsamūs duomenys:

6   lentelė

Atsargos

(73)

Šalis iš KLR teigė, kad Bendrijos pramonės išaugusios atsargos negalėjo būti siejamos su importo iš KLR poveikiu ir kad jas lėmė sumažėję Bendrijos pramonės pardavimai eksporto rinkose. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad konkuravimas su KLR glifosatu, kuris buvo importuotas įvežimo perdirbti tvarka ir vėliau eksportuotas, taip pat turėjo įtakos sumažėjusiems Bendrijos pramonės pardavimams eksporto rinkoje.

(74)

Bendrijos pramonės pagaminto glifosato pardavimai Bendrijos rinkoje tiriamuoju laikotarpiu nuosekliai augo nuo 19 945 tonų 1999 m. iki 29 607 tonų tyrimo laikotarpiu – iš viso išaugo 48 %. Bendrijos pramonė padidino savo rinkos dalį nuo 80 % 1999 m. iki 85 % tyrimo laikotarpiu ir per 2001 m. pasiekė 89 %. Rinkos dalies sumažėjimą 2001–2002 m. įtakojo Bendrijos gamintojo iš trečiųjų šalių importuotas glifosatas, kaip minima 71 konstatuojamojoje dalyje.

7   lentelė

Pardavimai

(75)

Buvo lyginamos glifosato preparatų kainos, nes būtent tokio pavidalo glifosatą galutiniai vartotojai naudoja kaip herbicidą. Be to, būtent glifosato preparato pardavimai sudaro didžiausią glifosato pardavimų dalį tiek vertės, tiek kiekio prasme. Siekdamos užtikrinti tinkamą kainų palyginimą ir atsižvelgdamos į rinkoje parduodamo glifosato preparato, kurio kainos gali gerokai skirtis priklausomai nuo produkto koncentracijos ir naudojamos paviršinio aktyvumo medžiagos rūšies, Komisijos tarnybos atrinko labiausią paplitusią sudėtį, t. y. 360 g glifosato litre. Taip vadinamo „standartinio 360 g/l preparato“ pardavimai pagal kiekį sudarė maždaug 40 % Bendrijos pramonės glifosato pardavimų Bendrijoje tiriamuoju laikotarpiu; kadangi jis šiuo metu nėra patentuotas, šis tipiškas preparatas arba importuojamas iš KLR, arba gaminamas iš importuotos KLR kilmės rūgšties arba druskos.

(76)

Be to, šio palyginimo tikslais Bendrijos gaminamas glifosato preparatas, į kurio sudėtį įeina specialios paviršinio aktyvumo medžiagos, mažinančios produkto pavojingumą, buvo svarstomas atskirai. Šio nepavojingo preparato, į kurio sudėtį taip pat įeina 360 g glifosato litre, pardavimai pagal kiekį sudarė maždaug 20 % Bendrijos pramonės glifosato pardavimų Bendrijoje tiriamuoju laikotarpiu. Glifosato rūgštis paprastai sudarė maždaug 18 % viso glifosato kiekio, kurį Bendrijos pramonė pardavė Bendrijoje tiriamuoju laikotarpiu, o likę pardavimai teko glifosato druskai ir kitiems nestandartiniams preparatams, į kurių sudėtį įeina kitoks glifosato kiekis litre ir (arba) specialios paviršinio aktyvumo medžiagos, skirtos veiksmingumui arba pavojingumo klasifikavimui pagerinti.

(77)

Glifosato rūgštis yra pagrindinė glifosato preparato gamybos sąnaudų dalis. Gaminant standartinį 360 g/l preparatą, ji sudaro maždaug 55 % visų gamybos sąnaudų, o nepavojingą 360 g/l preparatą – apie 45 %.

(78)

Standartinio 360 g/l glifosato preparato pardavimo kainos, išreikštos kilogramui 95 % rūgšties ekvivalento (atitinka 2,64 litrus preparato) nuolatos mažėjo nuo 9,23 EUR 1999 m. iki 7,28 EUR 2002 m. – iš viso sumažėjo 21 %. Gamybos sąnaudos taip pat nuosekliai mažėjo nuo 10,37 EUR 1999 m. iki 8,14 EUR tyrimo laikotarpiu – iš viso sumažėjo 21 %. Tiriamuoju laikotarpiu šis produktas buvo nepelningas, nors tuo laikotarpiu skirtumas tarp gamybos sąnaudų ir pardavimo kainos išliko sąlyginai nepakitęs.

8   lentelė

Standartinis 360 g/l preparatas

(79)

Nepavojingo glifosato preparato, į kurio sudėtį įeina 360 g glifosato litre, pardavimo kaina, išreikšta kilogramui 95 % rūgšties ekvivalento (atitinka 2,64 litrus preparato), 1999–2002 m. nuolatos mažėjo – iš viso 12 %. Gamybos sąnaudos 1999–2001 m. taip pat sumažėjo, bet vėl išaugo tyrimo laikotarpiu – iš viso sumažėjo 22 %. Gamybos sąnaudos tyrimo laikotarpiu išaugo dėl sumažėjusio pajėgumų naudojimo. Tiriamuoju laikotarpiu šio produkto pelningumas išaugo.

9   lentelė

Nepavojingas 360 g/l preparatas

(80)

Toliau pateiktoje lentelėje nurodyta visų glifosato formų, t. y. druskos, rūgšties ir visų preparatų rūšių, bendra vidutinė svertinė pardavimo kaina ir gamybos sąnaudos. 2001 m. pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos akivaizdžiai išaugo. Tai lėmė pasikeitęs produktų asortimentas Bendrijos rinkoje, t. y. Bendrijos pramonė mažiau pardavinėjo pigesnių rūgšties ir druskos produktų Bendrijos rinkoje.

10   lentelė

Visi produktai

(81)

Bendras Bendrijos pramonės pelningumas su glifosatu susijusios veiklos srityje sumažėjo nuo 4,2 % 1999 m. iki 2,6 % tyrimo laikotarpiu. Kalbant apie pelningumą, turimos omenyje visos glifosato formos, kurias Bendrijos pramonė gamina ir parduoda Bendrijoje. Importuotas ir perparduotas glifosatas, kaip minima 71 konstatuojamojoje dalyje, neįtrauktas į šiuos skaičiavimus.

(82)

Šalis iš KLR teigė, kad produktas, kuris buvo importuotas ir perparduotas, turėtų būti įtrauktas į bendro pelningumo vertinimą. Šiuo atžvilgiu šie produktai buvo pagrįstai neįtraukti, nes jie neįtakojo Bendrijos pramonės gamybos ir pardavimo Bendrijoje pelningumo. Todėl šis argumentas atmetamas.

(83)

Bendram pelningumui taip pat neigiamos įtakos turėjo produktų, kuriuos Bendrijos pramonė parduoda Bendrijos rinkoje, asortimentas. Bendrijos pramonė planavo pereiti nuo „standartinio“ glifosato preparato gamybos, kurio pardavimai buvo nuostolingi dėl importo žemomis kainomis (daugiausia iš KLR ir Taivanio), prie sudėtingesnių, brangesnių produktų, pavyzdžiui, nepavojingų preparatų, gamybos. Tačiau per TL šių brangesnių produktų pardavimai Bendrijoje sumažėjo dėl mažesnės tų produktų paklausos, o tai neigiamai paveikė bendrą pelningumą. Pelningumo statistiniai duomenys pateikiami 11 lentelėje.

(84)

Importuotojai (preparatų gamintojai) taip pat parduoda glifosatą Bendrijos rinkoje. Šie pardavimai – beveik vien tik standartinio 360 g/l glifosato preparato, kurio Bendrijos pramonė parduoda daugiausia, – tiesiogiai konkuruoja su Bendrijos pramonės parduodamu tuo pačiu preparatu. Aptariamą glifosatą rūgšties arba druskos pavidalu tiekia Bendrijos gamintojai, tačiau jis taip importuojamas iš trečiųjų šalių. Nors Bendrijos pramonės pardavimai, kurie buvo skirti patenkinti šio standartinio preparato paklausą buvo nepelningi, Bendrijos pramonės turi ir toliau jį tiekti, nes šie pardavimai suteikia finansinių išteklių padengti pastoviąsias sąnaudas naudojant gamybos pajėgumus.

11   lentelė

Pelningumas

(85)

Investicijos į glifosato verslą smarkiai sumažėjo po 1999 m. iki 15 %–18 % pagal 1999 m. statistinius duomenis. Reikia pažymėti, kad į 2001 m. išaugusį pajėgumą daugiausia buvo investuojama iki 1999 m. Likusiam tiriamajam laikotarpiui nebuvo planuojama jokių didelių investicijų arba nebuvo investuota. Toliau pateikiami išsamūs duomenys:

12   lentelė

Investicijos

(86)

Bendrijos pramonės pinigų srautas 1999 m. – TL sumažėjo ir absoliutine verte, ir procentine apyvartos išraiška. Toks sumažėjimas atitinka bendro pelningumo sumažėjimą tiriamuoju laikotarpiu.

13   lentelė

Pinigų srautas

(87)

Kapitalas kaupiamas vertybinių popierių biržoje arba kaip alternatyva – bendrovės viduje. Pastaraisiais metais investicijos ir kai kuriais atvejais išlaidos moksliniams tyrimams ir taikomajai veiklai sumažėjo; tai atspindi sumažėjusį glifosato pardavimų pelningumą. Tai, kad nuo 2000 m. nebuvo didelių investicijų, patvirtina statistiniai duomenys, pateikti 85 konstatuojamojoje dalyje.

(88)

Bendrijos gamintojas, nurodytas 52 konstatuojamojoje dalyje, negalėjo pateikti palyginamų statistinių duomenų apie visą tiriamąjį laikotarpį dėl 66 konstatuojamojoje dalyje paaiškintos priežasties; todėl, siekiant nuosekliai išnagrinėti tendenciją, reikėjo neįtraukti turimos informacijos apie šią bendrovę.

(89)

Tiriamuoju laikotarpiu užimtumas sumažėjo nuo 1 017 darbuotojų 1999 m. iki 808 darbuotojų tyrimo laikotarpiu – iš viso 20 %. Tai atspindi sumažėjusią gamybą 2001 m. ir 2002 m., o taip pat faktą, kad bendrąja prasme našumas, matuojamas vieno darbuotojo pagaminta produkcija, išaugo. 2002 m. našumas sumažėjo, daugiausia dėl mažesnio pajėgumo naudojimo, kaip nurodyta 71 konstatuojamojoje dalyje. Išaugusias atlyginimų išlaidas vienam darbuotojui lemia kolektyvinės derybos pramonės lygiu.

(90)

Šalis iš KLR teigė, kad užimtumas sumažėjo dėl išaugusio efektyvumo, o ne žalos. Tačiau užimtumas sumažėjo daugiausia dėl sumažėjusios Bendrijos pramonės gamybos, nors reikia pripažinti, kad išaugęs efektyvumas taip pat turėjo tam įtakos, kaip nurodyta 89 konstatuojamojoje dalyje.

14   lentelė

Užimtumas

(91)

Kalbant apie tyrimo laikotarpiu išaiškinto dempingo skirtumo (29,9 %) poveikį Bendrijos pramonės būklei reikėtų pažymėti, kad nors šis skirtumas mažesnis už pirminio tyrimo metu nustatytą skirtumą (38,2 %), jis vis tiek yra didelis. Pradėjus taikyti pirmines priemones, Bendrijos pramonės būklė iš pradžių šiek tiek pagerėjo, tačiau visiškai pramonė neatsigavo. Reikia pažymėti, kad dempingas augo toliau ir pasiekė 62 %, kaip nustatė anti-absorbcijos tyrimas, minimas 1 konstatuojamojoje dalyje. Išaugęs dempingas ir tai, kad vėliau priemonių buvo išvengta, gabenant produktą per Malaiziją ir Taivanį, kaip nustatė muitų išvengimo tyrimas, minimas 1 konstatuojamojoje dalyje, be jokių abejonių lėmė kainų nuosmukį Bendrijoje ir sumažėjusį Bendrijos pramonės pelningumą. Jeigu produktai vėl būtų pradėti importuoti iš KLR dideliais kiekiais, šio tyrimo metu nustatytas dempingas padarytų didelį poveikį Bendrijos pramonei.

(92)

Dvi šalys iš KLR pareiškė, kad priemonės buvo neveiksmingos ir turėtų būti panaikintos, nes per jų galiojimo laikotarpį Bendrijos pramonės ekonominė būklė pastebimai nepagerėjo. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad priemonių veiksmingumą sumažino nuolatinis kainų spaudimas, susijęs su mažėjančiomis iš KLR importuotų produktų kainomis. Be to, reiktų priminti, kad absorbcijos ir muitų išvengimo veiksmai buvo atlikti po priemonių įvedimo, kaip minima 1 ir 45 konstatuojamosiose dalyse, o tai irgi sumažino priemonių veiksmingumą. Atsižvelgiant į šiuos veiksnius, argumentas, kad priemonės turėtų būti panaikintos, atmetamas.

(93)

Pradėjus KLR kilmės produktų importui taikyti antidempingo priemones, Bendrijos pramonės ekonominė padėtis pagerėjo – išaugo našumas, gamyba, gamybos pajėgumas, pardavimai ir rinkos dalis. Šis pagerėjimas turi būti siejamas ne tik su taikomomis priemonėmis, bet ir su išaugusiu glifosato vartojimu Bendrijoje. Tačiau pardavimo kainos nuosekliai mažėjo, o tai lėmė nuolatinį pelningumo mažėjimą ir galiausiai tyrimo laikotarpiu buvo patirti nuostoliai. Tai neigiamai paveikė pinigų srautą, tuo tarpu atsargos augo, o užimtumas mažėjo. Be to, nuo 2000 m. visiškai nebuvo naujų didelių investicijų.

(94)

Šalis iš KLR pareiškė, kad blogą Bendrijos pramonės būklę lėmė jos per didelis gamybos pajėgumas ir sumažėję eksporto pardavimai. Šis argumentas buvo atmestas, atsižvelgiant į 69 ir 73 konstatuojamosiose dalyse minimas aplinkybes. Todėl laikoma, kad Bendrijos pramonės būklė tebėra bloga.

(95)

Įvedus priemones, KLR ir toliau pardavinėjo glifosatą Bendrijai dempingo kainomis. Nors į Bendrijos rinką patekdavo mažesni kiekiai (inter alia, dėl priemonių taikymo), KLR eksportuotojai ir toliau akivaizdžiai išlaiko poziciją rinkoje. Be to, jie vis tiek toliau daro tam tikrą poveikį Bendrijos kainoms, parduodami produktus (daugiausia įveždamos produktus perdirbti). Šiuo metu jie turi neišnaudotų gamybos pajėgumų, kurie sudaro maždaug 40 % Bendrijos vartojimo; be to, jei priemonės būtų panaikintos, jie galėtų vėl pradėti dideliais kiekiais eksportuoti produktus ne į pigias trečiųjų šalių rinkas, o į Bendrijos rinką, kaip minima 41 ir 47 konstatuojamosiose dalyse. Jei baigtųsi taikomų priemonių galiojimo laikas, jie galėtų tiekti Bendrijos rinkai didelius kiekius produktų tokiomis kainomis, kurios Bendrijoje gerokai sumažintų kainas ir sukeltų kainų nuosmukį. Iš KLR importuojamo aptariamo produkto kainos taip pat sumažintų kitų trečiųjų šalių eksporto kainas, pavyzdžiui, iš Taivanio eksportuojamų produktų kainos sumažėtų maždaug 10–20 %.

(96)

Šalis iš KLR pareiškė, kad nedidelis iš KLR importuojamo glifosato kiekis neturėtų padaryti įtakos kainoms Bendrijos rinkoje ir kad Bendrijos kainos sumažėjo dėl sumažėjusių Bendrijos pramonės gamybos sąnaudų. Šis argumentas buvo atmestas, nes buvo nustatyta, kad glifosatas yra plataus vartojimo prekė ir todėl pigiai Bendrijos rinkoje parduodami sąlyginai nedideli glifosato kiekiai įtakoja rinkos kainas. Ypač tai susiję su standartiniais preparatais, kurių pardavimai sudaro apie 40 % Bendrijos pramonės pardavimų toje rinkoje ir su kuriais tiesiogiai konkuruoja iš KLR importuoti produktai. Nepaisant Bendrijos pramonės pastangų sumažinti savo sąnaudas, jos pelningumas, susijęs su standartiniais preparatais, visu analizės laikotarpiu dėl mažėjančių kainų išliko mažas.

(97)

Kita šalis iš KLR manė, kad vertinant žalą, į produktus, importuotus įvežimo perdirbti tvarka, neturėtų būti atsižvelgiama, nes jie nebuvo parduodami Bendrijos rinkoje. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad glifosato druska ir rūgštis, importuojamos įvežimo perdirbti tvarka, tiesiogiai konkuruoja su tais pačiais Bendrijos pramonės gaminamais produktais importuotojų (preparatų gamintojų) poreikiams patenkinti, t. y., aprūpinti jų eksporto rinkas. Todėl, vertinant žalą, teisinga būtų atsižvelgti į tokio importo kiekius. Be to, nors pačios įvežimo perdirbti tvarka importuoti produktai nėra parduodami Bendrijoje, šių importuotų produktų kainų poveikis yra jaučiamas rinkoje dėka importuotojų (preparatų gamintojų), kuriems reikia produktų tiek Bendrijos, tiek eksporto poreikiams patenkinti pačiomis konkurencingiausiomis kainomis. Todėl įvežimo perdirbti tvarka importuotų produktų kainos lėmė kainų spaudimą, dėl kurio Bendrijos pramonės pelningumas Bendrijos rinkoje sumažėjo, o taip pat užsitęsusią blogą ekonominę būklę. Todėl šis argumentas nepriimamas.

(98)

Kaip nurodyta 93 konstatuojamojoje dalyje, šiuo metu Bendrijos pramonės padėtis yra bloga, ypač tai pasakytina apie pelningumą, kuris nuo svarstomų priemonių įvedimo nuolatos mažėjo, o tyrimo laikotarpiu pramonė iš viso ėmė dirbti nuostolingai; net jos pinigų srautas tapo neigiamas. Todėl atsižvelgiant į visus šiuos faktus, tikėtina, kad jei Bendrijos pramonė susidurtų su išaugusiais kiekiais produktų, importuojamų dempingo kainomis iš KLR, jos ir taip sunki finansinė būklė pablogėtų ir ji prarastų savo rinkos dalį. Šiuo pagrindu daroma išvada, kad pasibaigus priemonių galiojimo laikui ir toliau būtų daroma žala Bendrijos pramonei.

(99)

Komisija ištyrė, ar Bendrijai būtų naudinga, jei glifosatui būtų toliau taikomos antidempingo priemonės. Buvo nustatyta, kad greičiausiai žalingas dempingas tęsis toliau. Tyrimo metu taip pat buvo tiriama, ar esama suinteresuotųjų šalių, kurios nepritartų tolesniam priemonių taikymui; taip pat buvo atsižvelgta į ankstesnį muitų poveikį visoms suinteresuotosioms šalims.

(100)

Reikėtų priminti, kad pirminio tyrimo metu buvo laikoma, kad priemonių priėmimas neprieštarauja Bendrijos interesams. Kadangi šis tyrimas taip pat yra priemonių galiojimo pabaigos peržiūros tyrimas, taip pat buvo apsvarstytas taikomų priemonių poveikis, ypač vartotojams, pirkėjams ir importuotojams (preparatų gamintojams).

(101)

KLR kilmės glifosatas vis dar parduodamas CIF kainomis, kurios yra mažesnės už Bendrijos gamintojų kainas. Todėl, pasibaigus priemonių galiojimo laikui, KLR kilmės glifosatas arba užimtų Bendrijos rinkos dalį pakenkdamas Bendrijos gamintojams, arba Bendrijos pramonė turėtų dar labiau sumažinti savo jau ir taip mažėjančias pardavimo kainas, kad išlaikytų rinkos dalį ir išnaudotų gamybos pajėgumą. Abiem šiais atvejais, pasibaigus priemonių galiojimo laikui, Bendrijos pramonė patirtų nuostolių.

(102)

Bendrijos gamintojai pareiškė, kad didesnę dalį tiriamojo laikotarpio KLR priemones absorbavo arba išvengdavo; todėl jiems šios priemonės padarė nedidelį atitaisantį poveikį. Peržiūros tyrimai, minimi 1 konstatuojamojoje dalyje, patvirtino absorbcijos ir muitų išvengimo veiksmus, gabenant produkciją per Malaiziją ir Taivanį.

(103)

Keletas žaliavų ir paslaugų tiekėjų pareiškė, kad, jų manymu, pasibaigus priemonių galiojimo laikui, Bendrijos gamyba sumažėtų, todėl sumažėtų jų žaliavų ir paslaugų paklausa.

(104)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, laikoma, kad, jei aptariamo produkto importui iš KLR nebūtų taikomos antidempingo priemonės, Bendrijos pramonės būklė pablogėtų, nes išaugtų importas iš KLR dempingo kainomis ir dėl to ji patirtų didesnių finansinių nuostolių. Nors importas iš KLR tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo, reikia pažymėti, kad glifosatas gali būti laikomas plataus vartojimo preke. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, net nedidelės apimties importas dempingo kainomis galėtų padaryti neigiamą poveikį Bendrijos pramonei. Tiriamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonė padidino gamybą, pardavimų apimtį ir rinkos dalį, bet – pelno sąskaita. Jei nebūtų taikomos žalingo dempingo panaikinimo priemonės, iškiltų grėsmė pramonės gyvybingumui.

(105)

Kadangi didesnę iš KLR Bendriją importuojamo glifosato dalį sudaro rūgšties arba druskos pavidalo glifosatas, kuris perparduodamas preparato pavidalu, todėl preparatų gamybos pramonė yra suinteresuota šia procedūra. Keletas šių importuotojų nurodė, kad, nors šiuo metu jie iš KLR importuoja labai mažus glifosato kiekius, jei priemonės nebūtų taikomos, jie atnaujintų importą iš KLR.

(106)

Vienas importuotojas (preparatų gamintojas) visapusiškai bendradarbiavo su Komisija. Jis pateikė pareiškimą, kuriame išsakė savo nuomonę, kad priemonių taikyti nereikia, nes išaugus pagrindinių žaliavų kainai, sumažėtų jo pelnas iš glifosato preparatų. Keletas preparatų gamintojų, kurie šiuo metu neimportuoja KLR kilmės glifosato rūgšties dėl taikomų priemonių, pareiškė, kad, pasibaigus priemonių galiojimo laikui, jie atnaujins produkto vežimą iš KLR. Kadangi buvo nustatyta, kad dauguma importuotojų (preparatų gamintojų) užsiima ne tik glifosatu, bet ir kitais įvairiais produktais, laikoma, kad net jei priemonės apribotų glifosato rūgšties kainų mažėjimą, priemonių poveikis visam šių bendrovių verslui būtų nedidelis.

(107)

Importuotojai (preparatų gamintojai) tikisi, kad panaikinus priemones, jų glifosatas Bendrijos rinkoje atpigtų ir jie galėtų padidinti savo rinkos dalį Bendrijos gamintojų sąskaita. Tačiau finansinė šių priemonių nauda būtų nedidelė, nes importuotojai (preparatų gamintojai) būtų priversti didžiąją dalį sąnaudų mažinimo naštos perkelti savo pirkėjams – tai daryti verstų konkurencija su kitais preparatų gamintojais, taip pat importuojančiais KLR kilmės glifosatą. Be to, importuotojai (preparatų gamintojai) neturėtų įgauti pranašumo dempingo dėka, nes jis sukuria disbalansą kitų konkurentų, konkrečiai Bendrijos pramonės, atžvilgiu.

(108)

Dėl pirmiau minėtų priežasčių laikoma, kad nauda, kurią Bendrija gaus taikydama priemones, atsvers nedidelį neigiamą poveikį, kuris gali būti padarytas tiems importuotojams (preparatų gamintojams).

(109)

Komisija gavo asociacijos, atstovaujančios ES platintojus ir agrochemikalų vartotojus, pareiškimą. Ši asociacija pateikė keletą pareiškimų apie Bendrijos gamintojų elgesį Bendrijos rinkoje, kuris buvo žalingas nepriklausomiems agrochemikalų platintojams.

(110)

Ši asociacija ir importuotojas (preparatų gamintojas) tvirtino, kad reguliavimo kliūtys, būtent 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (8), labai gerai saugo Bendrijos rinką ir todėl tolesnis priemonių taikymas yra nereikalingas. Paskelbus rezultatus, asociacija šį pareiškimą pakartojo. Reikia pažymėti, kad ši direktyva yra susijusi ne su prekybos apsauga, o su aplinkosaugos klausimais. Tačiau vis tiek buvo įrodinėjama, kad gauti reikiamą informaciją glifosatui įregistruoti yra brangu ir užima laiko, o taip pat atgraso importuotojus (preparatų gamintojus) nuo glifosato importo iš trečiųjų šalių. Tačiau praktika rodo, kad šis apribojimas nėra griežtas, nes tam tikras skaičius importuotojų (preparatų gamintojų) sėkmingai gavo registraciją pagal Direktyvą 91/414/EB. Be to, bendradarbiaujantis importuotojas (preparatų gamintojas) pareiškė, kad importuotų KLR kilmės glifosatą, jei priemonės būtų panaikintos. Todėl laikoma, kad Direktyva 91/414/EB neuždaro Bendrijos rinkos glifosato importui iš KLR.

(111)

Dar asociacija pareiškė, kad „įprastinių“ standartinių preparatų, kuriuos preparatų gamintojai gamina tam tikro Bendrijos gamintojo gaminamos rūgšties arba druskos pagrindu, mažas kainas kompensuoja didelės „firminių“ tapačių produktų, kuriuos gamina tas pats gamintojas, kainos. Buvo teigiama, kad šie pigūs „įprastiniai“ produktai neleistų ateiti į Bendrijos rinką kitiems gamintojams, o taip pat importuoti KLR kilmės glifosatą. Nors buvo patvirtinta, kad preparatų gamintojai pigiai perka rūgštį ir (arba) druską iš šio Bendrijos gamintojo, negalima buvo pasakyti, kad Bendrijos gamintojas galėjo nustatyti dideles kainas savo preparatams. Kaip teigiama 75 konstatuojamojoje dalyje, Bendrijos gamintojai, įskaitant tą gamintoją, analizės laikotarpiu nuostolingai pardavinėjo savo standartinius preparatus (firminius produktus), o tai reiškia, kad teiginys, jog jie galėtų nustatyti dideles kainas savo „firminiams“ produktams, yra nepagrįstas.

(112)

Ši asociacija taip pat pareiškė, kad du Bendrijos gamintojai turi sudarę kartelinį susitarimą Bendrijoje, nes vienas jų regimai mažina savo rinkos dalį Bendrijoje, nors jie galėtų aprūpinti kur kas didesnę Bendrijos rinkos dalį. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad įrodymai, pateikti pareiškimui pagrįsti, buvo neįtikinami, kadangi Bendrijos gamintojas tariamai mažinti rinkos dalį gali ne vien dėl kartelinio susitarimo, bet ir kitų veiksnių. Visų pirma, reikia pažymėti, kad ne tik šio gamintojo, bet ir kitų gamintojų rinkos dalis analizės laikotarpiu nelabai keitėsi. Antra, produktai galėjo būti parduodami eksporto rinkose didesnėmis kainomis, ir tai, kad bendrovė nepardavinėjo daugiau produkcijos Bendrijoje, o už jos ribų, galėtų paaiškinti kiti veiksniai, pavyzdžiui, kad bendrovė norėjo maksimaliai padidinti pelną iš eksporto rinkų, kurios buvo pelningesnės už Bendrijos rinką. Be to, Bendrijos pramonės gamyba gerokai viršija vartojimą Bendrijoje, todėl visiems Bendrijos gamintojams ekonomiškai svarbu eksportuoti glifosatą į trečiąsias šalis, kad galėtų dirbti dideliu pajėgumu ir visiškai padengti savo pastoviąsias sąnaudas. Atsižvelgiant į tai, šiuo metu nepakanka įrodymų padaryti išvadai, kad egzistuoja kartelinis susitarimas, pagal kurį sąmoningai į Bendrijos rinką tiekiama mažiau produkcijos ir taip daroma žala vartotojams. Galiausiai klausimą dėl kartelinio susitarimo egzistavimo reikėtų spręsti konkurencijos tyrimo metu. Tačiau iki šio momento Komisija nepradėjo jokios procedūros dėl konkurencijos.

(113)

Kita vertus, nebuvo aptikta jokių požymių, kurie rodytų galimą neigiamą tolesnio antidempingo priemonių taikymo poveikį glifosato platintojams.

(114)

Pagrindiniai šio produkto vartotojai yra ūkininkai. Sumažėjusi glifosato kaina labai mažai paveiks jų pelningumą, nes ji sąlyginai mažai lemia bendrąsias pasėlių auginimo sąnaudas. Buvo nustatyta, kad pasibaigus priemonių galiojimo laikui, ūkininkų pelnas padidėtų 0,1 %.

(115)

Dėl pirmiau minėtų priežasčių laikoma, kad bet kokia nauda, kurią Bendrija gaus taikydama priemones, atsvers nedidelį neigiamą poveikį, kuris gali būti padarytas tiems platintojams ir vartotojams.

(116)

Galima tikėtis, kad pasibaigus taikomų priemonių galiojimo laikui, Bendrijos pramonė patirtų didelių nuostolių dėl kainų nuosmukio Bendrijos rinkoje; todėl ji prarastų rinkos dalį dėl išaugusio KLR kilmės produktų importo arba, jei ji bandytų išlaikyti savo rinkos dalį, toliau mažėtų pardavimo kainos. Dėl pigesnio KLR kilmės glifosato tiekimo didėjanti rinkos dalis galėtų būti naudinga importuotojams (preparatų gamintojams), bet, palyginus su Bendrijos pramonės nuostoliais, ekonominis šio padidėjimo poveikis importuotojams (preparatų gamintojams) būtų nedidelis, nes kainas tektų mažinti ir jų klientams. Nebuvo aptikta jokių požymių, kurie rodytų galimą neigiamą tolesnio antidempingo priemonių taikymo poveikį glifosato platintojams. Vartotojų pelnui arba atitinkamai jų veiklai tai nepadarytų didelio poveikio, nors, jei priemonės būtų panaikintos, mažesnės kainos galėtų būti šiek tiek naudingos vartotojams.

(117)

Apsvarsčiusi įvairių suinteresuotų šalių interesus, Komisija daro išvadą, kad nėra jokių svarių, Bendrijai svarbių priežasčių nepratęsti priemonių taikymo.

(118)

Nustatant muito tarifą, ataskaitine produktų rūšimi buvo laikoma glifosato rūgštis, nes ji paprastai sudaro visų iš KLR eksportuojamų ir Bendrijoje gaminimų glifosato formų pagrindą. Buvo nustatyta, kad rūgštis sudaro 55 % standartinio 360 g/l preparato ekvivalentiško kiekio gamybos sąnaudų. Be to, tyrimo laikotarpiu rūgšties formos glifosatas sudarė daugiau kaip 90 % iš KLR importuoto kiekio. Todėl laikoma, kad muitas, nustatytas remiantis duomenimis apie glifosato rūgštį, būtų tipiškas visoms skirtingoms iš KLR importuojamoms glifosato formoms.

(119)

Skaičiuojant kainų augimą, kurio reikia žalingam dempingo poveikiui pašalinti, buvo nuspręsta, kad tikslinga palyginti dempingo sąlygomis importuotų produktų kainas su Bendrijos pramonės glifosato rūgšties gamybos sąnaudomis, padidintomis tiek, kad būtų gautas protingo dydžio pelnas. Komisija laikėsi nuomonės, kad 5 % pelno dydis yra protingo dydžio pelnas, nes glifosato rūgštis laikoma plataus vartojimo preke, teoriškai parduodama didmenomis tarpiniams pirkėjams, kurie, prieš parduodami ją rinkoje galutiniams vartotojams, patiria papildomų preparato gamybos išlaidų, kaip jau buvo svarstyta pirminiame tyrime.

(120)

Šiuo pagrindu šio produkto rūšies eksporto kainų svertinis vidurkis, paskaičiuotas tyrimo laikotarpiu CIF kainomis Bendrijos pasienyje, buvo palygintas su vidutinėmis svertinėmis bendromis Bendrijos gamintojų gamybos sąnaudomis, padidintomis tiek, kad būtų gautas 5 % pelnas. Šis palyginamas parodė, kad pardavimo sumažintomis kainomis skirtumas yra 80 %.

(121)

Kadangi žalos skirtumas viršija nustatytą dempingo skirtumą, antidempingo muitai turėtų būti skaičiuojami remiantis dempingo skirtumu pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį.

(122)

Atsižvelgiant į pirmiau minėtus tyrimo rezultatus, laikoma, kad tikslinga būtų nustatyti tokio dydžio pirminėmis priemonėmis įvestus muitus:

(123)

Glifosatui nustatyto antidempingo muito taikymas Reglamentu (EB) Nr. 163/2002 buvo išplėstas, kad apimtų glifosato, vežamo iš Malaizijos ir Taivanio, importą, nepriklausomai nuo to, ar deklaruota, kad jo kilmės šalis yra Malaizija ar Taivanis, ar ne. Kadangi antidempingo muitas, paskaičiuotas šioje peržiūroje, pakeičia galiojantį muitą, antidempingo muito, kuris bus taikomas aptariamo produkto importui, kaip nurodyta 122 konstatuojamojoje dalyje, taikymas turėtų būti išplėstas, kad apimtų glifosato, vežamo iš Malaizijos ir Taivanio (nepriklausomai nuo to, ar deklaruota, kad jo kilmės šalis yra Malaizija ar Taivanis, ar ne), importą. Du eksportuotojai gamintojai, kurie buvo atleisti nuo priemonių, kurių taikymas buvo išplėstas Reglamentu (EB) Nr. 163/2002, taip pat turėtų būti atleisti nuo šiuo reglamentu įvedamų priemonių.

(124)

Pagal pagrindinio antidempingo reglamento 20 straipsnį visos suinteresuotosios šalys buvo informuotos apie esminius faktus ir motyvus, kurių pagrindu ketinama siūlyti sumažinti taikomų priemonių mastą. Po informavimo joms buvo nustatytas laikotarpis, per kurį jos galėjo padaryti pareiškimus. Į gautas pastabas buvo atsižvelgta.

(125)

Iš to, kas išdėstyta pirmiau galima daryti išvadą, kad remiantis peržiūros tyrimų rezultatais antidempingo muitai, kurie buvo įvesti Reglamentu (EB) Nr. 368/98, turėtų būti sumažinti iki 29,9 % neto kainos Bendrijos pasienyje prieš apmuitinant procentine išraiška,

30.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 303/19

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

30.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 303/21

(1)

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1327/2004 4 straipsnio 2 dalies b punkte (2) numatytos konkurso etapui paraiškų pateikimo termino pabaigos datos. Kadangi daugelyje šalių narių lapkričio 1 ir 2 d. yra švenčių dienos bei dėl administracinių priežasčių ir laikantis gero valdymo principo, 2004 m. lapkričio 4 d. konkursas neįvyks. Reiktų atitinkamai pakeisti minėto 4 straipsnio 2 dalį.

(2)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Cukraus vadybos komiteto nuomonę,

„2004 m. lapkričio 11 ir 25 d.,“.

30.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 303/22

(1)

Europos ekonominės bendrijos ir Makao susitarimo dėl prekybos tekstilės gaminiais, patvirtinto Tarybos sprendimu 87/497/EEB (2) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Susitarimu pasikeičiant raštais, ir patvirtintu Sprendimu 95/131/EB (3), 7 straipsnyje numatyta, kad galima atlikti perkėlimus iš vienų kategorijų į kitas ir iš vienų kvotos metų į kitus.

(2)

2004 m. gegužės 5 d. Makao pateikė prašymą atlikti perkėlimus iš vienų kvotos metų į kitus.

(3)

Makao paprašytiems perkėlimams yra taikomos lankstumo nuostatos, nurodytos Reglamento (EEB) Nr. 3030/93 7 straipsnyje ir apibrėžtos minėto reglamento VIII priedo 9 stulpelyje.

(4)

Todėl reikėtų patenkinti prašymą.

(5)

Reikėtų, kad šis reglamentas įsigaliotų kitą dieną po jo paskelbimo tam, kad ūkio subjektai galėtų kuo greičiau tuo pasinaudoti.

(6)

Priemonės, nustatytos šiame reglamente, atitinka Tekstilės komiteto, įsteigto Reglamento (EEB) Nr. 3030/93 17 straipsniu, nuomonę,

30.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 303/24

(1)

Europos bendrijos ir Indijos Respublikos susitarimo memorandume dėl tekstilės gaminių patekimo į rinką suderinimo, parafuotą 1994 m. gruodžio 31 d. (2), yra nustatyta, kad bus palankiai nagrinėjami tam tikri Indijos prašymai dėl vadinamojo „išimtinio lankstumo“ taikymo.

(2)

2004 m. birželio 8 d. Indijos Respublika pateikė prašymą atlikti perkėlimus iš vienų kategorijų į kitas kategorijas.

(3)

Indijos Respublikos paprašytiems perkėlimams yra taikomos lankstumo nuostatos, nurodytos Reglamento (EEB) Nr. 3030/93 7 straipsnyje ir apibrėžtos minėto reglamento VIII priedo 9 stulpelyje.

(4)

Todėl reikėtų patenkinti prašymą.

(5)

Reikėtų, kad šis reglamentas įsigaliotų kitą dieną po jo paskelbimo tam, kad ūkio subjektai galėtų kuo greičiau tuo pasinaudoti.

(6)

Priemonės, nustatytos šiame reglamente, atitinka Tekstilės komiteto, nurodyto Reglamento (EEB) Nr. 3030/93 17 straipsnyje, nuomonę,

30.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 303/26

(1)

Kainų, kurias supirkėjai moka už neperdirbtas džiovintas figas ir razinas, nustatymo kriterijai yra apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 2201/96 9 straipsnio 2 dalyje, o gaminių supirkimo ir jų valdymo sąlygos apibrėžiamos 1999 m. liepos 23 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1622/1999 dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/96, nustatančio neperdirbtų razinų ir džiovintų figų sandėliavimo tvarką (2), taikymo tvarkos.

(2)

Remiantis tuo, būtina 2004–2005 prekybos metams nustatyti razinų supirkimo kainas, atsižvelgiant į pasaulinės rinkos kitimą, bei džiovintų figų supirkimo kainas, atsižvelgiant į 2004 m. rugsėjo 9 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1583/2004 2004–2005 prekybos metams nustatytą mažiausią neperdirbtų džiovintų figų gamintojams mokamą kainą bei paramos džiovintų figų gamybai dydį (3).

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka perdirbtų produktų, pagamintų iš vaisių ir daržovių, gamybos vadybos komiteto nuomonę,

—

418,89 euro už neperdirbtų razinų gryno svorio toną;

—

542,70 euro už neperdirbtų džiovintų figų gryno svorio toną.

30.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 303/27

(1)

2001 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1591/2001, nustatančio išsamias pagalbos schemos medvilnės sektoriui taikymo taisykles (3), 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 1051/2001 14 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytas nevalytos medvilnės produkcijos apskaičiavimas ir nuo to priklausantis laikinas orientacinės kainos sumažinimas nustatomas iki atitinkamų prekybos metų rugsėjo 10 d.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1051/2001 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad produkcija apskaičiuojama atsižvelgiant į derliaus prognozes.

(3)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1051/2001 14 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą laikinas orientacinės kainos sumažinimas yra apskaičiuojamas remiantis minėto reglamento 7 straipsnio nuostatomis, tačiau faktinę produkciją pakeičiant apskaičiuota produkcija, pridėjus 15 %.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų valdymo komiteto nuomonę,

—

1 055 000 tonos Graikijai,

—

324 518 tonų Ispanijai,

—

951 tona Portugalijai.

—

35,185 eurų už 100 kg Graikijai,

—

29,658 eurų už 100 kg Ispanijai,

—

0 eurų už 100 kg Portugalijai.

30.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 303/28

(1)

2003 m. Stojimo akte nebuvo numatytos būtinos tam tikrų aktų, kurie lieka galioti po 2004 m. gegužės 1 d. ir kuriuos dėl stojimo reikia pritaikyti, adaptacijos arba jos buvo numatytos, bet jas būtina pritaikyti. Visas šias adaptacijas reikia priimti iki įstojimo, kad įstojus jos įsigaliotų.

(2)

Laikantis 2003 m. Stojimo akto 57 straipsnio 2 dalies tokias adaptacijas Taryba turi priimti visais atvejais, kai Taryba viena arba bendrai su Europos Parlamentu priėmė pirminį aktą.

(3)

Pagal Sprendimą 2004/246/EB (1) valstybės narės yra įgaliotos pasirašyti, ratifikuoti ar prisijungti Europos bendrijos intereso labui prie 1992 metų Tarptautinės konvencijos dėl tarptautinio taršos nafta padarytos žalos kompensacijos fondo įkūrimo 2003 m. protokolo ir tuo pačiu metu Austrija ir Liuksemburgas yra įgaliojami Europos bendrijos intereso labui prisijungti prie pagrindinių dokumentų.

(4)

Pagal 2003 m. Stojimo akto 53 straipsnį Sprendimas 2004/246/EB bus taikomas naujoms valstybėms narėms nuo įstojimo dienos. Tačiau tuo atveju, kai naujos valstybės narės nėra pagrindinių dokumentų susitariančios šalys, būtent Čekijos Respublika, Estija, Vengrija ir Slovakija, Taryba turi specialiai įgalioti šias valstybes, suteikdama joms teisę prisijungti prie pagrindinių dokumentų ir prie 2003 m. protokolo bei ragindama jas iki 2005 m. gruodžio mėn. pabaigos sutikti įsipareigoti laikytis šių pagrindinių dokumentų ir protokolo.

(5)

Jungtinė Karalystė ir Airija yra įpareigotos laikytis 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (2) ir todėl dalyvauja šio sprendimo priėmime ir taikyme.

(6)

Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarčių pridedamo protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir todėl nėra įpareigota jo laikytis bei jo netaiko.

(7)

Dėl to Sprendimas 2004/246/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Be to, Čekijos Respublika, Estija, Liuksemburgas, Vengrija, Austrija ir Slovakija yra įgaliotos prisijungti prie pagrindinių dokumentų.“;

2)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

30.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 303/30

(1)

Pagal 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2160/2003 dėl Salmonella ir kitų nurodytų zoonozių per maistą kontrolės (2) 4 straipsnį Bendrija turėtų numatyti užduotį sumažinti Salmonella paplitimą vištų dedeklių populiacijose iki 2005 m. gruodžio 12 d.

(2)

Tam, kad pasirengtų vykdyti šią užduotį, valstybės narės turėtų gauti palyginamuosius duomenis apie Salmonella paplitimą vištų dedeklių populiacijose. Tokios informacijos neįmanoma gauti ir todėl reikėtų atlikti specialų tyrimą stebėti Salmonella paplitimą vištų dedeklių tarpe per atitinkamą laikotarpį ir atsižvelgti į galimas variacijas skirtingu metų laiku.

(3)

Sprendimo 90/424/EEB 19 straipsnis nustato, kad Bendrija taiko arba padeda valstybėms narėms taikyti technines ir mokslines priemones, būtinas Bendrijos teisės aktų, reglamentuojančių veterinariją, kūrimui ir veterinarinio švietimo ir profesinio mokymo plėtrai.

(4)

Tyrimo metu bus pateikta techninė informacija, būtina, rengiant veterinariją reglamentuojančius Bendrijos teisės aktus. Atsižvelgdama į duomenų apie Salmonella paplitimą vištų dedeklių tarpe surinkimo valstybėse narėse svarbą, Bendrija turėtų suteikti finansinę pagalbą valstybėms narėms įvykdyti konkrečius tyrimo reikalavimus. Reikia 100 % padengti išlaidas, patiriamas atliekant laboratorinį tyrimą, skiriant didžiausią sumą kiekvienam tyrimui atlikti.

(5)

Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1258/1999 (3) 3 straipsnio 2 dalį veterinarinės ir augalų sveikatos priemonės, kurių imamasi, atsižvelgiant į Bendrijos taisykles, finansuojamos pagal Europos žemės ūkio orientavimo ir plėtros fondo Garantijų skyrių; finansinės kontrolės tikslu taikomi Reglamento (EB) Nr. 1258/1999 8–9 straipsniai.

(6)

Bendrijos finansinę paramą reikėtų suteikti, jei iki šiol numatyta veikla vykdoma efektyviai ir nustatyti, kad institucijos pateikia visą būtiną informaciją per numatytus laikotarpius.

(7)

Būtina paaiškinti keitimo kursą, taikomą paraiškoms dėl mokėjimo, pateiktoms nacionaline valiuta, kaip apibrėžta 1998 m. gruodžio 15 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2799/98, nustatančio žemės ūkio politikos priemones dėl euro (4) 1 straipsnio d punkte.

(8)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

iki 2004 m. spalio 1 d. atitinkamas įstatymų ir kitų teisės aktų dėl tyrimo vykdymo įgyvendinimas;

b)

ataskaitos apie pažangą, pasiektą per tris tyrimo įgyvendinimo mėnesius, siuntimas, praėjus keturioms savaitėms nuo ataskaitų pateikimo laikotarpio pabaigos;

c)

galutinės ataskaitos pateikimas iki 2005 m. spalio 15 d. dėl tyrimo techninio įvykdymo, kartu pateikiant motyvus, pagrindžiančius patirtas išlaidas ir rezultatus, gautus nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 30 d. Pateikiant išlaidas pagrindžiančius motyvus, pateikiama bent informacija, išdėstyta II priede;

d)

efektyvus tyrimo vykdymas.

30.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 303/35

(1)

2002 metų spalio mėnesį Italija pranešė Komisijai apie nedidelio patogeniškumo paukščių gripo viruso H7N3 potipio sukeltus ligos protrūkius Venecijos ir Lombardijos regionuose ir kad liga plito sparčiai.

(2)

Paskui Italijos vyriausybė ėmėsi aktyvių veiksmų, įskaitant užkrėstų pulkų ženklinimą tam, kad galima būtų kontroliuoti užkrėtimo plitimą. Italijos vyriausybė taip pat pradėjo reikalauti vykdyti vakcinavimo prieš paukščių gripo virusą programą kaip papildomą priemonę bent 18 mėnesių laikotarpiu tam, kad būtų išvengta tolesnio užkrėtimo plitimo.

(3)

Vakcinavimo programa patvirtinta 2002 m. gruodžio 12 d. Komisijos sprendimu 2002/975/EB, nustatančiu vakcinaciją, siekiant papildyti nedidelio patogeniškumo paukščių gripo infekcijos kontrolės priemones Italijoje, ir nustatančiu konkrečias judėjimo kontrolės priemones (5), kuriuo nustatomos vakcinacijos prieš paukščių gripą apibrėžtoje geografinėje vietovėje taisyklės. Šiame sprendime taip pat nustatomos tam tikros kontrolės priemonės, tokios kaip gyvų paukščių, inkubacijai ir žmonių maistui skirtų kiaušinių, kuriais prekiaujama Bendrijoje, judėjimo apribojimai.

(4)

Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto keleto posėdžių metu buvo pranešta apie vakcinacijos programos įgyvendinimo rezultatus, kurie apskritai buvo teigiami, vykdant ligos kontrolę vakcinacijos teritorijoje. Tačiau infekcija paplito kai kuriose teritorijose, besiribojančiose su nustatytąja vakcinacijos teritorija. Taigi sprendimu 2002/975/EB, su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2003/436/EB (6), buvo išplėsta vakcinacijos teritorija, kad būtų apimtos ir tos gretimos teritorijos.

(5)

Nuo 2003 m. rugsėjo pabaigos paukščių gripo viruso H7N3 potipio cirkuliacijos nebuvo užregistruota intensyviai atliekamos stebėsenos vakcinuojamoje teritorijoje metu. Todėl Italija pareikalavo padaryti kai kuriuos pakeitimus vakcinacijos programoje ir Bendrijos vidaus prekybos apribojimuose. Atitinkamai Sprendimu 2002/975/EB, su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2004/159/EB, šie pakeitimai ir apribojimai buvo patvirtinti.

(6)

2004 m. vasarį nedidelio patogeniškumo paukščių gripo viruso H5N3 potipis buvo išskirtas iš vieno ančių pulko Lombardijos regione esančioje vakcinacijos teritorijoje. Nors epidemiologinio tyrimo metu infekcijos plitimo nebuvo nustatyta, tačiau buvo įrodyta paukščių gripo viruso H5 potipio paplitimo rizika. Šiuo metu nei naminiai paukščiai, vakcinuoti prieš H7 potipį dabar vykdomos vakcinacijos kampanijos metu, nei nevakcinuotų naminių paukščių populiacija nėra apsaugoti nuo ligos, kurią galėtų sukelti paukščių gripo viruso H5 potipis. Todėl Italija pareikalavo keisti iš dalies šiuo metu vykdomą vakcinacijos programą tam, kad nustatytoje vakcinacijos teritorijoje būtų leista vakcinuoti paukščius dvivalente vakcina prieš paukščių gripo viruso H7 ir H5 potipius ir atlikti šią vakcinaciją iki 2005 m. gruodžio 31 d.

(7)

Kadangi Sprendimas 2002/975/EB buvo keičiamas iš dalies du kartus, dėl Bendrijos teisės aktų aiškumo reikėtų panaikinti tą sprendimą ir pakeisti jį šiuo sprendimu.

(8)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

naminių paukščių, vakcinuotų prieš paukščių gripą;

b)

naminių paukščių pulkų, turinčių antikūnių prieš paukščių gripo virusą ir skirtų paskersti, vykdant oficialią kontrolę pagal 1 straipsnyje nurodytą vakcinacijos programą;

c)

naminių paukščių, kilusių iš paukštynų, esančių ribojimo teritorijoje, įsteigtoje pagal 1 straipsnyje nurodytos vakcinacijos programos nuostatas.

i)

kilusių iš pulkų, kurie buvo reguliariai tikrinami ir tiriami, neaptinkant paukščių gripo kaip nustatyta vakcinacijos programoje, ypatingą dėmesį atkreipiant į paukščius, neturinčius antikūnių prieš paukščių gripo virusą.Tiriant:

ii)

kilę iš pulkų, kurių klinikinę būklę tikrino valstybinis veterinarijos gydytojas per 48 valandas iki pakrovimo, ypatingą dėmesį atkreipdamas į paukščius, neturinčius antikūnių prieš paukščių gripo virusą;

iii)

kilę iš pulkų, kurie Nacionalinėje laboratorijoje buvo tiriami serologiniais metodais, nenustatant antikūnių prieš paukščių gripo virusą šio sprendimo III priede nustatyta mėginių ėmimo ir tyrimo tvarka;

iv)

siunčiamų tiesiai į kompetentingos institucijos paskirtą skerdyklą ir paskerdžiamų nedelsiant po atvežimo. Šie paukščiai turi būti laikomi atskirai nuo kitų pulkų, neatitinkančių šių nuostatų.

a)

maistui skirtų kiaušinių surinkimui, saugojimui ir gabenimui naudojama tik vienkartinė pakavimo medžiaga arba pakavimo medžiaga, kurią galima tinkamai išplauti ir dezinfekuoti;

b)

gyvų naminių paukščių, inkubacijai skirtų kiaušinių, šviežios paukštienos, maistui skirtų kiaušinių ir naminių gyvūnų pašaro gabenimui skirtos transporto priemonės prieš kiekvieną gabenimą ir po kiekvieno gabenimo išvalomos ir dezinfekuojamos, naudojant dezinfektantus ir taikant kompetentingos institucijos patvirtintus praktinius metodus.