European flag

Europos Sąjungos
oficialusis leidinys

LT

C serija


C/2026/1661

2026 3 17

Geografine nuoroda žymimo produkto specifikacijos patvirtinto standartinio pakeitimo paskelbimas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2025/27 (1) 5 straipsnio 4 dalį

(C/2026/1661)

PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

(Reglamento (ES) 2024/1143 24 straipsnis)

„Macvin du Jura“

ES registracijos numeris: PDO-FR-A0192-AM01 – 2025 12 19

1.   Produkto pavadinimas

„Macvin du Jura“

2.   Nuorodos tipas

SKVN

SGN

GN

3.   Sektorius

Žemės ūkio produktai

Vynai

Spiritiniai gėrimai

4.   Valstybė, kuriai priklauso geografinė vietovė

Prancūzija

5.   Valstybės narės institucija, pranešanti apie standartinį pakeitimą

Pavadinimas

Žemės ūkio ir apsirūpinimo maistu savarankiškumo ministerijos Įmonių ekonominio ir aplinkosauginio veiksmingumo generalinio direktorato Vyno ir kitų gėrimų biuras

6.   Priskyrimas prie standartinių pakeitimų

Prancūzijos valdžios institucijos mano, kad paraiška atitinka reglamentų (ES) Nr. 1308/2013 ir (ES) 2024/1143 reikalavimus.

Šios specifikacijos pakeitimai yra standartiniai pakeitimai pagal Reglamento (ES) 2024/1143 24 straipsnio 4 dalyje pateiktą apibrėžtį.

SKVN „Macvin du Jura“ pakeitimo paraiška nesusijusi nė su vienu iš trijų Sąjungos lygmens pakeitimo atvejų, t. y.:

a)

pakeitimu, kuriuo keičiamas pavadinimas ar pavadinimo vartojimas arba geografine nuoroda žymimo produkto ar produktų kategorija;

b)

pakeitimu, dėl kurio kyla pavojus panaikinti ryšį su geografine vietove;

c)

pakeitimu, dėl kurio atsiranda naujų prekybos produktu apribojimų.

Todėl Prancūzijos valdžios institucijos mano, kad prašomas pakeitimas traktuotinas kaip standartinis.

7.   Patvirtinto standartinio pakeitimo (-ų) aprašymas

Antraštė

Vynuogių derliaus nuėmimo, misos gamybos, likerinių vynų gamybos ir brandinimo geografinė vietovė

Aprašymas

Produkto specifikacijos I skyriaus IV skirsnio 1 dalies a punkte žodžiai „vykdomi“ pakeičiami žodžiais „atliekami“, o po žodžių „Jura departamento komunų“ įterpiami žodžiai „apibrėžtų 2024 m. Oficialiajame geografinių kodų registre“.

Pastaruoju redakcinio pobūdžio pakeitimu geografinė vietovė nusakoma remiantis 2024 m. galiojusia Nacionalinio statistikos ir ekonominių tyrimų instituto (INSEE) leidžiamo Oficialiojo geografinių kodų registro versija ir taip teisiškai užtikrinamos nustatytos geografinės vietovės ribos.

Siekiant atsižvelgti į įvykusius administracinius pokyčius, atnaujintas geografinę vietovę sudarančių komunų sąrašas ir jų pavadinimai, tačiau pačios vietovės perimetras nepakeistas.

Taip pat įtrauktas sakinys, informuojantis, kad su geografinę vietovę vaizduojančiais kartografiniais dokumentais galima susipažinti INAO svetainėje.

Pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui.

Antraštė

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusios nukrypti leidžiančios nuostatos susijusios klaidos ištaisymas

Aprašymas

Jau pirmos produkto specifikacijos versijos I skyriaus IV skirsnio 1 dalies b punkte geografinės vietovės dalis, kurioje gaminama misa ir gaminami bei brandinami likeriniai vynai, buvo atskirta nuo 1 dalies a punkte nustatytų ribų vietovės, kurioje ne tik atliekamos šios operacijos, bet ir nuimamas vynuogių derlius.

Tačiau pirmoje 2011 m. bendrojo dokumento versijoje ši vietovė buvo per klaidč nurodyta dalyje „Papildomos sąlygos. Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata“.

Klaida ištaisoma šiame bendrajame dokumente.

Pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui.

Antraštė

Misos gamybos, likerinių vynų gamybos ir brandinimo geografinė vietovė

Aprašymas

Produkto specifikacijos I skyriaus IV skirsnio 1 dalies b punkte po žodžių „šių komunų“ įterpiami žodžiai „apibrėžtų 2024 m. Oficialiajame geografinių kodų registre“.

Šiuo redakcinio pobūdžio pakeitimu geografinė vietovė nusakoma remiantis 2024 m. galiojusia INSEE leidžiamo Oficialiojo geografinių kodų registro versija.

Pridėjus šią nuorodą, vietovės perimetro apibrėžimas tampa teisiškai tikras.

Siekiant atsižvelgti į įvykusius administracinius pokyčius, atnaujintas vietovę sudarančių komunų sąrašas ir jų pavadinimai, tačiau pačios vietovės perimetras nepakeistas.

Pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui.

Antraštė

Vynmedžių veislės

Aprašymas

Pagal produkto specifikacijos I skyriaus V skirsnio 1 dalį, į veislių, iš kurių leidžiama gaminti toliau nurodomus vynus, sąrašą įtraukiamos prisitaikymui prie klimato kaitos svarbios veislės, t. y. „Aligoté B“, „Béclan N“, „Chenin B“, „Enfariné B“, „Franc Noir de Haute-Saône N“, „Gamay N“, „Gringet B“, „Marsanne B“, „Roussane B“ ir „Sacy B“:

raudonasis ir rožinis likerinis vynas: „Franc Noir de Haute Saône N“, „Gamay N“, „Béclan N“ ir „Enfariné N“;

baltasis likerinis vynas: „Aligoté B“, „Chenin B“, „Marsanne B“, „Sacy B“, „Roussanne B“, „Gringet B“ ir „Enfariné N“.

Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto kompetentingas nacionalinis komitetas nusprendė suteikti galimybę į nuorodų, dėl kurių pateikiama paraiška, specifikaciją įtraukti prisitaikymui prie klimato kaitos ar visuomenės lūkesčių dėl pasėlių apsaugos produktų naudojimo svarbias veisles.

Šių veislių vynuogės, iš dalies kilusios iš Jura regiono, gali būti naudingos visuotinio atšilimo sąlygomis. Vienos jų yra vėlyvos vegetacijos ir leidžia prisitaikyti prie šalnų pavojaus, o kitos įneša rūgštingumo, tad iš jų galimamas vynas būna labiau subalansuotas. Jos yra tokios pat atsparios ligoms, kaip ir veislės, kurias jau leista naudoti šia nuoroda žymimų vynų gamybai. Šių veislių įvedimu taip pat siekiama pabrėžti nuoroda žymimų vynų ypatumus.

Pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui.

Antraštė

Sodinamų vynuogių veislių dalies taisyklės

Aprašymas

Produkto specifikacijos I skyriaus V skirsnio 2 dalis papildoma visiems sklypams, iš kurių vynuogių gaminamas šia nuoroda žymimas vynas, taikoma nuostata, pagal kurią prisitaikymui prie klimato kaitos svarbių veislių dalis negali viršyti 5 proc. ūkio vynuogių veislių.

Šis pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui.

Antraštė

Genėjimo taisyklės

Aprašymas

Produkto specifikacijos I skyriaus VI skirsnio 1 dalies b punkto antra pastraipa iš dalies keičiama siekiant į ją įtraukti prisitaikymui prie klimato kaitos svarbias veisles, nes b punkte nustatomos skirtingos genėjimo priklausomai nuo veislės taisyklės.

Pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui.

Antraštė

Bendros vynuogyno auginimo taisyklės

Aprašymas

Produkto specifikacijos I skyriaus VI skirsnio 1 dalies f punkte, siekiant mažinti vynuogynų poveikį aplinkai, patikslinama, kad mineralinių azoto trąšų kiekis ribojamas iki 40 vienetų viename hektare per metus.

Šis pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui.

Antraštė

Kiti auginimo metodai

Aprašymas

Produkto specifikacijos I skyriaus VI skirsnio 2 dalyje, siekiant išsaugoti fizinės ir biologinės aplinkos savybes, patikslinama, kad didesnio nei 15 proc. nuolydžio sklypuose pasėta ar savaime auganti augalija prižiūrima mechaninėmis ar fizinėmis priemonėmis bent kas antrame tarpueilyje. Ši nuostata pakeičia eilių ilgio apribojimą didesnio nei 15 proc. nuolydžio sklypuose.

Išbraukiama I skyriaus [VI skirsnio] 2 dalies a punkto taisyklė, pagal kurią reikalaujama, kad fizinių ir biologinių aplinkos savybių išsaugojimo priemonių būtų laikomasi tik apsodintuose naujuose sklypuose.

Šis pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui.

Antraštė

Išeiga

Aprašymas

Produkto specifikacijos I skyriaus VIII skirsnio 2 dalies a punkte baltųjų likerinių vynų didžiausia išeiga padidinama nuo 72 iki 78 hl/ha. Kadangi apskritai vidutinė gamybos išeiga mažėja, šis pakeitimas leis vynuogių augintojams išnaudoti derlingus metus.

Pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui.

Antraštė

Vyno gamyba

Aprašymas

Produkto specifikacijos I skyriaus IX skirsnio 1 dalies a punkte žodžiai „kilmės vietos nuoroda „Eau-de-vie de marc originaire de Franche-Comté“ pakeičiami žodžiais „saugoma kilmės vietos nuoroda „Marc du Jura“.

Šiuo pakeitimu informacija atnaujinama siekiant atsižvelgti į tai, kad SKVN „Marc du Jura“ buvo pripažinta vietoj kilmės vietos nuorodos „Eau-de-vie de marc originaire de Franche-Comté“.

Šis pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui.

Antraštė

Vynuogių veislių maišymas

Aprašymas

I skyriaus IX skirsnio 1 dalis papildoma b punktu, kuriame nurodoma, kad prisitaikymui prie klimato kaitos svarbios veislės kartu ar atskirai negali sudaryti daugiau kaip 10 proc. galutinio vynų mišinio.

Šis pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui.

Antraštė

Pateikimas vartojimo rinkai

Aprašymas

I skyriaus IX skirsnio 5 dalyje pateikimo vartojimo rinkai data paankstinama nuo kitų metų po derliaus nuėmimo metų rugsėjo 20 d. iki rugsėjo 1 d.

Šiuo pakeitimu siekiama atsižvelgti į klimato kaitos poveikį, visų pirma į vis anksčiau nuimamą vynuogių derlių.

Šis pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui.

Antraštė

Ryšys su geografine vietove

Aprašymas

I skyriaus X skirsnio 1 dalies a punkte po dviejų nuorodų į geografinę vietovę įrašomi žodžiai „kurioje auginamos vynuogės“.

Šiuo pakeitimu siekiama aiškiai nurodyti produkto specifikacijos I skyriaus IV skirsnio 1 dalies a punkte nustatytą geografinę vietovę.

I skyriaus X skirsnio 1 dalies b punkte atnaujinami su SKVN susiję ekonominiai duomenys.

Pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui.

Antraštė

Deklaravimo prievolės

Aprašymas

Produkto specifikacijos II skyriaus I skirsnio 1 dalyje galutinė pretendavimo į SKVN deklaracijos data pakeičiama taip, kad atitiktų derliaus deklaracijos terminą.

Šis pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui.

Antraštė

Pagrindiniai tikrintini punktai ir vertinimo metodai

Aprašymas

Produkto specifikacijos III skyriaus I skirsnyje pagrindinių tikrintinų punktų lentelė iš dalies keičiama siekiant atsižvelgti į naujas redakcines taisykles.

Šis pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui.

Antraštė

Kontrolės įstaigos duomenys

Aprašymas

Produkto specifikacijos III skyriaus II skirsnio pirmoje pastraipoje atnaujinamas kontrolės įstaigos adresas.

Antroji pastraipa, kurioje nurodoma kontrolės įstaiga, išbraukiama, kad atitiktų šio produkto specifikacijos skirsnio naujas redakcines taisykles.

Trečia pastraipa iš dalies keičiama, o ketvirta pastraipa išbraukiama, kad atitiktų naujas redakcines taisykles.

Šis pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui.

BENDRASIS DOKUMENTAS

Vyno kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos

„Macvin du Jura“

ES registracijos numeris: PDO-FR-A0192-AM01 – 2025 12 19

1.   Pavadinimas (-ai)

„Macvin du Jura“

2.   Nuorodos tipas

SKVN

SGN

GN

3.   Šalis, kuriai priklauso nustatyta geografinė vietovė

Prancūzija

4.   Reglamento (ES) 2024/1143 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta žemės ūkio produkto klasifikacija pagal Kombinuotosios nomenklatūros poziciją ir kodą

2204 | Vynas iš šviežių vynuogių, įskaitant pastiprintus vynus; vynuogių misa, išskyrus priskiriamą 2009 pozicijai.

5.   Vynuogių produktų kategorijos, nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalyje

3.

Likerinis vynas

6.   Vyno (-ų) aprašymas

Vynuogių produktas

Baltasis likerinis vynas

Juslinės savybės

Išvaizda

Vynai „Macvin du Jura“ yra natūralios gintaro spalvos.

Aromatas

Uodžiant juntamas aiškus, bet neįkyrus vynuogių išspaudų aromatas. Dažnai vyrauja apelsinų ir svarainių žievelių, cukatų, slyvų ir razinų aromatai.

Skonis

Ragaujant juntamas tirštumas, sunkumas, pakankamai ilgai išliekantis poskonis ir tinkama saldumo ir rūgštumo pusiausvyra. Vyrauja kremiškumas.

Papildoma informacija apie juslines savybes

-

Analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio proc.)

-

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio proc.)

-

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

-

Mažiausio bendrojo rūgštingumo vienetas

-

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

-

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

-

Papildoma informacija apie analitines savybes

Kiekvienos partijos vartotojams paruošto parduoti likerinio vyno alkoholio koncentracija tūrio procentais turi būti bent 16 proc., bet neviršyti 22 proc.

Visos šiame skirsnyje nenurodytos analitinės savybės atitinka taikomuose ES teisės aktuose nustatytas ribas.

Vynuogių produktas

Raudonasis ir rožinis likerinis vynas

Juslinės savybės

Išvaizda

„Macvin du Jura“ yra natūralios gintaro spalvos, kartais su rožiniais arba raudonais atspalviais, priklausomai nuo vynuogių veislių, iš kurių gaminamas vynas.

Aromatas

Uodžiant juntamas aiškus, bet neįkyrus vynuogių išspaudų aromatas. Dažnai vyrauja apelsinų ir svarainių žievelių, cukatų, slyvų ir razinų aromatai.

Skonis

Ragaujant juntamas tirštumas, svoris, pakankamai ilgai išliekantis poskonis ir subalansuotas saldumas ir rūgštumas. Vyrauja kremiškumas.

Papildoma informacija apie juslines savybes

-

Analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio proc.)

-

Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio proc.)

-

Mažiausias bendrasis rūgštingumas

-

Mažiausio bendrojo rūgštingumo vienetas

-

Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)

-

Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)

-

Papildoma informacija apie analitines savybes

Kiekvienos partijos vartotojams paruošto parduoti likerinio vyno alkoholio koncentracija tūrio procentais turi būti bent 16 proc., bet neviršyti 22 proc.

Visos šiame skirsnyje nenurodytos analitinės savybės atitinka taikomuose ES teisės aktuose nustatytas ribas.

7.   Vyno gamybos metodai

7.1.   Konkretūs vyno (-ų) gamybos metodai ir gamybai taikytini apribojimai

Vyno gamybos metodai

Specifinis vynininkystės metodas

Vynininkystės metodo rūšis

Specifinis vynininkystės metodas

Aprašymas

Vynuogių misos rūgimas sustabdomas derliaus nuėmimo laikotarpiu, kai vynuogės nuskinamos.

Vynuogių misa nefiltruojama.

Draudžiama naudoti konservuotą vynuogių misą.

Vynuogių misa gali būti pradėta rauginti ir, baigus ją spirituoti (sustabdžius misos rūgimą), cukraus kiekis joje turi sudaryti bent 153 g/l.

Vynuogių misą sodrinti draudžiama.

Vynuogių išspaudų spirito mažiausia alkoholio koncentracija tūrio procentais turi būti 52 proc. Jis turi būti gaunamas iš distiliatų, pagamintų ankstesniu sezonu, nei buvo pagamintas likerinis vynas, ir bent 14 mėnesių laikomas ąžuolo statinėse.

Vynai turi būti gaminami laikantis ne tik pirmiau nurodytų nuostatų, bet ir visoje ES taikytinų vynininkystės reikalavimų.

Vyno gamybos metodai

Auginimo metodas

Vynininkystės metodo rūšis

Specifinis vynininkystės metodas

Aprašymas

Mažiausias sodinimo tankumas – 5 000 sodinių viename hektare, išskyrus terasomis pasodintus vynmedžius.

Sklypuose, kuriuose vynmedžiai nėra sodinami terasomis arba kuriuose jie sodinami bent dviejų eilių terasomis, kiekvienam sodiniui paliekamas ne didesnis kaip 2 m2 plotas. Šis plotas apskaičiuojamas atstumą tarp vynmedžių eilių padauginus iš atstumo tarp toje pačioje eilėje augančių sodinių. Atstumas tarp eilių turi būti ne didesnis kaip 2 m.

Leidžiama genėti tik vienpečio arba dvipečio Giujo kordono forma arba trumpai (Ruaja kordono forma).

Ant vynuogių veislių „Chardonnay B“, „Poulsard N“, „Savagnin B“, „Trousseau N“, „Aligoté B“, „Chenin B“, „Enfariné N“, „Gringet B“, „Marsanne B“, „Roussane B“, „Sacy B“, „Béclan N“, „Franc Noir de Haute-Saône N“ ir „Gamay N“ vynmedžių paliekama iki 20 pumpurų ir iki 120 000 pumpurų hektare. Genint vienpečio arba dvipečio Giujo kordono forma, ant ilgosios šakos paliekama iki 10 pumpurų ir iki dviejų ataugų, ant kurių yra po du pumpurus.

Ant vynuogių veislės „Pinot Noir N“ vynmedžių paliekama iki 80 000 pumpurų hektare. Genint vienpečio arba dvipečio Giujo kordono forma, ant ilgosios šakos paliekama iki aštuonių pumpurų ir iki dviejų ataugų, ant kurių yra po du pumpurus.

7.2.   Didžiausia išeiga

Visi vynai / kategorija / veislė / rūšis

Baltasis likerinis vynas

Didžiausia išeiga

Didžiausia išeiga

78

Didžiausios išeigos vienetas

hektolitras iš hektaro

Visi vynai / kategorija / veislė / rūšis

Raudonasis ir rožinis likerinis vynas

Didžiausia išeiga

Didžiausia išeiga

66

Didžiausios išeigos vienetas

hektolitras iš hektaro

8.   Nuoroda į vyninių vynuogių veislę arba veisles, iš kurios (-ių) gaminamas vynas arba vynai

„Aligoté B“

„Béclan N“ – „Petit Béclan“

„Chardonnay B“

„Chenin B“

„Enfariné Noir“

„Franc Noir de Haute-Saône N“

„Gamay N“

„Gringet B“

‘Marsanne B

„Pinot Noir N“

„Poulsard N“ – „Ploussard“

„Roussanne B“

„Sacy B“

„Savagnin Blanc B“

„Trousseau N“

9.   Glaustas nustatytų ribų geografinės vietovės apibūdinimas

Vynuogių derlius nuimamas, misa gaminama ir likeriniai vynai gaminami bei brandinami šių Jura departamento komunų, apibrėžtų 2024 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijoje:

Abergement-le-Grand, Abergement-le-Petit, Aiglepierre, Arbois, Arlay, Les Arsures, Augea, Aumont, Balanod, Baume-les-Messieurs, Beaufort-Orbagna, Bersaillin, Blois-sur-Seille, Brainans, Buvilly, Césancey, La Chailleuse (tik dalis, atitinkanti šios buvusios komunos teritoriją: Saint-Laurent-la-Roche), Champagne-sur-Loue, La Chapelle-sur-Furieuse, Château-Chalon, Chevreaux, Chille, Chilly-le-Vignoble, Conliège, Courbouzon, Cousance, Cramans, Cuisia, Darbonnay, Digna, Domblans, L’Etoile, Frébuans, Frontenay, Gevingey, Gizia, Grange-de-Vaivre, Grozon, Ladoye-sur-Seille, Lavigny, Lons-le-Saunier, Le Louverot, Macornay, Mantry, Marnoz, Mathenay, Maynal, Menétru-le-Vignoble, Mesnay, Messia-sur-Sorne, Miéry, Moiron, Molamboz, Monay, Montagna-le-Reconduit, Montaigu, Montain, Montholier, Montigny-lès-Arsures, Montmorot, Mouchard, Nevy-sur-Seille, Pagnoz, Pannessières, Passenans, Perrigny, Le Pin, Plainoiseau, Les Planches-près-Arbois, Poligny, Port-Lesney, Pretin, Pupillin, Quintigny, Revigny, Rotalier, Ruffey-sur-Seille, Sainte-Agnès, Saint-Amour, Saint-Cyr-Montmalin, Saint-Didier, Saint-Lamain, Saint-Lothain, Salins-les-Bains, Sellières, Toulouse-le-Château, Tourmont, Trenal (tik dalis, atitinkanti šios buvusios komunos teritoriją: Trenal), Les Trois-Châteaux, Vadans, Val-Sonnette (tik dalis, atitinkanti šių buvusių komunų teritoriją: Grusse, Vercia, Vincelles), Vaux-sur-Poligny, Vernantois, Le Vernois, Villeneuve-sous-Pymont, Villette-lès-Arbois, Voiteur.

Misa taip pat gaminama ir likeriniai vynai gaminami bei brandinami šių komunų, apibrėžtų 2024 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijoje:

Du departamentas: Arc-et-Senans, Bartherans, Brères, Buffard, By, Cademène, Cessey, Charnay, Chay, Chenecey-Buillon, Chouzelot, Courcelles, Cussey-sur-Lison, Echay, Epeugney, Fourg, Goux-sous-Landet, Lavans-Quingey, Liesle, Lombard, Mesmay, Montrond-le-Château, Myon, Palantine, Paroy, Pessans, Quingey, Rennes-sur-Loue, Ronchaux, Rouhe, Rurey, Samson, Le Val.

Jura departamentas: Abergement-lès-Thésy, Aresches, Augerans, Augisey, Bans, Barretaine, Belmont, Besain, Biefmorin, Bletterans, Blye, Bois-de-Gand, Bonnefontaine, Bornay, Bracon, Briod, Cernans, Chamblay, Chamole, Champrougier, Chapelle-Voland, La Charme, La Chassagne, La Châtelaine, Chatelay, Le Chateley, Châtillon, Chaumergy, Chaussenans, Chaux-Champagny, La Chaux-en-Bresse, Chemenot, Chêne-Sec, Chilly-sur-Salins, Chissey-sur-Loue, Clucy, Colonne, Commenailles, Condamine, Cosges, Courbette, Courlans, Courlaoux, Desnes, Les Deux-Fays, Dournon, Ecleux, Fay-en-Montagne, La Ferté, Le Fied, Fontainebrux, Foulenay, Francheville, Geraise, Germigney, Geruge, Graye-et-Charnay, Hauteroche, Ivory, Ivrey, Larnaud, Lemuy, Loisia, Lombard, La Loye, La Marre, Molain, Montbarrey, Montmarlon, Mont-sous-Vaudrey, Nance, Neuvilley, Nogna, Ounans, Oussières, Picarreau, Plasne, Poids-de-Fiole, Pont-d’Héry, Pont du Navoy, Publy, Recanoz, Relans, Les Repôts, Rosay, Rye, Saint-Maur, Saint-Thiébaud, Saizenay, Santans, Sergenaux, Sergenon, Souvans, Thésy, Thoissia, Trenal (tik dalis, atitinkanti šios buvusios komunos teritoriją: Mallerey), Val-d’Epy (tik dalis, atitinkanti šių buvusių komunų teritoriją: Nantey, Val d’Epy, Senaud), Val-Sonnette (tik dalis, atitinkanti šios buvusios komunos teritoriją: Bonnaud), Vaudrey, Verges, Véria, Vers-sous-Sellières, Vevy, La Vieille-Loye, Villeneuve-d’Aval, Villerserine, Villers-Farlay, Villers-les-Bois, Villevieux, Le Villey, Vincent-Froideville.

Su geografinę vietovę vaizduojančiais kartografiniais dokumentais galima susipažinti INAO svetainėje.

10.   Ryšys su geografine vietove

Vynuogių auginimo geografinė vietovė yra Revermono gamtiniame regione. Šią vietovę riboja:

rytuose: Jura pirmoji klintinė plynaukštė, kurios vidutinis aukštis 550 metrų;

vakaruose: lygumos prie rytinio Breso įdubos pakraščio.

Ją sudaro daugiausia į vakarus atsigręžusi ir per Jura departamentą iš šiaurės į pietus nusidriekusi 80 km ilgio ir kelių kilometrų pločio aukštuma.

Pagrindinį kalnų šlaitą raižo daugybė plynaukštę drenuojančių slėnių, o papėdėje stūkso daugybė kalvelių.

Vynuogių derliui nuimti skirti sklypai daugiausia plyti į pietus ir vakarus atsigręžusiose šlaito ir prieškalnių pusėse. Jie labai statūs (iki 45 proc. nuolydžio), o jų dirvožemis, kurį dengia įvairaus gylio nuogriuvos, daugiausia molingas ir klintingas. Dirvožemis yra gana sunkus, tačiau dėl jį dengiančių nuogriuvų gerai šalina drėgmės perteklių.

Geografinei vietovei, kurioje auginamos vynuogės, būdingas vėsus jūrinis klimatas, gausus kritulių kiekis ir didelė žemyninė įtaka. Tai pasireiškia dideliais metinės temperatūros svyravimais (vidutinė temperatūra siekia 10,5 °C) ir karštomis, drėgnomis vasaromis. Krituliai per metus pasiskirsto tolygiai, o jų metinis kiekis viršija 1 000 mm. Tačiau ruduo būna palyginti sausas ir vėjuotas.

Jura vynuogynai egzistavo dar keltų laikais. Jų egzistavimo įrodymų gausu nuo 1000-ųjų. XIX a. pabaigoje visame departamente vynmedžiais buvo apsodinta 20 000 hektarų. XIX a. pabaigoje vynuogynus nusiaubė filoksera, o vėliau juos nuniokojo XX a. karai ir ekonominės krizės, tačiau augintojų pastangos ir pasirinkimas juos išsaugoti davė rezultatų: vynuogynai buvo atsodinti.

Iš kartos į kartą augintojai atrinko tris Jura vynuogynams būdingiausias veisles: „Savagnin B“, „Poulsard N“ ir „Trousseau N“. Be to, iš gretimų Burgundijos vynuogynų jie perėmė dvi veisles: „Chardonnay B“ ir „Pinot Noir N“.

Jura vynuogynuose vynai „Macvin“ tradiciškai gaminami nuo seno. Vyną „Macvin“ imta gaminti dar IX a. (anuomet jis buvo žinomas kaip maquevin, arba marc-vin), ir nuo to laiko jis daugiausia buvo gaminamas šalies mastu ir vartojamas vietinių gyventojų, įprastai švenčių proga.

„Macvin du Jura“ yra likerinis vynas, gaminamas iš šviežios vynuogių misos (apie 2/3) ir bent 14 mėnesių medinėse statinėse brandinto vynuogių išspaudų spirito (apie 1/3) mišinio. Jura departamente vynuogių išspaudas tradiciškai distiliuodavo kiekvienas vyndarys. Didžioji dauguma gamintojų tai daro ir šiandien. Procesas atliekamas naudojant tik Jura būdingą distiliavimo indą – uždarą cilindrą, pripildomą Rašigo žiedų. Naudojant tokį indą rektifikacijos proceso reguliuoti negalima. Toks metodas padeda išgryninti vynuogių išspaudų savybes. Tokiu būdu išgauti vyno spiritai tradiciškai ilgai (bent 14 mėnesių) brandinami medinėse statinėse.

Jura gamintojai ilgai kovojo, kad būtų pripažintas šio istorinio gamybos proceso ypatingumas. 1991 m. vynams suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda.

2020 m. šiuos vynus gamino 160 gamintojų. Jų bendra produkcija sudarė apie 6 000 hektolitrų likerinio vyno, iš jų daugiau kaip 80 proc. sudarė baltasis likerinis vynas.

Saugoma kilmės vietos nuoroda „Macvin du Jura“ žymimo likerinio vyno ypatumus lemia ir vynuogių misos, ir vynuogių išspaudų savybės. Šiuos ypatumus, visų pirma vynuogių misos ypatumus, lemia penkių konkrečių veislių vynuogių auginimas labai sunkiame mergelingame, molingame ir klintingame dirvožemyje, padengtame klinties akmenukų, kurių būna kartais labai stačiuose Jura vynuogynų šlaituose. Todėl giliai dirvožemyje nuolat palaikoma vėsa, o paviršiuje esantys akmenukai leidžia dirvožemiui gerai įšilti ir greitai išdžiūti.

Dėl vietovės padėties ir nuolydžio čia optimaliai šviečia saulė, ypač prieš vynuogių derliaus nuėmimą rudenį. Uolos ir miškingos vietovės saugo vynuogynus nuo atšiaurių šiaurės ir rytų vėjų. Dėl nuolydžio ir padėties saulės spinduliai gali lengviau prasiskverbti į akmeningą molingą dirvožemį, įšylantį labiau nei kitos rūšies dirvožemiai.

Jura būdingi specifiniai distiliavimo indai turi atitikti griežtus reikalavimus. Dėl to Jura vyndariai ypatingą dėmesį skiria vynuogių išspaudų konservavimui, kad jos nesugestų. Šio likerinio vyno ypatumus padeda atskleisti vynuogių išspaudų konservavimas, tai, kad kiekvienas gamintojas jas distiliuoja, ir ilgas spirito brandinimas medinėse statinėse.

Jura vynuogių auginimo regionui taip pat būdinga tai, kad daug gamintojų savo vynuogių išspaudas distiliuoja patys.

Dėl misos spiritavimo proceso, kai naudojamas medinėse statinėse brandintas spiritas, likerinis vynas įgauna ypatingų savybių, pavyzdžiui, vynuogių misos suteikiamų šviežių vynuogių ir saldinto spirito aromatų. Aromatus dar labiau sustiprina likerinių vynų brandinimas medinėse statinėse.

IX a. pabaigoje šiuo likeriniu vynu mėgavosi Margarita III Flandrijietė, Burgundijos hercogo Pilypo II Drąsiojo žmona, šį vyną vadinusi „galantišku“ ir gyrusi jį už „aksominį švelnumą burnoje“.

Šio likerinio vyno, kuris išsiskiria savo gamybos iš vynuogių išspaudų spirito metodu ir kuriam Prancūzijoje suteikta saugoma kilmės vietos nuoroda, gamybos apimtis nuo 1991 m. paketurgubėjo, tačiau paklausa ir toliau viršija pasiūlą.

11.   Kiti taikytini reikalavimai

Reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos pavadinimas

Su misos gamyba ir likerinių vynų gamyba bei brandinimu susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Kito reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos pavadinimas

Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata

Reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos aprašymas

Misa taip pat gaminama ir likeriniai vynai gaminami bei brandinami šių komunų, apibrėžtų 2024 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijoje:

Du departamentas: Arc-et-Senans, Bartherans, Brères, Buffard, By, Cademène, Cessey, Charnay, Chay, Chenecey-Buillon, Chouzelot, Courcelles, Cussey-sur-Lison, Echay, Epeugney, Fourg, Goux-sous-Landet, Lavans-Quingey, Liesle, Lombard, Mesmay, Montrond-le-Château, Myon, Palantine, Paroy, Pessans, Quingey, Rennes-sur-Loue, Ronchaux, Rouhe, Rurey, Samson, Le Val.

Jura departamentas: Abergement-lès-Thésy, Aresches, Augerans, Augisey, Bans, Barretaine, Belmont, Besain, Biefmorin, Bletterans, Blye, Bois-de-Gand, Bonnefontaine, Bornay, Bracon, Briod, Cernans, Chamblay, Chamole, Champrougier, Chapelle-Voland, La Charme, La Chassagne, La Châtelaine, Chatelay, Le Chateley, Châtillon, Chaumergy, Chaussenans, Chaux-Champagny, La Chaux-en-Bresse, Chemenot, Chêne-Sec, Chilly-sur-Salins, Chissey-sur-Loue, Clucy, Colonne, Commenailles, Condamine, Cosges, Courbette, Courlans, Courlaoux, Desnes, Les Deux-Fays, Dournon, Ecleux, Fay-en-Montagne, La Ferté, Le Fied, Fontainebrux, Foulenay, Francheville, Geraise, Germigney, Geruge, Graye-et-Charnay, Hauteroche, Ivory, Ivrey, Larnaud, Lemuy, Loisia, Lombard, La Loye, La Marre, Molain, Montbarrey, Montmarlon, Mont-sous-Vaudrey, Nance, Neuvilley, Nogna, Ounans, Oussières, Picarreau, Plasne, Poids-de-Fiole, Pont-d’Héry, Pont du Navoy, Publy, Recanoz, Relans, Les Repôts, Rosay, Rye, Saint-Maur, Saint-Thiébaud, Saizenay, Santans, Sergenaux, Sergenon, Souvans, Thésy, Thoissia, Trenal (tik dalis, atitinkanti šios buvusios komunos teritoriją: Mallerey), Val-d’Epy (tik dalis, atitinkanti šių buvusių komunų teritoriją: Nantey, Val d’Epy, Senaud), Val-Sonnette (tik dalis, atitinkanti šios buvusios komunos teritoriją: Bonnaud), Vaudrey, Verges, Véria, Vers-sous-Sellières, Vevy, La Vieille-Loye, Villeneuve-d’Aval, Villerserine, Villers-Farlay, Villers-les-Bois, Villevieux, Le Villey, Vincent-Froideville.

Reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos pavadinimas

Ženklinimas

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Kito reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos pavadinimas

Papildomos su ženklinimu susijusios nuostatos

Reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos aprašymas

Saugomos kilmės vietos nuorodos „Macvin du Jura“ pavadinimą galima rašyti vienoje arba keliose eilutėse, bet be tarpinių įrašų.

Žodžiai „Macvin“ ir „Jura“ užrašomi vienodais, puikiai matomais, to paties aukščio, pločio ir spalvos rašmenimis.

Visi papildomi užrašai, kurių naudojimą pagal ES teisės nuostatas gali reglamentuoti valstybės narės, etiketėse užrašomi rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) yra ne daugiau kaip du kartus didesnis už rašmenų, kuriais užrašytas saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas, dydį.

Elektroninė nuoroda (URL) į paskelbtą specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/boagri/document_administratif-3fdd2783-bf35-4696-b8c4-358c810709ee


(1)   2024 m. spalio 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2025/27, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1143 papildomas geografinių nuorodų, garantuotų tradicinių gaminių ir neprivalomų kokybės terminų registravimo ir apsaugos taisyklėmis ir panaikinamas Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 664/2014, (OL L, 2025/27, 2025 1 15, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2025/27/oj).


ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2026/1661/oj

ISSN 1977-0960 (electronic edition)