Įžanga ir teisinis pagrindas

2025 m. liepos 15 d. ir 2025 m. rugsėjo 9 d. Europos Centrinis Bankas (ECB) gavo atitinkamai Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Parlamento prašymus pateikti nuomonę dėl: a) pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/2402, kuriuo nustatoma bendroji pakeitimo vertybiniais popieriais sistema ir sukuriama specialioji paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais sistema (1) (toliau – pasiūlyti Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento daliniai pakeitimai), ir b) pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms nuostatos, susijusios su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms taikomais reikalavimais (2) (toliau – pasiūlyti KRR daliniai pakeitimai). Be to, 2025 m. birželio 17 d. Komisija paskelbė pasiūlymo dėl deleguotojo reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Deleguotojo reglamento (ES) 2015/61 nuostatos dėl pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių, įtrauktų į kredito įstaigų likvidumo atsargą, tinkamumo sąlygų projektą (3) (toliau – „pasiūlyti padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio (angl. liquidity coverage ratio, LCR) deleguotojo reglamento daliniai pakeitimai“, o kartu su pasiūlytais pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento daliniais pakeitimais ir pasiūlytais KRR daliniais pakeitimais – pasiūlyti reglamentai).

ECB kompetencija teikti nuomonę grindžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, kadangi pasiūlytuose reglamentuose yra nuostatų, darančių poveikį: a) pagrindiniam Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) uždaviniui apibrėžti ir įgyvendinti Sąjungos pinigų politiką pagal Sutarties 127 straipsnio 2 dalį; b) ECBS uždaviniui prisidėti prie to, kad kompetentingos institucijos galėtų sklandžiai vykdyti savo politiką, susijusią su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra ir finansų sistemos stabilumu pagal Sutarties 127 straipsnio 5 dalį, ir c) pagal Sutarties 127 straipsnio 6 dalį ECB pavestiems uždaviniams, susijusiems su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika. Vadovaudamasi Europos Centrinio Banko darbo reglamento 17 straipsnio 5 dalies pirmu sakiniu, Valdančioji taryba priėmė šią nuomonę.

Bendrosios pastabos

1.   Pasiūlytų reglamentų tikslai ir finansinio stabilumo aspektai

1.1.

ECB palankiai vertina pasiūlytus reglamentus, kuriais bus pagerintas Sąjungos pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos veikimas. Gerai veikianti Sąjungos pakeitimo vertybiniais popieriais rinka 2015 m. jau buvo įvardyta kaip svarbus pradinio Komisijos kapitalo rinkų sąjungos (KRS) veiksmų plano ramstis ir svarbus santaupų ir investicijų sąjungos darbotvarkės elementas. Pasiūlyti reglamentai yra žingsnis teisinga linkme siekiant tolesnės pažangos Sąjungos lygmeniu, kad būtų: a) pasiekta masto ekonomija kuriant pakeitimo vertybiniais popieriais produktus, b) sudarytos palankesnės sąlygos rinkos plėtrai ir c) remiama Sąjungos rinkų integracija – visu tuo iš esmės būtų remiama santaupų ir investicijų sąjunga. Pasiūlyti reglamentai taip pat padėtų užtikrinti, kad Sąjungos pakeitimo vertybiniais popieriais rinka galėtų atlikti prasmingą vaidmenį perkeliant riziką iš kredito įstaigų, kad jos būtų geriau pasirengusios patenkinti papildomus realiosios ekonomikos skolinimo poreikius, kartu suteikiant galimybių finansų rinkos investuotojams. Gerai struktūruota pakeitimo vertybiniais popieriais sistema iš esmės gali paremti ekonomikos augimą, o tai galiausiai gali teigiamai prisidėti prie finansinio stabilumo. Šiuo atžvilgiu ECB taip pat pritaria Komisijai, kad reglamentavimo reforma gali būti vykdoma tik ta apimtimi, kuria ji susijusi su pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos plėtros skatinimu.

1.2.

Reaguodami į pasaulinę finansų krizę, Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija ir Bazelio bankų priežiūros komitetas (BBPK), remdamiesi krizės metu įgyta patirtimi, atliko pakeitimo vertybiniais popieriais reglamentavimo peržiūrą, po kurios buvo nustatyti rizikos išlaikymo reikalavimai, geresni informacijos atskleidimo standartai ir didesni bankų kapitalo reikalavimai. 2014 m. Bazelio pakeitimo vertybiniais popieriais standartai buvo iš dalies pakeisti siekiant pagal paprasto, skaidraus ir palyginamo pakeitimo vertybiniais popieriais sąvoką pripažinti, kad atsakingai struktūruotas pakeitimas vertybiniais popieriais buvo pagrindas taikyti mažesnius kapitalo reikalavimus, atspindinčius mažesnį rizikos profilį (4).

1.3.

Tvariam pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos augimui reikia paprasto ir standartinio pakeitimo vertybiniais popieriais ir patikimų prudencinių reikalavimų, kuriais būtų išsaugotos tinkamos struktūrizavimo paskatos. Bet kokie galimi reguliavimo sistemos pakeitimai turėtų būti vertinami atsižvelgiant į tikslus skaidriai perkelti veiklos iniciatorių riziką, kartu išlaikant jų galimybę „savomis lėšomis pirkti bendrovės vertybinių popierių“, išplėsti pakeitimo vertybiniais popieriais investuotojų bazę ir remti tvarią bei klestinčią rinką. Prudencinė ir reguliavimo sistemos turėtų skatinti sudaryti paprastus ir standartinius sandorius ir atgrasyti nuo sudėtingų sandorių, duodančių ribotą naudą ekonomikos finansavimui ir keliančių didesnę riziką kredito įstaigoms, veikiančioms kaip investuotojai ir veiklos iniciatoriai.

1.4.

Apskritai ECB pritaria 2022 m. Europos priežiūros institucijų bendroje rekomendacijoje dėl pakeitimo vertybiniais popieriais (5) pateiktai išvadai, kad gali būti naudinga pagerinti bankų kapitalo sistemos nuoseklumą ir jautrumą rizikai, tačiau pakeitimo vertybiniais popieriais prudencinės sistemos pakartotinis koregavimas nebūtų sprendimas, kuriuo savaime būtų užtikrintas pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos atsigavimas. Pavyzdžiui, Europos ir JAV pakeitimo vertybiniais popieriais rinkų dydžio skirtumą lemia ne reguliavimo veiksniai, o struktūriniai Europos ir JAV rinkų skirtumai, nes vyriausybės remiamos įmonės atlieka svarbų ir lemiamą vaidmenį apibrėžiant JAV pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos dydį.

1.5.

Reikėtų atkreipti dėmesį į siūlomų dalinių pakeitimų poveikį sintetiniam pakeitimui vertybiniais popieriais – segmentui, kuris jau skatina augimą Sąjungos pakeitimo vertybiniais popieriais rinkoje. Jei kredito įstaigos, kaip veiklos iniciatorės, tinkamai nevaldo didelio masto sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais, dėl perkėlimo rizikos gali atsirasti procikliškumas; tai galėtų turėti neigiamą poveikį finansiniam stabilumui, jei kredito įstaigos vis dažniau naudotų tokį pakeitimą vertybiniais popieriais. Dėl didelio masto sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais naudojimo gali atsirasti trys pagrindinės pažeidžiamumo sritys: a) tai suteikia galimybę bankams daugiau skolinti ekonomikai, kartu išlaikant tą patį kapitalo lygį, arba mokėti dividendus ir (arba) atpirkti akcijas – abu šie veiksniai padidina balansą, nors sverto koeficientas šį poveikį riboja; b) juos reikia pratęsti dažniau nei įprastines pakeitimo vertybiniais popieriais priemones, kad suėjus užtikrinimo terminui būtų išsaugotas likutinio portfelio rizikos perleidimas, jeigu jos nesutampa; ir c) jei apsaugos pardavėjai negali atlaikyti didelių nuostolių esant nuosmukiui, kyla pavojus faktiniam rizikos perleidimui, jei kredito užtikrinimas nėra pakankamas. Jei išleidimas ir toliau atitiktų dabartines tendencijas ar net paspartėtų, nebūtų galima atmesti galimybės, kad rizika finansiniam stabilumui gali išaugti ir tapti didelė (6). Taigi reikia nuolat stebėti riziką.

1.6.

Pagrindiniai pakeitimo vertybiniais popieriais tikslai turėtų būti veiksmingai perkelti didelę riziką iš bankų iniciatorių į kitas finansų sistemos dalis, kurios yra gerai pasirengusios ją prisiimti pagal savo rizikos apetitą ir investavimo įgaliojimus, ir įvairinti finansavimo šaltinius, nes abu šie veiksniai gali paskatinti naują skolinimą ekonomikoje. Tradiciniu pakeitimu vertybiniais popieriais, grindžiamu tikro pardavimo struktūromis, šie tikslai istoriškai buvo sėkmingai pasiekti. Nors sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais vis dažniau pakeičia tikro pardavimo struktūras rizikos perleidimo tikslais, jam trūksta finansavimo komponento, todėl juo daug mažiau prisidedama prie naujo skolinimo ir gali kilti nauja rizika finansiniam stabilumui. Dėl šios priežasties ECB laikosi nuomonės, kad tradiciniu pakeitimu vertybiniais popieriais geriau pasiekiami pasiūlytų reglamentų tikslai.

2.   Prudencinės priežiūros aspektai

2.1.

Kredito įstaigos, kaip veiklos iniciatorės, paprastai naudoja pakeitimą vertybiniais popieriais, kad sumažintų kapitalo sumą, kurią jos privalo turėti reguliavimo požiūriu arba finansavimo tikslais. Jei pakeitimas vertybiniais popieriais nebus tinkamai valdomas, jis taip pat gali kelti didelę riziką kredito įstaigoms iniciatorėms ir kredito įstaigoms investuotojoms arba visam bankų sektoriui, kaip nutiko per pasaulinę finansų krizę. Taigi, siekiant ilgalaikės rinkos plėtros, didžiąją dalį rizikos už bankų sektoriaus ribų reikia iš tikrųjų perkelti į diversifikuotą investuotojų bazę, galinčią tą riziką valdyti. Priežiūros institucijos taip pat turėtų turėti įgaliojimus, kurie suteiktų joms galimybę anksti nustatyti ir sustabdyti rizikingą kredito įstaigų iniciatorių ir kredito įstaigų investuotojų elgesį.

2.2.

Tikslinės priemonės, kuriomis siekiama sumažinti reguliavimo reikalavimus, turėtų būti griežtai taikomos tik labai aukštoms struktūrinėms ir kredito kokybės pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms ir turėtų apimti tinkamas apsaugos priemones, kad per visą ekonomikos ciklą būtų užtikrinta patikima pakeitimo vertybiniais popieriais rinka. Šiuo atžvilgiu palankiai vertinama tai, kad Komisija siekia tikslingai remti rinką, sukurdama naują „atsparių sandorių“ sąvoką, kuriai būtų taikomas palankesnis režimas su apsaugos priemonėmis. Vis dėlto siūlomas esamų reikalavimų pakartotinis koregavimas atrodo perteklinis ir sudėtingas, todėl gali būti nepakankamas, kad būtų pasiekti nustatyti tikslai siekiant remti tvarios ir klestinčios pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos augimą ir skatinti papildomą skolinimą namų ūkiams bei įmonėms Sąjungoje.

2.3.

Paprastų pakeitimo vertybiniais popieriais produktų, pavyzdžiui, paprasto, skaidraus ir standartizuoto (PSS) pakeitimo vertybiniais popieriais, naudojimas galėtų turėti teigiamą poveikį pakeitimo vertybiniais popieriais rinkai. Nauji sandoriai taip pat turėtų išlikti pakankamai paprasti, kad priežiūros institucijos galėtų vykdyti savo užduotis ir neatsilikti nuo rinkos augimo, nereikalaujant neproporcingų išteklių, kurie neigiamai paveiktų prižiūrimas kredito įstaigas, arba neprarandant galimybės sekti rinkos pokyčius. Dėl to paprastų ir standartizuotų produktų naudojimas yra būtinas žingsnis siekiant padėti plėtoti rinką, kartu remiant finansinį stabilumą ir pritraukiant naujų investuotojų. Priešingai, nors sudėtingas pakeitimas vertybiniais popieriais ir neskaidrios struktūros gali maksimaliai padidinti atskirų sandorių pelningumą, jis susaisto kredito įstaigų iniciatorių, investuotojų ir priežiūros institucijų išteklius ir galiausiai nesuteikia papildomos naudos finansų sektoriui ar visai ekonomikai. Dėl šios priežasties šioje nuomonėje ECB siūlo konkrečius pakeitimus, susijusius su pakeitimo vertybiniais popieriais prudencinės sistemos pakartotiniu koregavimu.

3.   Pinigų politikos įgyvendinimo aspektai

3.1.

ECB pažymi, kad tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais didesnio prioriteto segmentai yra tinkami būti įkaitu Eurosistemos pinigų politikos operacijoms (7), jeigu jie atitinka Eurosistemos įkaito tinkamumo kriterijus (8). Turtu užtikrinti vertybiniai popieriai taip pat buvo įsigyti pagal ECB turto pirkimo programą (9) ir specialiąją pandeminę pirkimo programą (10). Šiuo atžvilgiu ECB palankiai vertina bendrą pasiūlytų reglamentų tikslą, nes veikianti (kokybiška) pakeitimo vertybiniais popieriais rinka gali padėti įgyvendinti pinigų politiką euro zonoje, suteikdama papildomą geros kokybės įkaitą, kurį Eurosistemos sandorių šalys gali naudoti dalyvaudamos Eurosistemos kredito operacijose.

3.2.

ECB įspėja, kad rizikos valdymo išsamaus patikrinimo vertinimams ir TUVP, kurie priimami kaip įkaitas arba perkami pinigų politikos tikslais, stebėsenai itin svarbu turėti pakankamai informacijos.

4.   ECB kompetencija prižiūrėti, kaip laikomasi PSS kriterijų

4.1.

Pasiūlytais Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento pakeitimais kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už prudencinę priežiūrą, įskaitant ECB, kuris prižiūri svarbias įstaigas pagal Bendrą priežiūros mechanizmą, pavedama prižiūrėti, kaip kredito įstaigos iniciatorės ir rėmėjos taiko PSS kriterijus, kai inicijuoja arba remia PSS pakeitimą vertybiniais popieriais.

4.2.

Nors ECB laikosi nuomonės, kad Sąjungos lygmens priežiūra, susijusi su PSS kriterijais, yra naudinga, ECB primena savo anksčiau išreikštą nuomonę, kad nuostatos, kuriose išdėstyti PSS kriterijai ir numatytas jų laikymosi užtikrinimo procesas, yra susijusios su pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos priežiūra, todėl PSS kriterijų laikymosi priežiūra neturėtų būti įtraukta į užduotis, susijusias su prudencine kredito įstaigų priežiūra (11).

4.3.

ECB pripažįsta, jog tai, kad kredito įstaigos iniciatorės ir rėmėjos atitinka PSS kriterijus, taip pat daro poveikį PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų, kurias išlaiko kredito įstaigos iniciatorės ir rėmėjos, kapitalo reikalavimams, taip pat Sąjungos kredito įstaigų, veikiančių kaip investuotojos, kapitalo reikalavimams. Vis dėlto ECB teigia, kad kredito įstaigų iniciatorių ir rėmėjų atitikties PSS kriterijams priežiūra nėra tradicinė prudencinė užduotis. Taigi pavedant ECB PSS kriterijų laikymosi priežiūrą kaip prudencinę užduotį reikėtų plačiai aiškinti Sutarties 127 straipsnio 6 dalį ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnį (12).

4.4.

Kadangi PSS kriterijų laikymosi priežiūra nėra tradicinė prudencinė užduotis, jos pavedimas prudencinės priežiūros institucijoms gali reikšti, kad kai kurios prudencinės priežiūros institucijos, įskaitant ECB, turėtų sukaupti papildomų išteklių, kad galėtų ją vykdyti. Vis dėlto dėl pasiūlytų Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento pakeitimų kai kuriose valstybėse narėse ir Sąjungoje taip pat gali atsirasti priežiūros skirtumų, susijusių su kredito įstaigų ir ne kredito įstaigų iniciatorių bei trečiųjų šalių tikrintojų priežiūra.

Konkrečios pastabos

I dalis. Pasiūlyti Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento daliniai pakeitimai

5.   Investuotojų išsamaus patikrinimo reikalavimų supaprastinimas

5.1.

Pakeitimo vertybiniais popieriais investuotojai turi patys atlikti išsamius patikrinimus, siekdami užtikrinti, kad jie visiškai suprastų atitinkamos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos riziką ir savybes. Vis dėlto, pernelyg griežti išsamaus patikrinimo reikalavimai gali atgrasyti naujus investuotojus nuo patekimo į rinką ir apriboti antrinės rinkos veiklą.

5.2.

Taigi ECB palankiai vertina tikslą užtikrinti, kad išsamaus patikrinimo reikalavimai būtų proporcingesni ir orientuoti į rizikos ir struktūrinius ypatumus, kurie gali daryti reikšmingą poveikį pakeitimo vertybiniais popieriais rezultatams, tačiau laikosi nuomonės, jog labai svarbu, kad Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamente būtų pateiktos aiškesnės gairės, kaip proporcingumas turėtų būti aiškinamas ir taikomas praktikoje. Visų pirma ECB palankiai vertina pasiūlymą panaikinti institucinių investuotojų pareigas tikrinti, ar Sąjungoje įsteigtos parduodančiosios šalys laikosi rizikos išlaikymo reikalavimų, skaidrumo reikalavimų ir neveiksnių pozicijų atrankos ir kainodaros politikos. Panaikinus šiuos įpareigojimus turėtų sumažėti instituciniams investuotojams tenkanti administracinė našta ir apribotas atitikties patikrinimo dubliavimasis Sąjungoje.

5.3.

Vis dėlto priežastis, dėl kurios išsamaus patikrinimo reikalavimai tampa proporcingesni, grindžiama prielaida, kad Sąjungoje įsisteigusios parduodančiosios šalys vykdo savo pareigas. Dėl to Jungtinio komiteto rekomendacijoje nurodyta fragmentiškos priežiūros problema gali būti nepakankamai sprendžiama pasiūlyme, turint omenyje segmentą, kuriame pakeitimą vertybiniais popieriais inicijuoja ne bankų finansų įstaigos. Atsižvelgdamas į tai, jog numatoma, kad artimiausioje ateityje ne bankų sektoriaus segmentas labai išaugs, ECB laikosi nuomonės, kad būtų naudinga apsvarstyti galimybę visiems segmentams Sąjungos lygmeniu taikyti centralizuotą arba labiau koordinuotą priežiūrą, kaip laikomasi Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento (įskaitant atitiktį PSS kriterijams). Tai taip pat galėtų būti papildyta centralizuota arba labiau koordinuota trečiųjų šalių tikrintojų (TŠT) priežiūra Sąjungos lygmeniu, kad būtų pasiekta sinergija, nes TŠT skaičius taip pat gali padidėti, jei rinka vystosi taip, kaip tikėtasi. Šiuo atžvilgiu atrodo, kad rinkos priežiūros institucijos gali geriausiai prižiūrėti, kaip visi iniciatoriai laikosi su veiklos iniciatoriumi susijusių kriterijų.

5.4.

Be to, pasiūlytų Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento pakeitimų konstatuojamosiose dalyse paaiškinamas ketinimas apskritai proporcingiau taikyti išsamaus patikrinimo reikalavimus ir suteikti galimybę vykdyti supaprastintą išsamų patikrinimą pakartotinių sandorių atveju (13). Vis dėlto šis ketinimas neatsispindi konkrečiuose atitinkamų Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento nuostatų daliniuose pakeitimuose (14). Priešingai, atitinkamomis nuostatomis (15) pašalinamas tik minimalus ypatumų, kuriuos reikia įvertinti prieš investuojant, sąrašas. Pasiūlytais Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento daliniais pakeitimais iš esmės nekeičiama esama bendra išsamaus patikrinimo vertinimo taikymo sritis, kaip antai apimanti „visas struktūrines pakeitimo vertybiniais popieriais ypatybes, kurios gali turėti reikšmingos įtakos pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos veiksnumui“, arba išsamaus patikrinimo vertinimo standartas ir reikalaujami dokumentai, t. y. „[tinkamos rašytinės procedūros, proporcingos] pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos rizikos profiliui“. Taigi ECB siūlo į atitinkamas nuostatas tiesiogiai įtraukti konkrečią nuorodą į proporcingumą ir išsamaus patikrinimo supaprastinimą (16) ir užtikrinti didesnį aiškumą dėl mažesnės rizikos pakeitimo vertybiniais popieriais ir pakartotinių sandorių proporcingumo sąvokos. Tai turėtų būti konkretus teisinis pagrindas instituciniams investuotojams pritaikyti savo dabartinį požiūrį į išsamų patikrinimą pagal Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamentą. Be tokio paaiškinimo kyla rizika, kad skirtingi instituciniai investuotojai nenuosekliai aiškins ir įgyvendins nuostatas, o numatyto išsamaus patikrinimo pastangų ir išlaidų sumažinimo gali nepavykti pasiekti.

5.5.

Be to, pasiūlytas reikalavimo investuotojams tikrinti atitiktį PSS pakeitimo vertybiniais popieriais reikalavimams panaikinimas (17) didina pasitikėjimą pranešimais apie PSS pakeitimą vertybiniais popieriais ir patikrinimais. Taigi ECB sutinka, kad pasiūlytais Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento daliniais pakeitimais (18) turėtų būti reikalaujama, kad atitikties PSS kriterijams tikrintojai, kurie yra trečiosios šalys, būtų ne tik įgalioti, bet ir tinkamai prižiūrimi. Be to, svarbu, kad atitinkamos kompetentingos institucijos ir toliau tinkamai prižiūrėtų, kaip iniciatoriai, pirminiai skolintojai ir specialios paskirties pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai laikosi PSS kriterijų.

5.6.

Investuotojams po investicijų turėtų būti suteikta laiko dokumentuoti ir įrodyti atitiktį išsamaus patikrinimo proceso tikrinimo reikalavimams. Šiuo atžvilgiu ECB palankiai vertina paaiškinimą, kad instituciniai investuotojai, investuodami antrinėje rinkoje, turi per 15 kalendorinių dienų dokumentuoti savo išsamaus patikrinimo pareigas (19). ECB taip pat palankiai vertina tai, kad dėl šio instituciniams investuotojams pratęsto laikotarpio, per kurį jie turi dokumentuoti savo išsamų patikrinimą, nekeičiamas reikalavimas, kad instituciniai investuotojai savo išsamaus patikrinimo įsipareigojimus turi įvykdyti prieš investuodami ir visapusiškai, kaip reikalaujama Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 5 straipsnyje. Pasiūlytais Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento daliniais pakeitimais šie esminiai įpareigojimai pagrįstai nekeičiami.

5.7.

Vis dėlto ECB skeptiškai vertina naujus išsamaus patikrinimo reikalavimų netaikymo atvejus, siūlomus tam tikroms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurias garantuoja daugiašaliai plėtros bankai (20), arba pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kai pirmojo nuostolio segmentas, sudarantis bent 15 % nominaliosios vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų sumos, priklauso Sąjungai arba nacionaliniams skatinamojo finansavimo bankams ar įstaigoms arba yra jų garantuotas (21). ECB pripažįsta, kad dėl pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kurią tiesiogiai garantuoja daugiašalis plėtros bankas, rizikos profilio gali reikėti taikyti kitokį išsamaus patikrinimo reikalavimą, palyginti su panašia pozicija be valstybės garantijos. Vis dėlto ECB laikosi nuomonės, kad šis klausimas galėtų būti sprendžiamas proporcingai pagal peržiūrėtą atitinkamų Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento nuostatų formuluotę (22). Kalbant apie pakeitimą vertybiniais popieriais su esmine pirmojo nuostolio pozicija, nėra pagrindo atsisakyti laikytis išsamaus patikrinimo reikalavimų kitoms tų pačių sandorių pozicijoms, nes toms pozicijoms garantija netaikoma.

5.8.

Dėl ketinimo paaiškinti sankcijų režimą, kuris būtų taikomas už išsamaus patikrinimo reikalavimų pažeidimus, ECB sutinka, kad institucinių investuotojų teisinis tikrumas yra pagrindinis aspektas didinant dalyvavimą Sąjungos pakeitimo vertybiniais popieriais rinkose. Be to, veiksmingas sankcijų režimas – esminė pačių išsamaus patikrinimo reikalavimų dalis. Vis dėlto, jei siūlomas sankcijų už išsamaus patikrinimo reikalavimų pažeidimus režimas yra pernelyg griežtas, nauji investuotojai gali būti atgrasomi nuo dalyvavimo. Taigi ECB laikosi nuomonės, kad proporcingesnis sankcijų režimas, palyginti su sankcijomis, taikomomis pardavimo reikalavimams, galėtų būti tinkamesnis siekiant pasiūlytų reglamentų tikslų išplėsti investuotojų bazę pakeitimo vertybiniais popieriais rinkose. Be to, administracinių sankcijų pagal Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamentą taikymas instituciniams investuotojams kartu su baudžiamąja prudencine tvarka, kuri jau taikoma pagal esamus sektorinius reguliavimo režimus, galėtų būti laikomas neproporcingu. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 (23) (toliau – Kapitalo reikalavimų reglamentas arba KRR) jau nustatyta, kad kompetentingos institucijos turi nustatyti proporcingą papildomą rizikos koeficientą, kai įstaiga neatitinka tam tikrų konkrečių Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamente nustatytų reikalavimų (24), (25).

5.9.

Galimybė instituciniams investuotojams deleguoti savo išsamaus patikrinimo prievolių vykdymą kitam instituciniam investuotojui pagal Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamentą (26) šiuo metu reiškia, kad sankcijos gali būti taikomos investuotojui, kuriam deleguotas prievolių vykdymas, o ne deleguojančiajam investuotojui. Pasiūlytais Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento daliniais pakeitimais siekiama pakeisti šį požiūrį, kad teisinė atsakomybė ir susijusios sankcijos liktų deleguojančiajam investuotojui, o ne investuotojui, vykdančiam išsamaus patikrinimo reikalavimus. Nors Finansiniame reglamente veiklos funkcijų perdavimo susitarimams taikomas bendrasis principas, kad teisinė atsakomybė ir pareiga laikytis reikalavimų tenka veiklos funkcijas perduodančiam subjektui, o ne subjektui, kuriam deleguojamos funkcijos, ECB laikosi nuomonės, kad už išsamaus patikrinimo laikymąsi visų pirma yra atsakingas subjektas, faktiškai atliekantis išsamaus patikrinimo funkcijas. Be to, siūlomas pakeitimas taip pat gali atgrasyti naujus investuotojus nuo patekimo į pakeitimo vertybiniais popieriais rinką, o tai prieštarautų pasiūlymo tikslui. Galiausiai teisinė atsakomybė galėtų būti perduota tik deleguojant funkcijas kitiems instituciniams investuotojams, kuriems patiems taikomi atitinkami reikalavimai (27). Taigi ECB siūlytų, kad atitinkamos Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento nuostatos neturėtų būti iš dalies keičiamos taip, kaip siūlo Komisija (28), o turėtų būti tik paaiškintos nurodant, kad deleguojantysis institucinis investuotojas turi užtikrinti, kad investuotojas, kuriam deleguotas funkcijų vykdymas, turėtų pakankamai patirties. Tai neturėtų daryti poveikio papildomiems proporcingiems rizikos koeficientams, kurie pagal KRR turi būti nustatyti deleguojančiosioms įstaigoms (29).

6.   Tam tikrų rizikos išlaikymo reikalavimų sušvelninimas

6.1.

ECB atkreipia dėmesį į siūlomą rizikos išlaikymo reikalavimų išimtį pakeitimui vertybiniais popieriais su pirmojo nuostolio segmentais, kurių mažiausias dydis yra 15 % nominaliosios vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų, kurias turi arba už kurias garantuoja konkretūs subjektai (30), įskaitant Sąjungą, vertės. Paprastai laikoma, kad toks segmentas užtikrina pakankamą rizikos padengimą ir atitinka atitinkamų Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento nuostatų tikslus (31), kuriais siekiama skatinti viešųjų ar skatinamojo finansavimo subjektų remiamus sandorius.

6.2.

Vis dėlto tam tikrų rūšių pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriams, pavyzdžiui, susijusiems su didelės rizikos pozicijomis arba neveiksniomis pozicijomis (NP), reikia papildomų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas rizikos padengimas. Siekiant spręsti šiuos atvejus, pirmojo nuostolio segmento dydis galėtų būti, pavyzdžiui, nustatytas kaip didesnis už 15 % nominaliąją vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų vertę ir konkretaus sandorio vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų portfelio tikėtino nuostolio sumos koeficientą, numatant galimybę atlikti įrodymais pagrįstą koregavimą tikslumui padidinti. Kaip papildoma apsaugos priemonė, užuot visiškai netaikant šiems sandoriams rizikos išlaikymo reikalavimų, galėtų būti apsvarstyta galimybė reikalauti, kad likusių negarantuotų segmentų reikšminga grynoji ekonominė dalis būtų ne mažesnė kaip 5 %, pasiekiama taikant vertikalų pjūvį arba kitą metodą, leidžiamą pagal Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 6 straipsnio 3 dalį. Šie patikslinimai sustiprintų reguliavimo sistemą, užtikrintų didesnį patikimumą ir kartu atitiktų pasiūlyto dalinio pakeitimo tikslą.

6.3.

Remdamasis ankstesne priežiūros patirtimi, ECB siūlo nustatyti papildomą neveiksnių pozicijų pakeitimo vertybiniais popieriais, kuriam taikomos valstybės garantijų sistemos, rizikos išlaikymo atitikties užtikrinimo galimybę. Pastaraisiais metais įrodytas šių valstybės garantijų sistemų veiksmingumas (32) pertvarkant ir mažinant neveiksnias paskolas bankų balansuose. Visų pirma ECB siūlo, kad ne mažiau kaip 5 % nominaliosios kiekvieno investuotojams parduoto ar perleisto segmento vertės išlaikymas, kaip šiuo metu leidžiama pagal Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamentą (33), taip pat turėtų būti laikomas atitinkančiu rizikos išlaikymo reikalavimus, kai reikalavimus atitinkantys subjektai (34),, visiškai garantuoja vieną ar daugiau segmentų, su sąlyga, kad išlaikoma ne mažiau kaip 5 % nominaliosios kiekvieno negarantuoto segmento vertės (35). Šiuo pakeitimu būtų papildyti metodai, šiuo metu taikomi neveiksnių pozicijų pakeitimui vertybiniais popieriais pagal esamas garantijų sistemas, pavyzdžiui, pirmojo nuostolio segmento išlaikymas, nustatant alternatyvų atitikties užtikrinimo būdą, nekeičiant sistemų prudencinio vientisumo. Šis papildomas lankstumas padėtų toliau naudotis šiomis sistemomis, kurios pasirodė esančios veiksmingos sudarant palankesnes sąlygas neveiksnių pozicijų pakeitimui vertybiniais popieriais ir pertvarkymui, ir dar geriau padėtų siekti platesnio politikos tikslo spręsti senų neveiksnių paskolų problemą Sąjungos bankų sistemoje.

7.   Informacijos atskleidimo reikalavimų supaprastinimas

7.1.

ECB pritaria tikslui supaprastinti informacijos atskleidimo reikalavimus pagal Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamentą. Palankiai vertinamas tikslinis požiūris į ataskaitų teikimo naštos ir susijusių išlaidų mažinimą, daugiausia dėmesio skiriant duomenų vienetų, kurie nėra būtini dabartiniams ar potencialiems investuotojams ir kompetentingoms institucijoms, panaikinimui. Vis dėlto šis supaprastinimas neturi pakenkti duomenų kokybei, palyginamumui ar rizikos valdymui ir veiksmingai priežiūrai itin svarbios informacijos įtraukimui. Ataskaitų teikimo našta priklauso ne tik nuo užpildytinų duomenų langelių skaičiaus, bet ir nuo atitikties reikalavimų sudėtingumo ir praktiškumo. Reikėtų stengtis užtikrinti, kad ataskaitų teikimo prievolės išliktų proporcingos, kartu išsaugant prieigą prie visos būtinos informacijos, taip pat gerinant duomenų kokybę, kad būtų užtikrintas duomenų naudingumas ir palyginamumas. Taigi kiekybinis tikslas sumažinti ataskaitų teikimo reikalavimus 35 % turėtų būti taikomas lanksčiai, siekiant užtikrinti, kad būtų galima išsaugoti esminę informaciją, įskaitant informaciją, reikalingą rizikos valdymui ir naujiems politikos prioritetams. ECB taip pat pritaria tam, kad peržiūrėtose informacijos atskleidimo formose būtų atskirti privalomi ir savanoriški langeliai, nes tai galėtų padėti sukurti proporcingesnę ir lankstesnę atskaitomybės sistemą. Vis dėlto ECB laikosi nuomonės, jog svarbu, kad pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų rizikos vertinimui svarbios informacijos teikimas būtų privalomas siekiant užtikrinti, kad ataskaitų teikimo reikalavimų supaprastinimas ir toliau atitiktų proporcingą požiūrį į išsamų patikrinimą.

7.2.

Ataskaitų formų supaprastinimas neturėtų trukdyti įtraukti duomenų vienetų, svarbių klimato ir aplinkos rizikos, įskaitant susijusią su fizine ir pertvarkymo rizika, stebėsenai (36); Šiuo metu tokių duomenų yra nedaug, o tai riboja investuotojų ir valdžios institucijų galimybes įvertinti ir valdyti susijusią riziką. Į informacijos atskleidimo formas įtraukus ribotą suderintų su klimatu susijusių rodiklių, suderintų su kituose Sąjungos teisės aktuose naudojamais rodikliais, rinkinį, būtų lengviau nuosekliau vertinti riziką pagal visas turto klases (37) ir prisidėti prie platesnių Sąjungos klimato tikslų įgyvendinimo.

7.3.

ECB pritaria pasiūlymui netaikyti reikalavimo teikti paskolų lygio duomenis pakeitimui vertybiniais popieriais, užtikrintam itin detaliomis pagrindinėmis pozicijomis, kartu išlaikant skaidrumą atskleidžiant informaciją grupės lygmeniu. Vis dėlto tebėra labai svarbu, kad apibendrinti duomenys būtų pakankamai išsamūs ir pateikiami laiku, kad investuotojai ir valdžios institucijos galėtų prasmingai įvertinti sandorio riziką. Svarbu užtikrinti, kad tokie tinkamumo kriterijai būtų aiškiai ir siaurai apibrėžti. Tai sumažintų nenuoseklaus sandorių taikymo ar strateginės struktūros riziką, kad būtų galima pasinaudoti mažiau griežtais ataskaitų teikimo reikalavimais, ir padėtų išlaikyti pakeitimo vertybiniais popieriais rinkos vientisumą ir skaidrumą.

7.4.

ECB palankiai vertina pasiūlymą nustatyti specialią informacijos apie privatų pakeitimą vertybiniais popieriais atskleidimo formą, grindžiamą ECB vadove dėl pranešimo apie pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius nustatyta sistema (38)..Tikimasi, kad šia iniciatyva bus supaprastinta ataskaitų teikimo praktika ir padidintas privataus pakeitimo vertybiniais popieriais atveju teikiamos informacijos nuoseklumas ir veiksmingumas.

7.5.

Vis dėlto pasiūlytame Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento daliniame pakeitime, susijusiame su privataus pakeitimo vertybiniais popieriais ataskaitų teikimo sistema (39), daroma nuoroda į nacionalines kompetentingas institucijas. Siekdamas užtikrinti aiškumą ir suderinamumą su Sąjungos priežiūros sistema, ECB rekomenduoja išbraukti terminą „nacionalinės“. Šiuo patikslinimu būtų aiškiai patvirtinta, kad terminas apima ECB, kiek tai susiję su jam Reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 pavestomis specialiomis užduotimis.

7.6.

ECB taip pat palankiai vertina nuostatą, pagal kurią reikalaujama, kad apie privatų pakeitimą vertybiniais popieriais būtų pranešama pakeitimo vertybiniais popieriais duomenų saugykloms. Ši priemonė yra svarbus žingsnis į priekį sudarant palankesnes sąlygas gauti išsamią ir centralizuotą priežiūros tikslais, kuri pakeistų esamus ad hoc ataskaitų teikimo kompetentingoms institucijoms mechanizmus, taip supaprastinant duomenų pakartotinį pateikimą ir gerinant privataus pakeitimo vertybiniais popieriais sandorių priežiūrą. Bus svarbu užtikrinti, kad kompetentingos institucijos galėtų sklandžiai naudotis šiomis saugyklomis, kartu išlaikant konfidencialumo lygį, kurio reikalaujama sudarant privačius sandorius.

7.7.

Informacijos atskleidimo formų peržiūros procesą atliks Europos priežiūros institucijų jungtinio komiteto pakeitimo vertybiniais popieriais pakomitetis, kuriam vadovauja Europos bankininkystės institucija (EBI). ECB siūlo į šį darbą įtraukti duomenų kokybės aspektus ir viešas konsultacijas, kad būtų užtikrintas suderinamumas su sektoriaus praktika ir lūkesčiais.

7.8.

ECB pritaria pasiūlymui reguliariai peržiūrėti techninius standartus, kuriais įgyvendinami ataskaitų teikimo reikalavimai. Tokios periodinės peržiūros labai svarbios siekiant užtikrinti, kad standartai ir toliau atitiktų savo paskirtį ir būtų toliau tenkinami kintantys rinkos dalyvių ir priežiūros institucijų poreikiai.

8.   PSS kriterijų daliniai pakeitimai

8.1.

ECB yra susirūpinęs dėl pasiūlymo iš dalies pakeisti PSS pakeitimo vertybiniais popieriais, užtikrinto paskolomis mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), vienarūšiškumo reikalavimą, priimant ne mažiau kaip 70 % MVĮ pozicijų, o likusią grupės dalį įtraukiant kitų rūšių pozicijas. Šiuo pasiūlymu būtų sukurtos paskatos sudaryti MVĮ TUVP sandorius, užtikrinamus mišriu turto paskolų fondu, o tai, ECB nuomone, pažeistų paprastumo reikalavimą, taikomą siekiant gauti PSS etiketę. Paprastumo reikalavimu užtikrinamos vienodos grupės tiek pagal turto rūšį, tiek pagal jų specifines savybes, susijusias su pinigų srautais, įskaitant sutartines, kredito rizikos ir išankstinio mokėjimo savybes. Šis pasiūlymas taip pat galėtų kelti problemų Eurosistemos pinigų politikos įgyvendinimo požiūriu, nes Eurosistema nepriima mišrių grupių užtikrintų TUVP kaip įkaito. Vis dėlto ECB remia MVĮ galimybes gauti finansavimą rinkose. Šiuo požiūriu ECB gali pritarti pasiūlymui, jeigu jis bus papildytas papildomais likusiai grupės pozicijai taikomais apribojimais. Taigi ECB siūlo, kad likę 30 % pozicijų turėtų būti susiję tik su paskolomis įmonėms ar korporacijoms, kad būtų laikomasi paprastų ir vienodų sandorių pagal PSS etiketę principo. Šis požiūris vis tiek reikštų didesnį lankstumą, palyginti su dabartiniais MVĮ vienarūšiškumo reikalavimais, nors ir mažesnį padidėjimą, palyginti su pradiniu Komisijos pasiūlymu, užtikrinant, kad būtų taikomos tinkamos apsaugos priemonės, susijusios su pagrindinių įsipareigojančiųjų asmenų, kuriems tenka skirtinga 30 % pagrindinio portfelio dalis, rūšimi. Šis pasiūlymas taip pat atitinka Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/1851 (40), kuriuo jau ribojama galimybė maišyti MVĮ pozicijas su įmonių arba fizinių asmenų pozicijomis, atsižvelgiant į garantavimo ir skolos tvarkymo panašumą.

8.2.

ECB taip pat yra susirūpinęs dėl pasiūlymo išplėsti tinkamumo kriterijus, taikomus kredito užtikrinimo sutartims pagal PSS sistemą, kad jie apimtų (per)draudimo bendrovių teikiamas netiesiogines garantijas. Dėl šio pasiūlymo kyla rizika, kad padidės tiek koncentracijos, tiek sandorio šalies rizika (41).

8.3.

Pagal šį pasiūlymą koncentracijos rizika padidėtų, nes (per)draudimo įmonės, teikdamos kredito užtikrinimą pagal PSS sistemą, įgytų konkurencinį pranašumą prieš kitus privačius investuotojus. Dėl šio pranašumo (per)draudimo įmonės galėtų tapti dominuojančiomis PSS sintetinio pakeitimo vertybiniais popieriais kredito užtikrinimo teikėjomis visoje Sąjungoje. Toks dominavimas kelia susirūpinimą dėl galimo procikliško poveikio, visų pirma atsižvelgiant į KRR nuostatas, pagal kurias reikalaujama, kad netiesioginio kredito užtikrinimo teikėjai atitiktų minimalią kredito reitingo ribą, kad galėtų būti laikomi reikalavimus atitinkančiais kredito užtikrinimo teikėjais (42). Jei (per)draudiko kredito reitingas nukristų žemiau šios ribos, sintetinis pakeitimas vertybiniais popieriais, grindžiamas jo apsauga, prarastų savo tinkamumą pagal PSS ir reikšmingo rizikos perleidimo (RRP) sistemas. Dėl to būtų panaikintas susijęs pagal riziką įvertintų pozicijų sumų (angl. risk-weighted exposure amounts, RWEA) sumažinimas. Šis scenarijus kelia itin didelį susirūpinimą gilaus ekonomikos nuosmukio laikotarpiais, kai (per)draudikai yra labiau pažeidžiami dėl kredito reitingų sumažėjimo. Dėl tokio reitingų sumažėjimo kredito įstaigoms iniciatorėms būtų taikomi didesni kapitalo reikalavimai tuo metu, kai jų finansiniam atsparumui ir jų gebėjimui teikti kreditus realiajai ekonomikai jau ir taip būtų daromas didelis spaudimas.

8.4.

Pasiūlytais Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento daliniais pakeitimais taip pat būtų padidinta sandorio šalies rizika, nes būtų stiprinami esami kanalai ir sukuriami nauji neigiamo poveikio plitimo tarp bankų ir draudimo sektorių būdai. Nepalankių finansinių sąlygų laikotarpiais kredito įstaigos iniciatorės gali susidurti su dvejopa grėsme: vertybiniais popieriais pakeistų paskolų portfelio kredito nuostoliais ir galimu (per)draudikų, teikiančių kredito užtikrinimą, įsipareigojimų nevykdymu. Tokiais atvejais tiesioginis kredito užtikrinimas yra esminė apsaugos nuo sandorio šalies rizikos priemonė, nes jis užtikrinamas įkaitu, kuriuo garantuojama, kad apsauga išliktų veiksminga net ir tuo atveju, jei (per)draudikas neįvykdytų įsipareigojimų. Ir priešingai – dėl netiesioginio kredito užtikrinimo, kuriam toks įkaitas netaikomas, kredito įstaigos iniciatorės tiesiogiai patirtų (per)draudikų kredito riziką. Dėl šios rizikos padidėja tikimybė, kad apsauga taps neveiksminga būtent tuo atveju, kai jos labiausiai reikia, t. y. finansinių sunkumų metu.

8.5.

Nors į pasiūlytus Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento dalinius pakeitimus įtrauktos tam tikros apsaugos priemonės, pavyzdžiui, netiesioginių garantijų teikimo apribojimas didelėms ir diversifikuotoms (per)draudimo įmonėms, šiomis priemonėmis negalima tinkamai pašalinti nustatytos rizikos finansiniam stabilumui. Be to, dėl pasiūlymo galėtų atsirasti nauja rizika. Pavyzdžiui, nustačius minimalaus dydžio ribą (per)draudikams, kurios bendras turtas viršija 20 mlrd. EUR, gali kilti sunkumų, panašių į tuos, kurie susiję su kredito reitingų ribomis, ypač jeigu (per)draudiko bendro turto vertė nukristų žemiau šios ribos. Be to, dėl dalinio pakeitimo gali padidėti vardinės koncentracijos rizika, jei pernelyg mažai (per)draudikų atitiks siūlomus tinkamumo kriterijus. Atsižvelgdamas į šiuos susirūpinimą keliančius klausimus, ECB laikosi nuomonės, kad labai svarbu išlaikyti dabartinę Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento formuluotę (43), kad būtų apsaugotas finansinis stabilumas ir išvengta rizikos, kuri galėtų pakenkti finansų sistemos atsparumui.

8.6.

Pagal vieną iš siūlomų apsaugos priemonių reikalaujama, kad (per)draudimo įmonė būtų priskirta trečiam arba aukštesniam kredito kokybės lygiui (44). KRR numatyti iš esmės panašūs tinkamumo reikalavimai, taikomi reikalavimus atitinkantiems netiesioginio kredito užtikrinimo, susijusio su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, teikėjams (45). Vis dėlto atrodo, kad yra vidinio nenuoseklumo atitinkamose KRR nuostatose, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2024/1623 (46) atlikus KRR pakeitimus (47).. Šiuo metu atliekama pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos peržiūra galėtų suteikti puikią galimybę pašalinti šį nenuoseklumą.

9.   Viešojo pakeitimo vertybiniais popieriais apibrėžties daliniai pakeitimai

9.1.

Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamente pasiūlyta iš dalies pakeista viešojo pakeitimo vertybiniais popieriais apibrėžtis taip pat apima pakeitimą vertybiniais popieriais be prospekto, tačiau kuriais: a) leidžiama prekiauti prekybos vietoje; arba b) kurie platinami investuotojams tokiomis sąlygomis, dėl kurių šalys negali derėtis. Dėl to apibrėžtis taip pat gali apimti sandorius, kurie šiuo metu yra struktūruoti kaip privatus pakeitimas vertybiniais popieriais. Privataus pakeitimo vertybiniais popieriais, kuris dažnai yra dvišalis, individualizuotas sandoris, pavertimas viešuoju gali turėti nenumatytų pasekmių ir pakenkti esamam rinkos veikimui šiame segmente. Taigi ECB rekomenduoja išlaikyti dabartinę viešojo pakeitimo vertybiniais popieriais apibrėžties taikymo sritį, grindžiamą poreikiu parengti prospektą, kad būtų išvengta nenumatytų pasekmių ar rinkos veikimo sutrikimų. Kita vertus, siekiant pasiūlytų Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento dalinių pakeitimų tikslų, susijusių su skaidrumu ir rinkos priežiūra, gali būti įmanoma taikyti kitus metodus, kurie nekeltų nenumatytų pasekmių ar rinkos veikimo sutrikimų rizikos. Vis dėlto ECB pažymi, jog tam, kad TUVP būtų laikomi tinkamu įkaitu Eurosistemos kredito operacijoms, jie turi atitikti reikalavimus, susijusius su paskolų lygio duomenų teikimu pagal Gaires (ES) 2015/510 (ECB/2014/60), neatsižvelgiant į tai, ar jie priskiriami viešajam, ar privačiam pakeitimui vertybiniais popieriais.

II dalis. Pasiūlyti KRR daliniai pakeitimai

10.   Didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos apibrėžties dalinis pakeitimas

10.1.

Pagal siūlomą iš dalies pakeistą KRR pateiktą didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos apibrėžtį (48) didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija turi būti pridėta virš KIRB arba KA (49), nenurodant, ar reikalavimas turi būti įvykdytas iš pradžių ar nuolat. Dėl to didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicija tam tikru pakeitimo vertybiniais popieriais laikotarpio momentu gali nustoti būti laikoma didesnio prioriteto pozicija, jei portfelio rezultatai yra prastesni nei tikėtasi. Nenumatytas rezultatas yra tas, kad pozicijai būtų daromas skardžio efektas kapitalo reikalavimuose, pagal kuriuos didesnio prioriteto segmentams taikoma griežtesnė tvarka, arba likvidumo reikalavimuose, nes ji taip pat nebeatitiktų padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio tinkamumo kriterijų, net jei būtų išlaikytas atitinkamas reitingas. Taigi ECB rekomenduotų nekeisti apibrėžties.

11.   Sąvokos „atspari pozicija“ įtraukimas

11.1.

ECB palankiai vertina pasiūlymą diferencijuoti lengvatinės reguliavimo tvarkos intensyvumą atsižvelgiant į didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų atsparumą nepalankiausiomis sąlygomis ir apriboti rizikos koeficientų žemutinių ribų mažinimą bei palankų padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio vertinimą, kad jis būtų taikomas tik pozicijoms, kurioms taikomos pakankamos apsaugos priemonės (50),, visų pirma pasinaudojant Europos priežiūros institucijų (EPI) rekomendacijomis (51).

11.2.

Įtraukus atsparių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų sąvoką, prudencinė sistema tampa sudėtingesnė. Vis dėlto pasiūlytuose KRR daliniuose pakeitimuose (52) nustatyti nauji didesnio prioriteto atsparių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų tinkamumo kriterijai yra labai glaudžiai suderinti su PSS kriterijais, išskyrus tik vieną išimtį, susijusią su minimaliu kredito vertės didinimo lygiu didesnio prioriteto atsparių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų segmente. Praktiškai, remdamasis esamų sandorių, kuriuos inicijavo svarbios kredito įstaigos, įvykdžiusios reikšmingą rizikos perleidimą, imtimi, ECB apskaičiavo, kad 60 % esamų sandorių didesnio prioriteto segmentų, atitinkančių PSS kriterijus, būtų laikomi atspariomis pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis. Tikimasi, kad šis skaičius toliau didės, kai bus baigtas rengti pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Be to, atsparių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų koncepcija taip pat didina sistemos jautrumą rizikai. Konkretus minimalaus didesnio prioriteto pozicijų kredito vertės didinimo lygio kriterijus yra tinkamai pagrįstas atsižvelgiant į siūlomas papildomas lengvatines sąlygas, taikomas atspariems didesnio prioriteto segmentams, taikant mažesnę absoliutaus rizikos koeficiento žemutinę ribą, palyginti su neatspariais segmentais. Atsižvelgdamas į tai, ECB primygtinai rekomenduotų išlaikyti atsparių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų sąvoką, kartu apribojant reikalavimus atitinkančių atsparių didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų taikymo sritį tik PSS kriterijus atitinkančiais sandoriais (toliau – PSS sandoriai) ir visiškai netaikant skirtingų sąlygų didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms ne PSS sandoriuose. Be to, tai padėtų dar labiau sumažinti siūlomų KRR dalinių pakeitimų sudėtingumą.

11.3.

Siūlomais KRR daliniais pakeitimais (53) taip pat reikalaujama laikytis tinkamumo kriterijų atspariam pakeitimui vertybiniais popieriais tiek iš pradžių, tiek nuolat. Nors tai naudinga siekiant užtikrinti, kad sandoris atitiktų būtiniausius kriterijus per visą jo galiojimo laikotarpį, reikalavimai praktiškai gali padidinti sistemos sudėtingumą iniciatoriams, rėmėjams ir investuotojams, taip pat prudencinės priežiūros institucijoms, visų pirma dėl laikui bėgant atsirandančios pakeitimo vertybiniais popieriais portfelio amortizacijos, kurią reikėtų reguliariai tikrinti. Dėl to taip pat galėtų susidaryti padėtis, kai sandoris nebeatitiktų diferencijuotų kapitalo reikalavimų tinkamumo kriterijų, o tai sukeltų skardžio efektą sandorio prudencinei tvarkai ir galėtų sumažinti pasitikėjimą rinka. Atsižvelgiant į visa apimantį pasiūlymo tikslą, reikėtų vengti rizikos prarasti pasitikėjimą. Taigi ECB siūlo, kad atsparių didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų tinkamumo kriterijai būtų vertinami tik sandorio sudarymo metu. Atsižvelgiant į amortizacijos poveikį, taip pat siūloma pakoreguoti minimalaus kredito vertės didinimo lygio kriterijų, pagal kurį nustatoma atitinkamos didesnio prioriteto pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos priskyrimo riba, kad būtų galima atskirti skirtingų pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių amortizacijos profilius. Taip būtų užtikrinta, kad didesnio prioriteto segmentas išliktų atsparus per visą pakeitimo vertybiniais popieriais laikotarpį. Visų pirma turėtų būti padidintas sandorių, kurie amortizuojami proporcingai, minimalus kredito vertės didinimo lygis sandorio sudarymo metu, net ir esant su veiklos rezultatais susijusiems veiksniams, palyginti su minimaliu kredito vertės didinimo lygiu, kuris turi būti taikomas sandoriams, kurie amortizuojami tik nuosekliai.

12.   Rizikos koeficientų žemutinių ribų dalinis pakeitimas

12.1.

Rizikos koeficientų žemutinės ribos, kaip KRR nustatytų rizikai jautrių kapitalo reikalavimų apskaičiavimo metodų finansinio stabilumo stiprinimo priemonė, yra esminė pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms taikomos prudencinės tvarkos sudėtinė dalis, kuria užtikrinamas minimalus kapitalo poreikio koeficientas pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms. Po pasaulinės finansų krizės rizikos koeficientų žemutinė riba buvo padidinta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2401 iš dalies pakeitus KRR (54) nuo 7 % iki 15 % pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, išskyrus PSS pakeitimą vertybiniais popieriais, ir 10 % pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurias sudaro didesnio prioriteto PSS pakeitimo vertybiniais popieriais segmentai. Šis padidinimas buvo atliktas nustačius prieš krizę taikytų taisyklių trūkumus, dėl kurių didesnio prioriteto segmentams buvo nustatyti pernelyg žemi rizikos koeficientai, ir BBPK persvarsčius pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą. Dėl to, kitaip nei kiti sistemos elementai, pvz., p koeficientas pagal vidaus reitingais pagrįstą pakeitimo vertybiniais popieriais vertinimo metodą (SEC-IRBA), rizikos koeficientų žemutinės ribos iš esmės nėra jautrios rizikai. Be to, rizikos koeficientų žemutinės ribos yra vienas iš pakeitimo vertybiniais popieriais prudencinės tvarkos kapitalo neutralumo nebuvimo veiksnių.

12.2.

Rizikos koeficientų žemutinių ribų tikslas – išvengti nepagrįstai mažų rizikos koeficientų bet kuriai pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijai. Taigi, kadangi reikia atsižvelgti į riziką, kuria pakeitimo vertybiniais popieriais procesas papildo vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų riziką, visų pirma modelio riziką ir naudojimosi užimama padėtimi riziką, ECB skeptiškai vertina rizikai jautrių rizikos koeficientų žemutinių ribų sąvoką. ECB laikosi nuomonės, kad taikant šią koncepciją tam tikroms pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms praktiškai galėtų būti taikomi labai maži rizikos koeficientai, gerokai mažesni už 7 % žemutinę ribą, kuri buvo taikoma prieš pasaulinę finansų krizę.

12.3.

Be to, pasiūlytais KRR daliniais pakeitimais (55) siekiama pašalinti esamas paskatas nekeisti vertybiniais popieriais mažos rizikos koeficientų portfelių. Tai reiškia, kad pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms su mažos rizikos pagrindiniais portfeliais, pavyzdžiui, hipotekų, bus taikomi mažesni kapitalo reikalavimai, todėl tokių portfelių pakeitimas vertybiniais popieriais gali padidėti. Nors mažos rizikos portfelių pakeitimas vertybiniais popieriais gali pritraukti naujų ir labiau rizikingų investuotojų, reikia atidžiai apsvarstyti, ar vertybiniais popieriais pakeistų pozicijų rizikos koeficientų lygis pakankamai atspindi naudojimosi užimama padėtimi ir modelio rizikos sudėtingumą ir lygį, ar gali reikėti apriboti mažesnių žemutinių ribų taikymą tik tam tikroms turto klasėms. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad esama didesnio prioriteto segmento rizikos koeficiento viršutinė riba, pagrįsta vidutiniu pagrindinių pozicijų rizikos koeficientu (56), viršijanti žemutinę ribą, taip pat leidžia pakeisti vertybiniais popieriais mažos rizikos koeficientų portfelius.

12.4.

Šiomis aplinkybėmis ECB siūlo labiau vadovautis EPI rekomendacijomis, kaip nurodyta Jungtinio komiteto rekomendacijoje dėl pakeitimo vertybiniais popieriais prudencinės sistemos (bankininkystės) peržiūroje, ir taikyti 7 % fiksuotą rizikos koeficiento žemutinę ribą atspariems PSS sandoriams (57).

12.5.

Be to, ECB laikosi nuomonės, kad ši mažesnė rizikos koeficientų žemutinė riba turėtų būti taikoma tik atspariems sandoriams (58) ir tik bankams iniciatoriams, kaip nurodyta Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 2 straipsnio 3 punkto a papunktyje. Taikyti mažesnes rizikos koeficientų žemutines ribas tik atsparių sandorių pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms, kurias išlaiko iniciatoriai, dalyvaujantys inicijuojant pagrindines pozicijas, kaip nurodyta Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamente (59), yra būtina, nes tik tų iniciatorių atžvilgiu naudojimosi užimama padėtimi ir modelio rizika yra mažesnė, palyginti su investuotojais. Vis dėlto lengvatinės sąlygos neturėtų būti taikomos kitiems kredito įstaigų investuotojams ar iniciatoriams, kurie pagal Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamentą „perka trečiosios šalies pozicijas savo sąskaita ir tada jas pakeičia vertybiniais popieriais“ (60), siekiant užkirsti kelią kredito įstaigoms plėsti savo pagrindinę veiklą vien tam, kad atitinkamos pozicijos būtų pakeistos vertybiniais popieriais siekiant pasinaudoti sumažintais kapitalo reikalavimais (61).

13.   P koeficiento apskaičiuojant pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų rizikos koeficientus dalinis pakeitimas

13.1.

P koeficientas – vienas iš pagrindinių parametrų, pagal kuriuos nustatomas kapitalo neutralumo nebuvimo lygis, gaunamas taikant formulėmis grindžiamus prudencinės sistemos metodus (t. y. SEC-IRBA metodą ir standartizuotą pakeitimo vertybiniais popieriais metodą (SEC-SA)), kurie taikomi apskaičiuojant kapitalo poreikį pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms. Kapitalo neutralumo nebuvimas atitinka papildomo kapitalo poreikį, kuris reikalingas visiems konkretaus pakeitimo vertybiniais popieriais segmentams išlaikyti, palyginti su kapitalo poreikiu, kurį bankai turi turėti atitinkamoms pakeistoms vertybiniais popieriais pozicijoms. Tai pateisinama papildoma rizika, susijusia su pakeitimu vertybiniais popieriais, iš kurių svarbiausia yra naudojimosi užimama padėtimi ir modelio rizika, kartu su teisine rizika ir tikrosios vertės vertinimo svyravimais tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais obligacijų atveju.

13.2.

Pasiūlyti KRR daliniai pakeitimai apima visų rūšių pakeitimo vertybiniais popieriais p koeficiento pakartotinį koregavimą, tačiau taip, kad būtų užtikrinta didesnė reglamentavimo nauda labiau standartizuotiems ir saugesniems sandoriams (t. y. PSS ir atspariems sandoriams) ir pozicijoms, kurias iniciatoriai išlaiko dėl mažesnės naudojimosi užimama padėtimi ir modelio rizikos (62). Nors taikant šį metodą galima sumažinti segmentų kapitalo reikalavimus, ECB susirūpinimą kelia tai, kad ši pasiūlymo dalis viršija EPI rekomendacijas, pateiktas Jungtinio komiteto rekomendacijoje dėl pakeitimo vertybiniais popieriais prudencinės sistemos (bankininkystės) peržiūros, kad p koeficientas neturėtų būti iš dalies keičiamas vienašališkai, o kad visa sistema turėtų būti peržiūrėta tarptautiniu lygmeniu.

13.3.

Vis dėlto Jungtinio komiteto rekomendacijoje dėl pakeitimo vertybiniais popieriais prudencinės sistemos (bankininkystės) peržiūros neatsižvelgta į KRR dalinio pakeitimo Reglamentu (ES) 2024/1623, kuriuo nustatoma rezultatų apatinė riba (63)ir susijusios pereinamojo laikotarpio nuostatos, kuriomis sumažinamas SEC-SA p koeficientas, poveikį (64). Siekdamas supaprastinti reguliavimo sistemą, ECB siūlo pakartotinai koreguoti atitinkamose Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento nuostatose nurodytų iniciatorių turimų didesnio prioriteto pozicijų p koeficientą (65),, laikantis pirmiau rekomenduoto rizikos koeficientų žemutinės ribos metodo. Šiuo pakartotiniu koregavimu būtų užtikrinta, kad kredito įstaigos iniciatorės, naudojančios SEC-IRBA metodą savo kapitalo reikalavimams apskaičiuoti, nepagrįstai neapribotų savo sandorių sudarymo dėl rezultatų apatinės ribos apribojimų, nereikalaujant pereinamojo laikotarpio nuostatų. Atitinkamai, jei teisėkūros institucijos sutiktų su ECB atliktu p koeficientų pakartotiniu koregavimu, kaip išsamiai išdėstyta tolesnėje dalyje, atitinkamose KRR nuostatose išdėstytos pereinamojo laikotarpio nuostatos (66) galėtų būti išbrauktos.

13.4.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ECB rekomenduoja pakartotinai koreguoti atitinkamose Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento nuostatose nurodytus iniciatorių pozicijų p koeficientus, juos (67) koreguojant taip, kad būtų sumažintas kapitalas, supaprastintas pasiūlymas ir kad jie būtų jautresni rizikai tiek įprastais, tiek nepalankiausiais laikotarpiais: — SEC-SA: p koeficientas turėtų būti sumažintas nuo 0,5 iki 0,3 didesnio prioriteto PSS atveju ir nuo 1 iki 0,7 didesnio prioriteto ne PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų atveju, o tai iš esmės atitinka pasiūlytus KRR dalinius pakeitimus. — SEC-IRBA: padidinimo koeficientas didesnio prioriteto PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms turėtų būti sumažintas nuo 0,5 iki 0,4, o didesnio prioriteto ne PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijoms – nuo 1 iki 0,8. Didesnio prioriteto PSS pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų atveju p koeficiento žemutinė riba turėtų būti sumažinta nuo 0,3 iki 0,2. SEC-IRBA atveju neturėtų būti nustatyta p koeficiento viršutinė riba. ECB siūlo šiuos pasiūlytų KRR dalinių pakeitimų pakoregavimus, kad būtų supaprastintas p koeficiento apskaičiavimas, kad jis taptų jautresnis rizikai, panaikinant viršutinę ribą ir kartu taikant apdairesnį padidinimo koeficientą.

13.5.

Dabartinis kredito įstaigų investuotojų kalibravimas turėtų likti nepakitęs, nes joms netaikomas sumažinto modelio ir naudojimosi užimama padėtimi rizikos loginis pagrindas. Taip bus užtikrinta, kad investuotojų sistema ir toliau būtų suderinta su BBPK sistema. Šis suderinimas labai svarbus, nes vienas iš pagrindinių susirūpinimą keliančių klausimų, susijusių su kalibravimu ir nauja BBPK sistemos metodų hierarchija, buvo maži kapitalo reikalavimai ir skardžio efektas, kurį patyrė kredito įstaigos investuotojos per pasaulinę finansų krizę.

14.   Bendrosios pastabos dėl pasiūlytų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kapitalo tvarkos pakeitimų

ECB siūlomas p veiksnio ir rizikos koeficientų žemutinės ribos pakartotinis koregavimas išspręstų dėl rezultatų apatinės ribos kylančią problemą ir palengvintų pereinamojo laikotarpio dėl rezultatų apatinės ribos taikymo pakeitimui vertybiniais popieriais pabaigą. Šis siūlomas pakartotinis koregavimas taip pat suderintas su metodų hierarchija, nustatyta atitinkamose KRR nuostatose (68).

15.   RRP kriterijų daliniai pakeitimai

15.1.

Siekiant sumažinti pagal riziką įvertintų pozicijų sumas, pakeitimo vertybiniais popieriais atveju kompetentinga institucija turi atlikti teigiamą RRP vertinimą, pripažindama, kad reikšminga rizika buvo perleista ir per pakeitimo vertybiniais popieriais laikotarpį iniciatoriai jos neperims.

15.2.

ECB palankiai vertina Komisijos pasiūlymą iš esmės peržiūrėti ir atnaujinti nuostatas dėl reikšmingos rizikos perleidimo, remiantis EBI rekomendacijomis (69) ir prudencinės priežiūros patirtimi. ECB ypač palankiai vertina pasiūlymą iš KRR išbraukti leidimu grindžiamą reikšmingos rizikos perleidimo metodą (70), kurio svarbios įstaigos niekada netaikė. Jo išbraukimas būtų naudingas siekiant supaprastinti reglamentavimo sistemą.

15.3.

ECB taip pat palankiai vertina pasiūlymą šiuo metu KRR nustatytus mechaninius testus (71) pakeisti nauju principais grindžiamu testu, kurį būtų galima taikyti visoms pakeitimo vertybiniais popieriais struktūroms, neatsižvelgiant į faktinį segmentų skaičių. Taikant principais grindžiamą testą taip pat bus šalinami per ankstesnius mechaninius testus nustatyti trūkumai, visų pirma susiję su apsaugotų segmentų dydžio pakankamumu.

15.4.

Atsižvelgdamas į ankstesnę priežiūros patirtį, ECB taip pat laikosi nuomonės, kad portfelių, kurie atitinka reikšmingos rizikos perleidimo reikalavimus, taikymo sritis turėtų būti tiesiogiai paaiškinta KRR, kad būtų aiškiai išbrauktos tam tikrų rūšių sudėtingos pozicijos, kurių pozicijų sumos ir tikslus kredito užtikrinimo padengimas negali būti pakankamai patikimai modeliuojami arba dėl kurių ilgainiui atsiranda pernelyg didelis kintamumas. Taip yra, pavyzdžiui, sandorio šalies kredito rizikos, susijusios su išvestinių finansinių priemonių pozicijomis, atveju, kai kredito rizikos padengimą sunku įvertinti sandorio sudarymo metu dėl pozicijų, kurios būtų pakeistos vertybiniais popieriais, pozicijos vertės rinkos kintamumo. ECB laikosi nuomonės, kad nors pakeitimo vertybiniais popieriais sistema yra gerai pritaikyta paprastajai kredito rizikai, ji nepakankamai atspindi su išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusioms pozicijoms būdingą sudėtingumą.

16.   RRP proceso daliniai pakeitimai

16.1.

Kalbant apie RRP vertinimo procesą, ECB paprastai atskiria: a) paprastus, standartizuotus ir pakartotinius sandorius; ir b) sudėtingus ir novatoriškus sandorius, kurių atžvilgiu priežiūros institucija turėtų turėti galimybę atlikti išsamų RRP vertinimą.

16.2.

Atitinkamai ECB sukūrė paspartintą RRP priežiūros vertinimo procesą, kuriuo siekiama gerokai sutrumpinti vertinimo laiką pakankamai paprasto pakeitimo vertybiniais popieriais, atitinkančio tam tikrus reikalavimus, atveju, taip pat pasinaudoti produktų standartizavimo ir suderintų ataskaitų formų teikiama nauda. Kompetentingos institucijos jau turi galimybę taikyti tokį paspartintą procesą pagal šiuo metu galiojančią KRR redakciją, grindžiamą proporcingumo principu ir atitinkančią nusistovėjusią rizika grindžiamos priežiūros praktiką. Be to, neaišku, kokia būtų paspartinto supaprastinto vertinimo proceso aukšto lygio principų, kurie būtų nustatyti techniniuose reguliavimo standartuose, kurie būtų parengti ir priimti pagal pasiūlytus KRR dalinius pakeitimus (72), pridėtinė vertė, papildanti KRR jau nustatytą bendrąjį paspartinto RRP vertinimo principą.

16.3.

Sudėtingų sandorių atveju reikia atlikti išsamų sudėtingų savybių turinčio pakeitimo vertybiniais popieriais priežiūrinį tikrinimą, kad būtų galima įvertinti RRP patikimumą, nes tai padidintų prižiūrimų bankų finansinį atsparumą. Taigi ECB palankiai vertina tai, kad siūlomais pakeitimais išsaugomas priežiūros lankstumas ir priežiūros institucijos kompetencija atlikti išsamią sudėtingų ir novatoriškų sandorių peržiūrą.

16.4.

Ypač svarbu tai, kad siūlomais pakeitimais taip pat būtų išlaikyta galimybė kompetentingai institucijai kiekvienu konkrečiu atveju reikalauti, kad iniciatorius perleistų pagrindinių pozicijų nenumatytų nuostolių svertinių sumų dalį, kuri yra didesnė nei 50 %, kaip reikalaujama pagal principais grindžiamą testą, arba prieštarauti RRP, kai kompetentinga institucija laikosi nuomonės, kad perleistos kredito rizikos nepakanka tam tikroms specialioms ar sudėtingoms pakeitimo vertybiniais popieriais savybėms pašalinti arba pagal riziką įvertintų pozicijų sumoms sumažinti neproporcingai. Siekdamas įvertinti, ar dėl atskiro RRP pakeitimo vertybiniais popieriais pagal riziką įvertintų pozicijų sumos nesumažėja, ECB ketina taikyti „proporcingumo testą“, kuris yra nustatytas ECB vadove dėl pasirinkimo galimybių ir teisės veikti savo nuožiūra (73) ir daugelį metų buvo nuosekliai naudojamas svarbių įstaigų inicijuotam pakeitimui vertybiniais popieriais įvertinti. Taigi ECB siūlo patikslinti atitinkamas KRR nuostatas, kad ir toliau būtų atsižvelgiama į proporcingumą.

16.5.

ECB palankiai vertina EBI suteiktus įgaliojimus parengti su tradiciniu pakeitimu vertybiniais popieriais susijusių techninių reguliavimo standartų projektus pagal siūlomus KRR pakeitimus (74). Visų pirma ECB laikosi nuomonės, kad tokiuose techniniuose reguliavimo standartuose labai svarbu nurodyti pagrindinių pozicijų tikėtinų galiojimo laikotarpio nuostolių apskaičiavimą ir jų priskyrimą pakeitimo vertybiniais popieriais segmentams, taip pat nenumatytų pakeistų vertybiniais popieriais pozicijų nuostolių priskyrimą pakeitimo vertybiniais popieriais segmentams. Be to, EBI suteikus įgaliojimus techniniuose standartuose nustatyti aukšto lygio RRP peržiūros ir vertinimo proceso principus, bus sudarytos palankesnės sąlygos tinkamai pusiausvyrai tarp tikslo užtikrinti vienodas sąlygas visiems iniciatoriams, įskaitant, visų pirma, atvejus, kai dalyvauja keli skirtingose valstybėse narėse įsteigti tų pačių bankų grupių subjektai, ir būtino lankstumo kompetentingoms institucijoms rengiant savo priežiūros procesus. Kita vertus, pagal 16.2 dalį ECB siūlo pasiūlytuose KRR daliniuose pakeitimuose iš įgaliojimų išbraukti aukšto lygio principus dėl paspartinto RRP vertinimo (75).

16.6.

Galiausiai ECB laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į pastarojo meto pastangas supaprastinti reguliavimo sistemą ir pranešimų bei ataskaitų teikimo reikalavimus, reikėtų panaikinti kompetentingų institucijų prievolę kasmet sistemingai pranešti EBI apie visus RRP pakeitimo vertybiniais popieriais atvejus. Šią informaciją EBI gali gauti iš priežiūros ataskaitų formų (t. y. Corep C14.00 ir C14.01 formų, kurios yra suderintos ataskaitų teikimo sistemos dalis), todėl ši pareiga pranešti turėtų būti panaikinta, kad būtų išvengta dubliavimosi ir sutapimo.

III DALIS Siūlomi padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio (LCR) deleguotojo reglamento daliniai pakeitimai

17.   Pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų laikymo likvidžiuoju turtu daliniai pakeitimai

17.1.

ECB palankiai vertina tai, kad pasiūlytais Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/61 (76) (toliau – LCR deleguotasis reglamentas) daliniais pakeitimais ir toliau leidžiama PSS tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais didesnio prioriteto segmentus laikyti 2B lygio aukštos kokybės likvidžiuoju turtu (HQLA) likvidumo atsargai taikant LCR, taip pat atsižvelgiant į platesnę pakeitimo vertybiniais popieriais teikiamą naudą rizikos valdymo tikslais ir diversifikavimo požiūriu.

17.2.

ECB pritaria pasiūlymui panaikinti reikalavimą, kad pakeitimo vertybiniais popieriais, kuris atitinka likvidumo atsargos reikalavimus, likusi vidutinė svertinė trukmė būtų penkeri metai (77). ECB laikosi nuomonės, kad šis reikalavimas yra nepagrįstas suvaržymas, kuris taip pat neatsispindi Bazelio LCR standarte.

17.3.

ECB taip pat pritaria pasiūlymui suderinti PSS tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais didesnio prioriteto segmentų, kuriems gali būti taikoma likvidumo atsarga, pagrindinio portfelio vienarūšiškumo ir tinkamumo kriterijus su Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamente (78) nustatytais ir Deleguotajame reglamente (ES) 2019/1851 išsamiau patikslintais reikalavimais (79). ECB pažymi, kad šis pasiūlymas padės plačiau suderinti pakeitimo vertybiniais popieriais LCR tvarką su kitomis Sąjungos pakeitimo vertybiniais popieriais prudencinės sistemos sritimis. Be to, šiuo pasiūlymu bus supaprastinti aukštos kokybės likvidžiojo turto tinkamumo kriterijai ir sudarytos sąlygos kredito įstaigoms į LCR likvidumo atsargą įtraukti kitų rūšių pakeitimą vertybiniais popieriais, kuris būtų pakankamai didelio likvidumo ir aukštos kredito kokybės ir griežtai atitiktų kitus su konkrečiu turtu susijusius reikalavimus pagal LCR deleguotąjį reglamentą.

17.4.

Pagal pasiūlytus LCR deleguotojo reglamento dalinius pakeitimus PSS tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais didesnio prioriteto segmentai su 2–7 kredito kokybės etapais taptų aukštos kokybės likvidžiojo turto reikalavimus atitinkančiais segmentais (80)..Viena vertus, ECB palankiai vertina pasiūlymą atkurti pakeitimo vertybiniais popieriais atitiktį aukštos kokybės likvidžiojo turto reikalavimams taikant 2–4 kredito kokybės etapus (81). Kita vertus, ECB yra susirūpinęs dėl pakeitimo vertybiniais popieriais su 5–7 kredito kokybės etapais, kurie atitinka kredito reitingą nuo A+ iki A-, tinkamumo naudoti likvidumo atsargoje. Pastarasis pratęsimas yra dar vienas nukrypimas nuo tarptautinių standartų neturint faktinių įrodymų, kad tokios pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos, kaip įrodyta, yra patikimas likvidumo šaltinis, visų pirma nepalankiausiomis rinkos sąlygomis. Nors siūloma tam turtui taikyti didesnį 50 % įvertinimą mažesne nei rinkos verte, kad būtų atsižvelgta į galimą didesnę likvidumo riziką, vis dar neaišku, kokiu mastu toks turtas apskritai yra patikimas likvidumo šaltinis nepalankiausių sąlygų laikotarpiais.

17.5.

ECB abejoja dėl pasiūlymų: a) sumažinti PSS atsparumo tradicinio pakeitimo vertybiniais popieriais didesnio prioriteto segmentų vertę nuo 25 % iki 15 %; ir b) sumažinti aukštos kokybės likvidžiojo turto reikalavimus atitinkančio pakeitimo vertybiniais popieriais, užtikrinto komercinėmis paskolomis arba paskolomis asmeniniam vartojimui, vertę nuo 35 % iki 25 % (82). Apskritai atlikti vertės mažinimą yra pernelyg anksti, nes pakeitimas vertybiniais popieriais vis dar nebuvo pakankamai išbandytas faktinių nepalankiausių sąlygų įvykių metu, o tai visiškai atitinka LCR deleguotajame reglamente nurodytus scenarijus (83). 15 % vertės sumažinimas didesnio prioriteto segmentams, susijusiems su atspariu tradiciniu pakeitimu vertybiniais popieriais, būtų mažesnis nei 25 % procentinė dalis, numatyta 2B lygio pakeitimui vertybiniais popieriais pagal Bazelio standartą (84). Be to, tokio paties 15 % vertės sumažinimo, koks taikomas 2A lygio turtui, taikymas neatrodo proporcingas tikėtinam mažesniam didesnio prioriteto segmentų, susijusių su atspariu tradiciniu pakeitimu vertybiniais popieriais, likvidumui, palyginti su 2A lygio turtu.

17.6.

ECB taip pat laikosi nuomonės, kad EBI turėtų atlikti išankstinį poveikio vertinimą dėl bet kokio veiksmingo pakeitimo vertybiniais popieriais padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio tvarkos atnaujinimo, kuris būtų atliktas dėl to, kad pakeitimas vertybiniais popieriais, kurio kredito kokybės etapai yra nuo 5 iki 7 aukštos kokybės likvidžiojo turto, taptų tinkamas ir būtų atliktas vertės mažinimas, patvirtinant, kad atitinkamų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų rinkos likvidumas yra pakankamas. Šiuo atžvilgiu, nors ECB palankiai vertina siūlomus aiškius EBI įgaliojimus ateityje reguliariai stebėti pakeitimo vertybiniais popieriais likvidumą (85), ECB laikosi nuomonės, kad išankstinis EBI poveikio vertinimas yra būtina sąlyga prieš priimant sprendimą dėl veiksmingo pakeitimo vertybiniais popieriais LCR tvarkos atnaujinimo.

Kai ECB rekomenduoja iš dalies keisti pasiūlytus reglamentus, konkretūs redagavimo pasiūlymai kartu su aiškinamuoju tekstu pateikiami techniniame darbo dokumente. Techninis darbo dokumentas anglų kalba paskelbtas „EUR-Lex“ interneto svetainėje.

---

(1)  COM(2025) 826 final.

(2)  COM(2025) 825 final.

(3)  Ares(2025)4808223.

(4)  Žr. Tarptautinių atsiskaitymų banko Bazelio bankų priežiūros komiteto dokumentą „Bazelis III“: pakeitimo vertybiniais popieriais sistemos peržiūra, iš dalies pakeista siekiant įtraukti alternatyvų kapitalo vertinimą paprastam, skaidriam ir palyginamam pakeitimui vertybiniais popieriais, 2014 m. gruodžio 11 d. (2016 m. liepos mėn. redakcija). Šis standartas įtrauktas į konsoliduotą Bazelio sistemą, kurią galima rasti Tarptautinių atsiskaitymų banko interneto svetainėje www.bis.org.

(5)  Jungtinio komiteto rekomendacija dėl pakeitimo vertybiniais popieriais prudencinės sistemos (bankininkystės) peržiūros, atsakymas į 2021 m. spalio mėn. Komisijos raginimą teikti rekomendacijas EPI jungtiniam komitetui (JC/2022/66), 2022 m. gruodžio 12 d.

(6)  Žr. 2025 m. gegužės mėn. Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) ataskaitą „Unveiling the impact of STS on-balance-sheet securitisation on EU financial stability“ , kurią galima rasti ESRV interneto svetainėje www.esrb.europa.eu.

(7)  Daugiau informacijos apie turtu užtikrintų vertybinių popierių (TUVP) dalį Eurosistemos antrinę rinką turinčio tinkamo turto ir Eurosistemos įkeisto turto sistemoje galima rasti skirsnyje „Eurosistemos įkaito duomenys“, kurį galima rasti ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu.

(8)   2014 m. gruodžio 19 d. Europos Centrinio Banko gairės (ES) 2015/510 dėl Eurosistemos pinigų politikos sistemos įgyvendinimo (Bendrųjų dokumentų gairės) (ECB/2014/60) (OL L 091, 2015 4 2, p. 3), ELI: http://data.europa.eu/eli/guideline/2015/510/oj) ir 2014 m. liepos 9 d. Europos Centrinio Banko gairės dėl papildomų laikinų priemonių, susijusių su Eurosistemos refinansavimo operacijomis ir įkaito tinkamumu, ir kuriomis iš dalies keičiamos Gairės ECB/2007/9 (OL L 240, 2014 8 13, p. 28, ELI: http://data.europa.eu/eli/guideline/2014/528/oj).

(9)   2014 m. lapkričio 19 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2015/5 dėl turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programos įgyvendinimo (ECB/2014/45) (OL L 1, 2015 1 6, p. 4, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2015/5/oj).

(10)   2020 m. kovo 24 d. Europos Centrinio Banko sprendimas (ES) 2020/440 dėl laikinos specialiosios pandeminės pirkimo programos (ECB/2020/17) (OL L 91, 2020 3 25, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2020/440/oj).

(11)  Žr. 2016 m. kovo 11 d. Europos Centrinio Banko nuomonės CON/2016/11 dėl: a) pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo nustatomos bendros pakeitimo vertybiniais popieriais taisyklės ir sukuriama paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais Europos sistema; ir b) pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms (OL C 219, 2016 6 17, p. 2), 3.3 dalį. Visos ECB nuomonės skelbiamos interneto svetainėje „EUR-Lex“.

(12)   2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/1024/oj).

(13)  Žr. pasiūlytų Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento dalinių pakeitimų 4 ir 8 konstatuojamąsias dalis.

(14)  Žr. pasiūlyto Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 5 straipsnį.

(15)  Žr. pasiūlytų Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento dalinių pakeitimų 1 straipsnio 3 dalies b punktą ir 3 dalies c punkto i papunktį, kuriais iš dalies keičiami arba išbraukiami Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 5 straipsnio 3 dalies b ir c punktai ir 5 straipsnio 4 dalies a punkto antra pastraipa.

(16)  Žr. pasiūlyto Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 5 straipsnį.

(17)  Žr. pasiūlytų Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento dalinių pakeitimų 1 straipsnio 3 punkto b papunkčio ii punktą, kuriuo panaikinamas Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 5 straipsnio 3 dalies c punktas.

(18)  Žr. pasiūlytų Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento dalinių pakeitimų 1 straipsnio 14 punktą, kuriuo iš dalies keičiama Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 28 straipsnio 1 dalis.

(19)  Žr. pasiūlytų Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento dalinių pakeitimų 1 straipsnio 3 punkto c papunkčio ii punktą, kuriuo Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamentas papildomas nauju 5 straipsnio 4 dalies g punktu.

(20)  Žr. pasiūlytų Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento dalinių pakeitimų 1 straipsnio 3 punkto d papunktį, kuriuo į Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamentą įterpiamas nauja 5 straipsnio 4a dalis.

(21)  Pagal 2015 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/1017 dėl Europos strateginių investicijų fondo, Europos investavimo konsultacijų centro ir Europos investicinių projektų portalo, kuriuo iš dalies keičiamos reglamentų (ES) Nr. 1291/2013 ir (ES) Nr. 1316/2013 nuostatos dėl Europos strateginių investicijų fondo, 2 straipsnio 3 punktą (OL L 169, 2015 7 1, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2015/1017/oj). Žr. pasiūlytų Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento dalinių pakeitimų 1 straipsnio 3 punkto d papunktį, kuriuo į Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamentą įterpiamas nauja 5 straipsnio 4b dalis.

(22)  Žr. Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 5 straipsnį, kuris iš dalies pakeistas pasiūlytų Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento dalinių pakeitimų, įskaitant ECB siūlomus pakeitimus, 1 straipsnio 3 punktu.

(23)   2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/575/oj).

(24)  Žr. KRR 270a straipsnį.

(25)  Žr. pasiūlyto Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 2 skyrių.

(26)  Žr. Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 5 straipsnio 5 dalį.

(27)  Žr. Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 5 straipsnio 5 dalį.

(28)  Žr. pasiūlytų Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento dalinių pakeitimų 1 straipsnio 3 punkto e papunktį, kuriuo iš dalies keičiama Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 5 straipsnio 5 dalis.

(29)  Žr. KRR 270a straipsnį.

(30)  Nurodyta Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 6 straipsnio 5 dalyje.

(31)  Žr. Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 6 straipsnio 5 dalį.

(32)  Žr., pavyzdžiui, Italijos Garanzia sulla Cartolarizzazione delle Sofferenze (GACS) ir Graikijos Hercules turto apsaugos sistemą (HAPS).

(33)  Žr. Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 6 straipsnio 3 dalies a punktą.

(34)  Pagal Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 6 straipsnio 5 dalį.

(35)  Pagal Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 6 straipsnio 3 dalies a punktą.

(36)  2023 m. kovo mėn. ECB paragino griežčiau atskleisti su klimato kaita susijusią informaciją, 2023 m. kovo 13 d. EPI ir ECB priėmus Bendrą pareiškimą dėl su klimato kaita susijusios informacijos apie struktūrizuotas finansines priemones atskleidimo, kurį galima rasti ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu. 2024 m. spalio mėn. jis buvo papildytas ECB darbuotojų atsakymu į ESMA konsultacijoms skirtą dokumentą dėl pakeitimo vertybiniais popieriais informacijos atskleidimo formų pagal Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 7 straipsnį, kuris taip pat pateikiamas ECB interneto svetainėje www.ecb.europa.eu ir kuriame ECB nurodė langelius, kuriuos būtų galima įtraukti į vertybiniais popieriais pakeistų produktų skaidrumo reikalavimus.

(37)  Padengtosioms obligacijoms taikomi informacijos apie klimato kaitą atskleidimo reikalavimai šiuo metu svarstomi EBI konsultacijoms skirtame dokumente EBA/CP/2025/07 „Draft Implementing Technical Standards amending Commission Implementing Regulation (EU) 2024/3172, as regards the disclosures on ESG risks, equity exposures and the aggregate exposure to shadow banking entities“ , 2025 m. gegužės 22 d., paskelbtame EBI interneto svetainėje www.eba.europa.eu.

(38)  Paskelbta ECB interneto svetainėje www.bankingsupervision.europa.eu.

(39)  Žr. pasiūlytų Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento dalinių pakeitimų 1 straipsnio 5 punkto b punktą, kuriuo iš dalies keičiama Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

(40)   2019 m. gegužės 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/1851, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2402 papildomas pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų vienarūšiškumo techniniais reguliavimo standartais (OL L 285, 2019 11 6, p. 1), ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2019/1851/oj), žr. visų pirma 1 straipsnį.

(41)  Ši rizika buvo pabrėžta 2025 m. gegužės mėn. ESRV ataskaitoje „Unveiling the impact of STS on-balance-sheet securitisation on EU financial stability“ ir 2025 m. liepos 25 d. ESRV raštuose, skirtuose atitinkamai Europos Parlamentui (ESRV/2025/0091), taip pat Tarybos darbo grupės ataskaitoje (ESRV/2025/0092) „European Commission’s proposed amendments to the Securitisation Regulation“ , kuriuos galima rasti ESRV interneto svetainėje www.esrb.europa.eu.

(42)  Žr. KRR 249 straipsnį.

(43)  Žr. Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 26e straipsnio 8 dalį.

(44)  Žr. pasiūlytų Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento dalinių pakeitimų 1 straipsnio 13 punkto c papunktį, kuriuo iš dalies keičiama Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 26e straipsnio 8 dalis.

(45)  Žr. KRR 249 straipsnio 3 dalį.

(46)   2024 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1623, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013, kiek tai susiję su kredito rizikos, kredito vertinimo koregavimo rizikos, operacinės rizikos, rinkos rizikos ir rezultatų apatinės ribos reikalavimais (OL L, 2024/1623, 2024 6 19, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1623/oj).

(47)  Visų pirma, atrodo, kad KRR 249 straipsnio 3 dalis nebėra suderinta su iš dalies pakeista KRR 201 straipsnio 1 dalimi.

(48)  Žr. pasiūlytų KRR dalinių pakeitimų 1 straipsnio 2 punkto a papunktį, kuriuo iš dalies keičiamas KRR 242 straipsnio 6 punktas.

(49)  Pasiūlytų KRR dalinių pakeitimų 5 skirsnio 3 lentelės pastaboje a) KIRB apibrėžiamas kaip pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų kapitalo poreikio koeficientas, taikant IRB (vidaus reitingais pagrįstą) sistemą; ir b) KA – kaip pakeitimo vertybiniais popieriais pagrindinių pozicijų kapitalo poreikio koeficientas, pakoreguotas siekiant atsižvelgti į neigiamus veiklos rezultatus, taikant standartizuotą sistemą. Išsamios KIRB ir KA apibrėžtys pateiktos KRR 255 straipsnyje ir 261 straipsnio 2 dalyje.

(50)  Visų pirma žr. pasiūlytų KRR dalinių pakeitimų 1 straipsnio 3 punktą, kuriuo KRR papildomas nauja 243 straipsnio 3 dalimi.

(51)  Jungtinio komiteto rekomendacija dėl pakeitimo vertybiniais popieriais prudencinės sistemos (bankininkystės) peržiūros, atsakymas į 2021 m. spalio mėn. Komisijos raginimą teikti rekomendacijas EPI jungtiniam komitetui (JC/2022/66), 2022 m. gruodžio 12 d.

(52)  Visų pirma žr. pasiūlytų KRR dalinių pakeitimų 1 straipsnio 3 punktą, kuriuo KRR papildomas nauja 243 straipsnio 3 dalimi.

(53)  Visų pirma žr. pasiūlytų KRR dalinių pakeitimų 1 straipsnio 3 punktą, kuriuo KRR papildomas nauja 243 straipsnio 3 dalimi.

(54)   2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/24011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms (OL L 347, 2017 12 28, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2017/2401/oj).

(55)  Žr. pasiūlytų KRR dalinių pakeitimų 1 straipsnio 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 punktus, kuriais atitinkamai iš dalies keičiami KRR 259, 260, 261, 262 ir 263 straipsniai.

(56)  Žr. KRR 267 straipsnį.

(57)  Žr. Jungtinio komiteto rekomendaciją dėl pakeitimo vertybiniais popieriais prudencinės sistemos (bankininkystės) peržiūros, atsakymas į 2021 m. spalio mėn. Komisijos raginimą teikti rekomendacijas EPI jungtiniam komitetui (JC/2022/66), 2022 m. gruodžio 12 d.

(58)  Apsiribojama tik PSS sandoriais, kaip paaiškinta šios nuomonės 11.2 dalyje.

(59)  Žr. Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 2 straipsnio 3 punkto a papunktį.

(60)  Žr. Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 2 straipsnio 3 punkto b papunktį.

(61)  Taip pat žr. Jungtinio komiteto rekomendaciją dėl pakeitimo vertybiniais popieriais prudencinės sistemos (bankininkystės) peržiūros, p. 68.

(62)  Žr. pasiūlytų KRR dalinių pakeitimų 1 straipsnio 9, 10, 11 ir 12 punktus, kuriais atitinkamai iš dalies keičiami KRR 259, 260, 261 ir 262 straipsniai.

(63)  Žr. KRR 92 straipsnio 5 ir 6 dalis.

(64)  Žr. KRR 465 straipsnio 13 dalį.

(65)  Žr. Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 2 straipsnio 3 punkto a papunktį.

(66)  Žr. KRR 465 straipsnio 13 dalį.

(67)  Žr. Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 2 straipsnio 3 punkto a papunktį.

(68)  Žr. KRR 254 straipsnį.

(69)   „EBA Report on significant risk transfer in securitisation under Articles 244(6) and 245(6) of the Capital Requirements Regulation (EBA/Rep/2020/32)“ , paskelbta EBI interneto svetainėje www.eba.europa.eu.

(70)  Žr. KRR 244 straipsnio 3 punktą ir 245 straipsnio 3 dalį.

(71)  Žr. KRR 244 straipsnio 2 punktą ir 245 straipsnio 2 dalį.

(72)  Žr. pasiūlytų KRR dalinių pakeitimų 1 straipsnio 4 punktą, kuriuo į KRR įterpiamas naujas 244 straipsnio 7 dalies e punktas.

(73)  Paskelbta ECB interneto svetainėje www.bankingsupervision.europa.eu.

(74)  Žr. pasiūlytų KRR dalinių pakeitimų 1 straipsnio 4 punktą, kuriuo į KRR įterpiama nauja 244 straipsnio 7 dalis.

(75)  Žr. pasiūlytų KRR dalinių pakeitimų 1 straipsnio 4 punktą, kuriuo į KRR įterpiamas naujas 244 straipsnio 7 dalies e punktas.

(76)   2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/61, kuriuo dėl kredito įstaigoms taikomo padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 (OL L 11, 2015 1 17, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2015/61/oj).

(77)  Žr. pasiūlytų Padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio deleguotojo reglamento dalinių pakeitimų 1 straipsnio 1 punkto c papunktį, kuriuo panaikinama Padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio deleguotojo reglamento 13 straipsnio 12 dalis.

(78)  Žr. Pakeitimo vertybiniais popieriais reglamento 20 straipsnio 8 dalį ir 24 straipsnio 15 dalį.

(79)  Žr. pasiūlytų Padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio deleguotojo reglamento dalinių pakeitimų 1 straipsnio 1 punkto b papunktį, kuriuo pakeičiamas Padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio deleguotojo reglamento 13 straipsnio 2 dalies g punktas.

(80)  Žr. pasiūlytų Padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio deleguotojo reglamento dalinių pakeitimų 1 straipsnio 1 punkto a papunktį, kuriuo pakeičiamas Padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio deleguotojo reglamento 13 straipsnio 2 dalies a punktas.

(81)  Kiek tai susiję su pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijomis, kurioms taikomi 2–4 kredito kokybės etapai, šis dalinis pakeitimas suprantamas taip, kad juo pakeitimas vertybiniais popieriais derinamas su tinkamumu aukštos kokybės likvidžiajam turtui, kuriam taikomas didesnis kredito kokybės lygių detalumas ir standartizuota skalė, pagal kurią pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijos skirstomos į kategorijas pagal patikimumą, atsižvelgiant į KRR dalinius pakeitimus, atliktus Reglamentu (ES) 2017/2401, ir atitinkamą 2016 m. spalio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 nustatomi techniniai įgyvendinimo standartai, susiję su išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų pateiktų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito rizikos vertinimų priskyrimu, dalinį pakeitimą (OL L 275, 2016 10 12, p. 27, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2016/1801/oj), atliktą 2022 m. gruodžio 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/2365, kuriuo dėl išorinių kredito rizikos vertinimo institucijų pateiktų pakeitimo vertybiniais popieriais pozicijų kredito rizikos vertinimų priskyrimo lentelių aktualizavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 iš dalies keičiami Įgyvendinimo reglamente (ES) 2016/1801 nustatyti techniniai įgyvendinimo standartai (OL L 312, 2022 12 5, p. 101, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2022/2365/oj).

(82)  Žr. pasiūlytų Padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio deleguotojo reglamento dalinių pakeitimų 1 straipsnio 1 punkto d papunktį, kuriuo pakeičiama Padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio deleguotojo reglamento 13 straipsnio 14 dalis.

(83)  Žr. Padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio deleguotojo reglamento 5 straipsnį. Šis aspektas taip pat atsispindi Jungtinio komiteto rekomendacijoje dėl pakeitimo vertybiniais popieriais prudencinės sistemos (bankininkystė) peržiūros, pagal kurią pastaraisiais metais bankų sistemoje nepastebėta jokio LCR nepalankiausių sąlygų laikotarpio, įskaitant laikotarpį, apimantį COVID-19 pandemiją.

(84)  Nors pakeitimo vertybiniais popieriais priemonių, užtikrintų komercinėmis paskolomis arba paskolomis asmeniniam vartojimui, vertės sumažinimas 25 % savaime nebūtų nukrypimas nuo Bazelio LCR standarto, pagal pastarąjį 2B lygio aukštos kokybės likvidusis turtas taikomas tik būsto hipoteka užtikrintiems vertybiniams popieriams (t. y. LCR deleguotajame reglamente šiuo klausimu jau nukrypta nuo Bazelio LCR standarto).

(85)  Žr. pasiūlytų Padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio deleguotojo reglamento dalinių pakeitimų 1 straipsnio 1 punkto e papunktį, kuriuo Padengimo likvidžiuoju turtu rodiklio deleguotasis reglamentas papildomas nauja 13 straipsnio 15 dalimi.