2025 m. gruodžio 10 d. Cour d'appel de Bruxelles (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Belgijos valstybė / Autorité de protection des données

(Byla C-804/25, Autorité de protection des données)

(C/2026/2199)

Proceso kalba: prancūzų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Cour d'appel de Bruxelles

Šalys pagrindinėje byloje

Pareiškėja: Belgijos valstybė

Atsakovė: Autorité de protection des données

Kitos bylos šalys: JC, Accidental Americans Association of Belgium (AAAB)

Prejudiciniai klausimai

Ar, atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (BDAR) (1) 96 straipsnį, iki 2016 m. gegužės 24 d. valstybės narės sudarytas tarptautinis susitarimas, pagal kurį asmens duomenys perduodami į trečiąją šalį, atitinka Sąjungos teisės nuostatas, galiojusias iki 2016 m. gegužės 24 d., konkrečiai 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (2) 6 straipsnio 1 dalies b, c ir e punktus, prireikus siejamus su Pagrindinių teisių chartijos 7, 8 ir 52 straipsniais, tiek, kiek šiame susitarime mokesčių tikslais yra numatyta, mokesčių tikslais ir siekiant užtikrinti tarptautinių mokesčių srities taisyklių laikymąsi bei įsipareigojimų pagal JAV įstatymą FATCA, kuriuo siekiama kovoti su JAV piliečių mokesčių vengimu, įgyvendinimas, automatinis informacijos apie visų tos valstybės piliečių finansines sąskaitas perdavimas į šią trečiąją šalį laikantis konfidencialumo taisyklių (praktikoje ši informacija yra, visų pirma, vardas ir pavardė, adresas, mokesčių mokėtojo numeris, kurį sąskaitos turėtojui suteikia jo gyvenamosios vietos valstybė, gimimo data, sąskaitos numeris, lėšų likutis sąskaitoje, arba jų vertė sąskaitoje atitinkamų kalendorinių metų arba kito tinkamo ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, tam tikri duomenys, susiję su vertybinių popierių sąskaita, indėlio sąskaita ar kitos rūšies sąskaita), iš anksto neatrinkus sąskaitų, keliančių mokesčių vengimo riziką, netaikant jokių šiame susitarime numatytų duomenų saugojimo laiko apribojimų, kai I priede numatyta minimali 50 000 JAV dolerių ribos taikymas priklauso nuo finansų įstaigų valios?

2.	Ar toks susitarimas gali būti pateisinamas remiantis minėtos Direktyvos 95/46/EB 26 straipsnio 1 dalies d punktu, jei atitinkama trečioji valstybė neužtikrina veiksmingo abipusiškumo?

Ar minėtos Direktyvos 95/46/EB 26 straipsnio 2 dalį, siejamą su Pagrindinių teisių chartijos 7, 8 ir 52 straipsniais, reikia aiškinti taip, kad šioje nuostatoje numatytos pakankamos apsaugos priemonės:

—	be kita ko, apima duomenų saugojimo trukmės nuorodą šios Direktyvos 6 straipsnio e punkto prasme ir jos 10 bei 11 straipsniuose numatytas teises į informaciją?

—	apima teisės į privatų gyvenimą ir teisės į asmens duomenų apsaugą apibrėžties ribojimo mastą?

—	jei yra sudaryta sutartis dėl asmens duomenų perdavimo, turi būti aiškiai įtrauktos į šią sutartį?

Jei atsakymas į visą trečiąjį klausimą ar jo dalį būtų teigiamas, ar, atsižvelgiant į BDAR 96 straipsnį, iki 2016 m. gegužės 24 d. valstybės narės sudarytas tarptautinis susitarimas, pagal kurį asmens duomenys perduodami į trečiąją šalį, atitinka Sąjungos teisės nuostatas, galiojusias iki 2016 m. gegužės 24 d., o konkrečiai – minėtos Direktyvos 95/46/EB 26 straipsnio 2 dalį, prireikus siejamą su Pagrindinių teisių chartijos 7, 8 ir 52 straipsniais, jei jame aiškiai nenurodytos šioje nuostatoje numatytos pakankamos garantijos?

Jei atsakymas į pirmąjį ir (arba) antrąjį ir (arba) ketvirtąjį klausimus būtų teigiamas, ar vis dėlto asmens duomenų perdavimas pagal šį tarptautinį susitarimą nuo 2018 m. gegužės 24 d. turi atitikti BDAR nuostatas, susijusias su klausimais, kuriems šis susitarimas konkrečiai taikomas arba netaikomas, o visų pirma jo 5 straipsnio 2 dalimi ir 12, 14, 24 bei 35 straipsniais?

6.	Ar pareiga įrodyti BDAR 96 straipsnyje nustatytas sąlygas tenka duomenų valdytojui?

Ar BDAR 96 straipsnis, vertinamas atskirai arba siejamas su Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalimi, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 351 straipsniu ir Pagrindinių teisių chartijos 7, 8 ir 52 straipsniais, turi būti aiškinamas taip, kad valstybės narės privalo dėti visas pastangas, kad iš dalies pakeistų, visiškai pakeistų arba atšauktų tarptautines sutartis, kurių šalys jos yra ir kurios neatitinka šio reglamento nuostatų?

b)	Ar valstybė narė, kuri 2025 m. dėjo visas pastangas, kad iš dalies pakeistų, visiškai pakeistų arba atšauktų tarptautinę sutartį, kurios šalis ji yra ir kuri nesilaiko BDAR nuostatų, gali remtis šio reglamento 96 straipsniu, kad pateisintų su šiuo reglamentu nesuderinamus veiksmus?

Jei atsakymas į pirmąjį, antrąjį arba trečiąjį klausimus būtų neigiamas:

a)	ar nacionalinis teismas turi savo iniciatyva netaikyti tokio susitarimo?

b)	ar nacionalinis teismas turi patikrinti, ar toks susitarimas atitinka BDAR?

Jei atsakymai į pirmąjį, antrąjį arba ketvirtąjį klausimą būtų neigiami, o atsakymas į aštuntojo klausimo b punktą būtų teigiamas, ar pirmajame klausime apibūdintas tarptautinis susitarimas atitinka BDAR, konkrečiai 5 straipsnio b ir c punktus, prireikus siejamus su Pagrindinių teisių chartijos 7, 8 ir 52 straipsniais?

10.

Ar 2023 m. liepos 10 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2023/1795, priimtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679, dėl tinkamo asmens duomenų apsaugos lygio pagal ES ir JAV duomenų privatumo sistemą (3) yra sprendimas dėl tinkamumo, kaip tai suprantama pagal BDAR 45 straipsnio 3 dalį, susijęs su ginčytinais duomenų perdavimais, atliekamais mokesčių tikslais?

11.

Jei atsakymai į pirmąjį, antrąjį arba ketvirtąjį klausimus būtų neigiami, o atsakymas į aštuntojo klausimo b punktą – teigiamas, ar BDAR 46 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad:

—

tinkamos apsaugos priemonės, į kurias jame daroma nuoroda, apima visas toliau išvardytas apsaugos priemones arba jų dalį:

1)	elementarių sąvokų apibrėžimai (įskaitant šias sąvokas: „asmens duomenys“, „asmens duomenų tvarkymas“, „duomenų valdytojas“, „duomenų tvarkytojas“, „duomenų gavėjas“ ir „neskelbtini duomenys“,

2)	pagrindiniai duomenų apsaugos principai (tarp jų tikslo apribojimo, tikslumo, duomenų kiekio mažinimo (arba proporcingumo) principus, duomenų saugojimo trukmės apribojimo principai,

duomenų subjektų teisės (visų pirma teisė į informaciją, teisė susipažinti su duomenimis, teisė reikalauti ištaisyti duomenis, teisė reikalauti ištrinti duomenis, teisė apriboti duomenų tvarkymą arba su juo nesutikti, teisė į tai, kad nebūtų taikomas automatizuotas atskiras sprendimas, kaip tai suprantama pagal BDAR 22 straipsnį, ir naudojimosi šiomis teisėmis sąlygos),

4)	tolesnio duomenų perdavimo ir dalijimosi duomenimis apribojimas,

5)	veiksmingos teisių gynimo priemonės,

6)	kontrolės mechanizmai ir

7)	atsakomybės principas?

—	Ar šios apsaugos priemonės turi būti aiškiai įtrauktos į teisiškai privalomą dokumentą, nurodytą BDAR 46 straipsnio 2 dalies a punkte?

—	jei yra sudaryta sutartis, kuria reglamentuojamas asmens duomenų perdavimas į trečiąsias šalis, ar šis privalomas teisinis dokumentas yra tik ši sutartis, ar gali būti įtraukta ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonė?

12.

Jei atsakymai į pirmąjį, antrąjį arba ketvirtąjį klausimus būtų neigiami, o atsakymas į aštuntojo kausimo b punktą būtų teigiamas:

ar BDAR 49 straipsnio 1 dalies d punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį leidžiamas, ar draudžiamas tarptautinis susitarimas dėl asmens duomenų perdavimo į trečiąją šalį, kuriame mokesčių tikslais numatytas automatinis visų tos valstybės piliečių finansinės informacijos (kuri nurodyta pirmajame klausime) perdavimas į šią trečiąją šalį?

b)	ar keitimosi duomenimis abipusiškumo lygis yra svarbus kriterijus atsakant į šį klausimą?

13.

Jei atsakymai į pirmąjį, antrąjį arba ketvirtąjį klausimus būtų neigiami, o atsakymas į aštuntojo kausimo b punktą būtų teigiamas:

a)	ar „informaciją“, kuriai taikomas BDAR 14 straipsnio 5 dalies a punkte numatytas atleidimas nuo pareigos pranešti, galėjo pateikti duomenų valdytojai, kurie duomenis surinko tiesiogiai iš duomenų subjekto?

b)	kam tokiu atveju tenka pareiga įrodyti, kad informacija buvo pateikta, atsižvelgiant, be kita ko, į BDAR 5 straipsnio 1 dalies a punktą ir 5 straipsnio 2 dalį?

(1) OL L 119, 2016, p. 1.

(2) OL L 281, 1995, p. 31.

(3) OL L 231, 2023, p. 118.