18.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 295/1

(1)

2004 m. gegužės 1 d. dešimt naujų valstybių narių įstojo į Europos Sąjungą. 2003 m. Stojimo akto 6 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad naujosios valstybės narės taiko bendrą prekybos politiką dėl tekstilės gaminių ir kad Bendrijos taikomi kiekybiniai apribojimai tekstilės gaminių ir drabužių importui pritaikomi, atsižvelgiant į naujųjų valstybių narių įstojimą į Bendriją.

(2)

2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs Tarybos reglamentas (EB) Nr. 487/2004 (1) iš dalies pakeitė 1993 Reglamentą (EEB) Nr. 3030/93 (2). Juo pakoreguotos tam tikrų tekstilės gaminių importui iš trečiųjų šalių į išsiplėtusią Europą taikomos kiekybinės normos, atsižvelgiant į tradiciškai importuojamus gaminius į dešimt naujųjų valstybių narių ir naudojant 2000–2002 m. importo vidurkio, pakoreguoto pro rata temporis, formulę. Koreguojant tam tikrų tekstilės gaminių importui iš Vietnamo Socialistinės Respublikos taikomas kiekybines normas, reikėtų vadovautis tuo pačiu metodu.

(3)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EEB) Nr. 3030/93.

(4)

Reikėtų, kad šis reglamentas įsigaliotų kitą dieną nuo jo paskelbimo tam, kad ūkio subjektai galėtų kuo greičiau tuo pasinaudoti,

18.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 295/4

(1)

2004 m. gegužės 19 d. Komisija Reglamentu (EB) Nr. 1008/2004 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) įvedė laikinąjį kompensacinį muitą tam tikrų Indijos kilmės grafito elektrodų sistemų importui į Bendriją.

(2)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu buvo nuspręsta įvesti laikinąsias kompensacines priemones, kelios suinteresuotos šalys raštu pateikė prašymą išreikšti savo nuomonę apie laikinąsias išvadas. Visiems to paprašiusiems buvo suteikta galimybė būti išklausytiems.

(3)

Komisija ir toliau ieškojo bei tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo būtina galutinėms išvadoms padaryti.

(4)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu buvo ketinama rekomenduoti įvesti galutinį kompensacinį muitą tam tikrų Indijos kilmės grafito elektrodų sistemų importui ir galutinai surinkti sumas, užtikrintas laikinuoju muitu. Be to, jiems buvo suteiktas laikotarpis, per kurį po šių esminių faktų ir aplinkybių atskleidimo jos gali kreiptis su skundu.

(5)

Buvo atsižvelgta į suinteresuotų šalių žodžiu bei raštu pateiktus argumentus ir prireikus buvo atitinkamai patikslintos išvados.

(6)

Kadangi naujų pastabų apie minimą produktą ir panašų produktą negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 12–16 konstatuojamosios dalys.

(7)

Po paskelbimo ėmus taikyti laikinąsias priemones ir vėliau po galutinio paskelbimo iš Indijos vyriausybės ir eksportuojančiųjų gamintojų gauta pastabų. Pirma, buvo tvirtinama, kad MTSLS po eksporto – tai grąžinimo schema ir todėl pagal šią schemą gauta bet kokia nauda turėtų būti apribota perteklinių importo muitų grąžinimu, kuris galėjo būti atliktas. Toliau tvirtinama, kad bet kokios naudos kiekybinis nustatymas turėtų remtis MTSLS licencijų gavimo data, o ne jų panaudojimo ar pardavimo data, kuria rėmėsi Komisija. Pagaliau buvo tvirtinama, kad naudos suma turėtų būti sumažinta, kadangi buvo teigiama, kad MTSLS norma šiam produktui 2004 m. vasario mėn., ypač po TL, buvo sumažinta nuo 19 % iki 11 %.

(8)

Atsakant į pirmą teiginį, laikinojo reglamento 33 konstatuojamojoje dalyje buvo pabrėžta, kad „pagrindiniame reglamente numatoma, inter alia, išimtis I priedo i punkte, II priede (grąžinimo sąvokos apibrėžimas ir grąžinimo taisyklės) ir III priede (pakeičiamojo grąžinimo sąvokos apibrėžimas ir pakeičiamojo grąžinimo taisyklės) nustatytas griežtas taisykles atitinkančioms grąžinimo ir pakeičiamojo grąžinimo sistemoms“.

(9)

Atsižvelgiant į šiuos dalykus, reikia pabrėžti, kad Indijos Vyriausybė neįdiegė veiksmingos tikrinimo sistemos arba procedūros tam, jog būtų patvirtinta, ar eksportuojamo produkto gamyba pareikalavo sąnaudų ir kiek jų buvo (pagrindinio reglamento II priedo II skyriaus 4 punktas ir, jei tai yra pakeičiamoji grąžinimo sistema – pagrindinio reglamento III priedo II skyriaus 2 punktas). Be to, Indijos Vyriausybė nevykdė tikraisiais sąnaudų kiekiais pagrįsto po eksporto atliekamo patikrinimo, kad būtų nustatyta, ar buvo atliktas perteklinis mokėjimas, nors tą patikrinimą paprastai privaloma atlikti, jeigu netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II skyriaus 5 punktas ir III priedo II skyriaus 3 punktas). Taip pat laikinojo reglamento 37 konstatuojamojoje dalyje sakoma, kad „po eksporto taikomos MTSLS pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunkčio negalima laikyti leidžiama grąžinimo arba pakeičiamojo grąžinimo sistema (III priedas)“. Dėl šių priežasčių galutinai patvirtinama laikinojo reglamento 38 konstatuojamosios dalies išvada, kad „kompensuotina nauda – tai bendro importo muito, kuris taikomas visam importui, grąžinimas“.

(10)

Kad įgytų teisę gauti išmokas pagal šią sistemą, bendrovė turi eksportuoti prekes. Vykdant eksporto sandorį, Indijos institucijoms eksportuotojas turi įteikti deklaraciją, patvirtinančią, kad eksportas buvo vykdomas pagal MTSLS schemą. Kad prekės būtų eksportuojamos, Indijos muitinė iš anksto, prieš eksportuojant prekes, išduoda formą prekių eksportui, kurioje, inter alia, nurodoma MTSLS kreditų suma, kuri turi būti skiriama už tą eksporto sandorį. Šiame eksporto vykdymo etape bendrovė žino, kokią išmoką ji gaus. Muitinei išdavus formą prekių eksportui, Indijos Vyriausybė neturi įgaliojimų skirti MTSLS kreditą. Taip pat buvo patikrinta, ar kaip nors pakeitus MTSLS tarifus tarp tikrojo eksporto ir MTSLS licencijos išdavimo nebūtų daroma įtaka skiriamos išmokos dydžiui. Atitinkamas MTSLS tarifas – tai tarifas, taikomas pateikiant eksporto deklaraciją. Dėl to nėra galimybės atgaline data iš dalies keisti išmokos dydį. Todėl, įvykdžius eksporto sandorį, Indijos Vyriausybė privalo mokėti muitus, kurie yra finansinis įnašas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje.

(11)

Pagrindinio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad „kompensuojamasis muitas gali būti įvestas norint atlyginti subsidiją, […] kuriai leidus laisvai judėti Bendrijoje būtų padaryta žalos […]“. Pagrindinė priežastis nustatyti tą muitą – importuojamų prekių kaina yra mažesnė, nes toms prekėms buvo skiriamos subsidijos, ir tokios mažos kainos daro žalą. Šiuo atveju, kai grafito elektrodų sistemų eksportuotojai derasi dėl pardavimo eksportui kainų, jie žino, kad parduodant bus naudojamasi subsidijomis pagal MTSLS schemą. Atsižvelgiant į faktą, kad eksportuotojai žino, jog jie gaus tokią subsidiją ir jog iš tikrųjų naudojasi kitomis schemomis, derantis dėl kainų, šių bendrovių padėtis konkurencijos atžvilgiu yra kur kas geresnė, t. y. naudodamos subsidijas, bendrovės gali siūlyti mažesnes kainas.

(12)

Indijos buhalterinės apskaitos standartai numato galimybę įrašyti kreditus kaip pajamas, pvz., gaunamus pagal MTSLS schemą ir kuriuos skiriant atsižvelgiama į didėjimą, jeigu i) tos išmokos buvo uždirbtos ir ii) nėra jokios abejonės, kad galiausiai bus gauta pajamų iš eksporto sandorio. Šiuo atveju svarbus yra teiginys, kad „išmokos buvo uždirbtos“. Kaip sakyta pirmiau minėtoje 10 konstatuojamojoje dalyje, muitinei išdavus formą prekių eksportui, kurioje, inter alia, nurodomas už tą eksporto sandorį skirtinas MTSLS kredito dydis, Indijos Vyriausybė neturi įgaliojimų skirti subsidiją arba jos neskirti ar nustatyti subsidijos dydį. Taip pat, kaip sakyta toje pačioje konstatuojamojoje dalyje, jeigu MTSLS tarifai būtų kaip nors keičiami tarp tikrojo eksporto ir MTSLS licencijos išdavimo, tas veiksmas neturi atgalinio poveikio suteikiamos išmokos dydžiui. Galiausiai, kaip nurodyta pirmiau minėtoje 11 konstatuojamojoje dalyje, eksporto sandorių kainos laikomos susijusiomis su subsidijomis (t. y. per mažesnes kainas), kuriomis galima naudotis sudarant eksporto sandorius. Šiomis aplinkybėmis manoma, kad išmokos yra uždirbamos, jeigu įvykdomas eksporto sandoris. Remdamosi pirmiau išdėstytais dalykais, bendrovės, laikydamosi Indijos buhalterinės apskaitos standartų, paraišką MTSLS kreditui kaip pajamoms gali pateikti vykdydamos eksporto sandorį.

(13)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnį kompensuotinų subsidijų dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į naudą, kuri per tyrimo laikotarpį buvo suteikta gavėjui. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus dalykus, manoma esant tikslinga pagal šią schemą gautą naudą vertinti kaip per tyrimo laikotarpį pagal šią schemą už visus įvykdytus eksporto sandorius gautų kreditų sumą. Šis siūlymas skiriasi nuo požiūrio, kurio buvo laikomasi laikinajame reglamente, kuriame buvo vertinama panaudotų kreditų suma. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą mokesčiai, kuriuos buvo privaloma sumokėti subsidijai gauti, yra išskaitomi.

(14)

Dėl paskutinio argumento, susijusio su tariamu MTSLS tarifo sumažinimu, buvo pripažinta, kad buvo pateikta prima facie įrodymų, patvirtinančių, jog aptariamajam produktui MTSLS tarifas nuo 2004 m. vasario 9 d. buvo sumažintas iki 11 %. Tačiau kadangi naudos suma nustatoma atsižvelgiant į per tyrimo laikotarpį už visus eksporto sandorius gautos naudos dydį, MTSLS tarifo sumažinimas po šio laikotarpio neturės įtakos apskaičiuojamos subsidijos lygiui.

(15)

Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, šių dviejų bendradarbiaujančių bendrovių nauda pagal šią schemą buvo pakeista atitinkamai į 16,6 % ir 14,4 %.

(16)

Suinteresuotoms šalims nepateikus jokių pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 56–58 konstatuojamųjų dalių išvados.

(17)

Buvo manoma, kad laikinuoju etapu vienas eksportuojantis Indijos gamintojas yra gavęs kompensuotinos naudos pagal šią schemą. Šio eksportuotojo atstovai tvirtino, kad i) schemos negalima laikyti kompensuotina ir ii) bet kokiu atveju visa gauta nauda buvo skirta komerciniam bendrovės skyriui, kuris negamina aptariamojo produkto, kurį bendrovė pardavė pasibaigus tyrimo laikotarpiui. Atitinkamai buvo tvirtinama, kad eksportuotojui neturėtų būtų priskiriama jokios naudos pagal ILS.

(18)

Dėl pirmojo teiginio nebuvo pateikta jokių naujų įrodymų, patvirtinančių, kad ILS nėra kompensuotina eksporto subsidija. Atsižvelgiant į tai, buvo prisiminta, kad Indijos Vyriausybė neįdiegė veiksmingos tikrinimo sistemos arba procedūros tam, jog būtų patvirtinta, ar eksportuojamo produkto gamyba pareikalavo sąnaudų ir kiek jų buvo (pagrindinio reglamento II priedo II skyriaus 4 punktas ir, jei tai yra pakeičiamoji grąžinimo sistema – pagrindinio reglamento III priedo II skyriaus 2 punktas). Be to, Indijos Vyriausybė nevykdė tikraisiais sąnaudų kiekiais pagrįsto po eksporto atliekamo patikrinimo, kad būtų nustatyta, ar buvo atliktas perteklinis mokėjimas, nors tą patikrinimą paprastai privaloma atlikti, jeigu netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II skyriaus 5 punktas ir III priedo II skyriaus 3 punktas). Dėl šių priežasčių patvirtinamos laikinojo reglamento 64–70 konstatuojamųjų dalių išvados.

(19)

Dėl antrojo teiginio buvo nustatyta, kad aptariamas eksportuotojas tyrimo laikotarpiu pasinaudojo schema ir todėl gavo kompensuotinos naudos. Be to, faktas, kad šį produktą gaminantis skyrius vėliau, pasibaigus TL, buvo parduotas, nelaikomas svarbiu įvertinant, ar bendrovė pasinaudojo subsidijomis per TL. Be to, vertinant bendrovės, kaip visumos, subsidijavimo laipsnį, nėra svarbu, ar subsidija buvo skirta bendrovės padaliniui, kuris pats negamina aptariamojo produkto. Iš tiesų tiriama visa bendrovė kaip organinė visuma, ir todėl laikoma, kad pasipelno visa bendrovė, jeigu naudą gauna vienas jos padalinys. Tuo tikslu patvirtinama, kad tyrimo laikotarpiu komercinis padalinys, kuris gavo naudos iš ILS, ir komerciniai aptariamąjį produktą gaminantys padaliniai sudarė vieną juridinį ekonominį subjektą. Dėl to patvirtinamos laikinojo reglamento 71 konstatuojamosios dalies išvados.

(20)

Suinteresuotoms šalims nepateikus jokių pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 72 konstatuojamosios dalies išvados.

(21)

Suinteresuotoms šalims nepateikus jokių pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 74 konstatuojamosios dalies išvados.

(22)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas išvadas, galutinai tvirtinama toliau pateikiama kompensuotinų subsidijų suma:

(23)

Kadangi šiuo atžvilgiu nebuvo pateikta jokios iš esmės naujos informacijos arba argumentų, patvirtinamos laikinojo reglamento 76–79 konstatuojamosios dalys.

(24)

Po laikinojo paskelbimo Indijos eksportuotojai atkreipė dėmesį į vieno tam tikro aptariamojo produkto tipo kainos mažinimo skirtumus, jeigu jie būtų lyginami su panašaus tipo kainų mažinimu. Prašymas buvo tinkamai ištirtas ir nustatyta, kad nesutapimas atsirado dėl klaidos, įsivėlusios teikiant žinias apie vieno tam tikro Bendrijos gamintojo kredito avizų ir nuolaidų skaičių. Dėl to prašymas buvo priimtas ir šio tam tikro tipo ir, jeigu reikia, kitų tipų kainos mažinimo skirtumai buvo atitinkamai ištaisyti.

(25)

Be to, buvo nustatyta, kad nemažai prekybos sandorių, kuriuos Bendrijos pramonė naudojo kalkuliacijoms sumažinti, buvo suskaičiuoti du kartus. Todėl reikėjo išbraukti tokius sandorius ir atitinkamai pakeisti kalkuliacijas sumažinta kaina. Tačiau nustatant skaičius, taikomus žalos rodikliams įvertinti, sandoriai dar nebuvo suskaičiuoti du kartus. Todėl žalos rodiklių pakeisti nereikėjo.

(26)

Todėl palyginimas parodė, kad per TL aptariamojo produkto, kurio kilmės šalis yra Indija ir kuris parduodamas Bendrijoje, kainos numuša Bendrijos pramonės kainas 3 %–11 %.

(27)

Kadangi šiuo atžvilgiu nebuvo pateikta jokios iš esmės naujos informacijos arba argumentų, patvirtinamos laikinojo reglamento 80–116 konstatuojamosios dalys, išskyrus 86 konstatuojamąją dalį (žr. 24–26 konstatuojamąsias dalis).

(28)

Indijos eksportuotojai pakartojo savo argumentą, kad subsidijuojamo importo siejimas su Bendrijos pramonės patiriama žala grindžiamas duomenimis, kurie nėra patikimi, nes iki 1998 m. pradžios veikė konkurenciją ribojantis susivienijimas. Tačiau per pastaboms šiuo konkrečiu klausimu numatytą terminą Indijos eksportuotojai nepateikė jokios naujos informacijos.

(29)

Kadangi šiuo atžvilgiu nebuvo pateikta jokios iš esmės naujos informacijos arba argumentų, patvirtinamos laikinojo reglamento 117–137 konstatuojamosios dalys.

(30)

Naudotojams atstovaujanti asociacija ir naudotojo bendrovė pakartojo svarbiausią savo rūpestį, kad Indijos tiekėjus pašalinus iš Bendrijos rinkos ir ėmus taikyti kokias nors priemones, to produkto konkurencija iš esmės sumažėtų Bendrijos rinkoje, ir neišvengiamai didėtų kainos. Tačiau laikinojo reglamento 147 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad bet koks panašaus produkto kainos didėjimas galutiniams vartotojams būtų nedidelis. Be to, dar buvo priminta, kad jokia kompensacine priemone nesiekiama Indijos produktams užkirsti kelio patekti į Bendriją – veikiau atkurti vienodas galimybes, kurias iškraipė nesąžininga prekyba. Galiausiai, yra manoma, kad priemonės nėra tokios, kad Indijos gamintojams užkirstų kelią į Bendrijos rinką.

(31)

Kadangi šiuo atžvilgiu nebuvo pateikta jokios iš esmės naujos informacijos arba argumentų, patvirtinamos laikinojo reglamento 138–151 konstatuojamosios dalys.

(32)

Paskelbus laikinąsias išvadas, kelios suinteresuotos šalys pareiškė, kad 9,4 % pelno lygis, kuris, manoma, atitinka Bendrijos pramonės finansinę padėtį, jeigu Indija nevykdytų žalingo subsidijavimo, būtų pernelyg didelis. Buvo tvirtinama, kad įprasta praktika būtų pramoninių prekių sektoriui (plienui, tekstilei ir pagrindiniams chemikalams) nustatyti 5 % pelno normą. Tos pačios šalys taip pat tvirtino, kad turėtų būti visiškai atskleista šiam skaičiui apskaičiuoti panaudota metodologija.

(33)

Laikinojo reglamento 154 konstatuojamojoje dalyje paaiškinta, kad 9,4 % pelno norma – tai pagrįstas įvertinimas, kuris buvo padarytas remiantis tam tikrais elementais, t. y. i) 1999 m. Bendrijos pramonės pasiekta pelno norma, kai subsidijuotam importui teko mažiausia rinkos dalis; ii) to meto rinkos sąlygomis ir iii) gamybos apimtimi, duomenys apie kurią surinkti iš bendrovių atsiskaitymo dokumentų duomenų bazės. Ši duomenų bazė yra sudaryta iš bendrovės ataskaitų duomenų, kuriuos pirmiausia ėmėsi rinkti didžiųjų pramoninių šalių, t. y. didesnės dalies Europos Sąjungos valstybių narių, JAV ir Japonijos, nacionaliniai centriniai bankai ir kuriuos Centrinių buhalterinio balanso duomenų įstaigų Europos komitetas ir Europos Komisija sugrupavo pagal sektorius. Duomenų bazė buvo atnaujinta tarp laikinojo ir galutinio nustatymo. Išanalizavus atnaujintus ES valstybių narių ir JAV bei Japonijos duomenis paaiškėjo, kad artimiausio esamo verslo sektoriaus bendrovių vidutinė pelno norma prieš įtraukiant nenumatytas išlaidas 2002 m. buvo 7,5 % (2002 m. – tai vėliausi metai, apie kuriuos bazėje prieinami duomenys).

(34)

Tačiau taip pat manoma, kad nustatant pelno normą, kurią būtų galima užtikrinti, jeigu nebūtų vykdomas subsidijavimas, reikėtų deramai atsižvelgti į visus kiekybinius ir kokybinius elementus, kurie yra svarbūs nustatant pelno normą. Visų pirma, kaip jau buvo nurodyta laikinojo reglamento 154 konstatuojamojoje dalyje, buvo tinkamai ištirtos Bendrijos pramonės pelno normos, kai subsidijuojamas importas užėmė mažiausią rinkos dalį (būtent 1999 m.), ir visos priežastys bei aplinkybės, kurios galėtų turėti įtakos paskutinio laikotarpio tipiškumui. Galiausiai buvo pabrėžta, kad aptariamasis produktas naudojamas paklausioms taikymo sritims ir griežtai turi atitikti tam tikrus parametrus visų pirma elektrinės varžos atžvilgiu. Tai apima ir intensyvaus kapitalo investavimo reikalaujantį gamybos procesą ir dideles išlaidas, skirtas moksliniam tiriamajam darbui ir technikos plėtrai. Kadangi pasaulyje tik keli gamintojai naudoja šią technologiją – tai dar vienas įrodymas, kad šio produkto negalima laikyti pagrindine žaliavine preke.

(35)

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes ir elementus, galutinai buvo nuspręsta, kad pelno marža, kurią pagrįstai būtų galima laikyti atitinkančia finansinę padėtį Bendrijos pramonėje, jeigu Indija nevykdytų žalingo subsidijavimo, ir kuri būtų naudojama žalos skirtumams apskaičiuoti, turėtų būti 8 %.

(36)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus dalykus ir išvadas dėl kainos mažinimo (žr. minėtas 24–26 konstatuojamąsias dalis), nustatomi šie žalos skirtumai.

(37)

Atsižvelgiant į išvadas, kurios buvo padarytos dėl subsidijavimo, žalos, priežastingumo ir Bendrijos intereso, manoma, kad galutinis kompensacinis muitas turėtų būti nustatytas, kad Bendrijos pramonei žalos nebedarytų subsidijuojamas importas. Turėtų būti taikomos tokio lygio galutinės priemonės, kad jos atitiktų nustatytą subsidijos skirtumą, tačiau nebūtų didesnės nei pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį apskaičiuotas žalos skirtumas. Atsižvelgiant į geranorišką Indijos bendradarbiavimą, visoms kitoms bendrovėms liekamasis subsidijos skirtumas buvo nustatytas toks, koks taikomas bendrovei, kurios yra didžiausias tas atskirasis skirtumas, t. y. 16,7 %.

(38)

Atsižvelgiant į eksportuojantiems Indijos gamintojams nustatyto subsidijos skirtumo dydį ir Bendrijos pramonei padarytos žalos lygį, būtina, kad laikinuoju kompensaciniu muitu, kurį nustatė laikinasis reglamentas, surenkamos sumos būtų galutinai surenkamos ne mažesnės nei galutiniu muitu nustatytieji kiekiai. Kadangi „Graphite India Limited (GIL)“ nustatytas galutinis kompensacinis muitas yra didesnis nei laikinasis kompensacinis muitas, laikinuoju kompensaciniu muitu, kuris buvo nustatytas laikinuoju reglamentu, užtikrinamos sumos turi būti surenkamos galutinai. Priešingai, kadangi galutinis kompensacinis muitas „Hindustan Electro Graphite (HEG)“ buvo nustatytas mažesnis nei laikinasis kompensacinis muitas, sumos, kurios laikinai buvo surinktos didesnės nei galutinis kompensacinis muito tarifas, turi būti grąžintos.

(39)

Atskiri kompensacinio muito tarifai, nurodyti šiame reglamente, buvo nustatyti atsižvelgiant į šio tyrimo išvadas. Dėl to juos būtina sieti su padėtimi, kuri, atliekant tyrimą, buvo nustatyta tų bendrovių atžvilgiu. Dėl to tie muitų tarifai (priešingai nei „visiems kitiems“ taikomi visos šalies muitai) taikomi tik importuotiems produktams, kurių kilmės šalis yra tam tikra konkreti šalis ir kuriuos pagamino bendrovės ir konkretūs minėti juridiniai subjektai. Importuotiems produktams, kuriuos pagamino kokia nors kita, o ne šio reglamento juridinės galios turinčioje dalyje konkrečiai nurodyta bendrovė, nurodant jos pavadinimą ir adresą, įskaitant su tomis konkrečiai nurodytosiomis susijusias įmones, negali naudoti tų tarifų ir joms galioja „visiems kitiems“ taikomas muito tarifas.

(40)

Visi prašymai taikyti tuos atskiruosius kompensacinio muito tarifus (pavyzdžiui, pakeitus įmonės pavadinimą arba įsteigus naujas gamybos arba pardavimo įmones) nedelsiant įteikiami Komisijai su visa atitinkama informacija, ypač apie visus bendrovės veiklos pakeitimus, susijusius su gamyba, pardavimais vidaus rinkoje ir pardavimu eksportui, jeigu pardavimas siejasi, pavyzdžiui, su tuo pavadinimo pakeitimu ar gamybos arba pardavimo įmonės pasikeitimu. Jeigu reikia, reglamentas būtų vėliau iš dalies taisomas atnaujinant bendrovių, kurioms nustatomi atskirieji muitai, sąrašą.

(41)

Per tyrimą du Indijos gamintojai eksportuotojai, „Graphite India Limited“ ir „Hindustan Electro Graphite Limited“, pasiūlė įsipareigojimus dėl kainų pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalį. Vis dėlto buvo nustatyti reikšmingi žaliavos kaštų skirtumai tarp tyrimo laikotarpio ir esamo laikotarpio ryšium su bendru šios rinkos nepastovumu. Dėl to, jei šiuo atveju įsipareigojimai būtų priimti remiantis minimaliomis importo kainomis, nustatytomis tik pagal surinktą informaciją tyrimo laikotarpiu, kaip ir siūlyta, tai sąlygotų neigiamus padarinius šiems įsipareigojimams šalinant subsidijavimo žalą. Be to, vienas iš suinteresuotų eksportuojančių gamintojų dėl savo pasiūlyto įsipareigojimo įsigijo Bendrijoje esančią grafito elektrodus gaminančią bendrovę, dėl ko didėja šio pasiūlyto įsipareigojimo dėl kainos apėjimo rizika. Atsižvelgiant į šias abi aplinkybes, buvo neįmanoma užbaigti veiksmingo ir dėl to priimtino įsipareigojimo šio tyrimo laiko ribose,

18.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 295/10

(1)

2004 m. gegužės 19 d. Komisija reglamentu (EB) Nr. 1009/2004 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) nustatė laikinąjį antidempingo muitą, taikomą tam tikrų Indijos kilmės grafito elektrodų sistemų importui į Bendriją.

(2)

Paskelbus esminius faktus ir nuostatas, kuriomis remiantis buvo nuspręsta taikyti laikinąsias antidempingo priemones, keletas suinteresuotų šalių įteikė raštiškus pranešimus, kuriuose išdėstė savo nuomonę apie laikinąsias išvadas. Šalims, kurios pageidavo būti išklausytos, buvo suteikta galimybė išdėstyti savo nuomonę.

(3)

Komisija ir toliau ieškojo bei tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo būtina galutinėms išvadoms padaryti.

(4)

Visoms šalims buvo pranešti pagrindiniai faktai ir aplinkybės, kuriomis remiantis buvo ketinama rekomenduoti tam tikrų Indijos kilmės grafito elektrodų sistemų importui nustatyti galutinį antidempingo muitą ir galutinį surinkimą sumų, užtikrinamų laikinuoju muitu. Šalims taip pat buvo suteikta laiko, per kurį jos po pagrindinių faktų ir nuostatų paskelbimo galėjo kreiptis su skundu.

(5)

Buvo atsižvelgta į pateiktas žodines bei rašytines šalių pastabas ir prireikus atitinkamai buvo pakeistos išvados.

(6)

Kadangi dėl aptariamo produkto ir panašaus produkto nebuvo gauta naujų pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 11–15 konstatuojamosios dalys.

(7)

Du bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pakartojo savo prašymą, kad normalios vertės muito grąžinimo tikslinimą, jei tai yra pagal muito tarifo sumažinimo leidimo schemą (MTSLS) po eksporto gautos lengvatos, turėtų būti leidžiama atlikti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b pastraipą „Importo mokesčiai ir netiesioginiai mokesčiai“ arba 2 straipsnio 10 dalies k pastraipą „Kiti veiksniai“. Remdamiesi 2 straipsnio 10 dalies b pastraipa, jie teigė, kad būtų suteikiama kaip išmoka bent jau MTSLS suteiktų kreditų suma, mokama už žaliavų, naudojamų eksportuojamam produktui gaminti, importą.

(8)

Šiuo atžvilgiu reikėtų pasakyti, kad tikslinti nebūtų galima, nes kaip buvo paaiškinta laikinojo reglamento 25 konstatuojamoje dalyje, atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad suteiktų MTSLS kreditų negalima tiesiogiai susieti su pirktomis žaliavomis, kadangi kreditus galima panaudoti muitams, kurie turi būti mokami už bet kokias importuotinas prekes, išskyrus gamybos priemones ir prekes, kurioms taikomi importo apribojimai arba draudimai. Be to, net tada, jeigu kreditais buvo apmokamas grafito elektrodams gaminti reikalingos žaliavos importas, eksportuojantys gamintojai negalėjo įrodyti, kad iš tos žaliavos buvo pagamintas eksportuotas produktas. Be to, MTSLS lengvata buvo įtraukta į pajamas, o ne kaip neigiamas įrašas bendrovių išlaidų apskaitos dokumentuose. Dėl to, atsižvelgiant į bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentus, nėra sąsajos tarp eksportuojamų prekių kainos nustatymo ir gautų MTSLS pajamų. Galiausiai, nebuvo pateikta naujų argumentų, įrodančių, kad būtina taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k pastraipą. Dėl to negalima patenkinti tų prašymų, ir patvirtinamos laikinojo reglamento 25 ir 26 konstatuojamosiose dalyse nustatytos išvados.

(9)

Abu bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai taip pat pakartojo savo prašymus pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d pastraipos ii punktą dėl skirtingų prekybos lygių. Tačiau nebuvo pateikta jokių naujų argumentų, dėl to patvirtinamos laikinojo reglamento 27 ir 28 konstatuojamosiose dalyse nustatytos išvados.

(10)

Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai užginčijo valiutos kursus, kurie naudojami eksporto kainoms apskaičiuoti. Jie teigė, kad reikia naudoti ne sąskaitos išrašymo dieną, o mokėjimo dieną galiojančius valiutos kursus. Be to, jie taip pat tvirtino, kad būtų tiksliau naudoti ne sąskaitos išdavimo mėnesio vidutinius valiutos kursus, o tikruosius konkrečios dienos valiutos kursus.

(11)

Šiuo atžvilgiu turėtų būti pabrėžta, kad Komisija paprastai naudoja sąskaitos išrašymo dienos valiutos kursą, nes, nustatant kainą, atsižvelgiama į sąskaitos išrašymo metu galiojusius valiutos kursus. Dėl to buvo atmestas prašymas naudoti mokėjimo dieną vyraujantį valiutos kursą. Tačiau buvo susitarta naudoti sąskaitos išrašymo metu vyravusį tikrąjį valiutos kursą, o ne vidutinį mėnesio valiutos kursą, vyraujantį tą dieną. Atsižvelgiant į tai, buvo iš dalies atitinkamai pakeisti dempingo skaičiavimai.

(12)

Išnagrinėjus klausimą, pateiktuose vidutiniuose mėnesio valiutos kursuose buvo aptikta kanceliarijos klaida. Šiuos valiutos kursus pakeitus dieniniais valiutos kursais (žr. 11 konstatuojamosios dalies paaiškinimą), manoma, kad pirmiau minėta klaida buvo ištaisyta.

(13)

Po patikslinimo, kurį atliekant buvo atsižvelgta į naudotus valiutos kursus, kaip nurodyta 10–12 konstatuojamosiose dalyse, galutinis nustatytas dempingo dydis, išreikštas CIF neto Bendrijos pasienyje siūlomos franko kainos procentais, yra toks:

(14)

Kadangi šiuo atžvilgiu nebuvo pateikta jokios iš esmės naujos informacijos arba argumentų, patvirtinamos laikinojo reglamento 32–35 konstatuojamosios dalys.

(15)

Po laikinojo paskelbimo Indijos eksportuotojai atkreipė dėmesį į vieno tam tikro aptariamo produkto tipo kainos mažinimo skirtumus, jeigu jie būtų lyginami su panašaus tipo kainų mažinimu. Prašymas buvo tinkamai ištirtas ir nustatyta, kad nesutapimas atsirado dėl klaidos, įsivėlusios teikiant žinias apie vieno tam tikro Bendrijos gamintojo kredito avizų ir nuolaidų skaičių. Dėl to prašymas buvo priimtas ir šio tam tikro tipo ir, jeigu reikia, kitų tipų kainos mažinimas buvo atitinkamai ištaisyti.

(16)

Be to, buvo nustatyta, kad nemažai prekybos sandorių, kuriuos Bendrijos pramonė naudojo kalkuliacijoms sumažinti, buvo suskaičiuoti du kartus. Todėl reikėjo išbraukti tokius sandorius ir atitinkamai pakeisti kalkuliacijas sumažinta kaina. Tačiau nustatant skaičius, taikomus žalos rodikliams įvertinti, sandoriai dar nebuvo suskaičiuoti du kartus. Todėl žalos rodiklių pakeisti nereikėjo.

(17)

Todėl palyginimas parodė, kad per TL aptariamo produkto, kurio kilmės šalis yra Indija ir kuris parduodamas Bendrijoje, kainos numuša Bendrijos pramonės kainas 3–11 %.

(18)

Kadangi šiuo atžvilgiu nebuvo pateikta jokios iš esmės naujos informacijos arba argumentų, patvirtinamos laikinojo reglamento 36–72 konstatuojamosios dalys, išskyrus 42 konstatuojamąją dalį (žr. pirmiau minėtas 15–17 konstatuojamąsias dalis).

(19)

Indijos eksportuotojai pakartojo savo argumentą, kad importo dempingo kainomis siejimas su Bendrijos pramonės patiriama žala grindžiamas duomenimis, kurie nėra patikimi, nes iki 1998 m. pradžios veikė konkurenciją ribojantis susivienijimas. Tačiau per pastaboms šiuo konkrečiu klausimu pateikti nustatytą terminą Indijos eksportuotojai nepateikė jokios naujos informacijos.

(20)

Kai kurios suinteresuotos šalys pareiškė, kad Komisija turėjo pradėti šį nagrinėjimą ir dėl panašaus produkto importo iš Japonijos. Pradėdama šį nagrinėjimą, Komisija neturėjo pakankamai įrodymų dėl žalingo dempingo, kurie būtų pateisinę nagrinėjimo dėl Japonijos kilmės importo inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio reikalavimus. Informacija, kurią tam tikros šalys pateikė jau pradėjus dabartinį tyrimą, nėra tie pakankami įrodymai, nei nagrinėjant atskirai, nei kartu su kita turima informacija, kuri tyrimo metu yra prieinama Komisijai, kadangi įrodymai apie žalingą dempingo poveikį iš jo neišplaukia. Pavyzdžiui, pirmiau minėtų šalių pateikti įrodymai buvo tik informacija apie vidutines Japonijos vidaus rinkos ir eksporto kainas, nustatytas grafito elektrodams, visai nenurodžius, ar šie grafito elektrodai faktiškai atitinka minėtą produktą apibrėžiančius parametrus, kaip nurodyta laikinojo reglamento 13 konstatuojamojoje dalyje. Bet kokiu atveju, faktas, kad Japonijos kilmės importui netaikomas šis nagrinėjimas, jokiu būdu nedaro poveikio tyrimo dėl priežastinio ryšio egzistavimo išvadų.

(21)

Kadangi šiuo atžvilgiu nebuvo pateikta jokios iš esmės naujos informacijos arba argumentų, patvirtinamos laikinojo reglamento 73–93 konstatuojamosios dalys.

(22)

Naudotojams atstovaujanti asociacija ir naudotojo bendrovė pakartojo svarbiausią savo rūpestį, kad, Indijos tiekėjus pašalinus iš Bendrijos rinkos, ir ėmus taikyti kokias nors priemones, to produkto konkurencija iš esmės sumažėtų Bendrijos rinkoje, ir neišvengiamai didėtų kainos. Tačiau laikinojo reglamento 103 konstatuojamoje dalyje nustatyta, kad bet koks panašaus produkto kainos didėjimas galutiniams vartotojams būtų nedidelis. Be to, dar buvo priminta, kad jokia antidempingo priemone nesiekiama Indijos produktams užkirsti kelio patekti į Bendriją – veikiau atkurti vienodas galimybes, kurias iškraipė nesąžininga prekyba. Galiausiai yra manoma, kad priemonės nėra tokios, kad Indijos gamintojams užkirstų kelią į Bendrijos rinką.

(23)

Kadangi šiuo atžvilgiu nebuvo pateikta jokios iš esmės naujos informacijos arba argumentų, patvirtinamos laikinojo reglamento 94–107 konstatuojamosios dalys.

(24)

Paskelbus laikinąsias išvadas, kelios suinteresuotos šalys pareiškė, kad 9,4 % pelno lygis, kuris, manoma, atitinka Bendrijos pramonės finansinę padėtį, jeigu Indija nevykdytų žalingo dempingo, būtų pernelyg didelis. Buvo tvirtinama, kad įprasta praktika būtų pramoninių prekių sektoriui (plienui, tekstilei ir pagrindiniams chemikalams) nustatyti 5 % pelno normą. Tos pačios šalys taip pat tvirtino, kad turėtų būti visiškai atskleista šiam skaičiui apskaičiuoti panaudota metodologija.

(25)

Laikinojo reglamento 110 konstatuojamoje dalyje paaiškinta, kad 9,4 % pelno norma – tai pagrįstas įvertinimas, kuris buvo padarytas remiantis tam tikrais elementais, t. y.: i) 1999 m. Bendrijos pramonės pasiekta pelno norma, kai importui dempingo kaina teko mažiausia rinkos dalis; ii) to meto rinkos sąlygomis; ir iii) gamybos apimtimi, duomenys apie kurią surinkti iš bendrovių atsiskaitymo dokumentų duomenų bazės. Ši duomenų bazė yra sudaryta iš bendrovės ataskaitų duomenų, kuriuos pirmiausia ėmėsi rinkti didžiųjų pramoninių šalių, t.y. didesnės dalies Europos Sąjungos valstybių narių, JAV ir Japonijos, nacionaliniai centriniai bankai ir kuriuos Centrinių buhalterinio balanso duomenų įstaigų Europos komitetas ir Europos Komisija sugrupavo pagal sektorius. Duomenų bazė buvo atnaujinta tarp laikinojo ir galutinio nustatymo. Išanalizavus atnaujintus ES valstybių narių ir JAV bei Japonijos duomenis paaiškėjo, kad artimiausio esamo verslo sektoriaus bendrovių vidutinė pelno norma prieš įtraukiant nenumatytas išlaidas 2002 m. buvo 7,5 %; tai vėliausi metais, apie kuriuos bazėje prieinami duomenys.

(26)

Tačiau taip pat manoma, kad nustatant pelno normą, kurią būtų galima užtikrinti, jeigu nebūtų vykdomas dempingas, reikėtų deramai atsižvelgti į visus kiekybinius ir kokybinius elementus, kurie yra svarbūs nustatant pelno normą. Visų pirma, kaip tai jau buvo nurodyta laikinojo reglamento 110 konstatuojamojoje dalyje, buvo tinkamai ištirtos Bendrijos pramonės pelno normos, kai dempingo kainomis vykdomas importas užėmė mažiausią rinkos dalį (t. y. 1999 m.), ir visos priežastys bei aplinkybės, kurios galėjo turėti įtakos paskutinio laikotarpio tipiškumui. Galiausiai buvo pabrėžta, kad aptariamas produktas naudojamas paklausioms taikymo sritims ir griežtai turi atitikti tam tikrus parametrus, visų pirma elektrinės varžos atžvilgiu. Tai apima ir intensyvaus kapitalo investavimo reikalaujantį gamybos procesą ir dideles išlaidas, skirtas moksliniam tiriamajam darbui ir technikos plėtrai. Kadangi pasaulyje tik keli gamintojai naudoja šią technologiją – tai dar vienas įrodymas, kad šio produkto negalima laikyti pagrindine žaliavine preke.

(27)

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes ir elementus, galutinai buvo nuspręsta, kad pelno marža, kurią pagrįstai būtų galima laikyti atitinkančia finansinę padėtį Bendrijos pramonėje, jeigu Indija nevykdytų žalingo dempingo, ir kuri būtų naudojama žalos skirtumams apskaičiuoti, turėtų būti 8 %.

(28)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus dalykus ir išvadas dėl kainos mažinimo (žr. pirmiau minėtas 15–17 konstatuojamąsias dalis) bei valiutos kurso persvarstymą (žr. pirmiau minėtą 11 konstatuojamąją dalį), nustatomi šie žalos skirtumai.

(29)

Atsižvelgiant į išvadas, kurios buvo padarytos dėl dempingo, žalos, priežastingumo ir Bendrijos interesų bei remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, galutinis antidempingo muitas turėtų būti nustatytas tokio dydžio, kad jis atitiktų nustatytą dempingo skirtumą, tačiau nebūtų didesnis nei apskaičiuotas žalos skirtumas.

(30)

Patikslinti dempingo ir žalos skirtumai neturi įtakos taikant mažesniojo muito taisyklę. Dėl to patvirtinama metodika antidempingo muito lygiams nustatyti atsižvelgiant į tam pačiam iš Indijos importuojamam produktui vienu metu taikomą kompensacinį muitą to paties produkto iš Indijos importui, ir, kaip nurodyta laikinojo reglamento 114 ir 115 konstatuojamosiose dalyse, patvirtinamas laikinasis reglamentas. Dėl šios priežasties galutinis muitas būtų toks:

(31)

Laikoma, kad atsižvelgiant į eksportuojantiems Indijos gamintojams nustatytų dempingo skirtumų dydį ir žalos, kuri daroma Bendrijos pramonei, lygį, būtina laikinuoju antidempingo muitu, kurį nustatė laikinasis reglamentas, užtikrinamas galutines sumas surinkti ne mažesnes nei galutiniu muitu nustatytieji kiekiai. Kadangi galutinis muitas yra mažesnis nei laikinasis muitas, sumos, kurios laikinai buvo surinktos didesnės nei galutinis antidempingo muito tarifas, turi būti grąžinamos.

(32)

Antidempingo muito tarifai, nurodyti pavienei bendrovei šiame reglamente, buvo nustatyti atsižvelgiant į šio tyrimo išvadas. Dėl to juos būtina sieti su padėtimi, kuri, atliekant tyrimą, buvo nustatyta tų bendrovių atžvilgiu. Dėl to tie muitų tarifai (priešingai nei „visiems kitiems“ taikomi visos šalies muitai) taikomi tik importuotiems produktams, kurie kilę iš tam tikros šalies ir kuriuos pagamino bendrovės konkretūs minėti juridiniai subjektai. Importuotiems produktams, kuriuos pagamino kokia nors kita, o ne šio reglamento juridinės galios turinčioje dalyje konkrečiai nurodyta bendrovė, nurodant jos pavadinimą ir adresą, įskaitant su tomis konkrečiai nurodytosiomis susijusias įmones, negali naudoti tų tarifų, joms galioja „visiems kitiems“ taikomas muito tarifas.

(33)

Visi prašymai taikyti tuos atskirai bendrovei skirtus antidempingo muito tarifus (pvz., pakeitus įmonės pavadinimą arba įsteigus naujas gamybos arba pardavimo įmones) nedelsiant įteikiami Komisijai su visa atitinkama informacija, ypač apie visus bendrovės veiklos pakeitimus, susijusius su gamyba, pardavimais vidaus rinkoje ir pardavimu eksportui, jeigu pardavimas siejasi, pvz., su tuo pavadinimo pakeitimu ar gamybos arba pardavimo įmonės pasikeitimu. Jeigu reikia, reglamentas būtų vėliau iš dalies taisomas atnaujinant bendrovių, kurioms nustatomi atskirieji muitai, sąrašą,

18.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 295/15

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

18.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 295/17

(1)

Pagal Komisijos reglamento 1520/2000 8 straipsnio 2 dalį iš valstybių narių gautuose pranešimuose nurodoma, kad gautose paraiškose prašoma bendra suma siekia 310 936 040 EUR, tuo tarpu sumos dalis, kuriai nuo 2004 m. spalio 1 d. gali būti išduodami grąžinamųjų išmokų sertifikatai, siekia 114 000 000 EUR, kaip nurodyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1520/2000 8 straipsnio 4 dalyje.

(2)

Sumažinimo koeficientas apskaičiuojamas pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1520/2000 8 straipsnio 3 ir 4 dalis. Todėl šis koeficientas turėtų būti taikomas prašomoms sumoms, kurioms gali būti išduotas grąžinamųjų išmokų sertifikatas nuo 2004 m. spalio 1 d., kaip nustatyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1520/2000 8 straipsnio 6 dalyje,

18.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 295/18

(1)

Pagal 1997 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2571/97 dėl sviesto pardavimo sumažintomis kainomis ir dėl pagalbos suteikimo už konditerijos gaminių, ledų ir kitų maisto produktų gamyboje naudojamą grietinėlę, sviestą ir koncentruotą sviestą (2), nuostatas intervencinės agentūros parduoda tam tikrus savo saugomo intervencinio sviesto kiekius konkurso tvarka ir teikia pagalbą už grietinėlę, sviestą ir koncentruotą sviestą. Minėto reglamento 18 straipsnyje numatyta, kad, atsižvelgiant į paraiškas dalyvauti konkurse, gautas kiekviename konkurso ture, yra nustatoma mažiausia sviesto, kuriam taikomos intervencinės priemonės, pardavimo kaina ir didžiausia pagalba už grietinėlę, sviestą ar koncentruotą sviestą ir kad tokiu būdu nustatyta kaina bei pagalba gali keistis priklausomai nuo numatomo panaudojimo, riebalų kiekio svieste ir pridėjimo tvarkos, ir kad intervencinė agentūra gali nuspręsti neskirti konkurso laimėtojo. Todėl turėtų būti nustatyti perdirbimo užstato dydis arba dydžiai.

(2)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

18.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 295/20

(1)

Pagal 1997 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2571/97 dėl sviesto pardavimo sumažintomis kainomis ir dėl pagalbos suteikimo už konditerijos gaminių, ledų ir kitų maisto produktų gamyboje naudojamą grietinėlę, sviestą ir koncentruotą sviestą (2), nuostatas intervencinės agentūros parduoda tam tikrus jų saugomo intervencinio sviesto kiekius konkurso tvarka ir teikia pagalbą už grietinėlę, sviestą ir koncentruotą sviestą. Minėto reglamento 18 straipsnyje numatyta, kad atsižvelgiant į kiekviename konkurso ture pateiktas konkurso paraiškas yra nustatoma mažiausia sviesto, kuriam taikomos intervencinės priemonės, pardavimo kaina ir didžiausia pagalba už grietinėlę, sviestą ar koncentruotą sviestą ir kad tokiu būdu nustatyta kaina ir pagalba gali keistis priklausomai nuo numatomo panaudojimo, riebalų kiekio svieste ir pridėjimo tvarkos, ir kad intervencinė agentūra gali nuspręsti neskirti konkurso laimėtojo. Todėl turėtų būti nustatyti perdirbimo užstato dydis arba dydžiai.

(2)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

18.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 295/22

(1)

Pagal 1999 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2771/1999, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 taikymo taisykles dėl intervencijos sviesto ir grietinėlės rinkoje (2), 21 straipsnį, intervencinės agentūros paskelbė parduodančios tam tikrus savo turimų sviesto ir grietinėlės atsargų kiekius nuolatinio kvietimo dalyvauti konkurse tvarka.

(2)

Atsižvelgiant į pasiūlymus, gautus atsakant į kiekvieną individualų kvietimą dalyvauti konkurse, nustatoma minimali pardavimo kaina arba nutariama neskirti sutarties vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 2771/1999 24a straipsnyje numatyta tvarka.

(3)

Atsižvelgiant į gautus pasiūlymus, reikia nustatyti minimalią pardavimo kainą.

(4)

Pieno ir pieno produktų vadybos komitetas nepateikė nuomonės per pirmininko nustatytą laiką.

18.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 295/23

(1)

1999 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2799/1999, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 taikymo taisykles, susijusias su pagalbos už pašarams skirtą nugriebtą pieną ir nugriebto pieno miltelius suteikimu ir šių nugriebto pieno miltelių pardavimu (2), 26 straipsnyje numatyta, kad intervencinės agentūros parduoda jų saugomus nugriebto pieno miltelius nuolatinio konkurso tvarka.

(2)

Pagal to reglamento 30 straipsnį, remiantis kiekvieno turo paraiškomis, nustatoma minimali nugriebto pieno miltelių pardavimo kaina arba nusprendžiama neskirti konkurso laimėtojo. Atsižvelgiant į skirtumą tarp nugriebto pieno miltelių rinkos kainos ir mažiausios pardavimo kainos turi būti nustatytas perdirbimo užstato dydis.

(3)

Atsižvelgiant į gautus pasiūlymus reikėtų nustatyti toliau nurodomą mažiausią pardavimo kainą ir atitinkamai nustatyti perdirbimo užstatą.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

18.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 295/24

(1)

Pagal 1990 m. vasario 20 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 429/90 dėl pagalbos už Bendrijoje tiesiogiai vartoti skirtą koncentruotą sviestą suteikimo konkurso tvarka (2), nuostatas intervencinės agentūros vykdo nuolatinį konkursą dėl pagalbos už koncentruotą sviestą. To reglamento 6 straipsnyje numatyta, kad atsižvelgiant į kiekvienam konkurso turui pateiktus pasiūlymus nustatoma didžiausia pagalbos už koncentruotą sviestą, turintį ne mažiau kaip 96 % riebalų, suma, arba nusprendžiama neskirti konkurso laimėtojo. Dėl to turėtų būti nustatytas sunaudojimą garantuojančio užstato dydis.

(2)

Atsižvelgiant į gautus pasiūlymus reikėtų nustatyti toliau nurodomą didžiausią pagalbos sumą ir atitinkamai nustatyti sunaudojimą garantuojančio užstato dydį.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

18.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 295/25

(1)

Pagal 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 214/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 taikymo taisykles dėl intervencijos nugriebto pieno miltelių rinkoje (2), 21 straipsnį intervencinės agentūros paskelbė parduodančios savo turimų nugriebto pieno miltelių atsargų nuolatinio kvietimo dalyvauti konkurse tvarka.

(2)

Atsižvelgiant į pasiūlymus, gautus atsakant į kiekvieną individualų kvietimą dalyvauti konkurse, nustatoma minimali pardavimo kaina arba nutariama neskirti sutarties vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 214/2001 24a straipsnyje numatyta tvarka.

(3)

Atsižvelgiant į gautus pasiūlymus, reikia nustatyti minimalią pardavimo kainą.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

18.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 295/26

(1)

2001 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2031/2001 (2) ir 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1789/2003 (3), iš dalies keičiantys Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 (4) dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą, pakeitė tam tikrų konservuotų vaisių, vaisių sulčių ir ferochromo, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 2793/1999, nomenklatūrą.

(2)

Todėl reikia atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 2793/1999 priedą nuo Reglamentų (EB) Nr. 2031/2001 ir (EB) Nr. 1789/2003 įsigaliojimo datos.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

a)

eilės Nr. 09.1813:

b)

eilės Nr. 09.1821:

c)

eilės Nr. 09.1827:

18.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 295/27

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1005/2004 yra atidarytas konkursas dėl grąžinamosios išmokos eksportuojant Suomijoje ir Švedijoje pagamintas avižas, eksportuotinas iš Suomijos ir Švedijos į visas trečiąsias šalis, išskyrus Bulgariją, Norvegiją, Rumuniją ir Šveicariją.

(2)

Atsižvelgiant visų pirma į Reglamento (EB) Nr. 1501/95 1 straipsnyje išvardytus kriterijus, maksimalios grąžinamosios išmokos nustatyti nereikėtų.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

18.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 295/28

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1401/2002 yra atidaryta 3 828 tonoms lukštentų ryžių ekvivalentiška tarifinė kvota 2004–2005 prekybos metams.

(2)

Kiekiai, dėl kurių buvo pateiktos paraiškos, yra didesni už leistiną kiekį. Todėl reikėtų nustatyti prašomiems kiekiams taikytiną mažinimo koeficientą,

18.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 295/29

18.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 295/31

(1)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1051/2001 4 straipsniu, pasaulinės rinkos kaina už nevalytą medvilnę periodiškai nustatoma nuo valytos medvilnės kainos, konstatuojamos rinkoje, atsižvelgiant į istorinius ryšius tarp kainos už valytą medvilnę ir kainos, skaičiuojamos už nevalytą medvilnę. Šie istoriniai ryšiai buvo nustatyti 2001 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1591/2001, nustatančio išsamias pagalbos schemos medvilnės sektoriui taikymo taisykles (3) 2 straipsnio 2 dalyje. Jei pasaulinės rinkos kainos šiuo būdu nustatyti negalima, ji yra nustatoma paskutinį kartą nustatytos kainos pagrindu.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1051/2001 5 straipsnį pasaulinės rinkos kaina už nevalytą medvilnę nustatoma produkcijai, atitinkančiai tam tikras charakteristikas, ir atsižvelgiant į pačius palankiausius pasaulinės rinkos pasiūlymus bei kotiravimus iš tų, kurie laikomi atspindinčiais realią rinkos tendenciją. Siekiant nustatyti šią kainą yra atsižvelgiama į vidurkį pasiūlymų ir kotiravimų, konstatuojamų vienoje ar keliose realią rinkos tendenciją atspindinčiose biržose, pristatant produkciją CIF sąlygomis į kurį nors Bendrijoje esantį uostą iš įvairių šalių tiekėjų, laikomų tinkamiausiomis užsienio prekybai. Vis dėlto šių kriterijų taikymas valytos medvilnės pasaulinės rinkos kainai nustatyti priklauso nuo skirtumų, atsirandančių dėl tiekiamos produkcijos kokybės ar dėl pasiūlymų ir kotiravimų pobūdžio. Toks taikymas yra nustatytas Reglamento (EB) Nr. 1591/2001 3 straipsnio 2 dalyje.

(3)

Pirmiau minėtų kriterijų taikymas leidžia nustatyti nevalytos medvilnės pasaulinės rinkos kainą toliau nurodytu lygiu,

18.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 295/32

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1612/2004 (3) nustatyti grūdų sektoriaus importo muitų mokesčiai.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 1249/96 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu importo muito mokesčių taikymo laikotarpiu apskaičiuotas importo muito mokesčių vidurkis ir nustatytas mokestis ima skirtis 5 eurais už toną arba daugiau, tuomet daromas atitinkamas patikslinimas. Toks skirtumas atsirado. Todėl būtina patikslinti Reglamente (EB) Nr. 1612/2004 nustatytus importo muitus,

18.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 295/35

(1)

Remiantis Direktyva 2001/18/EB, pateikti į rinką produktą, kuriame yra arba kuris susideda iš genetiškai modifikuoto organizmo arba genetiškai modifikuotų organizmų junginio, galima tik gavus valstybės narės kompetentingos institucijos, kuriai minėtoje direktyvoje nustatyta tvarka buvo pranešta apie pateikimą į rinką, leidimą.

(2)

Monsanto SA pateikė kompetentingai Ispanijos institucijai pranešimą apie genetiškai modifikuoto kukurūzų produkto (NK603 linijos Zea mays L.), skirto naudoti taip, kaip naudojamas bet kuris kitas kukurūzas, bet ne auginti, pateikimą į rinką, o ši institucija perdavė jį Komisijai ir kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms kartu pareikšdama teigiamą nuomonę.

(3)

Valstybių narių kompetentingos institucijos nesutiko pateikti šio produkto į rinką.

(4)

2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002, nustatančiu maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiu Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiu su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (2), įkurtos Europos maisto saugos tarnybos 2003 m. lapkričio 25 d. priimtoje nuomonėje daroma išvada, kad Zea mays L. linija NK603 yra tokia pat saugi kaip ir tradiciniai kukurūzai ir kad jos pateikimas į rinką maistui, pašarams ar perdirbimui neturėtų neigiamai paveikti žmonių ar gyvūnų sveikatos arba aplinkos.

(5)

Išnagrinėjus kiekvieną pranešime pateiktoje informacijoje pareikštą nesutikimą remiantis Direktyva 2001/18/EB ir Europos maisto saugos tarnybos nuomonę, nėra priežasčių manyti, kad NK603 linijos Zea mays L. kukurūzų pateikimas į rinką gali neigiamai paveikti žmonių ar gyvūnų sveikatą arba aplinką.

(6)

Taikant Reglamentą (EB) Nr. 1830/2003, produktui turėtų būti paskirtas unikalus identifikatorius.

(7)

Atsitiktiniams arba techniškai neišvengiamiems genetiškai modifikuotų organizmų likučiams produktuose ženklinimo ir atsekamumo reikalavimai netaikomi atsižvelgiant į Direktyvoje 2001/18/EB ir 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (3) nustatytas ribas.

(8)

Atsižvelgiant į Europos maisto saugos tarnybos nuomonę, nėra priežasčių nustatinėti specialius produkto tvarkymo ar pakavimo reikalavimus ir konkrečių ekosistemų/aplinkos ir (arba) geografinių rajonų apsaugos reikalavimus.

(9)

Prieš pateikiant produktą į rinką, reikėtų taikyti būtinas priemones, užtikrinančias jo ženklinimą bei atsekamumą visuose jo pateikimo į rinką etapuose, įskaitant tikrinimą atitinkamu nustatymo metodu.

(10)

Šiame sprendime numatytos priemonės neatitinka Direktyvos 2001/18/EB 30 straipsniu įkurto komiteto nuomonės ir todėl Komisija pateikė Tarybai pasiūlymą dėl šių priemonių. Kadangi, pasibaigus Direktyvos 2001/18/EB 30 straipsnio 2 dalyje nustatytam laikotarpiui, Komisija nei priėmė pasiūlytas priemones, nei išreiškė savo nepritarimą joms remdamasi 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (4), 5 straipsnio 6 dalimi,

a)

kasetė Nr. 1:

5-enolpiruvilšikimat-3-fosfato sintazės (epsps) genas, kilęs iš Agrobacterium sp. kamieno CP4 (CP4 EPSPS), suteikiantis toleranciją glifozatui, reguliuojamas ryžių aktino 1 geno promotoriaus, terminatoriaus sekos iš Agrobacterium tumefaciens ir perėjimo į chloroplastą peptido seka iš Arabidopsis thaliana geno epsps;

b)

kasetė Nr. 2:

5-enolpiruvilšikimat-3-fosfato sintazės (epsps) genas, kilęs iš Agrobacterium sp. kamieno CP4 (CP4 EPSPS), suteikiantis toleranciją glifozatui, reguliuojamas sustiprinto 35S promotoriaus, kilusio iš žiedinių kopūstų mozaikos viruso, terminatoriaus sekos iš Agrobacterium tumefaciens ir perėjimo į chloroplastą peptido seka iš Arabidopsis thaliana geno epsps.

a)

raštiško sutikimo galiojimo laikas yra dešimt metų;

b)

produkto unikalus identifikatorius yra MON-00603-6, kaip nurodyta 2 straipsnio 2 dalyje;

c)

neprieštaraujant Direktyvos 2001/18/EB 25 straipsnio nuostatoms, sutikimo turėtojas ima ir atiduoda tirti kontrolinius mėginius, kuriuos pateikia kompetentingoms institucijoms jų prašymu;

d)

produkto etiketėje arba lydraštyje įrašomi žodžiai „Šiame produkte yra genetiškai modifikuotų organizmų“ arba „Šiame produkte yra genetiškai modifikuotų kukurūzų“, išskyrus tuos atvejus, kai kituose Bendrijos teisės aktuose nustatyta riba, žemiau kurios tokios informacijos nereikalaujama;

e)

kadangi šio produkto neleista pateikti į rinką auginimui, produkto etiketėje arba lydraštyje įrašomi žodžiai „neskirta auginimui“.

a)

priežiūros tinklai, ypač tie, kurie nurodyti pranešime pateikto monitoringo plano 1 lentelėje, renka bendrajai produkto priežiūrai reikalingą informaciją ir

b)

kad šie priežiūros tinklai sutinka suteikti šią informaciją sutikimo turėtojui iki šio straipsnio 3 dalyje nurodytos ataskaitos apie monitoringą pateikimo Komisijai ir valstybių narių kompetentingoms institucijoms dienos.

18.9.2004   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 295/38