—

atsižvelgdamas į 2011 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (1),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2011 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2012) 436–C7–0224/2012) (2),

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2010 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2012) 585), ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentus, pridėtus prie šios ataskaitos (SWD(2012) 340 ir SWD(2012) 330),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 6 d. Komisijos komunikatą „Komisijos 2011 m. rezultatų valdymo srityje apibendrinimas“ (COM(2012) 281),

—

atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2011 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2012) 563) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SWD(2012) 283),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2011 finansinių metų metinę biudžeto įvykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais (3) (Metinė ataskaita) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2011 finansinių metų finansinių ataskaitų patikimumo bei jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (4),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2011 finansinių metų biudžetą (05752/2013 – C7–0038/2013),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2011 finansinių metų biudžetą (05754/2013 – C7–0039/2013),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (5), ypač į jo 55, 145, 146 ir 147 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (6), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus (7), ypač į jo 14 straipsnio 2 ir 3 dalis,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir į VI priedą,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A7–0116/2013),

A.

kadangi Europa išgyvena ne tik pasitikėjimo savo institucijomis krizę, bet ir ekonomikos ir finansų krizę, ir susiklosčius tokiai padėčiai būtina, kad Parlamentas ypač kruopščiai tikrintų Komisijos sąskaitas;

B.

kadangi Audito Rūmai 18-tą kartą iš eilės negalėjo pateikti teigiamo patikinimo pareiškimo dėl mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo;

C.

kadangi valstybės narės šiuo metu derasi dėl naujos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos;

D.

kadangi dėl ekonomikos ir finansų krizės ištekliai ribojami, mano, kad turi būti vadovaujamasi vadinamojo pagrįsto solidarumo principu ir naudoti Sąjungos lėšas reformoms vykdyti, finansinei drausmei stebėti ir politiniam ir ekonominiam stabilumui užtikrinti;

E.

kadangi pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) Komisijai tenka pagrindinė atsakomybė už Sąjungos biudžeto vykdymą, o valstybės narės turi lojaliai bendradarbiauti su Komisija, kad būtų užtikrinta, jog asignavimai naudojami pagal patikimo finansų valdymo principus;

F.

kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnyje nustatyta: „Audito Rūmai teikia Europos Parlamentui ir Tarybai sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą <…>“;

G.

kadangi veiklos auditas, kurį atlikus nustatoma, kokiu mastu išleistos lėšos padėjo siekti nustatytų tikslų, tampa vis svarbesnis;

H.

kadangi dėl muitinių sistemos trūkumų būtina geriau derinti ne tokią griežtą kontrolę ir sugriežtintą ex post kontrolę;

I.

kadangi, siekiant didinti visuomenės pasitikėjimą institucijomis, reikėtų tinkamai pristatyti Komisijos valdymą;

J.

kadangi darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo strategija „Europa 2020“ yra svarbiausia strategija, apimanti beveik visų Komisijos tarnybų, atsakingų už vidaus politiką, veiklą, ir kadangi 2011 m. buvo pirmieji šios strategijos įgyvendinimo metai;

K.

kadangi SESV 318 straipsnyje numatytu tarpinstituciniu dialogu reikėtų pasinaudoti kaip galimybe skatinti naują Komisijos vidaus veiklos kultūrą;

L.

kadangi Biudžeto kontrolės komitetas ateityje turėtų būti dar labiau įtraukiamas į Komisijos išlaidų stebėjimą; tikisi glaudesnio bendradarbiavimo su Audito Rūmais siekiant pateikti daugiau įvairių pasiūlymų, kaip pagerinti audito procedūrų veiksmingumą;

M.

kadangi Biudžeto kontrolės komiteto įgaliojimai ir ištekliai vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą turėtų būti atidžiai išnagrinėti ir nustatyti pranešime savo iniciatyva;

1.

ragina Komisiją, siekiant patvirtinti biudžeto įvykdymą, pateikti Parlamentui veiksmų planą, pagal kurį būtų įgyvendinami šie prioritetiniai veiksmai:

Komisijos komunikatas dėl Sąjungos biudžeto apsaugos

Klaidų lygis pasidalijamojo valdymo srityje

ragina Komisiją:

Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD

Regioninės politikos GD

Klaidų lygis centralizuoto valdymo srityje

Mokslinių tyrimų GD

Įvertinimo pranešimas (SESV 318 straipsnis) ir dažnesnis veiklos audito atlikimas

Pajamos ir tradiciniai nuosavi ištekliai

siekdama užtikrinti tinkamą Sąjungos finansinių interesų apsaugą ir suteikti Sąjungai užtektinai nuosavų išteklių augimui skatinti, Komisija turėtų:

2.

yra labai sunerimęs dėl didelio finansinės veiklos lengvatinių mokesčių zonose masto, kaip matyti iš pastaruoju metu apie lengvatines zonas atskleistos informacijos; ragina Komisiją skubiai imtis priemonių ir užkirsti kelią galimybėms milijardus eurų išimti iš įprastos finansinės grandinės, visų pirma siekiant išvengti mokesčių ir paslėpti nelegalias lėšas nuo valstybių narių mokesčių institucijų;

3.

primygtinai siūlo, kad Komisija imtųsi priemonių ir užtikrintų, kad visa bankinė veikla, susijusi su konsultacijomis dėl subjektų lengvatinėse mokesčių zonose ir subjektų steigimo lengvatinėse mokesčių zonose, būtų laikoma nelegalia ir kad joks Europos Sąjungoje esantis bankas, dalyvaujantis minėtoje veikloje, negautų ar negalėtų gauti ES finansavimo pagal jokią sistemą arba nepasinaudotų ar negalėtų pasinaudoti nacionalinės paramos priemonėmis;

4.

tikisi per du mėnesius iš Komisijos gauti teisės aktų projektų pasiūlymų, kaip galima būtų nutraukti individualių asmenų, įmonių ir net viešųjų įstaigų naudojimąsi lengvatinėmis mokesčių zonomis;

5.

palankiai vertina tolesnes priemones, kurias Komisija nustatė atsižvelgdama į Parlamento prašymą užtikrinti didesnį finansų inžinerijos priemonių (FIP) skaidrumą, ypač susijusiuose teisės aktuose nustatant privalomą procedūrą, pagal kurią valstybės narės teikia pranešimus apie finansinius ir įgyvendinimo klausimus (13), ir atkreipia dėmesį į tai, kad FIP finansavimo ir įgyvendinimo apibendrinamoji ataskaita, kurią Komisija paskelbė ataskaitoje dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2010 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2012) 585), buvo laiku perduota Parlamentui; be to, pabrėžia, kad pastarojoje ataskaitoje pateikiami su FIP aprašymu ir jų įgyvendinimo priemonėmis susiję duomenys, įvardijami šias priemones įgyvendinantys subjektai ir finansų inžinerijos priemonėms (FIP) skiriamos ir pagal jas išmokamos pagalbos sumos;

6.

pažymi, kad struktūrinių fondų lėšos, naudojamos pasitelkiant FIP, 2007–2013 m. laikotarpiu nuolat didėjo, ypač tai pasakytina apie įmonėms skirtas priemones; nurodo, kad daugiau nei 90 % galutiniams gavėjams faktiškai išmokėtų sumų atiteko įmonėms; prašo Komisijos nurodyti, kokia faktiškai išmokėtų lėšų dalis atiteko tikrai privačioms įmonėms, o ne didžiąja dalimi valstybės valdomoms įmonėms;

7.

su nerimu atkreipia dėmesį į tai, kad miestų plėtrai ir energijos vartojimo efektyvumui ir (arba) atsinaujinantiesiems energijos ištekliams skirtos FIP sudaro tik 17 % visos sumos, kuri 2011 m. pabaigoje buvo išmokėta visoms FIP, be to, konkrečių miesto projektų finansavimas išliko mažas;

8.

pritaria šioms Komisijos iš patirties padarytoms išvadoms, susijusioms su minėtoje apibendrinamojoje ataskaitoje nurodytais valstybių narių ataskaitų teikimo aspektais:

9.

pažymi, kad Komisija pavedė ekspertų grupei (14) parengti ataskaitą apie ERPF naudojimą finansų inžinerijos priemonėms (FIP) remti; mano, kad tai pirmasis žingsnis, ir yra sunerimęs dėl to, kad ekspertų vertinimo tinklo analizėje atskleidžiamos įvairios didelės problemos, pavyzdžiui, trūksta įrodymų, leidžiančių nustatyti, ar paramos mastas atitinka paskolų ir nuosavo kapitalo finansavimo rinkos atotrūkio apimtį; trūksta įrodymų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti, ar naudojantis ERPF lėšas sukurtų rizikos kapitalo fondų dydis yra pakankamai didelis, kad užtikrintų šių fondų gyvybingumą; trūksta duomenų apie finansų inžinerijos priemonių, susijusių su neatlygintinomis dotacijomis, sukūrimo ir veiklos išlaidas; reglamentai yra sudėtingi ir neaišku, kaip juos reikėtų aiškinti;

10.

siekiant geriau apsaugoti Sąjungos finansinius interesus, ragina Komisiją imtis konkrečių priemonių, kad būtų iš esmės pagerintas FIP naudojimas;

11.

primena, kad Parlamentas ragino Komisiją objektyviai ir kritiškai vertinti patirtį, įgytą 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu įgyvendinant sanglaudos politikos finansų inžinerijos priemones, atlikti rizikos vertinimą apsvarstant atskirai įvairias finansų inžinerijos priemones ir, atsižvelgiant į finansų inžinerijos priemonių naudos gavėjų rizikos struktūrą, kasmet vykdant atitinkamą biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą laiku teikti Parlamentui ataskaitas apie finansų inžinerijos priemonių naudojimą valstybėse narėse, įskaitant finansų inžinerijos priemonių veiksmingumo, efektyvumo ir ekonomiškumo palyginamus rodiklius, taip pat būdus, kuriuos naudodama Komisija koordinuoja, užtikrina nuoseklumą ir mažina sutapimo riziką visose politikos srityse;

12.

apgailestauja, kad Komisija ir toliau neatsižvelgia į nuolat pateikiamą Parlamento prašymą įpareigoti atsakingą Komisijos narį pasirašyti atitinkamo generalinio direktorato metines veiklos ataskaitas; tačiau pažymi, kad apibendrinamąją ataskaitą tvirtina Komisijos narių kolegija ir šioje ataskaitoje yra konkretus teiginys, kuriuo patvirtinama galutinė Komisijos atsakomybė už įgaliojimus suteikiančių pareigūnų vykdomą valdymą, remiantis jų metinėse veiklos ataskaitose pateiktais patikinimais ir išlygomis; taigi laikosi nuomonės, kad Komisijos narių kolegija, tvirtindama apibendrinamąją ataskaitą, atsižvelgia į atitinkamuose generaliniuose direktoratuose nustatytas problemas ir todėl gali būti laikoma atsakinga;

13.

ragina Komisiją toliau gerinti metinių veiklos ataskaitų kokybę ir palyginamumą;

14.

palankiai vertina tai, kad Komisija leido Parlamentui susipažinti su valstybių narių metinėmis suvestinėmis; vis dėlto apgailestauja, kad tik 17 valstybių narių leido Komisijai susipažinti su metinėmis suvestinėmis; prašo Komisijos pranešti, kokių veiksmų ir priemonių ji imsis siekdama, kad ir likusios 10 valstybės narės leistų jam susipažinti su suvestinėmis;

15.

palankiai vertina Finansiniame reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 nustatytas naujas taisykles, susijusias su reguliariu išankstinio finansavimo tvirtinimu, ir ragina Komisiją toliau stengtis įgyvendinti Audito Rūmų rekomendacijas dėl atitinkamų apskaitos duomenų ir metodų;

16.

pripažįsta, kad Komisijos pasiūlymai dėl 2014–2020 m. programavimo laikotarpio iš esmės padėjo išsklaidyti Parlamento abejones, kurias jis išreiškė savo rezoliucijoje, pridedamoje prie sprendimo dėl 2008 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (15), kadangi juose pasiūlyta valstybėms narėms nustatyti bendruosius finansinių klaidų ištaisymo mechanizmus, taip pat supaprastintos procedūros ir sąlygos, kuriomis galima nutraukti arba sustabdyti mokėjimus; pažymi, kad šiuose pasiūlymuose taip pat paaiškinamos tam tikros tinkamumo finansuoti taisyklės ir valdymo institucijoms nustatomas aiškus draudimas atrinkti iki paraiškos dėl finansavimo pateikimo fiziškai užbaigtus arba visiškai įgyvendintus projektus (vadinamieji retrospektyvūs projektai);

17.

ragina Komisiją ištirti galimybes sukurti klaidų ištaisymo sistemą, skirtą sritims, kuriose daroma daugiausia klaidų, kurią taikant bendra reali klaidų vertė n metais būtų iš dalies ar visiškai, atsižvelgiant į pažeidimų sunkumą, atskaityta iš kasmetinių akredituojančių organizacijų pateiktų prašymų dėl lėšų grąžinimo;

18.

primena, kad SESV 287 straipsnyje nustatyta: „Audito Rūmai teikia Europos Parlamentui ir Tarybai patikinimo pareiškimą, susijusį su finansinių ataskaitų patikimumu ir jose atspindimų operacijų teisėtumu ir tvarkingumu <…>“;

19.

primena, kad Audito Rūmai kartu su nuomone dėl finansinių ataskaitų patikimumo papildomai pateikia tris nuomones dėl tose ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo; mano, kad dėl daugybės nuomonių Europos Parlamento nariams dar sunkiau vertinti, kaip Komisija įgyvendino biudžetą;

20.

nurodo, kad Audito Rūmai, remdamiesi savo atliktu auditu, nustato labiausiai tikėtiną mokėjimų klaidų lygį, kuris 2011 m. sudarė 3,9 %, taip pat nurodo, kad Audito Rūmai, remdamiesi tarptautiniais audito standartais, 2 % klaidų reikšmingumo ribas naudoja kaip apskritai priimtiną klaidų lygį, ir kad Audito Rūmai pareikš neigiamą nuomonę tuo atveju, jei labiausiai tikėtinas klaidų lygis peržengs už šią ribą;

21.

nurodo, kad pagal tarptautinius audito standartus išorės auditorius turėtų nepriklausomai nustatyti reikšmingumo ribą;

22.

pabrėžia, kad klaidas reikėtų skirti nuo sukčiavimo ir mano, kad dažniausiai klaidos padaromos dėl administracinių netikslumų, dažnai susijusių su tuo, kad Sąjungos ir nacionalinės taisyklės yra sudėtingos, ir jas galima ištaisyti; vis dėlto primena Komisijai, kad dabartinis klaidų lygis vis dar yra nepriimtinai aukštas ir kad Parlamentas laikosi visiško klaidų netoleravimo požiūrio;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad klaidų lygis neleidžia susidaryti išsamaus vaizdo apie Sąjungos politikos sričių veiksmingumą; taigi mano, kad atitikties auditą turėtų papildyti veiklos auditas, per kurį būtų vertinamas Sąjungos politikos priemonių ekonomiškumas, veiksmingumas ir efektyvumas; atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinių Valstijų Vyriausybės Atskaitomybės biuras daugiau dėmesio skiria veiklos, o ne atitikties auditui;

24.

atkreipia dėmesį, kad skiriasi Audito Rūmų ir Komisijos nuomonės dėl to, kaip turėtų būti apskaičiuojamos klaidos, ypač dėl to, ar turėtų būti įtraukiamas išankstinis finansavimas, ar turėtų būti apskaičiuojamos kiekybiškai įvertinamos klaidos ir kiekybiškai neįvertinamos klaidos ir kokiu mastu turėtų būti atsižvelgiama į susigrąžinimo procedūras ir finansinių klaidų ištaisymus atliekant bendrą klaidų finansinio poveikio ir sistemų pajėgumo ištaisyti klaidas įvertinimą; mano, kad nuomonių skirtumai atitinkamai atspindi skirtingus institucijų atliekamus vaidmenis, t. y. auditoriaus vaidmenį ir valdytojo vaidmenį; reikalauja, kad Audito Rūmai apsvarstytų galimybę kitoje savo metinėje ataskaitoje atskirti šias ginčijamas skirtingas klaidų lygių kategorijas ir kiekybiškai įvertinti susigrąžinimo veiklos ir finansinių klaidų ištaisymo politikos priemones ir (arba) rezultatus pagal kiekvieną sektorių atskirai;

25.

supranta, kad ilgainiui žinios ir metodika gali kisti; vis dėlto tvirtai mano, kad audito rezultatai turi išlikti palyginami, kad Parlamentas galėtų ilgesniu laikotarpiu atlikti politinį vertinimą;

26.

taigi ragina nacionalines audito įstaigas ir Audito Rūmus pagal SESV 287 straipsnio 3 dalį glaudžiau bendradarbiauti atliekant pasidalijamojo valdymo auditą;

27.

siūlo apsvarstyti, ar nacionalinės audito įstaigos, veikdamos kaip nepriklausomos išorės auditorės, pagal tarptautinius audito standartus turi teisę išduoti Sąjungos lėšų valdymo nacionalinius audito sertifikatus, kurie būtų pateikiami valstybių narių Vyriausybėms, kad šios juos pateiktų vykdant biudžeto įvykdymo tvirtinimo procedūrą, vadovaujantis atitinkama tarpinstitucine procedūra, kurią reikia nustatyti;

28.

palankiai vertina tai, kad Sąjungos 2011 finansinių metų metinėse ataskaitose Sąjungos finansinė būklė 2011 m. gruodžio 31 d. ir tą dieną pasibaigusių finansinių metų operacijų rezultatai ir pinigų srautai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai;

29.

su pasitenkinimu pažymi, kad 2011 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų ataskaitose atspindimos pajamos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos;

30.

su pasitenkinimu pažymi, kad 2011 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų ataskaitose atspindimi įsipareigojimai visais reikšmingais aspektais yra teisėti ir tvarkingi;

31.

labai apgailestauja, kad vykdant mokėjimus ir toliau padaroma reikšmingų klaidų;

32.

supranta, kad Audito Rūmai savo neigiamą nuomonę grindžia tuo, kad priežiūros ir kontrolės sistemos yra tik iš dalies veiksmingos ir kad dėl to labiausiai tikėtinas mokėjimų klaidų lygis yra 3,9 %;

33.

susirūpinęs pažymi, kad žemės ūkio, rinkos ir tiesioginės paramos, kaimo plėtros, aplinkos, žuvininkystės ir sveikatos, regioninės politikos, energetikos ir transporto, užimtumo ir socialinių reikalų, taip pat mokslinių tyrimų politikos ir kitų vidaus politikos sričių grupės yra reikšmingai paveiktos klaidų;

34.

primena, kad labiausiai tikėtinas mokėjimų klaidų lygis 2010 finansiniais metais sudarė 3,7 %, o 2009 finansiniais metais – 3,3 %; ypač nusivylęs dėl šio klaidų lygio padidėjimo, nes tai pablogina 2007, 2008 ir 2009 m. pastebėtas teigiamas tendencijas; taigi ragina Komisiją imtis būtinų priemonių, kurios padėtų nuolat mažinti klaidų lygį; pabrėžia, kad Parlamentas laikosi nuomonės, kad šio tikslo įgyvendinimas labai svarbus siekiant ateityje kuo naudingiau panaudoti ES lėšas, taip pat siekiant teigiamo patikinimo pareiškimo (16);

35.

mano, kad tokia tendencija iš esmės susijusi su padidėjusiu labiausiai tikėtinu klaidų lygiu žemės ūkio srityje, ir yra ypač susirūpinęs dėl aukšto klaidų lygio kaimo plėtros srityje, kurioje nustatytas labiausiai tikėtinas klaidų lygis siekė 7,7 %;

36.

ragina Audito Rūmus rengiant konkrečių politikos sričių specialiąsias ataskaitas labiau nei ankstesniais metais atkreipti dėmesį į tai, kad duomenis būtų galima palyginti su praėjusiais laikotarpiais;

37.

apgailestauja, kad Taryba ir toliau atsisako bendradarbiauti su Europos Parlamentu Tarybos biudžeto įvykdymo patvirtinimo klausimu; mano, kad dėl to Biudžeto kontrolės komitetui lieka labai nedaug priemonių ir kad komitetas galiausiai bus priverstas pateikti Komisijai savo klausimus ir prašymus suteikti informaciją apie Tarybos biudžetą;

38.

pažymi, jog Taryba rekomenduoja suteikti Komisijai patvirtinimą, kad Sąjungos 2011 finansinių metų bendrasis biudžetas įvykdytas; nurodo, jog Nyderlandai, Švedija ir Jungtinė Karalystė balsavo prieš tai, kad Komisijai būtų suteiktas patvirtinimas dėl Sąjungos 2011 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo; atkreipia dėmesį į tokias šių šalių pastabas:

39.

atsižvelgdamas į tai pažymi, kad Komisija pareiškė daug abejonių dėl ERPF ir SF valdymo ir kontrolės sistemų 2007–2013 m. laikotarpiu, be kita ko, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje; ragina Tarybą atliekant kiekvienos valstybės narės finansų valdymo ir veiklos kokybės tarpusavio vertinimą atsižvelgti į Nyderlandų, Švedijos ir Jungtinės Karalystės pastabas;

40.

pabrėžia, kad pagal SESV 317 straipsnį Komisijai tenka galutinė atsakomybė už Sąjungos biudžeto vykdymą; pabrėžia, kad kai Komisija vykdo biudžetą taikydama pasidalijamąjį valdymą, biudžeto vykdymo užduotys pavedamos valstybėms narėms pagal Finansinio reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 53b straipsnį;

41.

atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad generalinių direktorių atsakomybė yra svarbiausias Komisijos šiuo metu naudojamos lėšų valdymo sistemos aspektas, ir atkreipia dėmesį į teisingo generalinių direktorių veiklos pristatymo metinėse veiklos ataskaitose svarbą;

42.

primena Parlamento rezoliucijoje dėl 2010 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo pateiktą pasiūlymą, kad 2014–2019 m. Komisijoje būtų tik už biudžeto kontrolės klausimus atsakingas Komisijos narys;

43.

tikisi, jog valstybės narės gerai supranta, kad pagal ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį ir pagal lojalaus bendradarbiavimo principą jos įpareigotos aktyviai ir veiksmingai padėti Sąjungai vykdyti Sutartyse nustatytas užduotis;

44.

atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į Finansinio reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 53b straipsnį, kuriame nustatyta, kad vykdydamos biudžetą valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių, įskaitant teisines, reguliavimo ir administracines priemones, kad apsaugotų Sąjungos finansinius interesus; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad naujojo Finansinio reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 59 straipsnio 2 dalyje konkrečiai nurodoma, kad imdamosi šių priemonių valstybės narės visų pirma: a) užtikrina, kad biudžeto lėšomis finansuojami veiksmai būtų vykdomi tinkamai ir veiksmingai, laikantis konkretiems sektoriams šiuo tikslu taikomų taisyklių, ir b) užkerta kelią pažeidimams ir sukčiavimui, juos nustato ir pašalina;

45.

pažymi, kad pagal dabartinę sistemą neužtikrinamas visiškas skaidrumas ERPF ir SF paramą gaunančių subjektų atžvilgiu; pagal dabartinę sistemą Komisija pateikia tinklalapį, kuriame pateikiamos nuorodos į nacionaliniuose tinklalapiuose skelbiamus naudos gavėjų sąrašus, tačiau šie sąrašai skelbiami tik atitinkama nacionaline kalba nesilaikant jokių bendrų kriterijų; tikisi, kad būsimame reglamente dėl struktūrinių priemonių bus užtikrinta, jog valstybės narės turi teikti duomenis apie galutinius ERPF ir (arba) SF naudos gavėjus ir šie duomenys bus skelbiami Komisijos oficialiame tinklalapyje viena iš trijų Sąjungos darbo kalbų ir bus laikomasi bendrų kriterijų, kad būtų galima palyginti ir nustatyti klaidas;

46.

atkreipia dėmesį į tai, kad yra didelių valstybių narių administracinės veiklos skirtumų pajamų ir išlaidų srityje vykdant pasidalijamąjį valdymą, ypač susijusių su pažeidimų, sukčiavimo ir klaidų nustatymu ir paskesnėmis finansinėmis priemonėmis muitinės ir Sąjungos lėšų panaudojimo srityse; pažymi, kad Komisija iki šiol administracinę veiklą stebi reaguodama ir tirdama konkrečius atvejus, ji neatlieka tinkamos tendencijų analizės, kuri padėtų nustatyti rizikos sritis; ragina Komisiją taikyti tendencijų analizės metodą siekiant nustatyti finansinę riziką ir imtis priemonių valstybių narių administracinei veiklai pagerinti;

47.

palankiai vertina tai, kad pagal naujojo Finansinio reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 59 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis reikalaujama, kad valstybių narių valdymo institucijos ateityje Komisijai teiktų savo sąskaitas, prie jų pridėdamos valdymo pareiškimą, metinę galutinių audito ataskaitų ir atliktų patikrinimų santrauką ir nepriklausomos audito įstaigos nuomonę;

48.

yra įsitikinęs, kad minėtos deklaracijos kartu su savikritiškais svarstymais Taryboje, kurie iki šiol nepradėti vykdyti, ir nešališkais, sąžiningais ir atvirais valstybių narių tarpusavio vertinimais leistų geriau ir veiksmingiau vykdyti biudžetą, padidinti politikos priemonių, programų ir projektų veiksmingumą ir padėtų stiprinti valstybių narių solidarumą bei mažinti tarpusavio nepasitikėjimą – tokia veikla būtų geresnė, nei biudžeto išlaidų mažinimas, kuris stabdo ekonomikos atsigavimą ir kenkia Sąjungos piliečių pasitikėjimui bendra Europa;

49.

palankiai vertina tai, kad valstybės narės gali atitinkamu lygmeniu skelbti minėtą informaciją ir, be to, teikti deklaracijas, kurios atitinkamu lygmeniu pasirašytos remiantis ta informacija; ragina Komisiją padėti valstybėms narėms teikti šias savanoriškas valdymo deklaracijas, kaip nurodyta naujojo Finansinio reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 59 straipsnio 5 dalyje ir taip skatinti geriausią patirtį; primygtinai ragina teikti Parlamentui valdymo deklaracijas ir savanoriškas deklaracijas;

50.

pažymi, kad Komisija turėtų teikti gaires valstybėms narėms, kaip parengti geras metines suvestines; atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo tikslu turėtų būti standartizuoti informacijos apie veiklos programų, vykdomų pagal pasidalijamojo valdymo principą, forma ir turinys; metinės suvestinės turėtų būti pateikiamos Parlamentui ir prieinamos ne tik valstybės narės kalba, taip didinant skaidrumą bei atskaitomybę;

51.

vis dėlto pažymi, kad nei Audito Rūmai, nei Komisija nemano, kad metinės suvestinės šiame etape yra vertingas informacijos šaltinis siekiant įvertinti, kaip naudos gavėjai laikosi nustatytų reikalavimų, arba įvertinti jų veiklą; dar kartą primena savo prašymą, kad Komisija, remdamasi gautomis metinėmis suvestinėmis, analizuotų nacionalinių kontrolės sistemų privalumus ir trūkumus; mano, jog tokia padėtis nepriimtina, ir reikalauja, kad Komisija imtųsi neatidėliotinų veiksmų, kuriais būtų užtikrinamas būsimų metinių suvestinių naudingumas vertinant naudos gavėjų veiklą;

52.

atkreipia dėmesį į tai, kad valstybių narių metinių suvestinių, „pateikiamų dabartine forma, pridėtinė vertė, kaip [buvo] matyti, nedidelė“ ir kad „dabartinės metinės suvestinės atitikties dalyse paprasčiausiai dubliuojama informacija, lengvai prieinama kituose šaltiniuose“ (17); taigi ragina visas valstybes nares padidinti savo metinių suvestinių naudingumą ir įtraukti į jas bendrą rezultatų analizę bei bendrą patikinimo pareiškimą, kad parodytų savo įsipareigojimą užtikrinti patikimą Sąjungos lėšų finansinį valdymą ir skaidrumą; ypač ragina Airiją, Austriją, Belgiją, Ispaniją, Italiją, Latviją, Lenkiją, Lietuvą, Liuksemburgą, Maltą, Nyderlandus ir Vokietiją nedelsiant sekti 15 valstybių narių, kurios savo metinėse suvestinėse savanoriškai nurodė „bendrą patikinimo pareiškimą“ dėl Europos socialinio fondo (ESF) ir ERPF struktūrinių veiksmų (18), kad Biudžeto kontrolės komitetas galėtų pasinaudoti šia informacija vykdydamas 2012 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą; tikisi, kad valstybės narės, laiku nepateikusios tokio pareiškimo, pateiks išsamų pareiškimą, kuriame bus paaiškintos priežastys, dėl kurių pareiškimas nebuvo pateiktas;

53.

ragina valstybes nares atitinkamu politiniu lygmeniu priimti nacionalines valdymo deklaracijas ir prašo, kad Komisija parengtų tokių deklaracijų šabloną;

54.

ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis nustatyti nacionalinės valdymo deklaracijos pavyzdį, kurį naudojant tokios deklaracijos taptų reikšmingos ir palyginamos; ragina Komisiją viešai pateikti savo nuomonę apie tokias deklaracijas; mano, kad tokiose deklaracijose, inter alia, turėtų būti patvirtinama, kad valdant laikomasi kriterijų (pavyzdžiui, teisingos ir patikimos sąskaitos, valdymo ir kontrolės sistemų veiksmingumas ir operacijų teisėtumas ir tvarkingumas) ir konkrečiai nurodomas patikimumo išlygų mastas ir atsakomybės atsisakymas; ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl kontrolės naštos sumažinimo toms valstybėms narėms ar regionams, kurių rezultatai pagal metines Audito Rūmų ataskaitas ir jų pačių nacionalines valdymo deklaracijas nuolat yra geri; mano, kad Audito Rūmai ir Komisija turėtų sugebėti į savo audito veiklą įtraukti nacionalinių valdymo deklaracijų turinį;

55.

atkreipia dėmesį į šioje rezultatų suvestinėje pateiktus dviejų iniciatyvų, susijusių su valstybių narių indėliu gerinant pasidalijamojo valdymo sistemos veiksmingumą, duomenis:

Rezultatų suvestinė

56.

pažymi, kad Komisijos generalinių direktorių metinėse veiklos ataskaitose bendras padarytų išlygų skaičius nuo 17 2010 m. padidėjo iki 27 2011 m., ir kad apskaičiuotas bendras išlygų finansinis poveikis padidėjo iki 1 959 mln. EUR arba 1,5 % 2011 m. atliktų mokėjimų (2010 m. – 423 mln. EUR, atitinkamai – 0,3 %);

57.

yra susirūpinęs dėl to, kad tokie pokyčiai atspindi didelę klaidų riziką kai kuriose srityse, pavyzdžiui, kaimo plėtros, sanglaudos arba septintosios bendrosios programos srityse, kaip pripažino Komisijos generaliniai direktoriai ir patvirtino Audito Rūmų atlikto audito rezultatai;

58.

atkreipia dėmesį į Komisijos Generalinio sekretoriaus ir Biudžeto GD generalinio direktoriaus Komisijos generaliniams direktoriams ir tarnybų vadovams pateiktas likutinio klaidų lygio apskaičiavimo tvarkos rekomendacijas, kurios leido pagerinti kai kurias metines veiklos ataskaitas, dėl kurių pastabas pateikė Audito Rūmai;

59.

vis dėlto apgailestauja, kad Audito Rūmai nustatė šių rekomendacijų ir jų įgyvendinimo trūkumų, ypač apskaičiuojant likutinį klaidų lygį; primygtinai reikalauja, kad Komisija atitinkamai patikslintų savo rekomendacijas, laikydama tai svarbiausiu prioritetu;

60.

pripažįsta pažangą, kurią Komisija padarė nustatydama, kokiu mastu operacijos išlieka paveiktos klaidų, tačiau su nusivylimu pažymi, kad Audito Rūmai priėjo išvados, kad likutinis klaidų lygis vis dar nėra patikimas rodiklis;

61.

ragina Komisiją siekti pažangos atskleidžiant tikslesnius ir patikimesnius duomenis, susijusius su lėšų susigrąžinimu ir finansinių klaidų ištaisymu, ir pateikti informaciją, pagal kurią būtų galima kiek įmanoma tiksliau palyginti metus, kuriais buvo atliktas mokėjimas, metus, kuriais buvo nustatyta susijusi klaida, ir metus, kuriais vėliau atliktas finansinių klaidų ištaisymas buvo atskleistas finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose (19);

62.

palankiai vertina Komisijos ataskaitą apie finansinių klaidų ištaisymus, įskaitant faktiškai susigrąžintą sumą, kuri sugrįžo į biudžetą užbaigiant 2000–2006 m. regioninės politikos laikotarpį, kurioje matytųsi per programavimo laikotarpį ir jį užbaigus atliktų finansinių klaidų ištaisymų poveikis bendram 2000–2006 m. programavimo laikotarpio klaidų lygiui;

63.

ragina Komisiją savo ataskaitų teikimo praktiką taikyti ir kitose politikos srityse, kurios valdomos įgyvendinant daugiametes programas;

64.

atsižvelgdamas į Audito Rūmų pareikštą nuomonę rekomenduoja nustatyti aiškų ryšį tarp metinėse veiklos ataskaitose nurodytų sumų, visų pirma susijusių su likutiniu klaidų lygiu, ir informacijos apie ataskaitose nurodytus lėšų susigrąžinimus ir (arba) finansinių klaidų ištaisymus;

65.

pažymi, kad Komisija gali pateikti 2011 m. klaidų ir šiais metais padarytų pažeidimų ištaisymo apžvalgą, ypač atsižvelgiant į tą biudžeto dalį, kuri vykdoma pasidalijamojo valdymo būdu (20);

66.

rekomenduoja Komisijai reikalauti, kad jos generaliniai direktoriai sistemiškai rinktų šiuos duomenis ir juos skelbtų savo metinėse veiklos ataskaitose;

67.

ragina Komisiją vykstant atitinkamai biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai laiku paskelbti metinius Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams skirtus komunikatus, kuriuose pagal šalį ir programą būtų išvardijami atlikti finansinių klaidų ištaisymai ir susigrąžintos lėšos, ir taip įrodyti, kad ji užtikrina Sąjungos biudžeto apsaugą; ragina Komisiją šiuo pagrindu parengti veiklos rezultatų reitingus;

68.

su nerimu pažymi, kad minėtas 6-asis aiškinamasis raštas, pridėtas prie konsoliduotųjų ataskaitų, apima tik Sąjungos lygmeniu atliktus finansinių klaidų ištaisymus ir lėšų susigrąžinimus ir kad informacija apie panaikinimus, susigrąžintas ir dar nesusigrąžintas valstybių narių išleistas struktūrinių fondų lėšas nėra atskleidžiama dėl patikimumo priežasčių „nes išlieka abejonių dėl kai kurių valstybių narių ir (arba) apie tam tikras programas pateiktų duomenų kokybės ir išsamumo“; ragina Komisiją kasmet komunikate paskelbti visas sumas, kurios ištaisytos per praėjusius metus atliekant finansinių klaidų ištaisymus ir susigrąžinant sumas, nurodant visus taikytus valdymo modelius Sąjungos lygmeniu ir valstybėse narėse;

69.

yra susirūpinęs dėl to, kad Komisija pati minėtame 6-jame aiškinamajame rašte patvirtina Audito Rūmų atliktą vertinimą dėl valstybių narių priežiūros ir kontrolės sistemų nepatikimumo, ir labai apgailestauja, kad tai galėtų turėti neigiamą poveikį Komisijos vadovybės pareiškimų patikimumui; ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybių narių perduodami duomenys būtų išsamūs ir visiškai patikimi;

70.

atsižvelgdamas į tai, primena, kad patvirtindama apibendrinamąją ataskaitą, Komisija prisiima visą politinę atsakomybę už Sąjungos biudžeto valdymą, remdamasi savo generalinių direktorių ir tarnybų vadovų metinėse veiklos ataskaitose pateiktais patikinimais ir išlygomis (21);

71.

palankiai vertina Komisijos vidaus auditoriaus priimtos bendros nuomonės patobulinimus, dėl kurių taip pat gerėja apibendrinamoji ataskaita, tačiau pažymi, kad vidaus auditoriaus pateikta teigiama nuomonė visų pirma yra pagrįsta metinėse veiklos ataskaitose vyresniųjų Komisijos pareigūnų pateiktais patikinimais;

72.

taigi primena savo anksčiau išsakytą reikalavimą, kad Komisija rengtų patikimas ir objektyvias metines veiklos ataskaitas;

73.

pažymi, kad dvi politikos sritys, kuriose nustatyti didžiausi klaidų lygiai (kaimo plėtra, aplinka, žuvininkystė ir sveikata, taip pat regioninė politika, energetika ir transportas), iš esmės įgyvendinamos pagal pasidalijamąjį valdymą, ir apgailestauja, kad apskaičiuoti labiausiai tikėtini klaidų lygiai atitinkamai siekia 7,7 % ir 6 %;

74.

pabrėžia, kad Audito Rūmų pirmininkas atkreipė dėmesį į tai, kad nacionalinės institucijos dirba priešakinėse – svarbiausiose – gynybos linijose, saugodamos ES piliečių interesus ir kad valdant ir kontroliuojant ES lėšas, būtinas didesnis valstybių narių nacionalinių institucijų įsipareigojimas (22); atsižvelgdamas į tai, pabrėžia bendrą valstybių narių atsakomybę siekiant veiksmingesnio lėšų panaudojimo; be to, mano, kad aktyvus nacionalinių parlamentų dalyvavimas per atitinkamus Sąjungos mokesčių mokėtojų lėšų naudojimo valstybėse narėse priežiūros komitetus (sekant Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto pavyzdžiu) ne tik politiniu ir ekspertų stebėsenos lygmeniu, bet ir naujosios sanglaudos politikos programavimo procese lemtų mažesnį klaidų lygį, didesnį skaidrumą ir Sąjungos lėšų įsisavinimo proceso demokratinį teisėtumą;

75.

ypač apgailestauja dėl to, kad 62 % audituotų regioninės politikos operacijų ir 76 % ESF audituotų operacijų, kurios buvo paveiktos klaidų, atveju valstybių narių institucijos turėjo pakankamai informacijos, kuri, prieš kreipiantis į Komisiją dėl išlaidų kompensavimo, būtų leidusi nustatyti ir ištaisyti bent kai kurias klaidas, ir kad kaimo plėtros srityje Audito Rūmai nustatė, kad ne visada tinkamai buvo atliekamos patikros vietoje; taigi ragina valstybes nares ir Komisiją kuo skubiau sugriežtinti pirmojo lygio patikras, kad būtų sumažintas šis nepriimtinai aukštas netinkamo administravimo lygis;

76.

ragina Tarybą ir COREPER užtikrinti, kad į kompetentingų ministrų susitikimų Taryboje darbotvarkę būtų reguliariai įtraukiami ir dalyvaujant Komisijos atstovui aptariami konkretūs punktai, susiję visų pirma su nacionalinėmis kontrolės sistemomis ir apskritai su bendra valstybių narių atsakomybe dėl geresnio lėšų naudojimo;

77.

ragina Audito Rūmus pagal SESV 287 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą pateikti nuomonę dėl nacionalinių audito įstaigų nepriklausomumo vykdant pasidalijamąjį valdymą;

78.

pažymi, kad daugybė klaidų padaroma neteisingai taikant nacionalines taisykles (ypač tai pasakytina apie ESF klaidas 2011 m., kai dėl nacionalinių taisyklių pažeidimų buvo pasiektas 86 % klaidų lygis) ir kad du pagrindiniai klaidų šaltiniai – tai tinkamumo finansuoti klaidos (ypač dotacijų gavėjų atveju) ir viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimai (ypač pagal pasidalijamojo valdymo principą ir netiesiogiai valdomų lėšų atvejais);

79.

todėl palankiai vertina 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos patvirtintą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl viešųjų pirkimų (COM(2011) 896), nes juo siekiama supaprastinti taisykles ir užtikrinti didesnį jų lankstumą ir taip padidinti viešųjų lėšų panaudojimo veiksmingumą; vis dėlto pažymi, kad nacionalinės viešųjų pirkimų taisyklės taip pat turėtų būti supaprastintos atsižvelgiant į Sąjungos teisės aktus;

80.

apgailestauja, kad klaidų taip pat gali atsirasti dėl Sąjungos taisykles papildančių nacionalinių taisyklių, kurios yra nepagrįstai sudėtingos, todėl jas sunku įgyvendinti ir pačioms valstybėms narėms patikrinti, ar jų laikomasi, be to, dėl tokių taisyklių sukuriama papildoma dirbtinė našta naudos gavėjams (perteklinis reguliavimas);

81.

nurodo, kad dėl tokių taisyklių ne tik nepagrįstai padidėja klaidų lygis (kadangi visi pažeidimai bus laikomi Sąjungos biudžeto valdymo klaidomis net ir tuomet, kai būtent valstybės narės yra atsakingos už šias bereikalingai sudėtingas taisykles), bet dėl jų Komisija taip pat gali reikalauti grąžinti išmokėtas lėšas;

82.

ragina valstybes nares, koordinuojant veiksmus su Komisija ir konsultuojantis su Audito Rūmais, nustatyti šias nepagrįstai sudėtingas nacionalines taisykles ir pranešti apie jas Parlamentui, siekiant jas supaprastinti; taigi atkreipia dėmesį į tai, kad turėtų būti toliau nagrinėjama galimybė parengti standartinį konkurso dokumentų rinkinį, skirtą viešųjų pirkimų procedūroms;

83.

ragina Komisiją, sužinojus apie valstybėse narėse įvykdytus biudžeto ir konkurencijos teisės taisyklių (ypač viešųjų pirkimų) pažeidimus, tose valstybėse narėse taikyti griežtesnę kontrolę ir reikalavimus, o kilus abejonėms iš karto sustabdyti struktūrinių fondų lėšų mokėjimus, kol nebus užtikrintas taisyklių laikymasis ir lėšų naudojimas laikantis ES teisės aktų;

84.

ragina Komisijos tarnybas pradėti įgyvendinti bandomąjį veiksmų planą, kaip tai padarė Užimtumo generalinis direktoratas politikos srityse, kuriose yra didelė klaidų rizika, kuriuo būtų siekiama nustatyti pagrindines sritis, kuriose supaprastinimas galėtų padėti sumažinti naudos gavėjų padaromų klaidų lygį;

85.

ragina Komisiją parengti papildomas priemones, kurios palengvintų konsultacijų su naudos gavėjais procesą ir pagerintų jų galimybes tiesiogiai teikti atsiliepimus nacionalinėms valdžios institucijoms, stengiantis supaprastinti nacionalines taisykles ir sumažinti klaidų lygį;

86.

dar kartą reikalauja, kad Komisija nurodytų už nustatytą bendrą kiekybiškai įvertinamų klaidų lygį atsakingas valstybes nares; nepripažįsta tvirtinimo, kad dėl savo statistinės atrankos metodo Audito Rūmai turi laikytis apribojimų, neleidžiančių Audito Rūmams nurodyti didžiausią klaidų lygį turinčių valstybių narių; ragina Audito Rūmus palyginti savo audito išvadas su Komisijos išvadomis, siekiant nustatyti tas valstybes nares arba regionus, kuriems klaidų lygis ir (arba) jų dažnumas turi didžiausią neigiamą poveikį;

87.

palankiai vertina tai, kad pradėjo veikti Europos stabilumo mechanizmas (ESM), tačiau apgailestauja dėl to, kad šis mechanizmas parengtas už Sąjungos institucinės sistemos ribų, nes tai trukdo vykdyti bet kokią Sąjungos institucijų, ypač Parlamento, demokratinę, politinę ir biudžetinę kontrolę; pabrėžia, kad mechanizmo kūrimas už Sąjungos institucijų ribų yra Sąjungos raidos trikdis, dėl kurio iš esmės nukenčia Parlamentas, Audito Rūmai ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas; mano, kad labai svarbu ne rečiau kaip kartą per metus plenariniame posėdyje, dalyvaujant Tarybos ir Komisijos atstovams, aptarti ESM veikimą remiantis ESM Auditorių valdybos metine ataskaita;

88.

ragina Komisiją pateikti ataskaitą ir įvertinti kiekvieno generalinio direktorato kovos su sukčiavimu strategijas, parengtas vadovaujantis 2011 m. birželio mėn. priimta naująja Komisijos kovos su sukčiavimu strategija (COM(2011) 376) ir vidaus veiksmų planu (SEC(2011) 787), skirtu jai įgyvendinti;

89.

ragina Komisiją pranešti, kaip ji ketina kuo skubiau pagerinti savo nuostatas įdiegti veiksmingą galimų interesų konfliktų ir darbuotojų iš privačiojo sektoriaus perėjimo dirbti į viešąją tarnybą ir atvirkščiai (angl. revolving doors) valdymą;

90.

ragina Komisiją pranešti, kaip ji įgyvendino PSO tabako kontrolės pagrindų konvencijos 5 straipsnio 3 dalį ir kokiu būdu ji ketina pagerinti ir supaprastinti galiojančias taisykles;

91.

ragina Komisiją kuo greičiau pateikti Parlamentui visų (viešų ir neviešų) dokumentų ir visų subjektų, susijusių su derybomis dėl keturių bendradarbiavimo su tabako pramone susitarimų, apžvalgą;

92.

pažymi, kad Sąjunga yra pasirašiusi PSO tabako kontrolės pagrindų konvenciją (TKPK); mano, kad 5 straipsnio 3 dalies įgyvendinimas yra teisiškai privalomas Sąjungos įpareigojimas; ragina Komisiją pranešti, kaip Sąjunga ir jos institucijos įgyvendino 5 straipsnio 3 dalies nuostatas, ypač atsižvelgiant į šiuos klausimus: kokiu mastu šių nuostatų įgyvendinimas paremtas PSO apibrėžtomis gairėmis, susijusiomis su 5 straipsnio 3 dalimi; ar Komisija nukrypo nuo tų gairių ir kodėl;

93.

palankiai vertina aukštą biudžeto įvykdymo lygį, t. y. įvykdyta 99,3 % įsipareigojimų asignavimų (toks pat rodiklis pasiektas 2010 m.) ir 98,6 % mokėjimų asignavimų (2010 m. – 96,6 %), o bendras biudžeto perteklius sumažėjo nuo 4,5 mlrd. EUR 2010 m. iki 1,5 mlrd. EUR 2011 m.;

94.

susirūpinęs dėl baigiantis metams gausėjančių valstybių narių teikiamų mokėjimo prašymų, susijusių ESF, ERPF ir Sanglaudos fondu, nes dėl to Komisija negali laiku kreiptis į biudžeto valdymo instituciją prašydama patvirtinti taisomąjį biudžetą ir padidinti mokėjimų asignavimus siekiant apmokėti gautus mokėjimo prašymus; taigi prašo, kad Komisija paragintų valstybes nares kiek įmanoma anksčiau perduoti didžiąją dalį mokėjimo prašymų;

95.

įspėja, kad toks didelės dalies mokėjimų susikaupimas gruodžio mėnesį gali turėti neigiamos įtakos priežiūros ir kontrolės sistemų veiksmingumui ir dėl to gali padidėti klaidų rizika;

96.

nerimauja dėl iš esmės padidėjusių neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų, kurie nuo 13 mlrd. EUR 2010 m. padidėjo iki 207 mlrd. EUR, daugiausia sanglaudos politikos srityje, 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu;

97.

atkakliai laikosi nuomonės, kad per kelerius ateinančius metus nuo pat pradžių turi būti skirta pakankamai mokėjimo asignavimų;

98.

pažymi, kad Audito Rūmai savo metinėje ataskaitoje nustatė, kad apskaičiuojant pajamas nebuvo padaryta reikšmingų klaidų; tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad Audito Rūmų atliekamas tradicinių nuosavų išteklių auditas negali apimti nedeklaruoto importo arba importo, išvengusio muitinės priežiūros, taigi, metinėje ataskaitoje neatsispindi šiuo atžvilgiu Sąjungos biudžete patirti nuostoliai; siūlo Audito Rūmams parengti specialiąją ataskaitą dėl nedeklaruoto importo, kuri būtų grindžiama apklausos, atliktos ne mažiau kaip 10 valstybių narių, duomenimis, ir atitinkamai pakoreguoti savo 2013 m. darbo programą;

99.

mano, kad Audito Rūmų atliekamas veiklos auditas pajamų srityje yra ypač vertingas, ir ragina Audito Rūmus daugiau išteklių sutelkti šioje srityje; apgailestauja, kad metinėje ataskaitoje, kurią rengdami Audito Rūmai dirba daugiausiai, pateikiama mažai informacijos apie faktinę padėtį, susijusią su veiksmingu pajamų rinkimu; ragina Audito Rūmus savo metinėje ataskaitoje daugiau dėmesio skirti pajamų auditui, siekiant pateikti išsamų vaizdą apie pajamų rinkimo valstybėse narėse sistemos veiksmingumą ir netinkamo šios sistemos veikimo padarinius;

100.

primena, kad Parlamentas pranešime dėl Sąjungos finansinių interesų apsaugos, kurį Parlamentas, remdamasis Komisijos ataskaita, kasmet rengia savo iniciatyva, aptaria nuosavų išteklių rinkimo padėtį;

101.

yra ypač susirūpinęs dėl Audito Rūmų išvados, kad nacionalinėje muitų priežiūros sistemoje nuolat randama trūkumų ir kad dėl to negalima užtikrinti, kad užregistruojamas išsamus ir teisingas tradicinių nuosavų išteklių dydis; laiko nepriimtina tai, kad muitinės procedūrų kontrolė valstybėse narėse vykdoma netinkamai; primena, kad tinkamas muitų procedūrų vykdymas daro tiesioginę įtaką pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimui; ypač nerimauja dėl Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 13/2011 išvados, pagal kurią vien taikant 42 muitinės procedūrą (23) 2009 m. septyniose valstybėse narėse, kuriose atliktas auditas, ekstrapoliuotieji nuostoliai sudarė 2 200 mln. EUR (24), o tai sudaro 29 % PVM, kuris teoriškai tose septyniose valstybėse narėse turėjo buvo taikomas visų 2009 m. pagal 42 muitinės procedūrą vykdytų importų apmokestinamai vertei;

102.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 13/2011 pateiktą išvadą, kad PVM vengimas turi neigiamą poveikį valstybių narių finansiniams interesams; pažymi, kad tai turi poveikį Sąjungos biudžetui, kadangi dėl to sumažėja PVM pagrįsti nuosavi ištekliai; pažymi, kad šie nuostoliai kompensuojami BNP pagrįstais nuosavais ištekliais, iškreipiant atskirų valstybių narių įnašus į ES biudžetą, ir kad mokestinis sukčiavimas kenkia vidaus rinkos veikimui ir užkerta kelią sąžiningai konkurencijai (25);

103.

pabrėžia, kad Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 13/2011 išvados buvo patvirtintos Parlamento biudžeto kontrolės komiteto 2012 m. rugsėjo 19–20 d. faktų nustatymo misijos į Roterdamo ir Antverpeno uostus išvadose; nurodo, kad Sąjunga yra didžiausias prekybos blokas ir kad dideli Europos uostai priima daug laivų; pažymi, kad dėl didelės logistikos apimties šiuose uostuose taikomos muitinės teisės aktuose numatytos procedūros ir kad vis svarbesnį vaidmenį atlieka įgaliotieji ekonominės veiklos vykdytojai; vis dėlto, pažymi, kad, pavyzdžiui, didžiausiam Europos uostui Roterdamui suteikta teisė taikyti labai supaprastintas muitinės procedūras importuotojams, palyginti su kitais dideliais Sąjungos uostais; pabrėžia, kad supaprastinant muitinės procedūras kartu turi būti vykdoma tinkama ir veiksminga rizikos valdymo politika užtikrinant, jog kontrolės sistemos padėtų veiksmingai išvengti konkurencijos iškraipymo ir kad Komisija ir valstybės narės turėtų nuolat veiksmingai kontroliuoti supaprastintas procedūras; pažymi, kad dėl sumažintos kontrolės uostas galėtų turėti svarbių ekonominių pranašumų; pabrėžia, kad bet koks nepagrįstas kontrolės sumažinimas gali labai pakenkti Sąjungos ir valstybių narių finansiniams interesams;

104.

atkreipia dėmesį į iniciatyvas, kurių Komisija ėmėsi atsižvelgdama į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 13/2011; tačiau apgailestauja, kad 2012 m. gegužės mėn. paskelbtoje pirmojoje Eurofisc 2011 m. veiklos ataskaitoje konstatuojama, jog pagrindinės šios specialiosios ataskaitos išvados ir pastabos vis dar nėra įgyvendintos; reikalauja, kad iki 2013 m. rugsėjo mėn. Parlamentui būtų pateikta informacija apie pasiektą pažangą;

105.

ypač sunerimęs dėl 3-je veiklos srityje padarytos išvados, kad daugumoje valstybių narių mokesčių administratoriai neturi tiesioginės prieigos prie muitinių duomenų ir kad dėl šios priežasties neįmanoma atlikti automatizuotos kryžminės patikros pagal mokestinius duomenis;

106.

apgailestauja, kad Komisija neįgyvendino specialiosios ataskaitos Nr. 13/2011 6-ios rekomendacijos, kurioje raginama iš dalies keisti PVM direktyvą taip, kad Bendrijos viduje teikiamos prekės, kurios prieš tai buvo importuotos pagal šią procedūrą, prekybininkų PVM sumuojamosiose ataskaitose būtų identifikuojamos atskirai; pažymi, kad tai leistų veiksmingai sutikrinti muitinės ir mokesčių institucijų duomenis importuojančioje valstybėje narėje; prašo informuoti, dėl kokių priežasčių tai nėra padaryta;

107.

apgailestauja, kad Komisija neveikė pagal Audito Rūmų rekomendaciją iš dalies keisti PVM direktyvą, kad importuotojas (ar jo fiskalinis agentas) būtų pripažintas solidariai atsakingas už PVM praradimą paskirties valstybėje narėje tais atvejais, kai jis nepateikė išsamios ir savalaikės PVM sumuojamosios ataskaitos;

108.

ragina Komisiją labiau stengtis ištaisyti padėtį, susijusią su Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 13/2011 pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo padėtimi;

109.

apgailestauja, kad Komisija ir valstybės narės nesugebėjo užtikrinti, jog būtų tinkamu laiku įgyvendintas Modernizuotas muitinės kodeksas, kuris turėjo būti pradėtas taikyti ne vėliau kaip nuo 2013 m. birželio 24 d.; pabrėžia, kad bet koks tolesnis delsimas pakenks tinkamai valstybių narių ir pačios Sąjungos finansinių interesų apsaugai; pabrėžia, kad, pasak Komisijos, ši padėtis iš esmės susidarė dėl to, kad valstybės narės negali susitarti dėl tinkamiausios IT plėtros metodikos ir kad jos susiduria su ribotais žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais; yra susirūpinęs dėl to, kad Komisija ir valstybės narės nespėja laiku įgyvendinti šios labai svarbios reformos tuo metu, kai nuosavų išteklių surinkimas nėra net patenkinamas;

110.

ragina Komisiją įvertinti sąnaudas, kurios atsiras atidėjus visapusišką Modernizuoto muitinės kodekso taikymą, ir šiame vertinime kiekybiškai įvertinti tokio atidėjimo poveikį biudžetui;

111.

atkreipia dėmesį į Parlamento užsakymu atliktą „Modernizuoto muitinės kodekso įgyvendinimo“ tyrimą (26), iš kurio paaiškėja, kad geriausiu atveju Modernizuotas muitinės kodeksas (kuris bus vadinamas Sąjungos muitinės kodeksu, jei Komisija patvirtins naują redakciją) galėtų įsigalioti 2017 m. gruodžio mėn.; primena Komisijai, kad Sąjunga turi išimtinę kompetenciją muitų sąjungos srityje ir būtent dėl to ji turėtų užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi šioje srityje nustatytų reikalavimų; todėl ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti, kad Modernizuotas muitinės kodeksas būtų įgyvendintas kuo anksčiau, ir bet kuriuo atveju vengti tyrime nurodytos pesimistiškiausios įgyvendinimo prognozės, t. y. 2033 m. kovo mėn.;

112.

apgailestauja, kad Taryboje blokuojamos dvi svarbios iniciatyvos, kuriomis siekiama kovoti su sukčiavimu PVM srityje, t. y. pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos ir taip nustatomo kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčiu greitojo reagavimo mechanizmo (COM(2012) 428) ir pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvos 2006/112/EB nuostatas dėl atvirkštinio apmokestinimo sistemos neprivalomo ir laikino taikymo tam tikroms prekėms ir paslaugoms, kurias tiekiant (teikiant) gali būti sukčiaujama (COM(2009) 511);

113.

palankiai vertina tai, kad pradėjo visiškai veikti Eurofisc, bendra veiklos struktūra, suteikianti galimybę valstybėms narėms greitai reaguoti į tarpvalstybinio masto sukčiavimą PVM srityje; pažymi, kad 2011 m. vasario mėn. buvo sukurta speciali veiklos sritis, siekiant keistis tiksline informacija apie nesąžiningus sandorius, sudarytus naudojantis 42 muitinės procedūra;

114.

ragina Komisiją labiau koordinuoti savo veiklą su valstybėmis narėmis siekiant surinkti patikimus duomenis apie muitų ir PVM spragas atitinkamose šalyse ir reguliariai apie jas pranešti Parlamentui;

115.

palankiai vertina Komisijos veiksmų planą stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu (COM(2012) 722); ypač palankiai vertina Komisijos pasiūlymą nustatyti greitojo reagavimo mechanizmą ir tvirtina, kad tai sudarytų sąlygas valstybėms narėms greičiau ir veiksmingiau reaguoti į sukčiavimo PVM srityje atvejus; pabrėžia, kad kasmet valstybės narės dėl mokesčių slėpimo ir vengimo patiria apytiksliai 1 trln. EUR nuostolių, o 2011 m. Sąjungos biudžeto įsipareigojimų asignavimai sudarė tik 142,5 mlrd. EUR;

116.

apgailestauja dėl iki 4,0 % padidėjusio klaidų lygio politikos srityje „Žemės ūkis ir kaimo plėtra“, kuri apima Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir aplinkos, žuvininkystės ir sveikatos politikos sričių grupių išlaidas;

117.

primena, kad padėties žemės ūkyje, o ypač kaimo plėtros srityje, pablogėjimas yra pagrindinė padidėjusio labiausiai tikėtino klaidų lygio visuose 2011 finansinių metų mokėjimuose priežastis;

118.

pažymi, kad net jeigu 0,2 % šio klaidų lygio atsirado dėl pakeistos Audito Rūmų metodikos, susijusios su kompleksinės paramos pažeidimais, bendras visos žemės ūkio politikos srities klaidų lygis 2010 ir 2011 m. faktiškai padidėjo 1,5 %, t. y. nuo 2,3 % 2010 m. iki 3,8 % 2011 m. (27)

119.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų požiūrį, pagal kurį Audito Rūmai, apskaičiuodami klaidų lygį, pirmą kartą įtraukė kompleksinės paramos pažeidimus ir nurodė, kad „kompleksinio susiejimo prievolės yra esminiai teisiniai reikalavimai, kurių turi laikytis visi tiesioginės paramos gavėjai, ir yra pagrindinės, o daugeliu atvejų vienintelės sąlygos, kurių reikia laikytis, kad būtų pateisintas visos tiesioginės pagalbos sumos mokėjimas“ (28); atsižvelgdamas į tai, prašo, kad Audito Rūmai išsamiau paaiškintų ir pagrįstų savo metodikos pakeitimus; ragina Komisiją ir Audito Rūmus susitarti dėl nuoseklios metodikos, kad metinio biudžeto įgyvendinimo duomenys būtų lengviau palyginami;

120.

atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai nustato savo audito ribas atsižvelgdami tik į tam tikrus teisės aktuose nustatytus valdymo reikalavimus ir į geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimus ir kad „klaidų lygis turi būti naudojamas ypač atidžiai ir juo remiantis negalima bendrai įvertinti, kaip ūkininkai laikosi kompleksinės paramos įsipareigojimų“ (29);

121.

pažymi, kad valstybės narės turi apibrėžti „geras žemės ūkio ir ekologiškumo sąlygas“ ir tai, kokiam žemės plotui šios sąlygos bus taikomos; griežtai kritikuoja tai, kad naudos gavėjai, kurie labai dažnai nėra ūkininkai, gaus tiesiogines išmokas; mano, kad tokiu būdu neteisingai paskirstomos lėšos, kurias būtų galima sutaupyti;

122.

atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės per 2011 finansinius metus iš naudos gavėjų susigrąžino 172,7 mln. EUR ir kad bendras nesumokėtų sumų, kurios dar turi būti susigrąžintos iš naudos gavėjų metų pabaigoje, dydis siekia 1 206,9 mln. EUR, iš kurių 458 mln. EUR turėjo paskirstyti valstybės narės EŽŪGF išlaidoms pagal santykio 50/50 taisyklę; pripažįsta, kad maždaug 25,7 mln. EUR turės būti apmokėta iš Bendrijos biudžeto už 2011 finansiniais metais neįmanomas atgauti sumas; nurodo, kad Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD 2011 m. balandžio 29 d. Sprendime 2011/272/ES patikslino visus su dar neatgautomis sumomis susijusius atvejus, kurie tęsiasi nuo 2006 m. ar 2002 m. (30), ir kad tais atvejais, kai sumų neįmanoma atgauti, laikantis santykio 50/50 taisyklės 27,8 mln. EUR turėjo padengti valstybės narės, o 29,2 mln. EUR buvo padengta iš Sąjungos biudžeto;

123.

palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai pirmą kartą pateikia du specifinius vertinimus – vienas susijęs su rinka ir tiesiogine parama, kitas – su kaimo plėtra; mano, kad šie vertinimai leidžia sužinoti daugiau apie kiekvieną politikos sritį; vis dėlto ragina Audito Rūmus informaciją apie kaimo plėtros srityje nustatytą klaidų lygį pateikti atskirai, o ne kartu su aplinkos, žuvininkystės ir sveikatos srityse nustatytu klaidų lygiu;

124.

palankiai vertina registrą, kuriame pateikiama informacija apie bendros žemės ūkio politikos išmokų naudos gavėjus valstybėse narėse; mano, kad ši priemonė yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą žemės ūkio sektoriuje; vis dėlto primena, kad atsižvelgiant į 2010 m. lapkričio 9 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą, kuriuo su fiziniais asmenimis susiję teisės aktai pripažįstami negaliojančiais (31), Komisijos reglamentas (EB) Nr. 259/2008 (32) buvo pakeistas ir jame pareiga skelbti informaciją apie BŽŪP naudos gavėjus apribota informacijos apie juridinius asmenis skelbimu; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą pagal naujas skaidrumo taisykles, kurios patvirtintos 2012 m. rugsėjo 25 d., įpareigoti valstybes nares atskleisti visų naudos gavėjų, įskaitant fizinius asmenis, duomenis, išskyrus naudos gavėjus, kurių gaunama parama per metus neviršija tam tikros de minimis ribos, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendime pateiktas pastabas, ypač dėl asmens duomenų apsaugos;

125.

atkreipia dėmesį į dabartinę SAPARD lėšų valdymo praktiką, t. y. galimybę susigrąžinti visą sumą tik išimtiniais atvejais, jei sukčiaujant buvo dirbtinai sukurtos su projekto dalimi susijusios sąlygos, be kurių naudos gavėjas išvis nebūtų galėjęs gauti paramos projektui; reiškia susirūpinimą dėl dabartinės praktikos, Komisijos rekomenduotos SAPARD agentūrai, pagal kurią projektas, kurio dalis susijusi su nesąžiningu elgesiu, gali būti laikomas tinkamu gauti finansavimą, jei nemanoma, kad projektas yra dirbtinio pobūdžio, t. y. išlaidos su nesąžiningu elgesiu susijusiems jo elementams neviršija 50 % bendrų išlaidų visam projektui; yra ypač susirūpinęs dėl to, kad pagal šią praktiką nenumatytos nuo nesąžiningo elgesio atgrasančios priemonės;

126.

apgailestauja, kad 2011 m. teikiant EŽŪGF išmokas pasitaikė reikšmingų klaidų, o pagal Audito Rūmų apskaičiavimus labiausiai tikėtinas klaidų lygis sudaro 2,9 %, ir kad Audito Rūmams atlikus kontrolės sistemų auditą Austrijoje, Ispanijoje, Italijoje, Suomijoje ir Vengrijoje buvo nustatyta, kad jos tik iš dalies padeda veiksmingai užtikrinti mokėjimų teisėtumą ir tvarkingumą;

127.

pažymi, kad dažniausiai pasitaikančios tikslumo klaidos susijusios su perdėtomis ploto deklaracijomis, kurių dauguma atskirai paėmus neviršija 5 % ir apgailestauja, kad didesni tikslumo klaidų lygiai susiję su atvejais, kai valstybių narių valdžios institucijos neteisingai įvertina daugiamečių ganyklų tinkamumą finansuoti ir įrašo jas į žemės sklypų identifikavimo sistemą (ŽSIS);

128.

todėl pritaria Audito Rūmų rekomendacijai, kad turėtų būti užtikrinamas tinkamas daugiamečių ganyklų tinkamumo finansuoti vertinimas (33);

129.

su nusivylimu pažymi, kad Audito Rūmai nustatė, jog integruotos administravimo ir kontrolės sistemos (IAKS) veiksmingumui neigiamą poveikį turi įvairiose duomenų bazėse esantys netikslūs duomenys ir netinkamas kai kurių valstybių narių mokėjimo agentūrų atliekamas administracinis mokėjimo prašymų tvarkymas; primena Komisijai, kad pradėjus veikti IAKS iš esmės sumažėjo klaidų skaičius, ir ragina Komisiją kuo greičiau ištaisyti padėtį, jei reikia taikant mokėjimų sustabdymo ir nutraukimo procedūras;

130.

yra susirūpinęs dėl to, kad Komisija savo metinėje veiklos ataskaitoje ir toliau reiškė abejones dėl IAKS taikymo Bulgarijoje ir Portugalijoje, kadangi aptikta rimtų trūkumų; pabrėžia, kad, turint mintyje IAKS svarbą žemės ūkio išlaidų valdymui ir kontrolei, dideli sistemos diegimo ir veiklos struktūros trūkumai kelia pavojų Komisijai reputacijai, net jei finansinis poveikis neviršija reikšmingumo ribos;

131.

apgailestauja, kad nepašalinti tam tikri sisteminiai valdymo ir kontrolės sistemų trūkumai, kurie buvo pastebėti ir apie kuriuos pranešta ankstesniais metais: netinkama žemės naudojimo klasifikacija, padidintas tinkamos finansuoti žemės plotas ŽSIS arba neteisingas akivaizdžios klaidos sąvokos taikymas;

132.

apgailestauja, kad Audito Rūmai nustatė vietoje atliekamų matavimų trūkumų; tvirtina, kad patikros vietoje turėtų būti pakankamos kokybės, kad būtų galima patikimai nustatyti tinkamą finansuoti plotą (34);

133.

apgailestauja, kad sertifikavimo įstaigų, kurių auditą atliko Audito Rūmai, pagal naują savanorišką patikinimo procedūros kokybės gerinimą atliekamo darbo kokybė nėra tinkama;

134.

ragina Komisiją imtis visų būtinų priemonių, kad mokėjimo agentūros ištaisytų nustatytus trūkumus, susijusius su jų administravimo ir kontrolės sistema; primygtinai reikalauja patobulinti sertifikavimo įstaigų darbo, kurį jos turi atlikti, struktūrą ir kokybę, kad mokėjimo agentūrose būtų užtikrintas patikimas operacijų teisėtumo ir tvarkingumo vertinimas; ragina Komisiją ištirti galimybę bendradarbiauti su privačiais asmenimis, siekiant įvertinti kompleksinio paramos susiejimo standartus ir sumažinti administracinę naštą;

135.

apgailestauja, kad 2011 m. vykdant mokėjimus kaimo plėtros, aplinkos, žuvininkystės ir sveikatos politikos srityse buvo padaryta reikšmingų klaidų, be to, Audito Rūmai nustatė, kad labiausiai tikėtinas klaidų lygis sudaro 7,7 % ir kad priežiūros ir kontrolės sistemos buvo tik iš dalies veiksmingos;

136.

pažymi, kad didžiausia labiausiai tikėtino klaidų lygio dalis susijusi su priemonių, nesusietų su plotu, tinkamumu, kaip antai žemės ūkio valdų modernizavimas ir pagrindinių paslaugų ekonomikai ir kaimo gyventojams diegimas, iš dalies dažnai taip yra dėl sudėtingų taisyklių ir tinkamumo sąlygų;

137.

yra susirūpinęs dėl to, kad dauguma klaidų nustatyta tais atvejais, kai naudos gavėjai buvo viešosios įstaigos, pavyzdžiui, savivaldybės arba pačios mokėjimo agentūros (35), ir kad tos klaidos buvo susijusios su netinkamu finansuoti PVM deklaravimu arba viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymu; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad galiojančios taisyklės būtų geriau įgyvendinamos;

138.

dar kartą apgailestauja dėl to, kad Komisija, šiose dviejose – žemės ūkio ir sanglaudos – politikos srityse, siekdama kiekybiškai įvertinti su viešaisiais pirkimais susijusias klaidas, taiko skirtingą viešųjų pirkimų klaidų vertinimo metodiką, ir nei vienoje srityje ši metodika nesuderinta su Audito Rūmų metodika, ir ragina Komisiją ir Audito Rūmus kuo skubiau suderinti viešųjų pirkimų klaidų šiose dviejose politikos srityse vertinimą (36);

139.

pažymi, kad Audito Rūmai nurodo didelius trūkumus, susijusius su kompleksinės paramos reikalavimų dėl gyvūnų identifikavimo ir registravimo (37) laikymusi; ragina valstybes nares pagerinti per visus metus atliekamų patikrų kontrolę neuždedant paramos gavėjams papildomos administracinės naštos;

140.

apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmai nustatė valstybių narių kaimo plėtros priežiūros ir kontrolės sistemų trūkumų ir kad trys audituoti elementai turėjo trūkumų: administracinės ir kontrolės sistemos, užtikrinančios mokėjimo teisingumą, kontrolės sistemos, pagrįstos fizinėmis patikromis vietoje, ir sistemos, užtikrinančios kompleksinės paramos įgyvendinimą ir kontrolę;

141.

ragina Komisiją atsižvelgti į Audito Rūmų nustatytus faktus rengiant Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD sąskaitų patvirtinimo audito strategiją;

142.

ypač nerimauja dėl Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD vadovybės atstovavimo, nes metinėje veiklos ataskaitoje nepaaiškinama, kodėl likutinis klaidų lygis kaimo plėtros srityje „pastebimai padidėjo, palyginti su ankstesniais metais“ (38);

143.

pažymi, kad pagal Audito Rūmų išvadą Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD nurodytas likutinis klaidų lygis yra daug mažesnis, nei nustatė Audito Rūmai, ir taip yra dėl to, kad šis klaidų lygis pagrįstas valstybių narių pateiktais 2010 m. duomenimis ir, kaip savo išvadoje nurodė Audito Rūmai, valstybės narės neaptinka arba nepaskelbia visų netinkamų išlaidų dėl to, kad mokėjimo agentūrų vykdomos patikros turi trūkumų (39);

144.

ypač sunerimęs dėl to, kad, Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD nuomone, „valstybės narės iš esmės tobulina savo valdymo ir kontrolės sistemas, susijusias su išlaidomis kaimo plėtrai“ (40), nors Audito Rūmų audito rezultatai rodo, kad priežiūros ir kontrolės sistemos buvo neveiksmingos arba tik iš dalies veiksmingos Danijoje, Ispanijoje, Italijoje, Suomijoje ir Vengrijoje (41); mano, kad dėl tokio didelio Komisijos ir Audito Rūmų vertinimų skirtumo biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai darosi sunku padaryti objektyvias išvadas; primygtinai reikalauja, kad Audito Rūmai ir Komisija keistųsi duomenimis siekiant užtikrinti patikimą duomenų bazę būsimiems palyginimams; yra įsitikinęs trišalių Audito Rūmų, Komisijos ir atitinkamų valstybių narių atstovų susitikimų siekiant atlikti bendrą analizę nauda;

145.

todėl ragina Komisiją imtis būtinų priemonių siekiant sumažinti klaidų lygį kaimo plėtros srityje ir palankiai vertina tai, kad Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD sudarė darbo grupę, kuri turi įvertinti pagrindines klaidų kaimo plėtros srityje priežastis ir parengti dabartinio ir būsimų programavimo laikotarpių taisomųjų veiksmų planą;

146.

vis dėlto ragina Komisiją parengti veiksmų planą, kad klaidų lygis būtų sumažintas ne tik teikiant geriausios patirties pavyzdžiais paremtas gaires ir pagalbą valstybėms narėms, bet ir didinant programų įgyvendinimo stebėseną ir prireikus veiksmingiau taikant sankcijas, pavyzdžiui, nutraukiant ir sustabdant mokėjimus, visų pirma kaimo plėtros srityje;

147.

ragina Komisiją toliau gerinti mokėjimo agentūrų ir sertifikavimo įstaigų akreditavimo kriterijų kokybės kontrolę;

148.

visiškai pritaria Audito Rūmų rekomendacijoms, kad kaimo plėtros taisyklės ir sąlygos turėtų būti dar labiau supaprastintos ir kad valstybės narės turi užtikrinti geresnį galiojančių taisyklių įgyvendinimą;

149.

šiuo klausimu yra susirūpinęs, kad Audito Rūmų metinėje Sąjungos biudžeto vykdymo ataskaitoje aplinkos ir sveikatos politikos sričių duomenys pateiki kartu su kaimo plėtros ir žuvininkystės srities duomenimis, kadangi teigiama, jog iki finansinių metų pabaigos atliktuose mokėjimuose rasta didelių klaidų; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad ši išvada taikoma vien tik kaimo plėtros sričiai; prašo Audito Rūmų apsvarstyti galimybę ateityje ataskaitą išdėstyti kitaip, atsižvelgiant į gerus Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto kompetencijai priklausančių politikos sričių rezultatus;

150.

mano, kad apskritai biudžeto lėšos, numatytos pagal biudžeto išlaidų kategorijas, skirtas aplinkos apsaugai, klimato politikai, visuomenės sveikatai ir maisto saugai, panaudotos patenkinamai; pabrėžia tai, kad 2011-ieji yra pirmieji biudžetiniai metai, kai buvo taikoma visa SESV nustatyta biudžeto procedūra; dar kartą primena, kad tik 0,76 % Sąjungos biudžeto lėšų skirta toms politikos priemonėms, už kurias atsakingas Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas, turint galvoje aiškią Europos pridėtinę vertę šiose srityse ir ES piliečių paramą ES aplinkos ir klimato politikai;

151.

pabrėžia, kad bendras biudžeto įvykdymo rodiklis aplinkos apsaugos ir klimato politikos srityje siekė 99,92 %; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad mokėjimų panaudojimo lygis siekė 88,05 %; pažymi, kad tai yra pirmieji metai, kai aplinkos ir klimato politikos biudžeto eilutes įgyvendina Aplinkos generalinis direktoratas ir naujai įsteigtas Klimato politikos generalinis direktoratas, kuris tapo atsakingas už savo paties biudžetą 2011 m.;

152.

yra patenkintas tuo, kad programos LIFE + veiklos biudžeto įvykdymo rodiklis siekė 99,82 %; tai rodo, kad reikia vienos priemonės, skirtos vien tik aplinkos apsaugai skatinti, ir kad tokia priemonė buvo pripažinta; pažymi, kad 2011 m. valstybių narių projektams skirta 267 179 828 EUR, nevyriausybinių organizacijų (NVO) operatyvinei veiklai remti skirta 8 997 284 EUR, priemonėms, skirtoms Komisijos vykdomam politikos ir teisėkūros pokyčių inicijavimui ir stebėjimui paremti, panaudota 46 817 919 EUR ir administracinei pagalbai skirta 17 589 277 EUR; ketina toliau stebėti, kaip paskirstomos programos LIFE + lėšos tarp trijų efektyvaus jos panaudojimo sričių;

153.

žino, kad programos LIFE + veiksmų, už kuriuos atsakingas Klimato politikos direktoratas, mokėjimų rodiklis pirmaisiais metais siekė tik 58,23 %; atkreipia dėmesį į tai, kad tiek mažai lėšų panaudota todėl, kad buvo parengtas pernelyg optimistinis 2011 m. biudžetas ir paprašytos sumos buvo per didelės; be to, pažymi, kad galutinai atsiskaityti už mokėjimus buvo paprašyta tik 2012; pabrėžia, kad nepanaudoti mokėjimų asignavimai buvo perkelti į kitas biudžeto eilutes lapkričio mėnesį, kai atliekamas kasmetinis bendrasis perkėlimas; žino, kad 2011 m. tie mokėjimų asignavimai buvo panaudoti sanglaudos biudžeto eilučių spragoms užpildyti;

154.

pažangą, padarytą įgyvendinant penkių bandomųjų projektų ir dviejų parengiamųjų veiksmų biudžetą, kuris iš viso siekė 11 765 508 EUR, laiko patenkinama; supranta, kad Komisijai gali būti sunku įgyvendinti šiuos veiksmus dėl to, kad turima nedaug lėšų, palyginti su būtinomis įgyvendinimo procedūromis (pvz., veiksmų planas, kvietimas teikti pasiūlymus); ragina Komisiją ateityje dėmesį sutelkti į tuos bandomuosius projektus ir parengiamuosius veiksmus, kurie suteikia tikros pridėtinės vertės Sąjungai;

155.

atkreipia dėmesį į tai, kad pagal biudžeto skyrių 17 04 „Maisto ir pašarų sauga, gyvūnų sveikata, gyvūnų gerovė ir augalų sveikata“ panaudota 95,1 % numatytų lėšų; supranta, kad panaudoti visų lėšų neprireikė dėl mažesnių vakcinacijos nuo mėlynojo liežuvio ligos išlaidų, palyginti su valstybių narių prognozėmis, kadangi kai kurios valstybės narės perėjo prie savanoriškų, ūkininkų finansuojamų programų, ir dėl sumažėjusio galvijų spongiforminės encefalopatijos (GSE) atvejų skaičiaus; atkreipia dėmesį, kad mokėjimų panaudojimo lygis padidėjo iki 98,1 %, palyginti su 90,5 % 2010 m.; ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis, kad būtų gaunami geriausi ir tiksliausi su šios politikos srities prognozėmis susiję duomenys;

156.

atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams dėl Europos Sąjungos 2011 finansinių metų metinių ataskaitų; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų 2011 finansinių metų metinę ataskaitą; mano, kad šiuose dokumentuose nėra aiškiai aptarta jūrų reikalų ir žuvininkystės sritis;

157.

džiaugiasi, kad biudžeto 11 antraštinės dalies įvykdymas buvo iš esmės patenkinamas – įsipareigojimų asignavimų įvykdymo lygis – 97 %, mokėjimų asignavimų – 95 %; be to, pažymi, kad Audito Rūmai neturėjo jokių svarbių pastabų dėl Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato metinės veiklos ataskaitos;

158.

ragina Audito Rūmus informaciją apie žuvininkystės srityje nustatytą klaidų lygį pateikti atskirai, o ne kartu su aplinkos, kaimo plėtros ir sveikatos srityse nustatytu klaidų lygiu;

159.

primena, kad 2010 m. sugaunamų žuvų kiekis pagal žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimus buvo nepakankamai stebimas, o tai lėmė papildomus mokėjimus už sugautų žuvų kiekį, kuris viršijo sutartą kvotą; todėl palankiai vertina veiksmus, kurių ėmėsi Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas, siekdamas pagerinti pagal žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimus sugaunamo žuvų kiekio stebėseną, nes tikimasi, kad taip bus užkirstas kelias šios problemos, kurią pabrėžė Audito Rūmai, pasikartojimui; pažymi, kad 2010 m. per didelis sugautų žuvų kiekis buvo išskaičiuotas iš 2011 m. kvotos;

160.

dar kartą primygtinai ragina Audito Rūmus į savo darbo programą įtraukti bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto auditą;

161.

atkreipia dėmesį į Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato metinėje veiklos ataskaitoje, atsižvelgiant į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 12/2011, pateiktas išlygas, susijusias su Europos žuvininkystės fondu (EŽF), dėl pagal Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 (42) 25 straipsnio 2 dalį finansuojamų investicijų į laivus, kuriomis padidintos laivų galimybes žvejoti; supranta, kad, siekdamas išspręsti nustatytas problemas, Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas bendradarbiavo su valstybėmis narėmis ir peržiūrėjo pagal šią EŽF nuostatą finansuojamus projektus, kad būtų išvengta netinkamų išlaidų;

162.

abejoja techninio vertinimo metodais, kuriuos taikant kai kurios išlaidos pagal Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 25 straipsnio 2 dalį buvo paskelbtos netinkamos finansuoti nurodant priežastį, kad dėl jų padidėtų pajėgumai, o iš tiesų šios išlaidos buvo skirtos žuvininkystės veiklai modernizuoti; ragina Komisiją pasiūlyti atnaujintą pajėgumų apibrėžtį, visų pirma siekiant ateityje išvengti pakartotinio tokio pobūdžio interpretavimo;

163.

reiškia didelį susirūpinimą, kad viešąja pagalba buvo naudojamasi siekiant padidinti laivų žvejybos galimybes, todėl padidėjo pertekliniai Sąjungos žuvininkystės sektoriaus pajėgumai;

164.

atkreipia dėmesį į Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinio direktorato metinės veiklos ataskaitos antrą išlygą, susijusią su EŽF įgyvendinimo valdymu ir kontrole Čekijoje, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Rumunijoje, Slovakijoje, Suomijoje ir Švedijoje;

165.

mano, kad siekiant didesnio skaidrumo ateityje Audito Rūmų metinėje ataskaitoje duomenys, susiję su Jūrų reikalų ir žuvininkystės generaliniu direktoratu, turėtų būti pateikti atskirai ir kad reikėtų padidinti tyrimų skaičių siekiant užtikrinti didesnį bendrą atrinktų pavyzdžių tyrimų tikslumą;

166.

primygtinai ragina valstybes nares imtis visų reikiamų veiksmų siekiant spręsti nustatytas problemas ir taip sudaryti sąlygas esamoms išlygoms panaikinti;

167.

apgailestauja, kad Audito Rūmų šioje išlaidų srityje nustatytas labiausiai tikėtinas klaidų lygis sudaro 6 % ir kad toks lygis yra nepriimtinai aukštas; pabrėžia, kad šis klaidų lygis, palyginti su klaidų lygiais, kuriuos Audito Rūmai nustatė 2006–2008 m. laikotarpiu, išlieka mažesnis dėl tvirtesnių kontrolės nuostatų ir griežtos mokėjimų nutraukimo ir sustabdymo nustačius trūkumus politikos, vykdomos pagal Komisijos 2008 m. veiksmų planą;

168.

yra susirūpinęs dėl to, kad 62 % klaidų veikiamų regioninės politikos operacijų atveju valstybių narių institucijos turėjo pakankamai informacijos, kad prieš patvirtindamos išlaidas Komisijai, galėtų nustatyti ir ištaisyti nors kai kurias klaidas; taigi prašo Komisijos skatinti valstybes nares gerinti savo valdymo ir kontrolės sistemas, kad klaidos būtų nustatomos ir ištaisomos nacionaliniu lygmeniu; mano, kad tai pareiga, kurios privaloma laikytis pagal patikimo finansų valdymo (veiksmingesnio lėšų panaudojimo) principą; pabrėžia, kad dėl to nepakankamai tobulose nacionalinėse valdymo ir kontrolės sistemose turi būti numatytas bendras finansinių klaidų ištaisymas;

169.

pažymi, kad Audito Rūmai įvertino septynių nacionalinių ir regionų audito institucijų iš septynių skirtingų valstybių narių darbą ir priėjo prie išvados, kad Graikijos, Latvijos, Portugalijos ir Vengrijos audito institucijos dirbo veiksmingai, Italijos Sicilijos regiono ir Rumunijos audito institucijos dirbo iš dalies veiksmingai, o Čekijos audito institucija dirbo neveiksmingai;

170.

ragina Komisiją kitu 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu naudotis visomis turimomis priemonėmis, kaip tai numatyta Komisijos pasiūlyme (COM(2011) 615/2), ypač priimti deleguotuosius aktus ir įgyvendinimo aktus, siekiant nustatyti sąlygas, kurias turi atitikti nacionalinės audito institucijos, ir patvirtinti audito strategijos, audito nuomonės ir metinės kontrolės ataskaitos modelius, taip pat atrinktų pavyzdžių tyrimų metodiką;

171.

apgailestauja, kad pagal Regioninės politikos generalinio direktorato 2011 m. metinę veiklos ataskaitą didžiausia neteisingai atliktų mokėjimų rizika 2007–2013 m. programos laikotarpiu buvo Čekijos Respublikoje (11,4 %), Rumunijoje (11,2 %) ir Italijoje (8,6 %);

172.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2011 m. Regioninės politikos GD nustatė didelius trūkumus penkiose valstybėse narėse: Prancūzijoje, Austrijoje, Italijoje, Rumunijoje ir Čekijoje; pažymi, kad Prancūzijoje ir Austrijoje problemas nustatė pačios nacionalinės audito institucijos, o Italijoje, Rumunijoje ir Čekijoje trūkumai buvo susiję visų pirma su valdymo ir kontrolės sistemų struktūra;

173.

palankiai vertina savo atsakingo komiteto iniciatyvą pakviesti silpniausias kontrolės sistemas turinčių valstybių narių atsakingus ministrus į Europos Parlamentą ir išsiaiškinti, kokių priemonių padėčiai ištaisyti ėmėsi kiekviena šalis; atsižvelgdamas į tai, dėkoja Čekijos finansų ministro pavaduotojui už jo įnašą diskusijose su atsakingu komitetu; mano, kad jo dalyvavimas komiteto posėdžiuose yra pirmasis žingsnis valstybėms narėms prisiimant daugiau atsakomybės už ES lėšų valdymą; taip pat palankiai vertina pirmuosius ryšius su Rumunijos institucijomis ir Italijos parlamentu;

174.

atkreipia dėmesį į Komisijos generalinių direktoratų padarytų išlygų skaičių (121 programoje) ir rizikingas sumas, kurios, pasak Komisijos nario, sudaro 1 600 mln. EUR; kartu palankiai vertina tai, kad suma padidėjo iš esmės dėl griežtesnio Komisijos požiūrio, įskaitant bendrąsias taisykles, pagal kurias dėl bendro 2 % likutinės rizikos lygio gali būti daroma išlyga atitinkamoje programoje;

175.

atkreipia dėmesį į didelį skaičių išlygų, kurias Komisija pateikė dėl ERPF ir Sanglaudos fondo valdymo ir kontrolės sistemų, susijusių su nustatytomis 2007–2013 m. laikotarpio veiklos programomis, šiose valstybėse narėse: Austrijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje, atsižvelgdama į reikšmingas problemas, susijusias su valdymo ir kontrolės sistemų veiksmingumu;

176.

atkreipia dėmesį į išlygas (visos dėl su reputacija susijusių priežasčių), kurias Komisija pateikė 2000–2006 m. laikotarpiu dėl Sanglaudos fondo valdymo ir kontrolės sistemų Ispanijoje ir Vengrijoje, taip pat dėl su ERPF susijusių neišspręstų problemų programavimo laikotarpio pabaigoje Ispanijoje, Vokietijoje, Airijoje, Italijoje ir dėl tarpvalstybinių programų;

177.

su susirūpinimu pažymi, kad siekiant gauti finansavimą dalyvauja nepakankamai MVĮ, palyginti su didelėmis bendrovėmis; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad tinkamumo taisyklės, apskaitos prievolės ir jų praktinio įgyvendinimo priemonės nebūtų draudžiamojo pobūdžio, t. y. neužkirstų kelio MVĮ dalyvavimui;

178.

laikosi nuomonės, kad visoje Europos Sąjungoje būtina skubiai įgyvendinti teisės aktus dėl informacijos laisvės, taip pat parengti sistemines, iniciatyvą skatinančias ir suvienodintas duomenų ir dokumentų, ypač susijusių su regionine politika, atskleidimo nuostatas;

179.

pabrėžia, kad viešųjų pirkimų procedūrose ir tinkamumo taisyklėse ypač dažnai pasitaiko klaidų;

180.

pripažįsta, kad svarbu, jog valdymo institucijose dirbtų pakankamai darbuotojų; ragina valstybes nares atkreipti dėmesį į šį reikalavimą; siekiant laikytis Finansinio reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 53b straipsnio 2 dalyje nustatytų pareigų valstybės narės raginamos imtis visų būtinų priemonių, kad vykdant biudžetą būtų apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai;

181.

atkreipia dėmesį į tai, kad atlikus klaidų kiekybinį įvertinimą galima būtų taikyti skirtingas priemones: pažymi, kad Audito Rūmai nagrinėja, ar taisyklių buvo laikomasi, o Komisija atsižvelgia į klaidų finansinį poveikį, todėl finansinių klaidų ištaisymas gali būti skirtingas;

182.

pabrėžia, kad klaidų dažnai atsiranda dėl sudėtingos taisyklių struktūros; todėl pritaria Komisijos požiūriui siekti supaprastinti taisykles; įspėja apie riziką, kuri galėtų atsirasti dėl papildomų nacionalinių taisyklių, padidinančių administracinę naštą nustatymo (t. y. perteklinis reguliavimas, sudėtingos tinkamumo taisyklės);

183.

palankiai vertina Komisijos klaidų ištaisymo mechanizmus, padedančius tinkamai pašalinti klaidas ir trūkumus, kurie buvo nustatyti per daugiametį programavimo laikotarpį ir jį užbaigus; pažymi, kad 2012 m. užblokuoti vieno trečdalio ERPF programų mokėjimai ir, atsižvelgdamas į 2011 m. paskelbtą 121-ąją išlygą, Regioninės politikos GD 63 programose nutraukė mokėjimo terminus, išsiuntė 115 įspėjamųjų raštų ir 60 šių programų pradėjo sustabdymo procedūras;

184.

primena, kad finansinių klaidų ištaisymais neturėtų būti siekiama tik paskirti baudą, juos taikant turi būti siekiama daryti teigiamą poveikį ilgalaikiam valdymo ir kontrolės sistemų gerinimui ir išvengti klaidų pasikartojimo;

185.

yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų išvadų, kad nėra garantijos, jog finansinių klaidų ištaisymo mechanizmai tinkamai kompensuoja visų veiksmų programų klaidas ir kad išsprendžiami visi svarbūs klausimai; be to, Audito Rūmai nerado jokių įrodymų, kad taikant finansinių klaidų ištaisymo mechanizmus atliekami ilgalaikiai sistemų patobulinimai, kurie padėtų išvengti nustatytų klaidų pasikartojimo; šiuo atžvilgiu nurodo specialiąją ataskaitą Nr. 3/2012 (43) (83 ir 84 punktai); taigi ragina Komisiją pateikti išsamų atliktų finansinių klaidų ištaisymų ir jų poveikio sistemoms, atsižvelgiant į tų pačių klaidų (visų pirma sisteminių klaidų) pasikartojimo vengimą ateityje, vertinimą; ragina Komisiją iki 2013 m. pabaigos informuoti Europos Parlamentą apie savo išvadas; ragina Komisiją per kitą 2014–2020 m. programavimo laikotarpį pasinaudoti visomis susijusiomis išvadomis ir, kai tinkama, pateikti pasiūlymus, kuriais būtų iš dalies keičiami reglamentai;

186.

su džiaugsmu atkreipia dėmesį į nuolatines Komisijos pastangas sustiprinti ir kartu supaprastinti sanglaudos politikos kontrolės nuostatas; mano, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui siūlomomis priemonėmis, pavyzdžiui, konkrečiomis ex ante sąlygomis, metinėmis valdymo deklaracijomis, metinių finansinių ataskaitų sertifikavimu, audito nuomonėmis arba griežtesnėmis netinkamų finansuoti išlaidų pakeitimo taisyklėmis, turėtų būti toliau siekiama mažinti klaidų lygį; remia vis didesnį orientavimąsi į rezultatus ir dėmesio sutelkimą į teminius sanglaudos politikos aspektus, kuriais turėtų būti užtikrinama didelė bendrai finansuojamų operacijų pridėtinė vertė;

187.

ragina atidžiau stebėti, ar vykdant struktūrinių fondų mokėjimus laikomasi sąlygų, siekiant užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų laikomasi su tinkamu struktūrinių fondų naudojimu susijusių taisyklių;

188.

ragina Komisiją padėti valstybėms narėms rengti išsamias, naudingas ir palyginamas audito kontrolės ataskaitas, įskaitant skyrių apie tai, kaip Sąjungos lėšos padėjo atitinkamai šaliai siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų tiek nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, atsižvelgiant į išskirtinį kiekvieno regiono vystymosi potencialą ir galimą jo tapimą ekonomikos augimo centru;

189.

šiomis aplinkybėmis atkreipia Komisijos ir valstybių narių dėmesį į tai, kad pagal strategijos „Europa 2020“ tikslus veiksmų programos turėtų būti vis dažniau rengiamos jose nustatant konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, svarbius ir savalaikius tikslus, kuriais remiantis būtų galima atlikti programos veiklos auditą; pažymi, kad parengus bendrą rezultatų ir poveikio rodiklių sistemą būtų galima įvertinti pažangą, pasiektą įgyvendinant skirtingas programas, t. y. jų veiksmingumą ir efektyvumą, o ne tik finansinį valdymą;

190.

primena valstybėms narėms, kad dėl griežtų projektų vykdymo terminų reikia rengti apgalvotus projektus, ypač stambius infrastruktūros projektus siekiant pradėti juos įgyvendinti kito 2014–2020 m. programavimo laikotarpio pradžioje;

191.

pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad Komisija, mažindama galimybę per kitą programavimo laikotarpį netinkamas išlaidas keisti kitomis išlaidomis ir taip skatindama valstybes nares kuo anksčiau nustatyti ir ištaisyti klaidas, turėtų toliau stiprinti dabartinę sankcijų sistemą (nutraukimas, sustabdymas, finansinių klaidų ištaisymas);

192.

ragina Komisiją, konsultuojantis su Audito Rūmais, nustatyti skaidrią sistemą, kuri sudarytų galimybes, viena vertus, atsižvelgti į metinius finansinių klaidų ištaisymus, ir, kita vertus, atsižvelgti į per visą programavimo laikotarpį atliktus finansinių klaidų ištaisymus;

193.

ragina Komisiją padėti valstybėms narėms atlikti pirmojo lygmens kontrolę ir nacionalinėms audito institucijoms veiksmingiau keistis geriausia patirtimi ir glaudžiau bendradarbiauti su Komisija, Audito Rūmais ir nacionalinėmis institucijomis (trišaliai susitikimai); be to, mano, kad nacionalinės audito institucijos galėtų daugiau dėmesio skirti tolesnėms priemonėms, susijusioms su Sąjungos lėšų įsisavinimu, t. y. pasiektų rezultatų bei lėšų įsisavinimo veiksmingumo įvertinimui, o ne taikyti tik kiekybinį metodą, neatsižvelgdamos į galutinius projekto tikslus;

194.

ragina Komisiją pradėti rengti gerosios patirties vadovą, kuriame būtų remiamasi dabartinio programavimo laikotarpio praktiniais rezultatais, pasiektu poveikiu ir sukaupta patirtimi, siekiant optimizuoti lėšų įsisavinimą ir sumažinti klaidų lygį; pažymi, kad tai būtų naudinga potencialiems kito 2014–2020 m. programavimo laikotarpio naudos gavėjams, įskaitant Kroatiją, taip pat potencialias šalis kandidates;

195.

pažymi, kad, kaip ir ankstesniaisiais metais, analizuodami, kaip įvykdytas 2011-ųjų finansinių metų biudžetas, Audito Rūmai daugiausia dėmesio skyrė sanglaudos ir energetikos, o ne transporto politikai; pabrėžia, kad transporto politika siekiama vystyti vidaus rinką, skatinti konkurenciją ir inovacijas ir integruoti transporto tinklus;

196.

pažymi, kad bendrajai įmonei „Švarus dangus“ skirti asignavimai bendradarbiavimui transporto srityje 2011 m. sumažinti 51 mln. EUR dėl su pramonės politika susijusio požiūrio persvarstymo, o bendros svarbos transeuropinių transporto tinklų projektams skirti mokėjimų asignavimų sumažinti 60 mln. EUR dėl su laiku susijusių priežasčių ir siekiant leisti visapusiškai panaudoti iš 2010 m. perkeltas lėšas; pripažįsta, kad grynųjų pinigų srauto sumažinimas bendrajai įmonei SESAR atitiko Europos Audito Rūmų rekomendaciją;

197.

nusivylęs dėl to, kad 2010 m. įsisavinus mažai mokėjimų asignavimų transporto saugos srityje ir paprašius Komisijos pateikti paaiškinimą, kodėl panaudota tiek mažai lėšų, nepateikta jokios išsamios informacijos apie asignavimų lygį ir jų įsisavinimą 2011 m.;

198.

pažymi, kad su transportu susijusių projektų pobūdis dažnai lemia nemažą mokėjimų koncentraciją ribotu laikotarpiu, ypač artėjant metų pabaigai, ir yra susirūpinęs dėl to, kad tai gali turėti neigiamo poveikio audito veiklai;

199.

pažymi, kad Audito Rūmų šioje išlaidų srityje nustatytas labiausiai tikėtinas klaidų lygis sudarė 2,2 % ir kad Audito Rūmų auditas atskleidė trūkumus, visų pirma susijusius su pirmojo lygmens išlaidų patikromis, už kurias yra atsakingos valstybių narių valdymo institucijos ir tarpinės įstaigos;

200.

pažymi, kad 2011 m. generalinis direktorius savo metinėje veiklos ataskaitoje išreiškė abejonių dėl veiksmų programų Belgijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Italijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Jungtinėje Karalystėje;

201.

su pasitenkinimu pažymi, kad labiausiai tikėtinas klaidų lygis yra netoli reikšmingumo ribos, o tai rodo, kad nuoseklus mokėjimų nutraukimo ir sustabdymo ir finansinių klaidų ištaisymų taikymas turi teigiamą įtaką bendram klaidų lygiui;

202.

yra susirūpinęs dėl to, kad 76 % klaidų veikiamų regioninės politikos operacijų atveju valstybių narių institucijos turėjo pakankamai informacijos, kad prieš patvirtindamos išlaidas Komisijai, galėtų nustatyti ir ištaisyti nors kai kurias klaidas;

203.

pabrėžia, kad nacionalinių audito institucijų užduotis – užtikrinti reikiamą taisyklių ir priemonių vidinę savikontrolę, kad būtų galima nustatyti pirmajame lygmenyje padarytas klaidas ir jas ištaisyti;

204.

atkreipia dėmesį į 2011 m. Užimtumo GD padarytų išlygų skaičių (24 programose), kuris atitinka 57,7 mln. EUR; be to, pažymi, kad 21 programoje mokėjimai, kurių vertė sudarė 911 mln. EUR, buvo laikinai nutraukti; palankiai vertina griežtą Komisijos požiūrį, įskaitant bendras taisykles, kad dėl bendros 2 % likutinės rizikos reikėtų atitinkamoje programoje daryti išlygą;

205.

palankiai vertina tai, kad 2011 m. užimtumo ir socialinių reikalų sritis buvo pirmą kartą atrinkta ir vertinama atskirai nuo sanglaudos politikos skyriaus; palankiai vertina šioje politikos srityje sumažėjusį klaidų lygį, t. y. 2,2 %, palyginti su vidutiniškai 3,9 % visose politikos srityse; tačiau pažymi, kad buvo padengtos netinkamos finansuoti išlaidos;

206.

primena, kad būtina stebėti ir nustatyti finansinių priemonių veiksmingumą atsižvelgiant į politikos tikslus, t. y. strategijos „Europa 2020“ tikslus, kad būtų galima nustatyti trūkumus ir daryti pažangą; reikalauja, kad kasmet būtų galima susipažinti su duomenimis ir informacija apie veiksmingumą; mano, kad atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos ir finansų krizę pagal daugelį kriterijų surinkti duomenys apie Europos socialinio fondo (ESF) intervencinių priemonių veiksmingumą yra labai svarbūs;

207.

apgailestauja, kad, nors ESF biudžeto eilutės papildytos pervedus lėšas iš kitų biudžeto eilučių ir parengus taisomąjį biudžetą, paramos gavėjams dėl nepakankamų mokėjimų asignavimų nebuvo galima išmokėti 2,7 mlrd. EUR neįvykdytų mokėjimų sumų; ragina Komisiją pasiūlyti vykdant kasmetę biudžeto procedūrą nustatyti tikslius mokėjimų asignavimus, o Tarybą – pritarti šiam pasiūlymui, siekiant išvengti netikrumo ir nereikalingos biudžeto valdymo institucijai tenkančios procedūrinės naštos ir užtikrinti, kad mokėjimai paramos gavėjams būtų atliekami laiku;

208.

palankiai vertina tai, kad ESF biudžeto eilutė „Techninė pagalba veiklai“ papildyta 3,25 mln. EUR, siekiant sukaupti specifines žinias ir tiesiogiai remti ESF veiksmų programos įgyvendinamą Graikijoje;

209.

pabrėžia, kad reikia gerinti ESF audito institucijų veiklos veiksmingumą ir kokybę;

210.

pažymi, kad užimtumui skatinti skirtų išlaidų dalis įgyvendinant programą PROGRESS yra šiek tiek mažesnė, nei numatyta programoje; atsižvelgdamas į vertinimo ataskaitos išvadas (44) mano, kad turėtų būti padidintos išlaidos politinėms konsultacijoms, moksliniams tyrimams ir analizei bei politinėms diskusijoms apie užimtumą;

211.

atsižvelgdamas į vykdymą, kartoja savo raginimą užtikrinti, kad visi asignavimai mokėjimams būtų tvarkingai vykdomi atžvelgiant į asignavimus įsipareigojimams, siekiant išvengti padėties, kai nenormaliai daugėja neįvykdytų įsipareigojimų (65 % visos Sanglaudos fondo sumos 2011 m. pabaigoje);

212.

pažymi, kad Audito Rūmai nustatė, kad 13 % 180 patikrintų operacijų, susijusių su ESF, buvo kompensuotos netinkamos išlaidos ir kad šioje politikos sričių grupėje tokios klaidos sudaro 77 % visų kiekybiškai įvertinamų klaidų ir maždaug 73 % įvertinto klaidų lygio;

213.

ypač nerimauja dėl to, kad 86 % klaidų lygio, kurį Sąjungos lygmeniu ESF srityje nustatė Audito Rūmai, atsiranda dėl neteisingo nacionalinių taisyklių taikymo, ir klaidos gali būt įvairios – nuo korektūros klaidų iki klaidų dėl nepagrįstai sudėtingų taisyklių (t. y. perteklinis reguliavimas) ir dėl nepakankamos pirmojo lygmens kontrolės;

214.

mano, kad Komisijos klaidų ištaisymo mechanizmais tinkamai šalinamos per daugiametį laikotarpį ir jam pasibaigus nustatytos klaidos ir trūkumai; pažymi, kad iki 2012 m. lapkričio mėn. Komisija, be priemonių, kurių ji ėmėsi 2011 m., patvirtino du sprendimus dėl mokėjimų sustabdymo ir 34 mokėjimų nutraukimus; nutrauktų mokėjimų vertė – 153 mln. EUR; be to, pažymi, kad Komisija paskyrė 153 mln. EUR vertės finansinių klaidų ištaisymus, kurie turi būti įvykdyti iki 2012 m. lapkričio mėn.;

215.

pripažįsta, kad valstybės narės turi pateikti tris su užbaigimu susijusius dokumentus: sertifikuotą galutinę išlaidų ataskaitą, įskaitant galutinį mokėjimo prašymą, galutinę įgyvendinimo ataskaitą ir paramos užbaigimo deklaraciją; šiuo programavimo laikotarpiu baigiamos įgyvendinti 239 veiksmų programos;

216.

atkreipia dėmesį į tai, kad 149 programos (62 % visų programų) buvo užbaigtos iki 2012 m. spalio mėn. pabaigos; pažymi, kad 1 889 mln. EUR vertės įsipareigojimai asignavimams vis dar nėra panaudoti;

217.

palankiai vertina Užimtumo GD ir Regioninės politikos GD vykdomą sukčiavimo prevencijos, aptikimo ir tyrimo išmaniųjų IT priemonių, pavyzdžiui, rizikos vertinimo balais priemonės ARACHNE, kūrimą; atkreipia dėmesį į tai, kad Belgijoje, Portugalijoje ir Vengrijoje buvo vykdomos bandomosios pratybos, kurių metu buvo toliau tobulinama pirminė rizikos įvertinimo balais priemonė, naudojant modulius, kurie skirti turimiems duomenims išorine viešai prieinama informacija papildyti; supranta, kad priemonė ARACHNE bus parengta iki 2013 m. pavasario pabaigos, o iki 2013 m. pabaigos visos valstybės narės galės ją savanoriškai naudoti;

218.

ragina Komisiją padėti valstybėms narėms rengti išsamias, naudingas ir palyginamas audito kontrolės ataskaitas, įskaitant skyrių apie tai, kaip Sąjungos lėšos padėjo atitinkamai valstybei narei siekti strategijos „Europa 2020“ tikslų;

219.

atsižvelgdamas į tai, atkreipia Komisijos ir valstybių narių dėmesį į tai, kad pagal strategijos „Europa 2020“ tikslus veiksmų programos turėtų būti vis dažniau rengiamos jose nustatant konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, svarbius ir savalaikius tikslus, kuriais remiantis būtų galima atlikti programos veiklos auditą;

220.

pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad Komisija, mažindama galimybę per kitą programavimo laikotarpį netinkamas išlaidas keisti kitomis išlaidomis ir taip skatindama valstybes nares kuo anksčiau nustatyti ir ištaisyti klaidas, turėtų toliau stiprinti dabartinę sankcijų sistemą (nutraukimas, sustabdymas, finansinių klaidų ištaisymas);

221.

ragina Komisiją ir Audito Rūmus nustatyti skaidrią sistemą, kuri sudarytų sąlygas, viena vertus, atsižvelgti į metinius finansinių klaidų ištaisymus, ir, kita vertus, atsižvelgti į per visą programavimo laikotarpį atliktus finansinių klaidų ištaisymus;

222.

ragina Komisiją padėti valstybėms narėms atlikti pirmojo lygmens kontrolę ir nacionalinėms audito institucijoms veiksmingiau keistis geriausia patirtimi ir glaudžiau bendradarbiauti su Komisija, Audito Rūmais ir nacionalinėmis institucijomis (trišaliai susitikimai); palankiai vertina trišalius susitikimus, kadangi jie yra svarbūs prieštaravimo procedūrai, kuria siekiama stiprinti šalių bendradarbiavimą, sudarantį sąlygas veiksmingiau nustatyti klaidas ir jas ištaisyti, visų pirma klaidas, susijusias su Europos socialinio fondo lėšų panaudojimu;

223.

pritaria Komisijai, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti:

224.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į Komisijos tarpinę Rumunijos pažangos pagal bendradarbiavimo ir patikros mechanizmą ataskaitą, ypač atsižvelgiant į Rumunijos gebėjimą apsaugoti Sąjungos finansinius interesus; yra susirūpinęs dėl ataskaitoje pateikto įvertinimo, kad pasiekta tik nedidelė pažanga korupcijos, susijusios su viešaisiais pirkimais, prevencijos ir sankcijų dėl jos taikymo srityje; pabrėžia ataskaitoje pateikto pareiškimo, kad Vyriausybė pasirengusi skirti naująją prokuratūros ir Nacionalinės kovos su korupcija agentūros vadovybę, svarbą; ragina Komisiją tvirtai ir ryžtingai reikalauti iš Rumunijos Vyriausybės tiksliai laikytis Komisijos rekomendacijų; be to, tikisi, kad Komisija, bendradarbiaudama su Rumunijos Vyriausybe, parengs priemonių, kuriomis būtų galima pagerinti Rumunijos teismų sistemos nepriklausomumą, sąrašą;

225.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į Komisijos tarpinę Bulgarijos pažangos pagal bendradarbiavimo ir patikros mechanizmą ataskaitą, ypač į tai, kad reikia tolesnių pastangų siekiant gauti apčiuopiamus rezultatus tikrintuose sektoriuose; ragina veiksmingai įgyvendinti nustatytą teisės aktų ir institucinę sistemą; su susirūpinimu pažymi ataskaitoje pateiktą teiginį, kad Aukščiausioji teismų taryba (ATT) nepasinaudojo jai suteiktais naujais įgaliojimais, kuriais buvo siekiama įvykdžius visapusiškas reformas užtikrinti veiksmingą teismų sistemos valdymą ir vadovavimą jai; palankiai vertina Bulgarijos Vyriausybės pastangas atnaujinti ATT suteikiant jai įgaliojimų, kurie padės vykdyti esminę reformą nustatant tokias naujas taisykles: rengti kandidatų į ATT viešuosius klausymus, nustatyti aiškius reikiamos profesinės kvalifikacijos ir išsilavinimo kriterijus ir siekti teismų sistemos veiksmingumo, atskaitomybės ir nepriklausomumo; pripažįsta, kad įdiegtos naujos specializuotos struktūros rodo, jog siekiama pritaikyti dabartines struktūras ir taip veiksmingiau kovoti su organizuotu nusikalstamumu; tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog ataskaitoje teigiama, kad šios naujos priemonės dar neduoda laukiamų rezultatų nagrinėjant svarbias bylas; su dideliu susirūpinimu pažymi, jog teismai tariamos korupcijos ir teismo pareigūnų piktnaudžiavimo tarnyba tyrimus vykdė vangiai; be to, būgštauja, kad netinkamas viešųjų pirkimų teisės aktų gyvendinimas gali virsti svarbiu korupcijos šaltiniu, skatinti didelius Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimus ir prastą Europos pridėtinės vertės turinčių viešųjų prekių tiekimą bei Sąjungos viešųjų lėšų švaistymą; palankiai vertina iš dalies pakeistus viešųjų pirkimų teisės aktus, kuriuose nustatoma ex ante konkursų procedūrų kontrolė, kad būtų užtikrintas tinkamas viešųjų išteklių naudojimas; ragina Komisiją tvirtai ir ryžtingai reikalauti iš Bulgarijos institucijų laikytis Komisijos rekomendacijų; be to, tikisi, kad Komisija, bendradarbiaudama su Bulgarijos Vyriausybe, parengs priemonių, skirtų Bulgarijos teismų sistemos nepriklausomumui atkurti, paketą;

226.

atkreipia dėmesį į tai, kad Čekijos Vyriausybė 2012 m. įvykdė veiksmų planą; sunerimęs atkreipia dėmesį į audito veiklos centralizavimą pagrindinėje Čekijos finansų ministerijos audito institucijoje, nes Audito Rūmai pranešė, kad ši audito institucija neveiksminga; ragina Komisiją biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijai, remiantis Čekijos Vyriausybės analize, pranešti apie atliktus koregavimus, susijusius su audito institucijos darbuotojais, kaip to reikalaujama veiksmų plane;

227.

taip pat pažymi, kad Komisija netaikė jokių klaidų taisymų dėl neveikiančios Čekijos audito sistemos; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija taikė klaidų taisymus kai kuriose veiklos programose, ypač siekdama ištaisyti valdymo ir kontrolės sistemų veikimo trūkumus (klaidos viešųjų pirkimų ir projektų atrankos srityse); atkreipia dėmesį į tai, kad dėl klaidų taisymų gautos lėšos gali būti skiriamos kitiems projektams; yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų pateiktos pradinės informacijos, iš kurios matoma, kad Čekijos finansų ministerija pasinaudojo savo kaip audito institucijos ir sertifikavimo institucijos vaidmeniu, siekdama daryti poveikį nustatant galutinį klaidų lygį; reikalauja, kad Komisija pateiktų Parlamentui išsamų pranešimą šiuo klausimu; ragina Komisiją bendradarbiaujant su Čekijos Vyriausybe parengti veiksmų planą, kuriuo remiantis būtų taisomi esminiai audito sistemos trūkumai, ir stebėti jo įgyvendinimą;

228.

pabrėžia, kad pagal SESV 8 straipsnį vyrų ir moterų lygybės skatinimas yra vienas iš pagrindinių Sąjungos principų; kartoja savo raginimą, kad visos suinteresuotosios šalys Sąjungos biudžeto sudarymo procedūros metu taikytų biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principą; taigi ragina Audito Rūmus, kai tinkama, įvertinti Sąjungos biudžeto įgyvendinimą lyčių aspektu;

229.

apgailestauja, kad metinėje ataskaitoje nepateikiama jokių Audito Rūmų pastabų ar Komisijos atsakymų dėl lėšų panaudojimo skatinant vyrų ir moterų lygybę;

230.

atkreipia dėmesį į daugybę Audito Rūmų pastabų ir Komisijos atsakymų, susijusių su užimtumo ir socialinių reikalų, t. y. politikos srities, kuri visų pirma apima lyčių lygybės klausimą, skyriumi; prašo Audito Rūmų pateikti konkrečią informaciją, jei kuri nors iš pastabų susijusi su lėšų panaudojimu lyčių lygybės reikmėms;

231.

kartoja savo raginimą toliau dėti pastangas siekiant plėtoti su konkrečia lytimi susijusius duomenims, kurie sudarytų galimybę vykdyti tinkamą stebėseną, kaip biudžeto lėšos veikia ekonomines ir socialines vyrų ir moterų galimybes, o tai galėtų būti įtraukiama į biudžeto vykdymo ataskaitas; pabrėžia, kad nauja daugiametė finansinė programa suteikia galimybę plėtoti ir pateikti tokius duomenis ir įtvirtinti biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principą kaip gero valdymo priemonę;

232.

pabrėžia, kad Sąjungos išteklius būtina valdyti laikantis skaidrumo ir gero valdymo principų; atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai konstatavo, jog 2011 finansinių metų mokėjimuose pagal biudžeto 4 išlaidų kategoriją nėra reikšmingo klaidų lygio, tačiau tarpiniuose ir galutiniuose mokėjimuose buvo nustatytas reikšmingas klaidų lygis; be to, pažymi, kad ne visas klaidas įmanoma įvertinti kiekybiškai;

233.

primena Sąjungos išorės pagalbos finansavimo specifiką: nors šiai pagalbai turi būti taikomos tos pačios taisyklės ir kontrolės reikalavimai, kaip ir visam likusiam Sąjungos biudžetui, tačiau ją iš dalies įgyvendina Sąjungai nepriklausantys asmenys ir subjektai kartais sunkiomis sąlygomis, ir jie turi reaguoti ir prisitaikyti prie krizių ir poreikių;

234.

pritaria visoms Audito Rūmų rekomendacijoms dėl skyriaus „Išorės santykiai, pagalba ir plėtra“, ypač toms rekomendacijoms, kurios susijusios su Užsienio politikos priemonių tarnybos (FPI) generaliniu direktoratu ir reikalingais patobulinimais, kuriuos jis turi atlikti bendros užsienio ir saugumo politikos biudžeto valdymo srityje;

235.

pabrėžia, kad reikia skaidriau tvarkyti rinkimų stebėjimo misijoms skirtas lėšas; ragina Komisiją biudžeto valdymo institucijai pateikti kiekvienų finansinių metų ataskaitą, kurioje būtų nurodomos kiekvienos misijos patirtos išlaidos, išvardijamos visos biudžeto eilutės ir su išoriniais paslaugų teikėjais susijusios sąnaudos;

236.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia pakartotinai naudoti rinkimų stebėjimo misijų reikmenis (baldus, kompiuterius ir kt.) kitose rinkimų stebėjimo misijose arba jais turėtų naudotis ES delegacijos, siekiant kuo daugiau juos naudoti;

237.

džiaugiasi, kad, reaguodama į svarbiausią Audito Rūmų rekomendaciją, Komisija parengė patobulintą paramos biudžetui rizikos valdymo sistemą (visapusiškai taikomą nuo 2013 m. sausio 1 d.), kaip naujų paramos biudžetui gairių dalį;

238.

vis dėlto atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išsakytas abejones ir įspėjimus dėl būdingos klaidų, sukčiavimo ir korupcijos rizikos, susijusios su parama biudžetui; pakartoja, kad yra tvirtai įsitikinęs, jog teikiant paramą biudžetui turi būti taikomos itin griežtos išankstinės politinės, teisinės ir audito sąlygos, jei norima, kad ji liktų svarbus išorės pagalbos teikimo būdas;

239.

džiaugiasi Sąjungos paramos, teiktos per pilietinės visuomenės organizacijas (PVO), efektyvumo vertinimo ataskaitoje pateiktais rezultatais; atkreipia dėmesį į vieną iš pagrindinių šios ataskaitos rekomendacijų sumažinti sudėtingų procedūrų daromą neigiamą poveikį programų, kurias įgyvendina PVO, efektyvumui ir ragina įdiegti naujas pasirinktis siekiant supaprastinti galimybes gauti finansavimą;

240.

džiaugiasi, kad Komisija laiko Sąjungos projektų matomumą svarbiausia gero projektų įgyvendinimo dalimi ir kad ji nustatė prievolę kiekvieno projekto atveju parengti informavimo apie jį planą;

241.

palankiai vertina tai, kad Audito Rūmų nustatytas išorės pagalbos pagal Sąjungos biudžetą klaidų lygis dvejus metus iš eilės buvo mažesnis už reikšmingumo ribą; tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad atliekant tarpinius ir galutinius mokėjimus buvo padaryta reikšmingų klaidų ir kad bendras Audito Rūmų nustatytas mokėjimų klaidų dažnumas buvo didesnis nei dvejus ankstesnius metus (2010 m. – 23 %, 2009 m. – 22 %, o 2011 m. – 33 %);

242.

yra susirūpinęs, jog vėl nustatyta, kad EuropeAid ir Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD priežiūros ir kontrolės sistemos tik iš dalies veiksmingos; ypač pabrėžia, kad būtina pagerinti šias sistemas delegacijose; ragina Komisiją numatyti pakankamai išteklių, kad delegacijų darbuotojai galėtų laiku ir tinkamai vykdyti kontrolės ir priežiūros veiklą; palankiai vertina 2011 m. liepos mėn. paskelbtą naująją šešių mėnesių išorės pagalbos valdymo ataskaitos versiją, kuria siekiama stiprinti delegacijų ir EuropeAid centrinės būstinės atskaitomybės ryšius;

243.

dar kartą pabrėžia savo susirūpinimą dėl didelio kodavimo klaidų dažnumo išorės pagalbos valdymo informacinėje sistemoje (CRIS), dėl kurio gali kilti grėsmė duomenų, naudojamų rengiant metines finansines ataskaitas, patikimumui; ragina Komisiją toliau investuoti į duomenų kokybės gerinimą ir CRIS funkcijų kūrimą, visų pirma susiejant audito metu nustatytus faktus su lėšų susigrąžinimu (45);

244.

laukia Komisijos naujo likutinio klaidų lygio apskaičiavimo metodo, kuris pirmą kartą pradėtas taikyti išorės santykių direktoratams 2012 finansiniais metais, taikymo pirmų rezultatų;

245.

kartu su Audito Rūmais yra labai susirūpinęs dėl to, kad nepakanka darbuotojų išteklių paramos valdymo srityje, ypač EuropeAid vidaus audito skyriuje ir delegacijose, kad tam neigiamą poveikį galbūt darė tiek didelė pagal sutartis dirbančių darbuotojų kaita pagrindinėje būstinėje, tiek 2011 m. viduryje vykęs Komisijos reorganizavimas paramos valdymo srityje; kreipiasi į Tarybą, kaip į kitą biudžeto valdymo instituciją, ragindamas prisiimti atsakomybę ir užtikrinti, kad ateityje parama ir toliau būtų valdoma laikantis aukščiausių standartų;

246.

pažymi, kad 2011 m. buvo pirmi metai, kuriais Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) veiklą vykdė visus metus, ir šiais metais EIVT ir Komisijos darbuotojai delegacijose buvo paskirstyti skirtingai ir jiems teikiamas skirtingas finansavimas; yra susirūpinęs dėl to, kad 2011 m. EuropeAid skirti ne mažiau kaip 43 etatai vieniems darbo metams buvo naudojami EIVT, o tai viršija darbo tvarkos susitarimuose nustatytą lankstumo normą, dėl kurios susitarė abi organizacijos; ragina EIVT ir Komisiją visapusiškai laikytis darbo tvarkos susitarimų, pirmiausia atsižvelgiant į tai, jog EuropeAid darbuotojai siekia užtikrinti tinkamą paramos valdymą, kad nekiltų pavojus patikimam Sąjungos pagalbos finansų valdymui;

247.

pabrėžia, kad numatytas EuropeAid personalo didinimas kaimynystės regione neturėtų būti pasiektas mažinant ir perkeliant į kaimynystės politikos sritį personalą, kuris valdo Sąjungos paramą mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir kitoms mažas pajamas gaunančioms šalims kituose regionuose; mano, kad, jei kiltų papildomų poreikių, jie turėtų būti patenkinami pasitelkus papildomus darbuotojus;

248.

primygtinai ragina Komisiją ir EIVT daugiau dėmesio skirti rezultatams ir poveikio vertinimui kuriant naująsias išlaidų programas pagal kitą 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą (DFP), inter alia, taikant iš anksto konkrečioms šalims nustatytus aiškius, skaidrius ir išmatuojamus rodiklius, atitinkančius specifines kiekvienos priemonės ypatybes ir tikslus; pritaria Audito Rūmų rekomendacijai, kad Komisija turėtų apibrėžti politikos tikslus, siekdama geriau parodyti, kaip ji užtikrina Sąjungos pridėtinę vertę per kitą programavimo laikotarpį; dar kartą ragina Sąjungos paramos vertinimo etapu suvienyti visus suinteresuotuosius subjektus, taip pat šalių partnerių pilietinę visuomenę ir vietos valdžios institucijas;

249.

yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų taikomų skirtingų metodikų, apskaičiuojant tiek išorės santykių, paramos ir plėtros operacijų klaidų lygį bendrajame biudžete, tiek EPF mokėjimų klaidų lygį; atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai nusprendė nuo 2012 m. suderinti savo metodiką, kad Parlamentas galėtų susidaryti bendrą veiksmų Sąjungos išorės santykių srityje vaizdą;

250.

atsižvelgdamas į tai, kad buvo sukurta Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT), prašo aiškiai paskirstyti ir koordinuoti Komisijos ir EIVT vaidmenis ir atsakomybę, susijusią su programavimu ir biudžeto vykdymu trečiosiose šalyse;

251.

prašo Komisijos iki 2013 m. liepos pateikti ataskaitą apie tai, kiek yra NVO, kurioms Sąjunga teikia paramą ir kurios negauna jokių kitų pajamų, išskyrus finansavimą iš Vyriausybinių agentūrų;

252.

reikalauja pateikti išsamią lėšų skyrimo Libijai apžvalgą; reikalauja paaiškinti, ar nebuvo atšauktas Sąjungos ambasadoriui Libijoje suteiktas perįgaliojimas;

253.

ragina Komisiją pažangos ataskaitoms taikyti šviesoforo spalvų sistemą, kad būtų galima aiškiau matyti, kas, palyginti su praėjusiais metais, pagerėjo ar pablogėjo;

254.

susirūpinęs pažymi, kad veiklos rezultatų rodikliai paramai Haičio Respublikos biudžetui nėra paskelbti viešai; ragina Komisiją skelbti šiuos rodiklius ir atitinkamus veiklos rezultatų, kuriuos pateikia Haičio Vyriausybė siekdama gauti paramą biudžetui, vertinimus;

255.

nurodo, kad Komisijos gairėse „Požiūris į ES paramą trečiųjų šalių biudžetui ateityje“ nustatyti nauji paramos biudžetui kriterijai; ragina Komisiją šiuos kriterijus nuo 2013 m. pradėti skaidriai taikyti paramai Haičio Vyriausybės biudžetui;

256.

labai apgailestauja, kad Komisija, nors buvo pažadėjusi, vis dar nepaskelbė Haityje Sąjungos finansuotų projektų sąrašo; ragina Komisiją nedelsiant paskelbti šį sąrašą ir pateikti minėtų projektų tvarumo per penkerių metų laikotarpį vertinimą;

257.

primygtinai ragina Komisiją atlikti pirmą kartą numatytą bendrą 2013 m. Sąjungos pagalbos Haičiui programos poveikio vertinimą, kuris jau kartą buvo atidėtas, ir biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pateikti ataskaitą šiuo klausimu;

258.

yra susirūpinęs dėl išvadų, kurias Audito Rūmai pateikė savo specialiojoje ataskaitoje Nr. 1/2012 „Europos Sąjungos paramos vystymuisi, skirtos aprūpinti maistu, veiksmingumas Užsacharės Afrikoje“ ir specialiojoje ataskaitoje Nr. 13/2012 „Europos Sąjungos pagalba vystymuisi, teikiant geriamąjį vandenį ir pagrindines sanitarijos priemones Užsachario šalyse“ ir kuriose išreiškiamos abejonės dėl Sąjungos paramos tvarumo; palankiai vertina šiose ataskaitose pateiktas Audito Rūmų rekomendacijas ir ragina Komisiją į jas atsižvelgti siekiant kuo didesnės Sąjungos vystymuisi skirtų išlaidų naudos;

259.

palankiai vertina tai, kad pagal naująjį Finansinį reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 buvo sukurti Sąjungos patikos fondai, kurie sudarys sąlygas padidinti Sąjungos veiksmų matomumą ir užtikrinti griežtesnę Sąjungos lėšų panaudojimo grandinės kontrolę; prašo, kad Komisija teiktų Parlamentui ataskaitas apie šių fondų veiksmingumą;

260.

yra susirūpinęs dėl to, kad mokslinių tyrimų bendrosios programos įgyvendinamos pasitelkiant centralizuotą tiesioginį ir centralizuotą netiesioginį valdymo būdą ir kad jas įgyvendinant dalyvauja šeši Komisijos generaliniai direktoriai ir dvi vykdomosios agentūros; be to, pažymi, kad tam tikras biudžeto dalis netiesioginio centralizuoto valdymo būdu vykdo bendrosios įmonės ir Europos investicijų bankas;

261.

apgailestauja, kad daugybės šioje politikos srityje dalyvaujančių Komisijos tarnybų vykdomi sprendimų priėmimo procesai ir atsakomybės sritys nėra aiškios; ragina Komisiją peržiūrėti Komisijos narių portfelių paskirstymą, kad būtų geriau atspindimas Parlamento komitetų kompetencijos sričių paskirstymas, turint galvoje, jog tokia tvarka yra plačiai paplitusi valstybėse narėse;

262.

yra susirūpinęs dėl to, kad iškilus valdžios institucijų ir rangovų nesutarimams vėluojama uždaryti Ignalinos atominę elektrinę Lietuvoje; palankiai vertina tai, kad Komisija ir tarptautinė donorų bendruomenė, atsižvelgdami į Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto rekomendacijas, sustabdė finansinę paramą projektui tol, kol bus išspręsti minėti nesutarimai ir pritaria tokiam sprendimui;

263.

labai susirūpinęs, kad šiuo metu trūksta tinkamų žinių apie lėšų, kurių reikia, kad galima būtų užbaigti eksploatavimo nutraukimo procesą, kiekį; pripažįsta, kad šiam procesui vis dar reikia didelės sumos, ir apgailestauja, kad valstybės narės nenustatė reikiamų priemonių, pagal kurias būtų užtikrinamas šis papildomas finansavimas; dar kartą pakartoja ir pabrėžia, kad galutinė atsakomybė už saugų atominių elektrinių uždarymą tenka valstybei narei, kurioje yra atitinkama atominė elektrinė; jei šie įsipareigojimai nevykdomi, kyla pavojus Sąjungos piliečiams;

264.

nurodo, kad Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) yra gavęs ekspertų, be kita ko, Švedijos ekspertų (SKB), pranešimus, kuriuose patvirtinamas GNS branduolinio kuro konteinerių saugumas; susirūpinęs pažymi, kad ši seniai turima branduolinio kuro konteinerių dokumentacija neperduota Lietuvos patvirtinimo institucijai; nurodo, kad, kol panaudotas branduolinis kuras nebus sandėliuotas konteineriuose, Ignalinos elektrinė turės būti valdoma kaip veikianti elektrinė – tai reiškia, kad Sąjunga, kaip ir anksčiau, turės finansuoti maždaug 2 000 darbuotojų išlaikymą; ragina Komisiją nepriimti Lietuvos Vyriausybės pasiteisinimų, kad nebebūtų vilkinamas leidimo patvirtinimas ir projektas; ragina Komisiją nustatyti tikslų grafiką, kurio nesilaikant grėstų sankcijos;

265.

ragina Bulgariją, Lietuvą ir Slovakiją parengti eksploatavimo nutraukimo planus, kuriuose būtų pateikti išsamūs finansiniai paketai ir paaiškinama, kaip bus finansuojamas atominių elektrinių uždarymas;

266.

pažymi, kad Audito Rūmų apskaičiuotas labiausiai tikėtinas klaidų lygis išlaidų srityje, kuriai iš esmės taikomas centralizuotas valdymas, 2011 m. sudarė 3 %, o tai yra dvigubai daugiau, palyginti su 1,4 % klaidų lygiu 2010 m.;

267.

pažymi, kad pagrindinė pažeidimų rizika atsiranda dėl to, kad naudos gavėjai gali pervertinti tinkamas finansuoti išlaidas; tokia rizika dar labiau padidėja dėl sudėtingų tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo taisyklių; be to, tam tikrose srityse įgyvendinančios įstaigos skirtingai taiko taisykles; netinkamos finansuoti personalo išlaidos ir su komercine veikla susijusios išlaidos yra papildomas klaidų šaltinis; apgailestauja, kad Komisija laiku nesiėmė tinkamų priemonių;

268.

mano, kad nepriimtina tai, jog Audito Rūmai taip pat nustatė nepriklausomų auditorių, sertifikuojančių naudos gavėjų išlaidų deklaracijas, darbo trūkumų: Audito Rūmai nustatė klaidų 25 iš 31 auditorių besąlyginės nuomonės pateikimo atvejais; yra susirūpinęs dėl tokio akivaizdaus profesionalumo trūkumo;

269.

vis dėlto yra patenkintas dėl to, kad, Audito Rūmų manymu, ex post auditas yra veiksmingas;

270.

apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmai nustatė, jog Konkurencingumo ir inovacijų bendrojoje programoje (KIP) – Informacinių ir ryšių technologijų politikos rėmimo programoje (IRT–PRP) naudojamos priežiūros ir kontrolės sistemos yra neveiksmingos; ragina Komisiją nedelsiant ištaisyti šių priežiūros ir kontrolės sistemų trūkumus;

271.

atsižvelgia į Audito Rūmų išvadą, kad 2011 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų mokėjimuose, skirtuose moksliniams tyrimams ir kitoms vidaus politikos sritims, buvo padaryta reikšmingų klaidų ir kad patikrintos priežiūros ir kontrolės sistemos, taikomos moksliniams tyrimams ir kitoms vidaus politikos sritims, buvo iš dalies veiksmingos; apgailestauja, kad Audito Rūmų ataskaitoje nepateikiama išsamios informacijos apie išlaidas, skirtas laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei;

272.

pabrėžia, jog Sąjungos saugumui ir ekonomikai itin svarbus 18 02 skyrius „Solidarumas – Išorės sienos, grąžinimas, vizų politika ir laisvas asmenų judėjimas“; ragina Komisiją pagerinti savo biudžeto planavimą;

273.

atsižvelgia į Komisijos Vidaus reikalų generalinio direktorato 2011 m. metinėje veiklos ataskaitoje pateiktas išlygas dėl rizikos reputacijai, susijusios su vėlavimu diegti SIS II; atkreipia dėmesį į finansinę riziką, susijusią su likutiniu klaidų lygiu audito metu netikrintoje finansinių programų „Terorizmo ir kitos su saugumu susijusios rizikos prevencija, parengtis ir padarinių valdymas“ ir „Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu“ dotacijų grupėje; ragina Komisiją taikyti numatytus taisomuosius veiksmus.

274.

pripažįsta, kad septintosios bendrosios programos (FP7) dalyvių skaičius pastebimai padidėjo iki beveik 20 000 ir kad šiuo atveju dėl patirties stokos ir sudėtingų taisyklių galėtų atsirasti klaidų; ragina Komisiją toliau teikti dalyviams gaires ir grįžtamąją informaciją;

275.

laiko nesuprantama tai, kad naudos gavėjų auditoriai teikia klaidingas finansinės atskaitomybės pažymas; mano, kad Komisija privalo daugiausia dėmesio skirti gairių dėl privačių auditorių profesinių kvalifikacijų rengimui ir teikti papildomas konsultacijas;

276.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pateiktus klaidų, rastų personalo ir netiesioginių išlaidų deklaracijose, pavyzdžius; pažymi, kad programa „Horizontas 2020“ padėjo iš esmės supaprastinti taisykles, skirtas šioms išlaidų kategorijoms; mano, kad šis supaprastinimas yra itin svarbus siekiant žymiai sumažinti klaidų lygį;

277.

pripažįsta, kad Komisija, peržiūrėdama ex ante kontrolės procedūras, stengiasi užtikrinti išankstinio patvirtinimo ir kontrolės pusiausvyrą;

278.

be to, pažymi, kad pagal septintosios bendrosios programos (FP7) audito strategiją 48 % FP7 biudžeto lėšų gaunantys naudos gavėjai buvo audituoti;

279.

taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija klaidų ištaisymui taiko supaprastintą fiksuotais dydžiais pagrįstą ekstrapoliacijos procedūrą, kuri galėtų padėti paspartinti lėšų susigrąžinimo procesą, jeigu naudos gavėjai tinkamai bendradarbiautų;

280.

ragina Komisiją stiprinti visų generalinių direktorių ir kitų dalyvaujančių įstaigų bendradarbiavimą ir skaidriau skirstyti jiems darbus, nustatyti sprendimų priėmimo procedūras ir atsakomybės sritis;

281.

visiškai pritaria Audito Rūmų rekomendacijoms:

282.

ragina Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomąją įstaigą (ŠGVKVĮ) peržiūrėti vienpusiškus ir neadekvačius finansinius rodiklius, kuriuose ji nustatė siekdama įvertinti paramos gavėjų finansinę padėtį ir nustatyti dotacijos išmokų dydį, kadangi taip netgi trukdoma įgyvendinti atrinktus projektus, nes neišmokamos pirmosios įprastinės dalinės išmokos, o laukiama, kol projektas bus baigtas ir bus pateikta atitinkama ataskaita; primena ŠGVKVĮ, kad veiksmingas projektų stebėjimas ir kontrolė apima ir tikrovišką mažų ir vidutinių įmonių ir labai mažų organizacijų aplinkos vertinimą;

283.

yra susirūpinęs dėl didelių pagrindinių ŠGVKVĮ operacijų klaidų įgyvendinant Mokymosi visą gyvenimą programą (2007–2013 m.), kurios buvo nustatytos atlikus ex post kontrolę; pažymi, kad šios klaidos iš esmės padarytos dėl tinkamų patvirtinamųjų dokumentų, kuriuos pateikia paramos gavėjai, trūkumo ir tinkamumo finansuoti taisyklių nesilaikymo; skatina ŠGVKVĮ toliau gerinti savo kontrolės sistemas, pritaikyti jas įvairių rūšių paramos gavėjams ir didinti gavėjų informuotumą apie jų finansinius įsipareigojimus bei kontrolę;

284.

palankiai vertina nacionalinių agentūrų ir nacionalinių institucijų valdymo ir kontrolės sistemų gerinimą ir tai, kad 2011 m. įgyvendinant programas per nacionalines agentūras klaidų sumažėjo iki 1 % – jų padaryta gerokai mažiau nei ankstesniais metais;

285.

apgailestauja, kad ketvirtus metus iš eilės Komisijos Komunikacijos generalinio direktorato metinėje veiklos ataskaitoje vis dar esama išlygų, susijusių su autorių teises reglamentuojančių teisės aktų nesilaikymu, nepaisant veiksmų plano, priimto 2009 m.;

286.

atkreipia dėmesį į sėkmingus veiksmus, kurių ėmėsi Komisija sporto srityje; vis dėlto ragina Komisiją ambicingiau naudoti savo turimas priemones ir biudžetą siekiant pasirengti 2014 m. sporto programai;

287.

ragina Komisiją nebeatlyginti Komisijos narių patarėjų, kurių darbas nedavė apčiuopiamos naudos, kelionės išlaidų, iki to laiko, kol bus įrodyta jų darbo vertė;

288.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad 15 iš 28 audituotų atvejų Administracijos ir mokėjimo pagal individualias teises biuro (PMO) turima informacija apie personalo narių asmeninę ir šeiminę padėtį nebuvo atnaujinta; rekomenduoja Komisijai vadovautis Audito Rūmų rekomendacija reikalauti iš darbuotojų atitinkamais laiko tarpais pateikti dokumentus, patvirtinančius jų asmeninę padėtį, ir įdiegti šių dokumentų stebėsenos tinkamu laiku sistemą;

289.

ragina Komisiją atlikti išsamų toje pačioje darbo vietoje dirbantiems Sąjungos tarnautojams ir valstybių narių diplomatinių tarnybų darbuotojams keliamų kvalifikacijos reikalavimų ir teikiamų privilegijų, darbo sąlygų, socialinių išmokų, suteiktų atostogų dienų, taip pat pareigų lygių skirtumų tyrimą, taip pat įvertinti, ar šiais skirtumais teisiškai pateisinami komandiruotų nacionalinių tarnautojų ir Sąjungos tarnautojų atlyginimų skirtumai, atsižvelgiant į atitinkamas taikytinas mokesčių sistemas lyginant tipines šeimos situacijas;

290.

su susirūpinimu pažymi, kad Komisija negali pateikti visapusiškos išlaidų, kasmet skirtų samdomiems išorės darbuotojams ir laikiniems darbuotojams, apžvalgos; reikalauja nuolat stebėti šias išlaidas ir jas skelbti viešai;

291.

ragina Komisiją siekiant sumažinti pastatų išlaikymo ir kelionės išlaidas dažniau naudotis turimomis technologijomis, pavyzdžiui, telekonferencijomis ir darbu nuotoliniu būdu; reikalauja, kad Komisija apskaičiuotų lėšas, kurias tikimasi sutaupyti ir kurių atsirastų daugiau naudojant šias technologijas, ir iki 2013 m. rugsėjo mėn. pateikti šių skaičiavimų rezultatus Parlamentui;

292.

prašo sukurti tarpinstitucinę tyrimų duomenų bazę, kad būtų išvengta tų pačių klausimų sprendimo finansavimo keletą kartų ir būtų keičiamasi rezultatais;

293.

OLAF priežiūros komiteto buvo informuotas apie pagrindinių teisių pažeidimus, nustatytus OLAF atliekant tyrimus; yra labai susirūpinęs dėl gautos informacijos šiuo klausimu ir ragina užtikrinti visišką skaidrumą, susijusį su šiais incidentais, nepaisant juose dalyvavusio (-ių) asmens (-ų) tapatybės;

294.

atkreipia dėmesį į dažnus bandymus trukdyti išaiškinti įtarimus dėl OLAF tyrimų metodų; mano, kad tai netinkami veiksmai ir prašo visapusiškai ištirti šiuos įtarimus;

295.

yra susirūpinęs dėl moksliniuose leidiniuose daug kartų išsakytos kritikos dėl Eurobarometro apklausų atlikimo metodų ir ragina Komisiją pateikti išsamią nuomonę apie šią kritiką;

296.

palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai antrą kartą pateikia ataskaitą apie vykdant biudžetą gautus rezultatus; prašo Audito Rūmų praplėsti savo vertinimą ir į jį įtraukti kitas Komisijos tarnybas, visų pirma Užimtumo GD, Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD ir Komisijos Generalinį sekretoriatą;

297.

pažymi, kad Sąjungos finansų vertinimo ataskaitą, pagrįstą pasiektais rezultatais (COM(2012) 675), Komisija patvirtino 2012 m. lapkričio 21 d., todėl Parlamentas ir Audito Rūmai neturėjo pakankamai laiko ją peržiūrėti ir į ją atsakyti; primena ankstesnį savo prašymą, kad Komisija pristatytų įvertinimo pranešimą kompetentingame komitete ir plenarinėje sesijoje tuo metu, kai savo metinę ataskaitą pristato Audito Rūmai;

298.

mano, kad pažanga, susijusi su 2011 finansinių metų įvertinimo pranešimu buvo pasiekta dėl to, kad šiame pranešime pateikiama tam tikra finansavimo pagal visas svarbiausias biudžeto išlaidų kategorijas veiklos rezultatų informacija, kuri tapo prieinama 2011 m., ir apibendrinami tam tikrų finansinių programų vertinimo rezultatai pagal kiekvieną biudžeto išlaidų kategoriją;

299.

vis dėlto apgailestauja, kad šioje ataskaitoje apibendrinami tik įvairūs skirtingų programų, kurios įgyvendinamos skirtingais laikotarpiais, vertinimai ir nepateikiamas išsamus rezultatų, kuriuos 2011 m. Komisija pasiekė įgyvendindama savo politikos tikslus, įvertinimas;

300.

todėl pritaria Audito Rūmų nuomonei (46), kad įvertinimo pranešime vis dar nepateikiama pakankamai įrodymų ir patikimos informacijos apie laimėjimus, susijusius su Europos Sąjungos politikos tikslais, todėl šis pranešimas negali duoti naudos, kurią jis turėtų duoti per biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą;

301.

su pasitenkinimu pažymi, kad kai kurie vertinimai padėjo pagerinti galutinį programų poveikį; ragina Komisiją atsižvelgti į pagrindines šių vertinimų išvadas formuojant savo politiką;

302.

ragina Komisiją kiekvienais metais informuoti biudžeto valdymo instituciją apie sąskaitų, viršijančių Europos Sąjungos biudžeto ribas, būklę, įskaitant pinigų srautų jose pokyčius ir kiekvienos sąskaitos paskirtį;

303.

nurodo, kad rengiant tas santraukas pagal biudžeto išlaidų kategorijas, laikantis 2007–2013 m. daugiametės finansinės programos struktūros, neįvertinama Sąjungos finansų padėtis;

304.

mano, kad pranešimo, kurį sudaro pateiktos įvairių įvertinimų santraukos ir kuris apima tarpinius, laikotarpio vidurio, ex post ir galutinius vertinimus, struktūra apsunkina galimybes padaryti nuoseklias išvadas dėl veiklos rezultatų;

305.

pažymi, kad pati Komisija nurodė, jog programų poveikio vertinimuose paprastai nurodomos ne mažiau kaip per trejus ar penkerius ankstesnius metus skirtos lėšos; primygtinai prašo griežtai laikantis SESV 318 straipsnio pateikti metinį įvertinimą, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama ankstesniais finansiniais metais stebėtai veiklai, t. y. priemonėms, kurių imtasi siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;

306.

ragina Komisiją praplėsti savo įvertinimo mastą ir nustatyti faktinių išlaidų veiksmingumu pagrįstą požiūrį, kuriuo būtų siekiama išmatuoti rezultatus, gautus siekiant jos politinių tikslų, atsižvelgiant į šiems tikslams pasiekti skirtas lėšas ir darbuotojų skaičių;

307.

ragina Komisiją užtikrinti, kad vertinimai būtų atliekami nepriklausomai; atkreipia dėmesį į tai, kad parengtos ataskaitos turėtų būti kuo greičiau pateiktos atitinkamiems Parlamento komitetams;

308.

prašo, kad Komisija, atsižvelgdama į šios Parlamento rezoliucijos 327 ir 328 dalyse pateiktas rekomendacijas, tinkamu laiku vykdant 2012 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą nustatytų naują valdymo ir veiklos informacijos sistemą, įskaitant įvertinimo pranešimo struktūrą ir reikšmę, ir pateiktų ją biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai;

309.

šiuo tikslu prašo, kad Komisija nustatytų patikimą duomenų apie veiklą rinkimo sistemą, kuri padėtų, kai tinkama, nustatyti rezultatus ir poveikį (47);

310.

palankiai vertina Audito Rūmų nurodytus Komisijos metinėse veiklos ataskaitose pateikto savo veiklos vertinimo patobulinimus, ypač susijusius su pirmoje metinės veiklos ataskaitos dalyje nurodomais politikos laimėjimais;

311.

vis dėlto apgailestauja, kad ribotam skaičiui bendrųjų tikslų ir poveikio rodiklių, kuriuos turi nustatyti generaliniai direktoratai, vis dar neigiamą įtaką daro trūkumai, dėl kurių mažėja jų veiksmingumas (48);

312.

taip pat apgailestauja, kad nustatant daugumą su visu 2007–2013 m. laikotarpiu susijusių rodiklių ir tikslų nebuvo numatyti tarpiniai rodikliai arba riboženkliai; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina nustatyti poveikio rodiklių pasiekimo terminus ir susijusius kiekybiškai išmatuojamus tikslus;

313.

nerimauja, kad Komisijos generaliniai direktoriai nenustatė ir nepranešė pagrindinės veiklos tikslų, susijusių su ekonomija, įskaitant įdėtas sąnaudas, ar efektyvumu, ir sąnaudų, išdirbių ir rezultatų santykio;

314.

primena Komisijai nustatytas Komisijos administracijos vadovų rotacijos taisykles; patvirtina tų reikalavimų būtinumą, siekiant užtikrinti skaidrumą ir išvengti „užgrobtų informacijos sričių“ reiškinio; ragina Komisiją šį principą taikyti be išimčių ir pabrėžia, kad aukščiausio lygmens vadovai turi rodyti pavyzdį ir prisiimti ypatingą atsakomybę;

315.

taip pat apgailestauja dėl to, kad metinių veiklos ataskaitų 1 dalyje aprašyti politikos laimėjimai nėra pakankamai orientuoti į rezultatus ir kad išnagrinėję valdymo planą ir metines veiklos ataskaitas Audito Rūmai šioje srityje nenustatė jokios reikšmingos pažangos;

316.

pabrėžia, kad būtina užtikrinti valdymo plane numatytų ir metinėse veiklos ataskaitose aprašytų uždavinių, rodiklių ir tikslų nuoseklumą;

317.

be to, pabrėžia, kad metinėje veiklos ataskaitoje būtina paaiškinti, kodėl pasiektais veiklos rezultatais neįgyvendinamas atitinkamas uždavinys ar tikslas;

318.

nurodo, kad pagal Audito Rūmų metinės ataskaitos 10.17 ir 10.18 punktus Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD ir Regioninės ir miestų politikos GD atliktų vertinimų tikslumas iš esmės priklauso nuo valstybių narių pateiktų duomenų kokybės; ragina Komisijos tarnybas parengti duomenų įvedimo gaires ir numatyti valstybėms narėms paskatas teikti aukštos kokybės duomenis apie veiklą;

319.

pažymi, kad pagal Komisijos Generalinio sekretoriaus metines veiklos ataskaitas Komisijos generalinių direktorių valdymo planuose nustatyti bendrieji ir specifiniai tikslai atitinka ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją „Europa 2020“;

320.

primena, kad strategija „Europa 2020“ (49) yra pagrindinis Komisijos projektas, kurį 2010 m. pradėjo įgyvendinti Pirmininkas J. M. Barroso ir kuriuo siekiama užtikrinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą; nurodo, kad šioje strategijoje daugiausia dėmesio skiriama penkiems plataus užmojo tikslams užimtumo, naujovių, švietimo, skurdo mažinimo ir klimato ir energetikos srityse, kurie išmatuojami kiekybiškai įvertinamais tikslais;

321.

pažymi, kad Eurostatas turi teikti statistinę paramą įgyvendinant strategiją, ypač ši pareiga reiškia atitinkamų statistinių duomenų rinkimą ir teikimą ir aukštų duomenų kokybės standartų užtikrinimą;

322.

pažymi, kad Eurostatas dar kartą svarbią informaciją parengė neteisingai, pavyzdžiui, Graikijos duomenų atveju; ragina Komisiją griežčiau tikrinti kokybę ir užtikrinti, kad Eurostatas pateiktų tikslius statistinius duomenis; ragina iki 2014 m. kovo mėn. parengti ataskaitą šiuo klausimu;

323.

pabrėžia, kad reikia didinti Europos statistinės sistemos patikimumą; palankiai vertina Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 12/2012 šiuo klausimu pateiktą rekomendaciją pereiti „prie tokios Europos statistikos sistemos, kuri užtikrintų profesinį nepriklausomumą, pakankamus išteklius ir griežtą priežiūrą, apimančią sankcijas tais atvejais, kai nesilaikoma kokybės standartų“ (50);

324.

pabrėžia, kad Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategija nėra pagrįsta atskirai vykdoma kiekvieno generalinio direktorato veikla, ji apima septynias bendrąsias pavyzdines iniciatyvas, kurias kartu įgyvendina keli generaliniai direktoratai, todėl atsiranda poreikis koordinuoti veiklą ir bendradarbiauti Komisijos viduje;

325.

pažymi, kad Komisijos tarnybų veikla įgyvendinant pavyzdines iniciatyvas buvo koordinuojama naudojant įvairias tarpžinybinio konsultavimosi formas, tam tikrais atvejais įskaitant neoficialias konsultacijas (51); vis dėlto apgailestauja, kad 2010 m. balandžio mėn. Pirmininko J. M. Barroso sukurtos devynios Komisijos narių grupės susitiko itin retai (52), o 2011 m. šis naujas koordinavimo būdas nebuvo pakankamai dažnai naudojamas; apgailestauja, kad nebuvo sukurtas joks konkretus mechanizmas, padedantis užtikrinti tinkamą visų įgyvendinamų pavyzdinių iniciatyvų koordinavimą;

326.

apgailestauja, kad strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo pradžia 2010 m. nesutapo su naujo 2014–2020 m. programavimo laikotarpio pradžia, ir apgailestauja dėl to, kad dėl to bus šiek tiek delsiama įgyvendinti strategijos tikslus tais atvejais, kai valstybėms narėms nepavyko suderinti savo nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis finansuojamų programų su tvaraus, pažangaus ir integracinio augimo uždaviniais;

327.

prašo, kad visos Komisijos tarnybos, dalyvaujančios įgyvendinant strategiją „Europa 2020“, savo valdymo planuose nustatytų ribotą skaičių paprastų tikslų, atitinkančių Audito Rūmų nustatytus reikalavimus tinkamumo, palyginamumo ir patikimumo požiūriu, norint kasmet jų metines veiklos ataskaitose įvertinti Komisijos veiklą siekiant strategijos tikslų;

328.

prašo Komisijos iš esmės pakeisti savo įvertinimo pranešimo, numatyto SESV 318 straipsnyje, struktūrą, atskirti vidaus politiką nuo išorės politikos ir šioje ataskaitoje daugiau dėmesio skirti vidaus politikos daliai, susijusiai su strategija „Europa 2020“, kuri yra ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo ir Sąjungos ekonomikos ir socialinės politikos pagrindas; primygtinai prašo daugiau dėmesio skirti įgyvendinant pavyzdines iniciatyvas pasiektai pažangai;

329.

pritaria pagrindinėms Audito Rūmų parengtoms išvadoms, susijusioms su jo veiklos audito rezultatais:

330.

su pasitenkinimu pažymi, kad Komisija sukūrė sistemą, kurią naudojant atsižvelgiama į visas Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų apie veiklos auditą rekomendacijas (žr. specialiąją ataskaitą Nr. 19/2012 (53)); reikalauja, kad Komisija sugriežtintų tolesnio rekomendacijų įgyvendinimo tvarką, kad būtų galima tinkamu laiku veiksmingai ir efektyviai reaguoti į Audito Rūmų ir biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos rekomendacijas;

331.

palankiai vertina tai, kad Biudžeto kontrolės komitetas parengė atskirus darbo dokumentus arba ataskaitas dėl konkrečių Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų, su kurių išvadomis galima susipažinti atskirame dokumente (54);

332.

mano, kad politinis pritarimas specialiųjų ataskaitų išvadoms turėtų būti neatskiriama biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros dalis;

333.

taigi palankiai vertina vykstančias Biudžeto kontrolės komiteto, Komitetų pirmininkų sueigos ir Pirmininkų sueigos konsultacijas, kuriomis siekiama nustatyti tinkamiausią būdą, kaip atsižvelgti į specialiosiose ataskaitose pateiktas išvadas, ir taip kuo veiksmingiau prisidėti prie Audito Rūmų audito veiklos;

334.

ragina savo organus iki 2012 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros rasti perspektyvų ir ilgalaikį sprendimo būdą.

—

atsižvelgdamas į 2011 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (1),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2011 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2012) 436 – C7–0224/2012) (2),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2011 finansinių metų metinę biudžeto įvykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais (3) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį už 2011 finansinius metus pateiktą finansinių ataskaitų patikimumo bei jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą dėl 2011 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija (5), ir į savo rezoliuciją su pastabomis, kuri yra neatskiriama to sprendimo dalis,

—

atsižvelgdamas į specialiąsias Audito Rūmų ataskaitas, parengtas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 12 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė 2011 finansinių metų Europos Sąjungos bendrąjį biudžetą (05752/2013 – C7–0038/2013),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (6), ypač į jo 55, 145, 146 ir 147 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (7), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0096/2013),

A.

kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms laikydamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnio nuostatų, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo pačios atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principą;

B.

kadangi specialiosiose Audito Rūmų ataskaitose pateikiama informacija svarbiais klausimais, susijusiais su lėšų panaudojimu, kuri todėl yra svarbi Parlamentui atliekant biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos vaidmenį;

C.

kadangi Parlamento pastabos dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų sudaro neatskiriamą minėto jo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimo dėl Europos Sąjungos 2011 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, dalį;

1.

teigiamai vertina Audito Rūmų ataskaitą ir atkreipia dėmesį į joje pateikiamą smerkiamą Komisijos ir valstybių narių taikomų priemonių įvertinimą;

2.

pabrėžia, kad bendra žuvininkystės politika (BŽP) siekiama skatinti tausią žvejybą, o tai reikštų ilgalaikį žuvininkystės sektoriaus gyvybingumą ir žvejybos išteklių bei žvejybos laivyno pajėgumų pusiausvyrą, kuria būtų siekiama išvengti pernelyg didelio žuvų išteklių išnaudojimo;

3.

atkreipia dėmesį į tai, kad, nors vykdant ankstesnes BŽP reformas perteklinio žvejybos pajėgumo mažinimo klausimas buvo nuolatinė tema ir į jį buvo atkreiptas dėmesys specialiosiose Audito Rūmų ataskaitose Nr. 3/1993 ir Nr. 7/2007, brangios priemonės, kurių iki šiol imtasi pertekliniam žvejybos pajėgumui mažinti pritaikant žvejybos laivynus prie žuvų išteklių, buvo nesėkmingos;

4.

pripažįsta, jog jau nuo 1995 m. matyti tendencija, kad Sąjungoje sužvejojama vis mažiau žuvų ir, kaip nurodyta Komisijos 2009 m. balandžio 22 d. žaliojoje knygoje „Bendrosios žuvininkystės politikos reforma“ (COM(2009) 163), laimikis mažesnis daugiausia dėl žuvų išteklių pereikvojimo, ir tai yra užburto rato, kurį sudaro perteklinis žvejybos pajėgumas ir prasti žvejybos laivynų ekonominės veiklos rezultatai, dalis;

5.

yra susirūpinęs, kad nuo pastarosios 2002 m. BŽP reformos sužvejojamų žuvų kiekis sumažėjo 1 000 000 tonų, o darbo vietų žuvininkystės sektoriuje nuo 421 000 sumažėjo iki 351 000;

6.

pažymi, kad nors nėra formalios perteklinio pajėgumo apibrėžties, dėl žuvų išteklių peržvejojimo sumažėjęs sužvejojamas kiekis ir prarastos darbo vietos byloja apie faktinį perteklinį pajėgumą; todėl ragina Komisiją nustatyti perteklinio pajėgumo apibrėžtį ir apsvarstyti galimybę imtis tinkamesnių ir griežtesnių priemonių, kurios padėtų įgyvendinti žvejybos pajėgumo suderinimo su žvejybos galimybėmis veiksmus;

7.

mano, kad Komisija privalo skubiai parengti ataskaitą, kurioje būtų pateikti duomenys apie Sąjungoje esantį perteklinį pajėgumą pagal žvejybos rūšis ir šalis;

8.

be to, yra susirūpinęs, kad viršutinės laivyno pajėgumo ribos, kaip žvejybos laivyno dydžio ribojimo priemonė, tapo nesvarbios, nes tikrasis laivyno dydis yra gerokai mažesnis nei viršutinė riba ir galėtų būti net 200 000 tonų didesnis ir taisyklės vis dar būtų nepažeistos; pabrėžia, kad tuo pačiu metu dėl technologinės pažangos žvejybos laivynų pajėgumas per paskutinį dešimtmetį didėjo vidutiniškai 3 % per metus;

9.

pažymi, kad BŽP laivų pajėgumas matuojamas pagal elektros galią (kilovatai) ir dydį (bendroji talpa), tačiau šiais matais neatsižvelgiama į technologinę žūklės metodų pažangą, todėl sunkiau nustatyti tinkamus jo mažinimo tikslus; pažymi, kad Komisija nori išlaikyti šiuos statinius parametrus iki 2015 m. pabaigos;

10.

ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi įpareigojimo tinkamai atnaujinti savo laivyno registrą, ir įpareigoti valstybes nares pranešti apie savo pastangas siekiant suderinti žvejybos pajėgumą ir žvejybos galimybes;

11.

pažymi, kad žvejybos pajėgumo mažinimo srityje naujas Komisijos pasiūlymas dėl BŽP grindžiamas nauju, į rinką orientuotu požiūriu (perleidžiamų žvejybos teisių suteikimo schemos), nes Komisija padarė išvadą, kad šios schemos yra naudingos siekiant sumažinti perteklinį žvejybos pajėgumą;

12.

reiškia susirūpinimą dėl to, kad rasta žvejybos teisių interpretavimo, kai žvejybos laivų eksploatavimas nutraukiamas pasinaudojant viešąja pagalba, taisyklių trūkumų, ir dėl to, kad nenustatyti aiškūs bei veiksmingi laivų atrankos kriterijai; mano, kad utilizavimo schemos iš dalies įgyvendinamos netinkamai, pavyzdžiui, mokesčių mokėtojų lėšomis finansuojamas jau nenaudojamų laivų utilizavimas ar net netiesiogiai finansuojama naujų laivų statyba; tačiau pažymi, kad kai kurios valstybės narės taikė tokias utilizavimo schemas, kurios padėjo pasiekti norimus tikslus; taigi pabrėžia, kad taikant utilizavimo schemas, kaip būdą mažinti perteklinį pajėgumą, reikia imtis griežtų apsaugos priemonių, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo;

13.

apgailestauja, kad iš Europos žuvininkystės fondo (EŽF) finansuojamos investicijos į žvejybos laivus galėjo padidinti pavienių laivų žvejybos galimybes; mano, kad vadovaujantis Audito Rūmų specialiąja ataskaita dėl laivų žvejybos galimybių, kurioje Audito Rūmai ragina nacionalinės valdžios institucijas taikyti griežtesnes patikras prieš nusprendžiant dėl investicijų į laivus projektų finansavimo, Komisijos parengto ir valstybėms narėms išsiuntinėto aiškinamojo dokumento nepakanka;

14.

pažymi, kad kadangi Specialiosios ataskaitos Nr. 12/2011 36 punkte teigiama, jog iki 2010 m. pabaigos EŽF panaudojimas vertinant valstybių narių patvirtintas išlaidas siekė 645 mln. EUR, arba 15 % 2007–2013 m. numatytos sumos, kad didžioji šios sumos dalis buvo deklaruota 2010 m. ir kad 2010 m. gruodžio 31 d. Komisija vis dar buvo neišmokėjusi 292 mln. EUR dėl to, kad Taryba vėlai patvirtinto 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (8), ir dėl to, kad buvo sudėtinga įkurti valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemas; pažymi, kad iki 2011 m. gruodžio mėn. pabaigos valstybių narių atsiųsti patvirtinti tarpiniai mokėjimai sudarė 28 % (1 188 mln. EUR) visų EŽF paskirtų lėšų ir palankiai vertina tai, kad dabar EŽF lėšų panaudojimo sparta gerėja;

15.

rekomenduoja, kad valstybės narės imtųsi priemonių siekdamos:

16.

ragina Komisiją nustatyti veiksmingas viršutines žvejybos laivyno pajėgumo ribas;

17.

mano, kad būtina BŽP reforma siekiant atlikti jos įgyvendinimo ir jos programų bei priemonių valdymo regionavimą;

18.

pritaria šioms Audito Rūmų rekomendacijoms:

19.

be to, mano, jog, atsižvelgiant į Audito Rūmų kritiką, paaiškėjo, kad EŽF ir BŽP šiuo metu yra neveiksmingai naudojami bendrieji ištekliai, ir todėl palankiai vertina tai, kad visa programa artimoje ateityje bus persvarstyta; pabrėžia, kad restruktūrizuojant šias programas svarbu daug dėmesio skirti žuvininkystės politikos sritims, kurios gali būti geriausiai tvarkomos Sąjungos lygmeniu, pavyzdžiui aplinkosaugos aspektai, o ne įvairioms neveiksmingoms subsidijų programoms;

20.

palankiai vertina specialiąją Audito Rūmų ataskaitą Nr. 13/2011;

21.

primena, kad tinkamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) rinkimas tiesiogiai veikia valstybių narių ekonomiką ir Sąjungos biudžetą, nes dėl mokestinio sukčiavimo, ypač sukčiavimo PVM srityje, Sąjungos biudžetas ir valstybių narių ekonomika patiria didžiulių nuostolių ir todėl gilėja skolos krizė; nurodo, kad apytikriais apskaičiavimais sukčiavimo PVM srityje metinė suma sudaro maždaug 1 400 mln. EUR;

22.

mano, kad, visų pirma, atsižvelgiant į dabartinę ekonominę aplinką, didesnį dėmesį reikėtų skirti efektyvesnėms ir teisingesnėms įplaukų surinkimo sistemoms; pabrėžia, kad Sąjunga ir visos valstybės narės, ypač tos, kurios susiduria su didžiausiais ekonominiais sunkumais, didžiausią prioritetą turėtų teikti įplaukų surinkimo sistemų gerinimui;

23.

primena, kad, remiantis Komisijos užsakymu atliktu tyrimu, apskaičiuota vidutinė PVM nepriemoka Sąjungoje yra 12 %; atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad ši PVM nepriemoka pasiekė nerimą keliantį 30 % lygį Graikijoje ir 22 % lygį Italijoje – valstybėse narėse, kurios patiria sunkiausią skolos krizę;

24.

pabrėžia, kad PVM nepriemoka didėja ne tik dėl mokesčių vengimo ir nemokumo sukeltų nuostolių, bet taip pat ir dėl sukčiavimo, neskaidrių taisyklių, nevienodų kontrolės sistemų ir dėl to, kad valstybės narės neįgyvendina Sąjungos teisės aktų arba juos įgyvendina iš dalies, ir kad PVM nuostoliai, išaugę iki milijardų eurų, didele dalimi kompensuojami taikant griežtas taupymo priemones, kurios daro poveikį tiems Sąjungos piliečiams, kurių pajamos yra tinkamai pagrįstos dokumentais ir atsekamos;

25.

yra labai susirūpinęs Audito Rūmų išvadomis, ypač todėl, kad vien taikant 42 muitinės procedūrą (9) septyniose valstybėse narėse, kuriose 2009 m. buvo atliekamas auditas, ekstrapoliuotoji prarastų lėšų suma sudarė maždaug 2 200 mln. EUR, o tai sudaro 29 % PVM mokesčio, kuris teoriškai taikytinas visai šiose septyniose valstybėse narėse apmokestinamai 2009 m. pagal 42 muitinės procedūrą importuotų prekių sumai;

26.

susirūpinęs pažymi, jog Audito Rūmai nustatė, kad Sąjungos reglamentavimo sistema neužtikrina vienodo ir patikimo atleidimo nuo PVM administravimo valstybių narių muitinėse ir kad reglamentavimo sistema neužtikrina, kad su tomis operacijomis susijusi informacija visada būtų pateikiama paskirties valstybės narės mokesčių institucijoms, todėl sistema tampa neatspari organizuoto nusikalstamumo vykdytojų ir atskirų sukčiautojų piktnaudžiavimui, o sąžiningi prekybininkai atsiduria konkurencijos požiūriu itin nepalankioje padėtyje;

27.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad audituotų valstybių narių muitinės neužtikrina duomenų patikimumo ir išsamumo ir kitų atleidimo nuo PVM sąlygų laikymosi;

28.

yra susirūpinęs, kad Audito Rūmai nustatė rimtų trūkumų atliekant supaprastintų muitinės procedūrų, kurios sudaro 70 % visų muitinės procedūrų, kontrolę, visų pirma, atliekami prastos kokybės arba dokumentais nepakankamai pagrįsti auditai ir taikomi nelabai naudingi automatinio duomenų apdorojimo būdai, skirti patikroms vykdyti, kai taikomos supaprastintos procedūros; pažymi, kad dėl tų trūkumų Sąjungos biudžetas patyrė nepateisinamų nuostolių ir kad tinkamas muitinių veikimas daro tiesioginę įtaką apskaičiuojant PVM; apgailestauja, kad per pastaruosius 10 metų Komisija nesiėmė tinkamų priemonių šiai padėčiai ištaisyti, o dangstėsi taisyklėmis, kurios popieriuje atrodė gana tinkamos;

29.

apgailestaudamas pažymi, kad nuo tada, kai pradėtas taikyti PVM rinkimo modelis, jis išliko nepakitęs; mano, kad šis modelis yra pasenęs, atsižvelgiant į daugybę pokyčių, susijusių su technologijomis ir ekonomine aplinka;

30.

ragina Komisiją ir valstybes nares stebėti esamas ir naujas sukčiavimo tendencijas ir imtis veiksmingų priemonių joms pašalinti ir prašo Komisijos iki 2013 m. rugsėjo mėn. Biudžeto kontrolės komitetą informuoti, kokių laikinų ir nuolatinių priemonių, susijusių su 42 muitinės procedūra, buvo imtasi ne tik Sąjungos lygmeniu, bet ir nacionaliniu lygmeniu, ir apie tų priemonių poveikį sukčiavimo atvejų skaičiui; atsižvelgia į Komisijos žaliąją knygą „PVM ateitis. Paprastesnės, stabilesnės ir veiksmingesnės PVM sistemos kūrimas“ (COM(2010) 695) ir ragina pateikti konkrečių pasiūlymų dėl PVM reformos;

31.

ragina Komisiją skatinti valstybes nares supaprastinti savo PVM teisės aktus, pradėti naudoti standartinę pranešimo apie PVM taikymą mokesčių institucijai formą, nustatyti vienodą ir tinkamą atleidimo nuo PVM valdymą, kurį vykdytų valstybių narių muitinės, ir užtikrinti, kad būtų lengviau prieinami šie teisės aktų tekstai, išversti bent į anglų, prancūzų ir vokiečių kalbas;

32.

apgailestauja, kad atidėtas modernizuoto muitinės kodekso (angl. MCC) įsigaliojimas, kaip numatyta Komisijos pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (COM(2012) 64), ir mano, kad siūloma nauja 2020 m. gruodžio 31 d. data yra nepriimtina; primena, kad 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 450/2008, nustatančiame Bendrijos muitinės kodeksą (Modernizuotas muitinės kodeksas) (10), nurodyta, kad modernizuotas muitinės kodeksas įsigalios iki 2013 m. birželio 24 d., ir ragina Komisiją ir valstybes nares imtis reikalingų veiksmų siekiant paspartinti pasirengimo procesą;

33.

aktyviai ragina visas valstybes nares dalyvauti tinklo Eurofisc 3-ioje veiklos srityje, susijusioje su sukčiaujant sudarytais sandoriais taikant 4200 muitinės procedūrą;

34.

pritaria Komisijos pasiūlymui dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatų dėl mokesčių vengimo, susijusio su importu ir kitais tarpvalstybiniais sandoriais (COM(2008) 805), kuria siekiama nustatyti bendrą Bendrijos viduje sandorius vykdančių prekybininkų atsakomybę siekiant, kad importuotojai būtų solidariai atsakingi už PVM, prarastą todėl, kad neteisingai, per vėlai ar neišsamiai buvo pranešta apie sandorį PVM tvarkančiai institucijai, ir nustatyti jiems tinkamas baudas;

35.

pabrėžia, jog siekiant užtikrinti, kad valstybės narės viena kitai teiktų veiksmingą pagalbą, svarbu, kad jos aktyviau ir sparčiau tarpusavyje bendradarbiautų, geriau stebėtų keitimąsi informacija ir užmegztų daugiau tiesioginių vietos mokesčių ir muitinės įstaigų ryšių, taip pat ir naudojantis internetine keitimosi informacija apie PVM sistema (angl. VIES);

36.

rekomenduoja valstybėms narėms nedelsiant muitinėms suteikti internetinę prieigą prie PVM mokėtojo kodų, kurie pateikiami PVM informacijos mainų sistemoje (VIES), tam, kad muitinės galėtų vykdyti savo pareigą tikrinti muitinės deklaracijose nurodytus PVM kodus, ragina Komisiją kas mėnesį informuoti atsakingus Parlamento komitetus ir Audito Rūmus apie pažangą visose valstybėse narėse siekiant išvengti sukčiavimo pagal 42 muitinės procedūrą;

37.

ragina Komisiją sukurti sistemą, kuri derintų pagalbą, teikiamą muitinių veiklos srityje, ir administracinį bendradarbiavimą PVM srityje, siekiant užtikrinti veiksmingus informacijos srautus tam, kad atitinkamos vienos srities institucijos būtų reguliariai informuojamos apie veiksmus kitoje srityje; mano, kad šiuo būdu būtų užtikrinamas veiksmingesnis ir spartesnis kompetentingų institucijų bendradarbiavimas ir apmokestinimas PVM paskirties valstybėje narėje;

38.

pabrėžia e. Vyriausybės vaidmenį didinant skaidrumą ir kovojant su sukčiavimu bei korupcija, taip apsaugant viešąsias lėšas; pažymi, kad Sąjunga atsilieka nuo kitų savo pramoninių partnerių, be kita ko, dėl sistemų sąveikumo stokos (11); pabrėžia, kad Sąjunga privalo dėti daugiau pastangų siekdama sukurti naujos kartos e. Vyriausybę;

39.

atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant registruojamus, elektroninius sandorius ne grynaisiais pinigais sunkiau dalyvauti šešėlinėje ekonomikoje, ir į tai, kad, regis, tarp elektroninių mokėjimų dalies šalyje ir jos šešėlinės ekonomikos masto yra stiprus ryšys (12); skatina valstybes nares sumažinti privalomiems mokėjimams ne grynaisiais pinigais nustatytas viršutines ribas;

40.

pritaria Audito Rūmų rekomendacijoms, visų pirma:

ragina Komisiją kas šešis mėnesius pranešti, kaip ir kada ji įgyvendins tas rekomendacijas;

41.

palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 14/2011 ir pritaria Audito Rūmų išvadoms, ypač išvadai, kad „teikiant ES pasirengimo narystei pagalbą Kroatijai ženkliai prisidedama prie Kroatijos pažangos stiprinant jos administracinius gebėjimus, susijusius su po įstojimo padidėjusių ES lėšų valdymu“; palankiai vertina tai, kad pasirengimo narystei pagalba atlieka svarbų ir teigiamą vaidmenį parengiant Kroatijos valdžios institucijas valdyti sanglaudos ir kaimo politiką laikotarpiu po įstojimo į ES;

42.

apgailestauja, kad Audito Rūmų ataskaitoje pateikiama nepakankamai informacijos apie klaidų ir sukčiavimo lygį ir apie tolesnius veiksmus, jei reikia, įskaitant ir teisminius, taip pat apie veiklos vertinimą;

43.

tačiau pabrėžia, kad Audito Rūmai mano, jog „iki šiol remiantis numatytais tikslais pagalbos teikimas buvo sėkmingas tik iš dalies ir būtina dar labiau remti gebėjimų stiprinimą keliose pagrindinėse srityse prieš ir po įstojimo“; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad daugelyje pasirengimo narystei sričių Komisija vis dar nemano, kad Kroatija turėtų pakankamus gebėjimus, kad jai būtų galima leisti teikti pagalbą be Komisijos ex ante patikrų ir kad „nepaisant neseniai padarytos pažangos, su viešaisiais pirkimais susiję gebėjimai ir kova su korupcija yra dvi sritys, kuriose ypač būtina stiprinti Kroatijos institucijoms teikiamą pagalbą“;

44.

yra susirūpinęs, turėdamas mintyje vykstant ankstesnei Sąjungos plėtrai nustatytus tam tikrus administracijų ir institucijų pasirengimo trūkumus ir perėjimą nuo stojimui skirtų lėšų prie finansavimo iš struktūrinių fondų, kaip Kroatija galėtų išvengti panašių pavojų;

45.

yra susirūpinęs, kad reikės ne tik didelio Audito Rūmų dėmesio siekiant suderinti teisės aktus, bet ir nuolatinės stebėsenos bei priemonių, kurių reikės imtis siekiant spręsti šiuos klausimus:

46.

pritaria Audito Rūmų rekomendacijoms ir ypač ragina Komisiją ir Kroatijos valdžios institucijas glaudžiai bendradarbiauti siekiant teikti dar didesnį prioritetą su viešaisiais pirkimais susijusių gebėjimų stiprinimui, įgyvendinant darbo ir ne darbo vietoje vykdomų mokymų planus, taikyti daugiau priemonių, kad būtų patenkinti gebėjimų stiprinimo poreikiai regiono ir vietos lygmenimis, dar labiau tobulinti projektų veiksmingumo vertinimą, taip pat parengti brandžių projektų paketą, kad būtų galima visiškai įsisavinti po įstojimo padidėjusias lėšas, taip pat taikyti su kaimo plėtros programomis susijusias priemones ir stiprinti kovos su korupcija priemones;

47.

pritaria Audito Rūmų pateiktai rekomendacijai Komisijai atsižvelgti į patirtį, įgytą teikiant pasirengimo narystei pagalbą Kroatijai, prireikus atsižvelgti į patirtį šią pagalbą teikiant kitoms šalims;

48.

palankiai vertina Komisijos vertinimą, pateiktą jos 2012 m. balandžio 24 d. Kroatijos pasirengimo stojimui pažangos stebėjimo ataskaitoje, kurioje teigiama, kad „apskritai Kroatija tinkamai rengiasi narystei ES. Kroatija yra pasiekusi aukštą suderinimo su acquis lygį. Nuo 2011 m. pažangos ataskaitos pateikimo ir paskutinio stebėsenos lentelių apie pažangą atnaujinimo 2011 m. rudenį Kroatija padarė tolesnę pažangą. Vis dėlto Komisija nustatė, kad būtina dėti daugiau pastangų sprendžiant keletą konkrečių klausimų“ (13);

49.

pažymi, kad dar neišspręsti kai kurie klausimai, kurie turės būti aptarti keliuose acquis skyriuose; ypatingas dėmesys turės būti skiriamas su viešaisiais pirkimais susijusių antrinės teisės aktų, ypač gynybos srityje, derinimui ir tinkamam naujai priimtų teisės aktų įgyvendinimui, ypač vietos lygmeniu, taip pat siekiant būsimo struktūrinių fondų valdymo;

50.

taip pat pažymi, kad reikia nuolat dėti pastangas finansų kontrolės srityje siekiant pagerinti bendrą viešosios finansų vidaus kontrolės ir išorės audito veikimą centrinės ir vietos valdžios lygmenimis, taip pat pagerinti kontrolę finansinių ir biudžetinių nuostatų taikymo srityje, prireikus toliau stiprinti gebėjimą efektyviai koordinuoti visą nuosavų išteklių sistemą po įstojimo ir paspartinti muitų kontrolės strategijos modernizavimą, daugiau dėmesio skiriant po muitinio įforminimo atliekamiems patikrinimams;

51.

pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų kai kuriose srityse, ypač žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse, kuriose dėmesį būtina skirti tolimesniam teisės aktų suderinimui ir administracinių pajėgumų stiprinimui tiesioginių išmokų ir kaimo plėtros srityse;

52.

yra susirūpinęs dėl nedidelio SAPARD ir IPARD programų lėšų panaudojimo. Įgyvendinant 1-ąją priemonę (Investicijos į žemės ūkio valdas) kai kuriems sektoriams buvo atstovaujama itin nepakankamai, ypač pieno, šiltnamių bei vaisių ir daržovių sektoriams; mano, jog iš to matyti, kad esama didelių trūkumų, susijusių su šių sektorių gebėjimu ir pasirengimu ateityje panaudoti Sąjungos fondų lėšas;

53.

atkreipia dėmesį į tai, kad vėluojama įgyvendinti pasirengimo narystei pagalbą; teigiamai vertina šioje srityje padarytą pažangą ir ragina Komisiją ir Kroatijos valdžios institucijas toliau spartinti pagalbos įgyvendinimą, ypač stiprinant gebėjimus; pažymi, kad naudojantis pasirengimo narystei pagalba ir stiprinant gebėjimus dėmesį visų pirma reikėtų skirti centrinėms institucijoms, taip pat regioninėms ir vietos struktūroms; išreiškia susirūpinimą dėl to, kad, jeigu bus skiriama nepakankamai dėmesio minėtosioms Kroatijos struktūroms, joje atsiras tinkamų administracinių gebėjimų ir patirties siekiant įgyvendinti Sąjungos pagalbą trūkumas;

54.

pakartoja, kad pasirengimo narystei pagalbos tikslas yra, be kita ko, paremti šalies kandidatės gebėjimus veiksmingai ir skaidriai įsisavinti būsimo Sąjungos finansavimo lėšas; taigi palankiai vertina Komisijos taikomus naujus metodus, pagal kuriuos planuojama pasirengimo narystei pagalba Kroatijai, pavyzdžiui, konkrečių gebėjimų stiprinimo projektų susiejimas su stojimo derybomis, sąlygas daugiametėms veiklos programoms sudarymas;

55.

ragina Komisiją kuo labiau padidinti institucijų mokymosi ir gebėjimų stiprinimo potencialą šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse, būtent toliau derinant pasirengimo narystei pagalbos procedūras su procedūromis, taikomomis skiriant lėšų iš struktūrinių fondų, Europos socialinio fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai.

56.

taip pat pažymi, kad atsižvelgiant į regioninę politiką ir struktūrinių priemonių koordinavimą, didesnės pastangos turi būti sutelktos į veiksmingą planų įgyvendinimą siekiant stiprinti administracinius gebėjimus, kad ateityje šalis galėtų įgyvendinti sanglaudos politikos priemones, ir kurti tinkamą projektų rengimo mechanizmą;

57.

ragina Kroatijos valdžios institucijas imtis priemonių minėtiems klausimams spręsti ir ragina Komisiją pranešti apie Kroatijos pažangą šiais ir kitais neišspręstais klausimais;

58.

palankiai vertina pažangą, kurią Kroatija padarė stiprindama savo institucinius ir administracinius gebėjimus ir gerindama pasirengimo narystei pagalbos valdymą;

59.

palankiai vertina 2011 m. gruodžio mėn. įsteigtą Kroatijos Regioninės plėtros ir ES fondų ministeriją ir tai, kad regioninės plėtros ir ES fondų ministras taip pat paskirtas Ministro Pirmininko pavaduotoju – tai patvirtina naujos Vyriausybės pasiryžimą spręsti regioninės plėtros ir Sąjungos fondų lėšų panaudojimo klausimus;

60.

pažymi, kad Kroatija deda daug pastangų kurdama patikimo finansų valdymo ir kontrolės sistemą ir tai turėtų sudaryti sąlygas antrąjį 2012 m. pusmetį atsisakyti ex ante kontrolės; tačiau pabrėžia, kad reikia tolesnių ilgalaikių veiksmų atsižvelgiant į tai, kad daugelyje sričių Komisija dar nesuteikė leidimo Kroatijai naudotis pasirengimo narystei pagalba neatliekant ex ante patikrinimų;

61.

palankiai vertina tai, kad nuo 2012 m. sausio mėn. įsigaliojo naujas Viešųjų pirkimų aktas, užtikrinantis didesnį skaidrumą, ir tai, kad 2011 m. įgyvendintas 2008 m. PNPP supaprastintas porinis projektas „Viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimų pašalinimo pajėgumų stiprinimas“, kuris, inter alia, apėmė pastangas didinti informuotumą;

62.

ragina Komisiją ir Kroatijos valdžios institucijas pirmenybę teikti tvirtų viešųjų pirkimų gebėjimų kūrimui; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad kova su korupcija yra svarbiausias viso stojimo proceso aspektas, o nesugebėjus įgyvendinti prevencinių kovos su korupcija priemonių atsiras kliūčių įsisavinti Sąjungos pagalbą ateityje;

63.

pabrėžia, kad branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimas ateityje taps vis svarbesne problema, nes iki 2025 m. reikės sustabdyti trečdalį iš keturiolikoje valstybių narių veikiančių 133 reaktorių (14);

64.

ragina savo Biudžeto komitetą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetą atsižvelgti į Biudžeto kontrolės komiteto išvadas derybose dėl naujos daugiametės finansinės programos (2014–2020 m.);

65.

pabrėžia, kad Audito Rūmų išvadas būtų galima apibendrinti taip:

66.

be to, pažymi, kad nebuvo atliktas išsamus išankstinis vertinimas prieš Komisijai pasiūlant finansavimo planą;

67.

pripažįsta, kad Audito Rūmų ataskaitoje aprašoma padėtis laikotarpiu iki 2010 m. pabaigos ir kad, atitinkamai, Komisija jau ėmėsi kelių iniciatyvų;

68.

pažymi, kad Sąjungos bendrasis tikslas branduolinėje srityje yra kiek įmanoma padidinti branduolinę saugą;

69.

atkreipia dėmesį į tai, kad, Komisijos nuomone, ji nustatė veiksmų programą, pagal kurią numatyti konkretūs tikslai, apibrėžti vaidmenys ir pareigos, ir aiškiai apibrėžti ataskaitų teikimo ir priežiūros reikalavimai (16);

70.

atkreipia dėmesį į Komisijos atsakymą, kuriame aiškinama, kad poreikių vertinimas buvo poveikio vertinimo, atlikto 2011 m., dalis (SEC(2011) 1387); pažymi, kad poveikio vertinimas apima jau pasiektą pažangą, likusias problemas ir finansavimo padėties apžvalgą;

71.

primena, kad pagal Bulgarijos ir Slovakijos stojimo į ES sutartis nustatyta Sąjungos finansinės paramos skyrimo riba, paramos teikimas turėjo būti baigtas atitinkamai 2009 ir 2006 m.;

72.

palankiai vertina pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Sąjungos paramos Bulgarijos, Lietuvos ir Slovakijos branduolinių reaktorių eksploatavimo nutraukimo pagalbos programai (COM(2011) 783, paremtą išsamiomis konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais, susijusiomis valstybėmis narėmis (Bulgarija, Lietuva ir Slovakija) ir eksploatacijos nutraukimo ekspertų grupėmis; palankiai vertina tai, kad buvo atsižvelgta į Parlamento 2011 m. balandžio 5 d. rezoliucijos (17) išvadas ir Audito Rūmų 2011 m. atlikto eksploatacijos nutraukimo vykdymo audito išvadas ir rekomendacijas;

73.

pastebi, kad ekspertai ragino parengti patikimą ir visapusiškai išsamų eksploatavimo nutraukimo planą, kuris būtų tolesnės Sąjungos paramos įgyvendinimo pagrindas, įskaitant visą išlaidų sąmatą, nurodant išlaidas iki eksploatavimo nutraukimo užbaigimo dienos; mano, kad turėtų būti pateikti aiškūs duomenys apie nacionalinį bendrą finansavimą ir būdai, kuriais bus užtikrintas šis nacionalinis ilgalaikis finansavimas;

74.

su pasitenkinimu pažymi, kad suinteresuotieji subjektai aiškiai remia pagrindines gaires, apibrėžtas minėtame Komisijos atliktame poveikio vertinime (18), taip pat jie pritaria, kad Sąjungos parama tikslingai būtų skiriama konkretiems gairėse numatytiems etapams, kurių įvykdymas suteiktų didžiausią Sąjungos pridėtinę vertę, užbaigti; pažymi, kad nuo pat pradžių būtina apgalvoti atitikties tvarką ir nuodugnią išlaidų stebėseną;

75.

dar kartą pakartoja ir pabrėžia Sąjungos ir Bulgarijos, Slovakijos ir Lietuvos prisiimtus tarpusavio įsipareigojimus, susijusius atitinkamai su keturių Kozlodujaus atominės elektrinės blokų, Bohunicės V1 atominės elektrinės 1 ir 2 blokų ir Ignalinos atominės elektrinės 1 ir 2 blokų eksploatavimo nutraukimu;

76.

apgailestauja dėl to, kad Ignalinos atominės elektrinės atveju dėl techninių ir komercinių ginčų buvo vėluojama vykdyti itin svarbius projektus, kaip antai B1 ir B234, todėl buvo padaryta didelė ekonominė žala ir pertrauktas eksploatavimo nutraukimo procesas;

77.

mano, kad veiksmų planas su sutartais techniniais sprendimais, dėl kurio Ignalinos atominė elektrinė ir konsorciumas NUKEM/GNS priėmė sprendimą 2012 m. liepos mėn., yra svarbus žingsnis iš aklavietės, susijusios su B1 laikinu panaudoto kuro saugojimo įrenginiu;

78.

apgailestauja, kad nebuvo laiku pateikta išsami veiksmų plano įgyvendinimo pažangos ataskaita, kurios buvo tikimasi 2012 m. spalio 5 d.;

79.

palankiai vertina pažangą, kuri pasiekta sprendžiant kai kuriuos veiksmų plano klausimus, pavyzdžiui, rezervuarų patvirtinimas ir su kranais susijusios tobulinimo priemonės;

80.

vis dėlto ir toliau yra susirūpinęs dėl to, kad nesusitarta dėl neišspręstų klausimų, kaip antai amortizatorių problemos ir kuro nutekėjimo ir užteršto kuro tvarkymo klausimai, ir tai trukdo greitai įgyvendinti minėtą veiksmų planą;

81.

primygtinai ragina abi susijusias šalis sudaryti greitą ir savalaikį susitarimą dėl visų likusių spręstinų klausimų;

82.

pritaria Biudžeto kontrolės komiteto tiriamosios misijos į Lietuvą 2012 m. liepos 10–12 d. išvadoms ir, atsižvelgdamas į jas, mano, kad Sąjungos finansinė parama turėtų būti sustabdyta, kol nebus pasiektas sprendimas dėl projektų B1 ir B234;

83.

pritaria Komisijos pasiūlymui dėl papildomų 230 mln. EUR skyrimo Ignalinos atominei elektrinei 2014–2017 m. laikotarpiu; pakartoja, kad lėšos turėtų būti skiriamos tik jei bus įgyvendintos išankstinės sąlygos, nustatytos minėtame pasiūlyme dėl Tarybos reglamento; mano, kad po tos datos turėtų būti sprendžiama dėl finansinės Sąjungos paramos;

84.

primygtinai reikalauja, kad eksploatavimo nutraukimo veikla būtų planuojama saugiai ir efektyviai, kad būtų galima skubiai išduoti eksploatavimo nutraukimo licenciją, ir pagal atitinkamuose eksploatavimo nutraukimo planuose nustatytus tvarkaraščius;

85.

ragina Komisiją Parlamentui pateikti skaičiavimus apie negrįžtamam ir galutiniam trijų atominių elektrinių demontavimui reikalingas lėšas;

86.

primena, kad tik nacionalinės branduolinės energetikos reguliavimo institucijos gali išduoti eksploatavimo nutraukimo licencijas juridiniams asmenims, griežtai laikydamosi atitinkamų nacionalinių teisės aktų;

87.

ragina Lietuvos Vyriausybę įsteigti nepriklausomą projektų B1 ir B234 valdymo komandą; pažymi, kad taip pat reikėtų numatyti nepriklausomą projektų, kuriuos įgyvendina Ignalinos atominė elektrinė, valdymą, kaip siūlė Lietuvos valstybės kontrolės institucija;

88.

reikalauja nustatyti aiškų ir tvirtą eksploatavimo nutraukimo licencijų įsigijimo terminą, jei toks terminas dar nenustatytas;

89.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į vėlavimus pastatyti ir užbaigti laikinąsias panaudoto branduolinio kuro saugyklas, kuriose šis kuras būtų saugomas, ir kol nėra tokių saugyklų, negalima pašalinti branduolinio kuro strypų; pažymi, kad Ignalinos atominės elektrinės atveju būtina prioritetą teikti branduolinio kuro strypų iš 2 bloko pašalinimui ir saugiam laikinam saugojimui;

90.

reikalauja, kad nesutarimai dėl Sutarčių aiškinimo, sutarčių sudarymo ir tebesitęsiantys techniniai bei komerciniai ginčai tarp Ignalinos atominės elektrinės ir pagrindinio rangovo dėl dviejų projektų būtų sprendžiami taikant arbitražo procedūrą; pažymi, kad, kol nebus išspręstas ginčas, turėtų būti sustabdyta bet kokia papildoma Sąjungos finansinė parama; ragina Komisiją kasmet informuoti Parlamentą apie padėtį;

91.

yra labai susirūpinęs, kad Audito Rūmai apskaičiavo, jog lėšų eksploatavimo nutraukimo projektų užbaigimui trūkumas siekia 25 000 mln. EUR; taigi yra didelis finansavimo trūkumas;

92.

ragina Komisiją bendradarbiauti su Bulgarijos, Lietuvos ir Slovakijos Vyriausybėmis ir siekti didesnės atominių elektrinių eksploatavimo nutraukimo pažangos skiriant pakankamą finansavimą iki 2017 m. arba, kai tinkama, iki 2020 m.; be to, ragina Komisiją nustatyti ambicingus įgyvendinimo tikslus ir stebėti pažangą siekiant tų tikslų; mano, kad tais atvejais, kai neįgyvendinami tie tikslai, turi būti taikomos baudos; ragina nustatyti, kad Parlamentui būtų pateikiama metinė pažangos ataskaita;

93.

pažymi, kad nuo pat atominių jėgainių uždarymo pradžios Lietuvoje, Slovakijoje ir Bulgarijoje nebuvo aiškiai nustatytos uždarymo procese dalyvaujančių valstybių narių pareigos ir atsakomybė; pažymi, kad atomines jėgaines uždarančioms valstybėms narėms teko neproporcingai didelė atsakomybės už visą uždarymo procesą našta;

94.

palankiai vertina tai, kad pagal minėtą pasiūlymą dėl Tarybos reglamento (COM(2011) 783) šioms trims valstybėms narėms nustatyti ne tik bendrieji tikslai, bet ir konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, svarbūs ir nustatytų terminų (angl. SMART) tikslai; nurodo, kad tolesni tikslai ir veiklos rodikliai bus nustatomi projekto lygmeniu įgyvendinimo priemonėse ir metinėse veiklos programose;

95.

mano, jog pasiūlyme dėl Tarybos reglamento teisinis pagrindas teikti papildomą finansavimą Ignalinos programai turėtų būti grindžiamas Stojimo akto Protokolu Nr. 4, o ne Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 203 straipsniu;

96.

palankiai vertina tai, kad ne vėliau kaip iki 2015 m. pabaigos Komisija parengia visų priemonių tikslų įgyvendinimo (nurodant rezultatus ir poveikį), išteklių naudojimo efektyvumo ir gautos papildomos naudos Sąjungai ataskaitą, siekiant priimti sprendimą dėl priemonių dalinio pakeitimo arba jų vykdymo sustabdymo; prašo Komisijos pateikti Parlamentui šios vertinimo ataskaitos kopiją;

97.

ragina Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką (ERPB) leisti Parlamentui naudotis savo projekto įgyvendinimo Bulgarijoje, Lietuvoje ir Slovakijoje ataskaitomis;

98.

prašo Komisijos ir Audito Rūmų įvertinti bendradarbiavimo su ERPB pridėtinę vertę ir jo galimybę atlikti lėšų administratoriaus vaidmenį, atsižvelgiant į tai, kad Sąjunga teikia 96 % lėšų;

99.

ragina Komisiją parengti eksploatavimo nutraukimo procesų minėtose trijose šalyse ataskaitą; ragina Komisiją parengti taip pat ir Greifsvaldo atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo ataskaitą, siekiant nustatyti geriausią techninę ir organizacinę praktiką ir parengti informacijos bazę būsimiems eksploatavimo nutraukimo projektams;

100.

palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitą ir bendrą išvadą, kad Sąjungos parama vystymuisi, skirta aprūpinti maistu Užsachario Afrikoje, didžia dalimi yra veiksminga ir ja labai prisidedama siekiant aprūpinimo maistu saugumo šalyse partnerėse, kuriose vis dar nėra tvaraus ir saugaus žemės ūkio sektoriaus; vis dėlto pažymi, kad, kaip nurodo Audito Rūmai, kai kuriose srityse yra nemažai tobulinimo galimybių;

101.

su pasitekinimu atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad šalyse, kuriose aprūpinimas maistu yra Europos plėtros fondo (EPF) strategijos dalis, Sąjungos parama vystymuisi gerai atitinka Užsachario Afrikos reikmes ir prioritetus ir kad Sąjungos paramą vystymuisi Komisija pirmiausia sutelkė į tas šalis, kuriose nepakankamai maitinasi daugiausia žmonių;

102.

pritaria Audito Rūmams, kad teikiant Sąjungos paramą vystymuisi būtina daugiau dėmesio skirti aprūpinimui maistu;

103.

apgailestauja, kad 10-ojo EPF programoje aprūpinimas maistu, žemės ūkis ir kaimo plėtra kaip pagrindinis sektorius pasirinktas mažesniam skaičiui šalių partnerių, palyginti su 9-uoju EPF, ir kad kelios maisto trūkumą patiriančios šalys gavo nedidelę Sąjungos paramą vystymuisi šioje srityje ar visai jos negavo; pritaria Audito Rūmams, kad tai nesuderinama su kritine padėtimi siekiant Tūkstantmečio vystymosi 1-ojo tikslo – išnaikinti ypač didelį skurdą ir alkį ir su tuo, kad tikėtasi, jog EPF svarbesniu prioritetu laikys aprūpinimą maistu; ragina Komisiją ir valstybes nares daugiau dėmesio skirti šiai sričiai rengiant šalies EPF strateginius dokumentus ir numatyti daugiau lėšų šiuo tikslu;

104.

pritaria Audito Rūmų rekomendacijai dėl aprūpinimo maistu padėties kiekvienoje šalyje struktūrinio vertinimo ir sistemingo galimos atitinkamos Sąjungos paramos aprėpties svarstymo Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT) ir Komisijai planuojant Sąjungos paramą vystymuisi; ragina Vystymosi ir bendradarbiavimo generalinį direktoratą – EuropeAid užtikrinti, kad būtų įtraukti duomenys ir analizės, gauti iš Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinio direktorato vietos biurų ir iš kitų šaltinių, taip pat padėti užtikrinti, kad veiktų veiksmingos ankstyvojo perspėjimo dėl maisto stygiaus sistemos; taip pat ragina EIVT padėti užtikrinti, kad būtų sukurti atitinkami Vyriausybės pajėgumai šioms sistemoms tvariai valdyti ir kad būtų įgyvendintos prevencijos strategijos, pagal kurias būtų didinamas pačių pažeidžiamiausių asmenų atsparumas;

105.

pažymi, kad po 2008 m. maisto krizės, nuo kurios labai nukentėjo skirtingos Užsachario Afrikos regiono šalys, maisto kainos palaipsniui grįžo iki buvusio lygio ir kad, ko gero, kainų svyravimas ir spekuliacija tęsis; ragina Komisiją parengti reagavimo strategijas skirtingiems nenumatytiems atvejams ir pateikti atitinkamų pasiūlymų; ragina Komisiją taip pat atsižvelgti į tai, kad palaipsniui didėjančios maisto kainos yra pastebimos ilgalaikės jų kilimo tendencijos dalis, o ne trumpalaikė problema, ir todėl reikalinga ilgalaikė visa apimanti strategija, tiesiogiai susijusi su platesnio masto vystymosi tikslais; ragina į 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą įtraukti naują maisto priemonę arba panašų mechanizmą, pagal kurį būtų užtikrinamas Sąjungos gebėjimas greitai reaguoti į naujas maisto krizes naudojant panašius fondus, atsižvelgiant į naujų maisto krizių ir didesnio maisto kainų svyravimo nenuspėjamumą; mano, kad finansinės spekuliacijos didina maisto kainų svyravimą ir todėl taip pat būtina imtis veiksmingų priemonių kovojant tu šiomis spekuliacijomis, be kita ko, taikant išvestinių finansinių priemonių rinkų reguliavimą ir kontrolę;

106.

apgailestauja dėl to, kad nepaisant didelio ekonomikos augimo ketvirtadalio Užsachario Afrikos gyventojų mityba vis dar nepakankama; pažymi, kad regione yra padėčiai ištaisyti reikalingų technologijų, žinių ir gamtos išteklių; pabrėžia, kad taika, demokratija ir politinis stabilumas yra būtini, nes galimybė naudotis žeme ir patekti į rinkas, nuosavybės teisės ir išsilavinimas sudarys sąlygas didesnei Vyriausybių ir valdžios institucijų įtakai, taip pat didesnei jų atskaitomybei;

107.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų nurodytus trūkumus koordinuojant išteklių, skirtų iš EPF ir pagal užtikrinimo maistu biudžeto eilutę 1996–2006 m. laikotarpiu, naudojimą; ragina Komisiją suderinti šių dviejų priemonių tikslus taip, kad šios priemonės viena kitą papildytų ir kad atitinkamos lėšos būtų naudojamos kiek įmanoma efektyviau;

108.

mano, kad Komisija, įgyvendindama Sąjungos vystymosi politiką, turėtų nuolat atsižvelgti į aprūpinimo maistu padėtį ir ypač į įsisenėjusią maisto stygiaus problemą;

109.

pabrėžia, kad svarbu stiprinti paramos, reabilitacijos ir plėtros derinimą siekiant užtikrinti paramos efektyvumą; pakartoja, kad svarbu skirti tinkamą Sąjungos užjūrio vystymosi pagalbos (UVP) dalį žemės ūkio sektoriui; apgailestauja, kad nuo XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio žemės ūkiui skiriamos vystymosi paramos lygis itin sumažėjo, ir ragina Komisiją teikiant paramą vystymuisi pirmenybę skirti žemės ūkiui, įskaitant pagalbą ūkininkams, siekiantiems patekti į rinkas; pažymi, kad parama vystymuisi sudaro didesnės sistemos dalį, kur prekyba, perlaidos ir kiti pajamų šaltiniai šiuo metu svarbesni nei visos UVP išmokos, skiriamos daugeliui besivystančių šalių, ir kad bendra žemės ūkio politika trukdo laisvai ir teisingai prekiauti su besiformuojančios rinkos šalimis;

110.

pabrėžia, kad siekiant didinti žemės ūkio sektoriaus atsparumą būtina spręsti klausimus aprėpiant visą maisto grandinę, nuo lauko iki stalo; mano, kad siekiant sumažinti žemės ūkio sektoriaus pažeidžiamumą reikalingi ilgalaikiai politiniai Vyriausybių įsipareigojimai Užsachario Afrikoje; pažymi, kad laikinos subsidijos, teikiamos sėklų, kurios atlaiko ypač nepalankias oro sąlygas, pavidalu, gali veikti kaip apsaugos sistema mažiems ūkininkams ir šeimoms, kurie antraip labai nukentėtų; pabrėžia išankstinio perspėjimo ir prevencinio darbo, susijusio su sanitarija, sėklomis ir gyvulių pašaru, svarbą; apgailestauja, kad smurtas ir nesaugumas – tai kliūtys, trukdančios ateityje užtikrinti aprūpinimą maistu;

111.

pabrėžia, kad reikia Europos ir pasaulio lygmenimis iš naujo sutelkti dėmesį į maisto politiką neapsiribojant pagalba maistu, į teikėjų tarpusavio, teikėjų ir gavėjų bendradarbiavimą įgyvendinant glaudesnę vietos partnerystę, taip pat į itin svarbų šalių partnerių vaidmenį nustatant pagrindinius reikalavimus siekiant svarbios pažangos minėtame sektoriuje, kaip antai, taika šalyje ir investicijos į kaimo infrastruktūrą; toliau pabrėžia, kad siekiant užtikrinti ilgalaikę socialinę ir ekonominę plėtrą reikia tvarių pajamų šaltinių, ne vien tik paramos lėšų; mano, kad siekiant pagerinti aprūpinimą maistu ir paspartinti socialinę žmogaus raidą Užsachario Afrikoje svarbiausia užtikrinti Europos ir besivystančių šalių laisvos ir sąžiningos prekybos santykius pagal Pasaulio prekybos organizacijos principus;

112.

pritaria Audito Rūmams, kad, atsižvelgiant į maisto priemonės tikslus ir esamą finansavimo spragą tarp jos programavimo laikotarpio pabaigos ir kito EPF programavimo laikotarpio (nuo 2014 m.), jai turėjo būti numatytas ilgesnis įgyvendinimo laikotarpis (2008–2010 m.); pabrėžia, jog dėl nuolatinio prekių kainų svyravimo ir didelių prekių kainų svarbu užtikrinti teikiamos paramos tęstinumą; pabrėžia, kad glaudžiai bendradarbiaujant su Pasaulio maisto programa, Maisto ir žemės ūkio organizacija ir Tarptautiniu žemės ūkio plėtros fondu reikia siekti Sąjungos aprūpinimo maistu programų ir programų, kurias finansuoja minėtieji ir kiti tarptautiniai paramos teikėjai, papildomumo ir sinergijos;

113.

reiškia didelį susirūpinimą dėl Audito Rūmų išvados, kad mitybai nebuvo skirta reikiamo dėmesio, ir mano, kad tai yra nerimą keliantis dalykas, nes nepakankama mityba turi itin žalingų pasekmių, ypač jei nepakankamai maitinamasi nėštumo metu ar per pirmuosius dvejus gyvenimo metus, ir gali būti padaryta nepataisoma žala; pažymi, kad nepakankama mityba trukdo socialiniam žmogaus vystymuisi, darydama nepataisomą žalą asmenims ir didelius ekonominius ir socialinius nuostolius šalims; palankiai vertina Komisijos komunikate dėl ES pagalbos besivystančioms šalims sprendžiant aprūpinimo maistu problemas politikos programos (COM(2010) 127) išreikštą ryžtą įtraukti mitybos aspektą į Sąjungos programas; dar kartą ragina Komisiją parengti specialų komunikatą šiuo klausimu ir įtraukti išsamias ir daug sektorių apimančias mitybos strategijas į savo vystymosi politiką; pažymi, kad viena iš būtiniausių ir ekonominiu požiūriu efektyviausių intervencijų – tai moterų įgalinimas, nes tai perspektyvus būdas siekiant namų ūkiams padėti teikti pirmenybę sveikatos priežiūrai ir vaikų mitybai;

114.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad Sąjungos intervencijos apskritai buvo gerai parengtos ir jas vykdant pasiekta dauguma planuotų rezultatų, tačiau apgailestauja, kad tikslų kokybė nuolat kito ir ją buvo sunku išmatuoti, kadangi nėra nustatyta veiklos rodiklių, ir abejojama dėl pusės tikrintų intervencijų rezultatų tvarumo; ragina Komisiją nustatyti realesnius ir geriau išmatuojamus intervencijų tikslus ir patobulinti jų apibrėžtį bendros paramos biudžetui (BPB) programose, kuriose ypatingą dėmesį reikėtų skirti siekiant skatinti augančio jaunimo verslumą ir spręsti moterų diskriminacijos žemės ūkio sektoriuje problemą;

115.

ir toliau mano, kad labai svarbu proporcingai didinti paramos vystymuisi mitybos aspekto svarbą siekiant užtikrinti aprūpinimą maistu, ir prašo Komisijos iki 2013 m. pavasario pateikti rašytinę pažangos šiuo klausimu ataskaitą;

116.

pabrėžia, kad bendrą Sąjungos veiksmų dėl aprūpinimo maistu poveikį taip pat lemia Sąjungos žemės ūkio, žuvininkystės, energetikos ir prekybos politika; pabrėžia, kad reikia užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui, kaip numatyta pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 208 straipsnį, ir kad vykdant šią politiką turėtų būti įgyvendinamas nekenkimo principas ir jo būtų laikomasi;

117.

pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad Komisija turėtų siekti labiau remti žemės ūkio ir socialinių pervedimų programų finansinį tvarumą;

118.

teigiamai vertina specialiąją ataskaitą Nr. 2/2012, kurioje dėmesys sutelkiamas į 2000–2006 m. ir 2007–2013 m. programavimo laikotarpiais Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) bendrai finansuotas finansų inžinerijos priemones; pripažįsta, kad Specialiojoje ataskaitoje Nr. 2/2012 informuojama apie ERPF bendrai finansuotų finansų inžinerijos priemonių rezultatyvumą ir veiksmingumą ir kad ji paremta Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Slovakijoje, Vengrijoje ir Portugalijoje vykdytų projektų audito imtimi;

119.

mano, kad tokia audito ataskaita būtų labai vertinga ir 2007–2013 m. programavimo laikotarpio pabaigoje, nes būtų sudarytos sąlygos tolesnėms išvadoms dėl mažosioms ir vidutinėms įmonių (MVĮ) skirtų finansinių priemonių, bendrai finansuotų iš ERPF, veiksmingumo; taip pat mano, kad parengus tokią ataskaitą šio laikotarpio pabaigoje būtų sudarytos sąlygos nekartoti padarytų klaidų, taip pat didinti būsimų finansų inžinerijos priemonių, kurios bendrai finansuojamos iš ERPF, veiksmingumą ir našumą;

120.

pabrėžia, kad MVĮ – tai Sąjungos ekonomikos pagrindas, jos kuria darbo vietas, inovacijas ir gerovę; tačiau pažymi, kad MVĮ gali patirti finansavimo sunkumų negalėdamos konkrečiu metu gauti reikiamos rūšies ir dydžio finansavimo;

121.

pripažįsta, kad fiskalinių suvaržymų ir sumažėjusių privačiojo sektoriaus skolinimo pajėgumų laikotarpiu MVĮ, ypač labai mažoms įmonėms, buvo padarytas didžiausias poveikis ir todėl joms turėtų būti skiriama papildoma Sąjungos parama, kad jos ir toliau kurtų darbo vietas, užtikrintų inovacijas ir augimą; pažymi, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas MVĮ, kurios sudaro sąlygas tvariam vystymuisi vietos lygmeniu, ir kad sanglaudos politika, kaip pagrindinė investicijų priemonė siekiant konvergencijos ir tvaraus vystymosi visoje Sąjungoje, yra vienas iš dviejų pagrindinių Sąjungos paramos MVĮ kanalų; todėl pabrėžia, kad vykdant sanglaudos politiką finansinių priemonių taikymas MVĮ reikmėms ateityje turėtų būti stiprinamas, nes tai gali padėti užtikrinti fondų atsinaujinimą, skatinti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę ir pasiekti dauginamąjį poveikį pasinaudojant Sąjungos biudžetu;

122.

primena, kad, siekdama remti verslumą, Sąjunga savo įmonių politiką ir sanglaudos politiką daugiausia vykdo naudodama dotacijas, tačiau vis dažniau taiko ERPF sistemos finansines priemones; atkreipia dėmesį į tai, kad finansinės priemonės yra atlygintinos ir atsinaujinančios, todėl jomis vėliau užtikrinama nauda kitoms MVĮ;

123.

pripažįsta, kad siekiant sudaryti sąlygas dalyvauti finansavimo programose reikia, kad aktyviai dalyvautų finansų tarpininkai, kurie viešąsias lėšas paverčia MVĮ skirtomis finansinėmis priemonėmis; pažymi, kad viešąjį finansavimą galima papildyti privačiojo sektoriaus lėšomis ir taip būtų padidinta bendra investicijų suma, kurią gali gauti MVĮ; pažymi, kad šis veiksmas paprastai vadinamas sverto poveikiu arba dauginamuoju poveikiu;

124.

pabrėžia, kad dėl ribotų galimybių gauti finansavimą sumažėjo naujai įsteigtų įmonių skaičius, o tai reiškia, kad iš ERPF bendrai finansuojamos finansinės priemonės atlieka vis svarbesnį vaidmenį skatinant verslumą;

125.

primena, kad Audito Rūmai, atlikdami auditą, dėmesį sutelkė į finansų inžinerijos priemones, bendrai finansuojamas iš ERPF 2000–2006 m. ir 2007–2013 m. programavimo laikotarpiais, ir kad audito išvados parengtos remiantis tiesiogine į imtį įtrauktų projektų peržiūra ir Komisijos bei valstybių narių valdymo, stebėjimo ir informacinių sistemų analize;

126.

pažymi, kad Audito Rūmai, atlikdami auditą, dėmesį sutelkė į tris pagrindines finansinių priemonių rūšis: nuosavo kapitalo, paskolų ir garantijų priemones; pažymi, kad visos šios priemonės atitinka ERPF bendro finansavimo reikalavimus, bet jas taikant turi būti laikomasi Sąjungos ir nacionalinių tinkamumo taisyklių; dar kartą primena, kad pagrindinis audito tikslas – nustatyti, ar ERPF lėšos, skirtos MVĮ finansų inžinerijos priemonėmis, panaudotos rezultatyviai ir efektyviai;

127.

pritaria Audito Rūmų išvadoms ir rekomendacijoms, susijusioms su finansavimo trūkumo vertinimu; atkreipia dėmesį į tai, kad pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto (19) dėl kito programavimo laikotarpio toks vertinimas yra privalomas ir atliekamas kaip ex ante vertinimas; ragina Komisiją atitinkamame reglamente, kaip pagrindinio teisės akto dalį, nustatyti atitinkamus reikalavimus, įskaitant kiekybinius standartus, susijusius su ex ante vertinimo reikšme ir vykdymu; mano, kad pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl kito programavimo laikotarpio taip pat reikia spręsti fondų atsinaujinimo klausimą;

128.

pažymi, kad struktūrinių fondų reglamentais leidžiama teikti pirmenybę privačiajam, o ne viešajam sektoriui; ragina Komisiją tinkamai pagrįsti tokią privilegijuotą padėtį, nes taikant tokią tvarką gali būti apribota galimybė susigrąžinti perviršines lėšas ir paskirstyti jas kitoms MVĮ;

129.

yra susirūpinęs, kad Audito Rūmai nustatė, jog mažesnį priemonių rezultatyvumą ir efektyvumą lėmė šie dideli trūkumai:

130.

taip pat primena, kad Europos Parlamento Regioninės plėtros komiteto nuomonėje dėl naujoviškų finansinių priemonių pagal kitą daugiametę finansinę programą (20) buvo raginama nedelsiant užtikrinti finansinių priemonių teisinio pagrindo aiškumą, paprastumą ir skaidrumą ir nuoseklią finansinių priemonių apibrėžčių teisinę nuorodą;

131.

susirūpinęs pažymi, jog manoma, kad nepakanka ankstesnių metinių įgyvendinimo ataskaitų, stebėjimo komitetų ir veiklos programos rodiklių arba jie netinkami siekiant įgyvendinti su finansinėmis priemonėmis susijusius uždavinius ir tikslus; palankiai vertina naudojantis iniciatyva JEREMIE užfiksuotus ataskaitų teikimo ir stebėjimo veiklos pokyčius;

132.

apgailestauja, kad kontroliuojančiųjų fondų lygmeniu Audito Rūmai nenustatė didelio privačiojo sektoriaus finansinio sverto nei 2000–2006 m., nei 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu; stebisi, kad vadovaujančiųjų institucijų ir finansų tarpininkų susitarimuose dėl finansavimo paprastai nėra jokių aiškių finansinio sverto reikalavimų, išskyrus tam tikrus nuosavo kapitalo fondus, kai buvo nustatyti privalomi finansinio sverto reikalavimai privatiesiems bendriesiems investuotojams;

133.

pritaria Audito Rūmų raginimui numatant finansines priemones nustatyti aiškesnę sverto sąvokos apibrėžtį; tačiau pabrėžia, jog, atsižvelgiant į spaudimą užtikrinti didesnį sverto poveikį, svarbu priminti, kad vykdant sanglaudos politiką finansinėmis priemonėmis dažniausiai finansuojami projektai mažiau išsivysčiusiuose regionuose ir ekonominių sunkumų patiriančiuose regionuose siekiant gerinti rinkos nepakankamumo ir nepakankamų investicijų padėtį, taigi taikant sanglaudos politikos finansines priemones ne tik atsižvelgiama į trumpalaikį pelną, bet ir į didelę socialinę ir ekonominę naudą, ypač regionų ir vietos lygmenimis; atkreipia dėmesį į daugiapakopį valdymą ir pasidalijamąjį valdymą kaip į pagrindines sanglaudos politikos koncepcijas rengiant ir įgyvendinant programas, nes taip sudaromos sąlygos regioninėms ir nacionalinėms valdžios institucijoms dalyvauti planuojant ir įgyvendinant programas; todėl pabrėžia, kad teisiniame pagrinde turi būti išlaikytas tam tikro lygio lankstumas, taip pat ir kalbant apie sverto poveikio apibrėžtis ir reikalavimus;

134.

pripažįsta naujoviškų finansų inžinerijos priemonių potencialą siekiant sukaupti kapitalo ir didinti investicijas – jos būtų priešprieša dotacijoms, kurias naudos gavėjai nuolat vertina kaip pernelyg sudėtingas ir biurokratiškas; pabrėžia, kad finansų inžinerijos priemonės galėtų atlikti svarbų vaidmenį siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų ir pritraukti kitų investuotojų teikiamą finansavimą į svarbių Sąjungos interesų sritis;

135.

taip pat pažymi, jog Audito Rūmai nustatė, kad pasiektas nuosavo kapitalo ir paskolų priemonių finansinis svertas buvo nepakankamas ir žemesnis nei lyginamieji kriterijai; su pasitenkinimu pažymi, kad garantijų priemonių finansinis svertas, priešingai, buvo didesnis;

136.

ragina Komisiją nedelsiant imtis veiksmų atsižvelgiant į Audito Rūmų išvadas; mano, jog nepaprastai svarbu, kad ateityje ERPF geriau taikytų svertą privačioms investicijoms, atitinkančioms viešąsias lėšas;

137.

yra susirūpinęs dėl valstybėse narėse plačiai paplitusio delsimo suteikiant MVĮ galimybę gauti finansavimą; ragina Komisiją ir vadovaujančiąsias institucijas, suteikiant MVĮ galimybes gauti finansavimą, nedelsti visų pirma dėl administracinių, teisinių, organizacinių ar strateginių priežasčių; apgailestauja, kad vadovaujančiosioms institucijoms dėl to alternatyva teikti dotacijas MVĮ tampa patrauklesnė;

138.

ragina Komisiją kuo greičiau pateikti integruotą aiškinamąjį pasiūlymą atsižvelgiant į problemas, kilusias dėl įvairių galiojančių MVĮ apibrėžčių, nes šios apibrėžtys ES skiriasi atsižvelgiant į įvairius siekius ar tikslus, ir pasiūlyti būdus, kaip galima būtų ištaisyti padėtį;

139.

apgailestauja, kad kai kuriais atvejais informacijos apie MVĮ tenkančias valdymo sąnaudas nebuvo arba ji buvo nepatikima; ragina kompetentingas institucijas gerinti esamą padėtį ir ateityje pateikti visą aktualią informaciją; pripažįsta, kad reikėtų atskirti su finansų inžinerijos priemonėmis susijusias išlaidas (JEREMIE kontroliuojančiojo fondo valdymo išlaidos ir finansinių tarpininkų valdymo išlaidos) ir MVĮ patiriamas išlaidas;

140.

apgailestauja, kad kai kuriais atvejais atitinkamų vadovaujančiųjų institucijų paskirti finansiniai tarpininkai pavienėms MVĮ taikė mokestį už refinansavimą ir dokumentų tvarkymą; pabrėžia, kad refinansavimo ir dokumentų tvarkymo sąnaudos turėtų būti įprastos finansinių tarpininkų veiklos išlaidos;

141.

pabrėžia, kad būtina supaprastinti administracines procedūras gaunant finansavimą ir sumažinti bendro finansavimo reikalavimus;

142.

yra susirūpinęs tuo, kad Komisijos gairėse nenustatytos sąlygos, kuriomis būtų užkertamas kelias taikyti MVĮ mokesčius, nesusijusius su faktine prisiimta MVĮ rizika arba finansų tarpininkų teikiamomis paslaugomis;

143.

rekomenduoja, kad Komisija, atsižvelgdama į bendrą finansinių priemonių sudėtingumą, pasidalijamojo valdymo ir valstybės pagalbos bei struktūrinių fondų taisykles, patobulintų Komisijos, vadovaujančiųjų institucijų ir paramos gavėjų (finansų tarpininkų) ryšių ir stebėsenos sistemas ir, atsižvelgdama į naujas 2007–2013 m. reglamentavimo sistemos nuostatas, teiktų geresnes rekomendacijas ir konsultacijas;

144.

pritaria Audito Rūmų rekomendacijai, kad Komisija turėtų užtikrinti patikimą ir techniškai patvarią finansinių priemonių stebėjimo ir vertinimo sistemą; ragina Komisiją taip pat laikytis Audito Rūmų rekomendacijos dėl susitarimo su valstybėmis narėmis dėl keleto išmatuojamų, aktualių, konkrečių ir vienodų finansinių priemonių rezultatų rodiklių, kurie sustiprintų tiek stebėsenos, tiek audito procesus;

145.

pažymi, kad teritorinis susiskirstymas ir nepakankama kritinė masė turi įtakos finansinių priemonių patrauklumui ir lemia tam tikras finansines sąlygas bei galimas palyginti dideles valdymo sąnaudas; pažymi, kad minėtos ERPF ypatybės sutrukdė patikimam finansinių priemonių finansų valdymui skirtingais programavimo laikotarpiais, kuriais buvo teikiama ERPF parama MVĮ;

146.

apgailestauja, kad skiriant veiklos programų lėšas valdžios institucijos, paprastai neturinčios patirties MVĮ finansavimo srityje, viešąsias lėšas fondams skirdavo taip, kad jų kritinė masė dažnai būdavo nepakankama; tvirtina, kad tokios padėties priežastis buvo skirtingos teminės veiklos programos, kuriomis siekiama įvairių ekonominių, aplinkosaugos, socialinių ir teritorinių tikslų;