Europos baterijų pramonė yra labai svarbi ES pastangoms pasiekti savo klimato srities tikslus ir didinti savo ekonominį atsparumą, energetinį saugumą ir gynybos pajėgumus. Numatoma, kad baterijų paklausa Europoje ateinančiais metais didės dėl elektrifikacijos įvairiuose sektoriuose, įskaitant elektrines transporto priemones, ir besiformuojančiose rinkose, pvz., elektrinės aviacijos ir jūrų transporto rinkose. Baterijos taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį kaupiant energiją tinkle, kad būtų didinamas energetikos sistemos atsparumas, ir gynybos srityje, pabrėžiant jų strateginę svarbą. Kartu su nuolatiniu elektros energijos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimu tai sumažins energijos importo išlaidas ir mūsų geopolitinę priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro.

Per pastarąjį dešimtmetį ES veiksmai, kuriais siekiama sukurti baterijų gamybos vertės grandinę, pritraukė didelių investicijų, kurias paskatino spartus sektoriaus augimas. 2017 m. įsteigtas Europos baterijų aljansas ir specialūs bendriems Europos interesams svarbūs projektai (BEISP) (1) skatino baterijų elementų gamybos pajėgumų augimą – jie padidėjo nuo vos 1 GWh 2017 m. iki daugiau kaip 200 GWh šiuo metu, o tai reiškia, kad iki 2025 m. vien į baterijų gamyklas investuota apie 33 mlrd. EUR (2). Taip pat labai išsiplėtė vidurinės grandies segmentai, nes padidėjo ypatingos svarbos komponentų, pvz., katodų ir anodų aktyviųjų medžiagų, elektrolitų, skirtuvų ir rišiklių, gamyba.

Tačiau sąlygos, kurios iš pradžių skatino šį augimą, pastaraisiais metais pasikeitė. Dėl įvairių struktūrinių ir išorės iššūkių kyla pavojus ES baterijų ekosistemos gebėjimui tinkamai vystytis ir gali padidėti strateginė priklausomybė nuo ne ES technologijų. Šios sąlygos taip pat kelia riziką ekonominiam saugumui. Dėl to atsiradusį nuosmukį rodo tai, kad daug projektų atšaukiama, sumažinama jų apimtis arba juos vėluojama įgyvendinti.

Vienas iš iššūkių yra pasauliniai pertekliniai pajėgumai visoje baterijų vertės grandinėje, kurie paskatino intensyvią kainomis grindžiamą konkurenciją. 2025 m. pasaulinė baterijų gamyba pasiekė daugiau kaip 4 000 GWh, o pasaulinė paklausa buvo mažesnė nei 2 000 GWh. Tai yra struktūrinis iššūkis Europos baterijų vertės grandinei, nes konkurencingumui pasiekti reikia masto. Mastą galima pasiekti tik po brangiai kainuojančio gamybos pajėgumų didinimo etapo, kurio metu gamybos sąnaudos yra gerokai didesnės už brandžių gamintojų gamybos sąnaudas. Dėl šios padėties atsirado kliūtis mastui.

Be to, pasaulinė konkurencija nevyksta vienodomis sąlygomis, o tai kenkia Europos baterijų ekosistemai. Daugelis konkurentų iš ES nepriklausančių šalių yra labai remiami valstybės subsidijomis, todėl jie gali sumažinti sąnaudas ir agresyviai plėstis tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu. Priešingai nei užsienio subsidijos, kuriomis daugiausia siekiama remti gamybą, Europos strategijoje nepakankamai dėmesio skiriama veiksmingoms baterijų tiekimo priemonėms bendrojoje rinkoje ir nepakankamai sprendžiamas konkurencingos vidaus tiekimo grandinės plėtros klausimas. Dėl to Europos gamintojai atsiduria nepalankioje padėtyje. Šiuo metu daugelis konkurentų gauna dvigubą subsidiją – paramą savo šalyje gamybos srityje ir dar kartą ES paklausos srityje. Tai nebepriimtina.

Nepaisant didelių pastangų sukurti vietoje pagamintų baterijų vertės grandinę, ES tapo grynąja baterijų importuotoja, o baterijų pramonė yra labai koncentruota tam tikrose rinkose. 2024 m. ES importavo baterijų už maždaug 28 mlrd. EUR, iš kurių 22 mlrd. EUR vien iš Kinijos (3). Šiuo metu Kinija dominuoja pasaulinėje baterijų gamyboje ir 2024 m. jai teko maždaug 83 proc. pasaulinių pajėgumų, o tai gerokai viršija jos vidaus paklausą (4). Jos įtaka baterijų tiekimo grandinės vidurinei ir pradinei grandims yra dar stipresnė. Kinija sistemingai dominuoja visoje baterijų vertės grandinėje, todėl atsiranda kritinė priklausomybė ir tiekimo grandinės kliūtys, susijusios su ypatingos svarbos pradinės grandies komponentais ir technologijomis. Todėl Kinija turi galimybę padidinti gamybos sąnaudas, o tai galėtų dar labiau pakenkti ES gamintojų konkurencingumui, ir nustatyti eksporto apribojimus, kaip ji tai padarė savo pažangiųjų baterijų technologijų srityje. Kyla rizika, kad priklausomybė nuo užsienio baterijų technologijų ne tik kenkia ES pramonės konkurencingumui, bet ir lemia ES atsilikimą ypatingos svarbos gynybos ir energetinio saugumo prietaikų srityje.

Itin atkakli Kinijos pramonės strategija pritraukia tiesioginių užsienio investicijų, kad padidintų dominavimą rinkoje. Pastaraisiais metais užsienio įmonės įsigijo ypatingos svarbos projektų ir vykdo tik surinkimo operacijas. Dėl to didėja strateginė priklausomybė nuo išorės tiekėjų, todėl Europa tampa pažeidžiamesnė dėl manipuliavimo kainomis, tiekimo sutrikimų ir geopolitinių sukrėtimų. Europa negali sau leisti pakartoti strateginių klaidų, susijusių su ankstesne energetine priklausomybe. Baterijos yra viena iš pagrindinių technologijų, nustatytų ES ekonominio saugumo strategijoje. Užtikrinti technologinį suverenumą šiame sektoriuje, kuris yra elektrifikacijos kertinis akmuo, nėra pasirinkimo dalykas – tai būtina.

Dėl šių iššūkių reikia imtis skubių veiksmų visoje ES baterijų vertės grandinėje, remiantis tvirta pramonės strategija, kurioje būtų kuo geriau pasinaudota vertės grandine ir kuri būtų plėtojama visoje ES teritorijoje. Automobilių pramonei pereinant prie visai netaršių transporto priemonių, ES susiduria su pridėtinės vertės mažėjimu visoje vertės grandinėje. Vidaus degimo varikliu varomose transporto priemonėse ES medžiagų kiekis yra daugiau nei 80 proc. Kalbant apie elektrines transporto priemones su baterijomis, transporto priemonės baterija sudaro 30–40 proc. išlaidų, todėl šiuo metu daugumoje elektrinių transporto priemonių su baterijomis ES medžiagų kiekis yra mažiau nei 50 proc. Augančioje rinkoje, kaip apskaičiuota, iki 2030 m. pasieksiančioje 250 mlrd. EUR per metus (atitinka Graikijos BVP), laikomės Automobilių pramonės veiksmų plane nustatyto tikslo iki 2030 m. visoje vertės grandinėje sukurti daugiau kaip 50 proc. Europos pridėtinės vertės.

Todėl Komisija rengia naują baterijų gamybos Europoje verslo scenarijų – nuo žaliavų tiekimo užtikrinimo iki gamybos masto didinimo, produktų realizavimo užtikrinimo ir vienodų sąlygų. Remiantis ankstesnėmis iniciatyvomis, pvz., Baterijų reglamentu, Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktu, automobilių pramonės veiksmų planu ir Strateginiu su baterijomis susijusių veiksmų planu, strategija „Battery Booster“ grindžiama šešiais ramsčiais. Ji parengta siekiant: 1) pritraukti investicijų; 2) sukurti atsparią pradinės grandies vertės grandinę; 3) suderinti užsienio investicijas su Europos strateginiais interesais; 4) skatinti ES pagamintų baterijų paklausą; 5) spartinti baterijų vertės grandinės mokslinius tyrimus, inovacijas ir įgūdžius ir 6) koordinuoti veiksmus, kad poveikis visoje Europoje būtų kuo didesnis.

1 paveikslėlis. Šeši strategijos „Battery Booster“ ramsčiai

I ramstis. Parama ES gamintojų plėtrai teikiant finansinę paramą

Labai svarbu remti baterijų gamybą ES reaguojant į neatidėliotinus tarptautinius iššūkius ir sunkumus, su kuriais susiduria pramonė didindama gamybos mastą. Baterijų elementų gamybai reikia didelių kapitalo išlaidų investicijų, nes reikia didelio masto pramonės infrastruktūros, pažangios įrangos ir griežtų kokybės ir saugos standartų. Be to, gamybos pajėgumų didinimo etapu paprastai patiriamos didelės sąnaudos ir gaunamos mažos pajamos dėl didelio metalo laužo kiekio, laiko, kurio reikia gamybai pradėti, ir mažos gamybos apimties. Gamybos pajėgumų didinimo etapu reikia išmokti labai daug naujų dalykų, kad būtų galima valdyti ir tobulinti gamybos procesą. Siekdama užtikrinti dabartinę projektų bazę, skatinti tolesnes privačiojo sektoriaus investicijas ir didinti automobilių pramonės ir energijos kaupimo pramonės tiekimo saugumą, Komisija yra įsipareigojusi įgyvendinti tikslines finansinės paramos priemones.

2024 m. gruodžio mėn. Europos Komisija iš inovacijų fondo skyrė 1 mlrd. EUR dotacijų elektrinių transporto priemonių baterijų elementų gamybos projektams remti. Be to, iš ES inovacijų fondo programai „InvestEU“ papildomai skirta 200 mln. EUR (paskolų garantijų forma), siekiant remti inovatyvius projektus visoje Europos baterijų gamybos vertės grandinėje. Pagal vykdomo kvietimo teikti pasiūlymus dėl nulinio balanso technologijų, kuriam skirtas 1 mlrd. EUR biudžetas, švarių technologijų gamybos temą parama taip pat teikiama pradinės grandies baterijų vertės grandinei, pvz., katodų aktyviosioms medžiagoms ir anodų aktyviosioms medžiagoms, taip pat baterijų perdirbimui. Abi šios medžiagos yra esminiai ličio jonų baterijų komponentai. Be to, Tarpregioninių investicijų į inovacijas priemone (I3) remiamas brandžių tarpregioninių inovacijų projektų plėtojimas strateginėse Europos vertės grandinėse, pvz., baterijų pramonėje (5).

Remdamasi šiais pradiniais veiksmais, Europos Komisija kuria priemonę „Battery Booster“, kad iš inovacijų fondo būtų sutelkta 1,5 mlrd. EUR Europos baterijų elementų gamintojams remti gamybos pajėgumų didinimo etapu. Parama bus teikiama beprocentėmis paskolomis. Jos bus teikiamos dalimis ir grindžiamos veiklos rezultatais, susietais su konkrečių tarpinių reikšmių, grindžiamų verslo plano įgyvendinimo pažanga, pasiekimu, kol bus sėkmingai pasiekta didelio masto gamyba ir didesnis komercinis gyvybingumas. Rengiant ir įgyvendinant priemonę bus užtikrinta atitiktis Reglamentui (ES, Euratomas) 2024/2509, taip pat Direktyvai 2003/87/EB ir Deleguotajam reglamentui 2019/856. Svarbiausias tikslas – užtikrinti, kad viešoji parama paskatintų privačiojo sektoriaus investicijas, paspartintų pramoninį diegimą ir sustiprintų Europos poziciją pasaulinėje baterijų rinkoje.

Kalbant apie tolesnį valstybių narių dalyvavimą, Komisija jau pripažino ypatingą švarių technologijų gamintojų, pvz., baterijų gamintojų, padėtį Švarios pramonės kurso valstybės pagalbos sistemoje, visų pirma kiek tai susiję su nesąžininga pasauline konkurencija, netikėtu išlaidų perviršiu arba netikrumu dėl būsimos paklausos. Ji taip pat paaiškino, kad valstybės narės gali teikti finansavimą, be kita ko, nuosavo kapitalo ir kvazinuosavo kapitalo priemonių forma, rinkos sąlygomis kartu su privačiais veiklos vykdytojais, o tai gali padėti spręsti pirmiau nurodytą problemą, susijusią su ribotu ES įsisteigusių tiekėjų pajėgumu absorbuoti sukrėtimus dėl nedidelio balanso. Komisija ragina valstybes nares pasinaudoti šiomis esamomis galimybėmis, kurios gali padėti spręsti opias pramonės problemas, kartu suteikiant galimybę mokesčių mokėtojams gauti grąžą, kai gamybos lygis sudarys sąlygas pelningai gamybai.

Vidutinės trukmės laikotarpiu pagal kitą ES daugiametį biudžetą nuo 2028 m. į pasiūlymą dėl Europos konkurencingumo fondo įtraukta parama gamybos pajėgumų didinimo veiksmams, be kita ko, švarių technologijų sektoriuje, pvz., baterijų pramonėje. Tuo tarpu priemonė „Battery Booster“ bus tarpinis sprendimas pramonei ir pagal jį bus nedelsiant teikiama parama, kol Europos konkurencingumo fondo sistema pradės veikti visu pajėgumu.

Taip pripažįstama, kad reikia skubiai imtis veiksmų siekiant sustiprinti ES baterijų gamybos pajėgumus, kad būtų pasiektas ir išlaikytas konkurencinis pranašumas pasaulinėje rinkoje.

2 paveikslėlis. Finansinė parama

Kalbant apie žiedinės ekonomikos stiprinimą, valstybės narės taip pat raginamos visapusiškai pasinaudoti esamomis valstybės pagalbos galimybėmis, numatytomis Valstybės pagalbos klimato ir aplinkos apsaugai ir energetikai gairėse, kad būtų skatinamas efektyvus išteklių naudojimas ir perėjimas prie žiedinės ekonomikos.

Pavyzdiniai veiksmai — 2024 m. gruodžio mėn. iš inovacijų fondo buvo skirta 1 mlrd. EUR dotacijų elektrinių transporto priemonių baterijų elementų gamybos projektams remti. Be to, Komisija bendradarbiauja su EIB, siekdama užtikrinti, kad būtų visiškai panaudota iš inovacijų fondo skirta 200 mln. EUR papildoma suma paskolų garantijoms pagal programą „InvestEU“. — Iš inovacijų fondo priemonei „Battery Booster“ buvo skirta 1,5 mlrd. EUR beprocenčių paskolų forma ir siekiama, kad pirmąją paramos dalį atrinktos įmonės gautų 2026 m. — Parama iš Europos konkurencingumo fondo pagal kitą daugiametį ES biudžetą.

II ramstis. Atsparios pradinės grandies vertės grandinės, skirtos žaliavų ir išteklių prieinamumui užtikrinti, kūrimas

ES baterijų pramonė susiduria su tiekimo grandinės iššūkiais dėl geopolitinės įtampos ir priklausomybės nuo kelių ne ES tiekėjų, be kita ko, ypatingos svarbos žaliavų srityje. Dėl šios priklausomybės kyla tiekimo sutrikimų ir didesnių išlaidų rizika, o tai trukdo kurti saugią vertės grandinę.

Europos Komisija ėmėsi svarbių veiksmų, kad paremtų strateginių žaliavų projektų, susijusių su baterijų gamyba, plėtrą. Šių metų pradžioje ji nustatė 32 projektus ES, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama baterijų žaliavoms, pvz., ličiui, nikeliui ir grafitui, ir 10 projektų už ES ribų, kurie visi yra strateginiai projektai pagal Ypatingos svarbos žaliavų aktą. Šiems projektams bus galima taikyti supaprastintą leidimų išdavimo tvarką ir koordinuotą finansavimą. Komisija paskelbė antrąjį kvietimą teikti pasiūlymus dėl strateginių projektų, kviesdama projektų rengėjus teikti paraiškas iki 2026 m. sausio 15 d.

3 paveikslėlis. Su baterijomis susiję ypatingos svarbos žaliavų strateginiai projektai

Siekdama paspartinti diversifikuotą baterijų žaliavų tiekimą, Komisija taip pat priėmė veiksmų planą „RESourceEU“ – pagal jį per ateinančius 12 mėnesių bus sutelkta 3 mlrd. EUR ES lėšų tiesioginei paramai ypatingos svarbos žaliavų vertės grandinei teikti.

Neseniai pasiektame Tarybos ir Europos Parlamento susitarime dėl programos „InvestEU“ stiprinimo numatyta ES garantiją padidinti 2,9 mlrd. EUR, taip siekiant pritraukti beveik 55 mlrd. EUR papildomų viešojo ir privačiojo sektorių investicijų. Taip, be kita ko, gali būti remiami ypatingos svarbos žaliavų projektai, įskaitant visus plėtros etapus nuo paramos startuoliams iki veiklos plėtros etapo ir diegimo. Iš viso Komisija tikisi iki 2027 m. pagal programą „InvestEU“ sutelkti maždaug 6 mlrd. EUR vertės su ypatingos svarbos žaliavomis susijusių investicijų, iš kurių bent 2 mlrd. EUR – 2026–2027 m. Tai sustiprins projektų bazę per programos „InvestEU“ konsultacijų centrą.

Komisija nustatė atitinkamus projektus, kuriais siekiama iki 2029 m. arba anksčiau 30–50 proc. sumažinti ES priklausomybę nuo vienos kilmės šalies žaliavų. Komisija kartu su ypatingos svarbos žaliavų finansavimo centru ir ypatingos svarbos žaliavų centru, kurie bus įsteigti 2026 m., atidžiai stebės pažangą, daromą baigiant tenkinti finansavimo poreikius ir spartinant pasirengimą rinkai. Be to, 2026 m. kovo mėn. Komisija pradės pirmąjį Žaliavų mechanizmo etapą ES energijos ir žaliavų platformoje. Pirmasis etapas 2026 m. kovo mėn. bus skirtas nedelsiant prieinamų ir netrukus prieinamų retųjų žemių elementų, baterijų ir gynybos žaliavų vertės grandinėms.

Siekiant sustiprinti ES baterijų vertės grandinę ne mažiau svarbu perdirbti Europoje turimus išteklius. Todėl, remdamasi neseniai paskelbtu veiksmų planu „RESourceEU“ ir Baterijų reglamento įgyvendinimo aktu dėl ženklinimo, Komisija imsis veiksmų, kad būtų lengviau atgauti ir perdirbti baterijų žaliavas. Baterijų perdirbimui taip pat reikia prieigos prie juodosios masės ir pakankamų rafinavimo pajėgumų, o tai tebėra iššūkis Europos pramonei.

Kaip nuspręsta 2025 m. kovo mėn., ličio jonų baterijų atliekos ir juodoji masė nuo 2026 m. gruodžio mėn. bus klasifikuojamos kaip pavojingos atliekos. Tai reiškia, kad po tos datos eksportas į EBPO nepriklausančias šalis bus uždraustas. Komisija sieks veiksmingai įgyvendinti šį draudimą be apėjimo ir prireikus pateiks papildomų priemonių, kad dar labiau apribotų juodosios masės eksportą.

Taip pat labai svarbu ES iš juodosios masės atgauti litį, kobaltą ir nikelį. Perdirbimo įrenginiai, kuriuose iš juodosios masės išgaunamos medžiagos, tobulėja, tačiau sudaro tik nedidelę būsimos Europos paklausos dalį ir turi būti toliau plėtojami. Šiems iššūkiams atremti reikia didelių investicijų į baterijų perdirbimo įrenginius ir didesnės finansinės paramos baterijų perdirbimui.

Atsižvelgdami į šią plataus užmojo darbotvarkę, paskelbtą veiksmų plane „RESourceEU“, kartu su strategija „Battery Booster“ žengiame dar vieną žingsnį siekdami plėtoti baterijų sektoriaus pradinės grandies vertės grandinę. Iki 300 mln. EUR bus panaudota baterijų vertės grandinei itin svarbiems ypatingos svarbos žaliavų projektams, visų pirma ličio, kobalto, nikelio, mangano ir grafito, remti. Šia parama bus sprendžiama didelio rinkos atotrūkio problema, nes daugelis baterijų žaliavų projektų rengėjų, norėdami padidinti gamybą, patiria didelių pradinių gamybos pajėgumų didinimo išlaidų, o jų balansas yra nedidelis, kad galėtų jas kompensuoti. 2026 m. III ketv. Komisija taip pat priims Žiedinės ekonomikos aktą, kuriuo bus paspartinta žiedinė pertvarka ir sustiprintas Sąjungos tvarumas, atsparumas ir konkurencingumas pasinaudojant bendrąja rinka. Aktu bus nustatytos paprastesnės, suderintos taisyklės ir sumažintos tarpvalstybinės žiedinės veiklos išlaidos, taip pat bus sukurta bendroji atliekų ir antrinių žaliavų rinka.

Pavyzdiniai veiksmai — Veiksmų plano „RESourceEU“ įgyvendinimas siekiant paspartinti projektų diegimą baterijų žaliavų tiekimo grandinėje. — Iki 300 mln. EUR finansavimas iš inovacijų fondo baterijų vertės grandinės ypatingos svarbos žaliavų projektams. — Antrasis kvietimas teikti pasiūlymus dėl strateginių projektų pagal Ypatingos svarbos žaliavų aktą (terminas – 2026 m. sausio 15 d.). — 2026 m. kovo mėn. pirmojo Žaliavų mechanizmo etapo ES energijos ir žaliavų platformoje pradžia.

III ramstis. Pridėtinės vertės investicijų ir vienodų pramonės sąlygų ES užtikrinimas

Europos baterijų gamintojai susiduria su geopolitinėmis kliūtimis ir nuožmia užsienio konkurencija rinkoje, kurioje nėra tikrai vienodų prekybos ir investicijų sąlygų. Tokia padėtis sudaro sąlygas importui iš rinkos, kurioje nėra sąžiningos konkurencijos, į ES baterijų ekosistemą. Užsienio subjektai vis labiau domisi investicijomis į baterijų sektorių, tačiau šiuo metu ES trūksta aiškių sąlygų, kuriomis būtų užtikrinta, kad investicijos duotų pridėtinės vertės. Nesant griežtų apsaugos priemonių, ES ir toliau susiduria su koncentruota užsienio subjektų nuosavybe, išorine technologijų kontrole ir ribota integracija į Europos tiekimo grandines.

Todėl Komisija svarsto galimybę pasiūlyti naują sąlygų rinkinį, kuriuo būtų užtikrinta, kad tiesioginės užsienio investicijos, įskaitant investicijas baterijų vertės grandinėje, duotų aiškios naudos Europos konkurencingumui ir atsparumui. Strateginių segmentų – nuo medžiagų apdorojimo iki elementų gamybos ir perdirbimo – projektais turėtų būti kuriama ES ekonomikos vertė, todėl gali reikėti laikytis tam tikrų sąlygų, apimančių valdymą, didžiausią užsienio subjektų nuosavybę, technologijų perdavimą, mokslinius tyrimus ir plėtrą, darbo jėgos ugdymą, tiekimo grandinės integraciją.

Atsižvelgdama į švarios pramonės kurso ir automobilių pramonės veiksmų plano tikslus, ES turi toliau kurti strategines partnerystes, kad padidintų mūsų tiekimo grandinės atsparumą. 2025 m. rugsėjo mėn. pasirašytas Europos ir Japonijos pramonės asociacijų susitarimo memorandumas dėl baterijų paskatins tvirtesnį bendradarbiavimą pagrindiniais aspektais, įskaitant perdirbimą ir žiediškumą, dalijimąsi duomenimis ir įgūdžius. Toliau plėtosime, mažinsime riziką ir diversifikuosime tiekimo grandines su tarptautinėmis šalimis partnerėmis, kad sustiprintume ES gamybos pajėgumus.

Kartu Komisija toliau naudosis savo priemonėmis, kad užtikrintų vienodas sąlygas bendrojoje rinkoje, be kita ko, pagal Užsienio subsidijų reglamentą, kai tinkama, tirs galimus konkurencijos iškraipymus baterijų vertės grandinėje dėl užsienio subsidijų, skatindama sąžiningą konkurenciją visose valstybėse narėse. Be to, Komisija aktyviai stebės pokyčius, susijusius su baterijoms skirtomis ekonominio saugumo ir prekybos apsaugos priemonėmis. Šis budrumas yra būtinas siekiant išlaikyti rinkos stabilumą ir užtikrinti sąžiningas prekybos sąlygas visuose sektoriuose.

Pavyzdiniai veiksmai — TUI sąlygos siekiant užtikrinti, kad tiesioginės užsienio investicijos suteiktų pridėtinės vertės, laikantis tam tikrų sąlygų, įskaitant, pvz., technologijų perdavimą ir tiekimo grandinės integraciją. — Baterijų diplomatija – ryšių su pasauliniais partneriais užmezgimas siekiant stiprinti ir įvairinti tiekimo grandines.

IV ramstis. Parama ES pagamintos produkcijos realizavimui ir atsparumo bei tvarumo didinimas

Siekdama remti atsparios Europos baterijų vertės grandinės formavimąsi ir didinti paklausą, Komisija skatins kurti eksperimentines ES pagamintų baterijų, komponentų ir medžiagų rinkas, pasinaudodama ES baterijų poreikių dydžiu ir nuspėjamumu.

Pagal spartesnio pramonės dekarbonizavimo aktą Komisija pasiūlys ES medžiagų kiekio reikalavimus baterijoms ir jų komponentams, laikydamasi ES tarptautinių teisinių įsipareigojimų ir taikytinų valstybės pagalbos taisyklių. Tie reikalavimai bus parengti siekiant užtikrinti, kad viešosios lėšos būtų skiriamos ES gamybai ir užimtumui, kad ES baterijų gamintojams būtų padedama plėstis ir lengviau perprasti su šia pramone susijusius pokyčius. Jie taip pat bus parengti siekiant pritraukti privačių investicijų į strategiškai svarbiausius baterijų vertės grandinės segmentus.

ES medžiagų kiekio reikalavimai padės užtikrinti visapusišką esamų pagrindinių baterijų komponentų gamybos pajėgumų panaudojimą visais atvejais, kai teikiama ES arba valstybių narių parama, ir teikti paramą, kad suplanuotus, paskelbtus ir tebevykdomus projektus būtų galima sėkmingai įgyvendinti. Tai bus daroma įtvirtinant daugiau baterijų vertės grandinės etapų Europoje. Taip ne tik sumažės ES baterijų pramonei kylanti geopolitinė rizika, bet ir bus užtikrinama, kad viešasis finansavimas būtų naudojamas Europos pramonės atsparumui ir ilgalaikiam konkurencingumui didinti. Reikalavimai taip pat gali turėti teigiamą poveikį ypatingos svarbos žaliavų gavybai ir perdirbimui, kai siekiant sumažinti investicijų riziką būtina sukurti didelę ir nuspėjamą paklausą.

Komisija taip pat išnagrinės, kaip gynybos pramonei skirtų dronų gamyba Europoje galėtų atlikti svarbesnį vaidmenį mažinant baterijų vertės grandinės gamybos pajėgumų didinimo proceso riziką.

Tai papildys reikalavimus, jau taikomus pagal Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą, kuriais valstybės narės įpareigojamos nuo 2026 m. sausio mėn. į visas naujas arba atnaujintas elektrinių transporto priemonių subsidijų schemas įtraukti atsparumo kriterijus. Šiandien Komisija paskelbė komunikatą, kuriame pateikiamos šių nuostatų praktinio įgyvendinimo gairės.

Be to, daroma pažanga įgyvendinant Baterijų reglamentą, kad būtų sustiprinta Europos bendroji baterijų rinka. Didesnis skaidrumas ir daugiau informacijos, įskaitant informaciją apie anglies dioksido išmetimo rodiklį, pateikimas ženklinant taip pat pagerins tvarumą visoje vertės grandinėje.

Turėtų būti įgyvendinamos iniciatyvos ir technologijos, kuriomis siekiama patenkinti veiksmingus vairuotojų poreikius, kartu vengiant be reikalo pernelyg padidinti mastą, ir lengviau bei pigiau jas taisyti ir perdirbti, pvz., vykdant standartizavimą.

Pavyzdiniai veiksmai — Kaip spartesnio pramonės dekarbonizavimo akto dalį pasiūlyti naujus ES medžiagų kiekio reikalavimus, taikomus elektrinių transporto priemonių baterijoms ir baterinėms energijos kaupimo sistemoms. — Pagal Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akto 28 straipsnį, nuo 2026 m. sausio 1 d. sukurtomis arba atnaujintomis elektrinių transporto priemonių paramos schemomis turėtų būti skatinama pirkti visai netaršias transporto priemones su elektrine varomąja sistema, kurios komponentai, įskaitant sudėtinę bateriją, gaunamos iš įvairių tiekimo šaltinių. Tai padės sumažinti ES priklausomybę nuo Kinijos transporto priemonių ir baterijų.

V ramstis. Baterijų vertės grandinės mokslinių tyrimų, inovacijų ir įgūdžių skatinimas

Baterijų pramonė vis dar yra besiformuojanti, turinti didžiulį inovacijų ir augimo potencialą. ES turi užtikrinti, kad jos baterijų ekosistema augtų, neatsiliktų nuo pasaulinės technologinės pažangos ir išliktų baterijų technologijų lydere. Kad išliktų konkurencinga tiek baterijų gamybos, tiek technologijų plėtros srityje, ES turi daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą (MTP), kad būtų kuriamos naujos baterijų technologijos, gerinamas baterijų perdirbimas ir šalinamos vertės grandinės kritinės spragos.

Tai nėra nauja sritis; ES daugelį metų plėtojo ir stiprino savo baterijų MTP ekosistemą, tačiau turime ją spartinti ir plėsti. 2021–2027 m. laikotarpiu ES siekia skirti iki 925 mln. EUR programos „Europos horizontas“ Baterijų partnerystei remti. Šia strategine iniciatyva remiamas baterijų medžiagų, elementų projektavimo, gamybos ir baterijų perdirbimo technologijų diferencijavimas, išnaudojant transporto ir elektros energijos kaupimo baterijų prietaikų sinergiją. 2025–2027 m. pagal šią partnerystę bus remiami mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) projektai visoje vertės grandinėje, kurių bendra vertė – 382 mln. EUR. Pažangiosios specializacijos partnerystė dėl pažangiųjų medžiagų elektromobilumui ir stacionariajam energijos kaupimui skirtoms baterijoms suteikia regionams galimybę suderinti savo inovacijų prioritetus ir bendradarbiauti įgyvendinant tokius projektus (6). Be to, 2025 m. rugsėjo mėn. Baterijų partnerystė kartu su kitomis dviem automobilių sektoriui svarbiomis partnerystėmis pagal programą „Europos horizontas“ (Nulinės taršos kelių transporto partneryste ir Sąveikiojo, susietojo ir automatizuoto judumo partneryste) pasirašė susitarimo memorandumą su Europos Komisija, kad būtų suderinti strateginiai prioritetai siekiant didinti ES automobilių pramonės konkurencingumą ir parengti bendrą strateginę mokslinių tyrimų ir inovacijų darbotvarkę. Tuo pat metu Komisija išnagrinės papildomas galimybes finansuoti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, susijusią su patobulintomis baterijų elementų technologijomis. Be to, EIC finansuos startuolius ir MVĮ, kuriančius pažangiąsias medžiagas energijos kaupimui, pagal specialų kvietimą teikti pasiūlymus pagal finansavimo programą „Accelerator“, kurį planuojama paskelbti 2026 m.

Ateityje viešųjų ir privačiųjų mokslinių tyrimų iniciatyvų suderinimas ir suskaidymo šalinimas bus vienas iš pagrindinių konkurencingos ES baterijų vertės grandinės sėkmės veiksnių. Pagal atnaujintą Strateginį energetikos technologijų (SET) planą, kuris dabar yra įtvirtintas Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akte, baterijų technologijų įgyvendinimo darbo grupė (kuriai vadovauja valstybės narės kartu su Europos Komisija ir kurią remia privatusis sektorius ir akademinė bendruomenė) 2026 m. pateiks bendrą investicijų ir įgyvendinimo planą.

Plane bus nustatyti turimi ištekliai ir valstybių narių bei suinteresuotųjų subjektų įgyvendinimo ir investavimo įsipareigojimai, kad būtų pasiekti bendri Europos viešojo ir privačiojo sektorių MTI prioritetai ir tikslai. Daugiausia dėmesio bus skiriama naujos kartos didelio našumo baterijų chemijai, be kita, ko susijusiai su naudojimu kariniais tikslais, kartu šalinant ankstyvosios baterijų realizacijos ir mažos apimties gamybos linijų spragas. Šiuo planu bus padėtas pagrindas naujam koordinuotam MTI programavimui – jis, remiantis pagal šios strategijos II ramstį finansuojamomis iniciatyvomis, bus skirtas baterijų technologijų konkurencingumui didinti, siekiant pagerinti baterijų gamybos ir perdirbimo procesą, sukurti ES pagamintas baterijų gamybos mašinas, naujas baterijų koncepcijas ir medžiagas visoms reikmėms. Tai padės vykdyti darbą pagal Konkurencingumo koordinavimo priemonę (VI ramstis).

Atsižvelgiant į sparčią technologijų raidą, taip pat siekiant užtikrinti, kad baterijų pramonėje būtų tinkamų įgūdžių turinčių darbuotojų, reikia nuolat sutelkti dėmesį į įgūdžių ugdymą, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą. Duomenų apie įgūdžius centras, įsteigtas pagal įgūdžių sąjungą, atliks svarbų vaidmenį nustatant įgūdžių poreikius ir nuolat stebint paklausą. Jis prisidės prie Europos semestro proceso, taip didinant politikos dėmesį ir pritraukiant reikiamą finansavimą. Siekiant įgūdžių pasiūlą pritaikyti prie paklausos, reikės investicijų tiek iš viešųjų (ES fondų, ES remiamų projektų), tiek iš privačiųjų šaltinių, prieinamų stabiliu laikotarpiu dėl didėjančios sektoriaus raidos.

ES baterijų gamybos pajėgumams stiprinti reikia didelės kvalifikuotos darbo jėgos. Tolesni veiksmai turėtų būti grindžiami patirtimi, įgyta nulinio balanso pramonės akademijose, įskaitant Europos baterijų aljanso akademiją. Per nulinio balanso pramonės akademijas Komisija remia švietimą ir mokymą baterijų kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo klausimais visoje ES. Tam reikia sutelkti Europos pramonės subjektus, valstybių narių valdžios institucijas (be kita ko, regionų ir vietos lygmenimis), švietimo ir mokymo paslaugų teikėjus ir socialinius partnerius.

Komisija taip pat išnagrinės papildomus praktinius Europos baterijų gamybos inovacijų rėmimo būdus, atsižvelgdama į esamas sistemas ir priemones. Be kita ko, prireikus gali būti teikiamos gairės dėl tvirtesnio baterijų pramonės subjektų bendradarbiavimo galimybių, kad jie galėtų kartu vykdyti naujus MTI projektus.

Pavyzdiniai veiksmai — Pagal programą „Europos horizontas“ parama naujų baterijų koncepcijų ir medžiagų bei elementų gamybos technologijų kūrimui visoje Europos baterijų vertės grandinėje. — Susijusių valstybių narių MTI programų integravimas ir geresnis suderinimas su Europos MTI pagal SET planą.

VI ramstis. Veiksmų koordinavimas, kad poveikis visoje Europoje būtų kuo didesnis

Strategija „Battery Booster“ – bendra Europos pramonės strategija, skirta visai baterijų vertės grandinei. Parama turi būti koordinuojama ir nuosekliai įgyvendinama visoje ekosistemoje – tai labai svarbu, kad šie veiksmai būtų sėkmingi. Komisija ir valstybės narės kartu su finansų įstaigomis ir rinkos dalyviais turi imtis bendrų veiksmų, kad užtikrintų nuoseklų ir veiksmingą postūmį.

Komisija planuoja įdiegti naują Konkurencingumo koordinavimo priemonę, kuria koordinuojami veiksmai Europos lygmeniu su veiksmais, kurių imamasi nacionaliniu lygmeniu, ir užtikrinti nuoseklumą valstybių narių bendrų konkurencingumo prioritetų pagrindinėse strateginės svarbos ir bendriems Europos interesams svarbiose srityse ir projektuose (7). Baterijų sektoriuje pagrindinis tikslas bus suderinti tarpvalstybinius ir ES masto veiksmus, kad būtų pasiektas didesnis ekonominis poveikis visoje Europoje.

4 paveikslėlis. Su baterijomis susiję ES projektai, grindžiami pramonės pranešimais

Baterijų sektoriui bus sukurtas bandomasis Konkurencingumo koordinavimo priemonės projektas, padėsiantis sėkmingai įgyvendinti priemones, apie kurias paskelbta pagal strategiją „Battery Booster“. Bandomojo projekto tikslai:

—	keistis informacija apie įgūdžius, finansus, mokslinius tyrimus ir inovacijas, visų pirma apie kvalifikacijos kėlimo, perkvalifikavimo ir mokymo programas;

—	kartu su privačiais investuotojais suderinti investicijas visoje Europos baterijų vertės grandinėje tarp ES ir nacionalinių finansavimo priemonių;

—	suderinti ir sustiprinti valstybių narių įsipareigojimus įgyvendinti paklausos priemones, pvz., reikalavimus dėl pagaminimo Europoje.

Pavyzdiniai veiksmai — Bandomojo Konkurencingumo koordinavimo priemonės projekto sukūrimas, kad būtų skatinamas strateginis ES, valstybių narių ir regionų suderinimas, siekiant skatinti tvirtą ir konkurencingą baterijų ekosistemą Europoje.

Išvada ir tolesni veiksmai

Europos baterijų vertės grandinė pasiekė lūžio tašką. Esminis aspektas – laikas. Strategija „Battery Booster“ siekiama paspartinti ES baterijų strategijos įgyvendinimą šalinant visas kritines kliūtis vertės grandinėje ir remiant visą ekosistemą, kad būtų sudarytos sąlygos jai sparčiai vystytis.

Strategija „Battery Booster“ suteikia galimybę nedelsiant parengti naują baterijų gamybos Europos Sąjungoje ir jos teritorijose verslo scenarijų. Spartus įgyvendinimas yra itin svarbus siekiant suteikti ES veiklos vykdytojams reikiamų priemonių, kad jie galėtų plėsti veiklą, didinti atsparumą, būti konkurencingi ir išlikti inovacijų lyderiais.

Komisija nedelsdama pradės kurti priemonę „Battery Booster“ , kad paspartintų sėkmingą Europos baterijų elementų gamintojų plėtrą. Komisija siekia 2026 m. pirmąjį ketvirtį paskelbti susijusį kvietimą teikti pasiūlymus ir siekiama, kad pirmąją paramos dalį atrinktos įmonės gautų 2026 m.

Kitą mėnesį Komisija pasiūlys spartesnio pramonės dekarbonizavimo aktą, kuriuo siekiama remti Europoje pagamintų baterijų ir jų komponentų eksperimentines rinkas ir užtikrinti pridėtinės vertės užsienio investicijas ES. Šios priemonės yra būtinos ES baterijų pramonei, kad būtų padidintas jos konkurencingumas vis sparčiau besivystančioje pasaulinėje ekosistemoje. Pereinamuoju laikotarpiu nuo 2026 m. sausio mėn. valstybės narės turi pradėti taikyti Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akte nustatytus atsparumo ir tvarumo kriterijus naujose arba atnaujintose viešosios paramos schemose, o Komisija toliau ragina valstybes nares visapusiškai naudotis užsienio investicijų tikrinimo priemonėmis.

---

(1)  2019 ir 2021 m. Komisija patvirtino du BEISP baterijų ekosistemoje, apimančius iki 6,1 mlrd. EUR vertės valstybės pagalbą 59 įmonėms 12-oje valstybių narių, siekiant pritraukti daugiau kaip 13,8 mlrd. EUR papildomų privačiųjų investicijų. BEISP remiama plataus užmojo mokslinių tyrimų ir plėtros veikla, kuria siekiama diegti inovacijas visoje baterijų vertės grandinėje, įskaitant žaliavų gavybą ir perdirbimą, pažangiųjų cheminių medžiagų kūrimą, baterijų elementų projektavimą ir integravimą į tokias prietaikas kaip elektrinės transporto priemonės ir naudotų baterijų perdirbimą.

(2)   „BloombergNEF“.

(3)   „Bruegel Clean Tech Tracker“.

(4)   „BloombergNEF“.

(5)  Pavyzdys – projektas „BATMASS“, kuriuo kuriama žiedinė Europos baterijų vertės grandinė ir investicijoms parengti perdirbimo ir pakartotinio naudojimo sprendimai.

(6)  Pažangiosios medžiagos elektromobilumui ir stacionariajam energijos kaupimui skirtoms baterijoms, https://ec.europa.eu/regional_policy/policy/communities-and-networks/s3-community-of-practice/partnership_industrial_mod_advanced_materials_en.

(7)  Europos Komisija (2025), Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES konkurencingumo kelrodis“, COM(2025) 30 final, Briuselis, 2025 m. sausio 29 d.