Pranešėjas

Angelo PAGLIARA

Patarėjas	Simone D’ALESSANDRO (pranešėjo)
Plenarinės asamblėjos sprendimas	2025 1 23
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnis 2 dalis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2025 9 2
Priimta plenarinėje sesijoje	2025 9 18
Plenarinė sesija Nr.	599
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	134 / 0/ 2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK pakartoja, kad stiprinant Europos Sąjungos gynybos pajėgumus turi būti laikomasi pagrindinių ES vertybių, kurių pagrindas – ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda, kaip numatyta ES sutarties 3 straipsnyje. Užtikrinti veiksmingą gynybos politiką įmanoma tik tuo atveju, jei ji bus įtraukta į Europos projektą, orientuotą į piliečių gerovę.

1.2.

EESRK mano, kad saugumo srityje ES turi parengti bendrą gynybos politiką, kuri būtų bendros užsienio ir saugumo politikos dalis, ir sukurti tvirtą Europos gynybos ramstį, kuris pranoktų nacionalinius modelius ir leistų panaikinti dėl to susidariusį išlaidų suskaidymą. Šiuo tikslu reikia skubiai ir laikantis bendros sistemos priimti būtinas teisėkūros ir finansines priemones, kartu atsižvelgiant į riziką, su kuria susiduria su Rusija ir Baltarusija besiribojančios Europos šalys.

1.3.

EESRK ragina laikytis integruoto požiūrio į Europos saugumą, kuris apimtų ne tik karinius poreikius, bet ir socialinius, pramonės, aplinkos ir sveikatos aspektus. Sąjungos atsparumas priklauso nuo stiprių viešųjų sistemų ir piliečių pasitikėjimo. Dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis neužtikrinus tinkamų gynybos pajėgumų ir visuomenės parengties lygio nebus galima užtikrinti Europos piliečių gerovės. Tikras atsparumas grindžiamas gebėjimu reaguoti į išorės agresiją ir viešųjų sistemų tvirtumu siekiant apsaugoti visus piliečių gyvenimo aspektus.

1.4.

EESRK pabrėžia, kad reikia skubiai stiprinti bendrąją rinką ir panaikinti gynybos rinkos susiskaidymą plėtojant bendrą Europos pramonės politiką, kuria būtų didinamas pramonės konkurencingumas, kartu laikantis skaidrumo, veiksmingumo ir tvarumo principų. Jis taip pat ragina priimti konkrečias bendras finansavimo priemones.

1.5.

EESRK rekomenduoja investicijomis į gynybą siekti stiprinti Europos technologinę ir pramoninę bazę (EGTPB), aktyviai įtraukiant socialinius partnerius ir mažąsias bei vidutines įmones (MVĮ) kaip pagrindinius teritorinių gamybos sektorių subjektus. Labai svarbu skatinti kvalifikuotų darbuotojų užimtumą ir užkirsti kelią žalingai dempingo ar perkėlimo praktikai, kad būtų užtikrintas platus teigiamas poveikis Europos gamybos struktūrai.

1.6.

EESRK mano, kad ypač svarbu užtikrinti tinkamą Europos finansavimo priemonių ir ES fiskalinės sistemos koordinavimą, nustatant taisykles, pagal kurias strateginės investicijos, įskaitant investicijas ne į gynybos sektorių, nebūtų įtraukiamos apskaičiuojant deficitą, ir taikant Sąjungos tikslus atitinkančias nukrypti leidžiančias mokesčių išlygas.

1.7.

EESRK ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti visapusišką gynybos fondų kilmės, paskirties ir valdymo skaidrumą, kad išlaidos nebūtų didinamos kitų svarbių ES tikslų, viešųjų paslaugų ar sveikatos apsaugos sąskaita.

1.8.

EESRK ragina įsteigti Tarpinstitucinę integruotą saugumo observatoriją (kurioje dalyvautų EESRK, RK, EK ir EP), kuri stebėtų Europos gynybos politikos poveikį teritorijų lygmeniu ir kuri sistemingai rinktų informaciją apie tai, kaip šią politiką vertinta visuomenė, ir stebėtų piliečių pasitikėjimo lygį.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

Plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą 2022 m. vasarį ir pastarųjų mėnesių geopolitiniai įvykiai paskatino Europos institucijas politinėje darbotvarkėje daugiausia dėmesio skirti Europos gynybai. Karas išryškino Europos priklausomybę nuo JAV paramos gynybai užtikrinti ir parodė jos pajėgumų trūkumus. Nerimą kelianti netikrumo transatlantiniuose santykiuose padėtis kartu parodė, kad Sąjunga privalo greitai ir ryžtingai reaguoti į daugybę iššūkių ir galimų grėsmių karinėje, prekybos, technologijų ir tiekimo srityse. Šiomis aplinkybėmis ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas su Rusija ir Baltarusija besiribojančioms ES valstybėms narėms, nes jos pirmosios tiesiogiai nukentėtų nuo staiga kilusių krizių ir hibridinių grėsmių.

2.2.

Nuo to laiko, kai 1954 m. buvo sukurta Europos gynybos bendrija Europos Sąjunga nesėkmingai bandė vykdyti integraciją gynybos srityje. Šios nuomonės tikslas – prisidėti prie Europos diskusijų, kurios vyksta dėl geopolitinių aplinkybių, kai reikia imtis ryžtingų veiksmų bendrai gynybos sistemai stiprinti ir kartu nuspręsti, kaip investuoti į bendrą gynybą, baigti kurti bendrąją rinką nepakenkiant socialinei sanglaudai ir investicijoms į Europos piliečių gerovę ir užtikrinti, kad būtų laikomasi Sutarčių.

2.3.

Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 3 straipsnyje pabrėžiama, kad Sąjunga siekia skatinti savo piliečių gerovę, ekonominę ir socialinę sanglaudą bei subalansuotą ir darnų valstybių narių vystymąsi. Todėl tikimasi, kad į Europos gynybos politiką bus įtraukti šie aspektai ir remiamas šių tikslų įgyvendinimas siekiant užtikrinti taikų ir saugų ES piliečių gyvenimą.

2.4.

Šioje nuomonėje EESRK remiasi daugeliu kitų gynybos ir saugumo srityje jau priimtų arba šiuo metu dar rengiamų dokumentų, visų pirma keletu nuomonių, kuriose šis klausimas nagrinėjamas išsamiai ir struktūruotai (1). Šiose nuomonėse pateikiama išsami ir nuosekli gynybos vaidmens kuriant taikos, demokratijos ir socialinio teisingumo vertybes atitinkantį Europos suverenitetą vizija.

2.5.

Sąjungos gebėjimas stiprinti savo bendrą gynybą ir spręsti geopolitinius ir pramonės iššūkius yra glaudžiai susijęs su Europos integracijos stiprinimu. EESRK ragina Komisiją ir Tarybą išnagrinėti visus Sutartyse numatytus mechanizmus, kad būtų galima kuo greičiau pradėti institucinės reformos procesą ir užbaigti integracijos procesą.

2.6.

Politinės diskusijos ir nuomonių skirtumai Sąjungoje dėl naujausių Komisijos pasiūlymų gynybos klausimais rodo, kad ypač svarbu užtikrinti gynybos išlaidų ir socialinių investicijų pusiausvyrą. Stipresnė karinė Sąjunga piliečiams taip pat turi būti teisingesnė, darnesnė ir atsparesnė.

3.   Konkrečios pastabos

3.1.

Iš M. Draghi pranešimo (2) matyti, kad nuo 2022 m. iki 2023 m.78 proc. Europos karinių išlaidų buvo išleista ne ES tiekėjams, 63 proc. – tiesiogiai tiekėjams iš JAV. Dėl šios priklausomybės mažėja ES strateginis savarankiškumas, didėja geopolitinė rizika ir Europos saugumas tampa priklausomas nuo trečiųjų šalių pramonės ir politikos sprendimų. Be to, valstybių narių viešųjų pirkimų susiskaidymas trukdo kurti bendrąją gynybos rinką, todėl Europos pramonė yra pažeidžiama didžiųjų pasaulio valstybių atžvilgiu, ir nustatyti bendrus standartus, reikalingus sąveikai ir pramonės efektyvumui užtikrinti.

3.2.

Nepakankamai koordinuojant gynybos viešuosius pirkimus iškraipoma vidaus rinka, teikiama pirmenybė už Europos ribų esančioms pramonės subjektams ir ribojamas gamybos augimas ir varžomi moksliniai tyrimai Europoje. Italijos viešosios apskaitos observatorijos (Osservatorio sui conti pubblici italiani) duomenimis, 2024 m. bendros ES karinės išlaidos pagal perkamosios galios paritetą buvo gerokai didesnės nei Rusijos išlaidos (3). Vis dėlto valstybėms narėms neturint bendros strategijos mažėja bendras veiksmingumas. Gamybos ir tiekimo susiskaidymas trukdo strategiškai naudoti išteklius, todėl Europos gynybos sektorius tampa mažiau konkurencingas nei labiau centralizuotas Rusijos gynybos sektorius. Šiuo požiūriu techninių reikalavimų ir ginklų sistemų standartizavimo trūkumas yra konkreti kliūtis sąveikumui, logistikos veiksmingumui ir išlaidų mažinimui (šiuo atžvilgiu taip pat svarbu užtikrinti atitiktį NATO standartams). Siekiant sumažinti šią priklausomybę ir stiprinti ES strateginį savarankiškumą, visų pirma būtina sparčiau užbaigti kurti bendrąją gynybos rinką suderinant teisės aktus, investuojant į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, gerinant nacionalinių sistemų sąveikumą ir sukuriant tvirtą bendrų viešųjų pirkimų mechanizmą, kuris leistų valstybėms narėms teikti pirmenybę Europos tiekėjams ir išvengti išteklių susiskaidymo.

3.3.

ES reikia tvirtos gynybos sistemos, kad būtų galima reaguoti ne tik į kylančias krizes, bet ir į ilgalaikius iššūkius. Tam reikia tvirtos pramoninės bazės, galinčios remti technologinę plėtrą, garantuoti strateginį savarankiškumą ir užtikrinti teigiamą investicijų poveikį ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui. Nesant aiškios pramonės politikos, gynybos planai gali būti neveiksmingi. EESRK pabrėžia, kad reikia didinti investicijas į pramonės politiką, be kita ko, sukuriant Europos nepriklausomą fondą, kurio lėšomis būtų galima finansuoti bendrus strateginius projektus.

3.4.

Be to, EESRK ir Regionų komitetas turėtų būti struktūruotai įtraukti į Europos gynybos pramonės strategiją, kuria būtų skatinama kurti atsparias teritorines gamybos grandines. Pramonės pertvarka atveria potencialą užimtumo srityje, tačiau stabilios ir kokybiškos darbo vietos bus kuriamos tik tuo atveju, jei bus išvengta perkėlimo ir socialinio dempingo ir bus užtikrintos teisingos ir įtraukios sąlygos visiems Europos ekonominės veiklos vykdytojams.

3.5.

EESRK mano, kad teisinės ir finansinės priemonės, reikalingos Europos gynybai stiprinti, turėtų būti nustatytos ES sistemoje. Bendra finansavimo sistema, grindžiama išlaidų koordinavimu ir išteklių optimizavimu, leistų sustiprinti vidaus rinką, išvengti švaistymo, kuo labiau padidinti investicijų veiksmingumą ir kartu sumažinti priklausomybę nuo ne Europos tiekėjų. Naujausios makroekonominės prognozės rodo, kad vien gynybos išlaidos negali daryti reikšmingo struktūrinio poveikio ekonomikai. Todėl jų poveikis turi būti vertinamas platesnės strategijos, apimančios koordinuojamas viešąsias investicijas į socialinę ir pramonės sritis, kontekste (4).

3.6.

Per dešimtmetį karinės išlaidos Europoje vidutiniškai padidėjo 50 proc. nuo 145 mlrd. EUR 2014 m. iki 215 mlrd. EUR 2023 m. (5). EESRK pabrėžia, kad ES gynybos pajėgumų stiprinimas taip pat yra galimybė atnaujinti Europos pramoninę ir technologinę bazę. Kai kurios analizės, įskaitant M. Draghi pranešimą ir Europos Komisijos 2025 m. pavasario ekonominę prognozę, rodo, kad koordinuotas gynybos išlaidų didinimas galėtų prisidėti prie BVP augimo, darbo vietų kūrimo ir inovacijų. Pavyzdžiui, atliekant modeliavimą pagal QUEST modelį apskaičiuota, kad, iki 2028 m. laipsniškai didinant valstybių narių gynybos išlaidas iki 1,5 proc. BVP, šio laikotarpio pabaigoje ES BVP galėtų padidėti maždaug 0,5 proc., o skolos ir BVP santykis tuo pačiu metu padidėtų maždaug 2 procentiniais punktais. Tačiau tokių išlaidų veiksmingumas nėra savaiminis: jų poveikis labai priklauso nuo pramonės koordinavimo lygio ir integruotos vidaus gynybos rinkos plėtros. Nesant bendros strategijos, ekonominis gynybos išlaidų daugiklis gali išlikti mažas, ypač dėl didelės importo iš ES nepriklausančių šalių dalies, kaip matyti iš naujausių sąnaudų ir produkcijos analizių. Bendri standartai, sąveikumas ir bendrų viešųjų pirkimų mechanizmai yra ypač svarbūs siekiant užtikrinti, kad investicijos į gynybą duotų ilgalaikės naudos ir prasmingai prisidėtų prie ES strateginio savarankiškumo.

3.7.

Investicijos į gynybos sektorių turi būti įtrauktos į strategiją, kuria siekiama stiprinti žemyno gamybos grandines, skatinti inovacijas ir pritraukti kvalifikuotus darbuotojus. Geresnis pramonės koordinavimas Europos lygmeniu pasitelkiant bendrus standartus, sąveikumą ir bendrus viešuosius pirkimus gali padidinti gynybos išlaidų ekonominį didinamąjį poveikį. Neužtikrinus tokio koordinavimo kyla rizika, kad dėl didelės importo iš ES nepriklausančių šalių dalies dauginamasis poveikis išliks mažas, kaip matyti iš naujausių tyrimų, pagrįstų sąnaudų ir produkcijos analizėmis (6). Todėl integruotos vidaus gynybos rinkos kūrimas yra prioritetas siekiant remti Sąjungos strateginį savarankiškumą.

3.8.

Naujausios 2024 m. ataskaitos dėl gyvenimo sąlygų duomenys rodo, kad apskritai padėtis blogėja: 19,1 proc. Europos namų ūkių sunkiai suduria galą su galu (2020 m. – 16,8 proc.); žmonių, kuriems gresia skurdas arba socialinė atskirtis, padaugėjo iki 16,5 proc. (2019 m. jų buvo 14,3 proc.); pajamų nelygybė padidėjo nuo 28,7 proc. iki 29,6 proc.; didelis materialinis ir socialinis nepriteklius dar labiau padidėjo nuo 6,7 proc. iki 6,8 proc.; namų ūkių, nepajėgiančių padengti nenumatytų išlaidų, yra 33,5 proc. (2020 m. – 30,2 proc.). Tikėtina gyvenimo trukmė sumažėjo nuo 81,3 metų 2019 m. iki 80,1 metų 2023 m. (7). Tokį padėties blogėjimą patvirtina ir Europos Parlamento 2024 m. Eurobarometro apklausa, kurioje nurodoma, kad didžiausią susirūpinimą Europos piliečiams kelia kylančios kainos ir pragyvenimo išlaidos (42 proc.) bei ekonominė padėtis (41 proc.). Šie skaičiai rodo, kad socialinės sąlygos blogėja ir, jei nebus imtasi priemonių, kyla pavojus, kad bus pakenkta Europos saugumo pagrindams.

3.9.

Europos sveikatos sistemos stiprinimas turėtų būti laikomas Europos gynybos sistemos ramsčiu. Naujausiose ataskaitose nurodyta, kad nacionalinėse sveikatos priežiūros sistemose vis dar yra struktūrinių problemų: trūksta darbuotojų, nepakankama infrastruktūra ir nevienodos galimybės naudotis paslaugomis (8). EESRK mano, kad dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis poreikis didinti investicijas į sveikatą yra nesuderinamas su dabartiniu Stabilumo ir augimo paktu, o tai yra kliūtis siekti Sąjungos saugumo ir socialinio atsparumo tikslų.

3.10.

Labai svarbu, kad kilus krizėms Europos gyventojai ir pilietinė visuomenė remtų institucijas. EESRK ragina Komisiją išnagrinėti galimybę įsteigti tarpinstitucinę observatoriją, kurią sudarytų EESRK, RK, EK ir EP ir kurios užduotis būtų stebėti, kaip vertinami Europos sprendimai vietos lygmeniu, ir skatinti bendrą Europos gynybos koncepciją, kuri apimtų socialinius, ekonominius ir sveikatos aspektus. Skaidrumas, demokratinė atskaitomybė ir pilietinis aktyvumas yra esminės didesnio piliečių pasitikėjimo Europos institucijomis sąlygos. Be pasitikėjimo, net ir pažangiausia saugumo politika gali prarasti savo veiksmingumą ir legitimumą. Observatorija turėtų padėti stebėti ne tik teritorinį poveikį, bet ir visuomenės pasitikėjimą Europos sprendimais gynybos srityje bei tai, kaip juos vertina visuomenė.

3.11.

EESRK pabrėžia, kad Europos saugumas grindžiamas integruotu požiūriu, pagal kurį gynybos pajėgumai derinami su ES švelniąja galia: bendradarbiavimu, diplomatija, vystymosi ir stabilumo skatinimu. Šios pusiausvyros išsaugojimas ir stiprinimas yra labai svarbus, kad ES galėtų atlikti įtikinamą ir savarankišką vaidmenį pasaulinėje arenoje.

---

(1)   OL C 100, 2023 3 16, p. 132; OL C, C/2024/4663, 2024 8 9, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/4663/oj; OL C, C/2024/4662, 2024 8 9, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/4662/oj; OL C, C/2025/2013, 2025 4 30, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/2013/oj; OL C, C/2024/2489, 2024 4 23, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/2489/oj; OL C, C/2024/4056, 2024 7 12, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/4056/oj; OL C 486, 2022 12 21, p. 168; OL C, C/2025/5162, 2025 10 28, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/5162/oj.

(2)   M. Draghi pranešimas dėl Europos konkurencingumo ateities.

(3)   Facciamo chiarezza: nel 2024 la spesa militare europea eccedeva quella russa del 58 % .

(4)   Europos Komisija (2025 m.), The economic impact of higher defence expenditure, specialus skyrius 2025 m. pavasario ekonominėje prognozėje.

(5)  Stamegna, M., Bonaiuti, C., Maranzano, P., & Pianta, M. (2024). The economic impact of arms spending in Germany, Italy, and Spain. Peace Economics, Peace Science and Public Policy, 30(4), 393–422.

(6)  Stamegna, M., Bonaiuti, C., Maranzano, P., & Pianta, M. (2024). The economic impact of arms spending in Germany, Italy, and Spain. Peace Economics, Peace Science and Public Policy, 30(4), 393–422.

(7)   Key figures on European living conditions – 2024 m. leidinys.

(8)   Key figures on European living conditions – 2024 m. leidinys.