dėl susitarimo pasikeičiant laiškais dėl Europos bendrijos ir Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo laikino taikymo sudarymo

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 37 straipsnį kartu su 300 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pirmu sakiniu,

Susitarimas pasikeičiant laiškais dėl Europos bendrijos ir Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo dėl žvejybos prie Gvinėjos krantų 2009 m. sausio 1 d.–2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu laikino taikymo yra patvirtinamas Bendrijos vardu su sąlyga, kad Taryba priims sprendimą dėl susitarimo sudarymo.

1. Protokolu nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos taip:

2. Jeigu pagal 1 dalyje išvardytų valstybių narių paraiškas žvejybos leidimui gauti protokole numatytos žvejybos galimybės neišeikvojamos, Komisija gali atsižvelgti į bet kurios kitos valstybės narės pateiktas paraiškas žvejybos leidimui gauti.

Valstybės narės, kurių laivai žvejoja pagal 1 straipsnyje nurodytą susitarimą, Komisijai praneša apie Gvinėjos Respublikos žvejybos zonoje sugautą kiekvienų išteklių kiekį pagal 2001 m. kovo 14 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 500/2001, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93 dėl Bendrijos žvejybos laivų sugavimų trečiųjų šalių vandenyse ir atviroje jūroje kontrolės taikymo taisykles (1), numatytas sąlygas iki reglamento, nustatančio išsamias taisykles, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1006/2008 (2) 30 straipsnyje, įsigaliojimo, o jam įsigaliojus – pagal tose taisyklėse numatytas sąlygas.

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenis, įgaliotus pasirašyti susitarimą pasikeičiant laiškais, kad jis taptų privalomas Bendrijai.

(2) 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93 ir (EB) Nr. 1627/94 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 3317/94 (OL L 286, 2008 10 29, p. 33).

GVINĖJOS RESPUBLIKOS IR EUROPOS BENDRIJOS

žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas

GVINĖJOS RESPUBLIKA,

toliau – Gvinėja,

EUROPOS BENDRIJA,

toliau – Bendrija,

toliau kartu – Šalys,

ATSIŽVELGDAMOS į glaudų Bendrijos ir Gvinėjos bendradarbiavimą, ypač pagal Kotonu susitarimą, ir į jų abipusį norą šį bendradarbiavimą stiprinti;

ATSIŽVELGDAMOS į abiejų Šalių norą bendradarbiaujant skatinti atsakingą žuvininkystės išteklių naudojimą;

ATSIŽVELGDAMOS į Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatas;

PASIRYŽUSIOS taikyti Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (toliau – ICCAT) sprendimus ir rekomendacijas;

SUVOKDAMOS Maisto ir žemės ūkio organizacijos 1995 m. konferencijoje priimtame Atsakingos žuvininkystės kodekse nustatytų principų svarbą;

PASIRYŽUSIOS bendradarbiauti, atsižvelgdamos į abiejų Šalių interesus, kad įgyvendintų atsakingą žvejybą, užtikrinančią ilgalaikį gyvųjų jūros išteklių išsaugojimą ir tausų naudojimą;

ĮSITIKINUSIOS, kad toks bendradarbiavimas turi būti pagrįstas viena kitą papildančiomis iniciatyvomis ir priemonėmis, kurias Šalys, užtikrindamos politikos darnumą ir vieningas pastangas, įgyvendina kartu arba atskirai;

NUSPRENDUSIOS tuo tikslu pradėti dialogą dėl Gvinėjos Vyriausybės priimtos žuvininkystės sektoriaus politikos ir nustatyti tinkamas priemones, užtikrinsiančias veiksmingą šios politikos įgyvendinimą ir ūkio subjektų bei pilietinės visuomenės dalyvavimą šiame procese;

NORĖDAMOS nustatyti išsamias Bendrijos laivų žvejybą Gvinėjos vandenyse bei Bendrijos paramą atsakingai žuvininkystei tuose vandenyse sukurti reglamentuojančias taisykles ir sąlygas;

PASIRYŽUSIOS siekti artimesnio ekonominio bendradarbiavimo žvejybos pramonėje ir su ja susijusioje veikloje, tam tikslui kuriant ir plečiant bendras įmones, kurias sudaro abiejų Šalių įmonės,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiame susitarime nustatomi principai, taisyklės ir procedūros, kuriais reguliuojama:

—	ekonominis, finansinis, techninis ir mokslinis bendradarbiavimas žuvininkystės srityje, siekiant skatinti atsakingą žuvininkystę Gvinėjos žvejybos zonose, kad būtų užtikrintas žuvininkystės išteklių išsaugojimas ir tausus naudojimas bei plėtojamas Gvinėjos žuvininkystės sektorius,

—	Bendrijos žvejybos laivų galimybės vykdyti veiklą Gvinėjos žvejybos zonose sąlygos,

—	bendradarbiavimas įgyvendinant kontrolės Gvinėjos žvejybos zonose taisykles siekiant užtikrinti pirmiau nurodytų sąlygų laikymąsi, žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumą ir kovą su neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuojama žvejyba,

—	įmonių partnerystė, kurios tikslas – atsižvelgiant į bendrus interesus plėtoti su žuvininkyste susijusią ekonominę ir kitokią veiklą.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame susitarime:

a) Gvinėjos institucijos– už žuvininkystę atsakinga ministerija;

b) Bendrijos institucijos– Europos Komisija;

c) Gvinėjos žvejybos zona– vandenys, kurie priklauso Gvinėjos jurisdikcijai žvejybos srityje, Šiame susitarime numatyta Bendrijos laivų žvejybos veikla vykdoma tik tose zonose, kur žvejoti leidžiama pagal Gvinėjos įstatymus;

d) žvejybos laivas– laivas, įrengtas taip, kad galėtų komerciniais tikslais naudoti gyvuosius vandens išteklius;

e) Bendrijos laivas– su Bendrijos valstybės narės vėliava plaukiojantis ir Bendrijoje įregistruotas žvejybos laivas;

f) jungtinis komitetas– iš Bendrijos ir Gvinėjos atstovų sudarytas komitetas, kurio funkcijos nustatytos šio susitarimo 10 straipsnyje;

g) perkrovimas– sužvejoto kiekio arba jo dalies perkrovimas iš žvejybos laivo į kitą laivą uoste arba jo akvatorijoje;

h) neįprastos aplinkybės– aplinkybės, trukdančios žvejybos veiklai Gvinėjos vandenyse, išskyrus gamtos reiškinius, kuriems Šalys neturi įtakos;

i) AKR valstybių jūreiviai– Kotonu susitarimą pasirašiusių ne Europos šalių jūreiviai. Gvinėjos jūreivis yra AKR valstybių jūreivis;

j) priežiūra– Nacionalinis žvejybos stebėsenos ir apsaugos centras (CNSP);

k) delegacija– Europos Komisijos delegacija Gvinėjoje;

l) laivo savininkas– asmuo, teisiškai atsakingas už žvejybos laivą;

m) žvejybos leidimas– teisė nustatytu laikotarpiu vykdyti, remiantis šio susitarimo nuostatomis, žvejybos veiklą nustatytoje zonoje ar nustatytame žvejybos rajone.

3 straipsnis

Susitarimo įgyvendinimo principai ir tikslai

1. Šalys įsipareigoja skatinti atsakingą žuvininkystę Gvinėjos žvejybos zonose, remdamosi tuose vandenyse žvejojančių įvairių laivynų laivų tarpusavio nediskriminavimo principu ir nepažeisdamos to paties geografinio regiono besivystančių šalių susitarimų, įskaitant dvišalius žuvininkystės susitarimus.

2. Šalys įsipareigoja laikytis dialogo ir išankstinio susitarimo principo, ypač turint omenyje žuvininkystės sektoriaus politikos įgyvendinimą ir Bendrijos priemonių, galinčių turėti įtakos Gvinėjos žuvininkystei, taikymą.

3. Šalys taip pat bendradarbiauja atlikdamos pagal šį susitarimą įgyvendintų priemonių, programų ir veiksmų nuolatinius bendrus ir vienašalius ex-ante bei ex-post vertinimus, kuriuos jos atlieka bendrai arba vienos jų iniciatyva.

4. Šalys įsipareigoja užtikrinti, kad šis susitarimas būtų įgyvendintas vadovaujantis gero ekonominio ir socialinio valdymo principais, siekiant prisidėti prie darbo vietų Gvinėjoje kūrimo, ir atsižvelgiant į žuvininkystės išteklių būklę.

5. AKR valstybių jūreivių įdarbinimą Bendrijos laivuose reglamentuoja Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deklaracija dėl pagrindinių darbo principų ir teisių, kuri be apribojimų taikoma atitinkamoms darbo sutartims ir bendroms darbo sąlygoms. Tai pirmiausia susiję su laisve jungtis į asociacijas, galiojančiu teisės į kolektyvines darbuotojų derybas pripažinimu ir diskriminacijos panaikinimu darbo bei profesinėje srityse.

4 straipsnis

Mokslinis bendradarbiavimas

1. Susitarimo galiojimo laikotarpiu Bendrija ir Gvinėja siekia stebėti Gvinėjos žvejybos zonos išteklių būklę.

2. Remdamosi visų tarptautinių žuvininkystės valdymo organizacijų priimtomis rekomendacijomis ir rezoliucijomis ir atsižvelgdamos į patikimiausią turimą mokslinę informaciją, Šalys tariasi Susitarimo 10 straipsnyje numatytame jungtiniame komitete ir atitinkamais atvejais po mokslinio susitikimo bendru sutarimu priima priemones tausiam žuvininkystės išteklių, turinčių poveikio Bendrijos laivų veiklai, valdymui užtikrinti.

3. Šalys įsipareigoja konsultuotis tarpusavyje tiesiogiai, pvz., paregionio lygmeniu, arba atitinkamose tarptautinėse organizacijose, kad užtikrintų biologinių Atlanto išteklių valdymą ir išsaugojimą, ir bendradarbiauti vykdant atitinkamus mokslinius tyrimus.

5 straipsnis

Bendrijos laivų įplaukimas į Gvinėjos žvejybos rajonus

1. Gvinėja įsipareigoja leisti Bendrijos laivams vykdyti žvejybos veiklą jos žvejybos zonoje pagal šį susitarimą, protokolą ir priedą.

2. Šiuo susitarimu reguliuojamai žvejybos veiklai taikomi Gvinėjoje galiojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Gvinėjos institucijos Bendrijai praneša apie tokių teisės aktų pakeitimus. Nepažeisdami nuostatų, dėl kurių Šalys gali susitarti atskirai, Bendrijos laivai privalo pradėti laikytis tokių pakeitimų per vieną mėnesį nuo pranešimo apie juos.

3. Gvinėja įsipareigoja imtis visų priemonių, reikalingų protokole numatytoms žvejybos kontrolės nuostatoms veiksmingai taikyti. Bendrijos laivai bendradarbiauja su už šios kontrolės vykdymą atsakingomis Gvinėjos institucijomis.

4. Bendrija, laikydamasi Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, įsipareigoja imtis visų priemonių, reikalingų siekiant užtikrinti, kad jos laivai laikytųsi šio susitarimo nuostatų ir teisės aktų, reguliuojančių žvejybą Gvinėjos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse.

6 straipsnis

Žvejybos veiklos vykdymo sąlygos – išimties sąlyga

1. Bendrijos laivai gali vykdyti žvejybos veiklą Gvinėjos žvejybos zonoje tik tada, jei jie turi pagal šį susitarimą ir pridėtą jo protokolą Gvinėjos išduotą galiojantį žvejybos leidimą.

2. Protokole nenumatytoms žvejybos kategorijoms ir žvalgomajai žvejybai žvejybos leidimus Bendrijos laivams gali išduoti ministerija. Vis dėlto, tokie leidimai išduodami tik esant teigiamai abiejų Šalių nuomonei.

3. Žvejybos leidimo gavimo laivui tvarka, taikomi mokesčiai ir laivo savininkų mokėjimo būdas nustatomi protokolo priede.

7 straipsnis

Finansinis įnašas

1. Finansinį įnašą Gvinėjai Bendrija perveda vadovaudamasi protokole ir prieduose nurodytais terminais ir sąlygomis. Šį finansinį įnašą sudaro dvi dalys, atitinkamai susijusios su:

a)	Bendrijos laivų galimybėmis Gvinėjos vandenyse žvejoti šių vandenų išteklius; ir

b)	Bendrijos finansine parama nacionalinei žuvininkystės politikai, paremtai atsakinga žvejyba ir tausiu išteklių naudojimu, įgyvendinti Gvinėjos vandenyse.

2. 1 dalies b punkte nurodyta finansinio įnašo dalis nustatoma atsižvelgiant į bendru Šalių sutarimu pagal protokolo nuostatas nustatytus tikslus, kurie turi būti įgyvendinti pagal Gvinėjos Vyriausybės nustatytą žuvininkystės sektoriaus politiką, ir į metines bei daugiametes šios politikos įgyvendinimo programas.

3. Bendrijos skiriamas finansinis įnašas mokamas kiekvienais metais pagal protokole nustatytas taisykles ir pagal šio susitarimo bei protokolo nuostatas, pagal kurias šio finansinio įnašo suma gali būti pakeista:

a)	dėl neįprastų aplinkybių;

b)	bendrai sutarus sumažinti Bendrijos laivams skirtas žvejybos galimybes taikant atitinkamų išteklių valdymo priemones, kurios pagal patikimiausią turimą mokslinę informaciją laikomos būtinomis ištekliams išsaugoti ir tausiai naudoti;

c)	bendrai sutarus Bendrijos laivams padidinti žvejybos galimybes, jei pagal patikimiausią turimą mokslinę informaciją tai nepakenktų išteklių būklei;

d)	pakartotinai bendrai įvertinus finansinės paramos Gvinėjos žuvininkystės sektoriaus politikai įgyvendinti sąlygas, jei abiejų Šalių patvirtinti metinių ir daugiamečių programų rezultatai tai pateisina;

e)	denonsavus šį Susitarimą pagal 15 straipsnio nuostatas;

f)	sustabdžius šio susitarimo taikymą pagal 14 straipsnio nuostatas.

8 straipsnis

Ūkio subjektų bendradarbiavimo skatinimas

1. Šalys skatina ekonominį, mokslinį ir techninį bendradarbiavimą žuvininkystės ir susijusiuose sektoriuose. Jos tariasi tarpusavyje, siekdamos derinti įvairias šioje srityje numatytas priemones.

2. Šalys įsipareigoja skatinti informacijos apie žvejybos būdus ir žvejybos įrankius, išteklių išsaugojimo būdus ir žuvininkystės produktų perdirbimą mainus.

3. Šalys siekia kurti tinkamas sąlygas savo įmonių techniniams, ekonominiams ir prekybos ryšiams užmegzti, skatindamos verslo ir investicijų plėtrai palankios aplinkos kūrimą.

4. Šalys ypač skatina atsižvelgiant į abiejų Šalių interesus steigti mišrias bendroves nuosekliai laikantis galiojančių Gvinėjos ir Bendrijos teisės aktų.

9 straipsnis

Administracinis bendradarbiavimas

Šalys, suprasdamos būtinybę užtikrinti žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių veiksmingumą:

—	plėtoja administracinį bendradarbiavimą, kad būtų užtikrinta, kad jų laivai laikosi šio susitarimo nuostatų ir Gvinėjos žvejybos jūroje taisyklių, kiek tai su kiekviena jų susiję,

—	bendradarbiauja, visų pirma pasitelkdamos informacijos mainus ir glaudų administracinį bendradarbiavimą, kad būtų užkirstas kelias neteisėtai, nedeklaruotai ir nereglamentuojamai žvejybai ir kad būtų su ja kovojama.

10 straipsnis

Jungtinis komitetas

1. Šio susitarimo taikymui stebėti ir kontroliuoti įsteigiamas jungtinis komitetas. Jungtinis komitetas atlieka šias funkcijas:

a)	prižiūri, kaip vykdomas, aiškinamas ir taikomas susitarimas bei kaip sprendžiami kylantys ginčai;

b)	prižiūri ir vertina, kaip partnerystės susitarimo taikymu prisidedama prie Gvinėjos žuvininkystės sektoriaus politikos įgyvendinimo;

c)	palaiko ryšius, būtinus sprendžiant abiems Šalims svarbius žuvininkystės srities klausimus;

d)	yra draugiško ginčų dėl susitarimo aiškinimo ir taikymo sprendimo forumas;

e)	prireikus iš naujo įvertina žvejybos galimybių apimtį ir atitinkamai finansinį įnašą;

f)	apibrėžia žvejybos sąlygas remdamasis protokolo nuostatomis;

g)	nustato praktines šio susitarimo 9 straipsnyje numatyto administracinio bendradarbiavimo taisykles;

h)	atlieka kitas funkcijas, dėl kurių bendrai nusprendžia abi Šalys, įskaitant kovą su neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuojama žvejyba ir administracinį bendradarbiavimą.

2. Jungtinis komitetas renkasi ne rečiau kaip kartą per metus paeiliui Gvinėjoje arba Bendrijoje, jam pirmininkauja Šalis, kurioje vyksta susitikimas. Vienos iš Šalių prašymu jungtinis komitetas šaukia neeilinį susitikimą.

11 straipsnis

Geografinė taikymo zona

Šis susitarimas taikomas teritorijose, kuriose taikoma Europos bendrijos steigimo sutartis, pagal joje nustatytas sąlygas, ir Gvinėjos teritorijoje bei Gvinėjos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse.

12 straipsnis

Trukmė

Šis susitarimas taikomas 4 metus nuo jo įsigaliojimo dienos; jis automatiškai pratęsiamas tokiam pat laikotarpiui, jei nėra denonsuojamas pagal 15 straipsnį.

13 straipsnis

Ginčų sprendimas

Jei iškyla ginčų dėl šio susitarimo aiškinimo ir (arba) taikymo, Šalys konsultuojasi tarpusavyje.

14 straipsnis

Galiojimo sustabdymas

1. Vienos iš Šalių iniciatyva šio susitarimo taikymas gali būti sustabdytas, jei kyla didelių nesutarimų dėl jame numatytų nuostatų taikymo. Norėdama sustabdyti susitarimo taikymą, suinteresuotoji Šalis turi ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki tos dienos, kurią sustabdymas įsigaliotų, raštu pranešti apie savo ketinimą. Kitai Šaliai gavus tokį pranešimą, abi Šalys pradeda tarpusavio konsultacijas, siekdamos ginčą išspręsti taikiai.

2. 7 straipsnyje nurodyto finansinio įnašo išmoka sumažinama proporcingai ir prorata temporis, atsižvelgiant į sustabdymo trukmę.

15 straipsnis

Denonsavimas

1. Bet kuri iš Šalių gali denonsuoti šį susitarimą, susidarius neįprastoms aplinkybėms, pavyzdžiui, išsekus atitinkamiems žuvų ištekliams, nustačius, kad sumažėjo Bendrijos laivams Gvinėjos suteiktų žvejybos galimybių išnaudojimo lygis, arba Šalims nesilaikant įsipareigojimų kovoti su neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuojama žvejyba.

2. Apie savo ketinimą denonsuoti susitarimą atitinkama Šalis kitai Šaliai praneša raštu iki pradinio galiojimo laikotarpio pabaigos arba kiekvieno papildomo galiojimo laikotarpio pabaigos likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams.

3. 2 dalyje minėto pranešimo pateikimas laikomas šalių konsultacijų pradžia.

4. 7 straipsnyje nurodyto finansinio įnašo išmoka tais metais, kuriais įsigalioja susitarimo denonsavimas, yra sumažinama proporcingai ir prorata temporis.

16 straipsnis

Protokolas ir priedas

Protokolas ir priedas yra neatskiriama šio susitarimo dalis.

17 straipsnis

Taikomos nacionalinės teisės nuostatos

Bendrijos žvejybos laivų veikla Gvinėjos vandenyse reguliuojama Gvinėjoje taikomais teisės aktais, išskyrus atvejus, kai susitarime, protokole, jo prieduose arba priedėliuose yra numatyta kitaip.

18 straipsnis

Panaikinimas

Šio susitarimo įsigaliojimo dieną juo panaikinamas ir pakeičiamas 1983 m. kovo 28 d. Europos ekonominės bendrijos ir Gvinėjos susitarimas dėl žvejybos prie Gvinėjos krantų.

19 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis susitarimas sudaromas dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis; visi tekstai yra autentiški; susitarimas įsigalioja tą dieną, kai Šalys raštu praneša viena kitai apie įsigaliojimui būtinų vidaus procedūrų užbaigimą.

PROTOKOLAS,

nustatantis žvejybos galimybes ir finansinį įnašą, numatytus Europos bendrijos ir Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime dėl žvejybos prie Gvinėjos krantų 2009 m. sausio 1 d.–2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu

1 straipsnis

Taikymo laikotarpis ir žvejybos galimybės

1. Nuo 2009 m. sausio 1 d. ketverių metų laikotarpiui remiantis susitarimo 5 straipsniu nustatomos tokios tolimos migracijos žuvų (1982 m. Jungtinių Tautų konvencijos 1 priede išvardytos rūšys) žvejybos galimybės:

—	tunų žvejybos seineriai šaldikliai: 28 laivai,

—	kartinėmis ūdomis žvejojantys laivai: 12 laivų.

2. Nuo antrųjų protokolo taikymo metų, atlikus bendrą krevečių išteklių būklės ir šios kategorijos Gvinėjos žuvininkystės valdymo vertinimą, krevetes žvejojantiems laivams metų laikotarpiui galės būti suteiktos 800 BRT per ketvirtį žvejybos galimybės tokiomis sąlygomis:

—	įplaukimas į krevečių žvejybos rajonus ir ypač nacionalinių ir užsienio laivynų žvejybos pastangos turės būti valdomos skaidriai. Tuo tikslu Gvinėja iki kiekvienų metų spalio 31 d. perduos duomenis apie šios rūšies žvejybos pastangas Gvinėjos vandenyse,

—	Gvinėjos vandenyse turės būti įgyvendinamas Stebėsenos, kontrolės ir priežiūros planas,

—	turės būti analizuojami moksliniai duomenys apie išteklių būklę ir svarstomi mokslinių reisų rezultatai; rezultatai turės būti pateikiami kiekvienais metais kartu su duomenimis apie žvejybos pastangas.

Šiai kategorijai taikomos žvejybos sąlygos kiekvienais metais bus nustatomos bendru sutarimu prieš išduodant žvejybos leidimus; bet kokiu atveju – prieš išmokant šio protokolo 2 straipsnyje numatytą papildomą specialųjį įnašą, proporcingą padidintoms žvejybos galimybėms.

3. 1 ir 2 dalys taikomos nepažeidžiant šio protokolo 4 ir 5 straipsnių nuostatų.

4. Su Europos bendrijos valstybės narės vėliava plaukiojantys laivai gali vykdyti žvejybos veiklą Gvinėjos žvejybos zonoje tik turėdami pagal šį protokolą ir šio protokolo priede nurodytas taisykles Gvinėjos išduotą galiojantį žvejybos leidimą.

2 straipsnis

Finansinis įnašas – Mokėjimo tvarka

1. Susitarimo 7 straipsnyje nurodytą finansinį įnašą 1 straipsnio 1 dalyje nurodytam laikotarpiui sudaro 325 000 EUR metinė suma, atitinkanti 5 000 t per metus orientacinį kiekį, ir 125 000 EUR per metus speciali suma, skirta Gvinėjos žuvininkystės sektoriaus politikai remti ir įgyvendinti. Ši speciali suma yra neatskiriama susitarimo 7 straipsnyje nurodyto vienkartinio finansinio įnašo (1) dalis.

Jei, remiantis 1 straipsnio 2 dalies nuostatomis, skiriamos papildomos žvejybos galimybės, į susitarimo 7 straipsnyje numatytą finansinį įnašą 1 straipsnio 2 dalyje numatytam laikotarpiui įtraukiama proporcinga padidintoms žvejybos galimybėms 300 000 EUR per metus suma.

Prie minėtų sumų pridedamas specialusis Bendrijos įnašas – 600 000 EUR pirmaisiais metais, 400 000 EUR antraisiais metais ir 300 000 EUR vėlesniais metais – stebėsenos, kontrolės ir priežiūros sistemos Gvinėjos žvejybos zonose stiprinimui remti ir siekiant Gvinėjai padėti įsigyti palydovinę stebėsenos sistemą ne vėliau kaip 2010 m. birželio 30 d. Šis įnašas administruojamas remiantis šio protokolo 7 straipsnio nuostatomis.

2. 1 dalis yra taikoma nepažeidžiant šio protokolo 4, 5, 6 ir 7 straipsnių nuostatų.

3. Pirmoje dalyje nurodytą bendrą sumą (iš viso 1 050 000 EUR pirmaisiais metais ir, esant reikalui, 1 150 000 EUR antraisiais metais ir 1 050 000 EUR vėlesniais metais) Bendrija išmoka kasmet šio protokolo taikymo laikotarpiu (2). Šios sumos nenulemia galimų žvejybos galimybių pakeitimų arba naujų žvejybos galimybių įtraukimo, dėl kurių gali būti nuspręsta remiantis šio protokolo 4 ir 5 straipsnių nuostatomis.

4. Jei Bendrijos laivais Gvinėjos žvejybos zonose sugautas bendras kiekis viršija orientacinį kiekį, metinis finansinis įnašas yra didinamas 65 EUR už kiekvieną papildomą sužvejotą toną. Tačiau metinė bendra Bendrijos mokama suma negali viršyti 3 dalyje nurodytos sumos daugiau nei dvigubai (t. y. 1 050 000 EUR pirmaisiais metais ir, esant reikalui, 1 150 000 EUR antraisiais metais ir 1 050 000 EUR vėlesniais metais). Jei Bendrijos laivais sužvejotas kiekis viršija kiekį, atitinkantį dvigubą bendrą metinę sumą, suma, mokėtina už kiekį, kuriuo viršijama ši riba, išmokama kitais metais.

5. 1 dalyje nurodyta finansinio įnašo išmoka už pirmuosius metus mokama ne vėliau kaip 2009 m. lapkričio 30 d., o už kitus metus – ne vėliau kaip vasario 1 d.

6. Nepažeidžiant 6 straipsnio nuostatų, dėl šių sumų paskirstymo nusprendžiama atsižvelgiant į Gvinėjos Finansų įstatymą, išskyrus šio protokolo 2 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje numatytą specialųjį įnašą, todėl minėtų sumų paskirstymas yra išskirtinė Gvinėjos institucijų kompetencija.

7. Šiame straipsnyje numatyti mokėjimai, išskyrus 2 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje numatytą specialųjį įnašą, kuris bus pervestas tiesiogiai į Nacionalinio žvejybos stebėsenos ir apsaugos centro sąskaitą, ir pirmuosius metus po to, kai abi Šalys patvirtins tokių lėšų planavimą, pervedami į Centrinio Gvinėjos banko valstybės iždo sąskaitą, kurios rekvizitus kiekvienais metais praneša ministerija.

3 straipsnis

Bendradarbiavimas siekiant atsakingos žuvininkystės – Mokslinis bendradarbiavimas

1. Šalys įsipareigoja skatinti atsakingą žuvininkystę Gvinėjos vandenyse, remdamosi tuose vandenyse žvejojančių įvairių laivynų laivų tarpusavio nediskriminavimo principu.

2. Šio protokolo galiojimo laikotarpiu Bendrija ir Gvinėja siekia stebėti Gvinėjos žvejybos zonos išteklių būklę.

3. Siekdamos atsakingos žuvininkystės, Šalys įsipareigoja skatinti bendradarbiavimą paregionio lygmeniu pirmiausia Tarptautinėje Atlanto tunų apsaugos komisijoje (ICCAT) ir kitose kompetentingose paregionio ir tarptautinėse organizacijose.

4. Remdamosi susitarimo 4 straipsniu ir patikimiausia turima moksline informacija, Šalys tariasi susitarimo 10 straipsnyje numatytame Jungtiniame komitete, kad po parajonio lygio (jei reikia) mokslinio pasitarimo bendru sutarimu būtų priimtos priemonės, skirtos tausiam jūros išteklių, darančių įtaką Bendrijos laivų veiklai, naudojimui. Taikant tokias priemones atsižvelgiama į Tarptautinės Atlanto tunų išsaugojimo komisijos (ICCAT) priimtas rekomendacijas ir rezoliucijas.

4 straipsnis

Žvejybos galimybių peržiūra bendru sutarimu

1. 1 straipsnyje nurodytos žvejybos galimybės bendru sutarimu gali būti padidintos, jei pagal protokolo 3 straipsnio 4 dalyje nurodyto mokslinio pasitarimo išvadas šis padidinimas neigiamai nepaveiks tausaus Gvinėjos išteklių valdymo. Tokiu atveju 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas finansinis įnašas yra padidinamas proporcingai ir prorata temporis.

2. Priešingai, jei Šalys susitaria sumažinti 1 straipsnyje nurodytas žvejybos galimybes, finansinis įnašas sumažinamas proporcingai ir prorata temporis.

3. Žvejybos galimybių paskirstymas įvairių kategorijų laivams taip pat gali būti abiems Šalims pasikonsultavus tarpusavyje bendru sutarimu peržiūrėtas atsižvelgiant į visas galimas šio protokolo 3 straipsnio 4 dalyje nurodyto bendro metinio susitikimo rekomendacijas dėl išteklių, kurie galėtų būti paveikti tokio perskirstymo, valdymo. Šalys susitaria dėl atitinkamo finansinio įnašo koregavimo, jei to reikia perskirsčius žvejybos galimybes.

5 straipsnis

Kitos žvejybos galimybės

1. Jei Bendrijos žvejybos laivai yra suinteresuoti 1 straipsnyje nenurodyta žvejybos veikla, Bendrija, siekdama leidimo tokiai naujai veiklai, konsultuojasi su Gvinėja. Atitinkamais atvejais Šalys susitaria dėl tokioms naujoms žvejybos galimybėms taikytinų sąlygų ir, jei būtina, iš dalies pakeičia šį protokolą ir jo priedą.

2. Gavusios šio protokolo 3 straipsnio 4 dalyje numatyto bendro mokslinio pasitarimo pritarimą Šalys gali bendrai vykdyti žvalgomosios žvejybos kampanijas Gvinėjos žvejybos zonose. Šiuo tikslu vienai iš Šalių paprašius jos konsultuojasi tarpusavyje ir kiekvienu atveju atskirai nustato naujus išteklius, sąlygas ir kitus susijusius aspektus.

3. Žvalgomąją žvejybą šalys vykdo pagal bendrai priimtus mokslinius, administracinius ir finansinius reikalavimus. Žvalgomosios žvejybos leidimai suteikiami bandymams ne daugiau kaip dviems šešių mėnesių kampanijoms, skaičiuojant nuo Šalių bendru sutarimu nustatytos dienos.

4. Jei Šalys nusprendžia, kad žvalgomosios žvejybos kampanijos davė teigiamų ekosistemų ir gyvųjų jūros išteklių išsaugojimo rezultatų, šio protokolo 4 straipsnyje numatyta bendro sutarimo tvarka atsižvelgiant į leidžiamas žvejybos pastangas Bendrijos laivams gali būti skiriamos naujos žvejybos galimybės, galiosiančios iki šio protokolo galiojimo pabaigos. Atitinkamai padidinamas finansinis įnašas.

6 straipsnis

Finansinio įnašo mokėjimo sustabdymas ir persvarstymas esant nepaprastosioms aplinkybėms

1. Susidarius neįprastoms aplinkybėms, išskyrus gamtos reiškinius, kurios trukdo žvejybos veiklai Gvinėjos išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEE), Europos bendrija gali sustabdyti šio protokolo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyto finansinio įnašo mokėjimą.

2. Sprendimas dėl sustabdymo 1 dalyje nurodytais atvejais priimamas abiems Šalims pasikonsultavus tarpusavyje per du mėnesius nuo vienos iš šalių prašymo pateikimo ir su sąlyga, kad Europos bendrija mokėjimo sustabdymo metu jau yra pervedusi visą mokėtiną sumą.

3. Finansinis įnašas vėl pradedamas mokėti, kai tik Šalys, pasikonsultavusios tarpusavyje, bendru sutarimu nusprendžia, kad žvejybos veiklai trukdžiusių aplinkybių nebėra ir (arba) kad padėtis yra tinkama žvejybos veiklai toliau vykdyti.

4. Bendrijos laivams išduotų žvejybos leidimų, kurių galiojimas buvo sustabdytas drauge su finansinio įnašo mokėjimu, galiojimo laikas yra pratęsiamas tokiam pačiam laikotarpiui, kuriam buvo sustabdyta žvejybos veikla.

7 straipsnis

Atsakingos žuvininkystės skatinimas Gvinėjos vandenyse

1. Visa 2 straipsnio 1 dalyje nustatytų finansinio ir specialaus įnašų suma kasmet skiriama priemonėms, priimtoms pagal Gvinėjos Vyriausybės nustatytą žuvininkystės sektoriaus politiką, dėl kurių bendrai nutarė abi Šalys remdamosi toliau nustatytomis taisyklėmis, remti ir įgyvendinti.

Šią sumą Gvinėja naudoja remdamasi įgyvendintinais tikslais, bendru Šalių sutarimu nustatytais atsižvelgiant į Gvinėjos žuvininkystės politikos dabartinius prioritetus, kuriais siekiama užtikrinti tvarų ir atsakingą sektoriaus valdymą, ir 2 dalyje nurodytomis susijusiomis metinėmis ir daugiametėmis programomis, skirtomis išteklių valdymui kontroliuoti ir prižiūrėti, žuvininkystės produktų gamybos sanitarinėms sąlygoms pagerinti ir kompetentingų institucijų kontrolės pajėgumui sustiprinti.

2. Gvinėjai pasiūlius, siekdami įgyvendinti 1 dalies nuostatas, Bendrija ir Gvinėja susitarimo 10 straipsnyje numatytame jungtiniame komitete, įsigaliojus protokolui ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio Protokolo įsigaliojimo, susitaria dėl daugiametės sektoriaus programos ir jos taikymo taisyklių, įskaitant:

a)	metines ir daugiametes gaires, pagal kurias bus panaudotos 1 dalyje nurodyta finansinio įnašo procentinė dalis ir specialios išmokos kasmetinėms priemonėms;

metinius ir daugiamečius tikslus, kuriuos įgyvendinant būtų skatinama tausi ir atsakinga žuvininkystė, atsižvelgiant į Gvinėjos nustatytus nacionalinės žuvininkystės politikos arba kitų sričių politikos, susijusios su atsakingos ir tausios žuvininkystės skatinimu arba turinčios jam poveikio, prioritetus;

c)	kasmetinio rezultatų vertinimo kriterijus ir tvarką.

3. Vis dėlto ypatingą dėmesį šalys susitaria skirti visoms žvejybos stebėsenos, kontrolės ir priežiūros rėmimo priemonėms, įskaitant Gvinėjos vandenų priežiūrą jūroje ir iš oro, palydovinio žvejybos laivų stebėjimo sistemos (LSS) naudojimą, teisinio pagrindo tobulinimą ir jo taikymą pažeidimų atveju.

4. Siūlymus keisti daugiametę sektoriaus programą arba kasmetinėms priemonėms skirtų specialių sumų panaudojimą turi patvirtinti abi Šalys jungtiniame komitete.

5. Gvinėja kasmet skiria 1 dalyje nurodytas sumas atitinkančią sumą daugiametei programai įgyvendinti. Pirmaisiais protokolo galiojimo metais apie sumos paskirstymą turi būti pranešta Bendrijai iš karto, kai tai įmanoma; bet kokiu atveju, pranešti būtina prieš jungtiniame komitete patvirtinant daugiametę sektoriaus programą. Vėlesniais metais apie tokį paskirstymą Gvinėja Bendrijai praneša ne vėliau kaip iki sausio 31 d.

6. Jei kasmetinis daugiametės sektoriaus programos įgyvendinimo rezultatų įvertinimas tai pagrindžia, Europos bendrija galės koreguoti šio protokolo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą finansinio įnašo dalį, skirtą Gvinėjos žuvininkystės sektoriaus politikai remti ir įgyvendinti, kad faktinė programai įgyvendinti skirtų lėšų suma atitiktų šiuos rezultatus.

7. Bendrija pasilieka teisę sustabdyti protokolo 2 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje numatyto specialiojo įnašo mokėjimą, kai jei po jungtiniame komitete atlikto įvertinimo paaiškėja, kad nuo pirmųjų protokolo taikymo metų gauti rezultatai neatitinka programų, išskyrus ypatingas ir tinkamai motyvuotas aplinkybes.

8 straipsnis

Ginčai – protokolo taikymo sustabdymas

1. Šalių ginčai dėl šio protokolo nuostatų aiškinimo ir atitinkamo taikymo sprendžiami Šalims konsultuojantis Susitarimo 10 straipsnyje numatytame jungtiniame komitete, jei būtina, šaukiamas neeilinis posėdis.

2. Nepažeidžiant 9 straipsnio nuostatų, protokolo taikymas gali būti sustabdytas vienos iš Šalių iniciatyva, jei laikoma, kad kilęs Šalių ginčas yra didelis ir jei jungtiniame komitete vykusiose konsultacijose, numatytose 1 dalyje, jo nepavyko išspręsti draugiškai.

3. Norėdama sustabdyti protokolo taikymą, suinteresuotoji Šalis raštu praneša apie savo ketinimą ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki dienos, kurią šis sustabdymas turėtų įsigalioti.

4. Jei protokolo taikymas sustabdomas, Šalys ir toliau konsultuojasi tarpusavyje, siekdamos draugiškai išspręsti ginčą. Kai draugiškas sprendimas randamas, protokolas vėl pradedamas taikyti, o finansinio įnašo suma sumažinama proporcingai ir prorata temporis, priklausomai nuo protokolo taikymo sustabdymo trukmės.

9 straipsnis

Protokolo taikymo sustabdymas dėl nemokėjimo

Atsižvelgiant į 6 straipsnio nuostatas, Bendrijai neatlikus 2 straipsnyje nurodytų mokėjimų, šio protokolo taikymas gali būti sustabdytas tokiomis sąlygomis:

a)	Kompetentingos Gvinėjos institucijos Europos Komisijai pateikia pranešimą apie nesumokėjimą. Europos Komisija atlieka būtinus patikrinimus ir, jei reikia, ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo minėto pranešimo gavimo atlieka šį mokėjimą.

b)	Jei, iki protokolo 2 straipsnio 5 dalyje numatyto termino mokėjimas neatliekamas ir nepateikiama pateisinama priežastis, Gvinėjos kompetentingos institucijos turi teisę protokolo taikymą sustabdyti. Jos nedelsdamos apie tai informuoja Europos Komisiją.

c)	Protokolas vėl pradedamas taikyti, kai tik atliekamas atitinkamas mokėjimas.

10 straipsnis

Taikomos nacionalinės teisės nuostatos

11 straipsnis

Peržiūros straipsnis

1. Jei atliekama svarbių politinės krypties, dėl kurios buvo sudarytas šis protokolas, pakeitimų viena iš Šalių gali pareikalauti peržiūrėti jo nuostatas siekiant galimo jų pakeitimo.

2. Suinteresuotoji šalis kitai šaliai raštu praneša apie ketinimą peržiūrėti šio protokolo nuostatas.

3. Nuo tokio pranešimo praėjus ne daugiau kaip 60 dienų abi Šalys pradeda konsultacijas. Nepasiekus susitarimo dėl nuostatų peržiūros, suinteresuotoji šalis gali protokolą denonsuoti pagal jo 14 straipsnį.

12 straipsnis

Panaikinimas

Šiuo protokolu ir jo priedais panaikinamas ir pakeičiamas dabar galiojantis žvejybą reglamentuojantis protokolas ir Europos ekonominės bendrijos ir Gvinėjos Bendrasis susitarimas dėl žvejybos prie Gvinėjos krantų.

13 straipsnis

Trukmė

Šis protokolas ir jo priedai taikomi ketverius metus nuo 2009 m. sausio 1 d., nebent jis denonsuojamas remiantis 14 straipsniu.

14 straipsnis

Denonsavimas

Norėdama denonsuoti, suinteresuotoji Šalis apie savo ketinimą kitai Šaliai praneša raštu likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki denonsavimo dienos. Prieš tai minėto pranešimo pateikimas yra Šalių konsultacijų pradžia.

15 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Šis protokolas ir jo priedas įsigalioja tą dieną, kurią Šalys praneša viena kitai apie šiam tikslui būtinų procedūrų užbaigimą.

2. Jie taikomi nuo 2009 m. sausio 1 d.

(1) Prie 1 straipsnio 1 pastraipoje nurodyto finansinio įnašo pridedami šio priedo II skyriuje numatyti mokesčiai, kuriuos renka pati Gvinėja ir kurių apytikslis dydis yra 118 000 EUR per metus be mokesčių, susijusių su priežiūra ir tyrimais.

(2) Prie šių sumų pridedami šio priedo II skyriuje numatyti mokesčiai, kuriuos renka pati Gvinėja ir kurių apytikslis dydis yra 118 000 EUR per metus be mokesčių, susijusių su priežiūra ir tyrimais.

PRIEDAS

Bendrijos laivų tunų žvejybos sąlygos Gvinėjos žvejybos zonoje

I SKYRIUS

ŽVEJYBOS LEIDIMŲ PARAIŠKŲ TEIKIMO IR ŽVEJYBOS LEIDIMŲ IŠDAVIMO FORMALUMAI

1 SKIRSNIS

Žvejybos leidimų išdavimas

1.	Žvejybos Gvinėjos zonoje žvejybos leidimas gali būti išduotas tik reikalavimus atitinkantiems laivams.

Laivas atitinka reikalavimus, jei jo savininkas, kapitonas ir pats laivas neuždrausta vykdyti žvejybos veiklos Gvinėjoje. Jie negali būti padarę Gvinėjos administracinės tvarkos pažeidimų, t. y. turi būti įvykdę visus ankstesnius įsipareigojimus, susijusius su Gvinėjoje vykdoma žvejybos veikla ir ypač su – jūreivių samdymu pagal su Bendrija sudarytus žvejybos susitarimus.

3.	Kompetentingos Bendrijos institucijos už žuvininkystę atsakingai Gvinėjos ministerijai elektroniniu paštu pateikia paraišką dėl kiekvieno laivo, pageidaujančio žvejoti pagal susitarimą, iki paraiškoje prašomos leidimo galiojimo pradžios likus ne mažiau kaip 30 darbo dienų.

Prašymai pateikiami už žuvininkystę atsakingai ministerijai naudojant formą, kurios pavyzdys pateikiamas I priedėlyje. Gvinėjos institucijos imasi visų būtinų priemonių, kad leidimų prašymuose pateikti duomenys būtų tvarkomi konfidencialiai. Šie duomenys naudojami tik žuvininkystės susitarimui įgyvendinti.

Prie leidimo paraiškos pridedami tokie dokumentai:

—	įrodymas, kad sumokėtas nustatyto dydžio avansas už leidimo galiojimo laikotarpį,

—	kiti dokumentai arba pažymėjimai, kurių reikalaujama remiantis specialiomis nuostatomis, pagal šį protokolą taikytinomis atitinkamo tipo laivams.

6.	Mokestis pervedamas į Gvinėjos institucijų nurodytą sąskaitą pagal protokolo 2 straipsnio 7 dalį.

Į šį mokestį įskaitomi visi nacionaliniai ir vietos mokesčiai išskyrus mokestį už žvejybos priežiūrą, mokestį už žuvininkystės tyrimus ir paslaugų mokesčius. Mokesčiai už žvejybos priežiūrą ir žuvininkystės tyrimus bus apskaičiuoti proporcingai pagal Gvinėjos žvejybos zonoje išbūtą trukmę; veiklos vykdytojai juos sumokės pagal galutinę mokėtinų mokesčių ataskaitą remiantis šio priedo 2 skirsnio nuostatomis.

Gvinėjai prašant ir kol su Bendrija bus pasirašytas LSS protokolas, pastaroji Gvinėjai teiks palydovinius duomenis apie laikotarpius, kada būta Gvinėjos žvejybos zonose, kad būtų įmanoma apskaičiuoti savininkų mokėtinus mokesčius už žvejybos priežiūrą.

8.	Leidimai visiems laivams išduodami per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai už žvejybą atsakinga Gvinėjos ministerija gauna visus 5 punkte nurodytus dokumentus; leidimai laivų savininkams arba jų atstovams yra perduodami per Europos Komisijos delegaciją Gvinėjoje.

9.	Leidimas išduodamas konkrečiam laivui ir negali būti perleidžiamas.

10.

Tačiau Europos bendrijai paprašius įrodytu force majeure atveju vieno laivo žvejybos leidimas pakeičiamas nauju kitam tos pačios protokolo 1 straipsnyje nurodytos kategorijos laivui skirtu leidimu nemokant naujo mokesčio. Šiuo atveju, nustatant, ar reikia mokėti papildomai, sugautas kiekis skaičiuojamas atsižvelgiant į bendrą abiejų laivų sugautą kiekį.

11.	Pakeičiamo laivo savininkas arba jo atstovas per Europos Komisijos delegaciją grąžina panaikintą žvejybos leidimą už žuvininkystę atsakingai Gvinėjos ministerijai.

12.	Naujas leidimas įsigalioja tą dieną, kai laivo savininkas už žvejybą atsakingai Gvinėjos ministerijai grąžina panaikintą leidimą. Europos Komisijos delegacija Gvinėjoje informuojama apie leidimo perleidimą.

13.

Leidimas nuolat turi būti laive. Europos bendrija atnaujina negalutinį laivų, kuriems pagal šio protokolo nuostatas yra paprašytas žvejybos leidimas, sąrašą. Šis negalutinis sąrašas pateikiamas Gvinėjos institucijoms tik jį sudarius ir vėliau kaskart atnaujinus. Gvinėjos institucijoms gavus šį negalutinį sąrašą ir sumokėto avanso patvirtinimą, Europos Komisijos išsiųstą pakrantės valstybės institucijoms, kompetentinga Gvinėjos institucija įrašo laivą į leidimą žvejoti turinčių laivų sąrašą, kuris perduodamas už žuvininkystės kontrolę atsakingoms institucijoms. Tuomet tiksli šio sąrašo kopija nusiunčiama laivo savininkui, kuris ją laiko laive vietoj leidimo, kol šis jam išduodamas.

14.

Šalys susitaria skatinti įgyvendinti žvejybos leidimų sistemą, pagal kurią informacija ir minėtais dokumentais būtų keičiamasi tik elektroniniu būdu. Šalys susitaria siekti, kad netrukus spausdintus žvejybos leidimą ir laivų, turinčių leidimą žvejoti Gvinėjos žvejybos zonoje, sąrašą pakeistų elektroninės jų versijos.

15.	Šalys jungtiniame komitete įsipareigoja pakeisti visas šio protokolo BRT išreikštas nuorodas GT išreikštomis nuorodomis ir pritaikyti visas su tokiu pakeitimu susijusias nuostatas. Prieš atliekant tokį pakeitimą, bus surengtos atitinkamos techninės Šalių konsultacijos.

2 SKIRSNIS

Su žvejybos leidimais susijusios sąlygos – mokesčiai ir avansai

1.	Žvejybos leidimai galioja vienerius metus. Jie gali būti pratęsti.

2.	Mokestis už Gvinėjos žvejybos zonoje sugautą toną yra 35 EUR tunų žvejybos seineriams ir 25 EUR kartinėmis ūdomis žvejojantiems laivams.

Leidimai išduodami, kai kompetentingoms nacionalinėms valdžios institucijoms pervedamos tokios nustatyto dydžio sumos:

—	už tunų žvejybos seinerį – 4 025 EUR suma, atitinkanti mokestį už 115 tonų per metus,

—	už kartinėmis ūdomis žvejojančius laivus – 500 EUR suma, atitinkanti mokestį už 20 tonų per metus.

4.	Valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 15 d. Europos Komisijai praneša ankstesniais metais sužvejotus kiekius tonomis, kuriuos patvirtina toliau 5 punkte nurodyti mokslo institutai.

Galutinę už einamuosius metus mokėtinų mokesčių ataskaitą Europos Komisija parengia ne vėliau kaip iki n + 1 metų liepos 31 d., remdamasi laivų savininkų parengtomis ir mokslo institutų, įgaliotų tikrinti valstybių narių sužvejotų kiekių duomenis, patvirtintomis sužvejotų kiekių deklaracijomis; minėti institutai – tai IRD (Institut de Recherche pour le Développement), IEO (Instituto Español de Oceanografia), IPIMAR (Instituto Português de Investigação Marítima) ir Nacionalinis Busuros žuvininkystės mokslų centras (Centre National des Sciences Halieutiques de Boussoura – CNSHB). Ataskaita perduodama tarpininkaujant Europos Komisijos delegacijai.

6.	Ši ataskaita tuo pat metu perduodama už žuvininkystę atsakingai Gvinėjos ministerijai ir laivų savininkams.

35 EUR už toną (tunų žvejybos seineriai) arba 25 EUR už toną (kartinėmis ūdomis žvejojantys laivai) mokesčius už papildomai sugautą kiekį (tunų žvejybos seinerių atveju viršijantį 115 tonų, o kartinėmis ūdomis žvejojančių laivų atveju viršijantį 20 tonų) laivų savininkai perveda Gvinėjos kompetentingoms institucijoms ne vėliau kaip n + 1 metų rugpjūčio 31 d. į šio skyriaus 1 skirsnio 6 dalyje nurodytą sąskaitą.

8.	Jeigu galutinėje ataskaitoje nurodyta suma yra mažesnė už šio skirsnio 3 punkte nurodytą avanso sumą, laivo savininkui skirtumas negrąžinamas.

II SKYRIUS

ŽVEJYBOS ZONOS

Bendrijos tunų žvejybos seineriams ir kartinėmis ūdomis žvejojantiems laivams leidžiama vykdyti žvejybos veiklą vandenyse, esančiuose už 12 jūrmylių nuo bazinių linijų, arba už 20 m izobatės.

III SKYRIUS

SUŽVEJOTO KIEKIO DEKLARAVIMO TVARKA

Šiame priede Bendrijos laivo reiso Gvinėjos žvejybos zonoje trukmė apibrėžiama:

—	kaip laikotarpis nuo įplaukimo į Gvinėjos žvejybos zoną iki išplaukimo iš jos,

—	arba laikotarpis nuo įplaukimo į Gvinėjos žvejybos zoną iki perkrovimo ir (arba) iškrovimo Gvinėjoje.

Laivai, kuriems pagal susitarimą leidžiama žvejoti Gvinėjos vandenyse, už žuvininkystę atsakingai Gvinėjos ministerijai praneša apie sugautą kiekį, kad ši valdžios institucija galėtų kontroliuoti sužvejotą kiekį, kurį patvirtina kompetentingi mokslo institutai pagal šio priedo I skyriaus 2 skirsnio 5 punkte nurodytą procedūrą. Pranešimo apie sugautą kiekį taisyklės:

2.1.

Vienerių metų žvejybos leidimo galiojimo laikotarpiu, kaip nurodyta šio priedo I skyriaus 2 skirsnyje, deklaracijose nurodomas kiekvieno laivo reiso metu sužvejotas kiekis. Popieriuje spausdinti deklaracijų originalai perduodami už žvejybą atsakingai Gvinėjos ministerijai per 45 dienų nuo paskutinio minėto laikotarpio reiso pabaigos. Be to, šie duomenys perduodami faksu (+ 224 30 41 36 60) arba el. paštu (cnspkaly@yahoo.fr).

2.2.	Laivai deklaruoja sugautą kiekį, naudodami laivo žurnalą atitinkančią formą, kurios pavyzdys pateiktas 3 priedėlyje. Pildant laivo žurnalą už laikotarpius, kuriais laivas nebuvo Gvinėjos žvejybos zonoje, reikia pažymėti „Ne Gvinėjos žvejybos zonoje“.

2.3.	Formos pildomos įskaitomai, jas pasirašo laivo kapitonas arba teisiškai įgaliotas jo atstovas.

2.4.	Kad padėtų stebėti išteklių būklės raidą, sužvejoto kiekio deklaracijos turi būti patikimos.

3.	Jei laivas nesilaiko šio skyriaus nuostatų, Gvinėjos Vyriausybė pasilieka teisę sustabdyti jo žvejybos leidimo galiojimą, kol bus atlikti formalumai, ir laivo savininkui skirti Gvinėjoje galiojančiais teisės aktais nustatytą baudą. Apie tai pranešama Europos Komisijai ir vėliavos valstybei narei.

4.	Šalys susitaria skatinti įgyvendinti sugauto kiekio deklaravimo sistemą, pagal kurią informacija ir minėtais dokumentais būtų keičiamasi tik elektroniniu būdu. Šalys susitaria siekti, kad rašytinė deklaracija (laivo žurnalas) kuo greičiau būtų pakeistas elektronine versija.

IV SKYRIUS

PERKROVIMAS Į KITĄ LAIVĄ IR IŠKROVIMAI

Šalys bendradarbiauja siekdamos pagerinti perkrovimo ir iškrovimo Gvinėjos uostuose galimybes.

Iškrovimai:

Bendrijos tunų žvejybos laivams, savanoriškai iškraunantiems sužvejotą kiekį Gvinėjos Respublikos uoste, priedo I skyriaus 2 skirsnio 2 dalyje nurodytas mokestis sumažinamas 5 EUR už Gvinėjos Respublikos žvejybos zonoje sužvejotą toną.

Jei žuvininkystės produktai parduodami Gvinėjos Respublikos perdirbimo įmonei, mokestis sumažinamas dar 5 EUR už toną.

Šis mechanizmas bus taikomas visiems Bendrijos laivams nuo pirmųjų šio protokolo galiojimo metų, neviršijant 50 % galutinėje sužvejoto kiekio ataskaitoje (kaip apibrėžta priedo III skyriuje) nurodyto sužvejoto kiekio.

2.	Iškrauto arba perkrauto kiekio tonomis kontrolės taisyklės bus apibrėžtos pirmajame jungtinio komiteto posėdyje.

3.	Įvertinimas: Finansinių paskatų lygis ir didžiausias galutinės sugauto kiekio ataskaitos procentas bus patikslintas jungtiniame komitete, atsižvelgus į atitinkamais metais iškrauto kiekio socialinį ekonominį poveikį.

V SKYRIUS

JŪREIVIŲ PRIĖMIMAS Į LAIVĄ

Tunų žvejybos sezonui Gvinėjos žvejybos zonoje laivo savininkai įsipareigoja pasamdyti ne mažiau kaip 20 % AKR valstybių jūreivių, pirmenybę teikdami Gvinėjos jūreiviams. Jei šių nuostatų nesilaikoma, laivo savininkai bus laikomi neatitinkančiais sąlygų Gvinėjos žvejybos leidimui gauti, kaip numatyta šio priedo 1 skirsnyje.

2.	Laivų savininkai stengiasi priimti ir daugiau Gvinėjos jūreivių.

Į Bendrijos žvejybos laivus priimtiems jūreiviams be apribojimų taikoma Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pagrindinių darbo principų ir teisių deklaracija. Tai pirmiausia susiję su laisve jungtis į asociacijas, galiojančiu teisės į kolektyvines darbuotojų derybas pripažinimu ir diskriminacijos panaikinimu darbo ir profesinėje srityse.

AKR valstybių jūreivių darbo sutartis, kurių kopija pateikiama sutartis pasirašiusiems asmenims, sudaro laivų savininko atstovas (-ai) ir jūreiviai bei (arba) jų profesinės sąjungos arba jų atstovai derinant su ministerija. Šios sutartys užtikrina jūreiviams jiems skirtinas socialines garantijas, įskaitant draudimą mirties, ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju.

Atlyginimą AKR valstybių jūreiviams moka laivų savininkai. Atlyginimas nustatomas bendru laivų savininkų arba jų atstovų ir jūreivių ir (arba) jų profesinių sąjungų arba atstovų sutarimu. Tačiau AKR valstybių jūreivių atlyginimo sąlygos negali būti blogesnės nei taikomos atitinkamų trečiųjų šalių laivų įguloms ir bet kokiu atveju ne blogesnės už TDO normas. Ne Bendrijos jūreivių, pasamdytų tunų žvejybos seinerių-šaldytuvų, kurie žvejoja pagal EB ir trečiųjų šalių žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimus, garantuojamas ne mažesnis atlyginimas neatskaičius mokesčių, nei minimalus bazinis atlyginimas, nustatytas TDO rezoliucijoje, kuri taikoma prekiniam laivynui Darbo jūroje konvencijoje. Tokios garantijos sąlyga bus įtraukta į darbo sutartis. Vis dėlto, jei Darbo žuvininkystės sektoriuje konvencijoje būtų numatytos palankesnės su minimaliu atlyginimu ar su socialinėmis teisėmis susijusios nuostatos, nei Darbo jūroje konvencijoje, turėtų būti taikoma pirmoji konvencija.

6.	Visi Bendrijos laivuose įdarbinti jūreiviai dieną prieš pasiūlytą jų priėmimo į laivą datą prisistato paskirto laivo kapitonui. Jei jūreivis neatvyksta numatytą jo priėmimo į laivą dieną ir valandą, laivo savininkas savaime atleidžiamas nuo įpareigojimo priimti tą jūreivį į laivą.

VI SKYRIUS

TECHNINĖS PRIEMONĖS

Laivai laikosi tam regionui priimtų ICCAT priemonių ir rekomendacijų dėl žvejybos įrankių, jų techninių reikalavimų ir visų kitų žvejybos veiklai taikytinų techninių priemonių.

VII SKYRIUS

STEBĖTOJAI

Laivai, kuriems pagal susitarimą leidžiama žvejoti Gvinėjos vandenyse, priima regioninės žuvininkystės organizacijos (RŽO) pagal toliau nustatytas sąlygas paskirtus stebėtojus.

1.1.	Kompetentingai valdžios institucijai paprašius į Bendrijos laivus priimamas tos institucijos paskirtas stebėtojas, kurio užduotis – tikrinti Gvinėjos vandenyse sugautą kiekį.

1.2.	Kompetentinga institucija sudaro laivų, į kuriuos turi būti priimtas stebėtojas, sąrašą ir į laivus paskirtų stebėtojų sąrašą. Šie sąrašai nuolat atnaujinami. Sąrašai pateikiami Europos Komisijai, tik juos sudarius, o vėliau – kas tris mėnesius, jei jie atnaujinami.

1.3.	Kompetentinga institucija, išduodama žvejybos leidimą arba ne vėliau kaip 15 dienų iki numatytos stebėtojo įlaipinimo datos, atitinkam laivo savininkui arba jo atstovui praneša laivui paskirto stebėtojo vardą ir pavardę.

Stebėtojas laive būna vieną reisą. Tačiau, kompetentingoms Gvinėjos institucijoms aiškiai paprašius, stebėtojas laive gali būti kelis reisus, priklausomai nuo konkrečiam laivui numatytos vidutinės reiso trukmės. Tokį prašymą kompetentinga institucija pateikia tuo pat metu, kai praneša laivui paskirto stebėtojo vardą ir pavardę.

3.	Stebėtojo priėmimo į laivą sąlygas bendru sutarimu nustato laivo savininkas arba jo atstovas ir kompetentinga institucija.

4.	Laivo savininkui gavus laivų, kuriems paskirti stebėtojai, sąrašą, stebėtojas įlaipinamas į laivą savininko pasirinktame uoste pirmojo žvejybos reiso Gvinėjos vandenyse pradžioje.

5.	Laivų savininkai per dvi savaites, ir įspėję apie tai prieš dešimt dienų, praneša stebėtojų priėmimo datas ir paregionio uostus.

Jei stebėtojas į laivą priimamas paregioniui nepriklausančioje šalyje, stebėtojo kelionės išlaidas padengia laivo savininkas. Jei laivas, kuriame yra regiono stebėtojas, išplaukia iš regioninės žvejybos zonos, imamasi visų būtinų priemonių, kad stebėtojas kuo greičiau galėtų sugrįžti į Gvinėją, o išlaidas padengia laivo savininkas.

7.	Jeigu stebėtojas sutartu laiku ir sutartoje vietoje neatvyksta per dvylika valandų nuo sutarto laiko, laivo savininkas atleidžiamas nuo įsipareigojimo priimti stebėtoją į laivą.

Su stebėtoju laive elgiamasi kaip su pareigūnu. Kol laivas vykdo veiklą Gvinėjos vandenyse, stebėtojas atlieka tokias užduotis:

8.1.	stebi laivo žvejybos veiklą;

8.2.	tikrina žvejybos operacijas vykdančio laivo buvimo vietą;

8.3.	atlieka biologinių bandinių ėmimo operacijas pagal mokslo programas;

8.4.	registruoja naudojamus žvejybos įrankius;

8.5.	tikrina į laivo žurnalą įrašytus Gvinėjos žvejybos vandenyse sužvejoto kiekio duomenis;

8.6.	tikrina priegaudos procentinę dalį ir įvertina į jūrą išmetamų pardavimui tinkamų rūšių žuvų kiekį;

8.7.	tinkamomis priemonėmis savo kompetentingai institucijai praneša žvejybos duomenis, įskaitant laive esančius sugautą kiekį ir priegaudą.

9.	Kapitonas imasi visų jam įgaliojimais suteiktų priemonių, siekdamas užtikrinti savo pareigas atliekančio stebėtojo fizinį ir psichologinį saugumą.

10.

Stebėtojui suteikiama visa reikalinga įranga pareigoms vykdyti. Kapitonas jam suteikia galimybę naudotis jo užduočių vykdymui reikalingomis ryšio priemonėmis, susipažinti su dokumentais, tiesiogiai susijusiais su laivo žvejybos veikla, įskaitant laivo žurnalą ir navigacijos knygą ir patekti į laivo dalis, būtinas, kad būtų lengviau atlikti užduotis.

11.

Būdamas laive, stebėtojas:

11.1.

privalo imtis visų reikalingų veiksmų tam, kad užtikrintų, jog dėl jo priėmimo į laivą sąlygų ir buvimo laive nenutrūktų žvejybos operacijos ir nebūtų trukdoma jų vykdyti;

11.2.

privalo tausoti laive esantį turtą ir įrangą, bei paisyti visų laivui priklausančių dokumentų konfidencialumo.

12.

Pasibaigus stebėjimo laikui, prieš išvykdamas iš laivo, stebėtojas parengia veiklos ataskaitą, kuri perduodama kompetentingoms institucijoms, o jos kopija – Europos Komisijai. Ataskaitą jis pasirašo stebint kapitonui, kuris gali pridėti jo manymu naudingų pastabų, arba pasirūpinti, kad tokios pastabos būtų pridėtos, ir po jomis pasirašo. Palikdamas laivą, mokslinis stebėtojas palieka kapitonui ataskaitos kopiją.

13.	Laivo savininkas savo lėšomis užtikrina, kad stebėtojas būtų apgyvendintas ir maitinamas tokiomis pat sąlygomis kaip pareigūnai, atsižvelgiant į praktines laivo galimybes.

14.	Už stebėtojų darbo atlyginimą ir socialinio draudimo įmokas atsako už žvejybą atsakinga ministerija. Laivo savininkas už vieną stebėtojo buvimo dieną kiekviename laive Nacionaliniam žvejybos stebėsenos ir apsaugos centrui sumoka 15 EUR.

15.

Šalys kuo skubiau konsultuojasi tarpusavyje ir su suinteresuotosiomis trečiosiomis šalimis dėl regiono stebėtojų sistemos nustatymo ir kompetentingos regioninės žuvininkystės organizacijos parinkimo. Kol bus įgyvendinta regiono stebėtojų sistema, laivai, kuriems leidžiama pagal susitarimą žvejoti Gvinėjos žvejybos zonoje, vietoj regiono stebėtojų pagal pirmiau nurodytas taisykles priima Gvinėjos kompetentingų institucijų paskirtus stebėtojus.

VIII SKYRIUS

KONTROLĖ

1.	Pagal šio priedo 1 skirsnio 13 punktą Europos bendrija atnaujina negalutinį laivų, kuriems pagal šio protokolo nuostatas išduota žvejybos leidimas, sąrašą. Šis sąrašas pateikiamas už žvejybos kontrolę atsakingoms Gvinėjos institucijoms, tik jį sudarius ir vėliau – kaskart atnaujinus.

Gvinėjos institucijoms gavus šį negalutinį sąrašą ir šio priedo I skyriaus 2 skirsnio 3 punkte nurodyto avanso sumokėjimo patvirtinimą, Europos Komisijos išsiųstą pakrantės valstybės institucijoms, kompetentinga Gvinėjos institucija įrašo laivą į leidimą žvejoti turinčių laivų sąrašą, kuris perduodamas už žuvininkystės kontrolę atsakingoms institucijoms. Laivo savininkas gali gauti patvirtintą šio sąrašo kopiją, ją jis laiko laive vietoj leidimo, kol šis jam bus išduotas.

Įplaukimas į zoną ir išplaukimas iš jos:

3.1.	Bendrijos laivai ne vėliau kaip prieš 3 valandas Gvinėjos kompetentingoms institucijoms praneša apie ketinimą įplaukti į Gvinėjos žvejybos zoną arba išplaukti iš jos ir deklaruoja laive turimą bendrą sugautą kiekį.

3.2.	Pranešdami apie išplaukimą, laivai taip pat praneša savo buvimo vietą. Šie duomenys perduodami faksu (+ 224 30 41 36 60) (pageidautina) arba el. paštu (cnspkaly@yahoo.fr), o neturint atitinkamos įrangos – radijo ryšiu (Nacionalinio žvejybos stebėsenos ir apsaugos centro šaukinys).

3.3.	Žvejybos operacijų vykdymas apie tai nepranešus kompetentingai Gvinėjos institucijai yra laikomas pažeidimu.

3.4.	Fakso ir telefono numeriai bei elektroninio pašto adresas taip pat pranešami išduodant žvejybos leidimą.

Kontrolės procedūros

4.1.	Gvinėjos žvejybos vandenyse žvejybos veiklą vykdančių Bendrijos laivų kapitonai sudaro galimybę ir padeda už žvejybos veiklos patikrinimus ir kontrolę atsakingiems Gvinėjos pareigūnams patekti į laivą ir atlikti savo užduotis.

4.2.	Pareigūnai laive praleidžia ne daugiau laiko nei yra būtina užduotims atlikti.

4.3.	Atlikus patikrinimą ir kontrolę, kapitonui išduodamas pažymėjimas.

Palydovinė kontrolė

Pagal šį susitarimą žvejojantys Bendrijos laivai stebimi naudojant palydovinį ryšį pagal 2 priedėlio nuostatas. Šios nuostatos įsigalioja dešimtą dieną po to, kai Gvinėjos Vyriausybė Europos bendrijos delegacijai Gvinėjoje praneša apie Gvinėjos Nacionalinio žvejybos stebėsenos ir apsaugos centro (CNSP) veiklos pradžią.

Laivo sulaikymas patikrinimui

6.1.	Kompetentingos Gvinėjos institucijos vėliavos valstybei ir Europos Komisijai ne vėliau kaip per 36 valandas praneša apie bet kokį Bendrijos laivo sulaikymą patikrinimui ir jam taikomas sankcijas Gvinėjos žvejybos vandenyse.

6.2.	Vėliavos valstybė ir Europos Komisija tuo pat metu gauna trumpą laivo sulaikymo aplinkybių ir priežasčių ataskaitą.

Laivo sulaikymo patikrinimui protokolas

7.1.	Laivo kapitonas turi pasirašyti kompetentingos Gvinėjos institucijos surašytą protokolą.

7.2.	Dokumento pasirašymas neatima iš kapitono gynimosi teisių, kuriomis jis gali pasinaudoti ginčydamas pažeidimą, kuriuo jis kaltinamas. Jei kapitonas atsisako pasirašyti dokumentą, jis turi raštu pateikti atsisakymo priežastis, o inspektorius įrašo „atsisakė pasirašyti“.

7.3.	Kapitonas turi nuplukdyti laivą į Gvinėjos institucijų nurodytą uostą. Jei pažeidimas nedidelis, kompetentinga Gvinėjos institucija gali leisti laivui tęsti žvejybos veiklą.

Konsultacinis susirinkimas laivo sulaikymo patikrinimui atveju

8.1.

Prieš nusprendžiant imtis priemonių laivo kapitono ar įgulos atžvilgiu, ar veiksmų dėl laivo krovinio ir įrangos, išskyrus būtinų pažeidimo įrodymų išsaugojimo veiksmus, per vieną darbo dieną nuo pirmiau minėtos informacijos gavimo sušaukiamas Europos Komisijos ir Gvinėjos konsultacinis susirinkimas, kuriame esant galimybei dalyvauja ir atitinkamos valstybės narės atstovas.

8.2.	Šiame susirinkime Šalys pasikeičia dokumentais arba informacija, kurie gali padėti išsiaiškinti konstatuotų faktų aplinkybes. Laivo savininkui arba jo atstovui pranešami šio suderinimo susirinkimo rezultatai ir galimos priemonės, sąlygotos laivo patikrinimo.

Laivo sulaikymo patikrinimui reguliavimas

9.1.	Prieš pradedant teismo procesą, dėl įtariamo pažeidimo siekiama susitarti taikant kompromiso procedūrą. Ši procedūra baigiama ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo laivo sulaikymo patikrinimui.

9.2.	Jei taikoma kompromiso procedūra, mokėtina baudos suma yra nustatoma remiantis Gvinėjos teisės aktais.

9.3.

Jei nepavykta susitarti kompromiso keliu ir atvejį toliau nagrinėja kompetentinga teismo institucija, laivo savininkas kompetentingų Gvinėjos institucijų paskirtam bankui pateikia banko užstatą, nustatytą atsižvelgiant į laivo sulaikymo patikrinimui sąnaudas ir į baudų sumą bei dėl pažeidimo kaltos pusės mokėtinas kompensacijas.

9.4.	Banko užstato negalima atsiimti, kol nėra pasibaigusi teismo procedūra. Jis grąžinamas, jei procedūra baigiama be nuteisimo. Jei teismo sprendimu skiriama bauda yra mažesnė už banko užstatą, kompetentingos Gvinėjos institucijos grąžina jo likutį.

9.5.

Laivo sulaikymas panaikinamas ir jo įgulai leidžiama išplaukti iš uosto:

—	jei įvykdomi kompromiso procedūros metu nustatyti įpareigojimai,

—	jei pateikiamas 9.3 punkte nurodytas banko užstatas ir kompetentingos Gvinėjos institucijos jį priima, laukiant kol bus baigta teismo procedūra.

10.

Perkrovimas į kitą laivą

10.1.

Bendrijos laivai, pageidaujantys Gvinėjos vandenyse perkrauti sugautas žuvis, šią operaciją atlieka Gvinėjos uostų akvatorijose.

10.2.

Tokių laivų savininkai ne vėliau kaip prieš 24 valandas turi kompetentingoms Gvinėjos institucijoms pateikti tokią informaciją:

—	perkrovime dalyvaujančių žvejybos laivų pavadinimus,

—	krovininio laivo pavadinimą, TJO numerį ir vėliavos valstybę,

—	perkraunamų žuvų kiekį (tonomis pagal rūšis),

—	perkrovimo datą ir vietą.

10.3.

Perkrovimas laikomas išvykimu iš Gvinėjos žvejybos zonos. Todėl laivų kapitonai Gvinėjos kompetentingoms institucijoms turi pateikti sužvejoto kiekio deklaracijas ir pranešti apie savo ketinimą tęsti žvejybą Gvinėjos žvejybos zonoje arba iš jos išplaukti.

10.4.

Pirmiau išdėstytuose punktuose nenumatytos sugautų žuvų perkrovimo operacijos Gvinėjos žvejybos zonoje yra draudžiamos. Už šios nuostatos pažeidimą taikomos galiojančiais Gvinėjos teisės aktais numatytos sankcijos.

11.	Bendrijos žvejybos laivų, vykdančių iškrovimo arba perkrovimo operacijas Gvinėjos uoste, kapitonai leidžia ir padeda Gvinėjos inspektoriams tikrinti šias operacijas. Atlikus patikrinimą ir kontrolę uoste, laivo kapitonui išduodama pažyma.

Priedėliai

1.	Žvejybos leidimo prašymo forma.

2.	Palydovinio laivų stebėjimo sistemai (LSS) taikomos nuostatos ir Gvinėjos žvejybos zonos koordinatės.

3.	ICCAT laivo žurnalas.

1 priedėlis

2 priedėlis

Vėliau Šalys konsultuojasi tarpusavyje jungtiniame komitete, siekdamos apibrėžti nuostatas, taikytinas palydovinio laivų stebėjimo sistemai (LSS) ir Gvinėjos žvejybos zonos koordinates.

3 priedėlis