Pranešėja Fauzaya TALHAOUI, Antverpeno provincijos tarybos pirmininkė Pamatinis dokumentas Kipro Respublikos Europos reikalų ministro pavaduotojos Marilena Raouna 2025 m. spalio 29 d. raštas (Adonis nuoroda 2025/3330)

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

I.   ĮŽANGINĖS PASTABOS

1.

atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko gerovės skatinimas ir vaikų skurdo panaikinimas yra vieni pagrindinių Europos Sąjungos tikslų, įtvirtinti ES sutarties 3 straipsnio 3 dalyje, Pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnyje, Europos socialinių teisių ramstyje ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje;

2.

palankiai vertina Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančio Kipro tvirtą įsipareigojimą užtikrinti vaikų teises ir gerovę, visų pirma tai, kad šalis daug dėmesio skiria kovai su vaikų skurdu ir Europos vaiko garantijų sistemos pažangai;

3.

remia pirmininkaujančio Kipro prioritetus kovoti su vaikų skurdu, gerinti galimybes gauti įperkamą ir kokybišką ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, didinti vaikų skaitmeninę gerovę ir saugumą internete ir stiprinti apsaugą nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo tiek internete, tiek realiame gyvenime;

4.

susirūpinęs pažymi, kad, nepaisant didelių pastangų, vaikų skurdas ES tebėra plačiai paplitęs ir kai kuriais atvejais didėja: beveik vienam iš keturių vaikų – 19,5 mln. 2024 m. – gresia skurdas ar socialinė atskirtis;

5.

pabrėžia, kad vaikai sudaro beveik penktadalį ES gyventojų ir, kaip pilnaverčiai teisės subjektai, išlieka viena iš pažeidžiamiausių grupių skurdo ir socialinės atskirties požiūriu dėl aplinkybių, kurios nuo jų nepriklauso, tačiau negali patys savarankiškai įveikti skurdą ir atskirtį; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti, kad vaikai ir paaugliai dalyvautų rengiant politiką ir priimant sprendimus, kurie jiems daro poveikį;

6.

dar kartą patvirtina socialinių investicijų paradigmą, primindamas, kad nelygybė gyvenimo galimybių srityje daugiausia formuojama ankstyvoje vaikystėje, įskaitant šeimos aplinką, kurioje vaikas gimsta ir vystosi, ir perduodama iš kartos į kartą; pripažįsta, kad šeima yra pagrindinis visuomenės ramstis ir pirmoji aplinka, kurioje vaikai auga, jaučiasi saugūs ir gauna emocinę paramą; pabrėžia būtinybę investuoti į šeimas, įgyvendinant stabilią ir nuspėjamą paramos politiką; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia svarbų mokyklų vaidmenį propaguojant lygias galimybes pasitelkiant švietimą; pabrėžia, kad vaiko gerovės politika turi būti suprantama kaip ilgalaikės socialinės investicijos ir kad ankstyvos investicijos į pajamų saugumą, kokybiškas paslaugas, palankią šeimos aplinką ir vaikų dalyvavimą, yra labai svarbios siekiant nutraukti iš kartos į kartą besitęsiantį skurdą ir nelygybę ir remti vienodesnes pradines sąlygas;

7.

pabrėžia, kad Europos socialinių teisių ramstis, ES vaiko teisių strategija ir Europos vaiko garantijų sistema kartu sudaro išsamią teisinę ir veiklos bazę, kuria siekiama užtikrinti vaikų galimybes naudotis švietimo, sveikatos priežiūros, mitybos, būsto ir ikimokyklinio ugdymo paslaugomis, remiamomis ESF+ finansavimo ir koordinavimo mechanizmais;

8.

mano, kad vaiko gerovės skatinimas užtikrina didelę socialinę grąžą stiprinant žmogiškąjį kapitalą, skatinant lygias galimybes ir kuriant tvaresnį gerovės modelį, grindžiamą įtraukesniu ir teisingesniu ekonomikos augimu;

9.

pabrėžia papildomų ES iniciatyvų svarbą. Tai priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti vaikus nuo smurto, prekybos žmonėmis ir prievartos, be kita ko, skaitmeninėje aplinkoje, taip pat Europos priežiūros strategija ir naujausi ES veiksmai, kuriais siekiama pagerinti galimybes gauti tinkamą ir įperkamą būstą, įskaitant pastangas kovoti su benamyste;

10.

ragina laikytis prevencinio požiūrio, pagal kurį daugiausia dėmesio būtų skiriama gerovės skatinimui, rizikos prevencijai ir ankstyvajai intervencijai, pripažįstant, kad veiksminga parama tėvystei ir vaikų raidai priklauso nuo koordinuotos viešosios politikos ir bendros kolektyvinės atsakomybės visoje visuomenėje ir valdžios institucijose;

11.

ragina Europos Komisiją kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) skirti bent 20 mlrd. EUR Europos vaiko garantijų sistemos įgyvendinimui remti, ypatingą dėmesį skiriant vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimų stiprinimui; pabrėžia, kad vaikų apsaugos srityje padaryta pažanga negali būti kvestionuojama perskirstant išteklius kitoms Sąjungos programoms, ir ragina pirmininkaujantį Kiprą remti šį tikslą;

12.

ragina užtikrinti, kad „Europos socialinis fondas +“ (ESF+) būtų stipri, aiškiai identifikuojama ir tinkamai finansuojama pagrindinė Sąjungos investavimo į žmones, socialinę įtrauktį ir kovą su skurdu priemonė; pabrėžia, kad sanglaudos politikos sistemoje būtina turėti atskirą ir išskirtinį ESF+ siekiant apsaugoti socialinę ir teritorinę sanglaudą, užtikrinti pasidalijamąjį valdymą ir sudaryti sąlygas vietos ir regionų valdžios institucijoms pagal kitą DFP vykdyti vietos lygmens socialines investicijas;

13.

pažymi, kad, nepaisant tam tikros pažangos, vaikų skurdo lygis tebėra aukštas ir labai skiriasi Sąjungoje; ragina Europos Komisiją, Europos Parlamentą ir ES Tarybai pirmininkaujantį Kiprą pripažinti, kad Europos socialinių teisių ramsčio tikslas iki 2030 m. iš skurdo ištraukti 5 milijonus vaikų nėra įgyvendinamas, ir pabrėžia būtinybę atnaujinti ir sustiprinti pastangas;

14.

akcentuoja, kad ES lygmens tikslai yra įtikinami tik tuo atveju, jei jie atitinka vietos poreikius atspindinčius aiškius ir realistiškus investicijų įsipareigojimus;

15.

pakartoja ankstesnėse RK nuomonėse dėl vaiko gerovės išdėstytas mintis, pabrėždamas, kad reikia pereiti nuo vaikų skurdo mažinimo prie jo panaikinimo skiriant pakankamai išteklių, taikant integruotus metodus ir tvirtą daugiapakopį valdymą, kuris suteikia galių vietos ir regionų valdžios institucijoms, stiprina vaikų dalyvavimą ir gerina vaikų gyvenimo kokybę; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad siekiant ilgalaikio vaikų skurdo ir jo ilgalaikių padarinių mažinimo, svarbu teikti pirmenybę prevenciniams metodams, o ne korekciniams veiksmams, efektyviai naudojant išteklius, integruotą politiką ir tvirtą daugiapakopį valdymą, grindžiamą atskaitomybe, vietos ir regionų valdžios institucijų bendradarbiavimu ir vietos realijų suvokimu;

II.   VAIKŲ SKURDAS – DAUGIALYPIS IR TERITORINIS IŠŠŪKIS

16.

primygtinai ragina pripažinti vaikų skurdą kaip daugialypį reiškinį, kuriam reikia platesnio politinio atsako, neapsiribojant vien pajamomis grindžiamomis priemonėmis, ir kuris būtų glaudžiai susijęs su būsto sąlygomis, galimybėmis gauti ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, nelygybe sveikatos srityje, dėl lyties, etninės ar nacionalinės kilmės, seksualinės orientacijos (ypač paauglių atveju), negalios, migracijos statuso ir (arba) ekonominės padėties, maisto stygiumi, skaitmenine atskirtimi ir kliūtimis dalyvavimui socialiniame ir bendruomenės gyvenime; taip pat pabrėžia, kad visos politikos kryptys, susijusios su vaikų gerove ir išmokomis vaikui, turėtų būti rengiamos, įgyvendinamos ir vertinamos laikantis vaiko teisių požiūrio, pirmiausia užtikrinant vaiko interesus, pripažįstant vaikus ir paauglius aktyviais teisės subjektais;

17.

pabrėžia, kad vaikų skurdas valstybėse narėse, regionuose ir vietos bendruomenėse pasiskirstęs nevienodai; ypač didelį poveikį jaučia nepriteklių patiriantys miestų rajonai, kaimo, atokios ir salų vietovės, teritorijos ir regionai, kuriuose mažėja gyventojų skaičius ir kurie patiria ekonominius sukrėtimus;

18.

atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos dažnai pirmosios nustato naujas vaikų skurdo formas ir yra pagrindinės vaikų ir šeimų partnerės; pabrėžia, kad jos turėtų sistemingai dalyvauti rengiant, įgyvendinant ir stebint su vaikais susijusias priemones, įskaitant nacionalinius vaiko garantijų sistemos veiksmų planus ir pirmąją ES kovos su skurdu strategiją, kuri netrukus bus priimta;

19.

pabrėžia, kad vaikų skurdą lemia tiek šeimos aplinkybės, tiek ir platesnis bendruomenės kontekstas; todėl svarbu teikti visapusišką paramą šeimoms (ypač toms, kurios yra labai pažeidžiamos įvairiose srityse), siekiant užtikrinti veiksmingą vaikų teisių įgyvendinimą ir socialinę sanglaudą vietos ir regioniniu lygmeniu, todėl pripažįsta šeimos svarbą kaip pagrindinę vaikystės apsaugos, priežiūros ir vystymosi aplinką bei pabrėžia viešosios politikos, kuri padėtų vaikus auginti remiantis prevencine, bendros atsakomybės ir darnios plėtros logika, būtinybę;

III.   IŠMOKŲ VAIKUI SISTEMŲ VAIDMUO SKATINANT VAIKO GEROVĘ

20.

pripažįsta, kad išmokų vaikui sistemos yra šeimų socialinės apsaugos kertinis akmuo ir atlieka svarbų vaidmenį sprendžiant skurdžių pajamų problemą, stabilizuojant namų ūkių pajamas ir remiant vaiko lavinimą;

21.

ragina valstybes nares, padedant Europos Komisijai, užtikrinti visuotines išmokų vaikui sistemas, pagal kurias būtų teikiama tinkama, stabili ir nuspėjama pajamų parama, ir kurios būtų suderinamos su kitomis pajamų rėmimo sistemomis ir atspindėtų realias pragyvenimo išlaidas;

22.

pabrėžia, kad svarbu derinti visuotines išmokas vaikui su tiksline papildoma parama pažeidžiamoje padėtyje esantiems vaikams, įskaitant vaikus, gyvenančius namų ūkiuose, kuriuos sudaro tik vienas iš tėvų, neįgalius vaikus, vaikus didelėse šeimose, romų vaikus, etninių mažumų, ypač migrantų ar pabėgėlių kilmės romų vaikus, vaikus, gyvenančius būsto nesaugumo sąlygomis ir esančius vaikų apsaugos sistemoje, kartu sprendžiant struktūrinės diskriminacijos ir tarpsektorinių kliūčių, kurios neužtikrina vienodos prieigos prie paramos ir paslaugų, problemą, siekiant užtikrinti, kad visi vaikai galėtų veiksmingai naudotis savo teisėmis ir naudotis lygiomis galimybėmis;

23.

pabrėžia, kad vaikų skurdas ir tėvų, ypač moterų ir vienišų motinų ir tėvų, dalyvavimas darbo rinkoje yra glaudžiai susiję; pabrėžia kokybiško užimtumo, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros politikos ir prieinamo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros, taip pat neformaliojo švietimo, kaip prevencinių kovos su vaikų skurdu priemonių, svarbą;

24.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad visomis socialinės apsaugos išmokomis, išskyrus tas, kurios skiriamos vaikams ir šeimoms, būtų tinkamai atsižvelgiama į vaikų gyvenimą namų ūkiuose ir būtų stiprinamas jų apsauginis poveikis vaikų turinčioms šeimoms;

IV.   EUROPOS VAIKO GARANTIJŲ SISTEMA IR DAUGIAPAKOPIS VALDYMAS

25.

pabrėžia, kad vien tik išmokos vaikui negali panaikinti vaikų skurdo ir turi būti įtrauktos į holistinę politikos sistemą, kuria užtikrinama veiksminga galimybė naudotis pagrindinėmis paslaugomis pagal Europos vaiko garantijų sistemą;

26.

pabrėžia, kad reikia labiau koordinuoti pajamų rėmimą ir paslaugų teikimą, kad išmokos vaikui sudarytų sąlygas naudotis paslaugomis, o ne pakeistų viešąsias paslaugas;

27.

dar kartą patvirtina, kad vienodos ir įperkamos galimybės naudotis kokybišku ikimokykliniu ugdymu ir priežiūra atlieka pagrindinį vaidmenį skatinant socialinę įtrauktį, mažinant nelygybę ir sprendžiant menko išsilavinimo problemą nuo ankstyvo amžiaus; pabrėžia pirmųjų 1 000 gyvenimo dienų svarbą sveiko vaiko gerovei ir vystymuisi, kartu atkreipdamas dėmesį, kad itin svarbu per visą ankstyvąją vaikystę užtikrinti nuolatinę prieigą prie kokybiškų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų, nes tai turi ilgalaikį teigiamą poveikį kognityviniam vystymuisi, gerovei, mokymosi rezultatams ir būsimam aktyviam vaikų dalyvavimui visuomenėje; pabrėžia, kad ankstyvoji vaikystė yra itin svarbus raidos etapas ir viešoji politika turėtų užtikrinti tinkamą pajamų paramos, prieinamų ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų bei paramos šeimoms priemonių derinį nuo nėštumo laikotarpio, siekiant užkirsti kelią nelygybei ir nutraukti skurdo ir atskirties perdavimą iš kartos į kartą;

28.

atkreipia dėmesį į didėjantį paauglių pažeidžiamumą ir ragina taikyti integruotus vietos metodus, apimančius švietimą, psichikos sveikatą, paslaugas jaunimui, sportą ir profesinį orientavimą;

29.

pabrėžia, kad mokyklos nebaigimo prevencija yra viena iš veiksmingiausių priemonių vaikų ir jaunimo gyvenimo perspektyvoms gerinti, ir pabrėžia, kad dėl užsitęsusio pasitraukimo iš švietimo sistemos gerokai padidėja socialinės atskirties, ilgalaikio nedarbo ir rizikingo elgesio rizika; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas parengti specialiai pritaikytą atsaką į teritorines realijas, grindžiamą švietimo įstaigų, socialinių tarnybų, užimtumo tarnybų ir jaunimo organizacijų bendradarbiavimu;

30.

pakartoja, kad Europos vaiko garantijų sistema atlieka pagrindinį vaidmenį, ir ragina stiprinti jos įgyvendinimą gerinant daugiapakopį valdymą, teritorinę stebėseną ir glaudesnį ES institucijų, valstybių narių ir vietos bei regionų valdžios institucijų bendradarbiavimą;

31.

ragina valstybes nares užtikrinti sistemingą vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą visuose vaiko garantijų sistemos nacionalinių veiksmų planų etapuose, laikantis subsidiarumo ir daugiapakopio valdymo principų, taip pat skatinant vaikų dalyvavimą, ypač tarybose ar panašiose dalyvavimo institucijose;

32.

ragina toliau įgyvendinti integruotus vietos vaiko garantijų sistemos veiksmų planus, kuriais būtų skatinamas tarpsektorinis socialinių, sveikatos, švietimo, būsto ir užimtumo tarnybų bendradarbiavimas, palaikant partnerystės ryšius su pilietine visuomene ir trečiojo sektoriaus organizacijomis, o prireikus – su kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kartu užtikrinant, kad valdžios institucijos išlaikytų pagrindinę atsakomybę už paslaugų teikimą ir koordinavimą;

V.   PRIEINAMUMAS, STEBĖSENA IR FINANSAVIMAS

33.

atkreipia dėmesį į nuolatines kliūtis, trukdančias gauti išmokas ir paslaugas vaikams, įskaitant administracinį sudėtingumą, informacijos trūkumą, kalbos barjerus ir stigmatizavimą, kurie ypač veikia pažeidžiamiausias šeimas;

34.

ragina skatinti stabilius vaikų ir paauglių dalyvavimo kuriant, įgyvendinant ir vertinant gerovės politiką ir išmokas vaikui mechanizmus, pritaikytus nepilnamečių amžiui, brandai ir įvairovei;

35.

pabrėžia, kad reikia patikimų ir palyginamų stebėsenos mechanizmų, kad būtų galima įvertinti išmokų vaikui sistemų ir Vaiko garantijų sistemos veiksmingumą ir naudojimą, įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas ir taikant rodiklius, leidžiančius įvertinti ne tik nepakankamas pajamas, bet ir materialinį nepriteklių, galimybes gauti paslaugas bei vaiko gerovę;

36.

pabrėžia, kad reikia stiprinti daugiapakopį valdymą ir veiksmus artimoje aplinkoje, suteikiant vietos ir regionų valdžios institucijoms stabilius išteklius, pakankamus techninius pajėgumus ir teritorinio pritaikymo galimybes, kad būtų užtikrinta veiksminga prieiga prie paslaugų;

37.

ragina naudotis esamomis ES platformomis, skirtomis vietos ir regionų valdžios institucijoms, įskaitant ES miestų darbotvarkę, URBACT ir Kaimo paktą, siekiant remti keitimąsi gerąja patirtimi ir partnerystes vaiko garantijų sistemos įgyvendinimo srityje;

38.

remia inovacijas ir poveikio vertinimą;

VI.   ES VAIKO GARANTIJŲ SISTEMOS KOORDINATORIUS IR VAIKO ŽYMUO

39.

ragina Europos Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Parlamentu ir Regionų komitetu, stiprinti Europos vaiko garantijų sistemos valdymą, suteikiant specialius koordinavimo įgaliojimus politiniu lygmeniu Komisijos nariui arba vykdomajam pirmininko pavaduotojui, aiškiai apibrėžiant atsakomybę už sistemos įgyvendinimo priežiūrą ir tarpsektorinio koordinavimo atitinkamose politikos srityse užtikrinimą; be to, ragina steigti specialų tarpinstitucinio koordinavimo mechanizmą, kuriame dalyvautų Komisija, Europos Parlamentas, Regionų komitetas ir Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė, siekiant užtikrinti tvirtą politinę lyderystę, padidinti valdymo lygmenų koordinavimą ir remti nuoseklų veiksmingų vietos poreikiais grindžiamų sprendimų vaikams plėtojimą visoje Sąjungoje;

40.

ragina Europos Komisiją į ES ir nacionalinius biudžetus įtraukti „vaiko žymenį“, kad su vaikais susijusios išlaidos būtų skiriamos skaidriau, jas būtų galima sekti ir stebėti ir būtų sustiprinta atskaitomybė už viešuosius įsipareigojimus vaiko gerovės srityje; pabrėžia, kad toks mechanizmas turėtų remtis visapusišku stebėsenos darbu, kurį vykdo Socialinės apsaugos komitetas ir jo rodiklių pogrupis Europos vaiko garantijų sistemos atnaujinimo kontekste, siekiant užtikrinti suderinimą su socialinės konvergencijos pagrindu Europos semestre ir sustiprinti teritorinį ataskaitų teikimo matmenį, kad stebėsenos ir atskaitomybės mechanizmai veiksmingai pasiektų regionų ir vietos lygmenį, kuriuo teikiamos paslaugos vaikams ir kuriame viešosios investicijos turi didžiausią poveikį;

41.

atkreipia dėmesį į tai, kad socialinis atsparumas ir saugumas turėtų būti laikomi vienas kitą papildančiais prioritetais ir kad vaikai dažnai labiausiai nukenčia nuo ekonomikos, sveikatos, su klimatu susijusių ir geopolitinių krizių;

42.

atkreipia dėmesį į demografinius iššūkius, su kuriais susiduria daugelis Europos regionų, ir pabrėžia, kad Europos ilgalaikis socialinis ir ekonominis tvarumas turi būti glaudžiai susijęs su vaikų ir šeimų gerove, teisėmis ir gyvenimo sąlygomis; pabrėžia, kad jaunų žmonių pasitikėjimas ateitimi ir gebėjimas priimti gyvenimo sprendimus, įskaitant šeimos kūrimą, priklauso nuo galimybės gauti kokybiškas viešąsias paslaugas, įperkamą būstą, kokybišką užimtumą ir įtraukią socialinę aplinką; pabrėžia, kad vaiko gerovės ir šeimų rėmimo politikos stiprinimas yra pagrindinis socialinių investicijų požiūrio elementas, prisidedantis prie socialinės sanglaudos, lygių galimybių ir tvaraus teritorinio vystymosi;

43.

ragina užtikrinti, kad vaiko gerovė ir socialinės investicijos taptų neatsiejamais Europos pasirengimo ir atsparumo darbotvarkės komponentais, grindžiamais patikimais, suskirstytais duomenimis ir tiksliniu vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimų stiprinimu;

44.

pabrėžia, kad gerai parengtos ir nuspėjamos išmokų vaikui sistemos gali prisidėti prie socialinio ir ekonominio stabilumo krizės metu, ir ragina valstybes nares atsižvelgti į šį stabilizuojantį vaidmenį vertinant ir pritaikant savo paramos šeimai sistemas, atsižvelgiant į savo fiskalinius pajėgumus;

45.

ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad būsimoje ES kovos su skurdu strategijoje daugiausia dėmesio būtų skiriama vaikams Europos vaiko garantijų sistemą padarant vienu pagrindinių strategijos ramsčių, nustatant aiškius ir kiekybiškai įvertinamus tikslus vaikų skurdo mažinimui ir užtikrinant suderintus veiksmus susijusių sričių politikoje; be to, ragina specialiai skirti „Europos socialinio fondo +“ išteklių kovai su vaikų skurdu ir socialine atskirtimi, taip įtvirtinant Vaiko garantijų sistemą kaip strateginį prioritetą kitoje daugiametėje finansinėje programoje ir sustiprinant daugiapakopį valdymą visapusiškai įtraukiant vietos ir regionų valdžios institucijas į susijusių priemonių rengimą, įgyvendinimą ir stebėseną;

46.

ragina Europos Komisiją į Europos semestrą įtraukti visapusišką požiūrį į vaiko teises, sistemingai vertinant Europos vaiko garantijų sistemos įgyvendinimą, įskaitant nacionalinius veiksmų planus, finansavimo tinkamumą ir tikslinius rezultatus, ir integruojant šiuos elementus, laikantis socialinės konvergencijos sistemos, į konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, skiriamas valstybėms narėms. be to, ragina Socialinės apsaugos komitetą 2026 m. atlikti penkerių metų peržiūrą, numatytą Tarybos rekomendacijoje (ES) 2021/1004 (1), kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema, siekiant pateikti išsamų valstybių narių pažangos, teritorinių skirtumų ir įgyvendinimo spragų vertinimą ir užtikrinti struktūrinius tolesnius veiksmus, skaidrumą ir atskaitomybę pagal semestro stebėsenos ir ataskaitų teikimo.

---

(1)  Tarybos rekomendacija (ES) 2021/1004 2021 m. birželio 14 d. kuria nustatoma Europos vaiko garantijų sistema (OL L 223, 2021 6 22, p. 14).