Pranešėjas

John COMER

Bendrapranešėjis

Thomas KATTNIG

Patarėjas	Frank ALLEN (pranešėjo) Marisa HERZOG-PERCHTOLD (bendrapranešėjo)
Prašymas pateikti nuomonę	ES Tarybai pirmininkausiančios Danijos prašymas pateikti nuomonę 2025 2 7
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius
Priimta skyriuje	2025 9 4
Priimta plenarinėje sesijoje	2025 9 18
Plenarinė sesija Nr.	599
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	111/4/10

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK palankiai vertina paskelbtą pirmąjį Europos įperkamo būsto planą ir tai, kad paskirtas už būstą atsakingas Europos Komisijos narys. Labai svarbu, kad paskirtasis Komisijos narys kuo greičiau parengtų ir paskelbtų Europos įperkamo būsto planą ir kad būtų paspartinta pažanga sprendžiant būsto krizę. Šios naujos iniciatyvos sėkmei taip pat būtina suteikti plačią veiksmų aprėptį ir reikšmingą vaidmenį pirmą kartą įsteigtai darbo grupei būsto klausimais, kurios tikslas – plėtoti ir įgyvendinti Europos įperkamo būsto planą ir susijusias politikos iniciatyvas.

1.2.

EESRK ragina Komisiją parengti veiksmų planą, kaip užtikrinti pagrindinę teisę į būstą, ir pabrėžia, kad ši teisė turi būti oficialiai įtvirtinta ES pirminėje teisėje.

1.3.

EESRK pabrėžia, kad skubiai reikia priimti suderintą ES strategiją, skirtą spręsti įperkamo ir tvaraus būsto trūkumo problemą, kartu laikantis subsidiarumo principo, nes būsto politika visų pirma ir toliau priklauso valstybių narių kompetencijai.

1.4.

Valstybės pagalbos taisyklės turi būti peržiūrėtos, kad būtų išplėstos galimybės gauti socialinį būstą. Dabartinė visuotinės ekonominės svarbos paslaugų (VESP) apibrėžtis neapima pagrindinių grupių ir riboja valstybių narių gebėjimą tenkinti didėjančią būsto paklausą.

1.5.

EESRK ragina Europos Komisiją imtis su valstybėmis narėmis suderintų iniciatyvų trumpalaikės nuomos rinkai reguliuoti. Skaidrus keitimasis duomenimis, tikslinės teritorijoms pritaikytos priemonės ir griežta spekuliacinių investicijų ir mokesčių slėpimo priežiūra yra labai svarbūs veiksniai siekiant apsaugoti teisę į būstą ir visiems užtikrinti prieigą prie įperkamo būsto.

1.6.

EESRK rekomenduoja visoms valstybėms narėms įgyvendinti kovai su benamyste skirtą programą „Svarbiausia – būstas“, kad būtų sumažinta socialinė nelygybė ir nepriteklius.

1.7.

EESRK rekomenduoja parengti ES būsto veiksmų planą, kuriuo būtų sukurta nuosekli politika būsto krizei įveikti. Šiuo planu pirmenybė turėtų būti teikiama naujam Europos įperkamo ir tvaraus būsto kursui ir užtikrinama, kad viešieji, ne pelno ir riboto pelno būsto teikėjai galėtų gauti ilgalaikį finansavimą iš siūlomos Europos investicijų banko (EIB) europinės investavimo į įperkamą ir tvarų būstą platformos.

1.8.

Valdžios institucijos turi padėti ne pelno ir riboto pelno būsto teikėjams: palengvinti prieigą prie įperkamos žemės ir finansavimo, taikyti mokesčių paskatas ir užtikrinti veiksmingesnes ir savalaikes zonavimo ir statybos leidimų išdavimo procedūras. Kad visi gyventojai galėtų įsigyti prieinamą būstą, būtina įtraukti visus suinteresuotus subjektus. EESRK ragina sutelkti tiek privačiąsias, tiek viešąsias investicijas, gerinti namų ūkių ir jaunimo galimybes gauti hipotekos paskolas, supaprastinti statybos bendrovių reguliavimo ir administracinę darbo aplinką, labiau remti mokslinius tyrimus ir inovacijas, o visus susijusius subjektus – toliau dirbti siekiant didinti statybos pramonės patrauklumą.

1.9.

EESRK rekomenduoja didinti viešąsias investicijas į prieinamą, socialinį ir įperkamą būstą, kurioms neturėtų būti taikomos įsiskolinimo taisyklės, kaip nustatyta Stabilumo ir augimo pakte.

1.10.

EESRK mano, kad reikia gerokai padidinti skaitmenizacijos lygį būsto sektoriuje. Komitetas taip pat mano, kad sanglaudos politika turėtų būti pagrindinė papildomų priemonių koordinavimo sistema, kuria sutelkiamas viešasis ir privatusis kapitalas įperkamo būsto sprendimams, o EIB turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį kuriant finansines priemones, pritaikytas skirtingiems regionų poreikiams. Būtina sutelkti daugiau privačių investicijų.

1.11.

EESRK pritaria, kad investavimo priemone gali būti „būsto obligacijos“, į kurias ES bankai ir asmenys galėtų investuoti, taip sukuriant kapitalą investicijoms į būstą.

1.12.

Kiekviena valstybė narė turi greitai peržiūrėti ir galutinai nustatyti savo nacionalinę planavimo sistemą. Reikia skubiai pašalinti bet kokias kliūtis, dėl kurių pernelyg vėluojama išduoti leidimus būsto statybai.

1.13.

Negalios klausimas turėtų būti integruotas į būsto programas, kad būtų užtikrintas prieinamumas, įperkamumas ir tvarumas. Be to, būsto rodikliai taip pat turėtų būti įtraukti į nacionalines reformų ir stabilumo ir (arba) konvergencijos programas.

1.14.

Valstybės narės turi spręsti energijos nepritekliaus problemą investuodamos į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kad būtų sumažintos sąnaudos ir išmetamųjų teršalų kiekis. Naujuose pastatuose turėtų būti integruotos atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemos, kad būtų užtikrintas ilgalaikis įperkamumas ir tvarumas.

1.15.

Žemės ūkio paskirties žemės zonavimas į statyboms skirtą žemę turi būti vykdomas atsargiai, taip pat turi būti ribojamas spekuliavimas žeme ir žemės kaupimas. Pirmenybė turi būti teikiama esamų pastatų ir pastatų urbanistinėse erdvėse ir dykrose renovacijai.

2.   Įžanga

2.1.

ES Tarybai pirmininkaujanti Danija paprašė EESRK parengti tiriamąją nuomonę dėl Komisijos paskelbto Europos įperkamo būsto plano, joje skirti dėmesį atitinkamam būsto ir socialinės įtraukties politikos dubliavimuisi ir sinergijai, taip pat pasiūlyti įtraukius ir tvarius būdus, kuriais ES ir jos valstybės narės gali pagerinti ir užtikrinti socialinio ir įperkamo, įtraukaus ir tvaraus būsto pasiūlą.

2.2.

2023 m. 10,6 proc. ES miestų gyventojų gyveno namų ūkiuose, kurie būstui išleido daugiau kaip 40 proc. savo disponuojamųjų pajamų, palyginti su 7 proc. kaimo vietovėse (1). Ši pernelyg sunki išlaidų našta didėja ir tai patvirtina socialiniu ir ekonominiu požiūriu netvarią tendenciją.

2.3.

EESRK neseniai priėmė keletą nuomonių dėl ES būsto krizės, įskaitant TEN/841 „Socialinis būstas ES – deramas, tvarus ir prieinamas“ (2).

2.4.

Dėl COVID-19 pandemijos ir Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą ir dar kitų veiksnių kilo didelių problemų būsto sektoriuje. Krizę paaštrino padidėjusios pastatų išlaidos, taip pat tiekimo grandinės sutrikimai ir ribojamasis bankų skolinimas. Bendras namų statybų sumažėjimas visoje ES (3) taip pat prisideda prie įperkamo būsto trūkumo. Dėl šio trūkumo blogėja piliečių sveikatos padėtis, didėja nelygybė ir jaunimas delsia kurti šeimą, o tai turi įtakos gimstamumui ES.

2.5.

Būsto išlaidos didėjo gerokai greičiau nei darbo užmokestis. Didėjantis pajamų ir būsto išlaidų skirtumas kartu su platesne pragyvenimo išlaidų krize pagilino būsto krizę. Padėtį dar labiau pablogina struktūriniai veiksniai, pavyzdžiui, demografiniai pokyčiai ir didėjantis namų ūkių skaičius dėl gyvenimo būdo įvairovės ir kintančių šeimos struktūrų.

2.6.

2010–2023 m. naujo gyvenamojo būsto ES statybos kainos išaugo 52 proc (4). Apie 17 proc. ES gyventojų gyveno perpildytuose būstuose, o 11 proc. negalėjo tinkamai šildyti savo namų dėl energijos nepritekliaus. 2024 m. spalio mėn. Eurostato duomenys rodo, kad nuomos mokestis, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 3 proc., o būsto kainos nuo 2010 m. – 2,9 proc. ir daugiau nei dvigubai padidėjo devyniose ES valstybėse narėse.

2.7.

Dėl trumpalaikės nuomos plėtros ES miestuose labai auga būsto išlaidos ir mažėja ilgalaikės nuomos galimybės. Veiksmingas reglamentavimas, įskaitant duomenų skaidrumą, diferencijuotas vietos priemones ir kovą su spekuliacinėmis investicijomis ir mokesčių slėpimu, yra labai svarbūs veiksmai siekiant apsaugoti gyventojų teises į būstą ir spręsti platesnio masto būsto krizių ir nelygybės problemas.

2.8.

Būsto rinkos visoje Europoje pritraukia vis didesnį kapitalą, nes investicijos į būstą užtikrina stabilią, saugią ir nuspėjamą grąžą. Daugelyje valstybių narių didelę nuomojamo būsto dalį sudaro individualių santaupų turinčių asmenų turtas, o instituciniai investuotojai būstą vis dažniau laiko finansiniu turtu. Ši dvejopa raida rodo, kad reikia suderinti būsto rinkos ekonomines ir socialines funkcijas. Nuomojamas būstas tebėra būtinas, kad būtų patenkinti didelės dalies gyventojų poreikiai ir sudarytos galimybės savininkams. Be to, dėl būsto finansializacijos auga jo kainos ir mažėja įperkamumas (5). Vienas iš būdų suderinti šias perspektyvas – stiprinti viešąjį, ne pelno ir riboto pelno nuomos sektorių taikant sąnaudomis grindžiamas nuomos kainas, kartu užtikrinti, kad reguliavimas leistų suvaldyti spekuliacines investicijas, remti ilgalaikę ir stabilią grąžą ir išsaugoti būsto, kaip socialinės gerovės elemento, vaidmenį.

2.9.

Galimybė gauti įperkamą, deramą, tvarų, prieinamą, įtraukų ir atsparų būstą yra ir socialinis poreikis, ir socialinė teisė bei vienas iš pagrindinių Europos socialinių teisių ramsčio principų. Šis požiūris įtvirtintas Jungtinių Tautų Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, taip pat Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkėje iki 2030 m., Ženevos JT tvaraus būsto chartijoje ir JT neįgaliųjų teisių konvencijoje, bei pripažįstama Europos Tarybos peržiūrėtoje Europos socialinėje chartijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje. Tačiau praktiškai teisė į būstą visoje ES aiškinama skirtingai.

3.   Bendrosios pastabos

3.1.

EESRK palankiai vertina paskelbtą pirmąjį Europos įperkamo būsto planą ir tai, kad paskirtas už būstą atsakingas Komisijos narys.

3.2.

Reikėtų atsižvelgti į tokius socialinius veiksnius kaip prieinamumas, įperkamumas, kokybė, infrastruktūra ir visų visuomenės narių įtrauktis. Pastoviai gyvenamajai vietai užtikrinti reikalingos tokios priemonės kaip nuomininkų, kurie elgiasi sąžiningai ir laikosi savo įsipareigojimų, apsauga nuo iškeldinimo: tokios priemonės turėtų būti privalomos ypač tais atvejais, kai nuomotojai yra komerciniai arba instituciniai subjektai. Nuomotojai taip pat turi laikytis savo įsipareigojimų ir visapusiškai gerbti nuomininkų teises.

3.3.

Būsto politikoje taip pat turi būti skiriamas dėmesys švietimui, užimtumui ir vietos ekonomikos plėtrai. Didėjant būsto išlaidoms mažėja ir būsto nuomininkų, ir savininkų perkamoji galia, o būsto savininkai nemoka kompensacinių išlaidų – visa tai daro neigiamą ekonominį poveikį (6). Statybų, priežiūros sąnaudos ir didėjančios žemės kainos pastaraisiais metais labai padidino finansinį spaudimą būsto sektoriui.

3.4.

Kalbant apie aplinkos veiksnius, labai svarbu tinkama vandentvarka ir atliekų tvarkymas, taip pat žaliųjų erdvių priežiūra. Vienas prioritetų – spręsti energijos nepritekliaus problemą mažinant energijos sąnaudas ir išmetamųjų teršalų kiekį, be kita ko, investuojant į atsinaujinančiuosius energijos išteklius (saulės, vėjo, geoterminę energiją) ir diegiant pažangias efektyvaus energijos vartojimo technologijas.

3.5.

Reikėtų atsargiai perskirti žemės ūkio paskirties žemę kitiems tikslams ir riboti spekuliaciją žeme, pirmenybė turi būti teikiama esamų pastatų renovacijai, negyvenamųjų vietovių paskirties keitimui ir statybų plėtrai apleistose dykrose. Atliekant zonavimą reikia užtikrinti, kad pakankamą skaičių gerose vietose esančių sklypų būtų galima įsigyti už prieinamą kainą įperkamam ir socialiniam būstui statyti, ypač ne pelno ar riboto pelno būsto teikėjams, kad būtų remiamas ilgalaikis įperkamumas.

4.   Tolesni veiksmai

4.1.

ES ir valstybių narių kompetencijos pasidalijimas būsto srityje yra sudėtingas klausimas ir šiame sektoriuje itin aktualus subsidiarumo principas. Nors būsto politika ir toliau priklauso valstybių narių jurisdikcijai, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant spręsti įperkamo ir tvaraus būsto trūkumo problemą būtina skubiai imtis koordinuotų ES veiksmų. Būsto krizę pagilino nepakankama poreikius atitinkanti tvaraus ir įperkamo būsto pasiūla. Todėl būtina panaudoti visas įmanoma priemones įperkamo būsto, kurį galima įsigyti arba išsinuomoti, pasiūlai padidinti. Šiuo tikslu reikia sutelkti visus suinteresuotuosius subjektus: viešuosius, pelno nesiekiančius ir privačius būsto teikėjus.

4.2.

EESRK rekomenduoja priimti ES būsto veiksmų planą, kuriame pirmenybė būtų teikiama išsamiam naujam Europos kursui, iš esmės sutelktam į įperkamą ir socialinį būstą, ir kuriuo būtų siekiama sukurti darnią ir veiksmingą būsto politiką. Viešiesiems, pelno nesiekiantiems ir riboto pelno būsto teikėjams turėtų būti suteikta galimybė gauti ilgalaikį Europos finansavimą iš EIB siūlomos europinės investavimo į įperkamą ir tvarų būstą platformos.

4.3.

Veiksmų plane valstybėms narėms turėtų būti pateiktos gairės dėl teritorijų planavimo, kuriuo būtų remiama tvari miestų plėtra. Tai apima judumo mieste skatinimą, kartu užtikrinant, kad miesto gyventojai ir toliau turėtų prieigą prie visų viešųjų paslaugų, transporto infrastruktūros ir žaliųjų erdvių.

4.4.

Kaip nurodyta nuomonėje TEN/841, EESRK mano, kad turėtų būti sudarytos palankesnės galimybės pasinaudoti 19 esamų ES paramos priemonių ir finansavimo srautų, nustatant aiškius su įperkamumo kriterijais susietas sąlygas ir sukuriant pertvarkos fondą, kuriame būtų suderintos visos esamos priemonės.

4.5.

EESRK palankiai vertina Komisijos ir EIB planą sukurti europinę investavimo į įperkamą ir tvarų būstą platformą, be kita ko, pritaikyti valstybės pagalbos taisykles, pradėti įgyvendinti pirmąją Europos įperkamo būsto planą ir parengti būsto strategiją pasiūlai didinti. Įsteigta nauja darbo grupė būsto klausimais yra teigiamas žingsnis. Atsakingas Komisijos narys turi parengti veiksmų planą ir paskelbti kritinę būsto sektoriaus padėtį. Būtina aiškiai nustatyti, kad visi ES piliečiai turi pagrindinę teisę į deramą ir įperkamą būstą, ir ši teisė turi būti remiama teisės aktais ir įtvirtinta ES pirminėje teisėje. Įperkamas būstas turėtų būti apibrėžiamas kaip būstas, kuriam skiriamos išlaidos neviršija 25 proc. namų ūkio disponuojamų pajamų.

4.6.

ES neturi tiesioginių įgaliojimų būsto politikos srityje, tačiau ji atlieka svarbų vaidmenį formuojant būsto strategiją įgyvendindama tokias iniciatyvas kaip Pastatų energinio naudingumo direktyva, naujasis europinis bauhauzas ir „Renovacijos banga“. Šių iniciatyvų tikslai – įperkamumas, tvarumas ir socialinė įtrauktis.

4.7.

Siekiant patenkinti ES būsto poreikius, vietovėse, kuriose auga gyventojų skaičius, reikia numatyti pakankamai žemės statybai. Baigiamais rengti Gamtos atkūrimo reglamentu (ES) 2024/1991 (7) ir Dirvožemio stebėsenos direktyva (8) neturi būti daromos kliūtys naudoti žemę būsto statybai. Įgyvendinant šiuos teisės aktus pirmenybė turi būti teikiama būsto poreikiams ir vietos planavimo institucijų poreikiams. Tam tikrais atvejais būtų naudinga užtikrinti lankstumą vietos lygmeniu.

4.8.

Nors būsto kooperatyvų ir pelno nesiekiančių būsto teikėjų veikla visoje ES daugiausia finansuojama ilgalaikėmis paskolomis, šis paskolomis grindžiamas modelis padėjo užtikrinti prieinamą būstą daugelyje valstybių narių, tačiau didėjančios palūkanų normos ir statybos išlaidos stabdo tolesnę plėtrą. Labai svarbu tinkamos investicijos į būstą, daugiausia dėmesio skiriant būstui, kuris būtų įperkamas jaunimui, ir socialiniam būstui, nes tai yra svarbi strateginė priemonė. Valdžios institucijos turėtų gerinti galimybes gauti pigų finansavimą, didinti dotacijas ir siūlyti mokestines paskatas socialiniam ir įperkamam būstui. Kad būtų paspartinta būsto statyba, reikia greitai užbaigti kurti planavimo sistemas ir racionalizuoti teisinius ar procedūrinius veiksnius (pvz., ilgai trunkančius poveikio vertinimus), dėl kurių vėluojama.

4.9.

Būsto kooperatyvams tenka svarbus vaidmuo siekiant įveikti būsto krizę ES. Būsto kooperatyvai, bendros nuosavybės kooperatyvai ir mišrios nuosavybės kooperatyvai atspindi kooperatinio būsto sektoriaus įvairovę. Siekiant paspartinti kooperatinio būsto plėtrą, nacionalinės vyriausybės, ES ir EIB kooperatyvams turi suteikti kooperatyvams pradines paskolas ir dotacijas. Pilietinės visuomenės organizacijos taip pat turi palaikyti ir skatinti tokią plėtrą

4.10.

EESRK ragina sutelkti tiek privačiąsias, tiek viešąsias investicijas ir pagerinti namų ūkių galimybes gauti hipotekos paskolas, kartu numatyti apsaugos priemones, kuriomis būtų sustabdytas fizinių asmenų bankrotų skaičiaus didėjimas.

4.11.

Statybos bendrovėms taip pat labai svarbi supaprastinta reglamentavimo ir administracinė aplinka, aiškios taisyklės, kuriomis būtų siekiama paspartinti statybos procesus, sumažinti išlaidas, gerinti darbo sąlygas, užtikrinti deramą darbo užmokestį, didinti tvarumą ir apskritai skatinti įperkamumą. Be to, siekiant padidinti našumą šiame sektoriuje, ES lėšomis reikia labiau remti mokslinius tyrimus, inovacijas ir skaitmenizaciją.

5.   Socialinis ir įperkamas būstas – Europos įperkamo būsto plano kertinis akmuo

5.1.

EESRK pasisako už didesnes ilgalaikių investicijų į socialinį būstą galimybes ir mano, kad viešosios investicijos į prieinamą ir įperkamą būstą turėtų būti vienas naujosios daugiametės finansinės programos prioritetų ir joms neturėtų būti taikomos skolos taisyklės, nustatytos Stabilumo ir augimo pakto fiskalinėse taisyklėse.

5.2.

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas būstui, kurį įpirktų jaunimas, ir socialiniam būstui, nes tai yra svarbi strateginė priemonė. Šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas mažiausias pajamas gaunantiems namų ūkiams ir šią kryptį reikėtų persvarstyti. Valstybės pagalbos taisykles, ypač griežtą VESP apibrėžtį, reikia skubiai peržiūrėti, kad jos apimtų vidutines pajamas gaunančius namų ūkius ir esmines paslaugas teikiančius darbuotojus. Didesnės įperkamo būsto galimybės ir skaidrus ES finansavimas yra labai svarbūs socialinės sanglaudos veiksniai, kurie turėtų sudaryti sąlygas skirtingų visuomenės grupių gyvenimui kartu, užtikrinti ilgalaikį įperkamumą ir skirti dėmesį bendrą gerovę skatinantiems modeliams.

5.3.

EESRK rekomenduoja kiekvienai valstybei narei pradėti vykdyti programą „Svarbiausia – būstas“ ir ją įgyvendinti finansiškai remiant patvirtintas ne pelno ir riboto pelno būsto organizacijas. Finansavimas pelno siekiantiems būsto teikėjams turėtų būti teikiamas tik taikant griežtas socialines sąlygas, kaip antai viršutinės nuomos ribos, ilgalaikės įperkamumo garantijos ir pažeidžiamų grupių įtraukties prievolė.

5.4.

EESRK ragina Komisiją Europos semestre pradėti rengti ir pateikti Europos Parlamentui, EESRK ir RK tvirtinti metines būsto padėties ES ataskaitas. Šiose ataskaitose turėtų būti pateikti išsamūs valstybių narių duomenys apie turimą būstą, būsto poreikius, savininkų ir nuomininkų procentines dalis ir tipus, nenaudojamą nekilnojamąjį turtą, taip pat informacija apie kainas, įperkamumą ir tvarumą šiame sektoriuje.

5.5.

EESRK rekomenduoja į Europos įperkamo būsto planą įtraukti realistiškus ES lygmens naujų namų statybos ir apleistų bei laisvų namų renovacijos tikslus 2026–2030 m. Valstybės narės turi užtikrinti, kad pelno nesiekiantiems ar riboto pelno būsto teikėjams būtų suteikta galimybė įsigyti pakankamai žemės teisingomis ir prieinamomis kainomis.

5.6.

EESRK rekomenduoja visuose didžiuosiuose gyvenamųjų namų projektuose numatyti privalomą ne pelno arba riboto pelno būstų kvotą.

5.7.

EESRK pabrėžia, kad būsto krizei įveikti reikia ne tik daugiau lėšų, bet ir pažangesnių finansavimo metodų. Kadangi EIB nustatė 270 mlrd. EUR metinį investicijų trūkumą, išteklių perkėlimas iš dabartinių sanglaudos politikos asignavimų yra akivaizdžiai nepakankamas. Atsižvelgdamas į tai, EESRK mano, kad sanglaudos politika turėtų būti pagrindinė papildomų priemonių koordinavimo sistema, pagal kurią sutelkiamas viešasis ir privatusis kapitalas įperkamo būsto sprendimams įgyvendinti, o EIB turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį kuriant finansines priemones, pritaikytas skirtingiems regionų poreikiams. Būtina sutelkti daugiau privačių investicijų.

5.8.

Europos bankuose yra daug neišnaudoto kapitalo, kurį būtų galima panaudoti socialiniam ir įperkamam būstui finansuoti. Viena iš galimybių būtų sukurti būsto obligacijas, į kurias asmenys ir bankai galėtų investuoti, kad būtų sukurtas fondas, kurį valstybė narė reguliuotų ir naudotų socialiniam būstui, už grynąją kaina nuomojamam būstui ir įperkamam būstui finansuoti.

5.9.

Turi būti dedamos didelės pastangos diegti tinkamiausius ir tvariausius energetikos sprendimus į socialinį ir įperkamą būstą, kad būtų sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir energijos nepriteklius. Visuose naujuose pastatuose energetikos sistemos turėtų būti pasirenkamos atsižvelgiant į jų aplinkosauginį tvarumą ir ilgalaikį išlaidų efektyvumą, užtikrinant, kad jos nekenktų klimatui ir būtų įperkamos, kad jas būtų galima įrengti ir eksploatuoti.

6.   Konkrečios pastabos

6.1.

Siekiant padidinti įperkamo būsto pasiūlą, labai svarbu didinti statybos sektoriaus našumą. Skaitmenizacijos lygis visoje ES labai skiriasi, todėl reikia koordinuotos paramos valstybėms narėms, kad jos galėtų modernizuoti statybos leidimų išdavimo procesus. Tokios technologijos kaip pastatų informacinis modeliavimas, dirbtinis intelektas, trimatis spausdinimas, robotika ir skaitmeniniai dvyniai gali paspartinti statybą, sumažinti klaidas ir sąnaudas bei išmetamųjų teršalų kiekį. Visos sutaupytos lėšos turi būti panaudotos vartotojams. Kadangi sektorius susiskaidęs ir jame dominuoja MVĮ, tikslinė parama yra labai svarbi siekiant užtikrinti jų dalyvavimą šioje pertvarkoje.

6.2.

Iki 2030 m. ES reikės dar dviejų milijonų statybos darbuotojų (9), kurių dalis greičiausiai bus iš ES nepriklausančių šalių. Šiuo metu moterys sudaro tik apie 10 proc. statybos sektoriaus darbuotojų (10). Labai svarbu didinti jų dalyvavimą ir tam reikia tikslinio mokymo, lanksčių darbo sąlygų ir įtraukios darbo vietos kultūros, todėl reikia peržiūrėti esamas taisykles ir remti moterų pažangą.

6.3.

Komisija turėtų paraginti valstybes nares imtis ryžtingų veiksmų prieš žalingą ir standartų neatitinkančio nekilnojamojo turto plėtrą, kuri pažeidžia kokybės, darbo ir aplinkos standartus ir dėl kurios stiprėja nesaugios gyvenimo sąlygos, didėja būsto išlaidos, perkeliamos pažeidžiamos grupės ir silpnėja socialinė sanglauda.

6.4.

Komisija turėtų primygtinai raginti valstybes nares spręsti studentams įperkamo būsto trūkumo problemą, dėl kurios atsiranda nelygios galimybės įgyti aukštąjį išsilavinimą, visų pirma jaunuoliams turintiems mažas pajamas ar atvykstantiems iš kaimo vietovių. Skubiai reikia viešosiomis lėšomis finansuojamų įperkamų ir patogiose vietose statomo studentų būsto programų.

6.5.

Didėja poreikis investuoti į prieinamą ir įperkamą būstą vyresnio amžiaus žmonėms, kad ši karta galėtų išlikti savarankiška ir oriai senti ir kartu būtų mažinamas spaudimas priežiūros sistemoms. Išsami būsto strategija turi atitikti įvairius žmonių poreikius visais gyvenimo etapais.

6.6.

Jungtinių Tautų konvencijos 19 straipsnyje ir Asmenų su negalia teisių konvencijos 19 straipsnyje pabrėžiama, kad asmenims su negalia turi būti suteikta galimybė kaip ir kitiems asmenims pasirinkti gyvenamąją vietą ir nebūti priverstiems gyventi konkrečioje gyvenamojoje aplinkoje. Naujajame Europos įperkamo būsto plane ypatingas dėmesys turi būti skiriamas asmenims su negalia prieinamo būsto ūkio plėtrai. Į visas būsto programas reikėtų įtraukti negalios aspektą, kad būstas būtų ne tik įperkamas ir tvarus, bet ir visiems prieinamas. Be to, būsto rodiklius reikėtų įtraukti į nacionalines reformų programas ir stabilumo ir (arba) konvergencijos programas.

---

(1)   https://ec.europa.eu/eurostat/web/interactive-publications/housing-2024?utm_source=chatgpt.com#housing-cost.

(2)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Socialinis būstas ES – deramas, tvarus ir prieinamas (nuomonė savo iniciatyva) (OL C, C/2025/771, 2025 2 11, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/771/oj).

(3)   https://fiec-statistical-report.eu/european-union.

(4)   https://ec.europa.eu/eurostat/web/interactive-publications/housing-2024?utm_source=chatgpt.com#housing-cost.

(5)  Europos Centrinis Bankas https://www.ecb.europa.eu/press/blog/date/2025/html/ecb.blog20250408~a2b4a99903.en.html.

(6)   https://research.wu.ac.at/de/publications/der-einfluss-steigender-wohnungsmieten-auf-den-konsum-eine-makro%C3%B6-3.

(7)   2024 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1991, dėl gamtos atkūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2022/869 (OL L, 2024/1991, 2024 7 29, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1991/oj).

(8)   COM(2023) 416 final.

(9)   https://www.ituc-csi.org/more-than-two-million-workers-will-be-needed-in-the-construction-sector-in-europe-by-2030?lang=en.

(10)   https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/LFSQ_EGAN2__custom_16815444/default/table?lang=en.