PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

(Reglamento (ES) 2024/1143 24 straipsnis)

„Cour-Cheverny“

ES nuorodos numeris: PDO-FR-A0304-AM03 – 2026 2 9

1.   Produkto pavadinimas

„Cour-Cheverny“

2.   Nuorodos tipas

☑

SKVN

☐

SGN

☐

GN

3.   Sektorius

☐	Žemės ūkio produktai

☑

Vynai

☐	Spiritiniai gėrimai

4.   Šalis, kuriai priklauso geografinė vietovė

Prancūzija

5.   Valstybės narės institucija, pranešanti apie standartinį pakeitimą

Pavadinimas

Žemės ūkio ir apsirūpinimo maistu savarankiškumo ministerijos Įmonių ekonominės ir aplinkosauginės veiklos rezultatų generalinis direktoratas

6.   Priskyrimas prie standartinių pakeitimų

Prancūzijos valdžios institucijos teigimu, pateikta paraiška atitinka reglamentų (ES) Nr. 1308/2013 ir 2024/1143 reikalavimus.

Šios specifikacijos pakeitimai yra standartiniai pakeitimai pagal Reglamento (ES) 2024/1143 24 straipsnio 4 dalyje pateiktą apibrėžtį.

SKVN „Cour-Cheverny“ pakeitimo paraiška nesusijusi nė su vienu iš trijų Sąjungos lygmens pakeitimo atvejų:

a)	pakeitimu, dėl kurio keičiami geografine nuoroda žymimi produktai, jų pavadinimas, jų pavadinimo naudojimas ar jų kategorija;

b)	pakeitimu, dėl kurio kyla pavojus panaikinti ryšį su geografine aplinka;

c)	pakeitimu, dėl kurio atsiranda naujų prekybos produktu apribojimų.

Todėl Prancūzijos valdžios institucijos mano, kad prašomas pakeitimas traktuotinas kaip standartinis.

7.   Patvirtinto (-ų) standartinio (-ių) pakeitimo (-ų) aprašymas

Antraštė

Ženklinimas etiketėmis

Aprašymas

Nuoroda „Cour-Cheverny“ žymimų vynų gamintojų grupė nusprendė vynus vadinti pagal stambesnio geografinio vieneto pavadinimą ir vietoj „Val de Loire“ vartoti „Vin de Loire“.

Toks pokytis atitinka Luaros vynų gamintojų priimtas informavimo gaires.

Tikslas – užtikrinti, kad vynų identifikavimas taptų aiškesnis ir labiau atitiktų tikrąsias vynų gamybos sąlygas, kokiomis dirba šio baseino veiklos vykdytojai.

☑	Pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui.

BENDRASIS DOKUMENTAS

Vynų kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos

„Cour-Cheverny“

ES nuorodos numeris: PDO-FR-A0304-AM03 – 2026 2 9

1.   Pavadinimas (-ai)

„Cour-Cheverny“

2.   Nuorodos tipas

☑

SKVN

☐

SGN

☐

GN

3.   Šalis, kuriai priklauso nustatytų ribų geografinė vietovė

Prancūzija

4.   Reglamento (ES) 2024/1143 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta žemės ūkio produkto klasifikacija pagal Kombinuotosios nomenklatūros poziciją ir kodą

2204 – Vynas iš šviežių vynuogių, įskaitant pastiprintus vynus; vynuogių misa, išskyrus priskiriamą 2009 pozicijai.

5.   Vynuogių produktų kategorijos, nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalyje

1.

Vynas

6.   Vyno (-ų) aprašymas

Vynuogių produktas

Baltieji vynai

Juslinės savybės

Spalva

Tai baltieji neputojantys vynai. Jauniems vynams būdingas malonus gaivumas.

Kvapas

Vynams dažnai būdingi citrusinių vaisių, vaisių geltonu minkštimu arba baltų gėlių aromatai. Kartais galima justi rabarbarų, prieskonių ar mentolio pokvapių.

Skonis

Vis dėlto šių vynų originalumas visiškai atsiskleidžia bėgant laikui. Išlaikius kelerius metus, dažnai išryškėja medaus, citrinų, vaško ar džiovintų slyvų aromatai, taip pat švelnus oksidacijos proceso aromatas, būdingas vynuogių veislei ‘Romorantin B’. Jei vynuose yra fermentuojamų cukrų, vynai paprastai būna dar kompleksiškesni, be to, pagerėja jų laikymo galimybės.

Papildoma informacija apie juslines savybes

—

Analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)	—
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	—
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	—
Mažiausio bendrojo rūgštingumo vienetas	—
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	—
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	—

Papildoma informacija apie analitines savybes

Sausų vynų minimali natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 10,5 %.

Po išpilstymo fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis sausuose vynuose yra ne didesnis kaip 4 g/l, o bendrasis rūgštingumas, išreikštas vyno rūgštimi litre, yra ne daugiau kaip 2 gramais litre mažesnis nei fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis.

Vynuose, kurių minimali natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 13,5 %, fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis yra ne didesnis kaip 6 g/l.

Po sodrinimo jų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 12,5 %. Lakiojo rūgštingumo, bendrojo rūgštingumo ir bendro sieros dioksido kiekiai yra tokie, kokie nustatyti ES teisės aktuose.

Pusiau saldžių ir saldžių vynų minimali natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 13,5 %.

Po išpilstymo fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis pusiau saldžiuose ir saldžiuose vynuose yra ne mažesnis kaip 20 g/l, bet ne didesnis kaip 45 g/l.

Pusiau saldūs vynai, kurių fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis ne mažesnis kaip 20 g/l, gaminami be sodrinimo etapo. Lakiojo rūgštingumo, bendrojo rūgštingumo ir bendro sieros dioksido kiekiai yra tokie, kokie nustatyti ES teisės aktuose.

☑	Visos šiame skirsnyje nenurodytos analitinės savybės atitinka taikomuose ES teisės aktuose nustatytas ribas.

7.   Vynuogininkystės ir vynininkystės metodai

7.1.   Konkretūs vyno (-ų) gamybos metodai ir gamybai taikytini apribojimai

Vynuogininkystės ir vynininkystės metodas

—

Vyno gamybos metodo rūšis

Konkretus vyno gamybos metodas

Aprašymas

Vynai, kurių fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis didesnis kaip 20 g/l, gaminami be sodrinimo etapo. Draudžiama naudoti medžio skiedras. Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 12,5 %. Vynai turi būti gaminami laikantis ne tik pirmiau nurodytų nuostatų, bet ir visoje Sąjungoje taikytinų bei Prancūzijos kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės reikalavimų.

Vynuogininkystės ir vynininkystės metodai

—

Vyno gamybos metodo rūšis

Auginimo praktika

Aprašymas

a)	Vynuogyno tankumas. Minimalus vynuogyno tankumas – 4 500 vynmedžių sodinių viename hektare, o atstumas tarp eilių – ne didesnis nei 2,10 m. Atstumas tarp sodinių toje pačioje eilėje yra 0,90–1,20 m.

b)

Genėjimo taisyklės. Vynmedžiai genimi ant kiekvieno vynmedžio sodinio paliekant ne daugiau nei po 13 pumpurų. Vynmedžiai genimi taip: - Giujo kordono forma, paliekant vieną ilgą šaką ir ne daugiau kaip dvi ataugas; - paliekant dvi trumpas šakas; - paliekant ataugas (vėduoklės arba Ruaja kordono forma).

7.2.   Didžiausias gamybos kiekis

Visi vynai / kategorija / veislė / rūšis

Sausi vynai

Didžiausias gamybos kiekis:

Didžiausias gamybos kiekis	72
Didžiausios gamybos vienetas	hektolitras iš hektaro

Visi vynai / kategorija / veislė / rūšis

Pusiau saldūs ir saldūs vynai

Didžiausias gamybos kiekis:

Didžiausias gamybos kiekis	60
Didžiausios gamybos kiekis	hektolitras iš hektaro

8.   Informacija apie vyninių vynuogių veislę (-es), iš kurios (-ių) gaminamas vynas (-ai)

—	‘Romorantin B’ – ‘Danery’

9.   Glaustas nustatytos geografinės vietovės apibūdinimas

Vynuogių derlius nuimamas, vynas iš jų gaminamas ir brandinamas šių Luaro ir Šero departamento komunų teritorijoje: Cellettes, Cheverny, Chitenay, Cormeray, Cour-Cheverny, Huisseau-sur-Cosson, Montlivault, Mont-près-Chambord, Saint-Claude-de-Diray, Tour-en-Sologne, Vineuil.

10.   Ryšys su geografine vietove

Vynuogių produkto kategorija

1.

Vynas

Glaustai apie ryšį su geografine vietove

a)

Gamtinių veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas. Kairiajame Luaros krante plytinti geografinė vietovė driekiasi nuo upės krantų šiaurėje iki Ševerni ir Kur Ševerni komunų pietuose. Šiaurės vakaruose ji ribojasi su Luara ir Riusi mišku, o rytuose ir pietuose – su Didžiosios Solonės gamtiniu regionu (visų pirma su ištisai miškingais Šamboro parko ir Ševerni miško plotais). Šioje geografinėje vietovėje miškas yra labai svarbus. Vynuogynai sodinami arba prie Luaros upės, arba šioje vietovėje gausių didesnių ar mažesnių miško masyvų proskynose. Geografinė vietovė išsidėsčiusi gana švelniai banguotoje plynaukštėje. Ją nuo rytų iki vakarų drėkina du Luaros intakai – Kosonas ir Bevronas, taip pat keli jų intakai. Geologinį substratą daugiausia sudaro senonio aukšto molio ir silicio formacijos, virš kurių plyti Boso gamtinio regiono klintys (Akvitanio amžiaus), o jas dengia Solonės molio ir smėlio formacijos (Burdigalio amžiaus). Vietomis matyti aukštos Luaros slėnio terasos ir vėjo supustyti smėlynai. Tiksliai nustatytiems sklypams, kuriuose skinamos vynuogės, būdingas: dirvožemis, kuriame dominuoja ant molingo horizontalaus sluoksnio (Solonės formacijų) glūdintis smėlis arba molis ir smėlis; rudas klintinis arba kalcio turintis dirvožemis (Boso klintys). Netipiniam okeaniniam klimatui būdingi šiek tiek ryškesni nei kitose Luaros ir Tūro regiono vietovėse, kuriose gaminamas saugoma kilmės vietos nuoroda žymimas vynas, kontinentinio klimato požymiai: oras sausesnis (25–50 mm mažiau kritulių per metus) ir gerokai vėsesnis (vegetaciniu laikotarpiu vidutinė temperatūra žemesnė 0,5–1 °C, o žemiausia temperatūra žemesnė 1 °C). Klimatui įtaką taip pat daro šios vietovės miško masyvai ir Bevrono, Kosono bei jų smulkiųjų intakų slėniai.

b)

Žmogiškųjų veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas. Manoma, kad 1519 m. karalius Pranciškus I iš Burgundijos į savo rezidenciją Romorantene atsivežė 80 000 baltųjų vynuogių veislės sodinių. Vynuogių veislė vėliau pavadinta šio apie keturiasdešimt kilometrų į pietryčius nuo Kur Ševerni įsikūrusio miesto vardu. Neseniai atlikti genetiniai tyrimai rodo, kad ši veislė gauta kryžminant veisles ‘Gouais B’ ir ‘Pinot noir N’, taip pat kitas burgundiškas veisles (‘Aligoté B’, ‘Auxerrois B’, ‘Chardonnay B’, ‘Gamay N’ ir ‘Melon B’), vadinasi, jos burgundiška kilmė visai tikėtina. 1577 m. Paryžiaus parlamentas paskelbė įsaką, kuriuo paryžiečiams uždraudė pirkti vynus, pagamintus mažiau nei už dvidešimt ljė (88 km) nuo sostinės esančiuose vynuogynuose. Siekiant patenkinti atsiradusį poreikį, vynuogynai pirmiausia pradėti plėsti aplink Orleaną, vėliau vis žemyn, link Blua ir Tūro. XVII amžiuje pradėjus naudoti Luarą ir Seną jungiantį kanalą, labai palengvėjo vyno gabenimas. Ilgainiui pagausėjo gerą derlių duodančiomis veislėmis apsodintų plotų. XVIII amžiuje nubraižytame Kasinio žemėlapyje abiejuose Luaros krantuose buvo pažymėtas ištisinis vynuogynas. Vis dėlto priešingai nei senajame Boso vynuogių auginimo regione (esančiame kitame Luaros krante), kur visų pirma buvo auginamos itin atsparios ir daug uogų vedančios veislės ‘Teinturier N’ (vietinių dar vadinamos ‘Gros noir’) vynuogės, „Cour-Cheverny“ geografinėje vietovėje buvo išsaugota kokybiško vyno gamybos tradicija ir vyndariai liko ištikimi ankstyvai veislei ‘Romorantin B’, dėl savo atsparumo puikiai prisitaikiusiai prie gamtinės aplinkos. Iš pernokusių šios veislės vynuogių išgaunami vynai su didesniu ar mažesniu fermentuojamų cukrų kiekiu. Šios veislės vynmedžių nei Prancūzijoje, nei kitur pasaulyje neauginama didesniais kiekiais. 2008 m. „Cour-Cheverny“ vynuogynas užėmė 60 hektarų. Jame dirbę apie trisdešimt augintojų pagamino šiek tiek daugiau nei 1 500 hektolitrų vyno. Tai baltieji neputojantys vynai. Jauniems vynams būdingas malonus gaivumas. Vynams dažnai būdingi citrusinių vaisių, vaisių geltonu minkštimu arba baltų gėlių aromatai. Kartais galima justi rabarbarų, prieskonių ar mentolio pokvapių. Vis dėlto šių vynų originalumas visiškai atsiskleidžia bėgant laikui. Išlaikius kelerius metus, dažnai išryškėja medaus, citrinų, vaško ar džiovintų slyvų aromatai, taip pat švelnus oksidacijos proceso aromatas, būdingas vynuogių veislei ‘Romorantin B’. Jei vynuose yra fermentuojamų cukrų, vynai paprastai būna dar kompleksiškesni, be to, pagerėja jų laikymo galimybės. Vienas iš svarbiausių veiksnių, lėmusių vynuogyno įveisimą šioje vietovėje, buvo skurdus, sunkiai įdirbamas ir mažą javų derlių duodantis dirvožemis. Šios geografinės vietovės dirvožemiui didelę įtaką daro Luaros upė (erozija ir sąnašos terasose). Vis dėlto geologiniu atžvilgiu ši vietovė yra išskirtinė, palyginti su kitomis Luaros regiono vietovėmis, kuriose gaminamas saugoma kilmės vietos nuoroda žymimas vynas. Laikantis tradicijų, šiai vietovei priskiriami sklypai, kuriems būdingas smėlingas, ne itin gilus, mažo derlingumo, gana pralaidus ir mažai vandens atsargų turintis dirvožemis. Tokiuose sklypuose vynuogės gerai noksta. Vynuogininkai stebi ir analizuoja, kaip auga jų vynmedžiai, todėl gali nustatyti tinkamą vynuogyno vietą, palankią įveisti retai, išskirtinei, prie originalių šių vynų aromatų labai prisidedančiai veislei ‘Romorantin B’. Tai, kad saugoma kilmės vietos nuoroda žymimi vynai gaminami tik iš šios veislės vynuogių, jos atsparumas ir gebėjimas prisitaikyti prie sudėtingos šios geografinės vietovės gamtinės aplinkos lėmė tai, kad vynuogininkai pradėjo rinkti pernokusias vynuoges ir iš jų gaminti puikios kokybės saldų vyną. Ši jau penkis šimtmečius auginama veislė, taip pat optimali sodinių ir jų derlingumo potencialo priežiūra, grindžiama griežtomis vynmedžių auginimo ir genėjimo taisyklėmis, vynuogių augintojams leido atskleisti pripažintas originalias savo produktų savybes. 1993 m. pripažintos saugomos kilmės vietos nuorodos „Cour-Cheverny“ vynai šiuo metu yra tarp geriausių Luaros slėnio regiono vynų. Norėdami supažindinti su šiais vynais, vyndariai Ševerni pilyje įkūrė originalius Vyno namus, į kuriuos veržiasi lankytojai – kasmet čia jų apsilanko daugiau kaip 300 000.

11.   Papildomi taikytini reikalavimai

Reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos pavadinimas

Su geografine vietove susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomo reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos pavadinimas

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos aprašymas

Arčiausiai esanti vietovė, kuriai taikoma su vynuogių spaudimu, vyno gamyba ir brandinimu susijusi nukrypti leidžianti nuostata, apima šių Luaro ir Šero departamento komunų teritoriją: Candé-sur-Beuvron, Feings, Fougères-sur-Bièvre, Fresnes, Maslives, Les Montils, Muides-sur-Loire, Ouchamps, Saint-Dyé-sur-Loire, Saint-Laurent-Nouan, Sambin, Seur ir Monthou-sur-Bièvre komunos kadastrinio plano E dalį.

Pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 5 straipsnio 1 dalį, arčiausiai esanti vietovė – arčiausiai atitinkamos nustatytos vietovės esanti vietovė.

Reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos pavadinimas

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomo reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos pavadinimas

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos aprašymas

a)	Etiketėse po saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimu nepateikiamas vynuogių veislės pavadinimas.

b)	Vynai, kuriuose fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis yra ne mažesnis kaip 20 g/l, turi būti žymimi terminais „moelleux“ (pusiau saldus) arba „doux“ (saldus), atsižvelgiant į vyne esantį fermentuojamų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekį, nustatytą ES teisės aktuose.

c)	Neprivaloma informacija etiketėse užrašoma ne didesniu (nei aukštesniu, nei platesniu) šriftu nei dvigubas šrifto, kuriuo užrašyta saugoma kilmės vietos nuoroda, dydis.

d)	Geografinė nuoroda „Vin de Loire“ užrašoma rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis nei du trečdaliai rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydžio.

e)	Vynų, žymimų saugoma kilmės vietos nuoroda, etiketėse galima nurodyti mažesnį geografinį vienetą, jeigu jis: - įtrauktas į kadastrą; - nurodytas derliaus deklaracijoje.

Elektroninė nuoroda (URL) į paskelbtą specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/boagri/document_administratif-ee663adf-52c9-40bf-910f-b1d76ff4b80f

---

(1)   2024 m. spalio 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2025/27, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1143 papildomas geografinių nuorodų, garantuotų tradicinių gaminių ir neprivalomų kokybės terminų registravimo ir apsaugos taisyklėmis ir panaikinamas Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 664/2014, (OL L, 2025/27, 2025 01 15, ELI: https://data.europa.eu/eli/reg_del/2025/27/oj).