28.7.2004

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 252/1

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1357/2004

2004 m. liepos 27 d.

nustatantis kai kurių vaisių ir daržovių standartines importo vertes, kad būtų galima nustatyti įvežimo kainą

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 3223/94 dėl vaisių ir daržovių importo taisyklių (1), ypač į jo 4 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)	Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 3223/94 4 straipsnyje nurodytos standartinės importo vertės nustatomos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2004 m. liepos 28 d.

---

(1)  OL L 337, 1994 12 24, p. 66. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1947/2002 (OL L 299, 2002 11 1, p. 17).

---

---

28.7.2004

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 252/3

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1358/2004

2004 m. liepos 27 d.

iš dalies keičiantis Reglamente (EB) Nr. 1210/2004 nustatytų kai kurių cukraus sektoriaus produktų reprezentacines kainas ir papildomus importo muitų dydžius 2004–2005 prekybos metams

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2001 m. birželio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkos organizavimo (1),

atsižvelgdama į 1995 m. birželio 23 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1423/95, nustatantį išsamias cukraus sektoriaus produktų, išskyrus melasą, importo įgyvendinimo taisykles (2), ypač į jo 1 straipsnio 2 dalies antros pastraipos antrą sakinį ir jo 3 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Reprezentacinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2004–2005 prekybos metams, buvo nustatyti Komisijos reglamente (EB) Nr. 1210/2004 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai paskutini kastą buvo iš dalies pakeisti Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1262/2004 (4)

(2)	Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 1423/95 nustatytas taisykles ir nuostatas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1423/95 1 straipsnyje išvardytiems produktams taikomos reprezentacinės kainos ir papildomi importo muitai, nustatyti Reglamentu (EB) Nr. 1210/2004 2004–2005 prekybos metams, yra iš dalies keičiami ir nurodomi šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2004 m. liepos 28 d.

---

(1)  OL L 178, 2001 6 30, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 39/2004 (OL L 6, 2004 1 10, p. 16).

(2)  OL L 141, 1995 6 24, p. 16. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 624/98 (OL L 85, 1998 3 20, p. 5).

(3)  OL L 232, 2004 7 1, p. 11.

(4)  OL L 239, 2004 7 9, p. 23.

---

---

28.7.2004

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 252/5

---

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2004 m. liepos 23 d.

iš dalies keičiantis Sprendimą 92/452/EEB dėl embrionų surinkimo grupių Jungtinėse Amerikos Valstijose

(pranešta dokumentu Nr. K(2004) 2420)

(Tekstas svarbus EEE)

(2004/568/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1989 m. rugsėjo 25 d. Tarybos direktyvą 89/556/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių Bendrijos vidaus prekybą galvijų embrionais ir jų importą iš trečiųjų šalių (1), ypač į jos 8 straipsnį,

kadangi:

(1)

1992 m. liepos 30 d. Komisijos sprendimas 92/452/EEB dėl embrionų surinkimo ir embrionų gamybos grupių, patvirtintų trečiosiose šalyse eksportuoti galvijų embrionus į Bendriją, sąrašų sudarymo (2) numato, kad valstybės narės gali importuoti embrionus tik iš tų trečiųjų šalių, kuriose juos surinko, apdorojo ir saugojo šiame sprendime nurodytos embrionų surinkimo grupės.

(2)	Jungtinės Amerikos Valstijos pareikalavo, kad sąrašas būtų pataisytas įvežimo į šią valstybę atžvilgiu.

(3)	Jungtinės Amerikos Valstijos suteikė garantijas dėl atitinkamų Direktyvoje 89/556/EEB nustatytų taisyklių laikymosi, ir šios valstybės veterinarijos tarnybos eksportui į Bendriją oficialiai patvirtino atitinkamas embrionų surinkimo grupes.

(4)	Sprendimas 92/452/EB turi būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(5)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo 92/452/EEB priedas iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo priedą.

2 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2004 m. liepos 31 d.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

---

(1)  OL L 302, 1989 10 19, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

(2)  OL L 250, 1992 8 29, p. 40. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2004/52/EB (OL L 10, 2004 1 16, p. 67).

---

---

28.7.2004

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 252/7

---

TARYBOS BENDRIEJI VEIKSMAI 2004/569/BUSP

2004 m. liepos 12 d.

dėl Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Bosnijoje ir Hercegovinoje įgaliojimų ir panaikinantys Bendruosius veiksmus 2002/211/BUSP

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 14 straipsnį, 18 straipsnio 5 dalį ir 23 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

2002 m. kovo 11 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2002/211/BUSP, kuriais ES specialiuoju įgaliotiniu Bosnijoje ir Hercegovinoje paskyrė lordą Ashdown (1), ir Bendruosius veiksmus 2002/210/BUSP, įsteigiančius Europos Sąjungos policijos misiją, kad užtikrintų Jungtinių Tautų tarptautinių policijos specialios paskirties pajėgų pakeitimą Bosnijoje ir Hercegovinoje nuo 2003 m. sausio 1 d. (2).

(2)

2004 m. birželio 17–18 d. Europos Vadovų Taryba priėmė Europos saugumo strategiją – išsamią politiką Bosnijoje ir Hercegovinoje, kurioje BUSP/ESGP priemonių Bosnijoje ir Hercegovinoje atžvilgiu inter alia raginama nustatyti aiškius ryšius su ES specialiuoju įgaliotiniu, kad jis generaliniam sekretoriui-vyriausiajam įgaliotiniui bei Politiniam ir saugumo komitetui (PSK) galėtų padėti užtikrinti maksimalią ES pastangų darną.

(3)

2004 m. liepos 12 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2004/570/BUSP dėl Europos Sąjungos karinės operacijos Bosnijoje ir Hercegovinoje (3), kuriais ES specialiajam įgaliotiniam skiriamas specialus vaidmuo. Jo įgaliojimai turėtų būti atitinkamai pakeisti ir Bendrieji veiksmai 2002/211/BUSP turėtų būti panaikinti.

(4)	ES specialiajam įgaliotiniu i vykdant įgaliojimus, situacija gali pablogėti ir pakenkti BUSP tikslams, nustatytiems Europos Sąjungos sutarties 11 straipsnyje.

(5)	2003 m. lapkričio 17 d. Taryba priėmė Europos Sąjungos specialiųjų įgaliotinių paskyrimo, įgaliojimų suteikimo ir finansavimo gaires,

PRIĖMĖ ŠIUOS BENDRUOSIUS VEIKSMUS:

1 straipsnis

Lordas Ashdown toliau vykdo Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Bosnijoje ir Hercegovinoje funkcijas laikydamasis nuo šiol nustatytų įgaliojimų.

2 straipsnis

ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimai grindžiami ES politikos tikslais Bosnijoje ir Hercegovinoje. Šiais tikslais numatoma tolesnė pažanga įgyvendinant Bendrąjį pamatinį susitarimą dėl taikos Bosnijoje ir Hercegovinoje, laikantis Vyriausiojo įgaliotinio biuro misijos įgyvendinimo plano, bei Stabilizacijos ir asociacijos procese, siekiant sukurti stabilią, perspektyvią, taikią ir daugiatautę Bosniją ir Hercegoviną, taikiai bendradarbiaujančią su savo kaimynais ir negrįžtamai einančią link narystės ES.

3 straipsnis

Kad būtų pasiekti ES politikos tikslai Bosnijoje ir Hercegovinoje, ES specialiajam įgaliotiniui suteikiami įgaliojimai:

a)	siūlyti ES patarimus ir būdus, kaip palengvinti politinį procesą;

b)	skatinti bendrą ES politinį koordinavimą Bosnijoje ir Hercegovinoje, nepažeidžiant Bendrijos kompetencijos;

c)	teikti vietos politinius patarimus EUFOR vadui, tuo pačiu atsižvelgiant į Integruoto policijos dalinio modelio galimybes, kuriomis jis gali naudotis sutinkant EUFOR vadui, nepažeidžiant vadovavimo grandinės;

d)

prisidėti stiprinant ES vidaus koordinavimą ir darnumą Bosnijoje ir Hercegovinoje, taip pat teikiant informaciją ES misijos vadovams, dalyvaujant arba būnant atstovu jų reguliariuose susitikimuose, pirmininkaujant iš visų šioje srityje dalyvaujančių ES veikėjų sudarytai koordinavimo grupei, siekiančiai koordinuoti ES veiksmų įgyvendinimo aspektus, bei teikiant jiems patarimus dėl santykių su Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijomis;

e)	nepažeidžiant Bendrijos kompetencijos užtikrinti nuoseklumą ir darną bendraujant su visuomene. ES specialiojo įgaliotinio atstovas spaudai bus pagrindinis ES informacijos šaltinis bendraujant su Bosnijos ir Hercegovinos žiniasklaida BUSP/ESGP klausimais;

f)	nuolat stebėti visų rūšių veiklą teisinės valstybės srityje ir tuo atžvilgiu prireikus patarti generaliniam sekretoriui-vyriausiajam įgaliotiniui ir Komisijai;

g)	prireikus duoti nurodymus Europos Sąjungos policijos misijos vadovui/policijos komisarui – tai dalis jo platesnių įpareigojimų;

h)	patarti ir atitinkamais atvejais dalyvauti reikalingame vietiniame koordinavime, kiek tai susiję su Bendrijos veikla ir ES sutarties VI antraštinėje dalyje numatyta veikla, įskaitant Europolą;

i)	siekiant darnos ir galimos sinergijos, toliau konsultuoti dėl Bendrijos pagalbos rekonstrukcijai, plėtrai ir stabilizavimui prioritetų.

4 straipsnis

1.   ES specialusis įgaliotinis yra atsakingas už įgaliojimų vykdymą; jo veiklą prižiūri ir jai vadovauja generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis. Už visas išlaidas ES specialusis įgaliotinis atsiskaito Komisijai.

2.   Politinis ir saugumo komitetas (PSK) palaiko ypatingus ryšius su ES specialiuoju įgaliotiniu, o su Taryba bendraujama pirmiausia per šį komitetą. PSK ES specialiajam įgaliotiniui teikia strategines gaires ir politinį indėlį pagal jo įgaliojimus.

5 straipsnis

ES specialiojo įgaliotinio vaidmuo, įskaitant visų civilinių organizacijų ir agentūrų visos veiklos koordinavimą, kaip nustatyta Bendrajame pamatiniame susitarime dėl taikos Bosnijoje ir Hercegovinoje ir vėlesnėse Tarybos išvadose ir deklaracijose dėl taikos įgyvendinimo, niekaip nepažeidžia vyriausiojo įgaliotinio Bosnijoje ir Hercegovinoje įgaliojimų.

6 straipsnis

1.   Su Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio įgaliojimų vykdymu susijusioms išlaidoms padengti skirtas orientacinis finansavimo dydis yra 200 000 EUR.

2.   Iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sumos padengiamos išlaidos yra tvarkomos remiantis Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomomis procedūromis ir taisyklėmis, išskyrus tai, kad visas išankstinis finansavimas nelieka Bendrijos nuosavybe. Priimančiųjų ir kaimyninių valstybių nacionaliniams subjektams leidžiama dalyvauti konkursuose dėl sutarčių sudarymo.

3.   Išlaidos tvarkomos pagal ES specialiojo įgaliotinio ir Komisijos sudarytą sutartį.

4.   Prireikus pirmininkaujanti valstybė, Komisija ir/arba valstybės narės teiks logistikos pagalbą regione.

5.   Išlaidos padengiamos nuo šių bendrųjų veiksmų įsigaliojimo dienos.

7 straipsnis

1.   ES atsidavęs personalas, prisidedantis kuriant ES identitetą, skiriamas padėti ES specialiajam įgaliotiniui įgyvendinti savo įgaliojimus ir prisidėti prie visų ES veiksmų Bosnijoje ir Hercegovinoje darnos, matomumo ir veiksmingumo, ypač politiniais, politiniais-kariniais ir saugumo klausimais bei informavimo ir santykių su žiniasklaida srityje. Neviršydamas savo įgaliojimų ir turimų atitinkamų finansinių priemonių, ES specialusis įgaliotinis, konsultuodamasis su pirmininkaujančia valstybe, padedamas generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio ir visokeriopai bendradarbiaudamas su Komisija, turi sudaryti savo darbuotojų grupę. ES specialusis įgaliotinis praneša pirmininkaujančiai valstybei ir Komisijai apie galutinę savo darbuotojų grupės sudėtį.

2.   ES valstybės narės ir institucijos gali pasiūlyti komandiruoti personalą dirbti su ES specialiuoju įgaliotiniu. Atlyginimą personalui, kurį ES valstybė narė ar institucija gali komandiruoti dirbti su ES specialiuoju įgaliotiniu, atitinkamai moka ta ES valstybė narė arba institucija.

3.   Siekiant įdarbinti aukščiausios kvalifikacijos kandidatus, Tarybos generalinis sekretoriatas tinkamai paskelbia apie visas A tipo pareigas, į kurias darbuotojai nėra komandiruojami, ir apie jas taip pat pranešama ES valstybėms narėms ir institucijoms.

4.   Šalys nustato ES specialiojo įgaliotinio misijos ir jo darbuotojų grupės užduočių įvykdymui ir sklandžiam darbui užtikrinti būtinas privilegijas, imunitetus ir kitas garantijas. Valstybės narės ir Komisija tam teikia visą reikalingą paramą.

8 straipsnis

Paprastai ES specialusis įgaliotinis asmeniškai atsiskaito generaliniam sekretoriui-vyriausiajam įgaliotiniui bei PSK ir taip pat gali atsiskaityti atitinkamai darbo grupei. Ataskaitos raštu reguliariai perduodamos generaliniam sekretoriui-vyriausiajam įgaliotiniui, Tarybai ir Komisijai. Generaliniam sekretoriui-vyriausiajam įgaliotiniui bei PSK rekomendavus, ES specialusis įgaliotinis gali teikti informaciją Tarybai.

9 straipsnis

Siekiant užtikrinti ES išorinių veiksmų nuoseklumą, ES specialiojo įgaliotinio veikla ir generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio, pirmininkaujančios valstybės ir Komisijos veikla yra koordinuojama. ES specialusis įgaliotinis reguliariai informuoja valstybių narių misijas ir Komisijos delegacijas. Šioje srityje glaudus ryšys palaikomas su pirmininkaujančia valstybe, Komisija ir misijų vadovais, kurie deda visas pastangas padėdami ES specialiajam įgaliotiniui vykdyti savo įgaliojimus. ES specialusis įgaliotinis šioje srityje taip pat palaiko ryšius su kitais tarptautiniais ir regioniniais veikėjais, įskaitant inter alia ESBO.

10 straipsnis

Šių bendrųjų veiksmų įgyvendinimas ir jų suderinamumas su kita ES veikla regione yra nuolat peržiūrimas. Iki įgaliojimų pabaigos likus dviem mėnesiams, generaliniam sekretoriui-vyriausiajam įgaliotiniui, Tarybai ir Komisijai ES specialusis įgaliotinis raštu pateikia išsamią ataskaitą apie įgaliojimų įvykdymą. Remiantis ataskaita, atitinkamos darbo grupės ir PSK įvertina šiuos bendruosius veiksmus. Atsižvelgdamas į bendrųjų veiksmų įgyvendinimo bendrus prioritetus, generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis teikia rekomendacijas PSK dėl Tarybos sprendimo atnaujinti, pakeisti arba nutraukti įgaliojimus.

11 straipsnis

Tarybos bendrieji veiksmai 2002/211/BUSP panaikinami.

12 straipsnis

Šie Bendrieji veiksmai įsigalioja jų priėmimo dieną.

Jie taikomi iki 2005 m. vasario 28 d.

13 straipsnis

Šie bendrieji veiksmai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 70, 2002 3 13, p. 7.

(2)  OL L 70, 2002 3 13, p. 1. Bendrieji veiksmai su paskutiniais pakeitimais, padarytais Bendraisiais veiksmais 2003/188/BUSP (OL L 73, 2003 3 19, p. 9).

(3)  Žr. šio oficialiojo liedinio 10 p.

---

28.7.2004

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 252/10

---

TARYBOS BENDRIEJI VEIKSMAI 2004/570/BUSP

2004 m. liepos 12 d.

dėl Europos Sąjungos karinės operacijos Bosnijoje ir Hercegovinoje

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 14 straipsnį, 25 straipsnio trečią pastraipą, 26 straipsnį ir 28 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)	Europos Vadovų Taryba paskelbė, jog Europos Sąjunga yra pasirengusi ESGP misijai Bosnijoje ir Hercegovinoje, įskaitant karinio pobūdžio komponentą.

(2)	Bendrasis pamatinis susitarimas dėl taikos (BPST) Bosnijoje ir Hercegovinoje numato inter alia priemones įkurti daugiašales karines įgyvendinančiąsias pajėgas.

(3)	2004 m. liepos 12 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2004/569/BUSP (1) dėl Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Bosnijoje ir Hercegovinoje įgaliojimų. ES specialusis įgaliotinis Bosnijoje ir Hercegovinoje skatins visapusišką ES politikos koordinavimą Bosnijoje ir Hercegovinoje.

(4)

2002 m. kovo 11 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2002/210/BUSP (2) dėl Europos Sąjungos policijos misijos (ESPM), siekiant kurti ir stiprinti vietos policijos gebėjimus, ypač valstybės lygiu ir kovojant su organizuotu nusikalstamumu. ESPM misija yra įkurti Bosnijai ir Hercegovinai priklausančias tvarias policines priemones, atitinkančias geriausią Europos ir tarptautinę praktiką, tokiu būdu pakeliant dabartinius Bosnijos ir Hercegovinos policijos standartus.

(5)	2004 m. balandžio 26 d. Taryba patvirtino ESGP misijos Bosnijoje ir Hercegovinoje, įskaitant karinio pobūdžio komponentą, bendrą koncepciją.

(6)	2004 m. birželio 17–18 d. Europos Vadovų Taryba priėmė išsamią politiką Bosnijos ir Hercegovinos atžvilgiu.

(7)	2004 m. birželio 28–29 d. NATO valstybių ir vyriausybių vadovų Stambulo susitikime buvo nuspręsta NATO Daugiašalių stabilizavimo pajėgų (SFOR) operaciją Bosnijoje ir Hercegovinoje baigti iki 2004 m. pabaigos.

(8)

Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje 1551 (2004), priimtoje 2004 m. liepos 9 d., palankiai vertinamas Europos Sąjungos ketinimas nuo 2004 m. gruodžio mėn. pradėti ES misiją Bosnijoje ir Hercegovinoje, įskaitant karinio pobūdžio elementą, 2004 m. birželio 29 d. Airijos užsienio reikalų ministro ir Europos Sąjungos Tarybos pirmininko laiške Saugumo Tarybos pirmininkui išdėstytomis sąlygomis. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba toliau nustatė, kad susitarimai dėl Pajėgų statuso, šiuo metu esantys Taikos susitarimo 1-A priedo priedėlyje B, būtų laikinai taikomi siūlomai ES misijai ir jos pajėgoms nuo pat jų įkūrimo Bosnijoje ir Hercegovinoje, tikintis tų susitarimų šalių pritarimo tuo klausimu.

(9)

Taryba sutiko, kad ES karinė operacija turėtų suteikti galimybes atgrasyti ir nuolat laikytis pareigos įgyvendinti vaidmenį, numatytą BPST Bosnijoje ir Hercegovinoje 1-A ir 2 prieduose, ir įneš indėlį į saugią ir patikimą aplinką, laikantis įgaliojimų, kurių reikia pasiekti Vyriausiojo įgaliotinio tarnybos Misijos įgyvendinimo plane ir Stabilizavimo ir asociacijos procese (SAP) nustatytus tikslus.

(10)	Operacija turėtų sustiprinti nuoseklų ES požiūrį į Bosniją ir Hercegoviną ir padėti Bosnijos ir Hercegovinos savarankiškam progresui link integracijos į ES, turint tarpinį tikslą pasirašyti Stabilizavimo ir asociacijos susitarimą.

(11)

Siekiant, kad būtų įgyvendintas BPST 1-A ir 2 prieduose numatytas vaidmuo stebėti karinius BPST įgyvendinimo aspektus Bosnijoje ir Hercegovinoje ir įvertinti bei imtis veiksmų tais atvejais, kai šalys nevykdo reikalavimų, ES karinė operacija turi turėti visus įgaliojimus, kurie būtų įgyvendinami per pajėgų vadą.

(12)	Greta ES veiklos Bosnijoje ir Hercegovinoje metu užmegztų ryšių, Europos Sąjunga turėtų glaudžiai konsultuotis dėl ES karinės operacijos vykdymo su Bosnijos ir Hercegovinos valdžios atstovais, ypač su gynybos ministru.

(13)

Konsultacijos su NATO vyks laikantis atitinkamų nuostatų, išdėstytų 2003 m. kovo 17 d. generalinio sekretoriaus – vyriausiojo įgaliotinio bei NATO generalinio sekretoriaus pasikeitime laiškais. Vėliau, pasikeitus laiškais atitinkamai 2004 m. birželio 30 d. ir liepos 8 d., Šiaurės Atlanto Taryba sutiko, kad Vyriausiojo Sąjungininkų vado Europai pavaduotojas būtų paskirtas ES operacijos vadu ir kad ES operacijos štabas būtų Vyriausiajame Sąjungininkų pajėgų Europoje štabe (SHAPE).

(14)	Pagal Europos Sąjungos sutarties 25 straipsnio trečiąją pastraipą Politinis ir saugumo komitetas (PSK) turėtų atlikti ES karinės operacijos Bosnijoje ir Hercegovinoje politinę priežiūrą, strategiškai jai vadovauti bei priimti atitinkamus sprendimus.

(15)

Remiantis 2000 m. gruodžio 7–9 d. Nicoje posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos rekomendacijomis, šie bendrieji veiksmai turėtų apibrėžti generalinio sekretoriaus – vyriausiojo įgaliotinio vaidmenį pagal Europos Sąjungos sutarties 18 ir 26 straipsnius įgyvendinant priemones, patenkančias į politinės priežiūros ir strateginio vadovavimo, kurį pagal Europos Sąjungos sutarties 25 straipsnį vykdo PSK, sritį.

(16)	Trečiosios valstybės ES karinėje operacijoje turėtų dalyvauti vadovaudamosi Europos Vadovų Tarybos nustatytomis rekomendacijomis.

(17)

Vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 28 straipsnio 3 dalimi, dėl šių karinį ar gynybinį pobūdį turinčių bendrųjų veiksmų atsirandančias einamąsias išlaidas turėtų apmokėti valstybės narės pagal 2004 m. vasario 23 d. Tarybos sprendimą 2004/197/BUSP, nustatantį karinio ar gynybinio pobūdžio Europos Sąjungos operacijų bendrųjų išlaidų finansavimo administravimo mechanizmą (3) (toliau – ATHENA).

(18)

Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnio 1 dalis reikalauja bendruosiuose veiksmuose nurodyti galimas Sąjungos priemones. Finansinė orientacinė ES karinės operacijos bendrųjų išlaidų suma, yra geriausia esama sąmata, ir ji neturi įtakos galutinėms sumoms, įtraukiamoms į biudžetą, tvirtinamą pagal ATHENA nustatytus principus.

(19)

Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos bendrijos steigimo sutarties pridedamo Protokolo dėl Danijos pozicijos 6 straipsnį Danija nedalyvauja rengiant ir įgyvendinant su gynyba susijusius Europos Sąjungos sprendimus bei veiksmus. Danija nedalyvauja įgyvendinant šiuos bendruosius veiksmus ir todėl nedalyvauja operacijos finansavime.

PRIĖMĖ ŠIUOS BENDRUOSIUS VEIKSMUS:

1 straipsnis

Misija

1.   Tarybai priėmus vėlesnį sprendimą pradėti operaciją, kai bus priimti visi reikiami sprendimai, Europos Sąjunga Bosnijoje ir Hercegovinoje vykdys karinę operaciją, pavadintą „ALTHEA“, siekdama suteikti galimybes atgrasyti ir nuolat laikytis pareigos įgyvendinti vaidmenį, numatytą Bendrojo pamatinio susitarimo dėl taikos (BPST) Bosnijoje ir Hercegovinoje 1-A ir 2 prieduose, ir įnešti indėlį į saugią ir patikimą aplinką Bosnijoje ir Hercegovinoje, laikantis įgaliojimų, kurių reikia pasiekti VĮT Misijos įgyvendinimo plane ir SAP nustatytus tikslus. Ši operacija bus dalis bendros ESGP misijos Bosnijoje ir Hercegovinoje.

2.   Šiuo tikslu dislokuotos pajėgos veikia vadovaudamosi Tarybos patvirtinta bendrąja koncepcija.

3.   Remiantis su NATO sutartu pagrindu, ES karinė operacija vykdoma naudojantis NATO bendru turtu ir pajėgumais.

2 straipsnis

ES operacijos vado paskyrimas

Vyriausiojo Sąjungininkų vado Europai pavaduotojas (D-SACEUR) Admirolas Rainer FEIST skiriamas ES operacijos vadu.

3 straipsnis

ES operacijos štabo vieta

ES operacijos štabas įkuriamas Vyriausiajame Sąjungininkų pajėgų Europoje štabe (SHAPE).

4 straipsnis

ES pajėgų vado paskyrimas

Generolas majoras A. David LEAKEY skiriamas ES pajėgų vadu.

5 straipsnis

Operacijos planavimas ir pradžia

Taryba nusprendžia pradėti ES karinę operaciją po to, kai bus patvirtinti Operacijos planas ir Veiksmų pradžios taisyklės bei kiti būtini vėlesni sprendimai.

6 straipsnis

Politinė priežiūra ir strateginis vadovavimas

1.   Tarybos atsakomybe PSK vykdo operacijos politinę priežiūrą ir strategiškai vadovauja ES karinei operacijai. Šiuo dokumentu Taryba įgalioja PSK priimti atitinkamus sprendimus pagal Europos Sąjungos sutarties 25 straipsnį. Šis įgaliojimas apima teises keisti planavimo dokumentus, įskaitant Operacijos planą, Vadovavimo grandinę ir Veiksmų pradžios taisykles. Šis įgaliojimas taip pat apima teises priimti vėlesnius sprendimus dėl ES operacijos vado ir/arba ES pajėgų vado paskyrimo. Tarybai, kuriai padeda generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis, lieka sprendimų dėl ES karinės operacijos tikslų ir jos nutraukimo teisė.

2.   PSK reguliariai atsiskaito Tarybai.

3.   PSK gauna reguliarias ataskaitas iš Europos Sąjungos karinio komiteto pirmininko (ESKK pirmininko) apie ES karinės operacijos vykdymą. Esant poreikiui, PSK į savo susirinkimus gali kviesti ES operacijos vadą ir/arba ES pajėgų vadą.

7 straipsnis

ES veiksmų darna

1.   Operacija bus atidžiai koordinuojamos ES veiklos Bosnijoje ir Hercegovinoje dalis. Taryba užtikrins maksimalią ES pastangų Bosnijoje ir Hercegovinoje darną ir efektyvumą. ES specialusis įgaliotinis skatins visapusišką ES politikos koordinavimą Bosnijoje ir Hercegovinoje, nepažeisdamas Bendrijos kompetencijos. ES specialusis įgaliotinis pirmininkauja koordinavimo grupei, kurią sudaro visi šiame procese dalyvaujantys ES veikėjai, įskaitant ES pajėgų vadą, ir kurios tikslas – koordinuoti ES veiksmų įgyvendinimo aspektus.

2.   ES pajėgų vadas nepažeisdamas vadovavimo grandinės atsižvelgia į ES specialiojo įgaliotinio patarimus vietinės politikos srityje (ypač kiek tai susiję su sritimis, kuriose ES specialusis įgaliotinis turi konkrečias ar paskirtas pareigas), ir neperžengdamas savo įgaliojimų ribų, siekia atsiliepti į bet kokį ES specialiojo įgaliotinio prašymą.

3.   ES pajėgų vadas palaikys tinkamus ryšius su ESPM.

8 straipsnis

Karinis vadovavimas

1.   ES karinis komitetas (ESKK) stebi, kad ES karinė operacija, kuriai vadovauja ir už kurią atsako ES operacijos vadas, būtų tinkamai vykdoma.

2.   ESKK gauna reguliarias ES operacijos vado ataskaitas. Prireikus ESKK į savo susirinkimus gali kviesti ES operacijos vadą ir/arba ES pajėgų vadą.

3.   Su ES operacijos vadu ryšys pirmiausia palaikomas per ESKK pirmininką.

9 straipsnis

Ryšiai su Bosnija ir Hercegovina

Klausimais, susijusiais su šių bendrųjų veiksmų įgyvendinimu, su Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijomis pirmiausia bendraujama per Generalinį sekretorių – vyriausiąjį įgaliotinį ir ES specialųjį įgaliotinį Bosnijoje ir Hercegovinoje, jiems veikiant pagal atitinkamus savo įgaliojimus. Apie šiuos ryšius reguliariai ir nedelsiant pranešama pirmininkaujančiai valstybei. ES pajėgų vadas palaiko ryšius su vietinėmis valdžios institucijomis, glaudžiai bendradarbiaudamas su ES specialiuoju įgaliotiniu dėl klausimų, susijusių su jo misija.

10 straipsnis

Veiksmų derinimas ir sąveika

Siekdami užtikrinti ES karinės operacijos ir platesnės ES veiklos Bosnijoje ir Hercegovinoje darną, ES karo vadai, nepažeisdami vadovavimo grandinės, glaudžiai derina veiksmus su ES specialiuoju atstovu Bosnijoje ir Hercegovinoje. Toje sistemoje ES karo vadai palaiko ryšius atitinkamai ir su kitais tarptautiniais veikėjais šiame regione.

11 straipsnis

Trečiųjų valstybių dalyvavimas

1.   Nepažeidžiant Europos Sąjungos sprendimų priėmimo autonomiškumo ir Sąjungos bendros institucinės struktūros bei vadovaujantis atitinkamomis Europos Vadovų Tarybos rekomendacijomis:

—	Europos valstybės NATO narės, kurios nėra ES narės, ir Kanada dalyvauja ES karinėje operacijoje, jeigu to pageidauja,

—	valstybės, kurios yra kandidatės tapti Europos Sąjungos narėmis gali būti pakviestos dalyvauti ES karinėje operacijoje pagal sutartas sąlygas,

—	potencialūs partneriai ir kitos trečiosios valstybės irgi gali būti kviečiami dalyvauti operacijoje.

2.   Šiuo dokumentu Taryba įgalioja PSK pagal ES operacijos vado ir ESKK rekomendacijas priimti atitinkamus sprendimus dėl pritarimo siūlomam indėliui į operaciją.

3.   Išsami trečiųjų valstybių dalyvavimo tvarka nustatoma susitarimuose pagal Europos Sąjungos sutarties 24 straipsnį. Pirmininkaujančiai valstybei narei padedantis generalinis sekretorius – vyriausiasis įgaliotinis gali derėtis dėl tokios tvarkos jos vardu. Jei ES ir trečioji valstybė buvo sudariusios susitarimą, nustatantį tos trečiosios valstybės dalyvavimo ES krizių valdymo operacijose sąlygas, tokio susitarimo nuostatos taikomos vykdant šią operaciją.

4.   Trečiosios valstybės, kurių karinis indėlis į ES karinę operaciją yra reikšmingas, kasdieninio operacijos valdymo klausimais turi tas pačias teises ir įsipareigojimus, kaip ir operacijoje dalyvaujančios ES valstybės narės.

5.   Šiuo dokumentu Taryba įgalioja PSK priimti atitinkamus sprendimus dėl bendradarbiaujančiųjų šalių komiteto sudarymo, jei trečiųjų valstybių karinis indėlis yra reikšmingas.

12 straipsnis

Finansinės nuostatos

1.   Bendrąsias ES karinės operacijos išlaidas administruoja ATHENA.

2.   Šioje ES karinėje operacijoje:

—	išlaidos kareivinėms ir pajėgų buveinei negali būti apmokamos kaip bendrosios išlaidos,

—	išlaidos, susijusios su pajėgų perdislokavimu visa apimtimi, negali būti apmokamos kaip bendrosios išlaidos.

3.   Nepažeidžiant jokių būsimų operacijų finansavimo ir atsižvelgiant į šios operacijos kūrimo konkrečius reikalavimus, Taryba gali pajėgų formavimo proceso kontekste svarstyti klausimą dėl Tarptautinių pajėgų Šiaurės padalinio finansavimo.

4.   ES karinės operacijos bendrosioms išlaidoms padengti skirta finansinė orientacinė suma yra 71 700 000 EUR.

5.   Viešųjų pirkimų ES karinei operacijai procedūros bus atviros konkursų dalyviams iš tų ES valstybių narių, kurios prisideda prie operacijos finansavimo.

13 straipsnis

Ryšiai su NATO

1.   Ryšiai su NATO vyks laikantis atitinkamų nuostatų, išdėstytų 2003 m. kovo 17 d. generalinio sekretoriaus – vyriausiojo įgaliotinio bei NATO generalinio sekretoriaus pasikeitime laiškais.

2.   ES ir NATO pasitarus, visa ES pajėgų vadovavimo grandinė lieka ES politinės priežiūros ir strateginio vadovavimo srityje visos ES karinės operacijos metu. Šioje sistemoje ES operacijos vadas praneša apie operacijos vykdymą tik ES organams. NATO apie padėties raidą informuoja atitinkami organai, visų pirma – PSK ir ESKK pirmininkas.

14 straipsnis

Informacijos teikimas NATO ir trečiosioms valstybėms

1.   Generalinis sekretorius – vyriausiasis įgaliotinis įgaliojamas pagal Tarybos saugumo nuostatus NATO ir trečiosioms šalims, susijusioms su šiais bendraisiais veiksmais, teikti ES įslaptintą informaciją ir ES karinės operacijos tikslams išleistus dokumentus.

2.   Generalinis sekretorius – vyriausiasis įgaliotinis įgaliojamas su šiais bendraisiais veiksmais susijusioms trečiosioms šalims teikti ES neįslaptintus dokumentus, susijusius su operacijos svarstymu Taryboje, kuriems taikoma profesinės paslapties pareiga pagal Tarybos darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 1 dalį.

15 straipsnis

Bendrijos veiksmai

Taryba pažymi, jog Komisija ketina, kai tikslinga, nukreipti savo veiksmus taip, kad būtų pasiekti šių bendrųjų veiksmų tikslai.

16 straipsnis

Peržiūros procesas

1.   Kaip dalis ES misijos peržiūros proceso, kas šešis mėnesius bus atliekama peržiūra:

—

siekiant sudaryti galimybę PSK, atsižvelgus į saugumo situaciją ir Vyriausiojo įgaliotinio/ES specialiojo įgaliotinio bei ES pajėgų vado per Vadovavimo grandinę pateiktus patarimus, bei laikantis ESKK karinių patarimų, nustatyti darytinus ES karinės misijos dydžio, įgaliojimų ir užduočių pakeitimus, ir kada ji turi būti pabaigta;

—

siekiant sudaryti galimybę PSK, atsižvelgus į saugumo situaciją ir Vyriausiojo įgaliotinio/ES specialiojo įgaliotinio, ES pajėgų vado ir ESPM vadovo patarimus, bei laikantis ESKK vadovo ir Civilinių ESPM reikalų komiteto patarimų, nustatyti ar visas, ar dalį Integruoto policijos padalinio veiklos galimybių reikia perkelti į ES specialiojo įgaliotinio pareigų sritį vykdyti pareigas paremti teisinę valstybę, įskaitant pareigas paremti Valstybės informacijos ir apsaugos agentūrą (VIAA). Tokiu atveju policijos ir karinių misijų sandara bus peržiūrėta.

2.   Taryba ne vėliau kaip iki 2005 m. gruodžio 31 d. įvertins, ar tęsti operaciją.

17 straipsnis

Įsigaliojimas ir pabaigimas

1.   Šie bendrieji veiksmai įsigalioja jų priėmimo dieną.

2.   ES karinė operacija pasibaigia dieną, kurią nustatys Taryba.

3.   Šie bendrieji veiksmai bus panaikinami po to, kai bus atšauktos visos ES pajėgos, laikantis patvirtinto ES karinės operacijos nutraukimo plano.

18 straipsnis

Skelbimas

Šie bendrieji veiksmai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  Žr. šio Oficialiojo leidinio 7 p.

(2)  OL L 70, 2002 3 13, p. 1.

(3)  OL L 63, 2004 2 28, p. 68.

---

28.7.2004

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 252/15

---

2004 m. birželio 22 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1147/2004, nustatančio kai kurių pieno ir pieno produktų sektoriaus produktų galimą kiekį antram 2004 m. pusmečiui pagal Bendrijos atidarytas kvotas, remiantis vien licencija, klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 222, 2004 m. birželio 23 d. )

I.A–I.H prieduose (p. 13 ir 14):

vietoje

„Paskirstymo koeficientas“

skaityti

„Kiekis (t)“.

---