EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

PRIMINDAMA

—

Tarybos rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.), Tarybos rezoliuciją dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) valdymo struktūros ir Tarybos rezoliuciją „Europos švietimo erdvė. Žvelgiant į 2025 m. ir vėliau“, kuriose paskelbta, kad 2025 m. Taryba peržiūrės strateginę programą, įskaitant ES lygmens tikslus, valdymo struktūrą, darbo metodus ir prioritetines sritis, ir atliks visus būtinus pakoregavimus antrajam ciklui, kad būtų prisitaikyta prie Europos švietimo erdvės realybės ir poreikių arba prie visų svarbių pokyčių Europos Sąjungoje;

—	politines aplinkybes, kaip išdėstyta I priede,

PRIPAŽINDAMA

—	svarbų Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje indėlį į atitinkamas Europos semestro dalis.

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMA

—	poreikį koordinuoti ir derinti visas ES iniciatyvas švietimo ir mokymo srityje, visų pirma susijusias su įgūdžiais ir kompetencijomis, kartu visapusiškai laikantis atitinkamų politikos sričių teisinio pagrindo, kaip nustatyta Sutartyse.

PALANKIAI VERTINDAMA

—	Komisijos ataskaitą dėl 2021–2030 m. Europos švietimo erdvės strateginės programos tarpinio vertinimo (1).

PABRĖŽIA, kad

—

atsižvelgiant į kintančią geopolitinę tikrovę, suteikti postūmį užtikrinti vienodas ir įtraukias galimybes visiems gauti kokybišką švietimą ir mokymą yra labai svarbu individualiam augimui, tvariam socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, demokratijai, atsparumui, socialinei sanglaudai, konkurencingumui ir pasirengimui;

—	Europos švietimo erdvės sukūrimas tebėra visa apimantis Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje užmojis. Todėl tam, kad pavieniai asmenys ir visuomenė galėtų išnaudoti visą savo potencialą, švietimas ir mokymas turi būti vertinami holistiniu požiūriu.

PRIPAŽĮSTA, kad:

—	nuo 2021 m. padaryta didelė pažanga kuriant Europos švietimo erdvę ir pradėta daug iniciatyvų, atitinkančių strateginius prioritetus. Vis dar reikia toliau įgyvendinti keletą iniciatyvų;

—	2021 m. Tarybos rezoliucijos dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos ir tebėra bendradarbiavimo pagrindas. Šia Tarybos rezoliucija peržiūrimos ir atnaujinamos tos rezoliucijos.

ATRKEIPIA DĖMESĮ į tai, kad pagal Komisijos ataskaitą dėl 2021–2030 m. Europos švietimo erdvės strateginės programos tarpinio vertinimo:

—

strateginė programa suteikė ES pridėtinės vertės sutelkiant valstybes nares kartu siekti kiekybinių tikslų ir bendrų prioritetų. Ja pavyko pasiekti rezultatų ir padaryti atitinkamų patobulinimų. Europos švietimo erdvės įgyvendinimo priemonių taikymas ir derinimas yra veiksmingi, dera tarpusavyje ir su bendrais prioritetais. Iš duomenų matyti, kad Europos švietimo erdvėje pavyko įgyvendinti svarbius naujus ES lygmens veiksmus, įkvepiant ir remiant nacionalines reformas, taip pat nustatant struktūrinius, sisteminius ir tvarius glaudesnio švietimo įstaigų europinio lygmens bendradarbiavimo būdus. Kai kuriais atvejais ES lygmens bendradarbiavimas viršijo lūkesčius ir pradinius užmojus, užtikrindamas veiksmingus komunikacijos kanalus ir koordinuotą atsaką krizių valdymo srityje, taip padidinant ES atsparumą;

—	strateginės programos stiprybė yra jos tvirtas savanoriško bendradarbiavimo ir bendrakūros pagrindas. Per vertinimo tikslu surengtas konsultacijas valstybės narės patvirtino, kad yra tvirtai pasiryžusios ir toliau bendradarbiauti pasitelkdamos strateginę programą;

—	pagrindiniai uždaviniai, susisteminti pagal 2021 m. Tarybos nustatytus strateginius prioritetus ir atitinkantys 2023 m. Tarybos rezoliuciją, tebėra aktualūs;

—

galima nustatyti keletą tobulintinų sričių: strateginiai prioritetai, tarpsektorinis koordinavimas ir suderinamumas, valdymo modelis ir dvi pagrindinės spragos (nepakankamai nustatyti ES lygmens tikslai, susiję su kai kuriais ilgalaikiais ar naujais prioritetais, ir sisteminių duomenų apie nacionalines reformas vykdant tolesnę veiklą, susijusią su ES iniciatyvomis, trūkumas);

—	Europos švietimo erdvės valdymo struktūros, konkrečiau – Švietimo ir mokymo aukšto lygio grupė, kurią sustiprino jos Koordinavimo taryba, užtikrino tvirtesnį politinį vadovavimą ir strategiškesnį darbotvarkės sudarymą. Europos švietimo erdvė skatina tikrą europinį švietimo ir mokymo aspektą;

—	kalbant apie ES lygmens tikslus, jų įgyvendinimo tendencijos yra nevienareikšmės. Kai kurių tikslų atveju pasiekta teigiamų pokyčių (pvz., mažiau mokyklos nebaigusių asmenų), tačiau kai kurių kitų tikslų atveju padaryta nedidelė pažanga arba ji netgi sumažėjo (pvz., pagrindinių įgūdžių atveju).

BE TO, ATKREIPIA DĖMESĮ į:

—

Komisijos komunikatą dėl Įgūdžių sąjungos (2), kuriame pabrėžiama, kad Europos konkurencingumui reikalingi įvairūs įgūdžiai – nuo pagrindinių įgūdžių iki įgūdžių, įgytų keliant kvalifikaciją visą gyvenimą ir persikvalifikuojant. Komisija skelbia naują požiūrį, įskaitant, kaip Europos semestro dalį, ES 27 rekomendaciją dėl žmogiškojo kapitalo, apimantį švietimo, mokymo bei užimtumo politiką ir grindžiamą bendra konkurencingumo vizija;

—	Komisijos komunikatą dėl Pagrindinių įgūdžių veiksmų plano (3), kuriuo reaguojama į krentantį pagrindinių raštingumo, matematikos ir gamtos mokslų įgūdžių lygį (4) ir taip pat sprendžiamas krentančio pagrindinių skaitmeninių įgūdžių ir pilietinio ugdymo žinių lygio klausimas (5);

—

Komisijos komunikatą „Strateginis STEM (6) mokymo planas: konkurencingumo ir inovacijų įgūdžiai“ (7), kuriame nurodoma, kad visais švietimo ir mokymo lygmenimis kyla sunkumų STEM srityje, tokių kaip mažėjantis susidomėjimas, dalyvavimas ir pasiekimai, STEM mokytojų trūkumas ir lyčių bei įvairovės skirtumai, – visus šiuos klausimus turi nagrinėti Taryba;

—	Komisijos ketinimą įsteigti Europos duomenų apie įgūdžius centrą ir Europos įgūdžių aukšto lygio tarybą, kaip paskelbta komunikate dėl Įgūdžių sąjungos.

SUTINKA, kad:

1.

Norint klestėti šiandienos pasaulyje ir prisitaikyti prie būsimų visuomenės, ekonomikos ir darbo rinkos pokyčių, visi asmenys turi turėti bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi kompetencijų (8), todėl daugiakalbystei, tarpdalykinėms kompetencijoms ir universaliesiems įgūdžiams tenka svarbus vaidmuo. Norint toliau siekti šio tikslo, reikia nustatyti politikos priemones, kurios galėtų padidinti visų besimokančių asmenų mokymosi sėkmę, įskaitant švietimo ir mokymo galimybes įvairiais gyvenimo etapais.

2.

ES susiduria su konkurencingumo iššūkiu. Nors tikimasi, kad švietimo ir mokymo sistemos taip pat spręs demografinius iššūkius, jos turės suteikti asmenims įgūdžių, reikalingų Europos konkurencingumui ir strateginiam savarankiškumui didinti ateityje ir žaliajai bei skaitmeninei pertvarkai remti. Atsparumo pajėgumų ir gebėjimo atlaikyti krizes ir po jų atsigauti plėtojimas padės kurti perspektyvias švietimo ir mokymo sistemas visoje ES, remiantis įgyta patirtimi ir reaguojant į Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą poveikį ir jo padarinius Europos saugumui.

3.	Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginė programa bus pagrindinė priemonė Europos švietimo erdvei remti ir įgyvendinti, visapusiškai atsižvelgiant į jos holistinį požiūrį ir, kai aktualu, užtikrinant sinergiją su Įgūdžių sąjunga.

4.	Nors padaryta didelė pažanga kuriant Europos švietimo erdvę, dar reikia dirbti, kad ji būtų visiškai sukurta iki 2030 m.

5.	Atsižvelgiant į pokyčius per pirmąjį strateginės programos ciklą, reikia peržiūrėti ir pritaikyti 2021 m. nustatytus strateginius prioritetus, prioritetines sritis ir ES lygmens tikslus, taip pat stiprinti švietimą žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslais pagal visus strateginius prioritetus.

6.	Kokybės, lygybės, įtraukties ir sėkmės visiems skatinimas tebėra Europos švietimo erdvės pagrindas, apimantis visus jos strateginius prioritetus. Per antrąjį ciklą (2026–2030 m.) strategine programa, naudojant turimas finansines priemones, bus siekiama šių šešių strateginių prioritetų:

1 strateginis prioritetas. Raštingumas, matematika ir mokslas visiems

Kokybiškas švietimas ir mokymas padeda visiems besimokantiems asmenims ugdyti kompetencijas, kurias sudaro žinios, įgūdžiai ir nuostatos, kurie yra itin svarbūs asmens gyvenimo kokybei, jo įsidarbinimo galimybėms, socialinei sanglaudai ir konkurencingumui, taip pat ES atsparumui ir pasirengimui. Siekiant šio tikslo, švietimo ir mokymo sistemos turėtų užtikrinti vienodas galimybes, dalyvavimą ir rezultatus, pagal jas skatinant kokybišką mokymąsi, įtrauktį ir gerovę. Nors per pirmąjį strateginės programos ciklą padaryta pažanga, tebėra labai svarbu toliau gerinti švietimą, mokymą ir įgūdžius, reikalingus visų amžiaus grupių besimokančių asmenų asmeniniam tobulėjimui, aktyviam pilietiškumui ir profesiniam tobulėjimui.

Pakankamo lygio raštingumas (skaitymas, rašymas ir rašytinės bei žodinės informacijos geras supratimas), matematika ir gamtos mokslai visiems yra viso tolesnio mokymosi pagrindas. Šis pagrindas suteikia besimokantiems asmenims galimybę ugdyti tiek platesnes, tiek labiau specializuotas kompetencijas, pavyzdžiui, STEM (9) srityje, ir sėkmingai įgyti pradinį ir tęstinį išsilavinimą, dalyvauti darbo rinkoje ir apskritai visuomenės gyvenime. Siekiant užtikrinti raštingumo, matematikos ir gamtos mokslų gebėjimus, labai svarbu gerinti mokymo kokybę ir didinti lygybę bei įtrauktį. Tai padės užtikrinti sėkmę visiems švietimo ir mokymo srityje – dar niekada tai nebuvo taip svarbu kaip dabar.

Europa susiduria su itin svarbiu iššūkiu: naujausi tarptautiniai vertinimai, įskaitant PISA, rodo nerimą keliantį skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų sumažėjimą, nes vis daugiau besimokančių asmenų nepasiekia minimalaus kvalifikacijos lygio. Reikia dėti daugiau pastangų šiai problemai spręsti, įskaitant pastangas mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir gerinti galimybes naudotis aukštos kokybės ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugomis, visų pirma pažeidžiamoms grupėms priklausantiems besimokantiems asmenims. Visų asmenų raštingumo, matematikos ir gamtos mokslų įgūdžių ugdymas ir bendrųjų mokymosi visą gyvenimą kompetencijų skatinimas apskritai yra labai svarbūs jų asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui ir padeda spręsti socialinės ir ekonominės nelygybės ir nepakankamų įgūdžių problemas. Tuo pat metu gerinant švietimo ir mokymo kokybę turėtų padidėti geriausių rezultatų pasiekusių asmenų skaičius, be kita ko, siekiant stiprinti Europos inovacinį pajėgumą ir konkurencingumą.

Visoje Europoje palankių sąlygų neturinčių besimokančių asmenų yra per daug tarp prastai besimokančių asmenų. Siekiant turėti tikrai įtraukias švietimo ir mokymo sistemas, besimokančių asmenų išsilavinimas ir pasiekimai visais lygmenimis ir visų rūšių švietimo ir mokymo sistemose neturėtų priklausyti nuo asmeninių, socialinių ir ekonominių veiksnių. Įtraukus švietimas ir mokymas taip pat apima atžvalgių aspektų plėtojimą mokymosi procesuose, kad būtų atsižvelgta į įvairovę, įtrauktį ir nediskriminavimą. Šiame kontekste ne mažiau svarbu kovoti su visais stereotipais ir teikti reikiamą paramą besimokantiems asmenims su negalia ir turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.

2 strateginis prioritetas. Skaitmeninių įgūdžių ir pilietiškumo ugdymas

Dabartiniame pasauliniame kontekste, kuriam būdingos krizės, klimato kaita, spartūs technologiniai pokyčiai, skaitmeninimas (įskaitant dirbtinį intelektą (DI)), didėjanti poliarizacija, dezinformacijos sklaida ir didėjantys iššūkiai demokratinėms normoms ir vertybėms, taip pat menkas demokratinis dalyvavimas, reikia skubiai stiprinti demokratiją ir atsparumą Europos Sąjungoje. Šiuo atžvilgiu labai svarbus vaidmuo tenka ir skaitmeninių įgūdžių, ir pilietiškumo ugdymui.

Skaitmeniniai įgūdžiai yra itin svarbūs šiuolaikiniame gyvenime ir tapo esminiai beveik visose visuomenės ir ekonomikos srityse. Jie yra itin svarbūs aktyviam pilietiškumui, įsidarbinamumui, socialinei įtraukčiai ir gerovei ir kartu padeda didinti Europos konkurencingumą ugdant aukštesnio lygio STEM įgūdžius. Skaitmeninis švietimas turėtų apimti žiniasklaidos, skaitmeninį ir duomenų raštingumą, kritinį mąstymą, skaitmeninę gerovę, kovą su klaidinga informacija ir dezinformacija, patyčiomis kibernetinėje erdvėje, neapykantą kurstančiomis ir žalingomis kalbomis ir žinias apie DI, etišką ir atsakingą jo naudojimą, taip pat kitas besiformuojančias technologijas.

Esamomis aplinkybėmis taip pat svarbus pilietiškumo ugdymas. Atsižvelgiant į dabartinę pasaulinę padėtį, reikia informuotų ir aktyvių piliečių, kurie supranta ir gerbia demokratines institucijas, principus ir procesus vietos, nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygmenimis. Pilietiškumo ugdymas padeda visiems asmenims įgyti žinių, įgūdžių ir susiformuoti nuostatas, būtinas aktyviam ir atsakingam dalyvavimui demokratiniame gyvenime ir prasmingam pilietiniam dalyvavimui.

Europinis mokymo aspektas (10) gali padėti propaguoti bendras Europos vertybes (11), kad būtų puoselėjamas europinės tapatybės ir solidarumo jausmas. Juo turėtų būti skatinama pagarba kultūrų įvairovei ir padedama besimokantiems asmenims tinkamai puoselėti savo vietos, nacionalinę, europinę ir pasaulinę tapatybę. Pilietiškumo ugdymas neatsiejamas nuo skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos iššūkių supratimo.

Itin svarbus pilietiškumo ugdymo aspektas yra mokymas ir mokymasis per demokratiją, apie ją ir jos labui. Švietimas ir mokymas visose srityse ir visais lygmenimis turėtų propaguoti demokratines vertybes, skatinti atvirą dialogą ir kritinį mąstymą, taip pat kovoti tiek su klaidinga informacija, tiek su dezinformacija (be kita ko, internete). Mokyklos ir visos kitos švietimo ir mokymo įstaigos turėtų veikti kaip demokratinės bendruomenės, kuriose besimokantys asmenys galėtų dalyvauti, palaikyti dialogą ir priimti bendrus sprendimus. Mokytojai, pedagogai, instruktoriai ir vadovai visais švietimo ir mokymo lygmenimis turėtų būti gerai pasirengę atlikti gyvybiškai svarbų vaidmenį kuriant įtraukią ir dalyvaujamąją mokymosi aplinką, kuri praktiškai atspindėtų demokratines vertybes. Šiuo atžvilgiu skaitmeninis ir pilietiškumo ugdymas yra ypač svarbūs padedant besimokantiems asmenims kritiškai mąstyti ir saugiai bei atsakingai veikti internete. Siekiant užtikrinti vaikų gerovę ir saugumą, būtina formuoti etinį požiūrį į prie ekranų praleidžiamą laiką.

Daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama aktyvaus pilietiškumo skatinimui, suteikiant asmenims kompetencijų ir pasitikėjimo, kad jie galėtų konstruktyviai dalyvauti savo bendruomenėse ir demokratiniame procese visais lygmenimis.

Mokymasis siekiant žaliosios pertvarkos bei darnaus vystymosi (12) ir pilietiškumo ugdymas yra glaudžiai tarpusavyje susiję ir taip pat svarbūs Europos konkurencingumui. Vienas iš pagrindinių aktyvaus ir atsakingo pilietiškumo aspektų yra besimokančių asmenų rengimas visais švietimo ir mokymo lygmenimis ir visais švietimo ir mokymo būdais, siekiant spręsti visuomenės ir aplinkos uždavinius. Tai apima žinių, įgūdžių ir nuostatų, kurių reikia norint prasmingai įsitraukti į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir prisidėti prie teisingos, socialiniu ir aplinkos požiūriu tvarios visuomenės, suteikimą asmenims.

3 strateginis prioritetas. Užtikrinimas, kad mokymasis visą gyvenimą ir mobilumas taptų prieinamas visiems

Visuomeniniai, technologiniai, aplinkos ir ekonominiai iššūkiai daro vis didesnį poveikį mūsų gyvenimo ir darbo būdui. Visų pirma dėl technologinės plėtros gyventojai turi kelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti. Mokymasis visą gyvenimą yra itin svarbus atsižvelgiant į klimato krizę ir technologinius pokyčius, nes jis padeda asmenims išsiugdyti atsparumą ir būti pasirengusiems vykstantiems aplinkos ir visuomenės pokyčiams. Juo remiamas žaliųjų ir skaitmeninių įgūdžių ugdymas ir užtikrinama, kad žmonės galėtų prisitaikyti prie naujų ir atsirandančių darbo rinkos poreikių, taip prisidedant prie tvaresnių gyvenimo ir darbo būdų. Dėl nuolat kintančios visuomenės mokymasis visą gyvenimą yra labai svarbus asmeniniam, pilietiniam ir profesiniam tobulėjimui. Vis dar reikia toliau daryti pažangą suteikiant lanksčias, aukštos kokybės mokymosi visą gyvenimą galimybes visiems.

Vidutinis suaugusiųjų dalyvavimo mokymosi veikloje lygis ES tebėra žemas. Švietimo ir mokymo sistemos turėtų tapti lankstesnės, atsparesnės, perspektyvesnės ir patrauklesnės, įtraukiant įvairesnę besimokančių asmenų grupę, įskaitant tuos, kurių įgūdžių lygis žemas. Jos turi užtikrinti kvalifikacijų pripažinimą ir ankstesnio mokymosi patvirtinimą ir suteikti mokymo galimybių kvalifikacijos kėlimui ir persikvalifikavimui, be kita ko, aukštesniais kvalifikacijos lygmenimis ir per visą asmens profesinį gyvenimą, pvz., pasitelkiant mikrokredencialus. Be to, inovacijos mokymosi trajektorijų srityje, nauji švietimo metodai ir profesinis orientavimas visą gyvenimą gali padėti geriau patenkinti platesnio besimokančių asmenų rato poreikius, nes vis daugiau suaugusiųjų turės persikvalifikuoti ir kelti kvalifikaciją. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas iš marginalizuotų grupių kilusių ir besimokančių asmenų su negalią ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių besimokančių asmenų rėmimui.

Besimokančių asmenų, mokytojų, pedagogų, mokytojų instruktorių ir darbuotojų mobilumas turėtų būti toliau plečiamas, visų pirma įgyvendinant dabartinę programą „Erasmus+“, nes tai yra itin svarbus ES bendradarbiavimo elementas ir priemonė, kuria siekiama gerinti švietimo ir mokymo kokybę, didinti įtrauktį ir skatinti daugiakalbystę, tarpkultūrines kompetencijas, europinę tapatybę ir aktyvų pilietiškumą ES ir už jos ribų. Todėl reikia dėti daugiau pastangų siekiant pašalinti esamas mobilumo mokymosi ir mokymo tikslais kliūtis, be kita ko, studijų užsienyje laikotarpių, kokybės užtikrinimo ir kvalifikacijų ir mokymosi užsienyje laikotarpių rezultatų automatinio tarpusavio pripažinimo srityse (13). Svarbu siekti subalansuoto mobilumo, kad būtų užtikrinta subalansuota įgūdžių sklaida ir paskirstymas, ir stebėti šiuos procesus.

4 strateginis prioritetas. Švietimo ir mokymo darbuotojų profesijos patrauklumo, darbuotojų kompetencijų ir motyvacijos didinimas

Mokytojai, pedagogai, instruktoriai, švietimo ir mokymo srities vadovai ir kiti švietimo ir pedagoginiai darbuotojai visais lygmenimis ir visomis aplinkybėmis yra švietimo ir mokymo pagrindas.

ES šalys susiduria su vis didesniais iššūkiais, susijusiais su mokytojų trūkumu, ypač tam tikrose srityse ir geografinėse vietovėse. Mokytojų, pedagogų, instruktorių ir kitų švietimo ir pedagoginių darbuotojų motyvacija atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį užtikrinant švietimo ir mokymo kokybę. Todėl reikia didinti mokytojo profesijos patrauklumą ir pripažinimą visuomenėje, taip pat parengti geresnes ir lankstesnes įdarbinimo strategijas. Mokytojų, pedagogų ir instruktorių švietimo kokybė ir jų profesinis tobulėjimas, mobilumo galimybės, darbo sąlygos ir gerovė yra pagrindiniai veiksniai didinant profesijos patrauklumą. Siekiant remti inovacijas, didinti įtrauktį, kokybę ir pasiekimus švietimo ir mokymo srityje, pedagogai turi būti kompetentingi ir motyvuoti, o tam reikia aukštos kokybės pirminio švietimo ir tęstinio profesinio mokymo. Jie turėtų būti pripažinti ir turėti karjeros galimybių.

5 strateginis prioritetas. Pažangaus ir patrauklaus Europos profesinio rengimo ir mokymo skatinimas

Pirminis ir tęstinis profesinis rengimas ir mokymas atlieka labai svarbų vaidmenį rengiant Europos darbo jėgą ateičiai. Visoje ES šalys susiduria su vis didesniu darbo jėgos trūkumu pagrindiniuose sektoriuose. Siekiant užtikrinti Europos konkurencingumą ir skatinti inovacijas, itin svarbu didinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą, pažangumą ir įtraukumą. Taip pat reikia skatinti profesinio rengimo ir mokymo pripažinimą visuomenėje ir didinti besimokančių asmenų, tėvų ir darbdavių informuotumą apie jo kokybę ir jo teikiamas karjeros galimybes. Kopenhagos procesu stiprinamos bendros Europos pastangos kurti kokybiškas ir novatoriškas profesinio rengimo ir mokymo sistemas, taip prisidedant prie nacionalinio ir Europos konkurencingumo ir atsparumo.

Vykstančios žalioji ir skaitmeninė pertvarkos, visų pirma kiek tai susiję su DI ir kitų novatoriškų technologijų formavimusi, reikalauja naujų įgūdžių ir gebėjimo prisitaikyti, o profesinis rengimas ir mokymas atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant tinkamą ir veiksmingą atsaką. Parama profesinio rengimo ir mokymo mokytojų ir instruktorių kvalifikacijos kėlimui ir profesinio rengimo ir mokymo infrastruktūros modernizavimui yra itin svarbi siekiant veiksmingai integruoti žaliuosius ir skaitmeninius įgūdžius į mokymo praktiką. Profesiniu rengimu ir mokymu, kuriuo mokymas suderinamas su darbo rinkos poreikiais, užtikrinama, kad besimokantys asmenys ne tik būtų pasirengę esamoms darbo vietoms, bet ir galėtų prisitaikyti prie būsimų pokyčių. Tebėra labai svarbu profesinio rengimo ir mokymo srityje užtikrinti atitiktį darbo rinkos poreikiams. Lygiai taip pat svarbu pasitelkiant pilietiškumo, verslumo ugdymą, skaitmeninį švietimą ir darniam vystymuisi skirtą švietimą ugdyti kitus tinkamo lygio universaliuosius įgūdžius ir kompetencijas, suteikiančius galimybę visą gyvenimą prisitaikyti prie kintančių darbo rinkos poreikių ir asmeniškai tobulėti.

Būtina skubiai stiprinti profesinį rengimą ir mokymą STEM srityse siekiant Europoje užtikrinti inovacijas ir technologinę pažangą. Jaunimo, ypač mergaičių ir nepakankamai atstovaujamų grupių, skatinimas dalyvauti su STEM susijusiose profesinio rengimo ir mokymo programose bus labai svarbus siekiant spręsti ateities visuomeninius ir ekonominius uždavinius. Profesinis rengimas ir mokymas taip pat atlieka svarbų vaidmenį taikomųjų mokslinių tyrimų, inovacijų ir verslumo srityse, pavyzdžiui, per profesinės kompetencijos centrus.

Svarbus uždavinys tebėra įvairovės profesinio rengimo ir mokymo programose didinimas. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas iš marginalizuotų grupių kilusių ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių besimokančių asmenų rėmimui. Labai svarbu, naudojantis ankstyvu profesiniu orientavimu, profesinį rengimą ir mokymą paversti patrauklia, lanksčia ir įtraukia kryptimi visiems besimokantiesiems – ne tik siekiant lygybės, bet ir sprendžiant įvairiausių sričių įgūdžių trūkumo visoje Europoje problemą. Be to, profesinis rengimas ir mokymas turėtų būti pripažintas ir skatinamas kaip suteikiantis asmeninio, akademinio ir profesinio tobulėjimo galimybių, kurios yra tokios pat vertingos kaip ir tos, kurias suteikia bendrojo lavinimo programos.

Siekiant profesinį rengimą ir mokymą padaryti dar patrauklesnį, svarbu didinti mobilumo mokymosi tikslais galimybes. Skatinant tarpvalstybinius mainus ir gerinant kvalifikacijų ir mokymosi užsienyje laikotarpių pripažinimą, profesinis rengimas ir mokymas gali tapti dinamiškesne ir patrauklesne kryptimi visiems besimokantiems asmenims. Tokios pastangos taip pat skatina konkurencingumą, europinės tapatybės jausmą ir bendradarbiavimą.

Mokymasis darbo vietoje tebėra veiksmingų profesinio rengimo ir mokymo sistemų kertinis akmuo. Stiprinant mokymo įstaigų ir darbdavių partnerystes ir plečiant pameistrystės ir mokymosi darbo vietoje galimybes galima padidinti profesinio rengimo ir mokymo programų patrauklumą ir aktualumą.

Skatinant galimybę keisti mokymosi kryptį pereinant iš profesinio rengimo ir mokymo programų į bendrojo lavinimo arba aukštojo mokslo ir mokymo programas ar atvirkščiai, profesinio rengimo ir mokymo srityje turėtų būti užtikrintos tolesnio mokymosi galimybės, kad besimokantieji galėtų daryti tęsti studijas. Turėtų būti įmanoma nuo profesinio mokymo programų sklandžiai pereiti prie tolesnio švietimo, įskaitant aukštąjį mokslą, taip užtikrinant, kad besimokantys asmenys galėtų visą gyvenimą toliau tobulinti savo įgūdžius ir prisitaikyti prie kintančių karjeros krypčių.

6 strateginis prioritetas. Konkurencingo Europos aukštojo mokslo skatinimas

Aukštajam mokslui, moksliniams tyrimams ir inovacijoms ir toliau tenka esminis vaidmuo užtikrinant Europos Sąjungos būsimą konkurencingumą, inovacinius pajėgumus, patrauklumą ir visuomenės atsparumą.

Jau padaryta didelė pažanga stiprinant Europos aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą (14), visų pirma įgyvendinant pagrindinius Bolonijos proceso įsipareigojimus ir iniciatyvas, pavyzdžiui, Europos universitetų aljansus ir Tarybos rezoliuciją „Jungtinio Europos laipsnio ženklas ir tolesni veiksmai siekiant galimo jungtinio Europos laipsnio. Europos konkurencingumo ir Europos aukštojo mokslo patrauklumo didinimas“ (15), kuri patvirtinta 2025 m. gegužės mėn. Šios pastangos padėjo pagrindą glaudesnei integracijai ir mobilumui, o artimiausiais metais vystymasis tęsis toliau. Nuolatinis tarpvalstybinis bendradarbiavimas ne tik gerina švietimo ir mokslinių tyrimų kokybę, bet ir stiprina demokratiją bei puoselėja bendrą Europos tapatybę ir vertybes.

Turėtų būti toliau šalinamos kliūtys tarptautiniam bendradarbiavimui, toliau įgyvendinant tokias iniciatyvas kaip Europos universitetų aljansai ir tęsiant trijų etapų procesą, dėl kurio susitarta 2025 m. gegužės mėn., „siekiant įgyvendinti jungtinio Europos laipsnio ženklą ir sudaryti sąlygas jungtiniam Europos laipsniui“ (16). Reikia dėti daugiau pastangų siekiant stiprinti automatinį abipusį kvalifikacijų pripažinimą tolesnių studijų tikslais (17) – tai taip pat padės gerinti studentų ir besimokančių asmenų mobilumą.

Bolonijos procesas ir toliau yra svarbus Europos aukštojo mokslo sistemų kertinis akmuo. Siekiant išvengti dubliavimosi, neefektyvumo, taip pat remti darnesnę Europos švietimo erdvę, labai svarbu užtikrinti strateginės programos ir Bolonijos proceso sinergiją. Taip pat tebėra svarbu stiprinti sąsajas su Europos mokslinių tyrimų erdve.

Kad būtų veiksmingai sprendžiama didėjančių įgūdžių spragų ir aukštojo mokslo absolventų trūkumo darbo rinkoje problema, turėtų būti plečiamas aukštojo mokslo prieinamumas kuriant galimybes bet kokio amžiaus ir kilmės besimokantiems asmenims ir formuojant lanksčias mokymosi trajektorijas, kuriomis būtų skatinamas mokymasis visą gyvenimą, ankstesnio mokymosi pripažinimas ir remiama studentų bei darbuotojų gerovė. Studentai turi turėti prieigą prie kokybiško ir įtraukaus aukštojo mokslo ir gauti pakankamą orientavimą ir paramą, kad galėtų išnaudoti visą savo potencialą.

Taip pat bus labai svarbu apsaugoti pagrindines akademines vertybes (įskaitant akademinę laisvę) ir pripažinti aukštojo mokslo institucijų vaidmenį remiant būsimą demokratinių visuomenių vystymąsi.

Akademiniai darbuotojai yra labai svarbūs Europos aukštojo mokslo institucijų klestėjimui ir glaudesniam tarptautiniam bendradarbiavimui. Siekiant įveikti iššūkius, su kuriais jie susiduria, reikia remti iniciatyvas, kuriomis pripažįstama įvairių jų atliekamų vaidmenų vertė ir patrauklios bei tvarios karjeros aukštojo mokslo srityje svarba.

Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra itin svarbus elementas, kad aukštasis mokslas galėtų atlikti savo vaidmenį sprendžiant sudėtingus visuomeninius ir ekonominius uždavinius. Stipresnis aukštojo mokslo institucijų ir ekonomikos sektorių bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant suderinti švietimo pasiūlą su kintančiais darbo rinkos poreikiais.

Aukštasis mokslas STEM srityje atlieka lemiamą vaidmenį siekiant patenkinti kvalifikuotų specialistų paklausą pagrindiniuose sektoriuose, be kita ko, panaudojant mikrokredencialus. Siekiant padidinti tretinio mokslo STEM studijų programose besimokančių asmenų ir šios srities specialistų skaičių, labai svarbu į STEM studijas jau nuo ankstyvo amžiaus pritraukti daugiau mergaičių ir moterų. Be to, remiant dvejopą Europos pertvarką ir strateginį savarankiškumą itin svarbu ugdyti žaliuosius ir skaitmeninius įgūdžius. Taip pat reikia daugiau dėmesio skirti aukštojo mokslo vystymui, kiek tai susiję su DI ir jo etišku bei atsakingu naudojimu. DI turės didelį poveikį sektoriui – nuo mokymo, mokymosi ir studentų vertinimo iki mokslinių tyrimų, inovacijų ir aukštojo mokslo institucijų vidaus procesų.

PABRĖŽIA, kad:

—	Europos švietimo erdvės valdymą galima sustiprinti naudojantis dabartinėmis struktūromis (18). Europos lygmens principai ir darbo metodai įrodė savo efektyvumą ir lankstumą;

—

Švietimo ir mokymo aukšto lygio grupei (ALG), padedamai jos koordinavimo valdybos, tenka svarbus vaidmuo, laikantis į ateitį orientuoto požiūrio nustatant, aptariant ir valdant strateginius ir universaliuosius Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje klausimus, įskaitant pagrindines strategines temas, susijusias su skaitmeniniu švietimu ir mokymu ir su skaitmeniniais įgūdžiais ir gebėjimais (19). Labai svarbu efektyviai atlikti šį vaidmenį;

—	Tarybos ir rotacijos tvarka pirmininkaujančios valstybės narės prerogatyvoms ir toliau tenka centrinis vaidmuo valdymo administravimo srityje, įskaitant ALG ir generalinių direktorių posėdžių organizavimą;

—

strateginės programos darbo grupės, veikiančios pagal atvirąjį koordinavimo metodą, yra labai svarbios rengiant ES politiką ir suburiant ekspertus iš įvairių valstybių narių. Jų įgaliojimai turėtų atspindėti atnaujintus strateginius prioritetus, nustatytus šioje rezoliucijoje. Siekiant stiprinti tarpsektorinį požiūrį ir užtikrinti nuoseklesnį bendradarbiavimą, būtų galima rengti tuo pačiu metu vykstančius darbo grupių tarpusavio posėdžius;

—	svarbu aktyviau naudotis tarpusavio mokymosi veikla, įskaitant tarpusavio konsultavimą;

—	visais lygiais tebėra būtina skleisti informaciją ir rezultatus (ALG, per generalinių direktorių posėdžius ir strateginės programos darbo grupes); šiuo tikslu reikėtų dėti daugiau pastangų.

PRAŠO VALSTYBIŲ NARIŲ:

1.

Remiant Komisijai ir taikant atvirąjį koordinavimo metodą bendradarbiauti, stiprinti Europos bendradarbiavimą švietimo ir mokymo srityje laikotarpiu iki 2030 m., remiantis peržiūrėtais strateginiais prioritetais, principais ir darbo metodais, taip pat konkrečiais klausimais ir veiksmais, dėl kurių kiekvieno strateginio prioriteto atveju sutarta 2026–2030 m. cikle (kaip išdėstyta III priede).

2.

Remiantis nacionaliniais prioritetais ir deramai atsižvelgiant į nacionalinę kompetenciją švietimo ir mokymo srityje, apsvarstyti nacionalinio ir regioninio lygmens priemones, kuriomis būtų siekiama pažangos įgyvendinant strateginėje programoje nustatytus strateginius prioritetus bei kolektyviai prisidedama prie visiško Europos švietimo erdvės sukūrimo ir II priede nurodytų ES lygmens tikslų įgyvendinimo.

3.	Remti valdymo struktūrą ir pasirinktus darbo metodus, prisiimant atsakomybę už procesą.

4.	Veiksmingai naudotis ES įvairių sričių politika ir dabartinėmis finansavimo priemonėmis siekiant remti nacionalinių ir regioninių priemonių ir veiksmų įgyvendinimą, kad būtų padaryta pažanga siekiant strateginių prioritetų ir susijusių tikslų ES ir nacionaliniu lygmenimis.

PRAŠO KOMISIJOS, VISAPUSIŠKAI LAIKANTIS SUBSIDIARUMO:

1.

Remti valstybes nares ir bendradarbiauti su jomis pagal šią sistemą dedant bendras kūrybines pastangas, remiantis pirmiau aprašytais strateginiais prioritetais, principais ir darbo metodais, II priede išdėstytais ES lygmens tikslais ir nurodytu rodikliu, taip pat sutartais konkrečiais klausimais ir veiksmais, susijusiais su kiekvienu iš Strateginių prioritetų per 2026–2030 m. ciklą, kaip išdėstyta III priede.

2.

Bendradarbiauti su valstybėmis narėmis ir teikti konkrečią paramą siekiant palengvinti tarpusavio mokymąsi, analizę, tarpusavio konsultavimą ir dalijimąsi gerąja patirtimi ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, mokyklų, profesinio rengimo ir mokymo, aukštojo mokslo, suaugusiųjų mokymosi ir universaliųjų klausimų srityje. Siekiant užtikrinti, kad būtų įtraukti visi švietimo ir mokymo sektoriai, reikėtų aktyviai nagrinėti galimybes rengti vienas po kito vykstančius ir jungtinius strateginės programos darbo grupių posėdžius.

3.

Išanalizuoti, visų pirma pasitelkiant valstybių narių pateikta informacija grindžiamas pažangos ataskaitas, kokiu mastu buvo atsižvelgta į šios programos strateginius prioritetus, susijusius su Europos švietimo erdvės sukūrimu, taip pat Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje nacionaliniu lygmeniu, pasitelkiant švietimo ir mokymo stebėsenos biuletenį. Valstybėms narėms labai svarbu, kad būtų išsaugotas ataskaitų teikimas esamose struktūrose, tinkamai atsižvelgiant į administracinę naštą.

4.	Per Rodiklių ir lyginamųjų standartų nuolatinę grupę bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad būtų pagerinta duomenų analizė ir rinkimas, ir reguliariai teikti ataskaitas Tarybai apie šį darbą.

5.	Vykdyti darbą rengiant metodiką remiantis rodikliu pilietinių žinių srityje, kad būtų galima toliau plėtoti su pilietybe susijusį tikslą.

6.	2030 m. paskelbti galutinę ataskaitą dėl Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginės programos siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) ir pateikti pasiūlymą dėl bendradarbiavimo programos kitam dešimtmečiui.