1.

nepaisant bendrų interesų stiprinti ES ir Kirgizijos strateginius ir prekybos santykius, yra susirūpinęs dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės padėties Kirgizijoje, ypač aplinkybėmis, kai derybos yra užbaigtos ir Tvirtesnės partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas yra pasirašytas; ragina Kirgizijos valdžios institucijas, atsižvelgiant į tai, gerbti ir puoselėti pagrindines laisves, visų pirma žiniasklaidos ir saviraiškos laisvę, ir skatinti bendradarbiavimo aplinką ir pilietinės visuomenės bei vietos bendruomenių dalyvavimą viešose konsultacijose ir sprendimų priėmimo procesuose; pabrėžia, kad svarbu, jog Parlamentas aktyviai dalyvautų stebint, kaip įgyvendinamos visos Tvirtesnės partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo dalys; ragina abi Susitarimo šalis per dvejus metus veiksmingai įvertinti, kaip įgyvendinami esminiai Susitarimo elementai, nustatant aiškius žmogaus teisių kriterijus ir terminus; ragina Komisiją pateikti Parlamentui tokių vertinimų rezultatus; tikisi, kad, atsižvelgiant į pastarojo meto regresą šiose srityse, balsavimą dėl Tvirtesnės partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo Europos Parlamente ir jo vėlesnį įgyvendinimą, Kirgizijos vyriausybė imsis tam tikrų konkrečių veiksmų, kad išspręstų šiame pranešime nurodytus neatidėliotinus susirūpinimą keliančius klausimus, pvz., paleis politinius kalinius ir panaikins neseniai priimtus represinius teisės aktus; mano, kad neigiamai įvertinus šių esminių elementų įgyvendinimą galėtų būti pradėtas taikyti Tvirtesnės partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo 316 straipsnis;

2.

palankiai vertina ilgalaikius ir strateginius ES ir Kirgizijos santykius, taip pat didėjantį bendradarbiavimą ir mainus; primena, kad Kirgizija yra trečia pagal dydį ES prekybos partnerė Vidurinėje Azijoje; pakartoja savo įsipareigojimą bendradarbiauti su šalimi ir jos partneriais Vidurinėje Azijoje siekiant užtikrinti taiką, saugumą, stabilumą, klestėjimą ir darnų vystymąsi;

3.

palankiai vertina 2025 m. balandžio 4 d. Samarkande įvykusį pirmąjį ES ir Vidurinės Azijos lyderių aukščiausiojo lygio susitikimą; palankiai vertina įsipareigojimą siekti stabilumo regione ir visame pasaulyje, skatinti ir saugoti teisinę valstybę, žmogaus teises ir pagrindines laisves, taip pat imtis veiksmų klimato, sujungiamumo ir švietimo srityse; taip pat atkreipia dėmesį į 2025 m. kovo 27 d. Ašchabade įvykusį 20-ąjį ES ir Vidurinės Azijos ministrų susitikimą;

4.

pabrėžia, kad reikia bendradarbiauti skatinant žaliąsias iniciatyvas, grindžiamas tvaria rinkos ekonomika, privačiojo sektoriaus inovacijomis ir ilgalaikiu aplinkos valdymu, skatinant ankstyvojo įspėjimo apie gaivalines nelaimes sistemas, mažo anglies dioksido kiekio technologijų plėtrą ir perėjimą prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių; atkreipia dėmesį į Kirgizijos iniciatyvas skatinti kalnų darbotvarkę pasaulinėse platformose, įskaitant kalnų ekosistemų išsaugojimą, aplinkos apsaugą ir darnaus turizmo bei kalnų bendruomenių plėtrą; pabrėžia, kad investicijos į Kirgizijos žaliosios energijos tikslus labai padėtų sumažinti šalies regioninę energetinę priklausomybę ir spręsti aplinkosaugos problemas; palankiai vertina Kirgizijos Respublikos dalyvavimą Europos komandos iniciatyvoje vandens, energetikos ir klimato kaitos klausimais;

5.

remia Kirgizijos pastangas siekti darnaus vystymosi, derinant iniciatyvas su šalies 2018–2040 m. nacionaline vystymosi strategija, strategija „Global Gateway“ ir ES Vidurinės Azijos strategija; primena, kad pagal ES ir Kirgizijos partnerystę pirmenybė teikiama valdymui ir skaitmeninei transformacijai, siekiant padidinti viešojo administravimo skaidrumą ir veiksmingumą;

6.

palankiai vertina Europos komandos iniciatyvas, kuriomis siekiama sukurti ekologišką ir klimato kaitos poveikiui atsparią ekonomiką, kad būtų galima spręsti aplinkos problemas ir skatinti darnų augimą; atkreipia dėmesį į tai, kad neseniai pasirašytas Kirgizijos finansų ministerijos ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko susitarimas, kuriuo bus sustiprinta Kirgizijos klimato poveikiui atsparių vandens paslaugų programa;

7.

ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) toliau skatinti bendras bendradarbiavimo iniciatyvas tokiose strateginėse srityse, kaip energetikos infrastruktūra (ypač hidroenergijos sektoriuje), darnus vystymasis ir kultūra, be kita ko, remiantis teigiama valstybių narių, jau veikiančių regione, patirtimi;

8.

pabrėžia, kad svarbu stiprinti bendradarbiavimą dėl ypatingos svarbos žaliavų, kurios, kaip įrodyta, yra strategiškai svarbios siekiant užtikrinti saugias, tvarias ir diversifikuotas tiekimo grandines; atkreipia dėmesį į tai, kad pirmajame ES ir Vidurinės Azijos aukščiausiojo lygio susitikime patvirtinta ES ir Vidurinės Azijos ketinimų deklaracija dėl ypatingos svarbos žaliavų, taip pat į Kirgizijos pasiūlymą užmegzti partnerystę su ES ypatingos svarbos žaliavų plėtojimo srityje;

9.

pažymi, kad programa „Erasmus+“ labai padeda palengvinti akademinius mainus; palankiai vertina ES paramą skaitmeninimui ir švietimui šalyje ir ragina sukurti verslininkų mainų programą skaitmeninės transformacijos ir žaliosios pertvarkos srityje; pabrėžia, kad svarbu skatinti konvergenciją ir koordinuotas reformas aukštojo mokslo srityje, pvz., derinant Kirgizijos nacionalinę kvalifikacijų sandarą su Europos kvalifikacijų sandara; pabrėžia, kad reikia skatinti Kirgizijos ir ES valstybių narių akademinius ir kultūrinius mainus ir aktyvų Kirgizijos jaunimo dalyvavimą neformaliojo švietimo ir pilietinės visuomenės programose; pabrėžia, kad svarbu stiprinti akademinius ir profesinius mainus, remiantis 2024 m. susitarimu dėl švietimo;

10.

griežtai smerkia Kirgizijos valdžios institucijų sprendimą, priimtą be viešų konsultacijų ir neužtikrinus skaidrumo, panaikinti nepriklausomą kankinimo prevencijos stebėsenos įstaigą – Nacionalinį kankinimo prevencijos centrą, ir sujungti jį su ombudsmeno tarnyba, nutraukiant jo nepriklausomumą; palankiai vertina JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareiškimą, kuriame išreiškiamas didelis susirūpinimas šiuo klausimu, ir raginimą Kirgizijos valdžios institucijoms sustabdyti šiuos veiksmus; primygtinai ragina valdžios institucijas visapusiškai ratifikuoti ir įgyvendinti Romos statutą;

11.

primena, kad ES jau skyrė 12 mln. EUR teisminės sistemos reformai Kirgizijoje remti, ir tai rodo ES įsipareigojimą remti šalies institucinį vystymąsi; pabrėžia, kad svarbu toliau investuoti į institucijų kūrimą ir teisminių institucijų skaidrumą ir nepriklausomumą;

12.

atsižvelgdamas į plačiai paplitusią korupciją Kirgizijoje, reiškia susirūpinimą dėl skaidraus ir veiksmingo 98 mln. EUR ES paramos panaudojimo 2021–2027 m. laikotarpiu; ragina Kirgizijos valdžios institucijas paskelbti išsamias ES lėšų naudojimo ataskaitas ir stiprinti bendradarbiavimą su tarptautinėmis kovos su sukčiavimu įstaigomis, pvz., Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), kad būtų laikomasi visuotinių lėšų valdymo standartų ir įgyvendinamos griežtos kovos su sukčiavimu priemonės, kuriomis apsaugomi ES finansiniai interesai; ragina Komisiją ir kitas atitinkamas ES institucijas užtikrinti aukščiausią įmanomą ES lėšų naudojimo priežiūros lygį ir apsvarstyti galimybę skirti papildomų išteklių jų valdyme dalyvaujančių Kirgizijos agentūrų finansiniams ir veiklos pajėgumams stiprinti;

13.

pabrėžia, kad svarbu aktyviau keistis informacija apie terorizmo grėsmes, visapusiškai laikytis tarptautinių kovos su terorizmu finansavimo standartų ir įgyvendinti griežtas priemones siekiant užkirsti kelią cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių medžiagų įsigijimui, perdavimui ir naudojimui teroristiniais tikslais;

14.

pabrėžia, kad svarbu įtraukti visus susijusius suinteresuotuosius subjektus, palengvinti kompetentingų agentūrų bendradarbiavimą ir suderinti nacionalinius teisės aktus su tarptautiniais skaidrumo standartais, kad būtų tiriami finansiniai nusikaltimai ir skatinamas geras įmonių valdymas; primygtinai ragina Kirgizijos valdžios institucijas dėti daugiau pastangų siekiant panaikinti korupciją ir nesinaudoti kova su ja kaip pretekstu kovoti su pilietine visuomene ir vyriausybės kritikais;

15.

ragina Kirgizijos Respubliką peržiūrėti savo techninius reglamentus ir stiprinti bendradarbiavimą standartų, metrologijos, rinkos priežiūros, akreditavimo ir atitikties vertinimo procedūrų srityje, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos abipusiam patekimui į rinką, sustiprinta dvišalė prekyba su ES ir užtikrintos sąžiningos sąlygos investuotojams; primygtinai ragina Kirgiziją vengti ribojamųjų priemonių, kurios galėtų būti nepalankios ES investuotojams;

16.

mano, kad Vidurinė Azija yra Europos Sąjungai strategiškai svarbus regionas saugumo ir jungčių, energijos įvairinimo, konfliktų sprendimo ir daugiašalės taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos gynimo požiūriu, visų pirma istoriniu didelių geopolitinių pokyčių metu; ragina ES stiprinti bendradarbiavimą su Vidurine Azija politiniais, ekonominiais ir saugumo klausimais, vadovaujantis demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės vertybėmis, kuriomis grindžiami ES išorės veiksmai; pabrėžia, kad tolesnio ES bendradarbiavimo su Vidurinės Azijos šalimis nebus galima plėtoti, jei nebus paisoma šių vertybių; pabrėžia, kad reikia stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą užsienio ir saugumo politikos klausimais, įskaitant kibernetinį saugumą, regioninį stabilumą, krizių valdymą, nusiginklavimą ir ginklų kontrolę, laikantis tarptautinės teisės principų ir JT Chartijos;

17.

pabrėžia, kad ES ir Vidurinė Azija susiduria su dideliais pasauliniais ir regioniniais geopolitiniais pokyčiais ir iššūkiais; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia siekti ilgalaikio, struktūrizuoto ir abipusiai naudingo bendradarbiavimo bendrų interesų srityse; aktyviai ragina ES stiprinti savo bendradarbiavimą su Vidurine Azija, atsižvelgiant į regiono geostrateginę svarbą, ir skatinti strateginę partnerystę su Vidurinės Azijos šalimis plečiant bendradarbiavimą politiniu ir ekonominiu lygmenimis; palankiai vertina intensyvesnius ES ir Vidurinės Azijos aukšto lygio ryšius;

18.

atkreipia dėmesį į tiek ES, tiek Kirgizijos Respublikai kylančius ir vis didėjančius reikšmingus iššūkius, susijusius su daugiašališkumu ir taisyklėmis grindžiama tvarka, kaip antai, neteisėtą Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą; susirūpinęs atkreipia dėmesį į neutralią Kirgizijos ir kitų regiono šalių poziciją konflikto atžvilgiu ir ragina Kirgizijos valdžios institucijas laikytis tarptautinių normų ir prisidėti prie regioninių pastangų apsaugoti suverenitetą ir teritorinį vientisumą; atkreipia dėmesį į Rusijos įtaką regione, nepaisant Vidurinės Azijos šalių pastangų įvairinti savo užsienio santykius; apgailestauja, kad Kirgizija nepasmerkė neteisėtos Rusijos invazijos į Ukrainą;

19.

labai apgailestauja dėl Kirgizijos valdžios institucijų sprendimo dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos karinėse pratybose „Zapad 2025“ netoli ES sienos ir mano, kad šie veiksmai nesuderinami su jų pareikštais ketinimais megzti glaudesnę partnerystę su ES;

20.

apgailestauja dėl aktyvaus Kirgizijos įmonių ir bankų, pvz., banko „Keremet Bank“, vaidmens padedant Rusijai apeiti sankcijas ir įsigyti technologijų bei dvejopo naudojimo prekių karui prieš Ukrainą vykdyti; apgailestauja dėl pastarojo meto banko „Bakai Bank OJSC“ bandymo pateikti strateginį ieškinį dėl visuomenės dalyvavimo prieš Atviro dialogo fondą; primygtinai ragina Kirgizijos valdžios institucijas imtis tolesnių priemonių, kad būtų sustabdytas prekių, kurioms taikomos sankcijos, tranzitas į Rusiją per Kirgizijos teritoriją, pvz., užtikrinti griežtesnių licencijavimo reikalavimų vykdymą ir atlikti išsamius įmonių, dalyvaujančių prekyboje dvejopo naudojimo prekėmis, patikrinimus; pabrėžia, kad neišsprendus dvejopo naudojimo technologijų eksporto klausimo gali būti taikomos antrinės sankcijos; ragina Komisiją, padedant Vidurinės Azijos šalių veikėjams, įvertinti dabartinį Rusijos vykdomo sankcijų apėjimo lygį ir pasiūlyti konkrečių sprendimų šiai problemai spręsti; rekomenduoja įsteigti darbo grupę, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama prekybos dvejopo naudojimo prekėmis stebėjimui ir sekimui;

21.

apgailestauja, kad, nepaisant prisiimto įsipareigojimo gerbti demokratijos principus, teisinę valstybę, žmogaus teises ir pagrindines laisves, kaip susitarta Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarime su ES, Kirgizija, balsuodama JT Generalinėje Asamblėjoje, nesuderina savo pozicijų su demokratinių šalių, ypač ES valstybių narių, pozicijomis;

22.

apgailestauja dėl to, kad Kipro turkų separatistiniam subjektui Tiurkų valstybių organizacija suteikė stebėtojo statusą ir jis dalyvavo šios organizacijos Biškeke įvykusiame aukščiausiojo lygio susitikime; pakartoja, kad pagal bendrą deklaraciją po pirmojo ES ir Vidurinės Azijos aukščiausiojo lygio susitikimo Samarkande Vidurinės Azijos valstybės, įskaitant Kirgizijos Respubliką, yra įsipareigojusios laikytis atitinkamų JT Saugumo Tarybos rezoliucijų – 541 (1983) ir 550 (1984);

23.

pripažįsta, kad reikia stiprinti santykius siekiant skatinti platesnį, glaudesnį ir vertybėmis grindžiamą bendradarbiavimą kovojant su bendromis grėsmėmis ir siekiant bendrų tikslų visame pasaulyje;

24.

palankiai vertina iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti Kaspijos jūros transporto koridorių, ir atkreipia dėmesį į koridoriaus koordinavimo platformą;

25.

akcentuoja ES, kaip svarbios pagalbos regionui teikėjos, vaidmenį; pabrėžia, kad reikia didinti ES pastangas, dedamas remiant vystomąjį bendradarbiavimą Vidurinėje Azijoje, ypač Kirgizijoje, pagal naujai pasirašytą Tvirtesnės partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą;

26.

palankiai vertina Kirgizijos ir Tadžikistano pasiektą susitarimą dėl sienos ir jo neseniai įvykusį ratifikavimą; primygtinai ragina abi šalis imtis būtinų veiksmų susitarimui įgyvendinti, be kita ko, pradėti konsultacijas su vietos gyventojais, ir patvirtinti priemones, kuriomis būtų stiprinamas tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir remiamos pasienio bendruomenės, labiausiai nukentėjusios per pastarąjį tarpvalstybinį konfliktą; palankiai vertina ES finansinę paramą įrenginių statybai Tadžikistano Sugdo regione, besiribojančiame su Kirgizija; ragina Kirgizijos valdžios institucijas ištirti nepriklausomų stebėtojų užfiksuotus sunkius nusikaltimus, įvykdytus per 2022 m. rugsėjo mėn. ginkluotą konfliktą, ir patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn;

27.

palankiai vertina pirmąjį trišalį aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dalyvavo Kirgizija, Tadžikistanas ir Uzbekistanas, netarpininkaujant išorės veikėjams; palankiai vertina Vidurinės Azijos siekius stiprinti savo regioninius ryšius ir sukurti horizontalią bendradarbiavimo struktūrą regione be aktyvaus išorės jėgų kišimosi;

28.

pabrėžia, kad pagarba žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinės valstybės principui stiprina stabilumą, darnų vystymąsi ir saugumą, nes jais užtikrinamas teisinis tikrumas, nuspėjamumas ir stiprios institucijos; primena, kad tvirtos demokratinės teisinės sistemos ir institucijos skatina inovacijas, prekybą, investicijas ir ekonominę plėtrą, kartu užtikrinamas darnus vystymasis, vienodos galimybės naudotis socialinėmis ir ekonominės teisėmis ir mažinama socialinė nelygybė, ir jos yra būtinos kuriant atsparias visuomenes, galinčias atlaikyti autoritarinę įtaką ir destabilizaciją iš išorės;

29.

ragina Kirgiziją priimti išsamius kovos su diskriminacija teisės aktus, kurie numatytų seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę, negalią ir etninę priklausomybę kaip saugomas kategorijas; pabrėžia, kad mažumų apsaugai užtikrinti Kirgizijoje reikalinga daugialypė strategija, kuria būtų šalinamos pagrindinės diskriminacijos priežastys, įskaitant esamas kliūtis, trukdančias kreiptis į teismą;

30.

palankiai vertina teisės aktus, kuriais siekiama sustiprinti apsaugą nuo smurto šeimoje, seksualinio smurto ir smurto dėl lyties; ragina Kirgizijos vyriausybę užtikrinti, kad įstatymai būtų nuosekliai vykdomi, o nusikaltėliams būtų oficialiai pareiškiami atitinkami baudžiamieji kaltinimai, ir ragina toliau dėti pastangas siekiant panaikinti smurtą dėl lyties ir smurtą šeimoje;

31.

yra susirūpinęs dėl to, kad Kirgizijoje įsigaliojo nauji teisės aktai, kuriais ribojama religijos ar tikėjimo laisvė, nes jai sustiprinamas valstybės vykdomas religinių grupių sekimas bei kontrolė sukuriant valstybinį religinių subjektų ir pastatų registrą, nustatytos baudos už tam tikrų religinių drabužių, pvz., nikabo, nešiojimą valstybinėse institucijose ir viešosiose vietose bei stiprinama religinio švietimo priežiūra; ragina Kirgizijos valdžios institucijas užtikrinti religijos ar tikėjimo laisvės apsaugą šalyje, laikantis tarptautinių žmogaus teisių standartų ir įsipareigojimų pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą;

32.

ragina Kirgizijos vyriausybę parengti nacionalinį veiksmų planą žmogaus teisių srityje, įtraukiant pilietinę visuomenę, atsižvelgiant į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro rekomendacijas;

33.

ragina Kirgizijos vyriausybę besąlygiškai paleisti visus neteisėtai įkalintus ar sulaikytus žurnalistus, tinklaraštininkus ir aktyvistus, įskaitant Kanyšai Mamyrkulovą ir su „Temirov Live“ susijusius asmenis, pvz., Machabat Tadžibek kyzy, Aikę Beišekejevą ir Aktileką Kaparovą, ir panaikinti visus jiems pareikštus kaltinimus, taip pat atkurti Boloto Temirovo pilietybę ir susilaikyti nuo kitos neteisėtos praktikos, įskaitant bandymus atimti iš šeimos B. Temirovo vaiką ir perduoti jį valstybės globai, taip pat dėti visas pastangas, kad B. Temirovui būtų grąžintas jo vaikas, atsižvelgiant į vaiko interesus; smerkia tai, kad 2024 m. spalio mėn. žurnalistai Azamatas Išenbekovas ir Machabat Tadžibek kyzy iš platformos „Temirov Live“, žinomos dėl korupcijos tyrimų, nuteisti atitinkamai penkerių ir šešerių metų laisvės atėmimo bausme; atkreipia dėmesį į JT darbo grupės savavališko sulaikymo klausimais nuomonę, kurioje pripažįstama, kad „Temirov Live“ žurnalistų sulaikymas yra savavališkas; palankiai vertina tai, kad žurnalistui ir „Temirovo Live“ darbuotojui Azamatui Išenbekovui ir aktyvistei Zarinai Torokulovai, nuteistiems už „masinių neramumų kurstymą“, buvo suteikta malonė; ragina Kirgizijos vyriausybę visapusiškai įgyvendinti JT darbo grupės rekomendacijas, išdėstytas jos nuomonėje Nr. 57/2024;

34.

primygtinai ragina Kirgizijos vyriausybę užtikrinti, kad būtų laikomasi laisvų ir sąžiningų rinkimų principų, užtikrinant teisę konkuruoti ir rengti kampanijas, kartu išlaikant administracinį neutralumą visų politinių partijų atžvilgiu per visą dabartinį rinkimų ciklą, vadovaujantis tarptautiniais standartais; griežtai smerkia Kirgizijos vyriausybės vykdomą opozicijos partijų, ypač SDK partijos, bauginimo ir teisinio persekiojimo kampaniją, minėtai partijai Kirgizijos valdžios institucijos neleido dalyvauti 2024 m. lapkričio mėn. Biškeke vykusiuose vietos rinkimuose; pažymi, kad Kirgizijos parlamente vyko diskusijos dėl rinkimų reformos; yra labai susirūpinęs dėl Kirgizijos parlamento teisės aktų, kuriais asmenims, turintiems teistumą, draudžiama eiti svarbias valstybės pareigas, įskaitant draudimą kandidatuoti prezidento ir parlamento rinkimuose, pasekmių, nes jie gali būti selektyviai taikomi siekiant uždrausti politiniams oponentams ir pilietinės visuomenės veikėjams dalyvauti visuomeniniame gyvenime;

35.

labai apgailestauja dėl to, kad 2024 m. lapkričio 13 d. buvo sulaikyti Temirlanas Sultanbekovas, Irina Karamušina ir Roza Turksever, ir ragina Kirgizijos vyriausybę skubiai nutraukti politiškai motyvuotą jų baudžiamąjį persekiojimą ir panaikinti visus su jų atitinkamais nuosprendžiais nustatytus apribojimus; smerkia tai, kad per prieš juos pradėtą procesą taikyta abejotina praktika, nuo pat pradžių neužtikrinta teisinė apsauga ir buvo pažeistos jų teisės į tinkamą procesą; primena, kad tyrimas buvo inicijuotas dėl nežinomos kilmės garso įrašo, kuris yra pagrindinis įrodymas ir dėl kurio negauta teismo leidimo; apgailestauja, kad jų tyrimai vyko už uždarų durų be jokių garso ar vaizdo įrašų; smerkia tai, kad lygtinio atleidimo sąlygos yra neproporcingos ir pažeidžia jų teisę dalyvauti viešuosiuose reikaluose;

36.

primygtinai ragina Kirgizijos vyriausybę susilaikyti nuo politiškai motyvuoto persekiojimo ar nederamo spaudimo politinei opozicijai ir priešingą nuomonę reiškiantiems asmenims, pvz., SDK; pabrėžia, kad politinis pliuralizmas yra būtina bet kokios šiuolaikinės demokratijos dalis ir jis turi būti gerbiamas, kad būtų išlaikytas ilgalaikis teisėtumas ir stabilumas;

37.

primygtinai ragina Kirgizijos valdžios institucijas užtikrinti teisę į taikius susirinkimus panaikinant protestų draudimą Biškeko miesto centre, numatytą reaguojant į Rusijos ambasados prašymą 2022 m. nutraukti antikarinius protestus prie jos pastato;

38.

palankiai vertina tai, kad išteisinta Klara Sooronkulova, Gulnara Džurabajeva, Asja Sasykbajeva ir kiti Kempir-Abad vandens saugyklos apsaugos komiteto nariai; primygtinai ragina Kirgizijos vyriausybę atsisakyti apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nutraukti politiškai motyvuotą baudžiamąjį persekiojimą;

39.

griežtai smerkia tebesitęsiančias ir vis didėjančias represijas prieš pilietinę visuomenę ir Kirgizijos valdžios institucijų pastangas nuslopinti nepriklausomą žiniasklaidą ir apriboti visuomenės nepritarimą, taikant įvairias teisines, administracines bei prievartos priemones, ir primygtinai ragina Kirgizijos valdžios institucijas jas nutraukti ; ragina valdžios institucijas skatinti bendradarbiavimo aplinką įtraukiant pilietinę visuomenę ir vietos bendruomenes į viešas konsultacijas ir sprendimų priėmimo procesus; ypač apgailestauja dėl politiškai motyvuoto žmogaus teisių aktyvistės Ritos Karasartovos sulaikymo – jai nuo 2025 m. balandžio mėn. taikomas kardomasis kalinimas nesiimant jokių tyrimo veiksmų, taip pažeidžiant procedūrines normas, ir jos bylą valdžios institucijos įslaptino, todėl jos gynyba negali gauti įrodymų medžiagos kopijos, o tai reiškia, kad jos teismo procesas, numatytas 2025 m. rugpjūčio mėn. prieš tai jį du kartus atidėjus, vyks už uždarų durų, ir ragina skubiai ją paleisti; apgailestauja dėl neproporcingai didelės bausmės žmogaus teisių aktyvistei Kanyšai Mamyrkulovai, kuri buvo nuteista ketveriems metams lygtinai, taikant namų areštą, draudimą išvykti iš šalies ir jos publikacijų internete apribojimus bei stebėjimą už tai, kad socialinių tinklų įraše kritikavo Kirgizijos vyriausybę; taip pat apgailestauja dėl probacijos bausmės, skirtos Nacionalinės mokslų akademijos lingvistui ir buvusiam ekspertui Džoomartui Karabajevui už „neramumų kurstymą“, nes jis socialinių tinklų įrašuose kritikavo teismų korupciją; žavisi Kirgizijos pilietine visuomene ir nepriklausoma žiniasklaida, nes jos, nepaisydamos persekiojimo, represijų ir asmeninių pavojų, tebėra viena iš aktyviausių pilietinių visuomenių Vidurinėje Azijoje;

40.

ragina ES valstybes nares ir ES institucijas remti Kirgizijos pilietinės visuomenės organizacijas, žmogaus teisių gynėjus ir teisininkus, LGBTIQ+ ir aplinkosaugos aktyvistus, nepriklausomą žiniasklaidą ir tinklaraštininkus, pareikšti didelį susirūpinimą dėl blogėjančios žmogaus teisių padėties šalyje keičiantis informacija su Kirgizijos valdžios institucijomis ir iš naujo įvertinti šaliai taikomas BLS+ lengvatas ir priimti tinkamas priemones, įskaitant kaip kraštutinę priemonę sankcijas pagal ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą (ES Magnitskio aktą), jei Kirgizija ir toliau nevykdys savo įsipareigojimų laikytis tarptautinių konvencijų;

41.

apgailestauja dėl kelių pastarojo meto atvejų, susijusių su užsienyje gyvenančiais Kirgizijos vyriausybės kritikais, patiriantiems ekstradicijos į Kirgiziją grėsmę, o ten dėl kritikos jiems kyla rizika, kad dėl politinių motyvų jie būsią suimti, įkalinti ir kankinami; smerkia neseniai įvykusią tremtyje gyvenančio aktyvisto Tilekmato Kurenovo ekstradiciją iš Jungtinių Arabų Emyratų į Kirgiziją, kur jis anksčiau dėl savo veiklos, vadovaujantis politiniais motyvais, buvo kalintas, kankintas ir patyrė grasinimų;

42.

primygtinai ragina Kirgizijos vyriausybę atšaukti Rusijos stiliaus „užsienio atstovų“ įstatymą, kuris labai kenkia pilietinės visuomenės galimybei vykdyti teisėtą viešojo intereso darbą ir veikti nepatiriant nederamo kišimosi ir priekabiavimo saugioje darbo aplinkoje ir prieštarauja Kirgizijos tarptautiniams įsipareigojimams pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir jos, kaip ES partnerės, įsipareigojimams pagal Tvirtesnės partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą; primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad ES programos ir iniciatyvos nenukentėtų dėl siūlomų teisės aktų, kuriais gali būti ribojama saviraiškos laisvė ir nevyriausybinių organizacijų veikla;

43.

primygtinai ragina Kirgiziją gerbti ir apsaugoti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, kurie yra demokratijos pagrindinės sąlygos, nevykdyti priverstinio nepriklausomų žiniasklaidos priemonių uždarymo, kaip „Kloop“ atveju, arba nustoti reikšti nepagrįstus kaltinimus dėl jų tiriamųjų ir kritiškų reportažų; griežtai smerkia neseniai įvykdytą susidorojimą su žiniasklaidos priemone „Kloop“ ir ragina besąlygiškai paleisti likusius su „Kloop“ susijusius žurnalistus, t. y. Aleksandrą Aleksandrovą ir Džoomartą Duulatovą, ir nutraukti jos darbuotojų baudžiamąjį persekiojimą; palankiai vertina tai, kad žmogaus teisių organizacijos, pvz., organizacija „Amnesty International“ ir Žiniasklaidos veiksmų platforma, pasmerkė šį susidorojimą kaip platesnio masto bandymo išardyti nepriklausomą žurnalistiką šalyje dalį; ragina Kirgizijos valdžios institucijas leisti nepriklausomiems žiniasklaidos specialistams dirbti ir užtikrinti, kad žurnalistai ir reporteriai nepatirs persekiojimo kaip atsakomųjų veiksmų už savo profesinę veiklą, įskaitant tiriamąją žurnalistiką, taip pat suteikti tinkamą apsaugą reporteriams, kurie dėl savo reportažų gali būti persekiojami; ragina Komisiją ir ES valstybes nares užtikrinti tolesnę Laisvosios Europos radijo / Laisvės radijo tarnybos Kirgizijoje veikimą;

44.

tikisi, kad EIVT ir ES delegacija Kirgizijoje vykdys aktyvią viešąją diplomatiją ir spręs klausimus, susijusius su Kirgizijos valdžios institucijų skleidžiamais melagingais naratyvais, visų pirma tais, kuriais klaidinamos ES vertybės ir politika, siekiant diskredituoti nepriklausomą žiniasklaidą ir pilietinę visuomenę; primygtinai ragina ES ir valstybių narių diplomatus Kirgizijoje dalyvauti politiškai motyvuotuose teismo procesuose ir teikti paramą neteisėtai persekiojamiems asmenims ir jų šeimoms;

45.

smerkia Kirgizijos valdžios institucijų bandymus uždaryti „Aprel TV“ panaikinant jos transliavimo licenciją ir nutraukiant socialinės žiniasklaidos veiklą remiantis Kirgizijos valstybinio nacionalinio saugumo komiteto atliktu tyrimu; apgailestauja dėl 2025 m. liepos 9 d. Biškeko spalio apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo nurodyta likviduoti kanalą ir pašalinti jo socialinės žiniasklaidos puslapius, taip faktiškai uždarant žiniasklaidos priemonę; apgailestauja dėl šių veiksmų, susijusių su žiniasklaidos priemonių uždarymu neteisėtais pagrindais;

46.

reiškia susirūpinimą dėl šmeižto ir įžeidimo pakartotinio kriminalizavimo pagal įstatymus ir ragina Kirgizijos vyriausybę nepiktnaudžiauti šiomis nuostatomis norint imtis veiksmų prieš žurnalistus ir teisėtą politinę opoziciją; ragina valdžios institucijas peržiūrėti šį teisės aktą atsižvelgiant į Venecijos komisijos rekomendacijas; be to, reiškia susirūpinimą dėl prezidento administracijos pasiūlyto įstatymo projekto dėl baudžiamojo kodekso pakeitimo, ypač dėl 18 straipsnio, kuriame apibrėžiama, kas yra nusikaltimas, pakeitimų, nes jame pateikiama nerimą kelianti formuluotė, kuri galėtų lemti teisinį piktnaudžiavimą panaikinant pareigūnų, teisėsaugos ir Valstybinio nacionalinio saugumo komiteto (GKNB) pareigūnų atsakomybę ir pateisinant neteisėtus jų veiksmus;

47.

primygtinai Kirgizijos valdžios institucijas ragina panaikinti įstatymą dėl melagingos informacijos ir įstatymą, kuriuo draudžiama „LGBT propaganda“, nes jie prieštarauja Kirgizijos įsipareigojimams pagal tarptautinę teisę ir jais sistemingai naudojamasi siekiant nutildyti kritišką nuomonę, įskaitant žurnalistus ir pilietinės visuomenės veikėjus; labai apgailestauja dėl to, kad galutinai patvirtintas prieštaringas įstatymas dėl žiniasklaidos, kuriuo, kaip įspėjo žiniasklaidos ekspertai ir pilietinės visuomenės nariai, būtų pradėta taikyti represinė žiniasklaidos kontrolė, ir ragina Kirgizijos valdžios institucijas užtikrinti, kad žiniasklaidos įstatymas visiškai atitiktų tarptautinius standartus ir nelemtų žiniasklaidos ar saviraiškos laisvės pažeidimų;

48.

ragina Kirgizijos vyriausybę apsaugoti žurnalistus, nevyriausybinių organizacijų darbuotojus ir aktyvistus nuo bauginimo ir priekabiavimo, įskaitant tuos, kurie kalėjime susiduria su grasinimais mirtimi ir kitomis grėsmėmis jų saugumui, ir ragina ES delegaciją atidžiai stebėti tokias grėsmes ir reguliariai teikti ataskaitas apie asmenų, kuriems gresia pavojus, padėtį; apgailestauja dėl vyriausybės reidų, naujienų svetainių blokavimo ir žurnalistų bei tinklaraštininkų persekiojimo; smerkia tai, kad teismas uždarė tyrimų platformą „Kloop“ palaikančią organizaciją dėl tariamai neigiamos jos informacijos sklaidos; apgailestauja dėl prezidento S. Džaparovo raginimo nutraukti Laisvosios Europos radijo / Laisvės radijo Kirgizijoje transliacijas apkaltinus Kirgizijos tarnybą klaidingos informacijos skleidimu;

49.

primygtinai ragina Kirgizijos vyriausybę nekriminalizuoti „ekstremistinės“ medžiagos turėjimo, nes žmogaus teisių sergėtojai įspėjo, kad tai gali dar labiau pabloginti žodžio laisvės padėtį Kirgizijoje, atsižvelgiant į galimą piktnaudžiavimą įstatymu, ir išlaikyti aiškias teisines apsaugos priemones, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui įstatymais, kuriais baudžiama už viešą ekstremistinės veiklos kurstymą; primygtinai ragina Kirgizijos Aukščiausiąją tarybą užtikrinti teisę į saviraiškos laisvę ir primena, kad kova su klaidinga informacija negali lemti represijų prieš nepriklausomą žiniasklaidą, opoziciją ir kitus vyriausybę kritikuojančius asmenis;

50.

primygtinai ragina Kirgizijos vyriausybę stiprinti teisinę valstybę, valdžių atskyrimą ir teisminių institucijų nepriklausomumą laikantis tarptautinių standartų, nustatyti teismų veiklos vertinimo procesus, gerinti viešąją priežiūrą ir didinti skaidrumą teisminėse institucijose, taip pat stiprinti teisminių institucijų bendradarbiavimą su pilietine visuomene ir kitomis valdžios institucijomis; ragina Kirgizijos valdžios institucijas dėti daugiau pastangų užtikrinant vienodas galimybes kreiptis į teismą, teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisės į tinkamą procesą įgyvendinimą;

51.

yra susirūpinęs dėl didelio kardomojo kalinimo atvejų skaičiaus, į kurį atkreipė dėmesį Kirgizijos ombudsmenė Džamilia Džamanbajeva, ir pakartoja ombudsmenės raginimą Kirgizijos teisėsaugos ir teisminėms institucijoms laikytis tarptautinių standartų, pvz., JT standartinių minimalių taisyklių dėl su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių;

52.

atkreipia dėmesį į pastaraisiais metais vykdytas kalinimo įstaigų sistemos reformas, kurios visų pirma buvo susijusios su lygtinio atleidimo plėtojimu, įvairių procesų skaitmeninimu ir alternatyvių prevencinių priemonių įdiegimu; vis dėlto apgailestauja dėl netinkamo elgesio su kaliniais atvejų ir ragina Kirgizijos valdžios institucijas imtis visų būtinų veiksmų siekiant užtikrinti, kad kaliniai nepatirtų nežmoniško ar žeminančio elgesio ar sąlygų ir kad jiems būtų teikiama adekvati sveikatos priežiūra saugiomis sąlygomis;

53.

pabrėžia, kad reikia parengti naujus teisės aktus administracinės teisės ir teisingumo srityje, įskaitant viešojo administravimo reformą ir alternatyvų ginčų sprendimą, ir stiprinti viešojo administravimo ir teisminių institucijų atstovų profesinius gebėjimus, ir tai iš dalies būtų galima pasiekti priimant e. valdymo sistemas;

54.

prašo Kirgizijos valdžios institucijų išlaikyti teisininkų profesijos nepriklausomumą ir užtikrinti, kad advokatams nebūtų trukdoma arba jie nebūtų persekiojami dėl to, kad jie vykdo savo profesines pareigas, be kita ko, gina klientus politiškai kebliais atvejais;

55.

palankiai vertina Kirgizijos dalyvavimą Vidurinės Azijos teisinės valstybės programoje, kuria remiamos nacionalinės pastangos užkirsti kelią korupcijai ir pinigų plovimui ir su jais kovoti, be kita ko, didinant teisės specialistų informuotumą apie žmogaus teisių standartus;

56.

atkreipia dėmesį į tai, kad po viešų protestų prezidentas S. Džaparovas grąžino Kirgizijos parlamentui prieštaringai vertinamą Žemės kodeksą;

°

° °

57.

paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Kirgizijos Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.