Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė

Kliūčių įtraukiam verslumui mažinimas, inovacijų skatinimas ir lygių galimybių visiems užtikrinimas

(nuomonė savo iniciatyva)

(C/2026/13)

Pranešėja

Juliane Marie NEIIENDAM

Patarėjos:	Marine CORNELIS (pranešėjos patarėja, III grupės) Tellervo KYLÄ-HARAKKA-RUONALA (patarėja, I grupės)
Plenarinės asamblėjos sprendimas	2025 2 27
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnio 2 dalis
Atsakingas skyrius	Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius
Priimta skyriuje	2025 9 3
Priimta plenarinėje sesijoje	2025 9 18
Plenarinė sesija Nr.	599
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	106/0/1

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK ragina Europos Komisiją ir valstybes nares skubiai imtis koordinuotų veiksmų siekiant atverti neišnaudotą įtraukaus verslumo potencialą ir kurti teisingesnę ir atsparesnę ekonomiką. Verslumas turi būti reali galimybė visiems visapusiškai išnaudoti ES darbo jėgos potencialą. Įtrauki politika, tikslinė parama ir universalumas gali suteikti galimybių pažeidžiamoms, marginalizuotoms ir nepakankamai atstovaujamoms grupėms, įskaitant negalią ar psichikos sveikatos sutrikimų turinčius asmenis, nesaugioje padėtyje esančias moteris, LGBTQIA+ asmenis, migrantus ir bendruomenes, patiriančias etninę diskriminaciją, pavyzdžiui, romus ir samius, dalytis savo talentais ir skatinti inovacijas. Įtraukus verslumas yra susijęs tiek su ekonominėmis galimybėmis, tiek su socialinio teisingumo bei žmogaus teisių klausimais.

1.2.

EESRK rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms integruoti įtraukumą į visas verslumo politikos sritis. Įtraukiam verslumui reikia plataus, visaapimančio požiūrio, pagal kurį būtų skatinami visi verslininkai įvairiuose sektoriuose – nuo tradicinių iki aukštųjų technologijų, nuo pelno siekiančių sektorių iki socialinės ekonomikos. Socialinės ekonomikos įmonės yra visų pirma gyvybiškai svarbios nepakankamai atstovaujamoms grupėms, nes jos remia įtraukius verslo modelius ir socialinius tikslus. Europos socialinės ekonomikos veiksmų planas gali padėti įveikti sistemines kliūtis, nes juo būtų siekiama išnaudoti verslumo, kaip inovacijų ir sanglaudos skatinimo priemonės, potencialą.

1.3.

EESRK primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares skirti finansavimą, pritaikytą verslo inkubatoriams, ir parengti finansavimo priemones, kuriomis būtų teikiamos rizikos pasidalijimo garantijos nepakankamai atstovaujamiems įmonių steigėjams, ir mikrodotacijas pradedantiesiems verslininkams, susiduriantiems su daugybe kliūčių. Be to, reikėtų taikyti investavimo kriterijus, kuriais būtų atsižvelgiama į lyčių lygybės, negalios, neurodivergencijos ir amžiaus aspektus, taip pat reikėtų numatyti galimybių LGBTQIA+ verslininkams. Komitetas be kita ko rekomenduoja išnagrinėti teisingesnius kreditų vertinimo balais modelius ir užtikrinti įvairovę investicijų komitetuose, atsakinguose už valstybės finansuojamus rizikos kapitalo fondus.

1.4.

EESRK ragina sistemingai įgyvendinti Europos prieinamumo aktą (EPA) ir stebėti kaip jis taikomas visoms su verslumu susijusioms paslaugoms, ypač toms, kurioms skiriamas viešasis finansavimas. Valstybėse narėse prieinama verslo infrastruktūra, kurios reikalaujama pagal EPA vis dar skiriasi. Tai apima ir fizines erdves, ir skaitmenines sąsajas, pavyzdžiui, taikomųjų programų portalus, mokymo platformas ir informacines sistemas.

1.5.

EESRK rekomenduoja valstybėms narėms įtraukti verslumą į nacionalines mokymo programas, o Komisijai remti prieinamą tikslinį mokymą nepakankamai atstovaujamoms grupėms – tai itin svarbu siekiant, kad įtraukus verslumas taptų realybe. Verslumui reikalingi žmonių gebėjimai ir materialinė parama, todėl investicijos į įgūdžius yra būtinos norint suteikti galimybių visiems, ypač pažeidžiamiems žmonėms, ir atskleisti jų potencialą.

1.6.

EESRK ragina veiksmingai stebėti Direktyvos dėl vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje įgyvendinimą, ypač daug dėmesio skiriant LGBTQIA+ bendruomenei, ir rekomenduoja vykdyti įtraukius viešuosius pirkimus siekiant remti pažeidžiamus verslininkus. Teikiant paramą verslumui reikia spręsti specifines moterų ir LGBTQIA+ asmenų problemas – biudžetas turėtų būti sudaromas atsižvelgiant į lyčių aspektą, naudojami suskirstyti duomenys, skiriamos tikslinės dotacijos ir organizuojama mentorystė, be to, valstybės narės turėtų teikti vaikų priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugas. Parama taip pat turėtų atitikti jaunesnių ir vyresnio amžiaus verslininkų poreikius, visų pirma reikėtų plėtoti bendrą keletą kartų apimantį verslą ir verslo perdavimus.

1.7.

EESRK ragina užtikrinti vienodas sąlygas verslumui ir socialinę apsaugą visuose sektoriuose. Komisija turėtų išnagrinėti teisinę sistemą, taikomą nesaugiomis darbo sąlygomis dirbantiems sekso paslaugas teikiantiems asmenims, ir apsvarstyti galimą poreikį priimti specialiai sekso paslaugoms pritaikytas priemones. Visi turėtų turėti teisę į saugias ir teisėtas galimybes užsiimti ekonomine veikla ir į atitinkamą paramą.

1.8.

EESRK ir toliau ragina imtis veiksmingų kovos su diskriminacija priemonių, be kita ko, ir už darbo rinkos ribų, ir primygtinai ragina teisėkūros institucijas priimti pasiūlymą dėl horizontaliosios Vienodo požiūrio direktyvos. EESRK taip pat pasisako už sąryšingumą būsimoje 2026–2030 m. lyčių lygybės strategijoje.

1.9.

EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares pastangas skirti tam, kad taisyklės verslininkams būtų paprastos, aiškios ir suprantamos, o biurokratijos našta būtų mažesnė. Nors supaprastinta reglamentavimo sistema ir mažesnė administracinė našta yra labai svarbūs veiksniai visoms įmonėms, jie dar svarbesni pažeidžiamiems verslininkams, kurie susiduria su daugybe papildomų iššūkių.

1.10.

EESRK ragina valstybes nares įsteigti nacionalinius paramos savarankiškam darbui centrus ir stiprinti tarpvalstybinį asmenų su negalia ir savarankiškai dirbančių asmenų teisių pripažinimą pagal ES asmens su negalia kortelę. Geresnis koordinavimas ir priežiūra yra labai svarbūs remiant įtraukų verslumą visoje ES.

1.11.

EESRK ragina Europos Komisiją ir valstybes nares į visas verslumo politikos sritis integruoti pagrindinius universalumo, prieinamumo, sąryšingumo ir atstovavimo principus. Įtraukus verslumas nėra išskirtinis atvejis – tai kriterijus, užtikrinantis, kad mūsų ekonomika būtų sąžininga, atspari ir parengta ateičiai. Visos iniciatyvos, susijusios su finansavimu, mokymu, reguliavimu ar vertinimu, turi būti vertinamos atsižvelgiant į įtraukumą.

2. Įžanga

2.1.

Šioje nuomonėje pateikiamos rekomendacijos, kaip mažinti kliūtis, su kuriomis susiduria savarankiška veikla užsiimančios pažeidžiamos grupės, ir skatinti įtraukesnes verslumo ekosistemas, laikantis ES lygybės, inovacijų ir socialinio teisingumo vertybių. Siekiant išsamiau apžvelgti dabartinę politiką, nustatyti spragas ir pasiūlyti sprendimus, aptariamos atitinkamos ES sistemos.

2.2.

EESRK pripažįsta didelį neišnaudotą įtraukaus verslumo, kuris yra ekonomikos augimo, inovacijų ir socialinės integracijos veiksnys, potencialą. Verslumas gali paskatinti ekonominę veiklą, kurti kokybiškas darbo vietas ir įgalėti marginalizuotas ir nepakankamai atstovaujamas grupes, taip mažinant nelygybę ir stiprinant demokratinį dalyvavimą.

2.3.

Verslumas daugeliui yra prasmingas ir pageidaujamas pasirinkimas, tačiau asmenims, išstumtiems iš tradicinių darbo rinkų dėl sveikatos būklės, trukdančios dirbti visą darbo dieną arba nuolatinį darbą, ar dėl struktūrinių kliūčių ir diskriminacijos verslas taip pat gali būti vienintelis perspektyvus būdas gauti pajamų. Pažeidžiamos grupės dažnai susiduria su didesnėmis kliūtimis ir joms reikia specialiai pritaikytos paramos. Visiems verslininkams reikia finansavimo ir kitų išteklių, galimybių patekti į rinkas, atitinkamų kompetencijų ir įgūdžių, taip pat tinklaveikos ir bendradarbiavimo su kitais verslininkais ir suinteresuotaisiais subjektais galimybių.

2.4.

Asmenys su negalia ar psichikos sveikatos sutrikimų turintys asmenys, struktūrinę nelygybę patiriančios moterys, LGBTQIA+ asmenys, migrantai ir etniniu požiūriu diskriminuojamos grupės (pvz., romai ir samiai ir kitos rasinę diskriminaciją patiriančios grupės) ir toliau susiduria su ilgalaikėmis problemomis, kylančiomis dėl struktūrinių kliūčių, kurios lemia nelygybę, kultūrinius stereotipus ir politikos spragas (1). Šių grupių atstovai yra „trūkstami verslininkai“ (angl. The Missing Entrepreneurs) – jų skaičius tarp savarankiškai dirbančių asmenų visoje ES yra nuolat mažas, nors padėtis valstybėse narėse skiriasi (2). Be to, kalbant apie įtraukų verslumą, ypatingą dėmesį reikia skirti tiek jaunimui, tiek vyresnio amžiaus žmonėms.

3. Kliūtys, kurias patiria pažeidžiami verslininkai

3.1. Asmenys su negalia ir psichikos sveikatos sutrikimų turintys asmenys

3.1.1.

Eurostato duomenimis (3), 101 mln. žmonių ES, t. y. kas ketvirtas suaugęs asmuo, turi kokios nors formos negalią. Psichikos sveikatos sutrikimų turi maždaug 84 mln. žmonių ES (4), t. y. vienas iš šešių asmenų (5). Abi grupės susiduria su nuolatinėmis struktūrinėmis ir institucinėmis kliūtimis savarankiškam darbui ir įtraukiam verslumui visoje ES (6), įskaitant socialinę stigmatizaciją, diskriminaciją, atskirtį ir tikslinės paramos trūkumą.

3.1.2.

Asmenų su negalia užimtumo lygis (7) tebėra gerokai žemesnis (tik 50 proc.), palyginti su negalios neturinčiais asmenimis (74,8 proc.), taip pat mažai asmenų su negalia ir psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų užsiima savarankiška veikla – iš dalies dėl sisteminio paskatų trūkumo ir ribotos specialiai pritaikytos paramos. Pagrindinė kliūtis yra vadinamieji išmokų spąstai – rizika prarasti su negalia susijusias socialinės apsaugos išmokas yra didesnė nei galimi savarankiško darbo privalumai.

3.1.3.

Prieinama fizinė ir skaitmeninė verslo infrastruktūra valstybėse narėse vis dar yra nevienoda. Rengiant paramos priemones, pavyzdžiui, verslo plėtros programas, akceleratorius ir verslumo mokymą, retai atsižvelgiama į konkrečius asmenų, turinčių jutimo, kognityvinių ar judumo sutrikimų, poreikius (8). Įgyvendinant verslumo ir ekosistemų rėmimo politiką retai atsižvelgiama į konkrečius psichosocialinę negalią turinčių arba lėtinių psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų poreikius. Sumažinus lėšas viešosioms paslaugoms, taip pat gali pritrūkti paslaugų ir darbuotojų, skirtų specialiųjų poreikių turinčių asmenų paramai.

3.1.4.

Psichikos sveikatos sutrikimų turintys verslininkai taip pat susiduria su stigmatizacija ir šališkumu verslo tinkluose ir finansavimo įstaigose. Finansavimo programos dažnai turi tinkamumo kriterijus, pagal kuriuos neįtraukiami asmenys, turintys epizodinių ar kintančių sveikatos sutrikimų. Mokymas, mentorystė ir finansinės priemonės retai būna pakankamai lankstūs, kad būtų galima atsižvelgti į sumažinto funkcionalumo arba su sveikata susijusių darbo pertraukų laikotarpius (9). Dėl prasto sveikatos ir užimtumo tarnybų koordinavimo daugelis žmonių gali negauti tinkamos paramos ligos ar atsigavimo laikotarpiais. Be to, dėl sudėtingų procedūrų ir vėluojančių mokėjimų už sveikatos priežiūrą ar susijusių išmokų tampa dar sunkiau valdyti tiek verslo, tiek asmeninius įsipareigojimus, pavyzdžiui, susijusius su šeimos priežiūra.

3.1.5.

Verslo ekosistema dažnai siejama su pastoviu našumu ir prieinamumu, todėl neatsižvelgiama į nelinijinius darbo modelius arba lanksčius verslo modelius, kurie gali būti tinkami asmenims su negalia ar psichikos sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms. Naujos socialinės ekonomikos įmonės, kurios pirmenybę teikia socialiniams tikslams, o ne pelnui, gali būti pagrindiniai veiksniai kuriant prieinamas kokybiško užimtumo ir verslumo galimybes tiek negalią, tiek psichikos sveikatos sutrikimų turintiems asmenims. Pasitelkiant finansinę paramą per tikslines subsidijas taip pat galima sudaryti tinkamas sąlygas užtikrinti įtraukų užimtumą ir verslumą šiai tikslinei grupei.

3.1.6.

Atitinkamos ES sistemos:

a)	Europos socialinių teisių ramsčio (ESTR) 17 principas, kuriuo konkrečiai teigiama, kad asmenys su negalia turi teisę į finansinę paramą, užtikrinančią orų gyvenimą, paslaugas, leidžiančias jiems dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime, ir jų poreikiams pritaikytą darbo aplinką;

b)	Jungtinių Tautų asmenų su negalia teisių konvencijos 27 straipsnis, kuriame, be kita ko, raginama skatinti galimybes asmenims su negalia dirbti savarankiškai, užsiimti verslu, plėtoti kooperatyvus ir pradėti nuosavą verslą;

c)	2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategija, kuria skatinama visapusiška socialinė ir ekonominė įtrauktis ir kovojama su asmenų su negalia diskriminacija visoje ES;

d)	Europos socialinės ekonomikos veiksmų planas (2021 m.). Parama socialinio verslumo finansavimui ir gebėjimų stiprinimui;

e)	ES psichikos sveikatos strategija (2023 m.), kurioje pripažįstama, kad psichikos sveikata yra tarpsektorinė problema.

3.2. Moterys

3.2.1.

Verslininkės, visų pirma turinčios priežiūros pareigų (10) ir (arba) daugialypį pažeidžiamumą, pavyzdžiui, dėl negalios ar migrantų kilmės, susiduria su daugiasluoksnėmis struktūrinėmis ir socialinėmis bei ekonominėmis problemomis, pavyzdžiui, ribotomis galimybėmis gauti kapitalo, tinkamos įperkamos vaikų, vyresnio amžiaus žmonių ar ilgalaikės priežiūros trūkumu ir atskirtimi nuo vyrų dominuojamų inovacijų tinklų. Tik 30 proc. ES verslininkų yra moterys, o neįgalių ar psichikos sveikatos sutrikimų turinčių moterų versle dalis yra dar mažesnė (11).

3.2.2.

Galimybė gauti finansavimą tebėra pagrindinė kliūtis. 2020 m. tik 2,3 proc. rizikos kapitalo finansavimo Europoje buvo skirta tik moterų komandoms (12).

3.2.3.

Be to, moterys dažnai nepatenka į inovacijų ekosistemas, kuriose trūksta įtraukiančių struktūrų ir mentorystės galimybių. Kultūriniais stereotipais, ypač tradicinėse ar kaimo bendruomenėse, stiprinami lyčių vaidmenys ir moterys atgrasomos nuo dalyvavimo versle.

3.2.4.

Atitinkamos ES sistemos:

a)	2020–2025 m. lyčių lygybės strategija, kuria skatinamas vienodas ekonominis savarankiškumas;

b)	Tvarios ir skaitmeninės Europos MVĮ strategija (2020 m.), kurioje moterų verslumas pripažįstamas prioritetu;

c)	Direktyva 79/7/EEB (13), kuria remiamas laipsniškas vienodo požiūrio į vyrus ir moteris principo įgyvendinimas, įskaitant ligos, invalidumo, senatvės, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nedarbo ir socialinės paramos atvejais;

d)	Direktyva 2006/1/EB (14), kuria draudžiama diskriminacija dėl lyties;

e)	Direktyva 2010/41/ES (15), kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principas ir skatinami pozityvūs veiksmai, pavyzdžiui, moterų verslo iniciatyvų skatinimas.

3.3. Asmenys, dirbantys mažų garantijų ir kriminalizuojamą darbą

3.3.1.

kai kurie savarankiškai dirbantys asmenys, pavyzdžiui, sekso paslaugas teikiantys darbuotojai, kurių daugelis veikia teisiškai dviprasmiškoje ar net kriminalizuotoje aplinkoje, dėl struktūrinės stigmatizacijos ir teisinių nuostatų, kuriomis užkertamas kelias saugioms, teisėtoms ir remiamoms galimybėms užsiimti ekonomine veikla, sistemingai neįtraukiami į verslumo programas, finansavimo sistemas ir socialinę apsaugą.

3.3.2.

Atitinkama ES sistema:

a)	Direktyvoje 2011/36/ES (16) ir ESTR minimos atitinkamos apsaugos priemonės, susijusios su smurtu, darbuotojų teisėmis ir nediskriminavimu.

3.4. Su lytimi ir tapatybe susiję klausimai

3.4.1.

Daugelis LGBTQIA+ verslininkų, visų pirma translyčiai, nebinarinio lytiškumo ir tradicinių lyčių normų neatitinkantys asmenys, dėl nepakankamo teisinio jų lytinės tapatybės pripažinimo, diskriminacinio finansų įstaigų požiūrio ir duomenų apie juos nematomumo patiria atskirtį kreipdamiesi dėl paramos verslui (17).

3.4.2.

Atitinkama ES sistema:

a)	Komunikatas „Lygybės sąjunga. 2020–2025 m. LGBTIQ asmenų lygybės strategija“, kurioje įvairovė yra gerbiama kaip Europos stiprybė, kai kiekvienas gali „jaustis saugus ir laisvas būti savimi“, nebijodamas diskriminacijos, smurto ar atskirties.

3.5. Rasinės arba etninės kilmės klausimai. Romai ir samiai

3.5.1.

Rasinių arba etninių mažumų atstovų vadovaujamos įmonės ir verslininkai ir toliau patiria sisteminių verslo plėtros kliūčių, įskaitant nevienodas galimybes gauti kapitalo, mokytis ir naudotis rinkos galimybėmis. Šias problemas lemia prieš romus, samius ir kitas rasinę diskriminaciją patiriančias grupes nukreiptos išankstinės nuostatos, investicijų trūkumas ir nepakankamas šių bendruomenių, ypač moterų ir jaunimo, ekonominio veiksnumo pripažinimas.

3.5.2.

Atitinkamos ES sistemos:

a)	2020–2030 m. ES romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo strateginiame plane valstybės narės raginamos didinti romų užimtumo ir verslumo galimybes;

b)	2021 m. Tarybos rekomendacijoje dėl romų lygybės, įtraukties ir dalyvavimo, valstybės narės raginamos skatinti romų savarankišką darbą ir verslumą gerinant jų galimybes gauti finansavimą, stiprinant gebėjimus ir kuriant tinklus;

c)	Europos regioninės plėtros fondas – Aukštutinio Norlando regionas (2021–2027 m.). Pagal šią programą remiami projektai (18), kuriais skatinami verslumo modeliai, leidžiantys derinti inovacijas su samių kultūros paveldu.

4. Įtraukaus verslumo struktūriniai ir politikos klausimai

4.1.

Europos darbo rinkos keičiasi dėl skaitmenizacijos, demografinių pokyčių ir darbo skaitmeninėse platformose ir šie pokyčiai atskleidžia savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos spragas (19). Nors savarankiškas darbas gali suteikti daugiau galimybių nepakankamai atstovaujamoms grupėms, daugelis jų susiduria su ribota teisine ir finansine apsauga bei sudėtingomis nacionalinėmis taisyklėmis. Nesant tinkamų apsaugos priemonių, dėl (fiktyvaus) savarankiško darbo pažeidžiami asmenys gali atsidurti nesaugioje padėtyje, o tai gali atgrasyti juos imtis verslo. Valstybių narių administracijos ir susijusios ES strategijos turėtų ne tik skatinti aktyvią įtrauktį į darbo rinką, bet ir užtikrinti kokybišką paramą įmonių steigimui, verslumui ir bendrai socialinių įmonių nuosavybei, visų pirma bedarbiams.

4.2.

Savarankiškai dirbančių asmenų galimybės naudotis socialine apsauga. ESTR 12-ame principe nurodyta, kad darbuotojai ir (panašiomis sąlygomis) savarankiškai dirbantieji, nesvarbu, kokia jų darbo santykių rūšis ir trukmė, turi teisę į tinkamą socialinę apsaugą. Tačiau galimybės gauti vaiko priežiūros ar motinystės atostogų, sveikatos priežiūros, negalios ir nedarbo išmokas ir pensijas valstybėse narėse skiriasi. EUROFOUND duomenimis (20), apie 50 proc. savarankiškai dirbančių asmenų ES neturi šios esminės socialinės rizikos draudimo arba jis nepakankamas (21). Nors ES gali teikti politikos gaires, socialinės apsaugos sistemos lieka nacionalinės kompetencijos sritimi.

4.3.

Skaitmeninis ir savarankiškas darbas skaitmeninėse platformose, pavyzdžiui, laisvai samdomas darbas ir taikomosiomis programomis grindžiamas darbas, gali silpninti ribas tarp užimtumo ir verslumo. Daugelis platformų darbuotojų gali būti klaidingai priskiriami savarankiškai dirbančių asmenų kategorijai. Tai riboja jų teises, derybinę galią ir kolektyvinio atstovavimo galimybes. 2022 m. Komisija pateikė gaires dėl ES konkurencijos teisės taikymo kolektyvinėms sutartims, susijusioms su individualiai savarankiškai dirbančių asmenų darbo sąlygomis. EESRK pasisako už nuoseklų šių gairių taikymą ir stebėseną.

4.4.

Komitetas pažymi, kad jau įsigaliojo Direktyva dėl darbo skaitmeninėse platformose ir valstybės narės turi ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 2 d. įgyvendinti būtinus įstatymus ir kitus teisės aktus. Tačiau šioje direktyvoje ne visiškai sprendžiamas įtraukaus verslumo klausimas.

4.5.

Teikiant paramą verslumui retai atsižvelgiama į tarpsektorines kliūtis. Pavyzdžiui, negalią turinti translytė moteris migrantė susiduria su dar daugiau administracinių, socialinių ir teisinių kliūčių, pavyzdžiui, jos (jų) lytinės tapatybės teisinio pripažinimo stoka, sunkumais, susijusiais su galimybe tarpvalstybiniu mastu naudotis neįgaliųjų teisėmis, ir rasizmu, transfobija ar ksenofobija verslo aplinkoje. Įtraukioje verslumo politikoje turi būti atsižvelgiama į šias sutampančias atskirtis. Daugelyje nacionalinių ir ES strategijų, įskaitant 2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategiją, 2021–2030 m. Neįgaliųjų teisių strategiją ir 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų planą, kalbama apie užimtumą, bet ne apie savarankišką darbą.

4.6.

Pasiūlymu dėl horizontaliosios Vienodo požiūrio direktyvos siekiama išplėsti apsaugą nuo diskriminacijos ne tik užimtumo srityje, bet ir tokiose srityse kaip būstas, švietimas ir galimybė naudotis paslaugomis. EESRK remia šį pasiūlymą ir toliau ragina skirti dėmesį kovai su diskriminacija (22), kurią dar labiau sustiprina sąryšingumas ir su tuo susijusios socialinės ir teisinės kliūtys.

4.7.

Verslumo skatinimo paslaugos, pavyzdžiui, inkubatoriai, mentorystė ir finansavimas, dažnai teikiamos pagal visiems vienodą modelį, pirmenybę teikiant aukštąjį išsilavinimą, finansinius išteklius ir stiprius tinklus turintiems asmenims. Toks standartizuotas požiūris paprastai neapima žmonių, turinčių kognityvinių ar jutimo sutrikimų, kuriems reikalingi pritaikyti bendravimo formatai, verslininkų, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų, kuriems gali būti naudingi lankstūs terminai, palaikomoji mentorystė arba traumą patyrusių asmenų poreikiais pagrįstos praktikos ir asmenų, turinčių ribotus skaitmeninius įgūdžius ar ribotą prieigą prie skaitmeninių technologijų.

4.8.

Nedaugelyje programų taikomi universalumo principai, t. y. idėja, kad paslaugomis ir aplinka turėtų galėti naudotis visi žmonės kuo platesniu mastu be būtinybės juos pritaikyti. Dėl to atsiranda struktūrinė atskirtis – nuo paraiškų teikimo procesų iki verslo mokymo sesijų ir interneto platformų.

4.9.

Verslumas priklauso nuo žmonių gebėjimo diegti inovacijas, tačiau nevienodos galimybės gauti išsilavinimą ir mokymą, kelti kvalifikaciją ir ją keisti tebėra struktūrinė kliūtis pažeidžiamoms grupėms.

Briuselis, 2025 m. rugsėjo 18 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Oliver RÖPKE

(1) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Neįgaliųjų ir pasikeitusio darbingumo asmenų socialinės integracijos skatinimas (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos prašymu) (OL C, C/2024/6875, 2024 11 28, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/6875/oj).

(2) EBPO (2023 m.).

(3) Negalia Europos Sąjungoje: faktai ir skaičiai.

(4) EBPO (2022 m.).

(5) „The transversality of mental health in a „European Health Union“ “ (liet. „Kompleksiškas psichikos sveikatos klausimas Europos sveikatos sąjungoje“).

(6) JT (1993 m.).

(7) Eurostatas.

(8) Neįgaliųjų verslumo mokymo programos.

(9) „Psychosocial disability: a European perspective on challenges and solutions“ (liet. „Psichosocialinė negalia. Europietiškas požiūris į iššūkius ir sprendimus“).

(10) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Poreikiais grindžiamos profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros užtikrinimas visiems. Kaip atitinkamai lanksčios darbo sąlygos gali paskatinti kartų solidarumą ir moterų įgalėjimą (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Vengrijos prašymu) (OL C, C/2025/116, 2025 1 10, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/116/oj).

(11) EBPO (2021 m.).

(12) „PitchBook“ (2020 m.).

(13) OL L 6, 1979 1 10, p. 24.

(14) OL L 204, 2006 7 26, p. 23.

(15) OL L 180, 2010 7 15, p. 1.

(16) OL L 101, 2011 4 15, p. 1.

(17) Europos pagrindinių teisių agentūra (2024 m.).

(18) Komisija (2021 m.).

(19) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Savarankiškai dirbančių asmenų galimybės naudotis socialine apsauga. Analizė, apribojimai ir tobulinimo galimybės (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Lenkijos prašymu) (OL C, C/2025/2964, 2025 6 16, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/2964/oj).

(20) EUROFOUND (2024 m.).

(21) Tarybos išvados dėl savarankiškai dirbančių asmenų socialinės apsaugos.

(22) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Naujas Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo veiksmų planas (nuomonė savo iniciatyva) (OL C, C/2025/4203, 2025 8 20, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/4203/oj).