Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė

Žurnalistų ir žiniasklaidos specialistų darbo teisės kaip nepriklausomumo ir teisingos informacijos apsaugos priemonė

(nuomonė savo iniciatyva)

(C/2026/867)

Pranešėjas

José Antonio MORENO DÍAZ

Bendrapranešėjis

Christian MOOS

Patarėjai:	Ricardo GUTIÉRREZ (pranešėjo, II grupė) Julian PLOTTKA (bendrapranešėjo, III grupė)
Plenarinės asamblėjos sprendimas	2025 m. sausio 23 d.
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnis 2 dalis (nuomonė savo iniciatyva)
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2025 m. lapkričio 6 d.
Priimta plenarinėje sesijoje	2025 12 3
Plenarinė sesija Nr.	601
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	209/4/11

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos žurnalistams tenka dirbti vis labiau priešiškoje aplinkoje. Tai kelia grėsmę piliečių teisei į patikimą, pliuralistinę ir nepriklausomą informaciją. Kadangi didėjantis žurnalistų nesaugumas kelia pavojų demokratijai, valdžios institucijos turi imtis skubių apsaugos priemonių.

1.2.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina tai, kad įsigaliojo Europos žiniasklaidos laisvės aktas, ir ragina Europos Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės jį visapusiškai taikytų.

1.3.

Labai didelių JAV interneto platformų, kurioms tenka 80 proc. iš skaitmeninės reklamos generuojamų pajamų, dominavimas kelia grėsmę Europos žiniasklaidos sektoriaus tvarumui. Todėl EESRK ragina Europos Komisiją ir valstybes nares, be esamų subsidijų, numatyti nepriklausomą paramą žiniasklaidos priemonėms. Būtų galima numatyti ir PVM sumažinimą.

1.4.

EESRK taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad koncentracijos procesai šiame sektoriuje gali kenkti žiniasklaidos pliuralizmui Europoje. Todėl EESRK ragina Europos Komisiją pasinaudoti savo kompetencija konkurencijos teisės srityje, kad šiame sektoriuje būtų užtikrinta konkurencija, taigi ir žiniasklaidos pliuralizmas.

1.5.

EESRK ragina gerokai padidinti lėšas patikimai informacijos ekosistemai, kuri gali užtikrinti tinkamas žurnalistų darbo sąlygas, apsaugoti.

1.6.

Visų pirma EESRK ragina Europos Komisiją pateikti plataus užmojo politikos priemonių rinkinį ir skirti investicijų, kad būtų remiamos kokybiškos darbo vietos žiniasklaidos sektoriuje.

1.7.

EESRK ragina vyriausybes skatinti socialinį dialogą ir kolektyvines derybas su visais žurnalistais, įskaitant laisvai samdomus darbuotojus, kai tinkama į nacionalinę teisę perkeliant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2022/2041 (1) dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio ir per Sąjungos konkurencijos teisės taikymo kolektyvinėms sutartims, susijusioms su individualiai savarankiškai dirbančių asmenų darbo sąlygomis, gaires (2). Jis taip pat ragina Europos Komisiją ir valstybes nares kovoti su fiktyviu savarankišku darbu.

1.8.

EESRK ragina žiniasklaidos sektoriaus darbdavius taikyti ES pagrindų direktyvą 89/391/EEB (3). Reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų visapusiškai ir veiksmingai taikomos jos ir susijusių direktyvų nuostatos vietoje (4), kaip pabrėžta 2023 m. gegužės mėn. vykusiame darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) apžvalgai skirtame aukščiausiojo lygio susitikime (5).

1.9.

EESRK ragina Europos Komisiją imtis tolesnių veiksmų, susijusių su Rekomendacija dėl žurnalistų apsaugos, saugumo ir įgalėjimo (6), atsižvelgiant į tyrimo dėl praktinio taikymo valstybėse narėse vertinimą (7) . EESRK pabrėžia, kad reikia glaudesnio bendradarbiavimo su žurnalistų organizacijomis kuriant struktūras, galinčias užtikrinti žurnalistų saugumą.

1.10.

Žurnalistai yra darbuotojai, patiriantys didelį stresą, perdegimą, priekabiavimą internete ir skaitmeninę perkrovą. Nesaugumas dėl darbo, ilgos darbo valandos, terminai ir profesinio bei asmeninio gyvenimo disbalansas gali daryti tiesioginį poveikį sveikatai. EESRK jau yra pareiškęs, kad būtų naudinga, kad Komisija apsvarstytų, kokių tolesnių veiksmų imtis atsižvelgiant į 2022 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją, kurioje raginama priimti direktyvą dėl psichosocialinės rizikos. EESRK yra pasirengęs parengti nuomonę šiuo klausimu (8).

1.11.

EESRK ragina Europos Komisiją stebėti, kaip taikoma ES teisės sistema dėl dirbtinio intelekto (DI) naudojimo, siekiant užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp DI paslaugų teikėjų prieigos prie Europos duomenų ir žurnalistų apsaugos užtikrinimo.

1.12.

EESRK ragina žurnalistų sąjungas ir žiniasklaidos organizacijas rengiant socialinius dialogus spręsti klausimus, susijusius su DI naudojimu žiniasklaidos priemonių redakcijose, siekiant užtikrinti, kad DI tarnautų tikrų naujienų rengimui, apsaugotų spaudos laisvę ir išlaikytų darbo vietas.

1.13.

EESRK ragina Europos Komisiją sukurti finansavimo programą, skirtą projektams, kuriais būtų didinamas žurnalistų raštingumas DI srityje. Komisija taip pat turėtų apsvarstyti galimybes bendrai finansuoti Europos žurnalistikos akademijas, kurios žurnalistams siūlytų dualinį mokymą, ir įvertinti, ar nebūtų įmanoma mokymo laikotarpiu padengti 50 proc. atlyginimo jauniems žurnalistams iš tų žiniasklaidos bendrovių, kurios atitinka aukštus kokybiškos žurnalistikos ir darbo sąlygų standartus.

2. Bendroji informacija

2.1. Įžanga ir aplinkybės

2.1.1.

Žurnalistikos profesija Europoje patiria didelį spaudimą. Be sumažėjusios spaudos laisvės, kurios pažeidimus (fizinį smurtą, bauginimą, teisminį priekabiavimą, priešiškus teisės aktus ir kt.) užfiksavo Europos Tarybos (9) ir Europos Sąjungos (10) platformos, žurnalistams taip pat daugumoje ES valstybių narių tenka dirbti „apgailėtinomis darbo sąlygomis“ – tai patvirtina ir Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos 2025 m. ataskaita (11). Tyrimai rodo, kad žurnalistikos gebėjimas pasiekti galingųjų atskaitomybę mažėja: „Žurnalistika, atsidūrusi savo dabartinėje trajektorijoje, nebeatlieka savo kaip ketvirtosios valdžios ar sergėtojos funkcijos ir tai, kas svarbiausia, daro įtaką tam, kaip žmonės supranta visuomenę“ (12).

2.1.2.

Kaip nurodyta Europos Tarybos Žurnalistikos apsaugos platformos metinėje ataskaitoje, „demokratinėje visuomenėje labai svarbu, kad žurnalistai veiktų nepriklausomai nuo politinės, komercinės ar įmonių įtakos. Šį nepriklausomumą užtikrina tinkamos darbo sąlygos, tvirta apsauga nuo teisinių grėsmių, redakcinė nepriklausomybė nuo žiniasklaidos priemonių savininkų ir politinių subjektų ir žurnalistų laisvė jungtis į profesines sąjungas ar profesines asociacijas“ (13).

2.1.3.

Europos Tarybos rekomendacijoje CM/Rec(2016)4 (14) pabrėžiama darbo ir užimtumo teisės aktų svarba apsaugant žurnalistus nuo savavališko atleidimo iš darbo, represijų ir mažų garantijų darbo sąlygų, dėl kurių jie gali patirti nederamą spaudimą ir būti priversti rinktis etinius kompromisus. Tačiau 2025 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorija (15) pabrėžė, kad daugumoje ES valstybių narių esama institucinio aplaidumo sprendžiant mažų garantijų sąlygų problemą.

2.1.4.

Remiantis 2025 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos duomenimis (16), tik 7 iš 34 nagrinėtų Europos šalių – Danija, Vokietija, Belgija, Estija, Suomija, Nyderlandai ir Švedija – užtikrina geras žurnalistų darbo sąlygas. „Daugelyje ES valstybių narių žurnalistų darbo sąlygos yra agailėtinos, atlyginimai yra maži, o socialinės apsaugos sistemos yra silpnos arba jų visai nėra“, – teigiama observatorijos ataskaitoje.

3. Nuomonės rengimo aplinkybės

3.1. Žurnalistams ir teisių gynėjams apsaugoti nuo piktnaudžiavimo bylinėjimusi skirta iniciatyva

Šioje nuomonėje (17) EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad žurnalistai yra labiausiai pažeidžiami dėl grėsmių, kurias kelia strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP). Kovos su SLAPP direktyvos aprėptis ribota, ja tik iš dalies reaguojama į šias grėsmes.

3.2. Žiniasklaidos laisvės ir įvairovės užtikrinimas Europoje

Šioje nuomonėje savo iniciatyva (18) EESRK atkreipia dėmesį į padidėjusį žurnalistų socialinį nesaugumą ir jų pažeidžiamumą SLAPP atžvilgiu.

3.3. Užimtumo statusas

3.3.1.

Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis (19), ES valstybėse narėse yra ne mažiau kaip 400 000 žurnalistų, kurie sudaro 0,2 proc. visų ES dirbančiųjų. Laisvai samdomi darbuotojai sudaro 20–30 proc. visų žurnalistų (20). Laisvai samdomi žurnalistai ir toliau yra vieni pažeidžiamiausių šio sektoriaus darbuotojų (21). Tačiau didėjantis nesaugumas daro poveikį ir įdarbintiems žurnalistams: kolektyvinių sutarčių, ypač sektorių lygmeniu, skaičius mažėja (22).

3.3.2.

Žiniasklaidos priemonės piktnaudžiauja laisvai samdomo darbuotojo statusu, kad sumažintų išlaidas ir atsakomybę savo darbuotojų atžvilgiu (23). Fiktyvus savarankiškas darbas kai kuriose šalyse yra vis didesnė problema šiame sektoriuje, nes žurnalistams nesuteikia socialinės apsaugos garantijų, pavyzdžiui, laikinojo nedarbingumo atostogų, mokamų motinystės atostogų ir pensijų (24).

3.3.3.

Viena iš nedaugelio šalių, kuriose pagerėjo laisvai samdomų darbuotojų darbo sąlygos, yra Nyderlandai, kur pagal kolektyvines darbo sutartis buvo padidinti žurnalistų, įskaitant didžiuosiuose laikraščiuose dirbančius laisvai samdomus darbuotojus, atlyginimai.

3.4. Nesaugumas dėl darbo

3.4.1.

Žurnalistika yra sritis, kurioje jaučiama didelė emocinė našta, o dėl darbo sąlygų susidaro didelis stresas (25). Iš „OSHwiki“ duomenų matyti, kad nesaugumas dėl darbo yra vienas iš veiksnių, kurį galima susieti su darbuotojų sveikata ir gerove. Darbuotojai, kurie yra neužtikrinti dėl darbo ateities, dažniau mini stresą, perdegimą ir depresiją (26). Pokyčiai žiniasklaidos aplinkoje paskatino daugelį darbdavių žiniasklaidos srityje mažinti darbuotojų skaičių, todėl tie, kurie lieka, turi dirbti savo kolegų darbą, o tai didina individualų darbo krūvį. Remiantis Europos profesinių sąjungų instituto (ETUI) analize (27) ir neseniai Europoje atlikta apklausa (28), žurnalistų perdegimas yra didelė problema, nes didelė procentinė dalis žurnalistų teigia turintys psichikos sveikatos problemų ir svarstantys apie galima pasitraukimą iš šios profesijos (29).

3.4.2.

Limeriko universiteto moksliniuose tyrimuose (30) cituojami tyrimai parodė, kad darbas žiniasklaidos priemonių redakcijose vis intensyvėja. Taip pat kalbama apie susirūpinimą dėl skaitmeninės pertvarkos skatinamų permainų, nes daugelis baiminasi, kad jų darbo vietas pakeis generatyvinis dirbtinis intelektas (31). Nuolatinės išlaidų mažinimo priemonės kelia nerimą daugeliui žurnalistų, kurie dažnai susiduria su darbo užmokesčio įšaldymu, darbo užmokesčio mažinimu ir darbuotojų skaičiaus mažinimu (32).

3.5. Darbo valandos ir darbo intensyvumas

3.5.1.

Nacionalinės (33) ir Europos (34) apklausos rodo, kad dauguma žurnalistų turėjo prisiimti papildomų pareigų ir atsakomybės, o darbo užmokestis daugumai jų nebuvo atitinkamai padidintas. Per didelis darbo krūvis tapo norma: žurnalistai dažnai ruošia kelias temas, terminai yra trumpi, todėl jie gali jausti pernelyg didelį spaudimą (35).

3.5.2.

Daugelis laisvai samdomų darbuotojų turi imtis nežurnalistinio darbo, kad sudurtų galą su galu. Didelė dalis žurnalistų svarsto galimybę palikti žurnalistiką ir imtis geriau apmokamo darbo, todėl žurnalistų karjera trumpėja (36).

3.5.3.

Vietos ir regionų žurnalistai atsiduria nepalankioje padėtyje ir dažnai gauna mažesnius atlyginimus. Laisvai samdomi darbuotojai gali turėti mažai galimybių naudotis socialinės apsaugos sistemomis arba jų visai neturėti. Visose valstybėse narėse pastebima tendencija, kad vietos žiniasklaidai didesnį poveikį daro mažėjančios pajamos iš reklamos ir šališkas valstybinės reklamos ir subsidijų paskirstymas (37).

3.5.4.

Žiniasklaidos pliuralizmo observatorijos 2024 m. ataskaitoje (38) pažymima, kad derėtis dėl kolektyvinių sutarčių tampa vis sudėtingiau. Dėl to žurnalistai tampa vis labiau pažeidžiami „išorės įtakai, pavyzdžiui, komerciniam ar politiniam spaudimui“ (39).

3.5.5.

Prancūzijoje profesinės sąjungos pasmerkė jaunų žurnalistų „uberizaciją“, nes žiniasklaidos priemonės vis dažniau naudojasi trumpalaikėmis sutartimis, savarankišku darbu, mokėjimu už autorių teises ir stažuotėmis (40).

3.6. Darbo santykiai

3.6.1.

Intensyvėjantis darbas žiniasklaidos priemonių redakcijose gali išprovokuoti nepriimtiną elgesį. Gali prasidėti patyčios ir priekabiavimas, kurie gali turėti rimtų pasekmių, įskaitant stresą, depresiją, savigarbos sumažėjimą, savęs kaltinimą ir miego sutrikimus (41). Taip pat gali pasitaikyti seksualinio priekabiavimo atvejų. Tyrimai taip pat parodė, kad šioje profesinėje srityje vyrauja perdegimas ir didėjantis stresas (42). Žurnalistai, kuriems kyla didžiausia perdegimo rizika, yra jaunesnio amžiaus moterys, turinčios mažiau patirties, dirbančios mažo tiražo laikraščiuose. Iš Europoje atliktos apklausos matyti, kad 60 proc. apklaustų žurnalistų teigia patyrę perdegimą (43).

3.7. Trečiųjų šalių smurtas ir grasinimai internete

Europoje padaugėjo smurto prieš žurnalistus atvejų (44). Naujausioje Reagavimo į grėsmes žiniasklaidos laisvei mechanizmo (MFRR) stebėsenos ataskaitoje užfiksuoti 1 548 spaudos laisvės pažeidimai, nukreipti prieš 2 567 su žiniasklaida susijusius asmenis ar subjektus 2024 m. (45)-

3.7.1.

Žurnalistų psichikos sveikatai poveikį daro eksponentiškai padidėjęs skaičius grasinimų ir išpuolių internete (priekabiavimas, bauginimas, asmeninės informacijos viešinimas, diskreditavimas naudojant suklastotas paskyras ir t. t.), kurie visų pirma nukreipti prieš žurnalistes moteris ir mažumų kilmės žurnalistus. 2023 m. pabaigoje ESBO paskelbė gaires (46), kuriomis siekiama padėti moterims žurnalistėms geriau įveikti šios naujos formos spaudimą. 2024 m. Europos Tarybos platforma (47) nustatė, kad atsirado naujų formų skaitmeninių išpuolių, kuriems naudojamos sintetines vaizdo klastotės su žurnalistais.

3.8. Dirbtinis intelektas

3.8.1.

Dirbtinis intelektas suteikia galimybių žurnalistams, bet kartu kelia grėsmę jų vaidmeniui. Generatyvinio DI priemonės, kaip antai „ChatGPT“, kelia grėsmę žurnalistams, nes daugelis baiminasi, kad dirbtinis intelektas juos pakeis. 2024 m. spalio mėn. kilo polemika Lenkijoje, kai radijo stotis „OFF Radio Krakow“ žurnalistus pakeitė dirbtinio intelekto sukurtais vedėjais (48). Belgijos visuomeninio transliuotojo „VRT News“ tyrimas (49) parodė, kad daugiau kaip pusė mados žurnalo „Elle“ interneto svetainėje paskelbtų straipsnių buvo priskirti dirbtinio intelekto žurnalistikai. DI modeliai, parengti naudojant didelius žurnalistinio turinio duomenų rinkinius, gali generuoti rezultatą, kuris bus labai panašus į autorių teisių saugomą medžiagą, ir dėl to gali būti pažeidžiamos autorių teisės.

3.9. Dezinformacija

3.9.1.

Dėl masinio dezinformacijos (užsienio ar vietos kilmės) plitimo socialiniuose tinkluose žurnalistai priversti nė akimirkai neprarasti budrumo, taip pat ir ne darbo valandomis. Šis spaudimas prisideda prie ir taip išaugusio darbo krūvio. Teisė į geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir teisė atsijungti laikoma nauju iššūkiu. Kai kurios ES valstybės narės turėtų priimti teisės aktus, kad darbuotojai galėtų atsijungti, kaip yra Danijoje, Belgijoje, Airijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir Italijoje (50).

3.9.2.

Iš ataskaitų matyti, kad dėl klaidingos informacijos masto vis mažėja pasitikėjimas žiniasklaida. Šis pasitikėjimo mažėjimas daro poveikį žurnalistų moralei ir savigarbai. Vienoje apklausoje nustatyta, kad tik 40 proc. respondentų 47 apklaustose rinkose teigia tikintys dauguma naujienų (51). Kai viešas diskusijas užnuodija dezinformacija, daugelis žurnalistų jaučiasi bejėgiai, nes kyla grėsmė, kad iš šios profesijos gali būti atimta pagrindinė funkcija – reikalauti atskaitomybės ir prižiūrėti.

3.10. Visuomeninės žiniasklaidos paslaugos

3.10.1.

Nors visuomeninio transliavimo sektoriuje žurnalistams paprastai sudaromos geresnės darbo sąlygos ir užtikrinamas didesnis darbo stabilumas, jiems vis dažniau patiria finansinius suvaržymus, restruktūrizavimą ir politinį kišimąsi (52). Beveik pusė ES valstybių narių neužtikrina savo visuomeninės žiniasklaidos paslaugų valdymo ir finansinio nepriklausomumo (53). Tik 14 šalių turi visiškai nepriklausomus visuomeninius transliuotojus – tai Švedija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Belgija, Vokietija, Portugalija, Danija, Latvija, Suomija, Airija, Austrija Čekija ir Estija.

3.10.2.

EESRK ragina Europos Komisiją užtikrinti griežtą ir savalaikį Europos žiniasklaidos laisvės akto įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą siekiant visuomeninės žiniasklaidos paslaugų valdymo nepriklausomumo ir ilgalaikio jų finansavimo tvarumo. Veiklos nepriklausomumas ir tvarus finansavimas daro tiesioginį poveikį visuomeninės žiniasklaidos žurnalistų darbo sąlygoms.

3.10.3.

EESRK prisijungia prie 14 ES valstybių narių, kurios pasisako už tvarią finansinę paramą radijo stotims „Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas“, ir palankiai vertina sprendimą dėl skubios ES paramos po to, kai JAV vyriausybė sustabdė savo subsidijas (54). Radijo stotys „Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas“ labai svarbų vaidmenį – teikti daugiakalbę nepriklausomą žurnalistiką autokratinėse valstybėse – atlikti galės tik tuo atveju, jei žurnalistai turės saugias darbo vietas ir geras darbo sąlygas.

3.11. Savicenzūra

3.11.1.

Tyrime 37 proc. apklaustų respondentų iš 47 Europos Tarybos valstybių narių ir Baltarusijos teigė, kad „nepagrįstas kišimasis“ turėjo įtakos jų darbui, o savicenzūros klausimas buvo keliamas labai dažnai (55). 69 proc. sektoriaus darbuotojų teigė patyrę psichologinį smurtą, daugiausia iš valdžios institucijų. Psichologinis smurtas visų pirma apėmė valdžios institucijų vykdomą menkinimą ir žeminimą (48 proc.), valdžios institucijų bauginimą (56 proc.), valdžios institucijų grasinimus fiziniu susidorojimu (41 proc.) ir valdžios institucijų vykdytą šmeižto ar juodinimo kampaniją (43 proc.)

Briuselis, 2025 m. gruodžio 3 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Séamus BOLAND

(1) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2041 2022 m. spalio 19 d. dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje (OL L 275, 2022 10 25, p. 33, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2022/2041/oj).

(2) https://eur-lex.europa.eu/legal-content/lt/TXT/?uri=CELEX%3A52022XC0930%2802%29.

(3) 1989 m. birželio 12 d. Tarybos Direktyva dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (OL L 183, 1989 6 29, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/1989/391/oj).

(4) Darbuotojų saugos ir sveikatos apžvalgai skirto aukščiausiojo lygio susitikimo išvados. Europos Komisija.

(5) 1989 m. birželio 12 d. Tarybos Direktyva dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (OL C, C/2025/2958, 2025 6 16, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/2958/oj), 1.1 punktas.

(6) https://digital-strategy.ec.europa.eu/lt/library/recommendation-protection-safety-and-empowerment-journalists.

(7) https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/bca5a5bd-090a-11ef-a251-01aa75ed71a1/language-en.

(8) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Naujų technologijų, skirtų viešosioms paslaugoms, darbo organizavimui ir lygesnėms bei įtraukesnėms visuomenėms, perspektyvų kūrimas ir rizikos valdymas (tiriamoji nuomonė Europos Komisijos prašymu) (OL C, C/2025/114, 2025 1 10, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/114/oj).

(9) https://fom.coe.int/en/accueil.

(10) https://www.mfrr.eu/.

(11) Monitoring Media Pluralism in the EU , 2025 m., p. 6.

(12) The Impact of Changing Work Practices in Journalism in Ireland, Emer Connolly, 2024 m.

(13) Europos spaudos laisvės ataskaita, kurią parengė Europos Tarybos žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų saugumo skatinimo platformos organizacijos partnerės, 2025 m. kovo mėn.

(14) Ministrų komiteto rekomendacija CM/Rec(2016)4 valstybėms narėms dėl žurnalistikos apsaugos ir žurnalistų bei kitų žiniasklaidos subjektų saugumo, https://search.coe.int/cm?i=09000016806415d9.

(15) https://cadmus.eui.eu/server/api/core/bitstreams/6f582946-bb17-49fc-ab81-9a4b79b4d0ce/content.

(16) https://cadmus.eui.eu/server/api/core/bitstreams/6f582946-bb17-49fc-ab81-9a4b79b4d0ce/content.

(17) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl asmenų, užsiimančių visuomenine veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo) (COM(2022) 177 final – 2022/0117 COD) (OL C 75, 2023 2 28, p. 143).

(18) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė „Žiniasklaidos laisvės ir įvairovės užtikrinimas Europoje“ (nuomonė savo iniciatyva) (OL C 517, 2021 12 22, p. 9).

(19) https://ec.europa.eu/eurostat/en/web/products-eurostat-news/-/edn-20200503-1.

(20) https://transitionsmedia.org/2025/03/27/newtaktaksurvey/.

(21) https://cadmus.eui.eu/server/api/core/bitstreams/6f582946-bb17-49fc-ab81-9a4b79b4d0ce/content.

(22) https://www.etuc.org/en/speech/backing-journalists-etuc-stands-efj-collective-bargaining-and-quality-work.

(23) 2024 m. Žiniasklaidos pliuralizmo observatorija, p. 91.

(24) https://cadmus.eui.eu/bitstream/handle/1814/77028/Media%20Pluralism%20Monitor%20Report_2024.pdf.

(25) Together, stronger: a collective approach to mental health, JK ir Airijos nacionalinė žurnalistų sąjunga (NUJ), 2023 m.

(26) https://oshwiki.osha.europa.eu/en/themes/journalism-and-psychosocial-risk-factors#_edn23.

(27) https://www.etui.org/topics/health-safety-working-conditions/hesamag/journalism-an-increasingly-precarious-profession/burnout-among-journalists-a-symptom-of-discontent-in-newsrooms.

(28) https://taktak.media/2025/03/27/new-survey-of-europes-journalists-finds-more-than-60-are-forced-to-work-other-jobs/.

(29) https://europeanjournalists.org/wp-content/uploads/2025/10/SUJ_Stronger-Minds-Stronger-Media_10.2025-1_compressed-1.pdf.

(30) Labouring the news: Management control strategies and work intensification in the digital newsroom , 2023 m.

(31) We need to set the terms or we’re all screwed’: how newsrooms are tackling AI’s uncertainties and opportunities, Michael Savage, The Guardian, 2025 m. kovo 22 d.

(32) Liberties Media Freedom Report, 2025 m., p. 13.

(33) The Impact of Changing Work Practices in Journalism in Ireland“, Emer Connolly, 2024 m.

(34) https://taktak.media/2025/03/27/new-survey-of-europes-journalists-finds-more-than-60-are-forced-to-work-other-jobs/.

(35) The impact of stress, anxiety, and burnout on journalists: a systematic review , 2025 m.

(36) Hier, journalistes: ils ont quitté la profession, Jean-Marie Charon, Entremises, 2021 m.

(37) LM4D tyrimas Uncovering news deserts in Europe – Risks and opportunities for local and community media in the EU, Verza & al., https://cmpf.eui.eu/wp-content/uploads/2024/02/CMPF_Uncovering-news-deserts-in-Europe_LM4D-final-report.pdf.

(38) https://cadmus.eui.eu/bitstream/handle/1814/77028/Media%20Pluralism%20Monitor%20Report_2024.pdf.

(39) https://cadmus.eui.eu/server/api/core/bitstreams/b0fef1e3-043a-5880-93ce-cb3ee9ed5d54/content.

(40) https://cadmus.eui.eu/bitstream/handle/1814/77028/Media%20Pluralism%20Monitor%20Report_2024.pdf.

(41) https://oshwiki.osha.europa.eu/en/themes/journalism-and-psychosocial-risk-factors#_edn28.

(42) Rafter, Kevin & Wheatley, Dawn., Irish Journalists at Work: Values, Roles & Influences, Dublino miesto universitetas, Airija, 2023 m. Žr. https://www.dcu.ie/sites/default/files/inline-files/full_irish-journalists-at-work-11122023-1.pdf.

(43) https://wan-ifra.org/2025/04/new-survey-finds-europes-journalists-marked-by-burnout-fearful-of-ai-yet-still-passionate-professionals/.