(2)

priimdama Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119, Sąjunga savo teisėje įtvirtino privalomą tikslą iki 2050 m. užtikrinti visos savo ekonomikos poveikio klimatui neutralumą – taigi iki tos datos grynąjį išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti iki nulio – ir siekį po to pasiekti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekį, taip pat nustatė privalomą Sąjungos 2030 m. tarpinį klimato politikos tikslą bei numatė, kad bus nustatytas Sąjungos masto 2040 m. tarpinis klimato politikos tikslas ;

(2)

priimdama Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119, Sąjunga savo teisėje įtvirtino privalomą tikslą iki 2050 m. užtikrinti visos savo ekonomikos poveikio klimatui neutralumą – taigi iki to laiko grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti iki nulio – ir siekį po to pasiekti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekį . Be to , tuo reglamentu nustatomas privalomas Sąjungos 2030 m. tarpinis klimato politikos tikslas ir reikalaujama nustatyti 2040 m. Sąjungos masto tarpinį klimato politikos tikslą ;

(3)

atsižvelgdama į Europos mokslinės patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais mokslines rekomendacijas ir remdamasi išsamiu poveikio vertinimu, Komisija pateikė rekomenduojamą tikslą iki 2040 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 90 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, ir tai ji padarė savo 2024 m. vasario 6 d. komunikate „Mūsų ateities užtikrinimas. Europos 2040 m. klimato srities tikslas ir siekis iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą kuriant tvarią, teisingą ir klestinčią visuomenę“ (6);

(3)

atsižvelgdama į Europos mokslinės patariamosios tarybos klimato kaitos klausimais (toliau – patariamoji taryba) mokslines rekomendacijas ir remdamasi išsamiu poveikio vertinimu, Komisija rekomenduojamą tikslą iki 2040 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 90 proc., palyginti su 1990 m. lygiu, pristatė savo 2024 m. vasario 6 d. komunikate „Mūsų ateities užtikrinimas. Europos 2040 m. klimato srities tikslas ir siekis iki 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą kuriant tvarią, teisingą ir klestinčią visuomenę“ (6);

(4)

siekdama pasiūlyti Sąjungos 2040 m. klimato politikos tikslą, Komisija atsižvelgė į geriausius turimus ir naujausius mokslinius įrodymus, įskaitant naujausias Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ir patariamosios tarybos ataskaitas; socialinį, ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai, įskaitant neveikimo klimato srityje kainą; poreikis užtikrinti visiems teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką; išlaidų ir ekonominį efektyvumą; Sąjungos ekonomikos, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių ir sektorių, kuriems anglies dioksido nutekėjimas gresia labiausiai, konkurencingumą; geriausios turimos ekonomiškai efektyvios, saugios ir masto didinimo potencialą turinčios technologijos; energijos vartojimo efektyvumą ir principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, energijos įperkamumą ir tiekimo saugumą; sąžiningumas ir solidarumas tarp valstybių narių ir jų viduje; poreikis užtikrinti aplinkosauginį veiksmingumą ir laipsnišką pažangą; poreikį išlaikyti, valdyti ir didinti natūralius absorbentus ilguoju laikotarpiu ir saugoti bei atkurti biologinę įvairovę, taip pat ir jūros aplinkos; investicijų poreikį ir galimybes; tarptautinius pokyčius ir pastangas, dedamas siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų ir galutinio Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) tikslo; turimą informaciją apie numatomą orientacinį Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžetą 2030–2050 m. laikotarpiui;

(4)

siekdama pasiūlyti Sąjungos 2040 m. klimato politikos tikslą, Komisija atsižvelgė į geriausius turimus ir naujausius mokslinius įrodymus, įskaitant naujausias Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ir patariamosios tarybos ataskaitas; socialinį, ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai, įskaitant neveikimo klimato srityje kainą; poreikis užtikrinti visiems teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką; išlaidų ir ekonominį efektyvumą; Sąjungos ekonomikos, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių ir sektorių, kuriems anglies dioksido nutekėjimas gresia labiausiai, konkurencingumą; geriausios turimos ekonomiškai efektyvios, saugios ir masto didinimo potencialą turinčios technologijos; energijos vartojimo efektyvumą , įskaitant principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, energijos įperkamumą ir tiekimo saugumą visoms valstybėms narėms ; sąžiningumas ir solidarumas tarp valstybių narių ir jų viduje; poreikis užtikrinti aplinkosauginį veiksmingumą ir laipsnišką pažangą; poreikį išlaikyti, valdyti ir didinti natūralius absorbentus ilguoju laikotarpiu ir saugoti bei atkurti biologinę įvairovę, taip pat ir jūros aplinkos; investicijų poreikį ir galimybes; tarptautinius pokyčius ir pastangas, dedamas siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų ir galutinio Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) tikslo; turimą informaciją apie numatomą orientacinį Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžetą 2030–2050 m. laikotarpiui;

(5)

norint pasiekti 2040 m. klimato srities tikslą būtina , inter alia, visapusiškai įgyvendinti sutartą 2030 m. politikos strategiją , padėti Europos pramonei užsitikrinti konkurencingumą ir atsparumą, pasitelkiant geriausias turimas ekonomiškai efektyvias , saugias ir masto didinimo potencialą turinčias technologijas laikytis pertvarkos trajektorijų , daugiau dėmesio skirti teisingai pertvarkai nė vieno nepaliekant nuošalyje, užtikrinti sąžiningą konkurenciją su tarptautiniais partneriais, mažinti energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro taikant visus nulinio ir mažo anglies dioksido pėdsako energetikos sprendimus (įskaitant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, branduolinę energiją, energijos vartojimo efektyvumą, kaupimą , anglies dioksido surinkimą , saugojimą ir naudojimą (CCS ir CCU ) , anglies dioksido absorbavimą, geoterminę ir hidroenergiją ir visas kitas esamas ir būsimas nulinio balanso technologijas), taip pat organizuoti strateginį dialogą dėl laikotarpio po 2030 m. strategijos su visų atitinkamų sektorių atstovais. Švarios pramonės kursu ES sudaro sąlygas pramonei sėkmingai persitvarkyti – ne tik sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, bet ir atsinaujinti: kuriami paramos Europos pramonei mechanizmai , gerinamos galimybės gauti viešąjį ir privatųjį finansavimą, siekiama sudaryti vienodas sąlygas pasauliniu mastu ir kuriamos aiškios švarioms technologijoms diegti ir plėtoti reikiamos sąlygos , kad būtų sustiprintas ES pramonės konkurencingumas ir inovacijos ;

(5)

kad būtų pasiektas 2040 m. klimato politikos tikslas, labai svarbu , inter alia, visapusiškai įgyvendinti sutartą 2030 m. politikos sistemą , užtikrinti ir teikti paramą siekiant padidinti ir palaikyti Europos pramonės konkurencingumą ir atsparumą, užtikrinti tvarias maisto sistemas ir kaimo bendruomenių atsparumą bei apsirūpinimo maistu saugumą remiantis tvariu ir tvirtu Europos žemės ūkio sektoriumi, užtikrinti pertvarkos trajektorijas, grindžiamas geriausiomis turimomis ekonomiškai efektyviomis , saugiomis ir masto didinimo potencialą turinčiomis technologijomis, ir daugiau dėmesio skirti paveiktų regionų , sektorių bei pažeidžiamų namų ūkių teisingai pertvarkai , kuria nė vienas nepaliekamas nuošalyje, pavyzdžiui, pasitelkiant paramą iš Socialinio klimato fondo pereinant prie neutralaus poveikio klimatui. Be to, labai svarbu užtikrinti sąžiningą konkurenciją su tarptautiniais partneriais ir veiksmingai išnaudoti visas ES ekonomines priemones nesąžiningai prekybos praktikai atgrasyti ir su ja kovoti , mažinti energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro taikant technologiškai neutralų požiūrį, apimantį visus nulinio ir mažo anglies dioksido pėdsako energetikos sprendimus (įskaitant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, branduolinę energiją, energijos vartojimo efektyvumą, saugojimą , CCS , CCU, anglies dioksido absorbavimą, geoterminę ir hidroenergiją , tvarią bioenergiją ir visas kitas esamas bei būsimas nulinio balanso technologijas), mažinti priklausomybę nuo importo ir įvairinti ES ypatingos svarbos žaliavų šaltinius , taip pat organizuoti strateginį dialogą dėl laikotarpio po 2030 m. sistemos su visais atitinkamais sektoriais , įskaitant pramonę ir transportą ;

(5a)

2025 m. spalio 23 d. išvadose Europos Vadovų Taryba nurodė, kad Sąjungos konkurencingumo didinimas, jos atsparumo palaikymas ir pažangos žaliosios pertvarkos srityje darymas yra vieni kitus papildantys tikslai, kurių reikia siekti kartu, ir paragino skubiai intensyvinti pastangas siekiant užtikrinti įperkamos ir švarios energijos tiekimą ir iki 2030 m. sukurti tikrą energetikos sąjungą, be kita ko, pasitelkus naująją Energetikos sąjungos darbo grupę, taip pat paspartinti darbą, kuriuo siekiama sumažinti energijos kainas ir remti tvarią energijos gamybą Sąjungos viduje. Siekiant užtikrinti ekonomiškai efektyvų, sąžiningą ir teisingą, pragmatinį ir socialiniu požiūriu subalansuotą perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui, atsižvelgiant į skirtingas nacionalines aplinkybes, tiek privačiojo, tiek viešojo sektoriaus investicijos, be kita ko, pasitelkiant Sąjungos finansavimą, bus labai svarbios siekiant pereiti prie švarios energijos, pavyzdžiui, remiant ir spartinant inovatyvių technologijų diegimą ir komercializaciją visose valstybėse narėse, remiant pramonės atnaujinimo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo galimybes, švaria technologija grindžiamą gamybą ir energetikos sistemų modernizavimą, taip pat užtikrinant įperkamus sprendimus visoje ekonomikoje ir piliečiams visoje Sąjungoje. Švarios pramonės kursu sudaromos sąlygos sėkmingai pertvarkai, daugiausia dėmesio skiriant priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui ir pramonės atnaujinimui – taip bus prisidedama prie „pagaminta Europoje“ paklausos didinimo, – taip pat Europos pramonei skirtiems paramos mechanizmams, įskaitant pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo banką ir naująją supaprastintą valstybės pagalbos sistemą;

(5aa)

be to, Europos Vadovų Taryba 2025 m. spalio 23 d. išvadose taip pat priminė, kad reikia skubiai intensyvinti kolektyvines pastangas siekiant užtikrinti Europos pramonės atnaujinimą, modernizavimą ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą technologiškai neutraliu būdu. Taigi, ji pabrėžė, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas tradicinėms pramonės šakoms, visų pirma automobilių, laivybos ir aviacijos pramonės šakoms, taip pat energijai imlioms pramonės šakoms, pavyzdžiui, plieno ir metalų, cheminių medžiagų, cemento, stiklo ir keramikos, plaušienos ir popieriaus pramonei, kad jos išliktų atsparios ir konkurencingos pasaulinėje rinkoje ir daug iššūkių keliančioje geopolitinėje aplinkoje. Šiuo atžvilgiu ji palankiai įvertino neseniai pateiktą Komisijos pasiūlymą apsaugoti Europos plieno sektorių nuo nesąžiningo pasaulinių perteklinių pajėgumų poveikio. Ji taip pat palankiai įvertino Komisijos ketinimą atlikti peržiūrą, numatytą Reglamente dėl lengvųjų automobilių ir furgonų išmetamo CO2 kiekio normų, ir ragino skubiai pateikti šį pasiūlymą, atsižvelgiant į technologinį neutralumą ir Europos kilmės prekių ir paslaugų dalį. Atsižvelgdama į tai, Europos Vadovų Taryba taip pat palankiai įvertino naujausią Komisijos Pirmininkės laišką dėl klimato ir konkurencingumo;

(5b)

švarios pramonės kurse taip pat daug dėmesio skiriama geresnėms galimybėms gauti viešąjį ir privatųjį finansavimą, energetinį saugumą užtikrinančiai integruotai ir tarpusavyje susietai Sąjungos energijos rinkai, žiedinės ekonomikos skatinimui, vienodoms sąlygoms visame pasaulyje, be kita ko, veiksmingai įgyvendinant pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą (PADKM) ir į jį įtraukiant galutinės grandies prekes, nustatant kovos su apėjimu priemones ir veiksmus, kuriais būtų siekiama spręsti eksporto anglies dioksido nutekėjimo problemą, ir aiškias palankias sąlygas, pavyzdžiui, supaprastintą leidimų išdavimą ir švarių technologijų diegimą bei plėtrą, kad būtų sustiprintas Sąjungos konkurencinis pranašumas ir pramonės konkurencingumas, taip pat inovacijos ES, atsižvelgiant į daug iššūkių keliančią geopolitinę aplinką;

(7)

pirmenybė turėtų būti teikiama Europoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui, jį papildant didesniu absorbuojamu kiekiu, be kita ko, taikant gamtinius ir technologinius sprendimus. Rengiant politikos priemonių rinkinį laikotarpiui po 2030 m., deramą dėmesį reikėtų skirti bendro išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimui, o ne gamtiniam ir technologiniam absorbavimui. Gamtinis ir pramoninis absorbavimas artimiausiais dešimtmečiais atliks vis svarbesnį vaidmenį Sąjungos ekonomikoje, nes išmetamas ir absorbuojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turės būti subalansuotas ne vėliau kaip 2050 m., o po to išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turės būti neigiamas. Paskatos bus kuriamos 2026 m. atliekant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB  (7) peržiūrą, pagal kurią Komisija numato ES viduje vykdomą ilgalaikį anglies dioksido absorbavimą, kuriuo siekiama atsverti liekamąjį išmetamųjų teršalų kiekį sektoriuose , kuriuose jų kiekį sumažinti sunku, įtraukti į Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ( ES ATLPS) ;

(7)

pirmenybė turėtų būti teikiama Europoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui, jį papildant didesniu absorbuojamu kiekiu, be kita ko, taikant gamtinius ir technologinius sprendimus. Rengiant politikos priemonių rinkinį laikotarpiui po 2030 m., deramą dėmesį reikėtų skirti bendro išmetamųjų ŠESD kiekio mažinimui, o ne gamtiniam ir technologiniam absorbavimui. Gamtinis absorbavimas pasižymi savybėmis, į kurias reikėtų atsižvelgti, pavyzdžiui, miško amžiaus struktūra, organinių dirvožemių proporcija, natūraliu kintamumu, ir neaiškumais, susijusiais su klimato kaitos poveikiu, natūraliais trikdžiais ir metodikos pakeitimais. Gamtinis ir pramoninis absorbavimas artimiausiais dešimtmečiais atliks vis svarbesnį vaidmenį Sąjungos ekonomikoje, nes išmetamas ir absorbuojamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turės būti subalansuotas ne vėliau kaip 2050 m., o po to išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turės būti neigiamas. Paskatos bus kuriamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB (7) peržiūros 2026 m. kontekste; pagal ją Komisija planuoja numatyti, kad į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (toliau – ES ATLPS) būtų įtrauktas ES viduje vykdomas ilgalaikis anglies dioksido absorbavimas siekiant atsverti liekamąjį sunkiai sumažinamą išmetamųjų teršalų kiekį .Žemės naudojimo , žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriui tenka itin svarbus vaidmuo tvarioje ir žiedinėje bioekonomikoje ir jis gali duoti ilgalaikės naudos klimatui ir aplinkai, prisidėdamas prie ES ekonomikos perėjimo prie švarios energijos ir padėdamas mažinti priklausomybę, pakeičiant iškastines medžiagas ;

(7a)

nors kai kurios įgalinančios politikos priemonės jau įgyvendintos ir jų poveikis jau matomas, to dar negalima pasakyti apie jas visas. Komisija turėtų toliau stiprinti iniciatyvas, susijusias su įgalinančia sistema, ir siekti spartinti jų priėmimą, kad būtų užtikrintos sąlygos Europos pramonei ir piliečiams remti visos pertvarkos metu, visapusiškai atsižvelgiant į Sąjungos teisę;

(8)

Sąjunga yra nustačiusi reglamentavimo sistemą, skirtą 2030 m. klimato politikos tikslui pasiekti. Teisės aktus, kuriais tas tikslas įgyvendinamas, be kita ko, sudaro Direktyva 2003/87/EB, kuria nustatoma ES ATLPS, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842 (8), kuriuo nustatyti nacionaliniai išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo iki 2030 m. tikslai, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 (9), kuriame nustatyti grynieji anglies dioksido absorbavimo tikslai žemės naudojimo sektoriuje. Komisija turėtų įvertinti, kaip reikėtų iš dalies pakeisti atitinkamus Sąjungos teisės aktus , kad 2040 m. klimato politikos tikslas būtų pasiektas. Rengdama būsimą struktūrą, Komisija turėtų parengti išsamius poveikio, be kita ko, konkurencingumui ir MVĮ, vertinimus ir apsvarstyti , kokių priemonių reikėtų imtis, o kai tinkama – pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų . Reikėtų deramai apsvarstyti įvairius elementus, galinčius padėti pasiekti 2040 m. tikslą, įskaitant galimybę antroje 2030–2040 m. laikotarpio pusėje prie 2040 m. tikslo prisidėti ribotai naudojant Paryžiaus susitarimo 6 straipsnyje numatytus aukštos kokybės tarptautinius kreditus, laikantis Paryžiaus susitarimo apskaitos taisyklių; tai, koks vaidmuo ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje turėtų tekti ES viduje vykdomam ilgalaikiam CO2 absorbavimui (biogeninio CO2 surinkimui ir saugojimui (BioCCS) ir tiesioginiam CO2 surinkimui iš oro bei jo saugojimui (DACCS)); taip pat didesnį lankstumą tarp sektorių. Siekiant įvertinti socialinį, ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai, būsima struktūra turėtų būti grindžiama patikimais poveikio vertinimais. Būsima struktūra taip pat turėtų skatinti konvergenciją, nors kartu turėtų būti atsižvelgiama į teisingumą ir valstybių narių, įskaitant jų salas ir atokiausius regionus, ypatumus;

(8)

Sąjunga yra nustačiusi reglamentavimo sistemą, skirtą 2030 m. klimato politikos tikslui pasiekti. Teisės aktus, kuriais tas tikslas įgyvendinamas, be kita ko, sudaro Direktyva 2003/87/EB, kuria nustatoma ES ATLPS, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842 (8), kuriuo nustatyti nacionaliniai išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo iki 2030 m. tikslai, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 (9), kuriame nustatyti grynieji anglies dioksido absorbavimo tikslai žemės naudojimo sektoriuje. Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie ES ATLPS2, Direktyvos 2003/87/EB 30 straipsnio k punkto 2 dalies a–e punktų taikymas turėtų būti atidėtas vieniems metams. Komisija turėtų įvertinti , kaip reikėtų iš dalies pakeisti atitinkamus Sąjungos teisės aktus, kad 2040 m . klimato politikos tikslas būtų pasiektas , taip atsižvelgiant į mažėjančią natūralaus absorbento gebą. Rengdama laikotarpio po 2030  m. sistemą, Komisija turėtų parengti išsamius poveikio vertinimus, atsižvelgdama į savo atliekamą integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų analizę , geopolitinę aplinką, įskaitant poreikį užtikrinti Sąjungos ir jos valstybių narių pajėgumą greitai padidinti ir sustiprinti savo gynybinius pajėgumus, atsižvelgiant į galimą naštą ir kartu išlaikant paskatas mažinti pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro, taip pat poveikį konkurencingumui , mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir energijai imlioms pramonės šakoms ir poveikį energijos sąnaudoms ir investicijų poreikiams visose valstybėse narėse , ir apsvarstyti galimybę imtis reikiamų priemonių , įskaitant , atitinkamai, pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ;

(8a)

reikėtų deramai apsvarstyti įvairius elementus, galinčius padėti pasiekti 2040 m. klimato tikslą, įskaitant deramą indėlį siekiant 2040 m. klimato tikslo antroje 2031–2040 m. laikotarpio pusėje panaudojant Paryžiaus susitarimo 6 straipsnyje numatytus aukštos kokybės tarptautinius kreditus taip, kad tai atspindėtų platų užmojį ir būtų nebrangu, taip pat laikantis Paryžiaus susitarimo apskaitos taisyklių, įskaitant bandomąjį laikotarpį, per kurį 2023–2035 m. būtų pradėta kurti aukštos kokybės ir didelio suderinamumo tarptautinių kreditų rinka; tai, koks vaidmuo ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ES ATLPS) turėtų tekti ES viduje vykdomam ilgalaikiam anglies dioksido absorbavimui (pavyzdžiui, biogeninio CO2 surinkimui ir saugojimui (BioCCS) ir tiesioginiam anglies dioksido surinkimui iš oro bei saugojimui (DACCS)), kartu užtikrinant ES ATLPS aplinkosauginį naudingumą, įskaitant galimybę tinkamai saugoti CO2 už Sąjungos ribų, jei yra sudaryti tarptautiniai susitarimai, ir numatant sąlygas, lygiavertes Sąjungos teisėje nustatytoms sąlygoms; taip pat didesnis ir prieinamas lankstumas tarp sektorių ir tarp jų bei priemonės, kuriomis remiamas ekonomiškai efektyvus požiūris, pagal kurį, pavyzdžiui, valstybių narių pasiekimai viename sektoriuje gali ekonomiškai efektyviai subalansuoti spragas kituose sektoriuose, kartu užtikrinant, kad kiekvienas sektorius prisidėtų prie pastangų, ir užtikrinant, kad galimi trūkumai viename sektoriuje nebūtų užglaistomi kitų ekonomikos sektorių sąskaita, nedarant poveikio kiekvienos valstybės narės galimybei pasinaudoti lankstumo priemonėmis. Operacionalizuodama tarptautinių kreditų naudojimą Komisija turėtų atsižvelgti į poreikį užtikrinti vienodas sąlygas visose valstybėse narėse ir galimybę remti strategines ES partnerystes. Tarptautiniai kreditai neturėtų būti naudojami atitikčiai ES ATLPS sistemoje užtikrinti. Dabartinė ES ATLPS trajektorija turėtų būti peržiūrėta atliekant būsimą ATLPS direktyvos peržiūrą, kad būtų atsižvelgta į sutartą 2040 m. tikslą taip, kad po 2039 m. būtų galima sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Komisija turėtų laiku apsvarstyti galimybę nuo 2028 m. laipsniškai atsisakyti nemokamų apyvartinių taršos leidimų, kad būtų remiamas priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, investicijos ir užimtumas Europoje, be kita ko, pasitelkiant Pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo banką ir rinkos stabilumo rezervo peržiūrą, kartu kuo labiau sumažinant anglies dioksido nutekėjimo riziką. Siekiant įvertinti socialinį, ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai, laikotarpio po 2030 m. sistema turėtų būti grindžiama patikimais poveikio vertinimais. Laikotarpio po 2030 m. sistema taip pat turėtų būti skatinama konvergencija, kartu atsižvelgiant į teisingumą ir valstybių narių nacionalines aplinkybes ir ypatumus, be kita ko, ir salų, valstybių narių, kurios yra salos, bei atokiausių regionų atveju;

a)

nuo 2036 m. galimybė panaudoti ribotą skaičių – atitinkantį 3 % 1990 m. ES grynojo išmetamųjų teršalų kiekio – aukštos kokybės tarptautinių kreditų pagal Paryžiaus susitarimo 6 straipsnį kaip įnašą į 2040  m. tikslo įgyvendinimą, taip padedant ES ir trečiosioms valstybėms laikytis grynojo išmetamųjų ŠESD kiekio trajektorijų, suderinamų su Paryžiaus susitarimo tikslu vidutinės pasaulio temperatūros kilimą sustabdyti gerokai anksčiau, nei ji pakils 2 °C, ir dėti pastangas, kad ji pakiltų ne daugiau kaip 1,5 °C nuo ikipramoninio laikotarpio lygio; visų tokių kreditų kilmė, kokybės kriterijai ir kitos su jų įsigijimu bei naudojimu susijusios sąlygos reglamentuojami Sąjungos teisėje;

a)

nuo 2036 m. atitinkamas prisidėjimas prie 2040 m. klimato politikos tikslo įgyvendinimo panaudojant Paryžiaus susitarimo 6 straipsnyje numatytus aukštos kokybės tarptautinius kreditus – iki 5  % 1990 m. ES grynojo išmetamųjų teršalų kiekio , atitinkančio tikslą iki 2040 m. 85 % sumažinti grynąjį Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990  m. lygiu – taip , kad tai būtų tiek plataus užmojo, tiek ekonomiškai efektyvu, padedant ES ir trečiosioms valstybėms laikytis grynojo išmetamo ŠESD kiekio mažinimo trajektorijų, suderinamų su Paryžiaus susitarimo tikslu vidutinės pasaulio temperatūros kilimą sustabdyti gerokai anksčiau, nei ji pakils 2 °C, ir dėti pastangas, kad ji pakiltų ne daugiau kaip 1,5 °C nuo ikipramoninio laikotarpio lygio , užtikrinant šių kreditų aplinkosauginį naudingumą, kartu skatinant ES technologinę lyderystę; gali būti apsvarstyta galimybė 2031–2035 m. numatyti bandomąjį laikotarpį aukštos kokybės ir itin patikimai tarptautinių kreditų rinkai inicijuoti ; visų tokių kreditų kilmė, kokybės kriterijai ir kitos su jų įsigijimu bei naudojimu susijusios sąlygos reglamentuojami Sąjungos teisėje , siekiant užtikrinti, kad jie būtų grindžiami patikima ir pokyčius skatinančia veikla šalyse partnerėse, kurių klimato srities tikslai ir politika yra suderinami su Paryžiaus susitarimo tikslais, ir jiems būtų taikomos tvirtos apsaugos priemonės, kuriomis užtikrinamas vientisumas, išvengiama dvigubos apskaitos, užtikrinamas papildomumas, pastovumas, skaidrus valdymas, griežti stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo metodai, taip pat ekonominė, socialinė ir aplinkosauginė papildoma nauda bei žmogaus teisių apsaugos priemonės, projektų, prieštaraujančių strateginiams Sąjungos interesams, finansavimo prevencijos priemonės, taip pat dideli užmojai dėl prisitaikymui prie klimato kaitos skiriamos pajamų dalies, poveikio švelninimo naudos dalijimosi su atitinkamomis šalimis ir bendro pasaulinio išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo; nustatydama kriterijus Komisija apsvarsto galimybę nustatyti griežtesnius kriterijus nei numatytieji Paryžiaus susitarimo 6 straipsnio 4 dalyje;

b)

ilgalaikio ES viduje vykdomo CO2 absorbavimo, kuriuo siekiama atsverti liekamąjį išmetamųjų ŠESD kiekį sektoriuose, kuriuose jį sumažinti sunku , vaidmuo Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje;

b)

ilgalaikio ES viduje vykdomo CO2 absorbavimo, kuriuo siekiama atsverti liekamąjį sunkiai sumažinamą išmetamųjų teršalų kiekį, vaidmuo Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ES ATLPS) ;

c)

didesnis lankstumas tarp sektorių, kad tikslų būtų siekiama ekonomiškai efektyviai ;

c)

didesnis lankstumas sektoriuose ir tarp sektorių bei priemonių , kad būtų padedama siekti tikslų paprastu ir ekonomiškai efektyviu būdu ;

ca)

tai, kaip anglies dioksido absorbavimas realiai prisideda prie bendrų pastangų mažinti išmetamą teršalų kiekį, kartu atsižvelgiant į neapibrėžtumą, susijusį su gamtiniu absorbavimu, ir užtikrinant, kad galimi trūkumai nebūtų šalinami kitų ekonomikos sektorių sąskaita, nedarant poveikio valstybių narių galimybei naudoti gamtinio absorbavimo perteklių kituose sektoriuose išmetamų teršalų kiekiui atsverti;

cb)

poreikis atitinkamai išlaikyti, valdyti ir didinti natūralius absorbentus ilguoju laikotarpiu ir saugoti bei atkurti biologinę įvairovę, skatinti tvarią ir žiedinę bioekonomiką, taip pat atsižvelgti į miškų amžiaus struktūros skirtumų, natūralaus kintamumo ir neaiškumų, visų pirma susijusių su klimato kaitos ir natūralių trikdžių poveikiu žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje, padarinius;

d)

poreikis laikotarpio po 2030 m. valstybių narių tikslus ir pastangas grįsti išlaidų efektyvumo ir solidarumo principais , atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes;

d)

tai, kad laikotarpio po 2030 m. valstybių narių tikslai ir pastangos turėtų atspindėti išlaidų efektyvumą ir solidarumą , atsižvelgiant į skirtingas nacionalines aplinkybes ir ypatumus, be kita ko, salų ir atokiausių regionų atveju ;

f)

socialinis , ekonominis poveikis ir poveikis aplinkai;

f)

socialinis ir ekonominis poveikis bei poveikis aplinkai visose valstybėse narėse, be kita ko, kiek tai susiję su Europos pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir konkurencingumo tikslais ;

h)

poreikis užtikrinti visiems teisingą ir socialiai sąžiningą pertvarką;

h)

poreikis užtikrinti ir remti sąžiningą bei teisingą , pragmatinę, ekonomiškai efektyvią ir socialiniu požiūriu subalansuotą pertvarką visiems, atsižvelgiant į skirtingas nacionalines aplinkybes ir ypatingą dėmesį skiriant poveikiui vartotojų kainoms ir energijos bei transporto nepritekliui, taip pat regionams ir sektoriams, įskaitant jų investicinius pajėgumus, mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ūkininkams ir pažeidžiamiems namų ūkiams, patiriantiems perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos poveikį ;

i)

supaprastinimas, technologinis neutralumas, išlaidų efektyvumas, ekonominis efektyvumas ir ekonominis saugumas;

i)

administracinės naštos supaprastinimas ir mažinimas , technologinis neutralumas, išlaidų efektyvumas, ekonominis efektyvumas ir ekonominis saugumas;

j)

klimato politika kaip investicijų ir inovacijų varomoji jėga;

j)

klimato politikos veiksmai kaip investicijų , inovacijų ir didesnio konkurencingumo varomoji jėga;

k)

poreikis stiprinti Sąjungos ekonomikos, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių ir pramonės sektorių, kuriems labiausiai gresia anglies dioksido nutekėjimas, pasaulinį konkurencingumą , kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija;

k)

poreikis stiprinti Sąjungos ekonomikos atsparumą ir pasaulinį konkurencingumą ir mažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką , visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių ir pramonės sektorių, kuriems anglies dioksido nutekėjimas gresia labiausiai , atveju, be kita ko, kiek tai susiję su eksportu , kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija;

m)

energijos įperkamumas, tiekimo saugumas, energijos vartojimo efektyvumas ir principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“;

m)

energijos prieinamumas ir įperkamumas, tiekimo saugumas, energetinis saugumas, energijos vartojimo efektyvumas , įskaitant principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“ , taip pat elektros tinklų bei jungčių stiprinimas, siekiant sukurti tikrą energetikos sąjungą ir didinti Sąjungoje pagaminamos energijos dalį ;

ma)

netaršių, mažo anglies dioksido pėdsako degalų ir degalų iš atsinaujinančiųjų išteklių vaidmuo mažinant transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro, įskaitant kelių transportą po 2030 m., ir konkrečios priemonės, skirtos padėti sunkiųjų transporto priemonių gamintojams pasiekti jiems nustatytus tikslus, atsižvelgiant į Europos kilmės prekių ir paslaugų dalį;

o)

poreikis užtikrinti aplinkosauginį veiksmingumą ir laipsnišką pažangą ;

o)

poreikis užtikrinti aplinkosauginį veiksmingumą ir pažangą bėgant laikui, kartu taip pat išsaugant socialinę sanglaudą ir užtikrinant apsirūpinimo maistu saugumą bei teisingą pertvarką ;

p)

poreikis išlaikyti, valdyti ir didinti natūralius absorbentus ilguoju laikotarpiu ir saugoti bei atkurti biologinę įvairovę, taip pat atsižvelgti į netikrumą, susijusį su klimato kaitos poveikiu, žemės naudojimo sektoriuje;

q)

investicijų poreikiai ir galimybės, įskaitant galimybę gauti viešąjį ir privatųjį finansavimą;

q)

investicijų poreikiai ir galimybės, įskaitant galimybę gauti viešąjį ir privatųjį finansavimą , taip pat parama inovacijoms ir prieiga prie novatoriškų technologijų visose valstybėse narėse, atsižvelgiant į geografinę pusiausvyrą ;

r)

tarptautiniai pokyčiai ir pastangos, dedamos siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų ir galutinio UNFCCC tikslo, taip pat Sąjungos parama savo partneriams padedant spręsti su klimato kaita ir jos poveikiu susijusias problemas .“

r)

tarptautiniai pokyčiai ir pastangos, dedamos siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų ir galutinio Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos ( UNFCCC ) tikslo, taip pat Sąjungos parama jos partneriams sprendžiant su klimato kaita ir jos poveikiu susijusius klausimus .“

2a)

4 straipsnis papildomas šia dalimi:

3)

11 straipsnio pirma pastraipa papildoma šiais punktais:

ca)

energijos kainų raidą ir jos poveikį Europos pramonei bei namų ūkiams;

cb)

socialinį ir ekonominį poveikį, įskaitant poveikį užimtumui;

d)

technologinę pažangą ir novatoriškų technologijų diegimą visose valstybėse narėse ir sektoriuose;

e)

grynojo Sąjungos lygiu absorbuoto kiekio įvertį, palyginti su šio reglamento tikslais. Jei Komisija nustato, kad apskaičiuotas grynojo gamtinio absorbavimo lygis 2040 m. reikšmingai skiriasi nuo to lygio, kurio reikėtų 2040 m. tarpiniam tikslui pasiekti, be kita ko, kai tai susiję su natūraliais trikdžiais, Komisija, kai tinkama, pasiūlo Sąjungos lygmens priemones, įskaitant, jei reikia, 2040 m. tarpinio tikslo koregavimą, atitinkantį galimus trūkumus ir neviršijantį jų ribų, ir užtikrina, kad galimi trūkumai nebūtų šalinami kitų ekonomikos sektorių sąskaita;

f)

pažangą siekiant šiame reglamente nustatytų tarpinių tikslų.

g)

galimybę valstybėms narėms lanksčiai naudoti aukštos kokybės tarptautinius kreditus, kad juos panaudojant būtų galima įgyvendinti iki 5 % laikotarpio po 2030 m. tikslų ir pastangų sektoriuose, kurie nereguliuojami ES ATLPS.

4)

11 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip: