A.

kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnyje numatyta, kad atsakomybė už Sąjungos biudžeto vykdymą tenka Komisijai kartu su valstybėmis narėmis, kurios turi bendradarbiauti su Komisija siekdamos užtikrinti, kad asignavimai naudojami vadovaujantis patikimo finansų valdymo principais;

B.

kadangi pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 1 dalies antrąją pastraipą Audito Rūmai turi pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą, kuris gali būti papildomas konkrečiais kiekvienos svarbios Europos Sąjungos veiklos srities įvertinimais;

C.

kadangi pagrindinės ES politikos įgyvendinimui būdinga tai, kad Komisija ir valstybės narės bendrai valdo Bendrijos biudžetą, kurį taikant 80 % Bendrijos išlaidų valdo valstybės narės;

D.

kadangi siekiant gerinti Europos Sąjungos finansų valdymą, būtina įdėmiai stebėti Komisijos ir valstybių narių daromą pažangą; kadangi valstybės narės turėtų prisiimti atsakomybę už ES lėšų valdymą ir, siekdamos gauti teigiamą patikinimo pareiškimą (toliau – DAS), užtikrinti, kad būtų baigta diegti integruota ES vidaus kontrolės sistema;

E.

kadangi Parlamentas pastarosiose penkiose rezoliucijose dėl metinių biudžetų įvykdymo patvirtinimo atkreipė dėmesį į tai, kad atitinkamu politiniu lygiu būtina skubiai priimti nacionalines deklaracijas, apimančias Bendrijos lėšos, kurioms taikomas bendro valdymo principas, siekiant, kad visos valstybės narės prisiimtų atsakomybę už gautų ES lėšų valdymą;

F.

kadangi 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (TIS) (9) 44 punkto, taip pat Finansinio reglamento 53b straipsnio 3 dalies nuostatų, susijusių su atliktų auditų metiniais apibendrinimais ir turimomis deklaracijomis, įgyvendinimas turėtų labai padėti gerinant ES biudžeto valdymą;

G.

kadangi Audito Rūmai nuomonėje Nr. 6/2007 taip pat pabrėžia, kad nacionalinės deklaracijos gali būti laikomos nauju ES lėšų vidaus kontrolės elementu ir kad jos galėtų padėti geriau kontroliuoti ES lėšas, patenkančias į bendro valdymo principo taikymo sritį;

H.

kadangi Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto darbas, ypač biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, sudaro veiklos, kurią vykdant siekiama nustatyti visišką Komisijos ir atskirų Komisijos narių bei kitų susijusių subjektų, iš kurių svarbiausieji yra valstybės narės, atsakomybę už finansų valdymą ES, kaip numatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, dalį ir taip parengti tvirtesnį sprendimų priėmimo pagrindą;

I.

kadangi Biudžeto kontrolės komitetas, vykdydamas kitų metų biudžeto procedūrą, turėtų tinkamai atsižvelgti į 2008 m. finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezultatus ir rekomendacijas;

J.

kadangi, jei norima, kad Tarybos rekomendacijos dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo būtų konstruktyvios, jos turėtų būti skirtos paremti reformų pastangas ir valstybių narių atsakomybę siekiant pašalinti Audito Rūmų nurodytus trūkumus ir užtikrinti geresnį finansų valdymą Europos Sąjungoje;

K.

kadangi dabartiniai biudžeto įgyvendinimo patvirtinimo terminai pernelyg ilgi, turint minty tai, kad Europos Parlamento, kaip kontrolę vykdančios institucijos, prašymu reikia kuo skubiau imtis taisomųjų priemonių ir vykdyti reformas; kadangi metinės ataskaitos turi būti parengtos iki metų, kurie eina po ataskaitinių metų, pirmojo ketvirčio pabaigos tam, kad Audito Rūmai galėtų pateikti ataskaitą iki metų, einančių po ataskaitinių metų, antrojo ketvirčio pabaigos;

L.

kadangi 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamento (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, kuriuo nustatomi Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos (10), 83 straipsnyje nurodyta, kad pensijos mokamos iš biudžeto ir kad valstybės narės turi bendrai užtikrinti šias išmokas pagal nustatytą šių išlaidų finansavimo skalę; kadangi pareigūnai dalį savo atlyginimo, kaip įmoką į pensijų sistemą, grąžina į bendrą biudžetą;

M.

kadangi pagal Reglamento (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68 83 straipsnį numatoma bendra valstybių narių garantija, kuri taikoma, kai viena ar daugiau valstybių nevykdo įsipareigojimų, ir galima manyti, kad Sąjunga gali pateikti reikalavimą įsipareigojimą prisiėmusiom valstybėms narėms,

1.

vis dar reiškia susirūpinimą dėl naujos Komisijos kadencijos pradžioje susikaupusių problemų, kilusių dėl ankstesnės Komisijos veiklos, visų pirma dėl:

2.

džiaugiasi pirmaisiais naujosios Komisijos kolegialaus požiūrio, kurį išreiškė Komisijos nariai L. Andoro, J. Hano ir Algirdas Šemeta dalyvaudami diskusijose su Parlamento Biudžeto kontrolės komitetu, ženklais ir tikisi tvirto Komisijos narių J. Lewandowskio ir A. Šemetos pareiškimo ir pažado imtis veiksmų šiose srityse: valstybių narių patikinimo pareiškimai, pasiūlymai dėl toleruotinos klaidų rizikos, supaprastinimo ir skaidrumo priemonės, taip pat patikos fondai, per kuriuos finansuojami išorės veiksmai; be to, mano, kad turėtų būti apimta tolesnė klaidų taisymo ir lėšų susigrąžinimo veikla ir vidaus kontrolės sistemos;

3.

mano, kad klaidos panaudojant lėšas trukdo veiksmingai siekti ES politikos tikslų, ir pakartoja, kad politikos sritys, kuriose klaidų lygis mažesnis nei 2 %, vis dar sudaro tik 47 % ES biudžeto, ir kad šis rodiklis laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2008 m. padidėjo tik 9 %; mano, kad kasmetinio gerėjimo tendencija vis dar yra nepakankama, ir pabrėžia, kad nepaisant pagerėjimo tam tikrose srityse politikos sritys, kuriose klaidų lygis viršija 5 %, vis dar sudaro 31 % ES biudžeto, o politikos sritys, kuriose klaidų lygis siekia nuo 2 % iki 5 % sudaro 22 % biudžeto;

4.

ragina Komisiją parengti ir pateikti Parlamentui naują darbotvarkę laikotarpiu po 2010 m., pagal kurią būtų siekiama sparčiau mažinti klaidų skaičių siekiant užtikrinti, kad iki 2014 m. Audito Rūmai „žaliajai“ kategorijai galėtų priskirti dar 20 % biudžeto, kartu su numatytais tarpiniais pokyčiais, kuriuos ragino atlikti Audito Rūmai siekiant parengti naują metodiką, kurią taikant būtų galima nustatyti tam tikrų klaidų lygį Sanglaudos biudžeto skyriuje ir klaidas atliekant įvairius mokėjimus pagal 2000–2006 m. ir 2007–2013 m. laikotarpiais galiojusius teisės aktus; mano, kad šio tikslo įgyvendinimas labai svarbus siekiant ateityje kuo naudingiau panaudoti ES lėšas, taip pat siekiant teigiamo patikinimo pareiškimo;

5.

ragina Komisijos pirmininką informuoti Parlamentą apie tai, kaip labiau Komisija ketina savo veikloje taikyti labiau koordinuotus būdus, siekdama pašalinti likusius finansų sistemų trūkumus ir ypač sumažinti minėtų klaidų kiekį;

6.

su džiaugsmu atkreipia dėmesį į teigiamą Audito Rūmų nuomonę dėl galutinių metinių ataskaitų patikimumo, ir į jų pareiškimą, kad ataskaitose visais svarbiais aspektais teisingai pateikta Bendrijų finansinė būklė, taip pat jų operacijų rezultatai ir pinigų srautai, apskaityti iki 2008 m. gruodžio 31 d.;

7.

mano, kad neįprasta, jog metinėse finansinėse ataskaitose būtų pateiktas neigiamas 51 400 000 000 EUR kapitalas, ir kelia klausimą, ar iš valstybių narių reikalautinos sumos neturi būti įtrauktos į aktyvus, nes tai yra tam tikras su pensijų išmokomis darbuotojams susijęs įsipareigojimas, kurio suma 37 000 000 000 EUR; atkreipia dėmesį į Komisijos apskaitos pareigūno paaiškinimus, kad laikomasi viešajam sektoriui taikomų tarptautinių apskaitos standartų; siūlo apsvarstyti galimybę įsteigti Bendrijos pensijų fondą ir šiuos su darbuotojais susijusius finansinius įsipareigojimus perkelti išorės įstaigoms;

8.

vis dėlto yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų pateiktų pastabų dėl trūkumų, nustatytų tam tikrų Komisijos generalinių direktoratų tarnybų sąskaitų faktūrų arba išlaidų ataskaitų ir išankstinio finansavimo apskaitos sistemoje, kurie kelia pavojų finansinės informacijos kokybei;

9.

palankiai vertina besąlygišką Audito Rūmų nuomonę, kad visų politikos sričių pajamos ir įsipareigojimai, taip pat politikos sričių „Švietimas ir pilietybė“ bei „Administracinės ir kitos išlaidos“ ataskaitose atspindimi mokėjimai visais svarbiais aspektais yra teisėti ir tvarkingi;

10.

ragina Audito Rūmų vykdant kitų metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą pateikti tokį atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą, koks rengiamas dėl sąskaitų patikimumo, kaip reikalaujama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą;

11.

džiaugiasi Komisijos pastangomis skatinti ir taikyti geresnes valdymo ir kontrolės procedūras, kurios padeda, palyginti su praėjusiais metais, sumažinti klaidų, kurias Audito Rūmai nustatė tam tikrų išlaidų srityse (žemės ūkio ir gamtinių išteklių, mokslinių tyrimų, energetikos ir transporto ir švietimo ir pilietybės) atliktose operacijose, kiekį;

12.

apgailestauja dėl to, kad itin svarbių 2008 finansinių metų biudžeto Bendrijos išlaidų sričių (kaimo plėtra, struktūrinės priemonės, moksliniai tyrimai, energetika ir transportas, išorės veiksmai, įgyvendinami organizacijų lygiu ir plėtra), kuriose atliekant mokėjimus vis dar pasitaiko daug esminių klaidų, DAS yra vis dar su išlygomis (neigiamas);

13.

pažymi, kad komunikate dėl bendro struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų plano poveikio Komisija nurodo, kad jame išdėstyti veiksmai užbaigti; atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant pagal preliminarius rezultatus klaidų, susijusių su išlaidomis, lygis 2007–2013 m. laikotarpiu gali būti apie 5 %; vis dėlto tikisi didesnės naudos sanglaudos politikos srityje, kurioje, nepaisant Komisijos padarytos pažangos siekiant veiksmingiau naudoti ES lėšas ir keisti bendrą kontrolės aplinką, vis dar yra daug problemų;

14.

taip pat mano, kad Komisijos integruotos vidaus kontrolės sistemos veiksmų planas jau turėtų duoti naudos mokslinių tyrimų, energetikos ir transporto ir išorės pagalbos, vystymosi ir plėtros srityse, ir kad Komisija galėtų pateikti keletą rodiklių ir deskriptorių, skirtų nustatyti veiksmų plano poveikį;

15.

vis dėlto atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad dar negalima nustatyti, ar veiksmų planas turėjo išmatuojamą poveikį priežiūros ir kontrolės sistemoms ir bendrai operacijų tvarkingumui (2008 m. metinės ataskaitos 2.28 punktas), ir ragina Komisiją imtis tinkamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad sprendžiant dėl 2009 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo jau būtų numatyti rodikliai, skirti veiksmų plano poveikiui įvertinti;

16.

ragina Komisiją pateikti pasiūlymus, kaip būtų galima sutrumpinti biudžeto įvykdymo patvirtinimo terminus siekiant, kad balsavimas per plenarinį posėdį vyktų tais metais, kurie eina po ataskaitinių metų;

17.

palankiai vertina Audito Rūmų veiklą siekiant, kad būtų aiškesnis DAS metodas, susijęs su veiksniais, padedančiais kasmet didinti kontrolės sistemų našumą ir veiksmingumą visuose sektoriuose ir Audito Rūmų ataskaitos specialių dalių, pvz., dalių, kuriose aptariamos struktūrinės priemonės, kokybė, ir ragina Audito Rūmus toliau nuolat informuoti Parlamentą;

18.

mano, kad Audito Rūmų kasmet nuo Mastrichto sutarties įsigaliojimo atliekamas vertinimas, kaip Komisija valdo ES lėšas, yra naudinga priemonė siekiant gerinti šių lėšų valdymą, ir pripažįsta, kad Komisija labai stengiasi pagerinti valdymą; vis dėlto ragina valstybes nares labiau įsipareigoti gerinant lėšų panaudojimą;

19.

atkreipia dėmesį į pažangą, pasiektą nuo Nicos sutarties įsigaliojimo dienos, nes Audito Rūmų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimas gali būti papildomas konkrečiais kiekvienos svarbios Sąjungos veiklos srities vertinimais (dabar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 1 dalis);

20.

vis dėlto mano, kad tik vienas bendras metinis vertinimas neatspindima sudėtingos Europos Bendrijų finansų struktūros, ir taip pat mano, kad dėl nuolat penkiolika metų iš eilės gaunamo neigiamo metinio įvertinimo piliečiai, nesuprantantys, kodėl Audito Rūmai visada pateikia neigiamą nuomonę, gali susidaryti neigiamą įvaizdį;

21.

atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ES sutarties, iš dalies pakeistos Lisabonos sutartimi, 48 straipsnio 2 dalį Parlamentas atlieka didesnį vaidmenį Sutarčių persvarstymo procedūroje ir jam užtikrinta iniciatyvos teisė pateikti Tarybai pasiūlymus dėl Sutarčių, t. y. DAS, pakeitimo;

22.

ragina ateityje apsvarstyti galimybę teikti atskirus DAS, kurie būtų rengiami ir pagal sektorius (politikos sritis), ir pagal daugiametę programą, siekiant, kad Audito Rūmų metodika labiau atitiktų Europos Bendrijų finansų daugiametį ir į sektorius orientuotą pobūdį;

23.

atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija atkakliai tvirtino, jog dėl daugiamečio susijusių išlaidų pobūdžio didžioji dalis klaidų gali būti nustatyta ir pataisyta iki atitinkamų programų užbaigimo; be to, pažymi, kad Audito Rūmai mano, jog šiuo metu nėra pakankamai tokį teiginį patvirtinančios informacijos;

24.

reiškia susirūpinimą tuo, kad neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai (nepanaudoti įsipareigojimai perkelti į kitus metus, kad galėtų būti panaudoti kitais metais), ypač numatytieji finansuoti daugiametes programas, kurie 2008 m. padidėjo 16,4 mlrd. EUR (11,8 %) ir sudarė 155,0 mlrd. EUR (2008 m. metinės ataskaitos 3.9 punktas), nors ir pripažįsta, kad kai kuriais atvejais taip nutiko dėl vėlavimų pradiniame naujų programų etape, o kitais – dėl netinkamo biudžeto planavimo proceso; reiškia susirūpinimą tuo, kad nepanaudotos lėšos kiekvienais metais reiškia prarastas ES politikos krypčių ir programų įgyvendinimo galimybes;

25.

vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad net jei neįvykdyti diferencijuotų išlaidų biudžeto įsipareigojimai vis dar yra labai dideli ir viršija visų 2008 m. įsipareigojimų asignavimų iš biudžeto lygį, Audito Rūmai taip pat pažymi, kad didžiąją neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų dalį šiuo metu sudaro 2007 ir 2008 m. įsipareigojimai, todėl jie susiję su dabartine finansine programa (2008 m. metinės ataskaitos 3.15 punktas);

26.

palankiai vertina savaiminį įsipareigojimų panaikinimą, kuris padėtų išvengti problemų dabartiniu finansavimo laikotarpiu, tačiau ir toliau lieka susirūpinęs tuo, kad didžiausia dalis neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų („RAL“) yra susijusi su sanglaudos politikos sritimi, kurioje laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2006 m. nebuvo taikoma jokia įsipareigojimų panaikinimo procedūra;

27.

prašo valstybių narių kuo greičiau pateikti likusius pakankamos kokybės valdymo ir kontrolės sistemų atitikties vertinimų dokumentus siekiant išvengti tolesnių vėlavimų, susijusių su tarpiniais mokėjimais, ir tolesnio neįvykdytų biudžetinių įsipareigojimų didėjimo;

28.

ragina Komisiją pateikti Parlamentui biudžetinės paramos, skirtos laikotarpiui nuo 2005 m. iki 2009 m., apžvalgą, nurodant atskiras valstybes ir joms skirtas sumas;

29.

atkreipia dėmesį į tai, kad susigrąžinta šiek tiek daugiau lėšų, vis dėlto išlieka susirūpinęs dėl problemų, kurios išlieka dėl neteisėtai išmokėtų Bendrijos lėšų ir pateikiamos nekokybiškos informacijos apie valstybių narių lygiu taikomas taisomąsias priemones; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina skubiai susigrąžinti visas (100 %) neteisėtai išmokėtas sumas;

30.

palankiai vertina tai, kad Komisija pateikė informaciją pagal valstybes nares apie finansinių klaidų taisymus, atliktus iki 2009 m. rugsėjo mėn., tačiau reiškia susirūpinimą tuo, kad Audito Rūmų ataskaitos metinis pobūdis neatitinka Komisijos pateiktų suvestinių duomenų ir todėl negalima atlikti išsamaus vienerių aptariamų metų (2008 m.) rezultatų vertinimo;

31.

ragina Komisiją pagerinti daugiamečių susigrąžinimo sistemų efektyvumą ir veiksmingumą, taip pat ir valstybių narių lygiu, ir konsoliduoti su susigrąžinimu bei finansinių klaidų taisymu susijusius duomenis siekiant, kad jie būtų patikimi ir galėtų būti palyginami su duomenimis įvairiose politikos srityse ir taikomų lėšų valdymo būdų požiūriu; ragina Komisiją aiškinamuosiuose metinių ataskaitų raštuose informuoti apie tai Parlamentą, kad jis galėtų susidaryti bendrą vaizdą;

32.

prašo Komisijos pateikti išsamius ir patikimus duomenis apie finansinių klaidų taisymą, visų pirma apie lėšų susigrąžinimą, nurodant atitinkamą valstybę narę, su konkrečiais lėšų susigrąžinimo atvejais susijusias konkrečias biudžeto eilutes ir atitinkamus metus (kaip jau nurodyta Pranešime dėl 2006 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo) (11), nes kitaip pateikiant duomenis neįmanoma vykdyti griežtą kontrolę;

33.

primena savo prašymą, kad Komisija parengtų metinį valstybių narių suskirstymo pagal visų Europos fondų lėšų naudojimą sąrašą, nurodantį nustatytą klaidų procentą (tiek taikant korekcines priemones, tiek be jų) ir nuolat skaidriai ir lengvai prieinamu būdu pateiktų šį sąrašą Parlamentui;

34.

ragina, kad Audito Rūmai, atsižvelgdami į savo išvadas, pateiktų pastabų dėl tokio sąrašo;

35.

pažymi galutinių sprendimų ir taisomųjų priemonių, kurių imtasi siekiant ES lėšomis nefinansuoti ES teisės aktų reikalavimų neatitinkančių išlaidų, svarbą ir dar kartą ragina tiksliai nurodyti biudžeto išlaidų kategoriją ir metus, su kuriais susiję konkretūs lėšų susigrąžinimo atvejai;

36.

visiškai palaiko Komisiją, kai ji griežtai taiko teisės aktų normas, susijusias su išmokų sustabdymu, ir džiaugiasi, kad jau taikomos lėšų nepervedimo priemonės, kai Komisija neturi absoliučių Bendrijos lėšas gaunančių valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų patikimumo garantijų;

37.

atkreipia dėmesį į Graikijos pavyzdį, kai Komisijos sprendimu atlikus daug finansinių klaidų pataisymų buvo pasiektas geresni veiklos kai kuriose srityse rezultatai; skatina Komisiją nustatyti šias sritis ir primena, kad, kai kalbama apie integruotą administravimo ir kontrolės sistemą (IACS), nebuvo pateikta įrodymų, jog Graikijos valdžios institucijų parengtas ir įgyvendintas veiksmų planas buvo veiksmingas (2008 m. metinės ataskaitos 2.5 punktas);

38.

mano, kad tuo atveju, kai pakartotinai esama išlygų dėl tam tikros valstybės narės išlaidų programų, išmokų sustabdymas, kaip spaudimo priemonė, padės didinti valstybių narių suinteresuotumą tinkamai naudoti gautas ES lėšas;

39.

ragina Komisiją supaprastinti taisykles ir taikyti galiojančius teisės aktus, kuriais reglamentuojamas išmokų sustabdymas, kai to reikia, ir laiku informuoti Parlamentą, Tarybą ir Audito Rūmus apie tokį išmokų sustabdymą ir rezultatus;

40.

mano, kad visų atliktų auditų ir turimų deklaracijų metinės suvestinės, kurias valstybės narės privalo pateikti pagal TIS ir Finansinio reglamento 53b straipsnio 3 dalį, turėtų būti pirmas žingsnis siekiant, kad visos valstybės narės teiktų nacionalines valdymo deklaracijas;

41.

palankiai vertina 2010 m. sausio 28–29 d Hagoje vykusios tarpparlamentinės konferencijos dėl ES fondų atskaitomybės gerinimo valstybėse narėse pareiškimą, kuriame rekomenduojama, kad būtų įgyvendinamos arba stiprinamos nacionalinės politikos priemonės siekiant prisidėti prie ES išlaidų valstybėse narėse kontrolės bei valdymo gerinimo ir kad priemonės, taikomos ES lėšų valdymui ir atskaitomybei, pvz., metinės ataskaitos, apimtų bendros ES sistemos elementus siekiant, kad būtų galima palyginti ir nustatyti pažangiąją patirtį, taip pat pradėti rengti nacionalines valdymo deklaracijas;

42.

pabrėžia, kad artėjant Finansinio reglamento peržiūrai, reikia daugiau dėmesio teikti metinių suvestinių vaidmeniui ir gerinti valstybių narių teikiamų duomenų kokybę, palyginamumą ir juos labiau vienodinti siekiant užtikrinti, kad jie būtų naudingi ES lėšų kontrolės srityje;

43.

palankiai vertina Komisijos teikiamą informaciją Parlamentui apie 2009 m. gautas metines suvestines ir ragina Komisiją, siekiant didesnio skaidrumo ir atskaitingumo visuomenei, viešai skelbti visų valstybių narių metines suvestines; skatina Komisiją, remiantis gautomis metinėmis suvestinėmis, išanalizuoti kiekvienos valstybės narės nacionalinių ES lėšų administravimo ir kontrolės sistemų privalumus ir trūkumus;

44.

mano, jog labai svarbu, kad Komisija, naudodama šią informaciją savo priežiūros funkcijai vykdyti, praneštų apie šių metinių suvestinių kokybę ir padidintų šios procedūros teikiamą naudą nustatant bendras problemas, galimus sprendimus arba pažangiausią patirtį;

45.

mano, kad iki 2010 m. pabaigos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams turėtų būti pateikta lyginamoji analizė ir po to netrukus ji turėtų būti viešai paskelbta;

46.

ragina Komisiją užtikrinti, kad pagal bendrąsias metinių suvestinių gaires būtų reikalaujama, kad visos valstybės narės taikytų vienodą metodiką ir analizės objektą; atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą peržiūrėti gaires taip, kad būtų paprastesni ataskaitų teikimo reikalavimai ir kad būtų pateikta daugiau nurodymų dėl pažangiosios patirties; reikalauja, kad Komisija pasinaudotų šia galimybe ir į gaires įtrauktų nacionalinių valdymo deklaracijų sistemą, skirtą toms valstybėms narėms, kurios nusprendžia jas teikti, ir parengtų paskatomis grindžiamą metodą;

47.

palankiai vertina savanoriškas Danijos, Nyderlandų, Švedijos ir Jungtinės Karalystės iniciatyvas rengti nacionalines valdymo deklaracijas; vis dėlto atkreipia dėmesį į didelius šių keturių nacionalinių iniciatyvų skirtumus; nuoširdžiai džiaugiasi Nyderlandų ir Švedijos Vyriausybių laišku, kuriuo Komisija raginama parengti gaires dėl pagrindinių nacionalinių deklaracijų aspektų nustatymo, kurios taip pat galėtų būti vertingas informacijos šaltinis kitoms valstybėms narėms; apgailestauja dėl to, kad nepaisant šių iniciatyvų dauguma kitų valstybių narių dar nerengia nacionalinių valdymo deklaracijų;

48.

primena savo reikalavimą įvesti nacionalines valdymo deklaracijas (Parlamento 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijos (12), pridėtos prie 2007 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, 32 dalis);

49.

atkreipia dėmesį į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnio pirmą pastraipą (buvęs EB sutarties 274 straipsnis), kurioje dabar numatyta, kad „biudžetą vykdo Komisija bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis“, ir išlieka įsitikinęs, kad bus padaryta pažanga rengiant nacionalines valdymo deklaracijas, į kurias turi būti įtraukiamos visos pagal bendro valdymo principą valdomas ES lėšos, kaip reikalauja Parlamentas savo pastarosiose penkiose rezoliucijose dėl metinių biudžetų įvykdymo patvirtinimo;

50.

atkreipia dėmesį į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnio antrą pastraipą, kurioje valstybėms narėms nustatomi tam tikri kontrolės ir audito įpareigojimai ir su tuo susijusi atsakomybė; ragina Komisiją pasinaudoti nauja 317 straipsnio formuluote ir kuo greičiau įvesti privalomas nacionalines valdymo deklaracijas; taip pat atkreipia dėmesį į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 291 straipsnį, pagal kurį Komisijai suteikiamos naujos priemonės tam, kad būtų tolygiai ir vienodai įgyvendinami teisiškai privalomi Sąjungos aktai;

51.

ragina Komisiją, kai bus persvarstomas Finansinis reglamentas, siūlyti nustatyti valstybėms narėms įpareigojimą rengti nacionalines valdymo deklaracijas, kurios turėtų būti pasirašomos atitinkamu politiniu lygiu ir tvirtinamos valstybės aukščiausiosios audito institucijos ir kurios būtų priemonė, padėsianti palengvinti administracinę naštą ir geriau administruoti pagal bendro valdymo principą valdomas ES lėšas;

52.

remdamasis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 3 dalimi, ragina vykdant bendro valdymo kontrolę pagerinti nacionalinių audito įstaigų ir Audito Rūmų bendradarbiavimą;

53.

siūlo, kad nacionalinės audito institucijos, veikdamos kaip nepriklausomi išorės auditoriai ir tinkamai vadovaudamosi tarptautiniais audito standartais, išduotų ES lėšų valdymo nacionalinius audito sertifikatus; ragina Komisiją išnagrinėti galimybę pakeisti ir suderinti biudžeto įvykdymo patvirtinimo tvarkaraštį siekiant, kad (nacionaliniai) išorės auditoriai turėtų galimybę laiku atlikti nacionalinių valdymo deklaracijų auditą;

54.

reiškia didelį susirūpinimą dėl įrodyto manipuliavimo finansų statistika ir vengimu mokėti mokesčius Graikijoje; atkreipia dėmesį į bendrą viešojo sektoriaus korupciją visais valdymo lygiais, įskaitant viešuosius pirkimus, kaip tą pripažino Graikijos Ministras Pirmininkas; atkreipia dėmesį į didelę korupcijos įtaką Graikijos biudžeto išlaidoms; ragina Komisiją prioritetine tvarka ištirti aplinkybes, kuriomis Komisijai tokį ilgą laiką buvo teikiami neteisingi makroekonomikos duomenys ir ji juos veiksmingai priėmė;

55.

išreiškia susirūpinimą pakartotina Audito Rūmų kritika dėl netinkamos kokybės kontrolės valstybėse narėse ir mano, kad tai, jog atskiros valstybės narės gali taikyti skirtingus kontrolės standartus, kenkia ES įvaizdžiui;

56.

nepaisydamas to, kad DAS nuo 2003 m. nuolat gerėja (2008 m. Audito Rūmai pritarė 56 % išlaidų, palyginti su 2003 m. – 6 % išlaidų), vis dar yra susirūpinęs Audito Rūmų vertinimu, kad vis dar negalima nustatyti, ar veiksmų planas turėjo išmatuojamą poveikį priežiūros ir kontrolės sistemoms, o Komisija negali įrodyti, jog jos priežiūros ir kontrolės sistemų gerinimo veikla buvo veiksminga mažinant klaidų kai kuriose biudžeto srityse riziką (2008 m. metinės ataskaitos 2.28 ir 2.33 punktai);

57.

ragina Komisiją toliau periodiškai teikti integruotos vidaus kontrolės sistemos vertinimo rezultatus ir ragina, kad metinės veiklos ataskaitos ir suvestinės ataskaitos dar geriau ir tiksliau analizuotų Komisijos ir valstybių narių tarnybų, valdomų pagal bendro valdymo principą, sistemų veikimą, kaip jau daroma Komisijos Regioninės politikos generalinio direktorato metinėje veiklos ataskaitoje;

58.

tokiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į tai, kad svarbi minėto veiksmų plano 10 priemonė, kurią taikant siekiama atlikti „kontrolės išlaidų analizę“, nes būtina „pasiekti tinkamą kontrolės išlaidų ir naudos pusiausvyrą“;

59.

ragina Komisiją 2010 m. atlikti išsamesnį ir visapusiškesnį mokslinių tyrimų, energetikos ir transporto, kaimo plėtros, išorės pagalbos ir administracinių išlaidų politikos sričių kontrolės sistemoms skirtų lėšų dydžio įvertinimą, kaip to prašė Parlamentas ankstesnėse rezoliucijose, pridėtose prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimų;

60.

mano, kad tai bus itin svarbi priemonė norint įvertinti, kokių pagerinimų galima padaryti ateityje ir kiek jie kainuotų, kaip tą rekomendavo Audito Rūmai 2008 m. metinėje ataskaitoje (2.35 punkto a dalis), ir svarbi priemonė siekiant pažangos toleruotinos klaidų rizikos klausimu;

61.

atkreipia dėmesį į pirmiau minėtą Komisijos 2008 m. gruodžio 16 d. komunikatą dėl bendro toleruotinos klaidų rizikos sąvokos supratimo, kaip tvirto metodinio pagrindo priimtino rizikos lygio ekonominei analizei atlikti; primena savo abejones dėl valstybių narių pateiktų duomenų apie kontrolės išlaidas ir ragina Komisiją atnaujinti ir papildyti komunikate naudotus duomenis; prašo Komisijos atkreipti dėmesį į visas Audito Rūmų nustatytas silpnąsias vietas ir trūkumus ir pabrėžia, kad:

62.

prašo Komisijos pateikti išsamią Audito Rūmų nustatytų silpnųjų vietų ir trūkumų, visų pirma susijusių su iš valstybių gaunamų duomenų kokybe, analizę (13);

63.

primena pirmiau minėto veiksmų plano 4 priemonę, pagal kurią, remiantis Parlamento rekomendacijomis, siūloma inicijuoti institucijų dialogą toleruotinos pagrindinių operacijų rizikos klausimu; vis dėlto pažymi, kad ši priemonė dar tik pradėta įgyvendinti;

64.

atsižvelgdamas į tai, mano, kad Komisija, atsižvelgdama į kontrolės sistemų proporcingumo ir išlaidų efektyvumo principus, turėtų įvertinti išteklių, kuriuos ji gali panaudoti tam tikroje konkrečioje politikos srityje, ir tos išteklių dalies, kuri paskirta atitinkamų išlaidų sričių kontrolės sistemoms finansuoti, ryšį;

65.

prašo Komisijos nustatyti itin svarbias politiniu aspektu sritis (sritis, kuriose gali nukentėti reputacija), kurioms reikėtų priimti kokybinį, o ne ekonominį klaidų lygio vertinimo metodą;

66.

mano, kad nustatant toleruotiną klaidų lygį reikėtų taip pat atsižvelgti į Sąjungos lėšas, kurioms kyla rizika dėl klaidų;

67.

be to, mano, kad kontrolės veiklai skirtų išteklių ir šios kontrolės rezultatų sąnaudų ir naudos santykis turėtų būti pagrindiniu elementu, į kurį Audito Rūmai atsižvelgtų rengdami DAS;

68.

apgailestauja dėl to, kad Komisija deda daugiau pastangų siekdama įtikinti Parlamentą, kad būtina nustatyti toleruotiną rizikos lygį, negu siekdama įtikinti valstybes narės, kad būtinos privalomos nacionalinio valdymo deklaracijos;

69.

pabrėžia, kad kontrolės sistemos atspindi įvairiais lygiais nustatytų ir kartais pasikartojančių reglamentų ir taisyklių sudėtingumą; todėl ragina Komisiją paspartinti supaprastinimo procesą ir į jį visiškai įtraukti Parlamentą, taip pat ragina valstybes nares ir regionus imtis šį tikslą atitinkančių priemonių;

70.

ragina Komisiją surengti institucijų diskusijas, kuriose pradiniu etapu dalyvautų aukščiausio lygio Tarybos, Komisijos, Audito Rūmų ir Parlamento atstovai, o antruoju etapu – valstybių narių, nacionalinių parlamentų ir aukščiausiųjų audito įstaigų atstovai, siekiant pradėti išsamius debatus apie dabartinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros sistemą;

71.

siūlo vykdant kitą biudžeto sudarymo procedūrą skirti Komisijai finansinių išteklių, reikalingų tokioms diskusijoms surengti;

72.

apgailestauja dėl to, kad 2008 m. metinėje ataskaitoje Audito Rūmai dar sykį pabrėžia, kad kai kuriose metinės veiklos ataskaitose vis dar nėra pateikta pakankamai duomenų, kurių reikia jų rengiamam DAS; ragina Audito Rūmus į įvairius metinės ataskaitos skyrius įtraukti išsamią atitinkamų metinių veiklos ataskaitų analizę;

73.

reiškia susirūpinimą tuo, kad Audito Rūmai vis dar nustato trūkumų, susijusių su priežiūros ir kontrolės sistemų veikimu bei Komisijos generalinių direktorių pareiškimuose pateiktomis atitinkamomis išlygomis dėl patikinimo, visų pirma dėl jų poveikio patikinimui dėl atliktų operacijų teisėtumo bei tvarkingumo, taip pat primena valstybėms narėms ir Komisijai apie atitinkamą jų atsakomybę šioje srityje;

74.

primygtinai ragina, kad būtų viešai prieinami duomenys apie visus su Komisija dirbančius ekspertų ir darbo grupių narius, taip pat būtų atskleisti visi ES lėšų gavėjai;

75.

primygtinai reikalauja, kad Komisija būtų atsakinga už informacijos, teikiamos apie ES lėšų gavėjus, įskaitant išsamios informaciją apie gavėjus ir jų projektus, išsamumą, palyginamumą ir jos paieškos galimybes;

76.

palankiai vertina tai, kad informacija apie ES lėšų gavėjus turi būti skelbiama plačiau, taip pat ir lengvai prieinamoje ir skaitytojui suprantamoje interneto svetainėje, ir ragina suderinti nacionalinių, regioninių ir tarptautinių svetainių, kurios būtų prieinamos iš centrinio portalo, struktūrą ir informacijos pateikimą;

77.

dar kartą pabrėžia, kad reikia peržiūrėti galiojantį Europos Komisijos narių elgesio kodeksą siekiant pašalinti trūkumus, pvz.: a) nepateikiama sąvokos „interesų konfliktas“ apibrėžtis, b) nenurodoma, kaip reikia elgtis kilus interesų konfliktui, c) trūksta aiškumo apie dovanų priėmimą ir naudojimąsi vaišingumu ir d) nėra paskirta skundų nagrinėjimo institucija, kuri atleistų Pirmininką nuo (galimos) pareigos atlikti savo vertinimą;

78.

tikisi, kad Komisija, vadovaudamasi 2010 m. sausio 27 d. pasiektu bendru José Manuelio Barroso ir Parlamento darbo grupės Parlamento ir Komisijos pagrindų susitarimo peržiūros klausimais susitarimu, pradės konsultavimosi su Parlamentu dėl galiojančio Europos Komisijos narių elgesio kodekso procesą ir ne vėliau kaip iki 2010 m. rugpjūčio mėn. priims pakeistą Europos Komisijos narių elgesio kodeksą; kartu pažymi, kad ši peržiūra turėtų būti atlikta prieš patvirtinant naujos sudėties Komisiją;

79.

primena, kad svarbus visiškas informacijos apie Komisijos narių kabinetų darbuotojus, įdarbintus ne pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus, skaidrumas ir viešumas;

80.

taip pat primena, kad į privalomą Komisijos narių elgesio kodeksą reikėtų įtraukti pamatines etikos normas ir pagrindinius principus, kurių Komisijos nariai turėtų laikytis eidami pareigas, visų pirma skirdami kolegas, ypač darbui savo kabinetuose;

81.

ragina Komisiją užtikrinti, kad visi darbuotojai būtų tinkamai apmokyti ir informuoti apie jų pareigas ir teises pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a ir 22b straipsnius;

82.

pažymi, kad nedaug sumažėjo (nuo 31,8 % 2007 m. iki 30,9 % 2009 m.) darbuotojų, vykdančių administracines ir koordinavimo funkcijas, kuriems tenka tik dalis bendrųjų administravimo išlaidų; primena savo ankstesnius prašymus imtis priemonių, kad šioje srityje būtų galima pasiekti 20 % dydį (minėtosios 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijos 217 punktas);

83.

ragina Komisiją kartu su parengiamaisiais 2011 m. biudžeto dokumentais (anksčiau – darbo dokumentai, susiję su preliminaraus biudžeto projektu) pateikti personalo planą, kuriame, kaip pirmasis žingsnis siekiant išlaidų sumažinimo iki 20 % iki antrosios J. M. Barroso vadovaujamos II Komisijos kadencijos pabaigos, šioje srityje būtų numatytas 3 % sumažinimas;

84.

ragina Komisiją, prieš peržiūrint Pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, parengti ir pateikti alternatyvius pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokesčio koregavimo, remiantis tinkamu teisiniu ir aktuariniu pagrindu, metodus; mano, kad tai turėtų suteikti platesnį kasmetinio darbo užmokesčio koregavimo apskaičiavimo pagrindą ir paspartinti atlyginimų koregavimą, taigi būtų tinkamiau atsižvelgiama į bendrą ekonomikos raidą valstybėse narėse;

85.

ragina Komisiją atlikti kandidatų skyrimo į pradinio atlyginimo lygį svarbos vertinimą ir teikti pasiūlymus dėl kvalifikuotų darbuotojų skyrimo aukštesnei atlyginimo lygiui atsižvelgiant į jų gebėjimą dirbti, tikisi, kad, kaip šio vertinimo dalis, bus parengta ataskaita apie konkretų kabinetų narių paskyrimą jiems galutinai nutraukus tarnybą ir atsižvelgiant į pradines sąlygas, kurias jie turi atitikti;

86.

ragina Komisiją pateikti nuomonę, kokių taupymo tikslų, numatytų vykdant 2004 m. Pareigūnų tarnybos nuostatų reformą, iš tiesų pasiekta, ypač pareigūnų ir kitų tarnautojų įnašų į sveikatos apsaugos ir pensijų sistemas padidinimo atžvilgiu;

87.

siūlo Komisijai padalyti hierarchinę valdžią tarp apskaitą vykdančių darbuotojų ir darbuotojų, kurie, taikydami bendras iždo valdymo vidaus kontrolės saugumo taisykles, gali pervesti lėšas;

88.

primena savo prašymą (pirmiau minėtos 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijos 254 ir 255 punktai) gerinti ir taikyti bendrą reguliavimo agentūrų valdymo sistemą ir pradėti naudoti efektyvią ES agentūrų stebėsenos sistemą;

89.

be to, pabrėžia, kad nepaisant kai kurių agentūrų nepriklausomo statuso, už biudžeto įvykdymą atsakinga lieka Komisija (kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnio 1 dalyje, Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 54, 55 ir 185 straipsniuose ir Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 37 straipsnyje ir 41 straipsnio 2 dalyje);

90.

reiškia susirūpinimą tuo, kad per devynis mėnesius OLAF vykdė daug tyrimų, o nacionaliniuose teismuose toliau nagrinėjamų OLAF tirtų bylų skaičius yra nedidelis, ir mano, kad reikia įvertinti OLAF personalo išteklius siekiant patikrinti, ar daugiau darbuotojų galėtų pagerinti padėtį šiose dviejose srityse;

91.

palankiai vertina naujos Komisijos 2010 m. sausio 15 d. įsipareigojimą vėl atnaujinti diskusijas Taryboje OLAF reformos klausimais ir ne vėliau kaip iki 2010 m. liepos mėn. pateikti žadėtą ir gerokai pavėluotą svarstymų dokumentą, kaip derybų su Taryba pagrindą;

92.

pakartoja, kad svarbu atsižvelgti į 2008 m. lapkričio 20 d. Parlamento poziciją, priimtą pirmuoju svarstymu, dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (14), ir dar kartą nori pabrėžti, kad, siekiant sustiprinti OLAF ateityje, tarnyba turėtų priklausyti Komisijai, bet išlikti nepriklausoma; primena, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnyje numatyta sustiprinti valstybių narių atsakomybę, taigi pritaria nuolatiniam Parlamento raginimui valstybėms narėms gerinti bendradarbiavimą su OLAF;

93.

pageidauja iš anksto susipažinti su pasiūlymu dėl Europos prokuratūros, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 86 straipsnyje, įsteigimo; pageidauja dalyvauti diskusijose dėl Europos prokuratūros įsteigimo;

94.

reikalauja, kad Komisija skubiai pateiktų žadėtą ir ilgai lauktą svarstymų dokumentą ir pakartotinai pabrėžia pirmiau minėtos 2008 m. lapkričio 20 d. Parlamento pozicijos, priimtos pirmuoju svarstymu, šia tema svarbą; nori dar kartą pabrėžti, kad, siekiant ateityje sustiprinti OLAF, tarnyba turėtų priklausyti Komisijai, bet išlikti nepriklausoma; atkreipia dėmesį į savo pasiūlymus dėl OLAF generalinio direktoriaus posto, pateiktus Parlamento pozicijoje, ir ragina, kad konkursą laimėjęs kandidatas būtų kuo greičiau paskirtas į pareigas; mano, kad atrankos procedūra turėtų būti vykdoma tarpinstituciniu lygiu visapusiškai gerbiant Parlamento prerogatyvas;

95.

dar kartą patvirtina savo nuomonę, kad procedūra dėl laikinojo OLAF generalinio direktoriaus skyrimo privalo atitikti mutatis mutandis taisykles, numatytas OLAF teisinį pagrindą apibrėžiančiame teisės akte, t. y. 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (15) 12 straipsnyje; apgailestauja, kad Komisija bendrai taiko Pareigūnų tarnybos nuostatus ir reiškia susirūpinimą tuo, kad Komisijos pozicija gali turėti įtakos OLAF veiklos efektyvumui;

96.

džiaugiasi tuo, kad Audito Rūmai mano, jog valstybių narių Komisijai pateiktos tradicinių nuosavų išteklių ataskaitos yra patikimos ir kad jose nebuvo esminių klaidų, ir kad valstybės narės PVM ir BNP grindžiamus nuosavus išteklius teisingai apskaičiavo, o Komisija juos teisingai surinko ir įrašė į Bendrijos sąskaitas;

97.

su dideliu nerimu atkreipia dėmesį į Komisijos pranešimą dėl Graikijos valstybės sektoriaus deficito ir skolų statistikos (COM(2010) 0001), kuriame keliamos rimtos abejonės dėl Graikijos valdžios institucijų pateiktų duomenų patikimumo; ragina Komisiją atlikti tyrimą siekiant nustatyti 2008 m. pateiktų duomenų tikrumą ir patvirtinti turėtų nuosavų išteklių apskaičiavimo ir paskirstymo teisingumą ir teisėtumą;

98.

prašo Komisiją pateikti bendradarbiavimo su Graikijos Vyriausybe darbo tvarkos planus; pabrėžia, kad, siekiant išsaugoti valdymo struktūrų tęstinumą ir vientisumą, darbuotojams, susijusiems su Europos lėšų valdymu, neturėtų būti taikomos išlaidų mažinimo priemonės;

99.

vis dėlto pažymi, kad kalbant apie PVM grindžiamus nuosavus išteklius vis dar galioja 1989 m. numatytos išlygos, ir ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, toliau stengtis užtikrinti, kad išlygos būtų panaikintos per pagrįstą tvarkaraštį;

100.

ragina Komisiją, sprendžiant BNP grindžiamų nuosavų išteklių klausimą, pasinaudoti Audito Rūmų 2008 m. metinės ataskaitos 4.36 punkte nurodyta rekomendacija ir pranešti Parlamentui išsamią informaciją apie pasiektą pažangą tiesiogiai tikrinant ir įvertinant valstybių narių nacionalinių statistikos įstaigų priežiūros ir kontrolės sistemas;

101.

džiaugiasi Audito Rūmų teigiamu įvertinimu, grindžiamu atlikto audito rezultatais, kad išskyrus kaimo plėtros sritį, 2008 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų mokėjimuose, susijusiuose su žemės ūkio ir gamtinių išteklių politikos sritimi, reikšmingų klaidų nebuvo; džiaugiasi galėdamas pažymėti, jog 27 ES valstybių narių klaidų rodiklis neviršija 2 % ribos, kurią toleruoja Audito Rūmai;

102.

susirūpinęs pažymi, kad įvairiose valstybėse narėse išmokų už plotą atveju labai įvairūs klaidų, nustatytų atliekant patikras vietoje, rodikliai (Prancūzijoje 0,20 %, Jungtinė Karalystėje 0,24 %, Vokietijoje 0,3 %, Graikijoje 3,70 %, Rumunijoje 12,57 %, Bulgarijoje apie 6 %), ir primygtinai ragina nekelti grėsmės visos sistemos patikimumui; ragina skubiai imtis teisingai nukreiptų priemonių, kurios būtų ir administracinė parama gerų rezultatų pasiekusioms valstybėms narėms, ir veiksmingas atsakas;

103.

apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmai nustatė, jog su kaimo plėtra susijusių išlaidų srityje padaryta daug klaidų, nors aptiktų klaidų skaičius yra mažesnis nei praėjusiais metais;

104.

džiaugiasi Komisijos atliktu žemės ūkio išlaidų ataskaitų ir metinių suvestinių, kurias pateikė valstybės narės, kokybės įvertinimu, kuriame daroma išvada, kad 2008 m. dauguma valstybių narių vykdė teisinius įsipareigojimus ir, bendrai, vykdė Komisijos gaires;

105.

pakartoja, kad kaip praėjusiais metais integruota administravimo ir kontrolės sistema (IACS) bendrai buvo veiksminga ribojant klaidų ar neteisėtų išlaidų riziką, tačiau apgailestauja, kad Audito Rūmai nustatė didelių trūkumų pasirinktų tikrinti mokėjimo agentūrų veikloje trijose valstybėse narėse: Bulgarijoje, Rumunijoje ir Jungtinėje Karalystėje (Škotijoje) (2008 m. metinės ataskaitos 5.32 punktas); vis dėlto pripažįsta, kad imtasi reikiamų priemonių šiems trūkumams pašalinti;

106.

ragina supaprastinti visų pirma Komisijos lygiu, o vėliau – valstybių lygiu sudėtingas taisykles ir tiksliau apibrėžti finansinių reikalavimų atitikties kriterijus, ypač žemės ūkio aplinkosaugos schemų sektoriuje kalbant apie kaimo plėtros planus, ir ragina visus suinteresuotus subjektus pateikti išsamesnius ir aiškesnius nurodymus ir gaires, taip pat rengti mokymus;

107.

apgailestauja dėl to, kad nacionalinių institucijų taikoma žemės sklypų identifikavimo sistema yra neteisinga kai kuriose valstybėse narėse, kuriose Audito Rūmai aptiko esminių šios sistemos trūkumų (Bulgarija, Ispanija, Lenkija ir Jungtinė Karalystė); pažymi, kad nacionaliniu lygiu buvo imtasi įvairių priemonių trūkumams pašalinti;

108.

reiškia susirūpinimą dėl klaidų, susijusių su išlaidomis, padarytų vykdant SAPARD programą Bulgarijoje ir Rumunijoje, dėl kurių Žemės ūkio generalinis direktoratas metinėje veiklos ataskaitoje numatė išlygų; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Komisijos rekomendacijas jau parengti veiksmų planai;

109.

pabrėžia, kad svarbu skubiai atlikti nuodugnius ex post auditus siekiant nustatyti, kurios išlaidos neatitinka finansavimo kriterijų ir (arba) kurie patvirtinamieji dokumentai nėra tinkami, ir siekiant suteikti galimybę atlikti būtinus pataisymus;

110.

reiškia susirūpinimą tuo, kad Audito Rūmai nustatė, jog yra trūkumų valstybių narių apibrėžtyse, kas yra privaloma siekiant išlaikyti gerą žemės ūkio ir aplinko apsaugos požiūriu žemės būklę (GAAB), pvz., kai kuriems naudos gavėjams mokama parama pagal BIS arba pagal BIPS, nors jie atitinkamoje žemėje nevykdo jokios veiklos (2008 m. metinės ataskaitos 5.49 punktas);

111.

mano, kad Komisija turėtų pašalinti šiuos trūkumus ir išspręsti naudos gavėjų, kurie neatitinka ūkininko apibrėžties, klausimą, kaip yra nurodę Audito Rūmai 2008 m. metinėjė ataskaitoje, siekiant suteikti didesnį patikinimo lygį, kurį būtų galima užtikrinti naudojantis sertifikavimo įstaigų darbu;

112.

atsižvelgdamas į Audito Rūmų pastabas, ragina Komisiją pagerinti patikras tose valstybėse narėse, kurios nesilaikė Bendrijos teisės aktų, skirdamos išmokas viršydamos reglamento nuostatose įtvirtintas ribas;

113.

pažymi, kad Komisija ketvirtadalyje mokėjimo agentūrų nustatė su skolininkų sąskaitomis susijusių trūkumų ir pasiūlė apie 25,3 milijono eurų vertės finansinių pataisymų; be to, nurodo, kad šie pataisymai sudaro apie 1,95 % nuo 1 295 mln. eurų, kurie turi būti susigrąžinti iki 2008 finansinių metų pabaigos; pabrėžia, kad nors pataisymų yra šiek tiek mažiau nei nustatytas 2 % reikšmingumo lygis, jie patvirtina, kad tvarkant skolininkų sąskaitas yra bendra reikšmingų klaidų rizika;

114.

prašo Komisijos imtis išsamių tolesnių veiksmų ir užtikrinti, kad skolos būtų teisingai ir tinkamai priskirtos Bendrijos biudžetui;

115.

pažymi, kad 2008 m. atlikti tarpiniai laikotarpio nuo 2007 m. iki 2013 m. mokėjimai sudaro tik 32 % išlaidų ir kad Audito Rūmų pastabos visų pirma susijusios programavimo laikotarpio nuo 2000 m. iki 2006 m. išlaidomis, 2008 m. 68 % šių išlaidų sudarė sanglaudos mokėjimai; todėl pažymi, kad teisinės sistemos stiprinimo laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2013 m. ir supaprastinimo priemonių, priimtų 2008 m. ir 2009 m., poveikio dar negalima pastebėti;

116.

pabrėžia, kad visišką pirmenybę ir toliau reikia skirti bendrų klaidų rodikliams, kurie ir 2008 m. šioje išlaidų srityje buvo dideli, mažinti ir Komisijos priežiūros ir lėšų susigrąžinimo sistemai gerinti;

117.

reiškia susirūpinimą tuo, kad klaidos sanglaudos finansavimo srityje rodo, jog mažiausiai 11 % visos kompensuotos sumos neturėjo būti išmokėta, ir kad 2007 m. padėtis nepagerėjo; apgailestauja, kad finansinių klaidų taisymo ir lėšų susigrąžinimo priemonės veiksmingos tik iš dalies; pažymi, kad programavimo laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2006 m. atlikti šie finansinių klaidų taisymai: Ispanija 1 535,07 mln. eurų; Graikija 881,24 mln. eurų; Italija 693,90 mln. eurų; Prancūzija 248,48 mln. eurų; Jungtinė Karalystė 155,94 mln. eurų; Portugalija 128,24 mln. eurų; Lenkija 88,99 mln. eurų; Vengrija 40,62 mln. eurų; Slovakijos Respublika 39,16 mln. eurų; Airija 25,55 mln. eurų; Vokietija 19,33 mln. eurų; Švedija 11,30 mln. eurų;

118.

susirūpinęs pažymi sunkumus, su kuriais susiduria valstybių narių valdžios institucijos tiek dėl teisės aktų reikalavimų laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2013 m. perkėlimo (pvz., dėl jų nesuderinamumo ES ir nacionaliniu lygiais, vėlavimo įgyvendinti taisykles, neaiškių taisyklių), tiek ir dėl naujų valdymo ir kontrolės sistemų įdiegimo (užduočių paskirstymo naujoms institucijoms, t. y. valdymo, sertifikavimo ir audito įstaigoms);

119.

apgailestauja dėl to, kad valstybėms narėms, darančioms daug klaidų ir gaunančioms daug lėšų, taikoma sankcijų sistema yra neveiksminga, nes jos grąžina tik nuo 3 iki 5 % visų grąžintinų asignavimų; yra susirūpinęs dėl to, kad tinkamos kontrolės sistemos išlaikymo išlaidos akivaizdžiai viršija šią sumą ir kad tai yra neigiama paskata;

120.

pakartotinai ragina dar labiau supaprastinti Komisijos siūlomas taisykles ir tuo pat metu pradėti taikyti veiksmingesnę kontrolę nacionaliniu ir ES lygiais siekiant užtikrinti veiksmingą struktūrinių ir Sanglaudos fondų lėšų naudojimą; mano, kad labai svarbu objektyviai įvertinti 2008–2009 m. pradėtų taikyti supaprastinimo priemonių poveikį, ir ragina Komisiją iki 2010 m. pabaigos atlikti įvertinimą;

121.

pažymi, kad Audito Rūmai išreiškė susirūpinimą dėl sunkumų metiniame pranešime pristatyti aiškų ir nekintantį besikeičiančios sanglaudos politikos, priklausančios nuo daugiamečio dinamiško tvarkaraščio, biudžeto tikrovės vaizdą, kuriame galutinį klaidų ir pažeidimų su pasekmėmis procentą, taip pat faktines susigrąžinimo sumas galima patikrinti tik daug vėlesniame etape (Komisija ką tik užbaigė sąskaitų už laikotarpį nuo 1994 m. iki 1999 m. tikrinimą); šiuo tikslu ragina Komisiją, kad ji, be esamo veiksmų plano, bendradarbiaudama su Audito Rūmais pateiktų pasiūlymą dėl šių atotrūkio tarp daugiametės biudžeto sistemos ir metinės stebėsenos sistemos problemų išsprendimo; šis pasiūlymas taip pat būtų naudingas siekiant užtikrinti veiksmingesnę tokių didelių Europos projektų, kaip Galileo, kontrolę;

122.

pažymi, kad 2008 m. pateiktas Komisijos bendrai valdomų struktūrinių veiksmų valdymo priežiūros stiprinimo veiksmų planas 2008 m. nebuvo iki galo įgyvendintas ir nepadėjo išspręsti pagrindinės problemos, t. y. problemos, susijusios su pernelyg sudėtingomis taisyklėmis ir įgyvendinimo reikalavimais, kurie skiriasi atskirose valstybėse narėse ar kartais net regionuose; prašo Komisijos laiku pateikti valstybių narių valdžios institucijoms skirtų gairių vertimą; be to, pabrėžia, jog veiksmų plano poveikio dar negalima įvertinti, nes Komisijos kompensuojamoms išlaidoms tebeturi įtakos ankstesniais metais padarytos klaidos, kaip Audito Rūmai teisingai pastebėjo metinėje ataskaitoje (6.34 punktas);

123.

mano, kad nepaisant nemažo valdymo ir kontrolės sistemų, kurios buvo įvestos pagal 2008 m. veiksmų planą, pagerinimo, kuris sustiprino Komisijos struktūrinių veiksmų priežiūros funkciją, kaip Komisija pastebėjo, rezultatai, kai tik 31 % sistemų dirba gerai ir daugiau negu 60 % sistemų reikia pagerinti, yra nepatenkinami; todėl ragina atsakingas valstybes nares, regionines valdžios institucijas ir valdymo institucijas glaudžiai bendradarbiauti su Komisija ir dėti pastangas siekiant pakeisti šią statistiką;

124.

atkreipia dėmesį į audito, kurį atlikus preliminariai nustatyta 5 % klaidų, rezultatus, kurie atspindi teigiamą supaprastinimo, atlikto programavimo laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2013 m. poveikį;

125.

pastebi, kad Komisijos veiksmų planas suteikė galimybę imtis veiksmų, susijusių su visomis Audito Rūmų pateiktomis rekomendacijomis; teigiamai vertina Komisijos veiksmus, kuriuos įgyvendinant programų institucijoms rengiami mokymai ir teikiamos gairės, siekiant gerinti bendro valdymo sistemos, taikomos panaudojant sanglaudos politikai skirtas lėšas, veikimą; ragina Komisiją ir toliau dėti pastangas teikiant gaires valstybėms narėms ir skatinant jas gerinti susigrąžinimo procedūras ir ataskaitų teikimą;

126.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad pavyzdinėje statistinėje imtyje projektai, kuriuose buvo klaidų, sudarė 43 % ir kad didelei jų daliai buvo skirtos pernelyg didelės kompensacijos; vis dėlto mano, kad šią pastabą būtina sušvelninti Komisijos patvirtinimu, jog ji žinojo apie trūkumus penkiose iš šešių atitinkamų programų ir ėmėsi taisomųjų veiksmų; atkreipia dėmesį į antrą Komisijos patvirtinimą, pagrįstą Audito Rūmų pastaba metinės ataskaitos 6.20 punkto pastaboje, kad 58 % klaidų sudaro atitikties reikalavimams klaidos ir kad jos neturėjo poveikio išlaidų kompensavimui;

127.

pažymi, kad viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas yra viena iš dažniausių pažeidimų priežasčių; ragina Komisiją patikrinti šios neatitikties Bendrijos viešųjų pirkimų taisyklėms atsiradimo priežastis; šiomis aplinkybėmis džiaugiasi Audito Rūmų išvadomis ir Komisijos iniciatyvomis siekiant supaprastinti struktūrinių fondų valdymą ir mano, kad šios iniciatyvos padės sumažinti klaidų;

128.

ragina Komisiją ne vėliau kaip iki 2011 m. pateikti pasiūlymą dėl toleruotinos klaidų rizikos sanglaudos politikos srityje, kurioje daroma daugiausia klaidų;

129.

ragina Komisiją skubos tvarka atlikti REGIO generalinio direktorato ir EMPL generalinio direktorato kontrolės veiklai skirtų išteklių ir jos rezultatų sąnaudų ir naudos santykio pradinę analizę;

130.

pažymi, kad pirmasis teigiamas sustiprintos kontrolės ir teisinės sistemos, taip pat Komisijos veiksmų plano poveikis programinio laikotarpio nuo 2007 m. iki 2013 m. klaidų rodikliui turėtų būti matomas tik nuo 2010 m. pabaigos;

131.

reiškia susirūpinimą tuo, kad baigiantis 2000–2006 m. programiniam laikotarpiui nacionalinės institucijos, patirdamos spaudimą įsisavinti visas paskirtas lėšas, galėjo pateikti didesnį nenumatytų projektų skaičių; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad ši padėtis nepasikartotų dabartiniu programiniu laikotarpiu, ir ragina Komisiją prireikus griežtai taikyti korekcines ir atgrasomąsias priemones (mokėjimų nutraukimas ir finansiniai pataisymai) valstybėms narėms;

132.

tokiomis aplinkybėmis apgailestauja, kad lėtai pradėtos su programiniu laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2013 m. susijusios programos, nes valstybės narės vėlavo pateikti atitikties vertinimo ataskaitas ir audito strategijas; pritaria Audito Rūmų nuomonei ir yra sunerimęs, kad dėl šio vėlavimo gali padidėti galimybė, jog pradiniame etape taikant kontrolės sistemas nepavyks užkirsti kelio klaidoms ir jų nustatyti; dar kartą ragina Komisiją kuo kruopščiau atlikti priežiūros funkciją;

133.

ragina Komisiją kaupti valstybių narių pažangiąją patirtį ir ją platinti siekiant padidinti lėšų įsisavinimą ir pagerinti gavėjams skirtus pinigų srautus, iš dalies keičiant ir supaprastinant struktūrinių fondų įgyvendinimo nacionaliniu lygiu taisykles;

134.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kad programavimo laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2013 m. kontrolės nuostatos yra pagerintos ir išaiškinti atitinkama Komisijos ir valstybių narių atsakomybė; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina audito įstaigos, įsteigtos kiekvienai programai, naudą ir kartu su Komisija tikisi, kad audito įstaigos teikiama metinė kontrolės ataskaita ir nuomonė turėtų sustiprinti nacionalinių kontrolės sistemų teikiamą DAS;

135.

prašo Komisijos būsimoje suvestinėje ataskaitoje ir generalinių direktoratų metinėse veiklos ataskaitose pateikti aiškią informaciją ir nurodyti valstybes nares, kurių kontrolės sistemos mažiausiai veiksmingos, taip pat parengti metinę valstybių narių klasifikaciją pagal kiekvieną fondą; taip ragina Audito Rūmus remiantis savo auditais parengti tokį patį sąrašą;

136.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabą, kuri panaši į pateiktąją 2007 m., kad metinėse veiklos ataskaitose pateiktų išlygų apimtis ir mastas nepakankamai atskleidžia netvarkingumo ir neveiksmingų kontrolės sistemų problemų opumą; mano, kad generalinių direktoratų požiūris turėtų būti apdairesnis ir išlygų apimtis atitinkamai turėtų būti didesnė;

137.

atkreipia dėmesį į specialų sanglaudos politikai skirtų lėšų pobūdį, kurį lemia daugiametė valdymo sistema, ir pabrėžia, kad finansiniai pataisymai padaryti vėlesniais metais, taip pat programavimo laikotarpio pabaigoje, todėl Komisija gali aptikti ir pataisyti daug trūkumų;

138.

palankiai vertina Komisijos teikiamas ketvirčio finansinių pataisymų ataskaitas ir tai, kad 2008 m. ir 2009 m. Komisija aktyviau vykdo finansinius pataisymus; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad finansinių pataisymų sistema valstybėms narėms daro mažą atgrasomąjį poveikį, nes bet kokias Komisijos ar Audito Rūmų nustatytas netinkamas finansuoti išlaidas valstybė narė gali pakeisti tinkamomis finansuoti išlaidomis; mano, jog Komisija turėtų užtikrinti, kad ateityje tik pačių valstybių narių aptiktus trūkumus galima būtų pakeisti kitomis išlaidomis atitinkamai valstybei narei nė kiek neprarandant lėšų;

139.

apgailestauja dėl prastos kai kurių valstybių narių Komisijai teikiamų grąžinamų sumų ir finansinių pataisymų ataskaitų kokybės, nes tai mažina Komisijos ketvirčio ataskaitų, teikiamų Parlamentui, naudingumą ir išsamumą; ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų ir užtikrinti, kad valstybės narės vykdytų savo įsipareigojimus, ir šiuo tikslu griežtai tikrinti ir vertinti pateikiamų duomenų patikimumą ir išsamumą, taip pat laukia naujų sertifikavimo įstaigoms skirtų gairių ir Komisijos rekomendacijų, kaip pagerinti pranešimų teikimo procedūras; ragina Komisiją būsimoje suvestinėje ataskaitoje nurodyti valstybes nares, kurios nevisiškai vykdo pranešimų teikimo reikalavimus;

140.

pažymi, kad labai įvairus pažeidimų, apie kuriuos 2008 m. valstybės narės pranešė OLAF, skaičius: Italija – 802, Ispanija – 488, Jungtinė Karalystė – 483, Portugalija – 403, Vokietija – 372, Lenkija – 329, Nyderlandai – 262, Švedija – 146, Prancūzija – 98, Graikija – 96, Čekijos Respublika – 80, Slovakijos Respublika – 62, Vengrija – 39, Austrija – 37, Belgija – 35, Estija – 28, Suomija – 28, Lietuva – 26, Latvija – 22, Slovėnija – 13, Kipras – 4, Bulgarija – 4, Airija – 2, Malta – 1, Rumunija – 0; yra susirūpinęs dėl to, kad pranešimų teikimo sistema gali tapti mažiau nuoseklesnė;

141.

pažymi, kad Komisijai nepranešta apie jokį sukčiavimo atvejį, susijusį su audituojamais projektais, ir pabrėžia, kad Audito Rūmų ataskaitoje nustatytas klaidų lygis nebūtinai reiškia sukčiavimą;

142.

prašo Komisiją nuolat kontroliuoti duomenų patikimumą, be to, prašo, kad ji, remdamasi savo atliktais tyrimais, patikrintų pranešimų teikimo sistemų veiksmingumą tais atvejais, kai pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius yra labai mažas;

143.

ragina Komisiją pateikti išsamią informaciją apie Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų, kurias Graikijos valdžios institucijos gavo po niokojančių miškų gaisrų, panaudojimą ir apie mokėjimų paskirstymo schemas; ragina Komisiją pateikti informaciją apie ex-post vykdytą kontrolę ir jos rezultatus;

144.

džiaugiasi Audito Rūmų sprendimu įtraukti į 2010 m. metinę darbo programą Europos socialinio fondo (ESF) ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) auditus turizmo, moterų profesinio mokymo ir visuomeninio geriamo vandens tiekimo srityse, kurios labai svarbios vietinių bendruomenių raidai;

145.

ragina Audito Rūmus įvertinti, kaip valdymo institucijos atlieka struktūrinių ir sanglaudos fondų išorės vertinimus, ir ypatingą dėmesį skirti tam, kad vertinimai, kai juos apmoka vertinimo gavėjas, būtų nepriklausomi;

146.

ragina Audito Rūmus įvertinti žmogiškųjų išteklių požiūriu valstybių narių audito institucijų gebėjimą atlikti auditus ir jų nepriklausomumą vykdant kokybės valdymo sistemos atitikties vertinimą;

147.

palankiai vertina tai, kad kalbant apie Europos socialiniam fondui (toliau – ESF) skirtas lėšas įsipareigojimų asignavimai buvo panaudoti 100 % (10,6 mlrd. eurų), o mokėjimų asignavimai – 97,1 % (8,8 mlrd. eurų); pripažįsta Komisijos pastangas pagerinti valdymą;

148.

turi duomenų, kad Europos socialiniame fonde nustatyta mažesnis klaidų rodiklis, negu nustatytas 11 % bendras struktūrinių fondų klaidų rodiklis; skatina Komisiją pačiai nustatyti ESF klaidų rodiklį ir patikrinti galimybę suteikti ESF daugiau savarankiškumo per kitą finansinį laikotarpį;

149.

primena, kad už lėšų valdymą atsakingas Užimtumo generalinis direktoratas turi imtis tinkamų priemonių užkirsti kelią sukčiavimui ir korupcijai; palankiai vertina glaudų bendradarbiavimą su Kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF); ragina užtikrinti, kad sukčiavimo ESF atvejais tyrimą atliktų ir sankcijas taikytų taip pat ir nacionalinės teismų institucijos;

150.

pabrėžia, jog klaidų skaičius nebūtinai reiškia, kad sukčiaujama, taigi ragina ateityje aiškiai skirti sukčiavimo ir klaidų atvejus;

151.

teigiamai vertina Komisijos pastangas užtikrinti, kad visos valstybės narės visiškai atsiskaitytų pateikdamos metines audito įstaigų kontrolės ataskaitas ir suvestines metines ataskaitas; ragina įvertinti ataskaitų teikimo reikalavimus siekiant užtikrinti, kad tos pačios informacijos nebūtų reikalaujama du kartus; mano, kad atvejai, kai nacionalinės administravimo ir kontrolės įstaigos nepateikia ataskaitų arba pateikia nepilnas ataskaitas, taip pat kai nesilaikoma būtinų finansinio reglamento reikalavimų, nepriimtini ir turėtų būti taikomos sankcijos; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją pateikti pasiūlymų siekiant pagerinti ir išplėsti dabartinius ataskaitų teikimo reikalavimus numatant sankcijų sistemą;

152.

atkreipia dėmesį į asmenų, valdančių lėšas, ir lėšų gavėjų interesų konfliktų lėšų skyrimo metu apimtį; ragina Komisiją imtis veiksmų siekiant įgyvendinti taisykles, kurias taikant būtų išvengta interesų konfliktų lėšų skyrimo proceso metu, ir šiam tikslui pasiekti skirti atitinkamų išteklių nacionalinės administracijos lygiu;

153.

pabrėžia specifinius ESF tikslinių grupių ir už projektus atsakingų asmenų poreikius; siūlo, kad prie bendro projektų finansavimo būtų taip pat prisidedama savanoriška nepelno organizacijų veikla ir įnašais natūra; ragina už projektus atsakingų asmenų pateikti atnaujintą ESF administravimo išlaidų, suskirstytų pagal valstybes nares ir projektus, apžvalgą;

154.

primena naujausius struktūrinių fondų reglamentų pakeitimus (Reglamentas (EB) Nr. 1341/2008 (16), Reglamentas (EB) Nr. 284/2009 (17), Reglamentas (EB) Nr. 396/2009 (18), Reglamentas (EB) Nr. 397/2009 (19) ir Reglamentas (EB) Nr. 846/2009 (20)), siekiant supaprastinti administracines procedūras; prašo pateikti šių pakeitimų poveikio ataskaitą;

155.

pažymi, kad tokios supaprastinimo procedūros labai svarbios siekiant mažinti administracinę naštą nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti, jog dėl šių procedūrų ateityje nebūtų daromo daugiau klaidų;

156.

palankiai vertina tai, kad šioje politikos sričių grupėje šiek tiek sumažėjo klaidų, palyginti su praėjusiais metais, ir pagerėjo su vėluojančiais mokėjimais susijusi padėtis, nes Audito Rūmai nustatė, kad Komisija, laiku vykdydama mokėjimus paramos gavėjams, labai pagerino savo veiklą 2008 m.;

157.

ragina Komisiją kiek įmanoma stengtis 2008 m. išlaikyti šią teigiamą tendenciją šioje srityje, kurioje ji vykdo tiesioginį finansų valdymą;

158.

vis dėlto susirūpinęs pažymi, kad bendrai srityse, susijusiose su moksliniais tyrimais, energetika ir transportu, Audito Rūmai nustatė nemažą klaidų, padarytų vykdant mokėjimus paramos gavėjams ir taikant Komisijos priežiūros ir kontrolės sistemas, kuriomis remiantis nepakankamai sumažinama pernelyg didelių išlaidų padengimui būdinga rizika;

159.

yra itin susirūpinęs dėl keturių mokslinių tyrimų tarnybų vis dar paliktos išlygos dėl neišaiškintų klaidų, kurios turi įtakos rengiant šeštosios bendrosios programos (6BP) įgyvendinimo išlaidų deklaracijas, kiekio;

160.

be to, pažymi, kad yra ES lėšų gavėjams taikomų sąlygų sisteminių skirtumų įvairiuose sektoriuose, įgyvendinant įvairias programas ir taikant įvairius valdymo modelius;

161.

yra susirūpinęs dėl to, kad gali nukentėti ES viešasis įvaizdis, jei suinteresuoti subjektai nuspręstų, kad žemės ūkio srityje taikomos griežtesnės kontrolės sistemos nei mokslinių tyrimų taikymo srityje;

162.

pažymi, kad kai kurios teisės normos, susijusios su mokslinių tyrimų finansavimu (pvz., atitinkamos sankcijos), anksčiau nebuvo taikomos, ir ragina Komisiją ištaisyti šią padėtį ir užtikrinti visapusišką ir nuoseklų galiojančių teisės normų taikymą;

163.

taip pat primena jau minėtoje 2009 m. balandžio 23 d. rezoliucijoje (117 ir kiti punktai) pateiktus prašymus, visų pirma prašymą nepriimti pakeitimų, galiojančių atgaline data, ir atsižvelgti į teisėtus paramos gavėjų lūkesčius, taip pat paspartinti sertifikatų, susijusių su metodika, taikoma vidutinėms personalo išlaidoms apskaičiuoti, priėmimą, kai nepasiekta pastebimos pažangos; ragina Komisiją geros teisėkūros tikslu ateityje pateikti įgyvendinamų pasiūlymų dėl tikslų ir procedūrų;

164.

šiuo klausimu reiškia didžiulį susirūpinimą, kad buvo patvirtintas tik vienas sertifikatas, susijęs su vidutinėms personalo išlaidoms apskaičiuoti taikoma metodika;

165.

apgailestauja dėl to, kad trūksta aiškios informacijos apie GALILEO lėšas; prašo Komisijos gauti informaciją, reikalingą siekiant atlikti inventorizaciją, patikrinti pripažinimo kriterijus ir įvertinti Europos kosmoso agentūros turimų GALILEO lėšų vertę; prašo, kad Komisija perduotų Parlamentui šią informaciją iki 2010 m. pabaigos;

166.

susirūpinęs dėl to, kad šiuo metu galiojančios dabartinę bendrąją programą reglamentuojančios nuostatos neatitinka modernios mokslinių tyrimų aplinkos poreikių, ir mano, kad labai svarbu naujai bendrajai programai skirtas nuostatas modernizuoti ir supaprastinti;

167.

mano, kad padėčiai gerinti būtina supaprastinti deklaruotų išlaidų apskaičiavimo taisykles, ir ragina Komisiją toliau dėti pastangas nustatyti lengviausiai programų lėšų gavėjams taikomas taisykles; prašo aiškiai apibrėžti būtinus kriterijus, skirtus įvertinti, ar naudos gavėjų išlaidų skaičiavimo metodikos atitinka teisės aktų reikalavimus;

168.

pabrėžia, jog Komisija privalo užtikrinti griežtą kontrolės priemonių taikymą, visų pirma didindama audito sertifikatų patikimumą ir veiksmingai įgyvendindama savo ex post auditų strategiją, prireikus taikydama sankcijas ir laiku atlikdama susigrąžinimus arba pataisymus, kai nepagrįstai kompensuojamos deklaruotos išlaidos, kaip yra rekomendavę Audito Rūmai;

169.

be to, prašo, kad Komisija apsvarstytų generalinių direktoratų veiklos pasidalijimą, dėl kurio dar ir todėl, kad nėra integruotos valdymo informacinės sistemos, Audito Rūmų nuomone, apsunkinamas koordinavimas, visų pirma prižiūrint su audito rezultatais susijusius tolesnius veiksmus;

170.

mano, kad biudžetas, numatytas pagal aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos išlaidų kategorijas, panaudojamas gerai;

171.

pabrėžia, kad bendras biudžeto vykdymo aplinkos srityje lygis yra 95,15 %, įsipareigojimų asignavimų panaudojimo visuomenės sveikatos srityje lygis – 99,75 %, o pagal maisto saugos ir gyvūnų sveikatos skyrių numatyto biudžeto panaudota 98 %, ir tai geras rezultatas;

172.

pažymi, kad panaudojant 2008 m. biudžetą buvo įgyvendinti šeši bandomieji projektai ir parengiamieji veiksmai;

173.

džiaugiasi, kad įgyvendinta 99,26 % programos LIFE + veiklos biudžeto; pažymi, kad buvo atrinkti 196 projektai; pažymi, kad 52 % lėšų skirta gamtos ir biologinės įvairovės projektams finansuoti; vis dėlto mano, kad Komisijos valdymas gali būti dar geresnis siekiant užtikrinti bendrai finansuojamų projektų tvarumą;

174.

šiuo klausimu pažymi, kad valdymą būtų galima pagerinti užtikrinant, kad tada, kai skelbiami kvietimai teikti pasiūlymus, jau būtų numatytos paramos priemonės, taip pat toliau gerinant žinių, sukauptų vykdant programos LIFE projektus, sklaidą ir remiant nuolatinius tolesnius veiksmus užbaigus projektus;

175.

ragina Komisiją toliau plėtoti paramą paraiškų teikėjams ir rengti jiems specialius mokymus bei gaires, kuriomis lengva vadovautis; pabrėžia, kad nedelsiant dėmesys turi būti skirtas toms programos dalims, kurių įgyvendinimo lygis tapo žemas, bei imtis atitinkamų priemonių;

176.

pabrėžia, kad svarbu toliau teikti tikslingą pagalbą pareiškėjams, įgyvendinantiems projektus pagal visuomenės sveikatos programą, siekiant išvengti nepagrįstų prašymų padengti išlaidas ir nepilnų finansinių ataskaitų, dėl kurių ilgėja procedūros; be to, mano, kad kvietimai dalyvauti konkurse turi būti aiškūs ir lengvai suprantami naudotojui siekiant išvengti, kad nebūtų teikiamos paraiškos dėl projektų, kurie akivaizdžiai neatitinka finansavimo kriterijų dėl jų dydžio ir su tuo susijusių išlaidų arba kurie yra prastos kokybės;

177.

pažymi ir džiaugiasi, kad Bendrijos tabako fondo lėšos panaudotos sėkmingai, ir yra įsitikinęs šios priemonės svarba;

178.

primena Komisijai, kad ji atsako už Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomąją agentūrą (EAHC); pažymi, kad Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomoji agentūra valdė 256 bendro finansavimo projektus, kuriems įgyvendinti iš Europos Sąjungos biudžeto buvo skirta 119 mln. EUR, rengė ekspertų posėdžius ir informacijos sklaidos dienas; mano, kad Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomosios agentūros 2008 m. veikla buvo gera;

179.

apgailestauja, kad su Komisijos generalinių direktoratų ir tarnybų metinėmis veiklos ataskaitomis internete galima susipažinti tik viena kalba; ragina Komisiją pagerinti padėtį, kai bus rengiamos ateinančių metų ataskaitos;

180.

pažymi, kad daugeliu atvejų klaidos vykdant biudžetą daromos dėl pernelyg sudėtingų išlaidų tvarkymo taisyklių ir procedūrų; todėl ragina Komisiją ir toliau dėti pastangas paprastinti teisinį pagrindą, ypač siekiant išspręsti likusias kai kurių kontrolės sistemų problemas;

181.

apgailestauja dėl to, kad valstybės narės vis dar atlieka nedaug fizinių importo patikrinimų, nepaisydamos dažnų Audito Rūmų rekomendacijų ir to, kad muito mokesčiai sudaro didelę dalį visų 2008 m. biudžeto pajamų; todėl ragina Komisiją paprašyti valstybių narių nustatyti tinkamą importo metu atliekamų fizinių patikrinimų ir po muitinio įforminimo atliekamų ūkio subjektų auditų pusiausvyrą;

182.

džiaugiasi, kad padaryta pažanga ir panaudota 92 % vidaus rinkos įgyvendinimui ir jos vystymui finansuoti skirtų mokėjimų asignavimų (biudžeto eilutė 12 02 01); pažymi, kad panaudota 48 % programai SOLVIT įgyvendinti skirtų lėšų (biudžeto eilutė 12 02 02) dėl to, kad mokėjimų asignavimai naudoti tik pirmaisiais šios biudžeto eilutės sukūrimo metais; todėl džiaugiasi tuo, kad įsipareigojimų asignavimų įgyvendinimo lygis pasiekė 97 %;

183.

pripažįsta, kad pagerinus skaičiavimų metodą mokėjimų asignavimų, skirtų muitų politikos sričiai (biudžeto eilutės 14 04 01 ir 14 04 02), panaudojimo rodiklis kur kas geresnis (97 %) negu praėjusiais metais, ir ragina Komisiją ir toliau taip daryti;

184.

palankiai vertina pastangas panaudoti 97 % mokėjimų asignavimų, skirtų vartotojų apsaugos programai (biudžeto eilutės 17 02 01 ir 17 02 02).

185.

pažymi, kad galutinai priimtame 2008 m. biudžete, kuris per minėtuosius metus buvo iš dalies keičiamas, politikai, patenkančiai į Transporto ir turizmo komiteto veiklos sritį, iš viso skirta 2 516 000 000 eurų įsipareigojimų asignavimų ir 1 703 000 000 eurų mokėjimų asignavimų; taip pat pažymi, kad iš šių sumų:

186.

pažymi, kad analizuodami, kaip įvykdytas 2008 finansinių metų biudžetas, Audito Rūmai nusprendė dėmesį labiau sutelkti į mokslinių tyrimų ir energetikos politiką, o ne į transporto politiką;

187.

džiaugiasi, kad ir toliau labai gerai panaudojami įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimai (beveik 100 %), numatyti TEN–T projektams finansuoti, ir ragina valstybes nares užtikrinti, kad iš nacionalinių biudžetų būtų skirtas reikiamas finansavimas, priderintas prie šio ES įsipareigojimo; primena, kad Parlamentas pritarė didesniam finansavimui iš Sąjungos biudžeto; pažymi, kad prioritetinių TEN–T projektų peržiūra 2010 m. bus puiki galimybė įvertinti, ar šios išlaidos buvo pakankamos ir veiksmingos;

188.

yra susirūpinęs dėl to, kad jau antrus metus iš eilės panaudojama mažai transporto saugai (79 %) skirtų mokėjimo asignavimų; pažymi, kad itin mažai panaudota programai „Marco Polo II“ skirtų mokėjimo asignavimų (40 %) ir kad mokėjimų, skirtų optimizuoti transporto sistemas, panaudota tik 67 %; primena, kad visais atvejais sumą, kuri įtraukta į 2008 m. biudžetą, Komisija pasiūlė preliminariame biudžeto projekte (toliau – PBP);

189.

apgailestauja dėl to, kad itin mažai panaudota (27 %) mokėjimo asignavimų, susijusių su keleivių teisėmis; pažymi, kad atlikti mokėjimai sudaro tik 55 % sumos, kurią Komisija pasiūlė savo PBP; pabrėžia, jog siekiant, kad taisyklės būtų taikomos veiksmingai, labai svarbu investuoti, inter alia, į keleivių informavimą apie jų teises;

190.

pabrėžia, kad, turint minty programos svarbą logistikos ir tausiojo transporto sektoriams, nepakankamai (50 %) panaudota mokėjimo asignavimų, skirtų programai GALILEO;

191.

ragina Komisiją išsamiai paaiškinti, kodėl nepakankamai panaudota minėtų asignavimų, ir nurodyti, kokių priemonių ji imsis siekdama užtikrinti, kad tokia problema daugiau nekiltų;

192.

atsižvelgia į tai, kad atliekant imtimi pagrįstą operacijų tikrinimą labiausiai tikėtinas klaidų lygis yra nuo 2 iki 5 %; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, kad klaidų būtų mažiau nei 2 %;

193.

su džiaugsmu pabrėžia, kad, Audito Rūmų nuomone, Transeuropinio transporto tinklo vykdomosios įstaigos metinės finansinės ataskaitos visais svarbiais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos; yra susirūpinęs dėl vėlavimo įdarbinimo srityje ir pritaria šios įstaigos tikslui užpildyti šiuo metu laisvus pareigas;

194.

apgailestauja dėl to, kad trūksta duomenų apie veiksmus turizmo srityje, ir džiaugiasi Lisabonos sutarties suteiktu nauju teisiniu ir ekonominiu pagrindu, sudarančiu sąlygas Europos mastu plėtoti veiksmus šioje srityje (socialinis ir kultūrinis turizmas, patraukliausios turizmo vietovės ir t. t.), finansuojamus iš daugiamečių biudžeto programų lėšų;

195.

pakartoja reikalavimą, kad Komisija kasmet Parlamentui ir Tarybai pateiktų išsamesnius paaiškinimus dėl kiekvienos biudžeto eilutės išlaidų nei teikiami komentarai ir (arba) pastabos dėl kiekvienos biudžeto eilutės;

196.

palankiai vertina Komisijos pastangas siekti didesnio skaidrumo ir daugiau dėmesio skirti vartotojams bei remia kitus veiksmus šioje srityje; ragina, kad atliekant daugiamečių programų laikotarpio vidurio vertinimus būtų nuodugniai įvertintas jų įgyvendinimas ir valdymo struktūra; rekomenduoja įtraukti elementus, pagal kuriuos būtų galima įvertinti, kaip nacionalinės agentūros vykdo klientų reikalavimus; šiomis aplinkybėmis primena, kad beveik 70 % daugiamečių programų lėšų įgyvendinama per nacionalines agentūras;

197.

pritaria Komisijos nacionalinėms agentūroms teikiamoms gairėms, susijusioms su nacionalinių agentūrų veiklos priežiūra siekiant dar labiau palengvinti valstybėse narėse vykdomų programų valdymą; ragina Komisiją ir toliau aktyviai stebėti, kaip nacionalinės agentūros valdo programas, siekiant išvengti daugiamečių programų atskirų dalių įgyvendinimo pertraukų; pritaria griežtam Komisijos požiūriui į mokėjimų nacionalinėms agentūroms sustabdymą tais atvejais, kai nustatoma valdymo trūkumų; ragina visas susijusias šalis vengti neigiamų pasekmių naudos gavėjams, kurių gali kilti dėl minėtų trūkumų; siekiant užtikrinti skaidrumą ir išlaidų kontrolę, ragina Komisiją nacionalinių agentūrų organizacines ir personalo išlaidas atskirti nuo lėšų, skirtų stipendijoms mokėti;

198.

atkreipia dėmesį į kontrolės priemonių, kurios neproporcingos administruojamam biudžetui, pavojų; mano, kad jokiomis aplinkybėmis atitinkami kontrolės reikalavimai neturi kelti spaudimo didinti mastą, nes tai padidintų minimalius reikalavimus dalyviams;

199.

ragina Komisiją, atsižvelgiant į Finansinio reglamento peržiūrą, parengti naujas nuostatas, pagal kurias paramos gavėjams būtų leista įsigyti daugiau turto nesibaiminant, kad dėl to bus sumažinta parama, skiriama pagal bendrą ES finansavimą;

200.

ragina Komisiją kartu su nacionalinėmis agentūromis ieškoti tinkamo ir lankstaus problemų, susijusių su palūkanomis už neišleistas decentralizuotas biudžeto lėšas, už kurias išskaičiuojamasis mokestis mokamas valstybėse narėse, tačiau kurių visą sumą vėl turi sumokėti nacionalinės agentūros, sprendimo;

201.

pažymi, kad labai sumažėjo su mokėjimais susijusių klaidų; vis dėlto mano, kad reikia dar gerinti tarpinius ir galutinius mokėjimus; ragina Komisiją atidžiau prižiūrėti su visą gyvenimą trunkančio mokymosi programa susijusių metinių ex post pareiškimų procesą – vykdyti priežiūros vizitus ir tiesiogines patikras;

202.

ragina Komisiją peržiūrėti biurokratines kliūtis, trukdančias įgyvendinti programą „Veiklus jaunimas“; ypač ragina, kad priemonėmis, numatytomis pagal programos 1.1 ir 1.3 punktus, būtų galima pasinaudoti kaip lengvai prieinamomis paslaugomis; pabrėžia, kad atrankos kriterijai turi būti skaidrūs ir suprantami paraiškų teikėjams; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pradėti taikyti naują lėšų pagal programą „Veiklus jaunimas“ skyrimo būdą siekiant, kad lėšos galėtų būti panaudotos nedidelės apimties jaunimo projektams, kuriems, esant dabartinei situacijai, neįmanoma surinkti savo lėšų;

203.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m., palyginti su 2007 m., laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei numatyto biudžeto įsipareigojimų vykdymo lygis santykinai sumažėjo (87,51 % 2008 m., palyginti su 90,29 % 2007 m.); pažymi, kad 75 000 000 eurų perkelta į 2009 m., tačiau pastebi, kad, pagal Komisijos tarnybų pateiktą informaciją, ši suma buvo prisiimta iki 2009 m. kovo 31 d.; atkreipia dėmesį į tai, kad, palyginti su 2007 m., padidėjo mokėjimų vykdymo lygis (80,8 % 2008 m., palyginti su 60,41 % 2007 m.); ragina Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinį direktoratą 2009 m. ir toliau siekti kuo didesnio įsipareigojimų ir mokėjimų įgyvendinimo lygio;

204.

apgailestauja dėl to, kad panaudojant Išorės sienų fondą Komisija negalėjo išmokėti pirmųjų išankstinio finansavimo valstybėms narėms sumų iki paskutinių 2008 m. mėnesių, nes įgyvendinimo taisyklės buvo patvirtintos tik 2008 m. kovo 5 d. ir kai kurios valstybės narės labai vėlavo pateikti pradinius valdymo ir kontrolės sistemų aprašymų bei programavimo dokumentų variantus arba šių dokumentų kokybė buvo nepakankama;

205.

pažymi, kad per ateinančius kelerius metus agentūros biudžeto įvykdymo patvirtinimas turėtų būti ir toliau grindžiamas atitinkamo komiteto atliktu agentūros metų darbo įvertinimu;

206.

yra labai susirūpinęs dėl delsimo kuriant antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą ir dėl šio delsimo pasekmių ES biudžetui bei valstybių narių biudžetams; pažymi, kad 2010 m. sausio mėn. pabaigoje atliktas vadinamasis 1-asis kertinis SIS II sistemos stabilumo, patikimumo ir efektyvumo bandymas buvo nesėkmingas;

207.

primena, kad pagal 2008 m. spalio 24 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1104/2008 dėl perėjimo iš Šengeno informacinės sistemos (SIS 1+) į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II) (21) ir 2008 m. spalio 24 d. Tarybos sprendimą 2008/839/TVR dėl perėjimo iš Šengeno informacinės sistemos (SIS 1+) į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (SIS II) (22) Komisija privalo Parlamentui ir Tarybai kiekvieno šešių mėnesių laikotarpio pabaigoje, o pirmą kartą 2009 m. pirmojo šešių mėnesių laikotarpio pabaigoje pateikti ataskaitą dėl pažangos, padarytos kuriant SIS II ir perėjimo iš SIS 1+ į SIS II srityje; pažymi, kad 2009 m. spalio 22 d. paskelbta pirmoji ataskaita dėl pažangos laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. birželio mėn. (COM(2009) 0555), jau yra pasenusi, o antrosios ataskaitos dėl pažangos dar nėra;

208.

pakartoja Tarybos ir Parlamento prašymą Komisijai, kad ji užtikrintų visišką su antrosios kartos SIS sistemos diegimu susijusių finansinių aspektų skaidrumą, kurį Taryba pateikė savo 2009 m. birželio 4–5 d. išvadose dėl tolesnių SIS II įgyvendinimo gairių, o Parlamentas –2009 m. spalio 22 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos ir Vizų informacinės sistemos diegimo būklės (23);

209.

pabrėžia, kad Komisija turėtų laiku ir skaidriai vykdyti pareigą pateikti ataskaitą;

210.

ragina Audito Rūmus atlikti išsamų auditą ir pateikti specialų pranešimą, kuriame įvertintų Komisijos valdymą, susijusį su projekto SIS II įgyvendinimu, pradedant nuo pradinio kvietimo teikti paraiškas konkursui;

211.

pasilieka teisę 2011 m. metiniame biudžete laikyti rezerve lėšas, skirtas SIS II projektui įgyvendinti, siekdamas užtikrinti visišką parlamentinę kontrolę ir proceso priežiūrą;

212.

primena Komisijai, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8 straipsnį vyrų ir moterų lygybės skatinimas yra pagrindinis Europos Sąjungos principas, kurio turėtų būti laikomasi vykdant bet kokią Europos Sąjungos veiklą, ir todėl į jį taip pat turėtų būti atkreipiamas dėmesys tvirtinant Europos Sąjungos biudžeto įvykdymą;

213.

apgailestauja, kad biudžete vis dar nenumatoma lėšų lyčių klausimams spręsti; taigi dar kartą prašo Komisijos imtis tolesnių veiksmų siekiant užtikrinti, kad lyčių lygybės klausimai būtų įtraukti planuojant biudžetą;

214.

džiaugiasi, kad atliktas lyčių klausimų sprendimo finansavimo iš biudžeto įgyvendinamumo tyrimas (24), kurį parengė Komisija, ir ragina visus partnerius, dalyvaujančius Europos Sąjungos biudžeto sudarymo procese, atsižvelgti į šio tyrimo rezultatus rengiant biudžetą, jį įgyvendinant ar atliekant jo auditą;

215.

ragina Komisiją ir toliau dėti pastangas, kad būtų kaupiami duomenys, susiję su konkrečia lytimi, kuriuos būtų galima įtraukti į pranešimus apie biudžeto įvykdymą, nes pagal iki šiol turimus labai ribotus duomenis sunku tinkamai įvertinti padėtį;

216.

ragina Audito Rūmus į pranešimus apie biudžeto įvykdymą įtraukti atskirą dalį, kurioje būtų nagrinėjami lyčių lygybės klausimai;

217.

džiaugiasi tuo, kad supaprastinti 2007–2013 m. finansavimo mechanizmai, bet apgailestauja, kad nepaisant šio patobulinimo 2008 m. išmokant kompensacijas pagal Sanglaudos politikos projektus (su kuriais susijęs Europos socialinis fondas ir lyčių lygybės klausimai) vėl padaryta daug klaidų; taigi prašo Komisijos užtikrinti, kad finansavimo mechanizmai būtų veiksmingesni.

218.

remdamasis 2007 m. ir 2008 m. patirtimi pažymi, jog itin svarbu užtikrinti, kad šioje politikos srityje toliau būtų gerinamas išlaidų, ypač susijusių su Europos išorės veiksmų tarnybos (tolia – EIVT) steigimu, skaidrumas;

219.

ragina Komisiją iki 2008 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros pabaigos pateikti konkrečius, išsamius ir visaapimančius EIVT personalo įdarbinimo, organizavimo ir kontrolės struktūros planus, kuriuose būtų aiškiai nurodytas planuojamas darbuotojų skaičiaus padidėjimas, jų paskirstymas, taip pat numatomas poveikis biudžetui ir Pareigūnų tarnybos nuostatų bei finansinio reglamento pakeitimai, ir atsižvelgiant į pateiktus pasiūlymus nedelsiant pradėti derybas su biudžeto valdymo institucija; nepritaria deryboms, kuriose remiamasi neaiškiais pagrindų susitarimais;

220.

yra tvirtai įsitikinęs, kad įsteigus Europos išorės veiksmų tarnybą, jokiu būdu neturėtų susilpnėti Parlamento, kaip biudžeto įvykdymo patvirtinimo institucijos, teisė vykdyti priežiūrą; tikisi, kad teikdama pasiūlymus dėl galiojančio Finansinio reglamento peržiūros Komisija į tai atsižvelgs (25); pabrėžia, kad pastarasis persvarstymas turėtų sudaryti dalį įprasto kas trejus metus atliekamo persvarstymo; atmeta Komisijos siūlymą taikyti pagreitintą procedūrą;

221.

labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į bendrą Audito Rūmų vertinimą, kuriame teigiama, kad visų susijusių generalinių direktoratų (AIDCO, RELEX, ELARG ir ECHO) priežiūros ir kontrolės sistemos iki šiol yra tik iš dalies veiksmingos, taip pat į Audito Rūmų išvadą, kad šios politikos sričių grupės mokėjimuose aptikta esminių klaidų; pažymi, kad, kaip ir anksčiau, klaidų randama daugiausia delegacijų ir paramos gavėjų lygiu;

222.

palankiai vertina AIDCO generalinio direktorato atliktus jo priežiūros ir kontrolės sistemų pagerinimus; vis dėlto ragina bendradarbiavimo biurą „EuropeAid“ atlikti būtinus jos ex-ante patikrinimų patobulinimus, kreiptis pagalbos į išorės auditorius ir ištaisyti savo metinio audito plano, CRIS audito modulio ir bendros audito rezultatų stebėsenos netikslumus ir trūkumus;

223.

ragina RELEX generalinį direktoratą stiprinti savo ex-post kontrolę ir ištaisyti Audito Rūmų aptiktus trūkumus, susijusius su finansų valdymu ir projektų priežiūra; teigiamai vertina tai, kad RELEX generalinis direktoratas pripažįsta būtinybę skirti šiai problemai daugiau dėmesio;

224.

atkreipia dėmesį į daug OLAF tiriamų galimų sukčiavimo atvejų (102 bylos), susijusių su šia politikos sričių grupe; šis skaičius yra antras pagal dydį po vidaus tyrimų skaičiaus; džiaugiasi tuo, kad OLAF, atlikdamas tiriamąjį ir prevencinį darbą bei vykdydamas intensyvesnę bendradarbiavimo veiklą, ypatingą dėmesį skiria išorės pagalbai;

225.

apgailestauja dėl to, kad delsiama užtikrinti skaidrų ES lėšų, kurias administruoja tarptautinės organizacijos ir ypač JT (pagal jungtinio valdymo principą), panaudojimą; apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmams teko susidurti su sunkumais, kai reikėjo gauti iš JT audito ataskaitas ir patvirtinamuosius dokumentus, nors Komisija ne kartą ragino laikytis Finansinio ir administracinio pagrindų susitarimo (FAFA) nuostatų; pripažįsta pažangą ir džiaugiasi, ypač tuo, kad 2009 m. balandžio mėn. sudarytas susitarimas dėl misijų tikrinimo įgaliojimų ir pasirašytos bendros atskaitomybės gairės;

226.

teigiamai vertina tai, kad JT organizacijos dažnai turi kitur ne taip lengvai randamos patirties ir žinių; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad Komisija iš anksto įtikinamai neparodo, ar pasirinkus JT organizaciją iš tiesų pasirenkamas veiksmingesnis ir efektyvesnis nei kiti pagalbos teikimo būdas (26); ragina Komisiją taikyti skaidresnę ir objektyvesnę pagalbos teikimo būdų atrankos tvarką;

227.

atkreipia dėmesį į tendenciją didinti įnašus į daugiašalių pagalbos teikėjų, ypač į JT, fondus laikantis tinkamo gero bendradarbiavimo principų; vis dėlto išreiškia nepasitenkinimą dėl to, kad Audito Rūmai nuolat susiduria su problemomis, kai nori gauti prieigą prie JT agentūrų finansinių dokumentų; pritaria veiksmams, kurių ėmėsi Komisija, siekdama palengvinti Audito Rūmų audito procedūras, ir ragina imtis tolesnių priemonių siekiant apsaugoti visus Europos Sąjungos finansinius interesus ir didinti proceso skaidrumą, įskaitant, prireikus, atlikti Finansinio ir administracinio pagrindų susitarimo (FAPS) pakeitimus;

228.

todėl pabrėžia, jog yra labai nusivylęs ir nepatenkintas dėl to, kad Komisija iki šiol nesiėmė veiksmų sukurti patikimas Europos krizių valdymo įgyvendinimo priemones, nors ji buvo raginama tai padaryti ankstesnėse rezoliucijose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo; dar kartą primygtinai ragina skubiai imtis šių veiksmų ir ragina naująją Komisiją artimiausiu metu peržiūrint Finansinį reglamentą numatyti sau galimybę valdyti Donorų patikos fondo lėšas;

229.

pritaria tam, kad sukūrus mechanizmą PEGASE (27), kuris grindžiamas LTM (28), tačiau taikomas plačiau aprėpiant ir LTM išlaidas, ir su ekonominės veiklos (biudžeto parama, infrastruktūros ir socialinių klausimų finansavimas) atkūrimu susijusias išlaidas pagal Palestinos reformų ir vystymosi planą, įvyko teigiamų pokyčių siekiant skaidrumo, tikslų ir tarptautinių donorų koordinavimo;

230.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų rekomendaciją, kad Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės strateginio planavimo dokumentuose reikia nustatyti aiškius strateginius tikslus ir išmatuojamus veiklos rodiklius; mano, kad panašių veiksmų taip pat reikėtų imtis siekiant tobulinti kitas išorės priemones, kurių taikymo sritis vis dar yra labai bendro pobūdžio;

231.

siūlo, kad Komisija atliktų tyrimą, kuriame būtų įvertintos biudžeto lankstumo galimybės užsienio reikalų politikos srityje; mano, kad, atsižvelgus į šiandien turimą biudžeto perteklių ir vis didėjančius poreikius šioje politikos srityje, reikėtų iš anksto numatyti daugiau lankstumo galimybių, kurias taikant neturėtų būti trukdoma tinkamai sudaryti biudžetą ir vykdyti biudžeto kontrolę;

232.

apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmų išvadoje pažymima, kad biudžetinės paramos įsipareigojimus neigiamai paveikė daugybė kiekybiškai neįvertinamų klaidų; primygtinai ragina Komisiją dar griežčiau vertinti šiuos mokėjimus; tokiomis aplinkybėmis su pasitenkinimu pažymi, kad 2009 m. vasario mėn. peržiūrėtos šio tipo mokėjimų finansinės procedūros;

233.

su pasitenkinimu pažymi, kad aiškumo ir struktūros požiūriais pagerėjo Komisijos vertinimai, kuriuose nurodoma, kaip laikomasi pagal VBP susitarimą (vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės) nustatytų reikalavimų; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmai aptiko nemažai atvejų, kai Komisija nepajėgė struktūriškai aiškiai ir oficialiai parodyti, kad valstybės finansai valdomi pakankamai skaidriai, atskaitingai ir veiksmingai ar kad bent jau vykdoma patikima ir aktuali reformų programa;

234.

pritaria Audito Rūmams, kad Komisija turėtų stengtis pagrįsti sprendimus dėl teisės į biudžeto paramą ir užtikrinti, kad į visus būsimus finansavimo susitarimus būtų įtrauktas išsamus ir aiškus pagrindas, kuriuo remiantis būtų vertinama, kaip laikomasi mokėjimo sąlygų;

235.

ragina Komisiją biudžetinės paramos klausimu paremti priežiūros ir kontrolės sistemas, kurias naudojant užtikrinamas mokėjimų pastovumas, atidžiau stebėti ES finansuojamus projektus įgyvendinančias organizacijas, atlikti veiksmingesnį auditą ir įgyvendinti griežtesnes tolesnes priemones, bei parengti labiau į rezultatus orientuotos biudžetinės paramos gaires;

236.

ragina Komisiją teikti pagalbą toms valstybėms partnerėms, kurios gerina parlamentinės kontrolės ir audito pajėgumus, ypač tais atvejais, kai joms teikiama biudžetinė parama, ir ragina Komisiją nuolat teikti pasiektos pažangos ataskaitas;

237.

pažymi, kad biudžeto paramos srityje Parlamento užduotis – reikalauti, kad Komisija atsiskaitytų už lėšų panaudojimo rezultatus, taip pat pažymi, kad biudžeto parama – pagalbos priemonė, kurią taikant būtina keisti požiūrį į priežiūros pobūdį ir nuo skiriamų lėšų kontrolės pereiti prie rodikliais grindžiamų rezultatų tikrinimo;

238.

pakartoja raginimą palaipsniui susieti vystymosi pagalbą apskritai ir biudžeto paramą konkrečiai su paramą gaunančios valstybės Vyriausybės išduotu ir finansų ministro pasirašytu valstybės ex-ante atskleidimo pareiškimu dėl tam tikrų klausimų, darančių įtaką valstybės, paramos gavėjos, valdymui ir jos atskaitomybės struktūrai;

239.

ragina Komisiją imtis iniciatyvos ir pateikti šį pasiūlymą kitiems tarptautiniams donorams, visų pirma Pasaulio bankui, kad susitarus su kitais donorais ši priemonė būtų parengta ir įgyvendinta; laukia iki Komisija pateiks Parlamentui informaciją apie galimą šių derybų laiką;

240.

ragina Komisiją apibrėžti strateginius tikslus ir atitinkamus veiklos rodiklius, kuriais remiantis būtų galima atlikti veiksmingą ES veiksmų poveikio vertinimą;

241.

ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti besivystančių valstybių moterų sveikatos apsaugai apskritai ir ypač motinų sveikatos apsaugai gerinti, nes šioje srityje padaryta mažiausia pažanga siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų;

242.

teigiamai vertina pažangą, padarytą donorams skirstantis darbus ir įgyvendinant kitus pagalbos veiksmingumo principus; vis dėlto mano, kad Komisija turėtų dėti daugiau pastangų siekdama koordinuoti valstybių narių šios srities veiksmus;

243.

pabrėžia būtinybę didinti pagalbos veiksmingumą ir mažinti pagalbos suskaidymą; mano, kad reikėtų sumažinti didžiulį skaičių Komisijos ir valstybių narių vadovaujamų projektų (maždaug 400 000), o pirmenybę teikti veiksmingesnėms programoms ir geresniam savitarpio koordinavimui su ES donorais; tai turi būti daroma daugiausia dėmesio skiriant mažesniam skaičiui prioritetinių veiklos, vykdomos kiekvienoje paramą gaunančioje valstybėje, sričių ir nepamirštant įtraukti mažų, tačiau veiksmingai konkrečioje srityje dirbančių NVO;

244.

pažymi, kad 63 % iki šiol pagal maisto priemonę numatytų lėšų buvo skirstomos per tarptautines organizacijas, ir primena, jog Reglamente (EB) Nr. 1337/2008 (29) nustatyta, kad įgyvendinimo srityje Komisija įpareigota užtikrinti tinkamą pusiausvyrą (30) tarp tarptautinių organizacijų ir kitų finansavimo reikalavimus atitinkančių subjektų;

245.

dar kartą ragina, kad rengiant ir peržiūrint su vystomojo bendradarbiavimo priemone susijusių valstybių strategijos dokumentus aktyviau dalyvautų valstybių partnerių parlamentai ir būtų konsultuojamasi su šių valstybių pilietine visuomene (31);

246.

ragina Komisiją užtikrinti, kad apie ES finansuojamą veiklą užsienyje būtų plačiau žinoma;

247.

atkreipia dėmesį į 2010 m. kovo 8 d. Komisijos narių M. Šefčovičiaus ir A. Šemetos raštu pateiktus komentarus, kuriuose pateikiama išsami informacija apie NVO tipo organizacijų finansavimą iš Komisijos ir vykdomųjų agentūrų;

248.

skatina Komisiją sudaryti viešą NVO tipo įstaigų, finansuojamų iš Komisijos tarnybų, registrą siekiant suderinti įvairias jų duomenų bazes, kuriose kaupiami duomenys apie paramos gavėjus, gaunančius lėšų iš ES biudžeto ar Europos plėtros fondo, siekiant savo sistemoje nurodyti paramos gavėjų ne pelno organizacijos pobūdį ir siekiant surasti galimybę į interesų grupių atstovų registrą įtraukti informaciją apie jų iš ES gautas lėšas;

249.

yra susirūpinęs dėl nacionalinių Bulgarijos ir Rumunijos institucijų vykdyto pasirengimo narystei lėšų tvarkymo trūkumų ir teigiamai vertina Komisijos įgyvendintas priemones, įskaitant mokėjimų nutraukimą, atidžią abiejų valstybių narių stebėseną ir glaudų bendradarbiavimą su šiomis dviem valstybėmis narėmis – visa tai padėjo labai pagerinti padėtį; vis dėlto išlieka susirūpinęs dėl esminių trūkumų, susijusių su galimais dviejų Bulgarijos įgyvendinimo agentūrų pažeidimais tvarkant Phare fondo lėšas, nors ir buvo nutrauktas sutarčių dėl programos Phare lėšų sudarymas; atkreipia dėmesį į kai kurių dabartinių valdžios institucijų įsipareigojimą ištirti pažeidimus ir reformuoti ES lėšų valdymą;

250.

pažymi, kad Kozlodujaus branduolinės elektrinės uždarymo darbai (Kozlodujaus 1–4 blokai) turi būti baigti iki 2035 m. spalio 19 d.; atkreipia dėmesį į tai, kad lėšų, gaunamų iš įvairių Komisijos generalinių direktoratų, šaltinis yra neskaidrus; prašo Audito Rūmų patikrinti tuo tikslu naudojamas lėšas;

251.

apgailestauja dėl to, kad nepasiekta didelės pažangos stengiantis ištaisyti nustatytus trūkumus (ypač susijusius su Nacionaliniu kelių infrastruktūros fondu); todėl pritaria Komisijos apdairiam metodui ir įsipareigojimui atidžiai stebėti padėtį, gilintis į išvadas ir konsultuoti Bulgarijos valdžios institucijas bei teikti joms pagalbą siekiant, kad būtų ištaisyti nustatyti trūkumai; ragina Komisiją, kai tvirtinamos Bulgarijos valdžios institucijų siūlomų veiklos programų atitikties vertinimo ataskaitos ir prieš pradedant mokėti tarpinius programavimo laikotarpio nuo 2007 m. iki 2013 m. mokėjimus, taikyti ypatingo budrumo ir griežtumo kriterijus; atkreipia dėmesį į veiksmus, kurių ėmėsi Bulgarija; džiaugiasi teigiamomis Komisijos atlikto visų veiksmų programų atitikties vertinimo išvadomis ir kartu pabrėžia, kad Komisija turėtų ir toliau taikyti veiksmingas kontrolės ir valdymo priemones;

252.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2008 m. liepos mėn. Komisija, atsižvelgdama į savo tarnybų nustatytus trūkumus ir pažeidimus, sustabdė Rumunijoje pagal programą SAPARD numatytus mokėjimus, ir palankiai vertina Rumunijos pateiktą veiksmų planą, skirtą šiems trūkumams pašalinti, kurio dėka Komisija 2009 m. liepos mėn. atnaujino mokėjimus;

253.

pritaria Komisijai, kuri, atsižvelgdama į savo tarnybų nustatytus trūkumus ir pažeidimus, susijusius su lėšų tvarkymu, ir siekdama apsaugoti ES finansinius interesus, 2008 m. Bulgarijoje sustabdė mokėjimus pagal tris pasirengimo narystei programas – Phare/Pereinamojo laikotarpio priemonę, ISPA ir SAPARD; palankiai vertina teigiamą Bulgarijos reakciją į visas rekomendacijas, į kurią atsižvelgdama Komisija galėjo atnaujinti mokėjimus 2009 m.;

254.

vis dėlto apgailestauja dėl trūkumų, ypač dėl nesugebėjimo atpažinti neteisėtas paraiškas paramai gauti ir atitinkamai išspręsti su šiais trūkumais susijusio klausimo, ir ragina Bulgariją glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija ir atidžiai prižiūrint nepriklausomam auditoriui patvirtinti išsamų veiksmų planą;

255.

pabrėžia, kad pagal šį veiksmų planą turi būti siekiama konkrečių, išmatuojamų, įgyvendinamų, aktualių ir laiko požiūriu suderintų tikslų, pvz., parengtos skaidrios viešųjų pirkimų taisyklės, kurios atitiktų tarptautinius standartus ir neribotų tarptautinių konkurso dalyvių konkurencijos dėl jiems užkrautos milžiniškos vidaus administracinės naštos; be to, mano, kad įgyvendinant šiuos tikslus daugiausia dėmesio reikėtų skirti tinkamai veikiančioms teisinėms ir administracinėms struktūroms sukurti ir išlaikyti;

256.

palankiai vertina atnaujintą Komisijos informaciją dėl ES lėšų įgyvendinimo Bulgarijoje ir Rumunijoje padėties; vis dėlto pažymi, kad teikiamose pažangos ataskaitose nuolat esama neatitikimų ir pažeidimų; mano, kad jos pastangos siekiant įvertinti teismų ir administracinės sistemos pertvarkos pažangą sumenkėja dėl dabartinės pažangos ataskaitų parengimo kokybės; ragina Komisiją ir toliau atidžiai stebėti šių valstybių narių sistemas ir patvirtintų veiksmų planų įgyvendinimą, taip pat siūlo OLAF toliau teikti paramą šioms valstybėms narėms joms vykdant su ES finansinių interesų apsauga susijusius įsipareigojimus;

257.

reikalauja, kad ataskaitose būtų aiškiai nurodyta pažanga, padaryta pagrindinėse, t. y. kovos su sukčiavimu ir korupcija, srityse; primena reikalavimą įvesti vadinamąją šviesoforo (raudonos, geltonos ir žalios spalvų) sistemą, pagrįstą konkrečiais rodikliais (teisinių ir administracinių priemonių, kurių buvo imtasi siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ir korupcijai bei už juos nubausti, kiekybės ir kokybės rodikliais), taip pat reikalavimą pateikti aiškų šių valstybių esamų sistemų raidos apibūdinimą; stebisi, kad rengiant ataskaitas ne visada buvo konsultuojamasi su tarnyba OLAF; ragina Komisiją įtraukti OLAF pastabas į ateityje rengiamas pažangos ataskaitas;

258.

atkreipia dėmesį į Komisijos priemones, kurių ji, glaudžiai bendradarbiaudama su nacionalinėmis valdžios institucijomis, ėmėsi siekdama gerinti bendrą pasirengimo narystei pagalbos teikimo veiklą Kroatijoje ir atidžiai stebėti sąlygas, kuriomis siekiama užtikrinti visišką IPA fondų decentralizaciją; pabrėžia, kad patirtis, įgyta sprendžiant pasirengimo narystei lėšų įgyvendinimo problemas Bulgarijoje ir Rumunijoje, ir Komisijos pagalba turėtų padėti Kroatijos valdžios institucijoms išvengti panašių sunkumų įgyvendinant pasirengimo narystei lėšas savo valstybėje; apgailestauja dėl to, kad Komisija nesiėmė veiksmų po to, kai gavo Parlamento prašymą pradėti naudoti pažangos ataskaitose vadinamąją šviesoforo (žalios, geltonos ir raudonos spalvų) sistemą, kurią taikant būtų galima parodyti pokyčius labai svarbiose kovos su sukčiavimu srityse, kaip antai stabilių ir veiksmingų teisinių ir administracinių sistemų sukūrimas ir priežiūra;

259.

yra nusivylęs dėl to, kad išlieka pagrindiniai trūkumai (pasirengimo sudaryti programas stoka ir netolygi sektorių veikla), dėl kurių pasirengimo narystei pagalbos teikimo Turkijoje bendra veikla vertinama kaip vidutiniškai nepatenkinama;

260.

atkreipia dėmesį į kovos su korupcija veiksmus, kurių Komisija ėmėsi valstybėse kandidatėse ir kitose Vakarų Balkanų valstybėse, ir ragina įgyvendinti nepriklausomų teismų stiprinimo, profesionalios teisėsaugos vystymo ir kovos su korupcija rėmimo projektus teikiant regioninę ir nacionalinę pagalbą; primena, kad pagal Vakarų Balkanams skirtą Salonikų darbotvarkę ES įsipareigojo artimai bendradarbiauti su Vakarų Balkanų valstybėmis ir toliau stiprinti taiką, taip pat skatinti stabilumą, demokratiją, teisėtumą ir pagarbą žmogaus teisėms bei mažumų teisėms; pabrėžia, kad šie įsipareigojimai taip pat apima kovą su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija, taip pat siekį stiprinti regioninį bendradarbiavimą;

261.

primena, kad Audito Rūmai nenustatė aiškios Komisijos metodikos, pagal kurią Komisija vertina pažangą šiose srityse; visų pirma prašo Komisijos Generalinio sekretoriato pateikti Parlamentui Salonikų darbotvarkės įgyvendinimo ataskaitą, kuri galėtų būti išorinio pažangos įvertinimo pagrindas; ragina Komisiją aiškiai susieti pasirengimo narystei lėšų mokėjimą su patvirtintais ir matomais pasiekimais įgyvendinant Salonikų darbotvarkėje numatytus tikslus;

262.

primena, kad 2009 m. Kroatijos pažangos ataskaitoje nurodyti teisminės sistemos skaidrumo ir vienodų, objektyvių teisėjų ir prokurorų atrankos kriterijų taikymo trūkumai; todėl abejoja, ar pagal 23 skyrių numatytos lėšos buvo panaudotas efektyviai ir veiksmingai;

263.

pažymi, kad Regioninio bendradarbiavimo taryba (RBT) dirba jau daugiau kaip metus; prašo Komisijos teikti informaciją siekiant stiprinti regioninį bendradarbiavimą pagal decentralizuotą įgyvendinimo sistemą ir pateikti biudžeto valdymo institucijai pastabas dėl strateginių šios srities aspektų;

264.

primena, kad valstybės kandidatės turi užtikrinti, kad naudojantis ambicinga, skaidria, atskaitinga, veiksminga ir efektyvia valstybės tarnyba būtų veiksmingai įgyvendintos naujos ir reformuotos teisinės nuostatos; susirūpinęs pažymi, kad ir Kroatijoje, ir Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje (BJRM), nepaisant įvairių pokyčių abiejose valstybėse, korupcija vis dar yra plačiai paplitusi ir kelia labai rimtų problemų; apgailestauja dėl to, kad aukštų pareigūnų korupcijos atvejais buvo atliktas tik ribotas tyrimas ir kad apskritai tik nedaugelio tyrimų atveju buvo pateikti kaltinimai; pabrėžia, jog tai rodo rimtus teismų sistemos trūkumus;

265.

prašo, kad Komisija nuolatos stebėtų ir praneštų biudžeto valdymo institucijai, kiek iš viso yra susikaupusių neišnagrinėtų ir gautų teismo bylų ir kiek paskelbta teismo sprendimų, taip pat kiek yra susikaupusių neišnagrinėtų ir gautų teismo bylų dėl viešųjų pirkimų teisės aktų pažeidimų Kroatijoje ir BJRM;

266.

daro išvadą, kad ir toliau reikia nuolatinių, objektyvių ir skaidrių pažangos stebėsenos priemonių; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją, pradėjus stojimo procedūrą, nustatyti atskaitos tašką pagrindinėse su stojimu susijusiose srityse ir naudoti šį atskaitos tašką kaip nuorodą ir gairę per visą stojimo procesą; mano, kad pasirengimo narystei proceso pažangos tvarumas ir šio proceso metu pasiekti tikslai itin svarbūs siekiant sėkmingos Europos Sąjungos plėtros; todėl prašo nuolat po įstojimo vykdyti tolesnius vertinimus;

267.

su pasitenkinimu pažymi, kad Audito Rūmų atlikto audito metu nenustatyta jokių esminių klaidų, susijusių su administracinių išlaidų teisėtumu ir tvarkingumu.

268.

ragina Komisiją, siekiant pagrįsti įsipareigojimą siekti TVT sveikatos apsaugos srityje, per 10-ąją tarpinę EPF peržiūrą apsvarstyti galimybę numatyti daugiau pagalbos sveikatos apsaugos sektoriui ir užtikrinti, kad Komisijos pagalba šiam sektoriui būtų teikiama atsižvelgiant į jos politikos prioritetą remti sveikatos apsaugos sistemas;

269.

primena Komisijai pagal Vystomojo bendradarbiavimo priemonę prisiimtą įsipareigojimą iki 2009 m. 20 % visų Europos vystymosi politikos išlaidų skirti sveikatos apsaugai ir pagrindiniam švietimui ir ragina ją nuolat informuoti Parlamentą, kokia procentinė dalis visos į pietus nuo Sacharos dykumos esančioms Afrikos valstybėms teikiamos vystymosi pagalbos skiriama kiekvienos valstybės pagrindinio ir vidurinio švietimo bei svarbiausių sveikatos apsaugos paslaugų sektoriams;

270.

ragina Komisiją užtikrinti pakankamą skaičių sveikatos apsaugos ekspertų, kurie veiksmingai dalyvautų sveikatos apsaugos sektoriaus dialoge, t. y. pasirūpinti, kad į visų delegacijų, kurių pagrindiniai uždaviniai siejami su sveikatos apsaugos sektoriumi, sudėtį įeitų sveikatos apsaugos specialistų, glaudžiau bendradarbiauti su Europos Bendrijų humanitarinės pagalbos tarnybos (ECHO) patarėjais sveikatos apsaugos klausimais valstybėse, kuriose yra pasibaigę konfliktai, kurti glaudesnę partnerystę su PSO biurais atitinkamose valstybėse siekiant pasinaudoti jų profesine kompetencija ir sudaryti oficialius susitarimus su ES valstybėmis narėmis dėl naudojimosi jų ekspertų žiniomis; reikalauja, kad Komisija praneštų Parlamentui, kiek sveikatos apsaugos ir švietimo specialistų yra atitinkamame regione, delegacijų lygiu ir jų būstinėse, bei pateikti ataskaitą, kurioje būtų nurodyta, ar Komisijai pavyko padidinti jų skaičių;

271.

ragina Komisiją ir toliau stengtis daugiau naudoti sveikatos apsaugos sektoriaus biudžeto paramą, teikti bendrąją biudžeto paramą visų pirma skirtą gerinti sveikatos apsaugos paslaugas, taip pat toliau naudotis projektais, skirtais remti politikos vystymą ir gebėjimų stiprinimą;

272.

ragina Komisiją parengti mechanizmus ir stebėsenos priemones, skirtus užtikrinti, kad atitinkama dalis bendrosios biudžeto paramos būtų skirta svarbiausioms reikmėms, ypač sveikatos apsaugos sektoriuje, finansuoti, ragina nustatyti tikslus, pagal kuriuos būtų galima tiesiogiai apskaičiuoti politikos rezultatus, teikti gebėjimams ugdyti reikalingą paramą ir informuoti Parlamentą apie veiksmus, kurių imtasi siekiant šių tikslų;

273.

ragina Komisiją nustatyti aiškesnes kiekvienos priemonės ir jų derinio taikymo gaires, taip pat glaudžiau ir veiksmingiau bendradarbiauti su Pasauliniu fondu paramą gaunančiose valstybėse;

274.

ragina Komisiją bendradarbiaujant su Audito Rūmais nustatyti, kaip būtų galima pašalinti Audito Rūmų ataskaitoje nurodytus trūkumus, ir informuoti Parlamentą apie šių diskusijų rezultatus;

275.

ragina Komisiją atidžiai stebėti, kaip įgyvendinami buvę ISPA projektai, įvertinti, kaip ateityje įgyvendinant panašias priemones (pvz., IPA) būtų galima išvengti vėlavimo įgyvendinant projektus ar mažiau vėluoti juos įgyvendinant, ir imtis visų būtinų veiksmų siekiant išvengti, kad ateityje nebūtų vėluojama parengti gairių dokumentus;

276.

ragina projektų paraiškų teikėjus ateityje įgyvendinant panašias priemones griežčiau ir pagrįsčiau planuoti veiklą ir rasti būdų, kaip pagreitinti procedūras – tiek Komisijos lygiu, tiek paramą gaunančių valstybių nacionalinių administravimo institucijų lygiu;

277.

ragina Komisiją toliau vykdyti savo sistemų auditą siekiant užtikrinti, kad būtų sukurtos patikimos struktūrinių ir Sanglaudos fondų valdymo sistemos ir kad ateityje būtų išvengta galimų itin didelės rizikos situacijų;

278.

atkreipia Komisijos dėmesį į būtinybę gerinti veiksmingą Sąjungos, Europos investicijų banko (EIB) ir kitų tarptautinių bei vietos partnerių teikiamos techninės paramos koordinavimą, taip pat nenutrūkstamus informacijos mainus, ypač vietos lygiu, siekiant užtikrinti daugiau nuoseklumo ir veiksmų išbaigtumą;

279.

pažymi, kad nors vėliau pagerėjo vykdomos stebėsenos kokybė, pirmaisiais programos MEDA metais ji nebuvo tinkama, ypač tais atvejais, kai Komisija visiškai rėmėsi iki 2005 m. EIB vykdyta stebėsena;

280.

pabrėžia valdymo susitarimo dėl minėtų bankininkystės priemonių, kurios Komisijos vardu patikėtos EIB, svarbą siekiant užtikrinti tinkamą stebėseną, įtraukti aplinkos apsaugos aspektus, apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir užtikrinti, kad tarpininkai ir rėmėjai vykdytų finansinius ir atskaitomybės įsipareigojimus;

281.

pabrėžia, kad svarbu vykdyti specialiai parengtą bankininkystės priemonių vertinimo ir stebėsenos programą remiantis Europos kaimynystės ir partnerystės priemone;

282.

mano, kad laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2007 m. įgyvendinama visuomenės sveikatos programa buvo siekiama ambicingų, tačiau nepakankamai aiškių ir nesuderintų su ribotomis biudžeto galimybėmis tikslų; pažymi, kad dėl šios priežasties į programą įtraukta pernelyg daug veiklos sričių, kurios kai kuriais atvejais netgi nebuvo susijusios su projektais; pažymi, kad dėl šio nekonkretumo, taip pat dėl to, kad buvo rengiama tiek daug projektų, kad Komisija net nežinojo apie visus vykdomus projektus, nukentėjo programos kokybė; todėl ragina Komisiją informuoti Parlamentą apie tai, kaip planuojama įgyvendinti dabartinę visuomenės sveikatos programą, ir pabrėžia, kad atliekant tarpinį ir ex-post programos vertinimus reikėtų išspręsti programos nekonkretumo klausimą;

283.

pažymi, kad Audito Rūmai suabejojo kai kurių visuomenės sveikatos programos dalių naudingumu, ir apgailestauja, kad tam tikrais atvejais pagal programą ketinama finansuoti projektus (ypač susijusius su sveikatos veiksniais), kurių nauda Europos mastu yra nedidelė;

284.

todėl mano, kad rengiant bet kokią naują visuomenės sveikatos programą daugiau dėmesio turėtų būti skirta tinklams ir pažangiosios patirties mainams ir kad siekiant skatinti pažangiosios patirties mainus reikėtų plačiau taikyti atviro koordinavimo metodą;

285.

ragina Komisiją suformuluoti aiškią bet kokios numanomos programos, kuria bus pakeista dabartinė visuomenės sveikatos programa, intervencijos logiką; pabrėžia, kad tai turėtų būti padaryta atliekant programos ex-ante poveikio vertinimą, kuris turi būti pateikiamas kartu su Komisijos pasiūlymu dėl šios programos;

286.

ragina Audito Rūmus laiku pateikti oficialią nuomonę apie Komisijos ex-ante poveikio vertinimą, kad Parlamentas ir Taryba galėtų į jį atsižvelgti svarstydami Komisijos pasiūlymą dėl programos sprendimo; mano, kad Audito Rūmai, rengdami nuomonę, turėtų atsižvelgti į pirmiau išdėstytą Parlamento nuomonę;

287.

atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurie nuotekų valymo įrenginiai naudojami nepakankamai, ir ragina iš ES finansuojamas valymo įrenginių įmones išlaikyti ekonomiškai veiksmingą funkcionavimo sistemą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares rasti būdų užtikrinti, kad ES finansuojami valymo įrenginiai būtų tinkamai sujungti su kanalizacijos sistemomis; pabrėžia, kad valstybės narės atsako už valymo įrenginių veiklą, ir ragina valstybes nares dėti pastangas siekiant užtikrinti tinkamą nuotekų valymo kokybę ir visiškai panaudoti pajėgumus;

288.

pripažįsta, kad Komisija įdėjo pastangų, kad būtų pradėtas atitinkamos direktyvos (Tarybos direktyva 86/278/EB (32) – Nuotekų dumblo direktyva) peržiūra, ragina pagreitinti peržiūros procedūrą siekiant į ją įtraukti naujausius pokyčius ir suderinti skirtingą valstybių narių praktiką šioje srityje, taip pat ragina valstybes nares užtikrinti ES reikalavimus atitinkančią nuotekų dumblo kokybę;

289.

pabrėžia būtinybę griežčiau tikrinti projektus paraiškų teikimo etapu siekiant išvengti galimų laukiamų rezultatų neatitikimų; todėl ragina Komisiją toliau rengti vidaus gaires ir kontrolinius sąrašus, skirtus naudoti vertinimo proceso metu siekiant užtikrinti nuoseklesnę paraiškų subsidijoms gauti pateikimo procedūrą ir tinkamai reaguoti tais atvejais, kai negaunama būtinos informacijos arba nesiimama reikiamų veiksmų;

290.

apgailestauja dėl ES politikos įsipareigojimų, susijusių su nevalstybinių subjektų dalyvavimu vystomojo bendradarbiavimo procese, ir faktinės įgyvendinimo praktikos atotrūkio, kuris yra nepriimtinas, ir todėl tikisi, kad kompetentingas Komisijos narys pateiks įrodymų, kad Komisijos ir jos delegacijų būstinės teikia visapusišką politinę paramą nevalstybiniams subjektams ir vykdo vadovaujamąją veiklą siekiant veiksmingai įgyvendinti politikos įsipareigojimus jų atžvilgiu; taip pat apgailestauja dėl to, kad sėkmingo vystymosi kriterijus apsiriboja tik ekonominiu vystymusi, nes vadovaujantis šiuo požiūriu neatsižvelgiama į tai, kad labai padidėjo atotrūkis tarp turtingesniųjų ir skurstančiųjų; ragina Komisiją užtikrinti, kad iki 2010 m. pabaigos kiekvienoje delegacijoje dirbtų bent vienas visą darbo dieną dirbantis ekspertas, kuris spręstų nevalstybinių subjektų politikos, ryšių ir sutarčių klausimus;

291.

pažymi, kad toms besivystančioms valstybėms, kurios pačios ėmėsi rūpintis savo vystymosi procesu, pavyko labai sumažinti skurdą; pabrėžia, kad vystymosi proceso metu pagrindinį vaidmenį atlieka valstybė, ir ragina Komisiją bei jos delegacijas toliau gerinti santykius su valstybių partnerių Vyriausybėmis siekiant, kad nevalstybiniai subjektai veiksmingiau dalyvautų ir kad su jais būtų konsultuojamasi;

292.

labai apgailestauja dėl to, kad trūksta išsamių ir patikimų duomenų, ir tikisi, kad Komisija nedelsdama imsis taisomųjų veiksmų, nes patikimi duomenys būtini norint pradėti vertinti rezultatus; todėl ragina Komisiją prieš 2001 m. biudžeto procedūros pradžią Parlamentui pateikti pilną pagal skirtingas biudžeto eilutes atitinkamoms valstybėms per nevalstybinius subjektus perduodamų ES lėšų finansinę apžvalgą;

293.

mano, kad pagalbos kokybė svarbesnė už jos kiekį, ir ragina Komisiją atlikti svarbų vaidmenį skatinant stiprų ir veiksmingą donorų koordinavimą, gerinant dabartinę pagalbos teikimo sistemą ir taip spręsti klausimą dėl akivaizdžiai chaotiško vystymosi pagalbos skirstymo; ragina Komisiją svarstyti, ar tai yra tinkamas metas peržiūrėti visą nevalstybinių subjektų (bendro) finansavimo sistemą atsižvelgiant į Audito Rūmų pastabas ir užtikrinti, kad nevalstybiniai subjektai galėtų pasikliauti skaidriomis ir veiksmingomis dalyvavimo programose ir projektuose taisyklėmis;

294.

ragina Komisiją tinkamai atsižvelgti į tai, kad donorai yra politiniai subjektai ir kad tam tikrais atvejais gali kilti donorų ir paramą gaunančių valstybių interesų konfliktų; pabrėžia, kad stiprios demokratiškos nacionalinės institucijos ir tinkamai nustatyta gerovės paskirstymo politika yra prielaida užtikrinti tvarumą; mano, kad siekiant įgyvendinti nuoseklesnę programavimo, tolesnių programų ir projektų bei atitinkamo vertinimo politiką reikėtų pereiti nuo bendrai finansuojamų nevalstybiniams subjektams skirtų projektų prie 100 % ES finansuojamų projektų;

295.

mano, kad iš dalies sutampa Komisijos atliktas ES pagalbos, kuri teikiama padedant pilietinės visuomenės organizacijoms (33), vertinimas ir Audito Rūmų specialioji ataskaita, ir ragina Audito Rūmus bei Komisijos vertinimo skyrius keistis informacija apie planuojamą veiklą bei informuoti Parlamentą apie šio bendradarbiavimo rezultatus;

296.

ragina Komisiją teikti pasiūlymus dėl Finansinio reglamento pakeitimų, kuriuos atlikus ES galėtų atlikti svarbų vaidmenį tarp kitų tarptautinių donorų;

297.

mano, kad Komisija turėtų gerinti savo atliekamą skirtingos iždo valdymo veiklos priežiūrą ir, kaip rekomenduoja Audito Rūmai, turėtų būti periodiškai rengiami abiejų susijusių generalinių direktoratų (Biudžeto generalinio direktorato ir Ekonomikos ir finansų generalinio direktorato) posėdžiai siekiant visos Komisijos lygiu dalytis informacija apie riziką ir keistis patirtimi ir geriausia praktika, susijusia su iždo ir turto valdymo veikla Bendrijos lygiu;

298.

mano, kad Komisija ir toliau turėtų imtis visų būtinų veiksmų ir užtikrinti, kad visus metus būtų veiksmingai ir atidžiai stebima galima finansinė rizika; palankiai vertina tai, kad Komisija, norėdama toliau gerinti padėtį, jau pasiūlė Audito Rūmams ir su jais susitarė nuo 2008 m. pabaigos siųsti susijusioms finansų organizacijoms oficialų bendrą laišką, siekdama iš jų gauti tikslios, išsamios ir standartizuotos informacijos apie patikos sąskaitas;

299.

ragina Komisijos Biudžeto generalinį direktoratą, atsižvelgiant į rizikos analizę, parengti kontrolinį kiekvieno 12 mėnesių laikotarpio planą ir visus metus, taip pat jiems pasibaigus atlikti patikras, o pasibaigus atitinkamiems metams ne vėliau kaip per tris mėnesius pranešti Parlamentui apie iškilusias problemas;

300.

ragina Komisiją parengti rizikos veiksnių, susijusių su jos atliekamomis iždo operacijomis (Biudžeto generalinis direktoratas), apžvalgą, kuri sudaro jos metinių ataskaitų dalį ir kurioje pateikiama aiški ir išsami jai kylančios rizikos, šios rizikos valdymo būdų ir taikomų rizikos kontrolės, mažinimo arba šalinimo priemonių santrauka;

301.

mano, kad siekdama skaidrumo Komisija turėtų aiškiau dokumentuoti savo procedūras, susijusias su lėšų pervedimu iš vienos valstybių narių nuosavų išteklių sąskaitos į kitą, taip pat turėtų išsamiau dokumentuoti kiekvienu atveju vykdomą specialią atrankos procedūrą;

302.

ragina Komisiją gerinti duomenų bazių įrašų saugojimo tvarką, optimizuoti kryžminius patikrinimus ir atsižvelgti į Audito Rūmų pastabą dėl geresnio koordinavimo, kuris būtinas norint atsižvelgti į bendrą riziką, su kuria Komisija gali susidurti kiekvieno komercinio banko atveju, kai susiję generaliniai direktoratai nustato komercinių bankų kontroliuojančiųjų fondų sąskaitų limitus;

303.

palankiai vertina ir remia Komisijos pastangas pateikti pasiūlymą dėl dabartinės laikinai sumokėtų baudų tvarkymo sistemos, kuri buvo peržiūrėta 2008 m., ir tikisi, kad pasiūlyme dėl Komisijos sprendimo šiuo klausimu, kurį Biudžeto generalinis direktoratas pateikė 2009 m. pradžioje, bus užtikrintas didesnis jos saugumas;

304.

palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai atliko šios programos auditą, ir tai, kad Komisija parengė pasiūlymą dėl reformos (COM(2008) 0563); pateikia nuorodą į 2009 m. kovo 26 d. Parlamento poziciją, kurioje pritarta pasiūlymui dėl reformos (34); pabrėžia, kad ES pagalbos maistu veiksmai papildo jau esamus valstybių narių veiksmus;

305.

primena, kad valstybių narių valdžios institucijoms teikiant socialinę pagalbą retai skiriamas dėmesys maisto prieinamumui ir kad dažniausiai socialiai atskirtoms ir ribinėms gyventojų grupėms skirtas iniciatyvas dėl maisto valdo labdaros organizacijos ir jas vykdo pasitelkdamos savanorius;

306.

mano, kad reikia nustatyti geresnius kriterijus siekiant, kad pagalba būtų skiriama toms valstybėms ir gavėjams, kuriems jos labiausiai reikia;

307.

mano, kad programoje dalyvaujančios valstybės narės turėtų parengti efektyvias kovos su maisto švaistymu priemones;

308.

primena Komisijai, kad subsidiarumo principas jokiu būdu nesumažina Komisijos įsipareigojimų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį, pagal kurį Komisija vykdo biudžetą, yra už jį atsakinga ir vadovaujasi patikimo finansų valdymo principais;

309.

tikisi, jog Komisija, siekdama, kad biudžeto valdymo institucijos turėtų išsamią ir objektyvią informaciją apie programos rezultatus, įgyvendins Audito Rūmų rekomendacijas;

310.

apgailestauja, kad, anot Audito Rūmų išvadų, programos „Galileo“ rengimo ir patvirtinimo etapu buvo netinkamai administruojama; pažymi, kad technologijų kūrimas vėluoja penkerius metus, palyginti su pradiniu planu, ir kad numatytas rengimo ir patvirtinimo etapų biudžetas beveik padvigubėjo nuo 1 100 000 000 iki 2 100 000 000 eurų;

311.

prašo Komisijos laikytis Audito Rūmų rekomendacijų rengiant komunikatą dėl programos „Galileo“ ateities – numatyti aiškesnius programos „Galileo“ politinius tikslus ir pagal juos numatyti strateginius ir veiklos uždavinius, kad būtų sudarytas pagrįstas „Galileo“ veiksmų iki visiško parengimo naudoti planas;

312.

yra susirūpinęs dėl to, kad Audito Rūmai nustatė, jog bendrai įmonei „Galileo“ nepavyko pasiekti daugumos tikslų ir kad jos veikla buvo labai ribota dėl administravimo problemų; prašo Komisijos pagal Audito Rūmų rekomendaciją užtikrinti, kad steigiamų naujų bendrų įmonių administracinė struktūra nekliudytų bendros įmonės veiklai;

313.

mano, kad Europos mokesčių mokėtojai turėtų būti informuoti apie trečiųjų valstybių dalyvavimą programose „Galileo“ ir EGNOS; todėl prašo, kad Komisija pateiktų Parlamentui išsamią informaciją apie bet kokį su programomis „Galileo“ ir EGNOS susijusį ES ir trečiųjų valstybių bendradarbiavimą;

314.

ragina Komisiją ir Europos GNSS priežiūros instituciją finansinėse ataskaitose, taip pat Audito Rūmus ataskaitose biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pateikti aiškią ir išsamią informaciją apie programų „Galileo“ ir EGNOS vykdymo metu įgytą Europos Sąjungai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą;

315.

ragina Komisiją parengti atnaujintus projekto „Galileo“ biudžeto apskaičiavimus, ekonominės naudos analizę ir atitinkamai informuoti Parlamentą;

316.

pažymi, kad yra nemažai nepatenkintų lūkesčių, t. y. mažiau nei 55 % ex post vertintų projektų liko pradinis puikus įvertinimas; prašo Komisijos peržiūrėti vertinimo procedūras;

317.

primena, kad puikų įvertinimą gauna tik mažuma paraiškų (15–20 %), o paraiškos pateikimo išlaidas (kurios kai kada sudaro 300 000 eurų) padengia paraiškų teikėjai; turėdamas tai minty, primygtinai ragina Komisiją nuosekliai, veiksmingai ir apgalvotai naudotis diskrecija (pvz., taikant kelių etapų procedūras), siekiant, kad kuo veiksmingiau būtų naudojamos moksliniams tyrimams skiriamos lėšos, t. y. moksliniams tyrimams vykdyti, o ne jiems administruoti;

318.

apgailestauja dėl to, kad, atsižvelgiant į paraiškų nagrinėjimo proceso baigtį, tik 53–86 % visų suinteresuotųjų šalių visiškai suprato Šeštojoje bendrojoje programoje taikytų priemonių pobūdį; apgailestauja, kad tam tikrais atvejais priemonės pasirinkimą aiškiai lėmė mokesčių, o ne esminiai sumetimai; pažymi, kad kompetencijos tinklų partnerių gausa, taip pat išskirtinis Komisijos dėmesys teisinei integracijai kelia nelengvą uždavinį, ir pažymi, kad ekspertų grupė kompetencijos tinklų ateities klausimais rekomendavo, kad didesnės partnerystės organizacijos turėtų būti sudaromos tik išimtiniais atvejais, kai tai yra tinkamai pagrįsta (35);

319.

apgailestauja, kad, nepaisant Parlamento reikalavimų įgyvendinti labiau į paslaugas ir vartotojus orientuotas mokslinių tyrimų programas, pasiekta labai nedidelė pažanga įgyvendinant „vieno langelio principą“ visuose su moksliniais tyrimais susijusiuose generaliniuose direktoratuose ir standartizuojant paraiškų teikimo procedūras, būtinus dokumentus ir nuolatinius ryšius; pabrėžia, kad visuomenė laiko Komisiją vienu subjektu;

320.

taigi reikalauja, kad Komisija pagaliau imtųsi tinkamų veiksmų siekdama užtikrinti iniciatyvų požiūrį į pagalbą vartotojams ir įgyvendinti vidaus kokybės kontrolę, įskaitant antrojo lygio standartizaciją ir nuoseklų valdymą; ragina Komisiją internete skelbti visus teisės aktus, kuriais grindžiamos sutartys dėl dotacijų, taip pat, prireikus, pateikti nuorodas į Belgijos teisę;

321.

primena nuolatinius Parlamento raginimus mažinti administracinę naštą, visų pirma, vykdant dotacijų procedūras (36); apgailestaudamas pažymi, kad sutarties sudarymas trunka vidutiniškai 13 mėn., t. y. 4 mėn. ilgiau, palyginti su Penktąja bendrąja programa; atsižvelgdamas į Septintąją bendrąją programą reikalauja, kad Komisija naudotų esamas administracines priemones (pvz., asmens tapatybės kodai (Personal Identification Codes, PIC) ir juridinio asmens įgaliotus atstovus (Legal Entity Appointed Representatives, LEARs);

322.

yra nepatenkintas, kad įgyvendinant Šeštąją bendrąją programą nepasiektas tikslas įtraukti daugiau privačiojo sektoriaus dalyvių, ypač MVĮ; pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad kai kurios nuostatos buvo nepalankios jiems dalyvauti; apskritai laikosi nuomonės, kad teisės normos ir taisyklės (taip pat ir pavyzdinės sutartys bei rekomendacijos) yra pernelyg sudėtingos ir trukdo veiksmingai ir efektyviai įgyvendinti mokslinių tyrimų politiką;

323.

pažymi, kad vertinant dėmesys sutelktas į sąnaudų tikrinimą, o ne į rezultato vertinimą; pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad siekiant užtikrinti projekto pažangą ir sėkmę būtina jo rengimo pradžioje tinkamai apibrėžti konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, svarbius ir savalaikius (SMART) tikslus; pabrėžia, kad ataskaitų teikimo reikalavimai turi būti nustatomi kaip tikslinga integracijos pažangos ir esminės pažangos stebėjimo ir vertinimo priemonė (37) ir neturi būti naudojama skiriant nuobaudas ar kišantis į kitą savarankišką vadybinę koordinatoriaus veiklą, jei ji neprieštarauja teisės normoms;

324.

apgailestauja dėl to, kad dažniausiai nepavykdavo pasiekti tvarios integracijos pasibaigus pradinio finansavimo laikotarpiui ir kad, Audito Rūmų vertinimu, penkerių metų pradinio finansavimo laikotarpis buvo nepagrįstas; pritaria pasiūlymui taikyti itin konkurencingus atrankos kriterijus, skiriant ilgalaikį finansavimą kompetencijos tinklams, kurie taikosi į savaiminį tvarumą (38);

325.

susidomėjęs atkreipia dėmesį ekspertų grupės pasiūlymą išnagrinėti galimybę skelbti suderintus ERA-NET ir Septintosios bendrosios programos kvietimus teikti paraiškas dėl nacionalinių ir Bendrijos lėšų gavimo (39), taip pat visas priemones, kuriomis siekiama didinti CORDIS duomenų bazės skaidrumą ir prieinamumą siekiant užtikrinti keitimąsi mokslinių tyrimų rezultatais Europos mokslinių tyrimų erdvėje (keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais);

326.

yra labai susirūpinęs dėl to, kad pritaikius Komisijos audito strategiją vertinant Šeštąją bendrąją programą jau iškeltos dvi bylos buvusiems dalyviams; pabrėžia, kad patikimumas yra bet kokio ilgalaikio bendradarbiavimo pagrindas, ir dar kartą ragina Komisiją, siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, iš naujo neperskaičiuoti (atsižvelgiant į naują Šeštosios bendrosios programos pavyzdinės sutarties specifikacijose (II priedas) numatytų išlaidų kompensavimo kriterijų aiškinimą) (40) pagal Šeštąją bendrąją programą vykdomų projektų finansinių ataskaitų, kuriose nurodytas lėšas Komisija jau patvirtino ir apmokėjo; ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant rasti sprendimą, ypač pritaikius vienodas procedūras ir atsižvelgus į sąžiningus ir teisėtus gavėjų lūkesčius supaprastinti susigrąžinimo procedūras, ir išreiškia pageidavimą, kad vyktų dialogas, skirtas rasti sprendimą;

327.

ragina Komisiją rasti sprendimus, kuriais būtų užtikrintas bendrųjų programų įgyvendinimo ir planavimo patikimumas ir laikotarpio vidurio tęstinumas, ypač Aštuntosios bendrosios programos atveju, ir, svarbiausia, nuosekliai taikyti nustatytus terminus ir griežtas darbo tvarkos taisykles;

328.

skatina Europos personalo atrankos tarnybą (toliau – EPSO) vykdant vystymo programą atsižvelgti į Audito Rūmų rekomendacijas;

329.

mano, kad EPSO ir visos ES institucijos turėtų geriau informuoti piliečius apie nešališkos Europos tarnautojų sistemos koncepciją ir gerinti ES, kaip darbdavės, įvaizdį;

330.

atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad EPSO taip pat turėtų siekti geriau bendrauti su valstybių narių valdžios institucijomis, kad galėtų keistis geriausios praktikos pavyzdžiais visuomenės informavimo ir viešos reklamos srityje, taip pat tikslingo įsidarbinimo galimybių skatinimo, siekiant į jas atkreipti profesionalių darbuotojų dėmesį, srityje; mano, kad reikėtų panašiai bendrauti su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis;

331.

yra įsitikinęs, kad ilgainiui galėtų būti naudinga glaudžiau bendradarbiauti su universitetais, nes, pirma, ES institucijos apsirūpintų pageidaujamais darbuotojais ir, antra, suteiktų absolventams daugiau karjeros galimybių;

332.

ragina EPSO toliau stengtis nustatyti nevienodą kandidatų, o vėliau – konkurso laimėtojų geografinį pasiskirstymą ir jo išvengti;

333.

apgailestauja dėl to, kad nei Audito Rūmų ataskaitoje, nei EPSO dokumentuose tinkamai neanalizuojamas vidutinės ir aukštesniosios grandies vadovaujančio personalo įdarbinimo procesas, ir ypač šioje srityje pastebimas nevienodas geografinis pasiskirstymas; siūlo, kad kitoje specialioje ataskaitoje (arba tolesnėje ataskaitoje) Audito Rūmai analizuotų šį klausimą;

334.

mano, kad EPSO turėtų geriau administruoti konkurso laimėtojų rezervo sąrašus ir teikti konkurso laimėtojams informaciją apie laisvas darbo vietas, siekdama jiems padėti įsidarbinti; taip pat mano, kad reikia stengtis sutrumpinti konkursą laimėjusių kandidatų laukimo iki jie bus įdarbinti, laiką;

335.

nėra įsitikinęs, kad praktiška ir rentabilu komandiruoti ES institucijų pareigūnus visą darbo dieną dirbti EPSO atrankos komisijų nariais;

336.

ragina EPSO vengti bet kokių neaiškumų pranešimuose apie konkursus ir skatina peržiūrėti atitikties tinkamumo reikalavimams patikros procedūras;

337.

be to, ragina EPSO tobulinti savo apeliacijos procedūras, pvz., skirti skirtingas komisijas pirmuoju ir antruoju etapais;

338.

pažymi, kad Tarnautojų teisme EPSO iškeltos ir dar neišnagrinėtos kelios bylos, susijusios su atrankos procedūros trūkumais (visų pirma, susijusiais su kalbomis); mano, kad, kai tik bus išnagrinėtos minėtos bylos, reikėtų padaryti išvadas ir EPSO turėtų į jas įtraukti į vystymo programą;

339.

apgailestauja, kad taikoma sistema nesudaro sąlygų išmatuoti priemonės veiksmingumo ir kad, net jeigu politikos poveikis teigiamas, labai sunku atlikti vertinimą, nes nėra konkrečių tikslų, aiškios strategijos ir atitinkamų rodiklių;

340.

ragina Komisiją nustatyti politikos tikslus, turint minty tai, kad deklaruojamas užmojis turi atitikti numatytą biudžetą, ir šiuos tikslus išdėstyti taikant SMART metodą, taip pat apibrėžti ir stebėti tinkamus veiklos rodiklius;

341.

ragina Komisiją toliau gerinti atrankos procedūrą, visų pirma, išlaikant reikalavimą į pasiūlymus įtraukti informaciją apie tikėtiną susijusių priemonių poveikį ir apie tai, kaip tas poveikis bus vertinamas;

342.

ragina valstybes nares padėti gerinti atrankos procedūrą tikrinant pasiūlymų tinkamumą bei griežtinant atranką; be to, ragina valstybes nares teikti Komisijai informaciją apie nacionalinę skatinimo pagalbą ir priemones;

343.

ragina valstybes nares tobulinti viešojo pirkimo procedūras, taikomas atrenkant įgyvendinančias institucijas, ir ypač vengti labai trumpų terminų, sistemingai taikyti oficialias procedūras ir užtikrinti, kad pasiūlymus teikiančios organizacijos atitiktų atrankos kriterijus;

344.

pažymi, kad priemonės „LIFE gamta“ priežiūra ir valdymas yra sudėtingas procesas, kuriame dalyvauja įvairūs valstybių narių suinteresuoti subjektai; vis dėlto pažymi, kad numatant finansinių išteklių sumą būtina užtikrinti, kad būtų investuojama rentabiliai ir tvariai;

345.

ragina Komisiją peržiūrėti atrankos modelį siekiant pirmenybę teikti tiems „LIFE gamta“ projektų pasiūlymams, kuriuos taikant būtų užtikrinamas rezultatų tęstinumas; taip pat siūlo Komisijai svarstyti klausimą, ar reikėtų atskirti su gamta ir su aplinka susijusių politikos krypčių valdymą;

346.

ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su Europos aplinkos agentūra ir Europos biologinės įvairovės teminiu centru nustatant tinkamus tvarumo požiūriu pasiūlymų atrankos kriterijus ir rodiklius, taip pat imtis reikiamų iniciatyvų siekiant tobulinti projektų stebėseną pasiektų rezultatų požiūriu ir parengti tinkamus projektų rezultatų stebėjimo rodiklius bei kriterijus;

347.

ragina Komisiją peržiūrėti ryšių strategiją, daugiausia dėmesio skiriant svarbios informacijos ir padarytų išvadų sklaidai, ir užtikrinti, kad iš paramos gavėjų būtų reikalaujama pateikti daugiau techninių duomenų apie taikytus metodus, padarytas išvadas ir įgytą geriausią patirtį;

348.

ragina valstybes nares, kurios atsako už tvarią gamtos apsaugą, glaudžiai bendradarbiauti su Komisija ir kitomis valstybėmis narėmis ir keistis geriausia „LIFE gamta“ projektų valdymo praktika;

349.

ragina Komisiją įdiegti tolesnės priežiūros (finansavimo baigus įgyvendinti programą LIFE) sistemą, kad būtų galima vertinti finansuojamų projektų veiksmingumą ir užtikrinti ES finansavimo poveikio tvarumą užbaigus projektus;

350.

ragina Komisiją imtis tinkamų priemonių, kurios padėtų išspręsti su ilgalaike projektų priežiūra susijusias teisines problemas ir panaikinti jos įgyvendinimo kliūtis;

351.

su džiaugsmu pažymi, kad, kitaip negu vykdydama ankstesnes pasirengimo narystei programas, Komisija stengėsi spręsti svarbių struktūrinių teisingumo ir vidaus reikalų reformų klausimą ankstesniu plėtros etapu, ir labai teigiamai vertina šį prioritetų nustatymą; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina Komisiją ir toliau skirti pagrindinį dėmesį pagalbai, teikiamai Vakarų Balkanų valstybių teisingumo ir vidaus reikalų sektoriui, siekiant tęsti pradėtą darbą;

352.

primena, kad aplinka, kurioje Komisija užtikrina teisingumo ir vidaus reikalų projektų valdymą politiniu ir instituciniu požiūriais yra sudėtinga; atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitos išvadas, kuriose pabrėžiama, kad investicijų projektų rezultatai geresni, negu institucinės plėtros projektų, tikisi, kad Komisija kiek galėdama stiprins projektų, kuriuos vykdant siekiama didinti institucinius pajėgumus, ir atitinkamame regione įgyvendinamų investicijų projektų ryšį;

353.

pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad pasirinkti įgyvendinti vietos veiksmai ir projektai laikomi lemiamu veiksniu norint sėkmingai stiprinti teisinės valstybės principą, taip pat mano, kad nepakankamas įsipareigojimas ir savarankiškumas vietos lygiu silpnina projektų tvarumą; ragina Komisiją užtikrinti, kad teikiama pagalba sužadintų didžiulį paramos gavėjų ryžtą aktyviai skatinti institucijų reformas ir labiau įtraukti paramos gavėjus į projektų įgyvendinimą;

354.

pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad Vakarų Balkanų valstybėms teikiama ES pagalba apskritai yra veiksminga, tačiau yra reali rizika, susijusi su projektų tvarumu; su džiaugsmu pažymi, kad, vykdant pasirengimo narystei pagalbos priemonės programą, dėl numatytų projektų sąlygų ir bendro finansavimo kartu su paramos gavėjais turėtų būti labiau skatinamas projektų tvarumas ir savarankiškumas; mano, kad priežiūros planai padėtų užtikrinti dar didesnį projektų ilgalaikiškumą, ir prašo, kad Komisiją apsvarstytų galimybę jų reikalauti kaip išankstinės sąlygos ES finansinei paramai gauti;

355.

tikisi, kad Komisija sieks skrupulingai užtikrinti, kad su integruotos sienų kontrolės infrastruktūra susijusios intervencijos priemonės jau dabar būtų rengiamos ir įgyvendinamos taip, kad būtų skatinamas regionų bendradarbiavimas;

356.

ragina Komisiją dėti visas įmanomas pastangas siekiant, kad būtų užtikrintas geresnis įvairių paramos teikėjų bendradarbiavimas vietoje ir kad būtų veiksmingiau derinami jų veiksmai;

357.

mano, kad regione turi būti kur kas labiau skatinamas ES – didžiausios donorės – matomumas siekiant, kad jis atitiktų jos indėlį; laukia Komisijos pasiūlymo šiuo klausimu;

358.

pabrėžia, kad laikantis pavedimo principo Komisija ir toliau atsako už politiką ir veiklos priežiūrą;

359.

vis dėlto apgailestauja dėl to, kad, atsižvelgiant į audito duomenis, Komisija nepakankamai veiksmingai kontroliuoja įstaigų veiklą, ir pabrėžia, kad reikia parengti naujus rodiklius, pagal kuriuos atsakingi generaliniai direktoratai galėtų geriau tikrinti įstaigų veiklos rezultatus;

360.

mano, kad vykdomųjų įstaigų steigimas turėtų būti motyvuojamas ne tik atsižvelgiant į darbuotojų įdarbinimo apribojimus, bet ir į siekį gerinti paslaugas, teikiamas pagal programas, kai aiškiai atskyrus politiką nuo įgyvendinimo funkcijų Komisija galėtų sutelkti pastangas strateginiams klausimams spręsti;

361.

pritaria Komisijos ketinimui nesteigti papildomų vykdomųjų įstaigų, jeigu iki 2013 m. nebus nustatyta naujų Komisijos kompetencijos sričių, ir vietoj to pasinaudoti galimybe išplėsti esamų įstaigų įgaliojimus;

362.

pažymi, jog Audito Rūmų ataskaitoje nurodoma, kad vykdomosiose įstaigose vyrauja tokia įdarbinimo praktika, kai į laikiną postą priimami dirbti žemesniam lygiui priskiriami asmenys, o iš sutartininkų reikalaujama turėti daugiau darbo patirties, nei to reikalaujama iš panašias pareigas užimančių Komisijos sutartininkų; mano, kad dėl šios priežasties gali sumažėti darbo vietų patrauklumas, nors, palyginti su Komisijos sutartininkams taikomu ilgiausiu trejų metų sutarties terminu, siūlomos sutartys, kurios gali būti pratęsiamos, ir pažymi, kad dėl to galėtų nukentėti atitinkamų vykdomųjų įstaigų veiklos kokybė;

363.

prašo Komisijos pateikti informaciją apie skirtingoms sutartinėms užduotims įvykdyti numatytus skirtingus sutarčių laikotarpius, taip pat apie skirtingą vykdomųjų įstaigų darbo sutarčių trukmę;

364.

mano, kad vienas iš pagrindinių galimų vykdomosios įstaigos pranašumų – darbuotojų, besispecializuojančių tam tikroje srityje, įdarbinimas, todėl prašo Komisiją imtis priemonių, siekiant pagerinti ir supaprastinti vykdomųjų įstaigų darbuotojų įdarbinimą; be to, prašo Komisijos atsižvelgti į konkrečius su įdarbinimu susijusius vykdomųjų įstaigų poreikius;

365.

prašo Komisijos pateikti išsamius duomenis apie vykdomosiose įstaigose dirbančių sutartininkų skaičių, jiems paskirtas užduotis ir jų darbo užmokesčio dydį, taip pat apibūdinti, kokios patirties reikia priskiriant skirtingam lygiui įdarbinant; be to, prašo Komisijos pateikti informacijos apie įvairius atvejus, kai nebuvo įmanoma greitai rasti tinkamų darbuotojų, taip pat pranešti, kiek laiko užsitęsė personalo įdarbinimas ir pateikti vėlavimo priežasčių analizę;

366.

ragina Komisiją vadovautis Audito Rūmų rekomendacijomis ir:

367.

tikisi, kad Komisija, atsižvelgdama į didelius svyravimus ir skirtumus pasaulinėje rinkoje, imsis veiksmingų prevencinių ir kompensacinių priemonių, skirtų mažoms ir vidutinėms įmonėms stiprinti ir maisto tiekimo saugumui didinti, skatindama Europos Sąjungoje įmonių įvairovę;

368.

pažymi, kad Audito Rūmai yra ypač susirūpinę dėl padarinių kalnų vietovėse ir mažiau palankiose vietovėse; pabrėžia, kad Parlamentas taip pat susirūpinęs šiuo klausimu, nes stiprūs ūkiai yra neatsiejama daugelio kaimo regionų plėtros dalis; mano, kad daugelyje valstybių narių ūkiai turi didelės įtakos kaimo vietovių plėtrai, stabilumui ir kultūrinio kraštovaizdžio išsaugojimui;

369.

nepritaria, kad ES pieno rinka visų pirma dėmesį turėtų skirti vidaus rinkos uždaviniams spręsti; vis dėlto pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad sprendžiant pasaulinio masto eksporto klausimą Europos pieno sektorių reikėtų orientuoti į didelę pridėtinę vertę turinčių pieno produktų gamybą; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija turėtų teikti didelį prioritetą sąžiningai konkurencijai pasaulinėje rinkoje be dempingo siekiant, kad dėl staigių pasaulinės prekybos svyravimų nesusidarytų nepalankios sąlygos ir nežlugtų įmonės; ragina finansuoti tinkamas rinkodaros priemones ir mokslinius rinkos tyrimus ne Europos Sąjungos valstybėse ir pabrėžia, kad dėl žemės ūkio produktų eksporto ir papildančių rinkos priemonių neturi būti griaunamos žemės ūkio struktūros ar stabdoma jų plėtra besivystančiose valstybėse;

370.

pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad reikia tęsti pieno rinkos vystymo priežiūrą, ir ragina laikytis Audito Rūmų rekomendacijų siekiant, kad būtų galima atpažinti klaidingas tendencijas ir tinkamomis priemonėmis užkirsti joms kelią pradiniame etape;

371.

be to, primena, kad būtina rengti visapusiškas ir išsamias diskusijas dėl BŽŪP tikslų.

372.

pritaria Audito Rūmų atliktam nuodugniam Europos Komisijos vykdomo pasirengimo narystei pagalbos Turkijai administravimo vertinimui;

373.

pažymi, kad Audito Rūmai kritikuoja tai, kad nenustatytas aiškus atrankos metodas, kurį taikant būtų užtikrinama, jog atrinkti projektai atitiktų Stojimo partnerystės prioritetus, ir džiaugiasi tuo, kad Audito Rūmai padarė išvadą, jog, nepaisant tam tikrų trūkumų, nustatytų Komisijai valdant Turkijos pasirengimo narystei paramą PNPT laikotarpiu (t. y. 2002–2006 m.), Komisija jau ėmėsi veiksmų Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP) procedūroms gerinti, net jei šių pokyčių veiksmingumą bus galima įvertinti tik ateityje;

374.

yra sukrėstas Audito Rūmų Specialiosios ataskaitos Nr. 16/2009 išvadų, kuriose Audito Rūmai kritikuoja tai, kad Komisija laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2008 m. neužtikrino veiksmingos individualių projektų vertinimo sistemos ir kad todėl sunku įvertinti, kaip buvo valdomos lėšos, taip pat nustatyti, ar už išleistus pinigus gauta naudos;

375.

yra susirūpinęs dėl to, kad 2002–2004 m. strateginiame planavimo dokumente ir 2006 m. Stojimo partnerystės programoje išvardyti 236 „prioritetai“ visiškai nesuklasifikuoti pagal svarbą ir nesvarstomos pažangos siekiant narystės lygis ar priemonės; kritikuoja tai, kad akivaizdžiai neveiksmingai naudojama Europos finansinė pagalba; yra nusivylęs tuo, kad laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2008 m. įgyvendinant daug prioritetų, priskiriamų trumpalaikiams prioritetams, nepadaryta jokios pastebimos pažangos;

376.

pabrėžia Audito Rūmų raginimą parengti veiksmingą metodiką, kuri padėtų nustatyti strateginius tikslus, kurių įgyvendinimui labiausiai reikalinga ES finansinė parama; mano, kad priemonės, skirtos kiekvienam strateginiam tikslui pasiekti, turi būti aiškiai apibrėžtos; prašo Komisiją užtikrinti, kad į įvairių projektų pasiūlymus būtų įtraukti konkretūs, kiekybiškai įvertinami ir svarbūs tikslai, jog būtų aiškus jų indėlis siekiant strateginių tikslų;

377.

kritiškai vertina tai, jog pasirengimo narystei pagalbos lėšos Turkijai buvo skiriamos nepaisant to, kad nebuvo parengti rodikliai ir kad negalėjo būti įvertinta pažanga įgyvendinant stojimo kriterijus; taigi ragina visų pirma lėšas skirti finansuoti projektams, kurie susiję su stojimu, iš tiesų gali būti įvertinti ir įgyvendinti;

378.

pažymi, kad nors Komisija pradėjo taikyti priemones, kuriomis siekiama pašalinti daug decentralizuoto įgyvendinimo sistemos trūkumų, ypač po naujosios Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP 2007–2013 m.) įvedimo, Komisija vis dar turi spręsti likusius bendro planavimo ir veiklos valdymo trūkumus, kaip rekomenduoja Audito Rūmai; taip pat tikisi, jog Komisija, siekdama, kad pagal rengiamus projektų pasiūlymus būtų sudaroma galimybė per pagrįstą laiko tarpą pasiekti strateginius tikslus, susijusius su Europos Sąjungos finansavimu, apie šį faktą informuos Turkijos valdžios institucijas; mano, kad Komisija turėtų imtis naujų iniciatyvų siekdama pagerinti decentralizuotos įgyvendinimo sistemos institucijų ruošiamų projektų rengimą ir įgyvendinimą (pvz., priemonės dėl privalomų poreikių vertinimų ir geresnio sutarčių sudarymo planavimo);

379.

atsižvelgdamas į tai, jog nesugebama įvertinti pažangos siekiant narystės ES tikslų, prašo Komisijos, atsižvelgiant į Europos Audito Rūmų pastabas, atlikti tikslesnę Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP) tikslų ir veiksmingumo analizę ir pateikti ją iki 2010 m. rugsėjo 15 d.;

380.

primena, kad svarbu, jog Komisija atliktų visos pasirengimo narystei pagalbos Turkijai programos įvertinimą.