VERTIMAS

PROTOKOLAS

dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės

Šį Protokolą pasirašiusios valstybės,

Siekdamos nustatyti bendras nuostatas dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės,

Norėdamos modernizuoti 1956 m. spalio 24 d. Hagos konvenciją dėl vaikų išlaikymo prievolėms taikytinos teisės ir 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvenciją dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės,

Norėdamos sukurti bendras taisykles dėl taikytinos teisės, kurios galėtų papildyti 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo,

Nusprendė sudaryti šį Protokolą ir susitarė dėl šių nuostatų:

1 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šiame Protokole nustatoma teisė, taikytina išlaikymo prievolėms, kylančioms iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės, įskaitant išlaikymo prievolę vaiko atžvilgiu, nepaisant tėvų šeiminės padėties.

2.   Taikant šį Protokolą priimti sprendimai neturi prejudicinės galios jokių šio straipsnio 1 dalyje nurodytų santykių egzistavimui.

2 straipsnis

Visuotinis taikymas

Šis Protokolas taikomas net jei taikytina teisė yra ne Susitariančiosios Valstybės teisė.

3 straipsnis

Bendra taisyklė dėl taikytinos teisės

1.   Išlaikymo prievoles reglamentuoja kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė, išskyrus atvejus, kai šiame Protokole nustatyta kitaip.

2.   Jei kreditorius keičia nuolatinę gyvenamąją vietą, naujos nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė taikoma nuo pakeitimo momento.

4 straipsnis

Tam tikriems kreditoriams palankios specialios taisyklės

1.   Šios nuostatos taikomos šių išlaikymo prievolių atveju:

a)	tėvams tenkančios vaikų išlaikymo prievolės;

b)	asmenims, išskyrus tėvus, tenkančios asmenų, kuriems nėra sukakę 21 metai, išlaikymo prievolės, išskyrus prievoles, atsirandančias dėl 5 straipsnyje nurodytų ryšių, ir

c)	vaikams tenkančios tėvų išlaikymo prievolės.

2.   Jei kreditorius neturi galimybės gauti iš skolininko išlaikymo išmokas taikant 3 straipsnyje nurodytą teisę, taikoma teismo vietos teisė.

3.   Neatsižvelgiant į 3 straipsnį, jei kreditorius kreipėsi į valstybės narės, kurioje yra skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta, kompetentingą instituciją, taikoma teismo vietos teisė. Tačiau jei kreditorius neturi galimybės gauti iš skolininko išlaikymo išmokas taikant minėtą teisę, taikoma kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė.

4.   Jei kreditorius neturi galimybės gauti iš skolininko išlaikymo išmokų taikant 3 straipsnyje ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą teisę, jeigu įmanoma, taikoma valstybės, kurios pilietybę turi ir kreditorius, ir skolininkas, teisė.

5 straipsnis

Speciali sutuoktiniams ir buvusiems sutuoktiniams taikoma taisyklė

Jei išlaikymo prievolės susijusios su sutuoktiniais, buvusiais sutuoktiniais ar anuliuotos santuokos šalimis, 3 straipsnis netaikomas, jei viena iš šalių prieštarauja jo taikymui ir jei kitos valstybės, visų pirma jų paskutinės bendros nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės, teisė yra glaudžiau susijusi su santuoka. Tokiu atveju taikoma tos kitos valstybės teisė.

6 straipsnis

Speciali taisyklė dėl gynybos

Išlaikymo prievolių, nesusijusių su vaiko išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis dėl tėvų ir vaikų santykių, ir nurodytų 5 straipsnyje, atveju skolininkas gali užginčyti kreditoriaus pateiktą ieškinį, remdamasis tuo, kad tokia prievolė nėra numatyta nei pagal skolininko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės, nei pagal valstybės, kurios pilietybę turi abi šalys, jei tokia yra, teisę.

7 straipsnis

Teisės, taikytinos konkrečios bylos atveju, nurodymas

1.   Neatsižvelgiant į 3–6 straipsnių nuostatas, išlaikymo kreditorius ir skolininkas gali aiškiai nurodyti, kad tam tikroje valstybėje nagrinėjamai konkrečiai bylai dėl išlaikymo būtų taikytina tos valstybės teisė.

2.   Toks nurodymas šią bylą nagrinėjančioje institucijoje įforminamas rašytiniu susitarimu, kurį pasirašo abi šalys, arba užregistruojamu bet kurioje laikmenoje, kurioje pateikta informacija būtų galima vėliau remtis.

8 straipsnis

Taikytinos teisės nurodymas

1.   Neatsižvelgiant į 3–6 straipsnių nuostatas, išlaikymo kreditorius ir skolininkas gali bet kuriuo metu nurodyti, kad išlaikymo prievolėms būtų taikoma viena iš toliau nurodytų teisių:

a)	valstybės, kurios pilietybę teisės nurodymo metu turi kuri nors iš šalių, teisė;

b)	valstybės, kuri teisės nurodymo metu yra kurios nors iš šalių nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė, teisė;

c)	teisė, kurią šalys nurodė taikyti jų nuosavybės režimui, arba nuosavybės režimui faktiškai taikoma teisė;

d)	teisė, kurią šalys nurodė taikyti jų skyrybų arba separacijos atveju, arba skyrybų ar separacijos atveju faktiškai taikoma teisė.

2.   Toks susitarimas sudaromas raštu arba užregistruojamas bet kurioje laikmenoje, kurioje pateikta informacija būtų galima vėliau remtis, ir jį pasirašo abi šalys.

3.   Šio straipsnio 1 dalis netaikoma jaunesnių nei 18 metų arba suaugusių asmenų, kurie dėl pablogėjusių arba nepakankamų protinių ir fizinių sugebėjimų nepajėgia apginti savo interesų, išlaikymo prievolėms.

4.   Neatsižvelgiant į teisę, kurią šalys nurodė pagal šio straipsnio 1 dalį, klausimas, ar kreditorius gali atsisakyti teisės į išlaikymą, sprendžiamas pagal valstybės, kuri teisės nurodymo metu yra kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybė, teisę.

5.   Šalių nurodyta teisė netaikoma, jei ją taikant kuri nors šalis susidurtų su akivaizdžiai neteisingomis ar nepagrįstomis pasekmėmis, nebent šalys teisės nurodymo metu buvo apie jas informuotos ir apie jas žinojo.

9 straipsnis

„Nuolatinė gyvenamoji vieta“ vietoj „pilietybės“

Valstybė, kurios teisėje sąvoka „nuolatinė gyvenamoji vieta“ vartojama kaip siejantis veiksnys šeimos teisės klausimais, gali informuoti Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Nuolatinį biurą, kad jos institucijų nagrinėjamų bylų atveju 4 ir 6 straipsniuose pateikiamas žodis „pilietybė“ pakeičiamas į terminą „nuolatinė gyvenamoji vieta“, kaip nustatyta toje valstybėje.

10 straipsnis

Viešosios įstaigos

Viešosios įstaigos teisę reikalauti, kad jai būtų kompensuotos kreditoriui išmokėtos išmokos, kurios jam buvo mokamos vietoj išlaikymo, reglamentuoja tai įstaigai taikytina teisė.

11 straipsnis

Taikytinos teisės apimtis

Pagal išlaikymo prievolei taikytiną teisę, inter alia, nustatoma:

a)	ar kreditorius gali reikalauti išlaikymo, kokio dydžio ir iš ko;

b)	kokio dydžio išlaikymo kreditorius gali reikalauti atgaline data;

c)	išlaikymo išmokos dydžio apskaičiavimo ir indeksavimo pagrindas;

d)	kas turi teisę iškelti bylą dėl išlaikymo, išskyrus klausimus, susijusius su procesiniu veiksnumu ir atstovavimu procese;

e)	senaties terminai;

f)	išlaikymo skolininko prievolės mastas tuo atveju, kai viešoji įstaiga siekia susigrąžinti išmokas, kurios buvo mokamos kreditoriui vietoj išlaikymo.

12 straipsnis

Atgalinio nukreipimo arba nukreipimo į trečiosios valstybės teisę (renvoi) netaikymas

Protokole „teisė“ – valstybėje galiojanti teisė, išskyrus teisės pasirinkimo taisykles.

13 straipsnis

Viešoji tvarka

Protokole apibrėžtos teisės galima netaikyti tik tuo atveju, jeigu jos taikymas akivaizdžiai pažeistų teismo vietos viešąją tvarką.

14 straipsnis

Išlaikymo išmokos dydžio nustatymas

NET jei pagal taikytiną teisę numatyta kitaip, nustatant išlaikymo išmokos dydį, atsižvelgiama į kreditoriaus poreikius, skolininko išteklius ir į kompensacijas, kurias kreditorius gavo vietoj periodinių išlaikymo išmokų.

15 straipsnis

Protokolo netaikymas nacionalinės teisės kolizijos atveju

1.   Susitariančioji Valstybė, kurioje išlaikymo prievolėms taikomos skirtingos teisės sistemos ar teisės taisyklės, Protokolo normų neprivalo taikyti kolizijos atvejais, kilusiais tik dėl tokių skirtingų sistemų ar teisės taisyklių.

2.   Šis straipsnis netaikomas regioninei ekonominės integracijos organizacijai.

16 straipsnis

Neunifikuotos teisės sistemos. Teritorijos klausimai

1.   Jei valstybėje, kurios skirtinguose teritoriniuose vienetuose šio Protokolo taikymo srityje taikomos dvi ar kelios teisės sistemos ar skirtingos teisės taisyklės:

a)	bet kokia nuoroda į valstybės teisę, kai reikia, laikoma nuoroda į atitinkamame teritoriniame vienete galiojančią teisę;

b)	bet kokia nuoroda į tos valstybės kompetentingas institucijas ar viešąsias įstaigas, kai reikia, laikoma nuoroda į institucijas ir įstaigas, įgaliotas veikti atitinkamame teritoriniame vienete;

c)	bet kokia nuoroda į gyvenamąją vietą toje valstybėje, kai reikia, laikoma nuoroda į gyvenamąją vietą atitinkamame teritoriniame vienete;

d)	bet kokia nuoroda į valstybę, kurios pilietybę turi du asmenys, laikoma nuoroda į teritorinį vienetą, nustatytą pagal tos valstybės teisę arba, jei nėra atitinkamų taisyklių, nuoroda į teritorinį vienetą, su kuriuo išlaikymo prievolė yra glaudžiausiai susijusi;

e)	bet kokia nuoroda į valstybę, kurios pilietis yra asmuo, laikoma nuoroda į teritorinį vienetą, nustatytą pagal tos valstybės teisę arba, jei nėra atitinkamų taisyklių, nuoroda į teritorinį vienetą, su kuriuo tas asmuo yra glaudžiausiai susijęs.

2.   Siekiant nustatyti pagal Protokolą taikytiną teisę valstybei, kurią sudaro du ar keli teritoriniai vienetai, kurių kiekvienas turi savo teisės sistemą arba teisės taisykles klausimais, kuriuos reglamentuoja šis Protokolas, taikomos šios taisyklės:

a)	jei tokioje valstybėje galioja taisyklės, nurodančios, kurio teritorinio vieneto teisė taikytina, tai taikoma to vieneto teisė;

b)	jei tokių taisyklių nėra, tai taikoma atitinkamo teritorinio vieneto teisė, kaip apibrėžta šio straipsnio 1 dalyje.

3.   Šis straipsnis netaikomas regioninei ekonominės integracijos organizacijai.

17 straipsnis

Neunifikuotos teisės sistemos. Asmenys

Siekiant nustatyti pagal Protokolą taikytiną teisę valstybei, kurioje yra dvi ar kelios teisės sistemos ar skirtingos teisės taisyklės, taikytinos įvairių kategorijų asmenims klausimais, kuriuos reglamentuoja šis Protokolas, bet kokia nuoroda į tokios valstybės teisę laikoma nuoroda į toje valstybėje galiojančių taisyklių nustatytą teisės sistemą.

18 straipsnis

Suderinimas su ankstesnėmis Hagos konvencijomis dėl išlaikymo

Susitariančiųjų Valstybių tarpusavio santykiuose šis Protokolas pakeičia 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvenciją dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės ir 1956 m. spalio 24 d. Hagos konvenciją dėl vaikų išlaikymo prievolėms taikytinos teisės.

19 straipsnis

Suderinimas su kitais dokumentais

1.   Šis Protokolas nedaro poveikio jokiam tarptautiniam dokumentui, kurio šalys yra arba tampa Susitariančiosios Valstybės ir kuriame yra nuostatų šio Protokolo reglamentuojamais klausimais, jei valstybės, tokio dokumento šalys, nėra pateikusios priešingos deklaracijos.

2.   Šio straipsnio 1 dalis taip pat taikoma suderintiems įstatymams, paremtiems specialiais atitinkamų valstybių regioninio ar kitokio pobūdžio ryšiais.

20 straipsnis

Vienodas aiškinimas

Aiškinant šį Protokolą atsižvelgiama į jo tarptautinį pobūdį ir poreikį skatinti vienodai jį taikyti.

21 straipsnis

Protokolo praktinio veikimo peržiūra

1.   Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Generalinis sekretorius prireikus sušaukia specialią komisiją šio Protokolo praktiniam veikimui peržiūrėti.

2.   Tokios peržiūros tikslais Susitariančiosios Valstybės bendradarbiauja su Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Nuolatiniu biuru ir kaupia su Protokolo taikymu susijusią teismų praktiką.

22 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Šis Protokolas netaikomas išlaikymui, kurio reikalaujama Susitariančiojoje Valstybėje, už laikotarpį iki Protokolo įsigaliojimo toje valstybėje dienos.

23 straipsnis

Pasirašymas, ratifikavimas ir prisijungimas

1.   Šis Protokolas teikiamas pasirašyti visoms valstybėms.

2.   Šis Protokolas turi būti pasirašančiųjų valstybių ratifikuojamas, priimamas arba patvirtinamas.

3.   Prie šio Protokolo gali prisijungti visos valstybės.

4.   Ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentai deponuojami Nyderlandų Karalystės užsienio reikalų ministerijoje, kuri yra Protokolo depozitaras.

24 straipsnis

Regioninės ekonominės integracijos organizacijos

1.   Regioninė ekonominės integracijos organizacija, kurią sudaro tik suverenios valstybės ir kuri turi kompetenciją nagrinėti kai kuriuos arba visus šio Protokolo reglamentuojamus klausimus, taip pat gali pasirašyti, priimti, patvirtinti šį Protokolą arba prisijungti prie jo. Regioninė ekonominės integracijos organizacija tokiu atveju turi Susitariančiosios Valstybės teises ir pareigas tiek, kiek organizacija turi kompetenciją nagrinėti šio Protokolo reglamentuojamus klausimus.

2.   Regioninė ekonominės integracijos organizacija pasirašydama, priimdama, patvirtindama arba prisijungdama raštu informuoja depozitarą apie šio Protokolo reglamentuojamus klausimus, dėl kurių kompetenciją organizacijai perdavė jos valstybės narės. Organizacija nedelsdama raštu informuoja depozitarą apie visus savo kompetencijos pasikeitimus, kaip nurodyta pagal šią dalį paskelbtame paskutiniame pranešime.

3.   Regioninė ekonominės integracijos organizacija pasirašydama, priimdama, patvirtindama arba prisijungdama gali pareikšti pagal 28 straipsnį, kad ji įgyvendina kompetenciją dėl visų šio Protokolo reglamentuojamų klausimų ir kad valstybės narės, kurios atitinkamu klausimu perdavė kompetenciją regioninei ekonominės integracijos organizacijai, privalo laikytis Protokolo atsižvelgiant į tai, kad organizacija jį pasirašė, priėmė, patvirtino arba prie jo prisijungė.

4.   Įsigaliojant Protokolui į bet kokius regioninės ekonominės integracijos organizacijos deponuojamus dokumentus atsižvelgiama tik tuomet, jei regioninė ekonominės integracijos organizacija pateikia deklaraciją pagal šio straipsnio 3 dalį.

5.   Kai reikia, visos šio Protokolo nuorodos į „Susitariančiąją Valstybę“ arba „valstybę“ taip pat taikomos regioninei ekonominės integracijos organizacijai, kuri yra Protokolo šalis. Jeigu regioninė ekonominės integracijos organizacija pagal šio straipsnio 3 dalį pateikia deklaraciją, kai reikia, visos šio Protokolo nuorodos į „Susitariančiąją Valstybę“ arba „valstybę“ taip pat taikomos atitinkamoms organizacijos valstybėms narėms.

25 straipsnis

Įsigaliojimas

1.   Šis Protokolas įsigalioja pirmą mėnesio dieną praėjus trims mėnesiams po antrojo 23 straipsnyje nurodyto ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumento deponavimo.

2.   Vėliau Protokolas įsigalioja:

a)	kiekvienai valstybei arba regioninei ekonominės integracijos organizacijai, kaip apibrėžta 24 straipsnyje, jį ratifikavus, priėmus, patvirtinus arba prie jo prisijungus, pirmą mėnesio dieną praėjus trims mėnesiams nuo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumento deponavimo;

b)	kiekviename teritoriniame vienete, kuriame šio Protokolo galiojimas buvo išplėstas pagal 26 straipsnį, pirmą mėnesio dieną praėjus trims mėnesiams nuo pranešimo apie tame straipsnyje nurodytą deklaraciją.

26 straipsnis

Deklaracijos dėl neunifikuotų teisės sistemų

1.   Jei valstybė turi du ar keletą teritorinių vienetų, kuriuose taikomos skirtingos su šiame Protokole nagrinėjamais klausimais susijusios teisės sistemos, pasirašydama, ratifikuodama, priimdama, patvirtindama ar prie jo prisijungdama ji gali pareikšti pagal 28 straipsnį, kad Protokolas taikomas visiems jos teritoriniams vienetams arba tik vienam ar keliems iš jų, ir gali pakeisti tokią deklaraciją bet kada pateikdama kitą deklaraciją.

2.   Apie kiekvieną tokią deklaraciją pranešama depozitarui ir aiškiai nurodomi teritoriniai vienetai, kuriems taikomas šis Protokolas.

3.   Jei valstybė nepateikia jokios deklaracijos pagal šį straipsnį, Protokolas taikomas visiems tos valstybės teritoriniams vienetams.

4.   Šis straipsnis netaikomas regioninei ekonominės integracijos organizacijai.

27 straipsnis

Išlygos

Negali būti daroma jokių šio Protokolo taikymo išlygų.

28 straipsnis

Deklaracijos

1.   24 straipsnio 3 dalyje ir 26 straipsnio 1 dalyje nurodytos deklaracijos gali būti teikiamos pasirašant, ratifikuojant, priimant, patvirtinant arba prisijungiant arba bet kuriuo kitu metu po to ir gali būti bet kuriuo metu pakeičiamos arba panaikinamos.

2.   Apie pareiškimą, pakeitimą ir panaikinimą pranešama depozitarui.

3.   Pasirašant, ratifikuojant, priimant, patvirtinant arba prisijungiant pateikta deklaracija atitinkamoje valstybėje įsigalioja kartu su šiuo Protokolu.

4.   Vėliau pateiktos deklaracijos ir visi deklaracijos pakeitimai arba jos panaikinimas įsigalioja pirmą mėnesio dieną praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai depozitaras gavo deklaraciją.

29 straipsnis

Denonsavimas

1.   Bet kuri šio Protokolo Susitariančioji Valstybė gali jį denonsuoti depozitarui adresuotu rašytiniu pranešimu. Denonsavimas gali būti taikomas tik tam tikriems valstybės neunifikuotos teisės sistemos teritoriniams vienetams, kuriuose galioja šis Protokolas.

2.   Denonsavimas įsigalioja pirmą mėnesio dieną praėjus dvylikai mėnesių nuo tos dienos, kai depozitaras gavo pranešimą. Jeigu pranešime nurodytas ilgesnis denonsavimo įsigaliojimo terminas, denonsavimas įsigalioja pasibaigus ilgesniam terminui po to, kai depozitaras gavo pranešimą.

30 straipsnis

Pranešimas

Depozitaras Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos valstybėms narėms, kitoms valstybėms ir regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms, kurios pasirašė, ratifikavo, priėmė, patvirtino arba prisijungė pagal 23 ir 24 straipsnius, praneša apie:

a)	23 ir 24 straipsniuose nurodytą pasirašymą, ratifikavimą, priėmimą, patvirtinimą ir prisijungimą;

b)	Protokolo įsigaliojimo datą, remiantis 25 straipsniu;

c)	24 straipsnio 3 dalyje ir 26 straipsnio 1 dalyje nurodytas deklaracijas;

d)	bet kokį denonsavimą, kaip apibrėžta 29 straipsnyje.