KOMISIJOS KOMUNIKATAS

kuriuo iš dalies keičiamos Tam tikrų valstybės pagalbos priemonių, susijusių su šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema po 2021 m., gairės

(C/2026/196)

1. ĮVADAS

(1)

2020 m. rugsėjo 21 d. Komisija priėmė Tam tikrų valstybės pagalbos priemonių, susijusių su šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema po 2021 m., gaires (1) (toliau – gairės), kurios taikomos ketvirtuoju ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS) prekybos laikotarpiu 2021–2030 m.

(2)

Paskelbus komunikatą „ES konkurencingumo kelrodis“ (2), komunikate „Švarios pramonės kursas“ (3) išdėstyti tolesni struktūrinės pertvarkos veiksmai, kuriais bus siekiama didinti elektrifikavimo mastą ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą ES ir kuriuos įgyvendinus palaipsniui bus tvariai sumažintos energijos kainos, o kartu apsaugotas ES pramonės konkurencingumas.

(3)

Tačiau nuo 2020 m. elektros energijos kainos nuolat kilo ir tai padarė didelį poveikį tam tikriems energijai imliems sektoriams ir pasektoriams. Dabartinėmis aplinkybėmis labiausiai paveiktuose energijai imliuose ES sektoriuose ir pasektoriuose dėl bendro aukštų energijos kainų ir padidėjusių su išmetamaisiais teršalais susijusių išlaidų poveikio išaugo anglies dioksido nutekėjimo rizika, t. y. rizika, kad įmonės perkels savo gamybos veiklą į kitas jurisdikcijas, kuriose taikomi mažesni išmetamųjų teršalų apribojimai arba jų visai nėra, arba kad ES produktai bus pakeisti importuojamais produktais, dėl kurių išmetama daugiau anglies dioksido. Dėl šio padidėjimo yra pagrįsta didžiausią pagalbos, skiriamos sektoriams, kurie nuo 2020 m. laikomi patiriančiais realią anglies dioksido nutekėjimo riziką dėl netiesioginių su išmetamaisiais teršalais susijusių išlaidų, intensyvumą padidinti penkiais procentiniais punktais.

(4)

Remiantis gairėse nustatyta už įrenginį mokėtinos pagalbos apskaičiavimo metodika, pagalba su išmetamaisiais teršalais susijusioms netiesioginėms išlaidoms kompensuoti didinama atsižvelgiant į ES ATLPS leidimo kainą. Vis dėlto nuo tada, kai buvo priimtos gairės, anglies dioksido nutekėjimo rizika sektoriuose, kurie susiduria su tarptautine konkurencija ir kurių netiesioginis taršos intensyvumas yra palyginti didelis, dėl nuolat augančių su išmetamaisiais teršalais susijusių išlaidų gerokai padidėjo, nors remiantis 2020 m. vyravusiomis prielaidomis dėl tokių išlaidų nebuvo laikoma, kad šiuose sektoriuose kyla reali rizika.

(5)

Šiomis aplinkybėmis ir laikantis metodikos, kuria grindžiamos gairės, gairių I priede pateiktas kriterijus atitinkančių sektorių sąrašas papildomas siekiant atsižvelgti į tai, jog tam tikruose sektoriuose anglies dioksido nutekėjimo rizika iš tikrųjų padidėjo. Atsižvelgiant į tai, kad sektoriuose, kurie nuo 2020 m. laikomi atitinkančiais kriterijus, netiesioginis taršos intensyvumas yra skirtingas, laikoma, kad naujiems į kriterijus atitinkančių sektorių sąrašą įtrauktiems sektoriams proporcinga nustatyti 75 % pagalbos intensyvumą.

(6)

Valstybės narės gali nuspręsti kompensuoti naujų į sąrašą įtrauktų kriterijus atitinkančių sektorių su išmetamaisiais teršalais susijusias netiesiogines išlaidas ir tai gali taikyti jau nuo 2025 m. patirtoms su išmetamaisiais teršalais susijusioms netiesioginėms išlaidoms.

(7)

Valstybės narės turėtų turėti galimybę pranešti apie sektorius ar pasektorius, kurie nėra įtraukti į I priedą, bet dėl kurių yra patikimų ir reprezentatyvių įrodymų, kad ES lygmeniu tie sektoriai ar pasektoriai atitinka 18 punkte nurodytus tinkamumo kriterijus, kad juos būtų galima laikyti atitinkančiais su išmetamaisiais teršalais susijusių netiesioginių išlaidų kompensavimo reikalavimus.

(8)

Trąšų ir azoto junginių gamybos (NACE 20.15) ir geležies rūdų kasybos (NACE 07.10) sektoriai yra sektoriai, kuriems pagal gaires gali būti teikiama su išmetamaisiais teršalais susijusių netiesioginių išlaidų kompensacija. Dėl netiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio (4), susijusio su tam tikrais šių sektorių produktais, visų pirma su trąšomis arba jų žaliavomis, taip pat bus taikoma pareiga atsisakyti sertifikatų pagal ES pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą (PADKM), nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/956 (5). Pagal gaires šie sektoriai visiškai atitinka su išmetamaisiais teršalais susijusių netiesioginių išlaidų, patirtų 2025 m., kompensavimo reikalavimus. Tačiau 2026 m. importuojamų produktų atveju PADKM sertifikatų pirmą kartą reikės atsisakyti 2027 m. Todėl 2026 m. Komisija atidžiai stebės konkrečią padėtį, kad trąšų gamyba ir geležies rūdos kasyba ir toliau atitiktų gairių reikalavimus, ir kartu spręs abiejų priemonių, skirtų anglies dioksido nutekėjimo problemai spręsti, dubliavimosi klausimą atitinkamai patikslindama susijusiems abiejų šių sektorių produktams skirtinos didžiausios pagalbos sumos apskaičiavimą pagal šias gaires.

(9)

Gairių III priede nustatyti išmetamo CO2 kiekio koeficientai ir geografinės teritorijos atnaujinami pagal naujausius turimus duomenis ir taikomi 2026–2030 m. Todėl Komisija atitinkamai pažymi, kad 2025 m. patirtų išlaidų kompensacija turi būti apskaičiuojama remiantis nurodytomis 2021–2025 m. vertėmis.

(10)

Kai kurių valstybių narių paramos gavėjams taikytini atnaujinti išmetamo CO2 kiekio koeficientai, palyginti su 2021–2025 m. nustatytais koeficientais, itin sumažėja. Dėl šios priežasties Komisija laikosi nuomonės, kad, kai iš dalies pakeistame III priede nustatytas išmetamo CO2 kiekio koeficientas atlikus šį pakeitimą gerokai sumažėja, prie jo pagrįsta pereiti palaipsniui.

(11)

9 ir 10 punktuose nurodytus pakeitimus Komisija turėtų taikyti išlaidoms, patirtoms nuo 2026 m. sausio 1 d.

(12)

2026 m. Komisija ketina iš dalies pakeisti II priedą, kad nustatytų elektros energijos vartojimo efektyvumo santykinius rodiklius, taikytinus įtrauktiems naujiems kriterijus atitinkantiems sektoriams. Iš turimos informacijos nematyti jokių esminių gamybos procesų pokyčių, o galiojantiems elektros energijos vartojimo efektyvumo santykiniams taršos rodikliams taikomas laipsniško mažinimo koeficientas. Todėl Komisija mano, kad galiojančių elektros energijos vartojimo efektyvumo santykinių rodiklių atnaujinti nereikia.

(13)

Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2024/873 (6) pagal Direktyvos 2003/87/EB (7) 10a straipsnio 6 dalį patikslinta nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo remiantis produktų santykiniais taršos rodikliais, kuriais užtikrinamas kuro ir elektros energijos pakeičiamumas, tvarka. Todėl nuo 2026 m. sausio 1 d. gairės turėtų būti pritaikytos atitinkamiems produktams, siekiant užtikrinti, kad gamintojai negautų dvigubos kompensacijos už tą patį išmetamą ŠESD kiekį nemokamai skirstant apyvartinius taršos leidimus ir kompensuojant su išmetamaisiais teršalais susijusias netiesiogines išlaidas. Siekiant tai užtikrinti, iš sumos, pagal gaires skiriamos su išmetamaisiais teršalais susijusioms netiesioginės išlaidoms kompensuoti, turėtų būti atimta nemokamai gautų leidimų, kurie gali būti skiriami už netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį, vertė. Tačiau, kadangi atnaujintos 2026–2030 m. produktų santykinių taršos rodiklių vertės dar nepriimtos ir dar nenustatytas šio laikotarpio vidutinis ES išmetamo CO2 kiekio koeficientas, šie pakeitimai bus atlikti vėliau, 2026 m.

(14)

Dėl gairių 5 skirsnio reikalavimų, susijusių su energijos vartojimo auditu ir valdymo sistemomis, Komisija primena, kad gairių 55 punkte nustatyti būtiniausi reikalavimai. Atsižvelgiant į vidutinės trukmės ir ilgalaikę naudą, kurios iš tokių investicijų tikimasi priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, perėjimo prie švarios energijos skatinimo ir ES konkurencingumo rėmimo srityse, valstybės narės raginamos šiuos reikalavimus viršyti. Be to, kaip alternatyvą egzistuojančioms galimybėms valstybės narės turėtų galėti įtraukti reikalavimą, kad pagalbos gavėjai investuotų į naują ar modernizuotą turtą, kuris padeda mažinti elektros energijos sistemos sąnaudas.

(15)

Peržiūrėdama Direktyvą 2003/87/EB ir Reglamentą (ES) 2023/956, Komisija dės pastangas užtikrinti, kad būtų nustatytos tinkamos priemonės (gairių ar kita forma) netiesioginėms su ATLPS susijusioms išlaidoms kompensuoti laikotarpiu po 2030 m.

2. GAIRIŲ PAKEITIMAI

(16)

Gairės iš dalies keičiamos taip:

(17)

15 punkto 10 papunktis pakeičiamas taip:

„išmetamo CO2 kiekio koeficientas (tCO2/MWh) – skirtingose geografinėse teritorijose iš iškastinio kuro gaminamos elektros energijos taršos CO2 intensyvumo svertinis vidurkis. Ši reikšmė atspindi tam tikroje geografinėje teritorijoje naudojamo iškastinio kuro rūšių derinį. Išmetamo CO2 kiekio koeficientas apskaičiuojamas energetikos pramonės išmetamo CO2 ekvivalento kiekį dalijant iš naudojant iškastinį kurą pagaminto bendro elektros energijos kiekio (TWh). Šiose gairėse (*1) teritorijos apibrėžiamos kaip geografinės zonos: a) kurios apima kelias rinkos dalis, susietas elektros energijos biržomis, arba b) kuriose nėra deklaruotų perkrovų ir abiem atvejais valandinės kitos dienos elektros energijos biržos kainos eurais (taikant Europos Centrinio Banko tos dienos galiojančius valiutų kursus) tose zonose didelės dalies visų valandų per metus atveju skiriasi ne daugiau kaip 1 %. Taip diferencijuojant duomenis pagal regioną atsižvelgiama į iškastinį kurą naudojančių elektrinių reikšmę galutinei didmeninėje rinkoje nustatytai kainai ir jų, kaip elektrinių su ribinėmis sąnaudomis, įtaką elektros energijos supirkimo tvarkai. Tai, kad dvi valstybės narės prekiauja elektra, savaime nereiškia, kad jos sudaro viršnacionalinį regioną. Atsižvelgiant į susijusių duomenų stoką šalių regionų lygmeniu, geografinės teritorijos turi apimti visą vienos arba kelių valstybių narių teritoriją. Remiantis šiais kriterijais, galima išskirti šias geografines teritorijas: Ispanija ir Portugalija; Lietuva, Latvija ir Estija; Vokietija ir Liuksemburgas; Bulgarija ir Rumunija; visos kitos pavienės valstybės narės. Atitinkami didžiausi regioniniai išmetamo CO2 kiekio koeficientai, taikomi kaip maksimalios vertės, kai pranešanti valstybė narė nėra įvertinusi rinka grindžiamo išmetamo CO2 kiekio koeficiento pagal 11 punktą, išvardyti III priede.- Valstybė narė gali paprašyti Komisijos apskaičiuoti išmetamo CO2 kiekio koeficientą pagal 2026 m. duomenis ir gali pranešti šį apskaičiuotą išmetamo CO2 kiekio koeficientą teikdama tuo tikslu dalinį savo schemos pakeitimą. Šis atnaujintas išmetamo CO2 kiekio koeficientas gali būti taikomas nuo 2026 m. patirtoms išlaidoms. Jis neturi poveikio kitų valstybių narių išmetamo CO2 kiekio koeficientams, kurie išvardyti III priede. Siekiant užtikrinti, kad visiems elektros tiekimo šaltiniams būtų taikomos vienodos sąlygos, ir išvengti galimų piktnaudžiavimo atvejų, visiems elektros tiekimo šaltiniams (autogamybos įrenginiams, pagal sutartį elektrą tiekiančioms elektrinėms ar elektros energijos tinklui) ir visiems pagalbos gavėjams susijusiose valstybėse narėse bus taikomas tas pats išmetamo CO2 kiekio koeficientas. Jeigu III priede nurodytas didžiausias regiono išmetamo CO2 kiekio koeficientas yra bent 15 % mažesnis už didžiausią regiono išmetamo CO2 kiekio koeficientą, kuris tame priede buvo nurodytas anksčiau, arba už patvirtintą rinka grindžiamą koeficientą, buvusį iki 2026 m. sausio 1 d., atitinkamos valstybės narės gali pranešti, jog nuo 2026 m. taiko pereinamąjį laikotarpį, kuriuo kasmet atlikdamos vienodo dydžio sumažinimą jos pereis nuo anksčiau taikyto didžiausio regiono išmetamo CO2 kiekio koeficiento prie šiose gairėse nurodyto atnaujinto didžiausio regiono išmetamo CO2 kiekio koeficiento taikymo t metais. III priede nurodytas atnaujintas didžiausias regiono išmetamo CO2 kiekio koeficientas taikomas ne vėliau kaip t = 2030 metais.

(*1) Šios gairės nelaikomos teisėkūros priemonėmis, todėl EEE jungtinis komitetas jų įtraukti į EEE susitarimą neprivalo. ELPA priežiūros institucija yra atsakinga už atitinkamų taisyklių, taikomų ELPA valstybėms, įskaitant išmetamo CO2 kiekio koeficientų nustatymo metodiką, nustatymą.“;"

(18)

21 punktas pakeičiamas taip:

„Siekiant sumažinti konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje riziką, pagalba turi būti teikiama tik tiems sektoriams, kuriems gresia reali anglies dioksido nutekėjimo rizika dėl didelių netiesioginių išlaidų, kurių faktiškai patiriama dėl to, kad su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu susijusios išlaidos perkeliamos į elektros energijos kainas. Šiose gairėse laikoma, kad reali anglies dioksido nutekėjimo rizika kyla tada, kai pagalbos gavėjas veikia kuriame nors iš I priede išvardytų sektorių. Sektorius ar pasektoris, kuris nėra nurodytas I priede, tačiau atitinka įtraukimo į tą priedą kriterijus (*2) *, taip pat gali būti laikomas tinkamu finansuoti, jei valstybės narės tai įrodo pateikdamos to sektoriaus ar pasektorio tipinius Sąjungos lygmens duomenis, kuriuos patikrino nepriklausomas ekspertas ir kurie grindžiami bent trejų pastarųjų metų, kurių duomenys yra prieinami, laikotarpiu. Jei valstybės narės savo atitinkamas schemas ketina išplėsti ir į jas įtraukti kokį nors naują sektorių ar pasektorį, apie tokius pakeitimus jos privalo pranešti Komisijai. Savo schemose valstybės narės gali nustatyti įsipareigojimą ateityje įtraukti visus kitus sektorius ir pasektorius, kurių atitiktį kriterijams įrodė kita valstybė narė ir kuriuos patvirtino Komisija, ir informuoti Komisiją apie kiekvieną tokį įtraukimą.

(*2) Šie kriterijai: 20 % viršijantis prekybos intensyvumas ir 0,32 kg CO2/EUR viršijantis netiesioginis taršos intensyvumas, dėl kurių netiesioginis anglies dioksido nutekėjimo rodiklis viršija 0,064. Ši metodika išsamiau aprašyta Komisijos tarnybų darbiniame dokumente SWD(2020) 190 final.“;"

(19)

27 punktas pakeičiamas taip:

„Pagalba yra proporcinga ir daro gana ribotą neigiamą poveikį konkurencijai ir prekybai, jei I priedo 1 lentelėje išvardytuose sektoriuose ji neviršija 80 %, o I priedo 2 lentelėje išvardytuose sektoriuose ir visuose kituose sektoriuose, kurie laikomi atitinkančiais kriterijus pagal 21 punkte nustatytas procedūras, – 75 % patirtų su išmetamaisiais teršalais susijusių netiesioginių išlaidų. Elektros energijos vartojimo efektyvumo santykiniu rodikliu užtikrinama, kad parama neefektyviems gamybos procesams ir toliau būtų ribota ir būtų išlaikoma paskata platinti efektyviausio energijos vartojimo technologijas.“;

(20)

31 punktas pakeičiamas taip:

„Atsižvelgiant į tai, kad I priedo 1 lentelėje išvardytuose sektoriuose 80 % pagalbos intensyvumo, o I priedo 2 lentelėje išvardytuose sektoriuose ir visuose kituose sektoriuose, kurie laikomi atitinkančiais kriterijus pagal 21 punkte nustatytą procedūrą, – 75 % pagalbos intensyvumo gali nepakakti tam, kad prireikus būtų užtikrinama tinkama apsauga nuo anglies dioksido nutekėjimo rizikos, valstybės narės gali apriboti įmonės lygmeniu mokėtinų netiesioginių išlaidų sumą iki 1,5 % atitinkamos įmonės bendrosios pridėtinės vertės t metais. Bendroji įmonės pridėtinė vertė turi būti apskaičiuojama kaip apyvarta, pridėjus kapitalizuotą produkciją, pridėjus kitas veiklos pajamas, pridėjus arba atėmus atsargų pokyčius, atėmus pirktų prekių ir paslaugų vertę (į kurią neįtraukiamos išlaidos personalui), atėmus kitus su apyvarta susijusius, bet neišskaitytus produktų mokesčius ir atėmus su gamyba susijusius muitus ir mokesčius. Ją taip pat galima apskaičiuoti pagal bendrąjį likutinį perteklių, pridėjus išlaidas personalui. Į pridėtinę vertę neįtraukiamos įmonių sąskaitose prie finansinių arba ypatingųjų pajamų ir išlaidų priskiriamos pajamos ir išlaidos. Pridėtinė vertė faktorinėmis kainomis apskaičiuojama kaip bendra pridėtinė vertė, kadangi vertės patikslinimai (pvz., nusidėvėjimas) neatimami (*3) **.

(*3) Kodas 12 15 0 pagal teisinį pagrindą, nustatytą 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 295/2008 dėl verslo struktūros statistikos, (OL L 97, 2008 4 9, p. 13).“;"

(21)

55 punkto a papunktis pakeičiamas taip:

„a)

įgyvendino audito ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, su sąlyga, kad atitinkamų investicijų atsipirkimo laikas neviršija 3 metų arba Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodyto atsipirkimo laikotarpio, atsižvelgiant į tai, kuris iš šių laikotarpių ilgesnis, ir kad jų investicijų sąnaudos yra proporcingos, arba kitu atveju“;

(22)

55 punkto c papunktis pakeičiamas taip:

„c)

didelę, bent 50 %, pagalbos sumos dalį investavo į projektus, dėl kurių gerokai sumažėja įrenginio išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir kuris yra gerokai mažesnis už santykinius taršos rodiklius, taikomus skiriant nemokamus apyvartinius taršos leidimus ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, arba kitu atveju“;

(23)

55 punkte po c papunkčio pridedamas naujas d papunktis:

„d)

bent 50 % pagalbos sumos investavo į naują ar modernizuotą turtą, kuriuo, kaip galima įrodyti išmatavimais, papildomai prisidedama prie elektros energijos sistemos sąnaudų mažinimo atsižvelgiant į tos valstybės narės rinkos ir sistemos poreikius, nepadidinus iškastinio kuro suvartojimo. Tinkama finansuoti investicinė veikla gali apimti, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumų plėtojimą, energijos kaupimo sprendimus, paklausos lankstumo didinimo priemones, energijos vartojimo efektyvumo didinimą, kuris daro įtaką elektros energijos paklausai, taip pat vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių arba mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio gamybai skirtų elektrolizerių plėtojimą. Investicijos į elektrifikavimą taip pat yra tinkamos finansuoti. Valstybės narės gali nustatyti siauresnį tinkamų finansuoti investicijų sąrašą, tačiau investicijos, kuriomis siekiama didinti paklausos lankstumą, turi būti tinkamos finansuoti.“;

(24)

67 punktas pakeičiamas taip:

„Nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. bus taikomi atnaujinti išmetamo CO2 kiekio koeficientai ir geografinės teritorijos. 2026 m. Komisija šias gaires papildys elektros energijos vartojimo efektyvumo santykiniais rodikliais, taikomais į I priede pateiktą iš dalies pakeistą tinkamų finansuoti sektorių sąrašą įtrauktiems sektoriams, ir atliks patikslinimą, kuriuo siekiama pašalinti pagal šias gaires teikiamos pagalbos ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2023/956 (*4) (*5) * nustatytos pareigos atsisakyti sertifikatų už netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį***** dubliavimąsi trąšų ir azoto junginių gamybos ir geležies rūdų kasybos sektoriuose. Todėl valstybės narės prireikus turi pritaikyti savo atitinkamas sistemas, kad jos atitiktų šias iš dalies pakeistas gaires.

(*4) 2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/956, kuriuo nustatomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas, (OL L 130, 2023 5 16, p. 52, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/956/oj)."

(*5) Taikoma, kai tokie produktai yra išvardyti to reglamento I priede, tačiau nėra išvardyti to paties reglamento II priede.“;"

(25)

pridedamas naujas 69 punktas:

„Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 1 dalį Komisija valstybėms narėms siūlo šias atitinkamas priemones:

a)	valstybės narės prireikus ne vėliau kaip 2026 m. birželio 30 d. iš dalies pakeičia esamas pagalbos schemas, kad jos atitiktų šias gaires su pakeitimais;

per du mėnesius nuo šių gairių pakeitimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos valstybės narės praneša apie savo aiškų besąlyginį pritarimą a papunktyje siūlomoms atitinkamoms priemonėms. Nesulaukusi atsakymo Komisija darys prielaidą, kad atitinkama valstybė narė siūlomoms priemonėms nepritaria.“;

(26)

I priedas pakeičiamas taip:

„I PRIEDAS

Sektoriai, kuriems, kaip manoma, kyla reali anglies dioksido nutekėjimo rizika dėl netiesioginių su išmetamaisiais teršalais susijusių išlaidų

1 lentelė

	NACE kodas (6) ****	Aprašymas
1.	14.11	Odinių drabužių siuvimas
2.	24.42	Aliuminio gamyba
3.	20.13	Kitų pagrindinių neorganinių chemikalų gamyba
4.	24.43	Švino, cinko ir alavo gamyba
5.	17.11	Plaušienos gamyba
6.	17.12	Popieriaus ir kartono gamyba
7.	24.10	Tomo ketaus ir plieno bei ferolydinių gamyba
8.	19.20	Rafinuotų naftos produktų gamyba
9.	24.44	Vario gamyba
10.	24.45	Kitų spalvotųjų metalų gamyba
11.		Toliau nurodyti plastiko sektoriaus (20.16) pasektoriai:
	20.16.40.15	Pirminės formos polietilenglikoliai ir kiti polieterių alkoholiai
12.		Geležies liejinių gamybos sektoriaus visų kategorijų produktai (24.51)
13.		Toliau nurodyti stiklo pluošto sektoriaus (23.14) pasektoriai:
	23.14.12.10 23.14.12.30	Stiklo pluošto dembliai Stiklo pluošto vualiai
14.		Toliau nurodyti pramoninių dujų gamybos sektoriaus (20.11) pasektoriai:
	20.11.11.50 20.11.12.90	Vandenilis Neorganiniai nemetalų junginiai su deguonimi

2 lentelė

	NACE kodas (7) ****	Aprašymas
1.	07.29	Kitų spalvotųjų metalų rūdų kasyba
2.	07.10	Geležies rūdų kasyba
3.	20.17	Pirminio sintetinio kaučiuko gamyba
4.	20.60	Cheminių pluoštų gamyba
5.	20.16	Pirminių plastikų gamyba*******
6.	13.10	Tekstilės pluoštų paruošimas ir verpimas
7.	23.31	Keraminių apdailos ir šaligatvio plytelių gamyba
8.	20.12	Dažiklių ir pigmentų gamyba
9.	13.95	Neaustinių medžiagų ir neaustinių medžiagų gaminių ir dirbinių, išskyrus drabužius, gamyba
10.	23.14	Stiklo pluoštų gamyba (8) ****
11.	27.20	Baterijų ir akumuliatorių gamyba
12.	20.14	Kitų pagrindinių organinių chemikalų gamyba
13.	20.15	Trąšų ir azoto junginių gamyba
14.	10.41	Aliejaus ir riebalų gamyba
15.	11.06	Salyklo gamyba
16.	16.21	Faneravimo dangos ir medienos plokščių gamyba
17.	23.11	Plokščiojo stiklo gamyba
18.	23.13	Tuščiavidurio stiklo gamyba
19.	24.31	Šaltasis strypų tempimas
20.	24.34	Šaltasis vielos tempimas
21.		Toliau nurodytas kitų, niekur kitur nepriskirtų, cheminių produktų sektoriaus (20.59) pasektoris:
	20.59.56.70	Alkilbenzenų mišinių, alkilnaftalenų mišinių, išskyrus priskiriamus suderintosios klasifikacijos (HS) 2707 arba 2902 pozicijoms;
22.		Toliau nurodytas kitų, niekur kitur nepriskirtų, nemetalo mineralinių produktų sektoriaus (23.99) pasektoris:
	23.99.19.10	Šlako vata, akmens vata ir panaši mineralinė vata (išskyrus stiklo vatą) bei jų mišiniai, neįpakuoti, lakštais arba ritiniais

;

(27)

III priedas pakeičiamas taip:

„III PRIEDAS

Didžiausi regionų išmetamo CO2 kiekio koeficientai skirtingose geografinėse teritorijose (tCO2//MWh)

Geografinė vietovė	Taikomas išmetamo CO2 kiekio koeficientas
Ispanija, Portugalija	0,47
Lietuva, Latvija, Estija	0,76
Vokietija, Liuksemburgas	0,73
Bulgarija, Rumunija	0,91
Belgija	0,37
Čekija	0,89
Danija	0,54
Airija	0,44
Graikija	0,58
Prancūzija	0,43
Kroatija	0,51
Italija	0,44
Kipras	0,72
Vengrija	0,50
Мalta	0,40
Nyderlandai	0,44
Austrija	0,33
Lenkija	0,78
Slovėnija	0,75
Slovakija	0,58
Suomija	0,62
Švedija	0,60

(28)

Šiame komunikate nustatytus principus Komisija taikys nuo 2025 m. gruodžio 22 d. 17 ir 27 punktuose nustatytus principus Komisija taikys nuo 2026 m. sausio 1 d. Iš dalies pakeistu I priedu ir iš dalies pakeistais 27 bei 31 punktais valstybės narės gali remtis siekdamos pagrįsti išlaidas, patirtas nuo 2025 m. sausio 1 d.

(1) OL C 317, 2020 9 25, p. 5 su papildymais, padarytais 2021 m. lapkričio 24 d. Komisijos komunikatu (OL C 528, 2021 12 30, p. 1).

(2) Komisijos komunikatas COM(2025) 30 final, 2025 1 29.

(3) Komisijos komunikatas COM(2025) 85 final, 2025 2 26.

(4) Taikoma, kai tokie produktai yra išvardyti to reglamento I priede, tačiau nėra išvardyti to paties reglamento II priede.

(5) 2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/956, kuriuo nustatomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas, (OL L 130, 2023 5 16, p. 52, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/956/oj).

(6) 2024 m. sausio 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2024/873, kuriuo dėl suderinto nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklių iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2019/331, (OL L, 2024/873, 2024 4 4, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2024/873/oj).

(7) 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB, (OL L 275, 2003 10 25, p. 32, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2003/87/oj).

(*6) Jei konkrečios ekonominės veiklos statistiniam klasifikavimui pagal NACE kodą turėjo įtakos naujausias NACE atnaujinimas (2022 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2023/137, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red., OL L 19, 2023 1 20, p. 5, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2023/137/oj), valstybės narės gali nuspręsti naudoti iš dalies pakeistą klasifikatorių arba remtis šių gairių priėmimo metu galiojusiu klasifikatoriumi.

(*7) Jei konkrečios ekonominės veiklos statistiniam klasifikavimui pagal NACE kodą turėjo įtakos naujausias NACE atnaujinimas (2022 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2023/137, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red., OL L 19, 2023 1 20, p. 5, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2023/137/oj), valstybės narės gali nuspręsti naudoti iš dalies pakeistą klasifikatorių arba remtis šių gairių priėmimo metu galiojusiu klasifikatoriumi.

(*8) Taikoma šiam sektoriui, išskyrus bet kokius pasektorius, kurie jau yra išvardyti 1 lentelėje.