2025 m. gruodžio 9 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija / Ispanijos Karalystė

(Byla C-802/25)

(C/2026/939)

Proceso kalba: ispanų

Šalys

Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama G. Wils ir E. Sanfrutos Cano

Atsakovė: Ispanijos Karalystė

Ieškovės reikalavimai

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

—

pripažinti, kad Ispanijos Karalystė nesiėmė visų būtinų priemonių, kad visiškai ir teisingai perkeltų 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo (1) (toliau – Direktyva 2014/23), 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (2) (toliau – Direktyva 2014/24) ir 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/25/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB (3) (toliau – Direktyva 2014/25) ir neįvykdė įsipareigojimų pagal:

—	Direktyvos 2014/23/ES 6 straipsnio 1 ir 4 dalis, 14 straipsnio a punktą, 38 straipsnio 7 dalį, 43, 44 straipsnius ir 51 straipsnio 1 dalį;

—	Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 1 dalies 1, 4, 6 ir 7 punktus, 5 straipsnio 7 dalį, 29 straipsnio 4 dalį, 36 straipsnį, 57 straipsnio 4 dalį, 72, 73 straipsnius ir 90 straipsnio 1 dalį;

—	Direktyvos 2014/25/ES 2 straipsnio 2 ir 3 punktus, 30 straipsnio a punktą, 44 straipsnio 4 dalies a punktą, 75 straipsnio 5 dalį, 80 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą, 89, 90 straipsnius ir 106 straipsnio 1 dalį; bei

—	Direktyvos 89/665/EEB (4) 2d straipsnio 4 ir 5 dalis ir Direktyvos 92/13/EEB (5) 2d straipsnio 4 ir 5 dalis, iš dalies pakeistas Direktyvos 2014/23/ES 46 straipsnio 5 dalies b ir c punktais ir 47 straipsnio 5 dalies b ir c punktais;

—	priteisti iš Ispanijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Ieškinyje Komisija nurodo dvylika pagrindų dėl įsipareigojimų neįvykdymo, susijusių su Ispanijos teisės aktais, kuriais į nacionalinę teisę perkeliamos direktyvos 2014/23/ES, 2014/24/ES ir 2014/25/ES.

Pirmasis pagrindas grindžiamas Direktyvos 2014/23/ES 43, 44 straipsnių ir 51 straipsnio 1 dalies, Direktyvos 2014/24/ES 72, 73 straipsnių ir 90 straipsnio 1 dalies ir Direktyvos 2014/25/ES 89 straipsnio, 90 straipsnio ir 106 straipsnio 1 dalies, kiek tai susiję su tų nuostatų taikymo sritimi laiko atžvilgiu, neteisingu perkėlimu į nacionalinę teisę. Direktyvose 2014/23/ES, 2014/24/ES ir 2014/25/ES reikalaujama, kad sutarčių keitimo ir nutraukimo taisyklės būtų taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos, įskaitant anksčiau sudarytas sutartis. Komisija iš esmės teigia, kad Ispanijos teisės aktuose jos taikoma tik vėlesnėms sutartims, o tai yra neteisingas perkėlimas.

Antrasis pagrindas grindžiamas Direktyvos 2014/23/ES 38 straipsnio 7 dalies, Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnio 4 dalies ir Direktyvos 2014/25/ES 80 straipsnio 1 dalies trečios pastraipos, kiek tai susiję su neprivalomaisiais pašalinimo pagrindais, neteisingu perkėlimu į nacionalinę teisę. Komisija iš esmės teigia, kad direktyvose 2014/23/ES, 2014/24/ES ir 2014/25/ES perkančiosioms organizacijoms suteikiama teisė taikyti neprivalomus pašalinimo pagrindus ir kad valstybės narės turi juos perkelti į nacionalinę teisę ir gali nustatyti, kad jie yra privalomi, tačiau negali riboti jų taikymo srities. Tačiau pagal Ispanijos teisės aktus šie pagrindai taikomi tik tais atvejais, kai skiriama sankcija arba priimamas galutinis administracinis sprendimas, taigi perkančiosios organizacijos negali pašalinti ekonominės veiklos vykdytojų iš konkurso remdamosi bet kokiais tinkamais pagrindais ar pakankamai patikimais įrodymais, o tai yra netinkamas direktyvų perkėlimas į nacionalinę teisę.

Trečiasis pagrindas grindžiamas netinkamu Direktyvos 2014/23/ES 43 straipsnio 2 dalies, Direktyvos 2014/24/ES 72 straipsnio 2 dalies ir Direktyvos 2014/25/ES 89 straipsnio 2 dalies perkėlimu į nacionalinę teisę, kiek tai susiję su sutarčių pakeitimu ir dviguba de minimis riba. Komisija teigia, kad Ispanijos teisės aktais šios nuostatos nėra tinkamai perkeltos į nacionalinę teisę, nes sutarties pakeitimai leidžiami, jeigu pakeitimo vertė yra lygi ribinėms vertėms arba už jas mažesnė, nors direktyvose reikalaujama, kad ši vertė būtų mažesnė.

Ketvirtasis pagrindas grindžiamas neteisingu Direktyvos 2014/23/ES 6 straipsnio 1 ir 4 dalių ir Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų perkėlimu į nacionalinę teisę, kiek tai susiję su sąvokos „viešosios teisės reglamentuojami subjektai“ apibrėžtimi. Komisija iš esmės teigia, kad Ispanijos teisės aktuose įtvirtinta šiose direktyvose nenumatyta išimtis politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms ir darbdavių organizacijoms, kurios gali būti viešosios teisės reglamentuojami subjektai.

Penktasis pagrindas grindžiamas Direktyvos 2014/24/ES 2 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir Direktyvos 2014/25/ES 2 straipsnio 3 punkto, susijusių su apibrėžtimi „darbas“, neteisingu perkėlimu į nacionalinę teisę. Komisija iš esmės teigia, kad Ispanijos teisės aktais nepagrįstai išplečiama sąvoka „darbas“, įtraukiant tam tikrus žemės ar gamtinės aplinkos keitimo darbus, kurie nepatenka į direktyvose 2014/24/ES ir 2014/25/ES pateiktas apibrėžtis. Šios paslaugos turėtų būti kvalifikuojamos kaip paslaugos, kurioms taikomos žemesnės ribos, ir jos nėra nurodytos direktyvų prieduose kaip darbai, išskyrus žemės ūkio ar miškų sausinimą.

Šeštasis pagrindas grindžiamas Direktyvos 2014/23/ES 14 straipsnio a punkto ir Direktyvos 2014/25/ES 30 straipsnio a punkto, kiek tai susiję su sutartimis, sudarytomis su bendrąja įmone arba perkančiuoju subjektu, kuris yra bendrosios įmonės dalis, neteisingu perkėlimu į nacionalinę teisę. Komisija iš esmės teigia, kad Ispanijos teisės aktais neteisingai perkeliama su bendrosiomis įmonėmis susijusi išimtis, nes direktyvose nustatytos sąlygos taikomos tik su bendrąja įmone sudarytoms sutartims, o ne jos sudarytoms sutartims.

Septintasis pagrindas grindžiamas Direktyvos 2014/24/ES 5 straipsnio 7 dalies, susijusios su darbų pirkimo sutarčių numatomos vertės apskaičiavimu, neteisingu perkėlimu į nacionalinę teisę. Komisija iš esmės teigia, kad Ispanijos teisės aktais ši nuostata perkelta klaidingai, nes pagal tą nuostatą į darbų pirkimo sutarčių numatomą vertę įtrauktos tik prekės, o paslaugos neįtrauktos.

Aštuntasis pagrindas grindžiamas Direktyvos 2014/24/ES 29 straipsnio 4 dalies, susijusios su sutarties be derybų sudarymu per konkurso procedūrą su derybomis, neteisingu perkėlimu į nacionalinę teisę. Komisija iš esmės teigia, kad pagal Direktyvą 2014/24/ES leidžiama sudaryti sutartis be derybų, jei perkančiosios organizacijos skelbime apie konkursą arba kvietime patvirtinti susidomėjimą nurodė, kad pasilieka šią galimybę. Tačiau Ispanijos teisės aktuose perkančiosioms organizacijoms tokia galimybė nenumatyta.

Devintasis pagrindas grindžiamas tuo, kad į nacionalinę teisę neperkelta Direktyvos 2014/24/ES 36 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, susijusi su privalomais elektroniniais katalogais.

Dešimtasis pagrindas grindžiamas tuo, kad į nacionalinę teisę neperkeltas Direktyvos 2014/25/ES 44 straipsnio 4 dalies a punktas, susijęs su reguliariu orientaciniu skelbimu kaip kvietimo dalyvauti konkurse priemone.

Vienuoliktasis pagrindas grindžiamas Direktyvos 2014/25/ES 75 straipsnio 5 dalies, susijusios su pareiškėjų informavimu, kai taikoma kvalifikacijų sistema, neteisingu perkėlimu į nacionalinę teisę. Komisija iš esmės teigia, kad nors pagal šią nuostatą reikalaujama ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo informuoti pareiškėjus, kurių kvalifikacija pripažinta netinkama ir nurodyti netinkamumo priežastis, Ispanijos teisės aktuose nenustatytas joks terminas pranešti apie šį sprendimą.

Dvyliktasis pagrindas grindžiamas tuo, kad į nacionalinę teisę neperkelti Direktyvos 2014/23/ES 46 straipsnio 5 dalies b ir c punktai ir 47 straipsnio 5 dalies b ir c punktai, susiję su atvejais, kai sutarties negaliojimas nebūtinas Direktyvos 89/665/EEB 2d straipsnio 1 dalies a ir c punktuose ir Direktyvos 92/13/EEB 2d straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nurodytais atvejais.

(1) OL L 94, 2014, p. 1.

(2) OL L 94, 2014, p. 65.

(3) OL L 94, 2014, p. 243.

(4) 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo (OL L 395, 1989, p. 33; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 246).

(5) 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/13/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, suderinimo (OL L 76, 1992, p. 14; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 315).