PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ

(Reglamento (ES) 2024/1143 24 straipsnis)

„Gaillac“

ES nuorodos numeris: PDO-FR-A0502-AM04 – 2025 9 24

1.   Produkto pavadinimas

„Gaillac“

2.   Nuorodos tipas

☑

SKVN

☐

SGN

☐

GN

3.   Sektorius

☐	Žemės ūkio produktai

☑

Vynai

☐	Spiritiniai gėrimai

4.   Šalis, kuriai priklauso geografinė vietovė

Prancūzija

5.   Valstybės narės institucija, pranešanti apie standartinį pakeitimą

Pavadinimas

Žemės ūkio ir apsirūpinimo maistu savarankiškumo ministerijos Įmonių ekonominės ir aplinkosauginės veiklos rezultatų generalinis direktoratas (pranc. Ministère de l’agriculture et de la souveraineté alimentaire Direction Générale de de la performance économique et environnementale des entreprises)

6.   Priskyrimas prie standartinių pakeitimų

Prancūzijos valdžios institucijos teigimu, pateikta paraiška atitinka reglamentų (ES) Nr. 1308/2013 ir 2024/1143 reikalavimus.

Šios specifikacijos pakeitimai yra Reglamento (ES) 2024/1143 24 straipsnio 4 dalyje apibrėžti standartiniai pakeitimai.

SKVN „Gaillac“ pakeitimo paraiška nesusijusi nė su vienu iš trijų Sąjungos lygmens pakeitimo atvejų, t. y.:

a)	pakeitimu, dėl kurio keičiami geografine nuoroda žymimi produktai, jų pavadinimas, jų pavadinimo naudojimas ar jų kategorija;

b)	pakeitimu, dėl kurio kyla pavojus panaikinti ryšį su geografine aplinka;

c)	pakeitimas, dėl kurio atsiranda naujų prekybos produktu apribojimų.

Todėl Prancūzijos valdžios institucijos mano, kad prašomas pakeitimas traktuotinas kaip standartinis.

7.   Patvirtinto (-ų) standartinio (-ių) pakeitimo (-ų) aprašymas

Antraštė

Agrarinės aplinkosaugos nuostatų įtraukimas

Aprašymas

Dabartinė specifikacijos nuostata dėl pareigos apauginti vynuogyno pakraščius augaline danga pakeičiama pareiga apželdinti vynuogyno pakraščius žole. Įtraukiamos dar dvi standartinės agrarinės aplinkosaugos nuostatos: draudimas chemiškai naikinti piktžoles atviruose vynuogyno sklypuose ir draudimas pasodintus vynmedžius dengti polietileno plėvele.

Tikslas – padidinti nuorodos tvarumą atsižvelgiant į klimato kaitą ir didelius visuomenės lūkesčius.

☐	Pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui.

Antraštė

Prisitaikymui prie klimato kaitos svarbių veislių įtraukimas

Aprašymas

Į specifikaciją įtraukiamos penkios naujos prisitaikymui prie klimato kaitos svarbios veislės.

Atrinktos veislės pasižymi nuorodai naudingais agronominiais ypatumais ir gamintojų pageidavimus atitinkančiomis aromatinėmis savybėmis.

Pagal nustatytą taisyklę prisitaikymui prie klimato kaitos svarbios veislės turi sudaryti ne daugiau 5 proc. visų ūkio vynuogių veislių (smulkiuose ūkiuose, kurių vynuogyno plotas mažesnis nei 3 hektarai, ši dalis gali būti padidinta iki 20 proc.).

Be to, pagal nustatytą nuostatą prisitaikymui prie klimato kaitos svarbios veislės turi sudaryti ne daugiau 10 proc. viso kupažo (ūkiuose, kurių vynuogyno plotas mažesnis nei 3 hektarai, ši dalis gali būti padidinta iki 20 proc.).

☑	Pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui.

Antraštė

Šviežių (pranc. primeur) raudonųjų vynų gamybos sąlygų pakeitimas

Aprašymas

Daromi šie specifikacijos pakeitimai:

—	panaikinama pareiga raudonųjų vynų, kurie gali būti žymimi terminu „primeur“, gamybai skirtas vynuoges nurinkti rankomis;

—	nustatoma galimybė vynus gaminti maceracijos naudojant savaime susidarantį anglies dvideginį metodu;

—	nustatoma pareiga vynuogių kotelius nuskabyti arba vynuogyne, arba vyno rūsyje ir naudoti derliaus nuėmimo bei vežimo įrangą, kurioje įrengta tinkama vandens nutekėjimo sistema arba apsaugos įtaisas.

Tokiais pakeitimais atsižvelgiama į techninę derliaus nuėmimo įrenginių pažangą: šiandien jų eksploatacinės savybės leidžia išlaikyti ar net pagerinti nurinktų vynuogių kokybę. Dėl patobulintų techninių funkcijų tokią įrangą galima nureguliuoti tiksliai, todėl veiklos vykdytojams mechaninis derliaus nuėmimas – vertinga optimizavimo priemonė.

☐	Pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui.

Antraštė

Naujos vynuogių veislės „Duras N“ įtraukimas į vynuogių veislių sąrašą ir į šviežių raudonųjų vynų kupažą

Aprašymas

Nuo šiol veislė „Duras N“ įeina į veislių, leidžiamų naudoti raudonųjų vynų, kurie gali būti žymimi terminu „primeur“, gamybai, sąrašą. Ši veislė, kaip pagrindinė jau naudojama raudonųjų ir rožinių vynų gamybai, įtraukiama tam, kad (be minimalių ar maksimalių apribojimų) ją būtų galima naudoti kaip vieną iš vynuogių veislių ir maišyti su kitomis veislėmis gaminant šviežius raudonuosius vynus. Tokiu pakeitimu veiklos vykdytojams bus suteikiama galimybė gaminant šviežius vynus veisles maišyti su „Gamay“ arba naudoti tik „Duras“.

☑	Pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui.

Antraštė

Neputojančių baltųjų vynų gamybai skirtų veislių maišymo pakeitimas

Aprašymas

Neputojančių baltųjų vynų gamybai skirtų veislių mišinį sudarančių pagrindinių veislių dalis padidinama nuo 50 proc. iki 70 proc. Be to, pagal naują taisyklę veislę „Muscadelle“ privaloma maišyti su bent viena kita veisle. Nuo šiol ji turi sudaryti ne daugiau kaip 70 proc. mišinio.

Šiais pakeitimais siekiama padidinti pagrindinių veislių dalį mišiniuose, kad būtų užtikrintos geresnės sąlygos atsiskleisti SKVN „Gaillac“ žymimų baltųjų vynų tipiškumui.

☐	Pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui.

Antraštė

Oficialaus vynuogių, skirtų vynų, kurie gali būti žymimi terminu „vėlyvo derliaus“ (pranc. vendanges tardives), gamybai, derliaus nuėmimo paskelbimo panaikinimas

Aprašymas

Dėl pastaraisiais metais vynuogynuose užfiksuotų klimato kaitos padarinių ir didelių vynuogių sunokimo skirtumų šia nuoroda žymimų vynų gamintojų grupė pageidauja šios pareigos nebesilaikyti, nes, jų nuomone, ji nebeduoda realios naudos.

☐	Pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui.

Antraštė

Sklypų paskirties deklaracijos pateikimo dienos pakeitimas

Aprašymas

Nuoroda žymimų vynų gamintojų grupė dar 2021 ir 2024 m. pateikė du prašymus leisti (dėl šalnų) laikinai pakeisti sklypų paskirties deklaracijos pateikimo dieną – ją nukelti iš gegužės 15 d. į birželio 15 d. Datą nukėlus, veiklos vykdytojai turėjo daugiau laiko, kad galėtų geriau įvertinti, kuriuos sklypus deklaruoti kaip skirtus SKVN žymimų vynų gamybai ir kokiai kategorijai juos priskirti.

Nustatyta, kad, priklausomai nuo metų ir su klimatu susijusių grėsmių, birželio 15-oji – veiklos vykdytojų praktikai tinkamesnė diena, paliekanti pakankamai laiko patikroms iš anksto organizuoti.

☐	Pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui.

Antraštė

Rožinių vynų gamybos nuleidžiant pirmąsias sultis metodo įtraukimas

Aprašymas

Gamintojų grupė rožinius vynus gamina nuleisdami pirmąsias sultis. Tai – senas metodas, kurio laikomasi dar ir šiandien, gaminant nuoroda žymimus vynus. Gamintojų grupė nori jį išlaikyti. Siekiant apsaugoti šį ypatumą, šis metodas įtrauktas į dalį „Ryšys su geografine vietove“.

☐	Pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui.

Antraštė

Geografinės vietovės pakeitimas

Aprašymas

Tikslas – sujungti abi specifikacijoje nurodytas geografines vietoves į vieną ir taip sudaryti sąlygas gaminti Kiunako branduolį sudarančių aštuonių komunų teritorijoje baltuosius neputojančius vynus (įskaitant tuos, kurie gali būti žymimi terminu „vendanges tardives“) ir putojančius vynus.

Šiandien, esant sudėtingoms ekonominėms raudonųjų vynų gamybos sąlygoms, taisyklė, kad šiose aštuoniose komunose gali būti gaminami tik raudonieji arba rožiniai vynai, atrodo pasenusi. Vyno kooperatyvas, kuriam priklauso visi vietovės veiklos vykdytojai, numato plėtoti baltųjų vynų gamybą ir tam 4–5 ha plote pasodinti į nuorodos specifikaciją įtrauktų baltųjų veislių vynmedžius.

☑	Pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui.

Antraštė

Pereinamojo laikotarpio priemonių panaikinimas

Aprašymas

Iš specifikacijos išbraukiamos nustojusios galioti XI dalyje „Pereinamojo laikotarpio priemonės“ numatytos pereinamojo laikotarpio priemonės.

☐	Pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui.

Antraštė

Redakcinio pobūdžio pakeitimas

Aprašymas

Visoje specifikacijoje žodžiai „registruota kilmės vietos nuoroda“ pakeičiami žodžiais „saugoma kilmės vietos nuoroda“.

—

Iš dalies „Vynuogių veislių kupažas“ (kiekvienos kategorijos vynus apibūdinančios formuluotės) išbraukiamas šis sakinys: „Vynai turi būti gaminami iš bent vienos pagrindinės veislės vynuogių arba iš vynų, pagamintų iš bent vienos pagrindinės veislės vynuogių“, nes pagrindinės vynuogių veislės dalis sistemingai nurodoma, todėl šis sakinys nebereikalingas.

—	Dalis „Ryšys su geografine vietove“ iš dalies keičiama atsižvelgiant į pakeitimus, susijusius su šviežių raudonųjų vynų gamyba: įtraukiamas maceracijos naudojant savaime susidarantį anglies dvideginį metodas ir veislė „Duras N“.

☐	Pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui.

Antraštė

Koordinatės

Aprašymas

Atnaujinti INAO duomenys.

Iš dalies pakeista nuostata dėl specifikacijos tikrinimo.

☐	Pakeitimas turi įtakos bendrajam dokumentui.

BENDRASIS DOKUMENTAS

Vynų kilmės vietos nuorodos ir geografinės nuorodos

„Gaillac“

ES nuorodos numeris: PDO-FR-A0502-AM04 – 2025 9 24

1.   Pavadinimas (-ai)

„Gaillac“

2.   Nuorodos tipas

☑

SKVN

☐

SGN

☐

GN

3.   Šalis, kuriai priklauso nustatyta geografinė vietovė

Prancūzija

4.   Reglamento (ES) 2024/1143 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta žemės ūkio produkto klasifikacija pagal Kombinuotosios nomenklatūros poziciją ir kodą

2204 . Vynas iš šviežių vynuogių, įskaitant pastiprintus vynus; vynuogių misa, išskyrus priskiriamą 2009 pozicijai.

5.   Vynuogių produktų kategorijos, nustatytos Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VII priedo II dalyje

1.

Vynas

5.	Rūšinis putojantis vynas

6.	Rūšinis aromatinis putojantis vynas

6.   Vyno (-ų) aprašymas

Vynuogių produktas

Baltieji neputojantys vynai

Juslinės savybės

Išvaizda

Vynams būdingi vaisių bei gėlių aromatai ir vidutinis rūgštingumas.

Kvapas

Jie gali būti žymimi terminu „primeur“ (šviežias) ir tokiu atveju yra skirti suvartoti greitai, per kelis mėnesius nuo pagaminimo.

Esant tokioms sąlygoms, Gajako vietovei būdingos vynuogių veislės „Mauzac B“ ir „Mauzac rose Rs“ puikiai tinka sausiems neputojantiems baltiesiems vynams gaminti. Iš šių vynuogių gaminami švelnūs, nelabai rūgštūs malonaus obuolių aromato vynai. Pernokusiose vynmedžių, augančių tinkamos ekspozicijos šlaituose, vynuogėse gali būti labai daug cukrų. Gajako krašte taip pat auginama vynuogių veislė „Len de l’el B“. Ar ši veislė auginama ir kituose vynuogynuose, nėra patvirtinta. Ši veislė baltiesiems vynams suteikia subtilumo ir aromatų puokštę, be to, ji daugiausia naudojama vėlyvojo derliaus vynams gaminti.

Skonis

Dažnai šiems baltiesiems neputojantiems vynams, žymimiems terminu „doux“, būdingas prinokusių obuolių, kriaušių ir egzotiškų vaisių aromatas. Jie puikiai tinka brandinti iki 5 metų.

Baltiesiems vynams, žymimiems terminu „vendanges tardives“, būdingi džiovintų arba konservuotų vaisių aromatai ir medaus natos. Brandinami vynai dėl rūgštumo, stiprumo ir švelnumo pusiausvyros ilgainiui gali tapti dar sudėtingesni.

Papildoma informacija apie juslines savybes

-

Analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)	-
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	-
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	-
Mažiausio bendrojo rūgštingumo matavimo vienetas	miliekvivalentais viename litre
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	-
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	-

Papildoma informacija apie analitines savybes

Baltųjų neputojančių vynų mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 10,5 %. Fermentuojamų cukrų kiekis baltuosiuose neputojančiuose vynuose (kurie parduodami išpilstyti arba neišpilstyti) yra ≤ 4 g/l. Po sodrinimo šių vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 13 %.

Baltųjų neputojančių vynų, žymimų terminu „doux“, mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 12,5 %. Fermentuojamų cukrų kiekis šiuose vynuose (kurie parduodami išpilstyti arba neišpilstyti) yra ≥ 45 g/l. Po sodrinimo šių vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 15 %.

Baltųjų neputojančių vynų, žymimų terminu „vendanges tardives“, mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 17 %. Fermentuojamų cukrų kiekis šiuose vynuose (parduodamuose išpilstytomis partijomis) yra ≥ 100 g/l.

☑	Visos šiame skirsnyje nenurodytos analitinės savybės atitinka taikomuose ES teisės aktuose nustatytas ribas.

Vynuogių produktas

Raudonieji ir rožiniai neputojantys vynai

Juslinės savybės

Išvaizda

Ragaujant šiuos vynus dažnai juntamas raudonųjų uogų aromatas ir prieskonių natos.

Rožiniai vynai (išgaunami tiesiogiai spaudžiant vynuoges arba iš jų nuleidžiant pirmąsias sultis) būna daugiau ar mažiau ryškios vyšnių raudonumo spalvos.

Kvapas

Juntami taninai, kurie brandinimo metu vynui suteikia struktūros ir švelnumo. Šiuos vynus malonu gerti jaunus, bet taip pat jie puikiai tinka brandinti.

Vynai, žymimi terminu „primeur“, – subalansuoti vynai. Šiems iš vynuogių veislių „Gamay N“ ir „Duras N“ gaminamiems vynams būdingi vaisių aromatai, taip pat aromatų lengvumas ir subtilumas.

Skonis

Raudonieji vynai po fermentacijos brandinami. Šitaip siekiama išgauti kompleksiškesnių aromatų ir, svarbiausia, pagaminti gerai susiformavusiais ir švelniais taninais pasižyminčius vynus.

Rožiniai vynai yra maloniai gaivūs ir skleidžia vaisių aromatus.

Papildoma informacija apie juslines savybes

-

Analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)	-
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	-
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	-
Mažiausio bendrojo rūgštingumo matavimo vienetas	miliekvivalentais viename litre
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	-
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	-

Papildoma informacija apie analitines savybes

Raudonųjų neputojančių vynų mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 11 %. Vynų, žymimų terminu „primeur“, mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 10,5 %.

Fermentuojamų cukrų kiekis vynuose (kurie parduodami išpilstyti arba neišpilstyti), kurių mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais ≤ 14 %, yra ≤ 2,5 g/l.

Fermentuojamų cukrų kiekis vynuose (kurie parduodami išpilstyti arba neišpilstyti), kurių mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais > 14 %, yra ≤ 4 g/l.

Fermentuojamų cukrų kiekis vynuose, žymimuose terminu „primeur“ (kurie parduodami išpilstyti), yra ≤ 2 g/l.

Obuolių rūgšties kiekis raudonuosiuose neputojančiuose vynuose, kurie paruošti parduoti išpilstyti arba neišpilstyti, yra ≤ 0,4 g/l.

Vynų, žymimų terminu „primeur“ ir parduodamų neišpilstytų, lakusis rūgštingumas yra ≤ 10,2 mekv./l.

Po sodrinimo raudonųjų neputojančių vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 13,5 %. Po sodrinimo vynų, žymimų terminu „primeur“, visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 13 %.

Rožinių neputojančių vynų mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 11 %. Fermentuojamų cukrų kiekis šiuose vynuose (kurie parduodami išpilstyti arba neišpilstyti) yra ≤ 4 g/l. Po sodrinimo šių vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 13,5 %.

☑	Visos šiame skirsnyje nenurodytos analitinės savybės atitinka taikomuose ES teisės aktuose nustatytas ribas.

Vynuogių produktas

Putojantys vynai

Juslinės savybės

Išvaizda

Antrinės fermentacijos buteliuose būdu pagamintiems putojantiems vynams būdinga struktūra, kurioje dominuoja rūgštumas, suteikiantis šiems vynams ypatingo gaivumo ir subtilumo.

Kvapas

Vyno rūgštumą papildo vaisinės natos.

Skonis

Ilgas antrinis brandinimas buteliuose, paguldytuose ant medinių lentynų, prisideda prie burbuliukų susidarymo ir kompleksiškų vaisių aromatų atsiskleidimo.

Papildoma informacija apie juslines savybes

-

Analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)	-
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	-
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	-
Mažiausio bendrojo rūgštingumo matavimo vienetas	miliekvivalentais viename litre
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	-
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	-

Papildoma informacija apie analitines savybes

Putojančių vynų mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 9 %. Fermentuojamų cukrų kiekis šiuose putojančiuose vynuose, išgaunamuose antrinės fermentacijos buteliuose būdu (susiformavus burbuliukams arba, jei reikia, įpylus expedition liqueur), yra < 50 g/l. Kai misa sodrinama, visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 13 %.

Putojančių vynų, žymimų terminu „doux“, mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 11 %. Susiformavus burbuliukams fermentuojamų cukrų kiekis šiuose vynuose būna ≥ 50 g/l, o laisvojo sieros dioksido kiekis – ne didesnis negu 25 mg/l. Kai misa sodrinama, visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija 14 %.

☑	Visos šiame skirsnyje nenurodytos analitinės savybės atitinka taikomuose ES teisės aktuose nustatytas ribas.

Vynuogių produktas

Putojantys vynai, žymimi terminu „méthode ancestrale“ (pagaminta senoviniu gamybos metodu)

Juslinės savybės

Išvaizda

Putojantys vynai, žymimi terminu „méthode ancestrale“, priklauso rūšinių putojančių aromatinių vynų tipui.

Šie vynai gaminami tik iš veislių vynuogių „Mauzac B“ ir „Mauzac rose Rs“. Jos vertinamos dėl to, kad iš jų pagamintuose vynuose susidaro didelė puta ir smulkūs burbuliukai.

Kvapas

Putojantiems vynams, žymimiems terminu „méthode ancestrale“, būdingi smulkūs burbuliukai ir didelė puta.

Skonis

Ilgas antrinis brandinimas buteliuose, paguldytuose ant medinių lentynų, prisideda prie burbuliukų susidarymo ir kompleksiškų vaisių aromatų atsiskleidimo.

Papildoma informacija apie juslines savybes

-

Analitinės savybės

Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %)	-
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %)	8
Mažiausias bendrasis rūgštingumas	-
Mažiausio bendrojo rūgštingumo matavimo vienetas	miliekvivalentais viename litre
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre)	-
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre)	-

Papildoma informacija apie analitines savybes

-

☑	Visos šiame skirsnyje nenurodytos analitinės savybės atitinka taikomuose ES teisės aktuose nustatytas ribas.

7.   Vynuogininkystės ir vynininkystės metodai

7.1.   Konkretūs vynininkystės metodai, naudojami vynui ar vynams gaminti, ir atitinkami jų gamybos apribojimai

Vynuogininkystės ir vynininkystės metodas

Tankis ir atstumas

Vynininkystės metodo rūšis

Auginimo praktika

Aprašymas

Mažiausias tankis – 4 000 vynmedžių sodinių viename hektare, o tarpai tarp eilių – ne didesni kaip 2,50 m. Tarpai tarp sodinių toje pačioje eilėje yra ne mažesni negu 0,80 m. Jei vynmedžiai auginami taurės forma, tarpai tarp eilių neviršija 2,20 m. Jei vynmedžiai auginami terasose, vienam sodiniui skirtas plotas turi būti ne didesnis negu 2,50 kvadratinio metro.

Vynuogininkystės ir vynininkystės metodas

Vynmedžių genėjimo taisyklės

Vynininkystės metodo rūšis

Auginimo praktika

Aprašymas

Vynmedžiai genimi viena iš šių formų: - trumpai (taurės forma arba Ruaja kordonu) arba vienpečiu Giujo kordonu, paliekant daugiausia 12 pumpurų ant vieno sodinio; - dvipečiu Giujo kordonu (pranc. tirette), paliekant daugiausia 10 pumpurų ant vieno sodinio. Nepriklausomai nuo genėjimo metodo, po žydėjimo (23-ios Lorenzo fenologinės stadijos) vaisingų metinių šakų ant sodinio turi būti ne daugiau kaip 10.

Vynuogininkystės ir vynininkystės metodas

Drėkinimas

Vynininkystės metodo rūšis

Auginimo praktika

Aprašymas

Vynuogyną leidžiama laistyti.

Vynuogininkystės ir vynininkystės metodas

Specialiosios derliaus nuėmimo nuostatos

Vynininkystės metodo rūšis

Auginimo praktika

Aprašymas

Privaloma nuskabyti nuskintų vynuogių, skirtų raudonųjų vynų, kurie gali būti žymimi terminu „primeur“, kotelius. Putojantys vynai, kurie gali būti žymimi terminu „méthode ancestrale“, gaminami iš rankomis nuskintų vynuogių. Vynai, kurie gali būti žymimi terminu „vendanges tardives“, gaminami iš rankomis per kelis kartus nuskintų vynuogių.

Vynuogininkystės ir vynininkystės metodas

Specialiosios derliaus vežimo nuostatos

Vynininkystės metodo rūšis

Auginimo praktika

Aprašymas

Taroje iš vynuogyno į vyno gamybos rūsius vežamų rankomis nuskintų vynuogių, skirtų gaminti raudoniesiems vynams, kurie gali būti žymimi terminu „primeur“, ir putojantiems vynams, kurie gali būti žymimi terminu „méthode ancestrale“, sluoksnis turi būti ne storesnis kaip 0,60 m.

Mechaninio derliaus nuėmimo ir nuskintų vynuogių, skirtų gaminti raudoniesiems vynams, kurie gali būti žymimi terminu „primeur“, vežimo įrangoje turi būti tinkama vandens nutekėjimo sistema arba apsaugos įtaisas.

Vynuogininkystės ir vynininkystės metodas

Medžio anglių naudojimas

Vynininkystės metodo rūšis

Vyno gamybai taikomi apribojimai

Aprašymas

Gaminant rožinius vynus draudžiama vynuoges apdoroti medžio anglimis, nesvarbu, ar jos naudojamos vienos, ar kartu su kitais preparatais.

Vynuogininkystės ir vynininkystės metodas

Sodrinimas

Vynininkystės metodo rūšis

Konkretus vynininkystės metodas

Aprašymas

Gaminant raudonuosius vynus leidžiama taikyti sodrinimo pašalinant vandenį metodus. Tokiu atveju nustatomas didžiausias 10 % dalinės koncentracijos dydis, palyginti su gamybos apimtimi. Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais neviršija tokios dalies: neputojančių baltųjų vynų – 13 proc.; putojančių vynų – 13 proc. (kai misa sodrinama); raudonųjų vynų, kurie gali būti žymimi terminu „primeur“, – 13 proc.; raudonųjų ir rožinių vynų – 13,5 proc.; putojančių vynų, kurie gali būti žymimi terminu „doux“, – 14 proc. (kai misa sodrinama); baltųjų neputojančių vynų, kurie gali būti žymimi terminu „doux“, – 15 %.

7.2.   Didžiausia išeiga

Visi vynai / kategorija / veislė / rūšis

Baltieji neputojantys ir putojantys vynai

Didžiausia išeiga

Didžiausia išeiga	72
Didžiausios išeigos vienetas	hektolitras iš hektaro

Visi vynai / kategorija / veislė / rūšis

Baltieji neputojantys vynai, žymimi terminu „doux“, ir putojantys vynai, žymimi terminu „doux“

Didžiausia išeiga

Didžiausia išeiga	54
Didžiausios išeigos vienetas	hektolitras iš hektaro

Visi vynai / kategorija / veislė / rūšis

Baltieji neputojantys vynai, žymimi terminu „vendanges tardives“

Didžiausia išeiga

Didžiausia išeiga	25
Didžiausios išeigos vienetas	hektolitras iš hektaro

Visi vynai / kategorija / veislė / rūšis

Raudonieji ir rožiniai neputojantys vynai

Didžiausia išeiga

Didžiausia išeiga	66
Didžiausios išeigos vienetas	hektolitras iš hektaro

8.   Vyninių vynuogių veislės (-ių), iš kurios (-ių) gaminamas vynas (-ai), nuoroda

—	„Alvarinho“ – „Albariño“

—	„Cabernet franc N“

—	„Cabernet-Sauvignon N“

—

„Duras N“

—

„Felen“

—	„Fer N“ – „Fer Servadou“, „Braucol“, „Mansois“, „Pinenc“

—	„Furmint B“

—

„Gamay N“

—	„Jurançon noir N“ – „Dame noire“

—	„Len de l’El B“ – „Loin de l’Oeil“

—	„Mauzac B“

—	„Mauzac rose Rs“

—	„Merlot N“

—	„Muscadelle B“

—	„Ondenc B“

—	„Prunelard N“

—	„Sauvignac B“

—	„Syrah N“ – „Shiraz“

—	„Verdanel B“

9.   Glaustas nustatos geografinės vietovės apibūdinimas

1.   Geografinė vietovė

Vynuogių derlius nuimamas, vynuogės spaudžiamos, raudonieji vynai brandinami, o putojantys ir neputojantys baltieji vynai, kurie gali būti žymimi terminu „vendanges tardives“, išpilstomi šių Tarno departamento komunų, apibrėžtų 2025 m. Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijoje: Alos, Amarens, Andillac, Arthès, Aussac, Bellegarde-Marsal, Bernac, Bournazel, Brens, Broze, Busque, Les Cabannes, Cadalen, Cahuzac-sur-Vère, Cambon, Campagnac, Carlus, Castanet, Castelnau-de-Lévis, Castelnau-de-Montmiral, Cestayrols, Combefa, Cordes-sur-Ciel, Coufouleux, Cunac, Donnazac, Fayssac, Fénols, Florentin, Frausseilles, Fréjairolles, Gaillac, Giroussens, Itzac, Labastide-de-Lévis, Labessière-Candeil, Lagrave, Larroque, Lasgraisses, Lisle-sur-Tarn, Livers-Cazelles, Loubers, Loupiac, Milhavet, Montans, Montels, Mouzieys-Panens, Mouzieys-Teulet, Noailles, Parisot, Peyrole, Puycelci, Rabastens, Rivières, Rouffiac, Saint-Beauzile, Saint-Grégoire, Saint Juéry, Saint-Marcel-Campes, Saint-Sulpice, Sainte-Cécile-du-Cayrou, Sainte-Croix, Salvagnac, Senouillac, Souel, Técou, Tonnac, Le Verdier, Vieux, Villeneuve-sur-Vère, Vindrac-Alayrac, Virac.

2.   Nustatytas sklypų plotas

Vynai gaminami tik iš vynmedžių, augančių sklypų plote, kurį 1999 m. lapkričio 3–4 d., 2000 m. rugsėjo 6 d., 2002 m. birželio 5 ir 6 d., 2005 m. lapkričio 9 ir 10 d., 2008 m. rugsėjo 11 d., 2014 m. lapkričio 6 d. ir 2019 m. birželio 18–19 d. nacionalinio kompetentingo komiteto posėdžiuose patvirtino Nacionalinis kilmės ir kokybės institutas.

Nacionalinis kilmės ir kokybės institutas 1 punkte nurodytoms komunoms pateikia kartografinius dokumentus, kuriuose nustatomos patvirtintos auginimo sklypų ploto ribos.

10.   Ryšys su geografine vietove

Vynuogių produkto kategorija

1.

Vynas

Ryšio santrauka

Jūrinis klimatas palankiai veikia vynmedžių augimą pavasarį, o žiemai būdinga švelni temperatūra sumažina didelių šalnų pavojų. Viduržemio jūros klimatui būdingas sausas karštis vasarą bei rudenį ir vidutinis vandens stygius vasarą lemia tolygų ir optimalų vynuogių brendimą. Dažniausiai stipriai pučiantis karštas ir sausas otanas daro didžiulę įtaką viso vynmedžių vegetacijos ciklo metu, visų pirma pagreitina pumpurų sprogimą, žydėjimą ir vynuogių nokimo pradžią. Šis vėjas gali stipriai pūsti ir rudens pradžioje. Tuomet jo atpučiamas karštas sausinantis oras skatina vynuogių nokimą ir mažina ligų pavojų. Nuo rugsėjo vidurio vėsių ir dažnai drėgnų naktų ir karštų dienų kaita sudaro palankias sąlygas botrytis cinerea (taurųjį puvinį lemiančiam grybeliui) vystytis tuose sklypuose, kuriuose vynuogių derlius dar nenuskintas. Rudens pradžioje otanas gali būti labai smarkus. Tuo metu dar nenuskintose uogose greitai susidaro didelė cukrų ir rūgščių koncentracija. Pernokusios vynuogės, kuriose minėta koncentracija susidaro dėl veikiant karštam ir sausam vėjui natūraliai vykstančio vytėjimo ant krūmo arba dėl tauriojo puvinio poveikio, skinamos rankomis per kelis kartus – vėlai, palyginti su baltajam saldžiam vynui skirtomis vynuogėmis. Šios vynuogės naudojamos vynams, žymimiems terminu „vendanges tardives“ (vėlyvo derliaus), gaminti. Vėlyvi pirmieji šalčiai sudaro sąlygas tinkamam medėjimo procesui. Kiekviename geografiniame vienete nustatytuose sklypuose, remiantis tradicijomis ir žiniomis apie gamtinę aplinką, parenkamas pralaidus, lengvai įšylantis dirvožemis ir vengiama vietų, kurioms gresia šaltis ar šalnos, taip pat derlingiausių plotų. Esant tokioms sąlygoms, Gajako vietovei būdingos vynuogių veislės „Mauzac B“ ir „Mauzac rose Rs“ puikiai tinka sausiems neputojantiems baltiesiems vynams gaminti. Iš šių vynuogių gaminami švelnūs, nelabai rūgštūs malonaus obuolių aromato vynai. Pernokusiose vynmedžių, augančių tinkamos ekspozicijos šlaituose, vynuogėse gali būti labai daug cukrų. Gajako krašte taip pat auginama vynuogių veislė „Len de l’el B“. Ar ši veislė auginama kituose vynuogynuose, nėra patvirtinta. Ši veislė baltiesiems vynams suteikia subtilumo ir aromatų puokštę, be to, ji daugiausia naudojama vėlyvojo derliaus vynams gaminti. Nepriklausomai nuo šios nuorodos geografinę vietovę sudarančių gamtinių regionų padėties, šios veislės vynuogėse didelė cukrų koncentracija susidaro dėl veikiant otanui natūraliai vykstančio vytėjimo ant krūmo arba dėl tauriojo puvinio poveikio. Baltiesiems vynams gaminti naudojamų veislių sąrašas papildomas vynuogių veisle „Ondenc B“. Ši veislė kadaise buvo plačiai paplitusi Prancūzijos pietvakariuose, tačiau išliko tik Gajako vynuogyne. Vynuogės pasižymi maloniu skoniu. Be to, šias vynuoges palikus nenuskintas greitai susidaro didelė cukrų koncentracija. Raudoniesiems ir rožiniams vynams skirtų veislių sąraše taip pat dominuoja originalios vietinės arba regioninės vynuogių veislės, pvz., veislė „Duras N“, greičiausiai išvesta Gajako krašte ir auganti beveik tik Gajako vynuogyne, iš Prancūzijos pietvakarių kilusi veislė „Fer N“ arba Gajako krašto veislė „Prunelard N“, kurią 1868 m. paminėjo gydytojas Žiulis Gijo ir kurios auginimas XX a. buvo apleistas, bet 10-ojo dešimtmečio pabaigoje atgaivintas. Gajako vynuogyno įvairovę lemia įvairios geologinės ir dirvožemio sąlygos ir tai, kad jis auga įvairių klimato sąlygų kryžkelėje. Ši pereinamoji geografinė vietovė tapo vieta, kurioje derinamos originalios ir dažniausiai vietinės vynuogių veislės, atrinktos ir išsaugotos per ilgus metus ir šioje gamtinėje aplinkoje radusios puikią ekologinę nišą. Pasitelkdami savo įgūdžius augintojai išmoko reguliuoti pasirinktų vynuogių veislių augimą, visų pirma pritaikydami vynmedžių genėjimo ir pririšimo būdus, kad galėtų tinkamai pasiskirstyti vynuogių kekės, todėl jiems pavyko išsaugoti vynuogyną. Augintojų patirtį taip pat atskleidžia puikiai įvaldyti metodai, leidžiantys iš vynuogių išgauti visas geriausias savybes. Taip pritaikomos ir išsaugomos vyno gamybos tradicijos. Raudonieji vynai po fermentacijos brandinami. Šitaip iš originalių, bet atsparių vynuogių veislių siekiama išgauti kompleksiškesnių aromatų ir, svarbiausia, pagaminti gerai susiformavusiais ir švelniais taninais pasižyminčius vynus. Kad būtų įmanoma pasiekti šį tikslą, specifikacijoje nustatytas mažiausiai iki kitų metų po derliaus nuėmimo metų vasario 1 d. trunkantis brandinimo laikotarpis. Vynai, žymimi terminu „vendanges tardives“, brandinami mažiausiai iki antrų metų po derliaus nuėmimo metų gegužės 15 d., o iš šio laikotarpio mažiausiai du mėnesius jie brandinami buteliuose. Toks ilgas brandinimo laikotarpis suteikia vynams pusiausvyros ir padeda susiformuoti kompleksiškiems aromatams. Siekiant išsaugoti šias produkto savybes ir ypatumus, o kartu ir gerą vardą vynai išpilstomi geografinėje vietovėje. Kiekviena vynų, kurie gali būti žymimi terminu „vendanges tardives“, partija pasibaigus brandinimo geografinėje vietovėje laikotarpiui sistemingai patikrinama.

Vynuogių produkto kategorija

6.	Rūšinis aromatinis putojantis vynas

Ryšio santrauka

Ilgainiui gamintojai ištobulino įgūdžius, reikalingus putojantiems vynams įvairiomis gamybos technikomis gaminti. Senoviniu gamybos metodu vadinama technika grindžiama fermentacijos rūsiuose laikomuose buteliuose įvaldymu. Šie vynai gaminami tik iš „Mauzac B“ ir „Mauzac rose Rs“ vynuogių, vertinamų dėl to, kad iš jų pagamintuose vynuose susidaro didelė puta ir smulkūs burbuliukai. Pernokusios šių veislių vynmedžių, augančių tinkamos ekspozicijos šlaituose, uogos puikiai tinka saldiems putojantiems baltiesiems vynams gaminti. Įvaldę šią techniką, gamintojai ištobulino antrinės fermentacijos buteliuose metodą, leidžiantį išgauti sausesnį produktą, kuris, derinant įvairias vynuogių veisles, išsaugo vietovei būdingą originalumą. Ilgas antrinis brandinimas buteliuose, paguldytuose ant medinių lentynų, prisideda prie burbuliukų susidarymo ir kompleksiškų vaisių aromatų atsiskleidimo. Šio jau daugiau kaip 2 000 metų auginamo vynuogyno vynai būdavo išgabenami Tarnos ir Garonos upėmis, kaip įrodo Montano komunoje pagamintų amforų liekanos, kurių aptinkama nuo Ispanijos pietų iki Škotijos šiaurės. Kai benediktinai įsteigė Sen Mišelio abatiją, jie parinko vynui gaminti tinkamiausias vietas, pademonstravo neįtikėtinus sugebėjimus organizuoti prekybą Tarno upe, be to, liepė paruošti daugybę vyno gamybos rūsių. Vynas iš pradžių Tarno, paskui Garonos upe būdavo plukdomas į Bordo uostą, o iš ten keliaudavo užkariauti Prancūzijos ir Šiaurės Europos. 1253 m. Anglijos karalius Ričardas III parsisiųsdino 20 statinių „Gaillac“ vyno. Tada ir pradėjo sklisti Gajako krašto vynų vardas. Iš iki šiol išlikusių 1306 ir 1307 m. sąskaitų matyti, kad tais metais 40 proc. Gajako krašto vynų Garonos baseinu buvo nuplukdyti į Bordo, o iš ten išgabenti į kitas vietas. Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio, kai bendras Tarno vynuogyno plotas sumažėjo, padidėjo vynų su saugoma kilmės vietos nuoroda „Gaillac“ gamybos apimtis. Didžioji dalis produkcijos parduodama išpilstyta į butelius. Gajako krašto vyndarių dinamiškumas ir įgūdžiai leidžia išlaikyti gerą šio vyndarystės regiono vynų vardą ir šių vynų populiarumą.

Vynuogių produkto kategorija

5.	Rūšinis putojantis vynas

Ryšio santrauka

1903 m. Sen Mišelio abatija tapo pirmuoju vynų išpilstymo į butelius ir prekybos kooperatyvu. Didėjant baltųjų vynų pardavimo mastui, didėjo ir baltųjų veislių vynmedžių plantacijos, pavyzdžiui, Kordo plynaukštėje. 1922 m. gruodžio 21 d. Gajako teismo sprendimu pripažinta teisė visų buvusio Gajako arondismento komunų teritorijoje gaminamus baltuosius vynus žymėti kilmės vietos nuoroda „Vin de Gaillac“. 1923 m. birželio 20 d. įsteigta Gajako vynuogininkų sąjunga. Antrajame, 1931 m. priimtame, teismo sprendime patikslinta, kad tam, jog būtų suteikta teisė baltuosius putojančius vynus žymėti kilmės vietos nuoroda „Gaillac“, jie turi būti išpilstomi į butelius ir parduoti paruošiami geografinėje vietovėje. 1938 m. priimtas pirmasis dekretas dėl saugomos kilmės vietos nuorodos „Gaillac“. Jame nustatyta, kokiomis sąlygomis turi būti gaminami skirtingi produktai: sausi baltieji vynai, putojantys vynai, žymimi terminu „méthode ancestrale“ (arba terminu „méthode gaillacoise“), arba antrinės fermentacijos buteliuose metodu gaminami vynai.

Ilgainiui gamintojai ištobulino įgūdžius, reikalingus putojantiems vynams įvairiomis gamybos technikomis gaminti. Nors niekas tiksliai nežino, kada imti gaminti pirmieji putojantys vynai, oksitanų kalba kūręs poetas Ožė Gajaras (1530–1593) „Gaillac“ vyną apibūdino taip: „Lo bi qu'éro picant et sautabo dins lou veyre“ (putojantis, purslojantis vynas).

Po karo, užmezgus bendradarbiavimą, įkurti trys vyno kooperatyvai (1949 m. Labastid de Leviso, o 1953 m. – Rabastenso ir Teku). 1958 m. dekretu nustatytos gamybos sąlygos, kuriomis terminas „doux“ turi būti vartojamas tiek neputojantiems, tiek putojantiems vynams apibūdinti. 1956 m. šalnos vynuogynui pridarė didžiulės žalos.

Nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio, kai bendras Tarno vynuogyno plotas mažėjo, saugoma kilmės vietos nuoroda „Gaillac“ žymimų vynų gamybos apimtis didėjo. Didžioji dalis produkcijos parduodama išpilstyta į butelius. Gajako krašto vyndarių dinamiškumas ir įgūdžiai leidžia išlaikyti gerą šio vyndarystės regiono vynų vardą ir šių vynų populiarumą.

11.   Kiti taikytini reikalavimai

Reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos pavadinimas

Ženklinimas

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomo reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos rūšis

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos aprašymas

Saugoma kilmės vietos žymimų vynų etiketėse galima nurodyti didesnę geografinę vietovę „Sud-Ouest“. Ši vietovė taip pat gali būti nurodoma reklaminiuose leidiniuose ir ant talpyklų. Didesnės geografinės vietovės pavadinimas užrašomas rašmenimis, kurių dydis (aukštis ir plotis) nėra didesnis už rašmenų, kuriais užrašyta saugoma kilmės vietos nuoroda, dydį.

Pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/33 5 straipsnio 1 dalį, arčiausiai esanti vietovė – arčiausiai atitinkamos nustatytos vietovės esanti vietovė.

Reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos pavadinimas

Papildomi terminai

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomo reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos rūšis

Papildomos nuostatos dėl ženklinimo

Reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos aprašymas

Saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas gali būti papildomas terminu „méthode ancestrale“, jei vynai pagaminti laikantis specifikacijoje šiam terminui nustatytų sąlygų. Saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas gali būti papildomas terminu „primeur“, jei vynai pagaminti laikantis specifikacijoje šiam terminui nustatytų sąlygų. Saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas papildomas terminu „doux“, jei vynai pagaminti laikantis specifikacijoje šiam terminui nustatytų sąlygų. Saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimas gali būti papildomas terminu „vendanges tardives“, jei vynai pagaminti laikantis specifikacijoje šiam terminui nustatytų sąlygų. Terminais „primeur“ ir „vendanges tardives“ žymimų vynų etiketėse privaloma nurodyti derliaus metus.

Reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos pavadinimas

Putojantys vynai ir putojantys vynai, žymimi terminu „méthode ancestrale“

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomo reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos rūšis

Išpilstymas nustatytoje geografinėje vietovėje

Reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos aprašymas

Visi gamybos etapai – nuo vynmedžių užauginimo ir vynuogių derliaus nuskynimo iki nuosėdų pašalinimo iš butelių – vykdomi geografinėje vietovėje. Putojantys vynai gaminami antrinės fermentacijos buteliuose būdu, o jų brandinimo buteliuose su nuosėdomis trukmė negali būti mažesnė nei 9 mėnesiai. Putojantys vynai, žymimi terminu „méthode ancestrale“, gaminami tik vienos fermentacijos būdu. Tokia fermentacija prasideda statinėse. Burbuliukai dėl iš dalies fermentuotos misos susidaro jau buteliuose. Brandinimo buteliuose su nuosėdomis trukmė negali būti mažesnė nei 2 mėnesiai. Atsižvelgiant į gamybos procesą, t. y. į tai, kad burbuliukai susidaro jau buteliuose, vynai išpilstomi geografinėje vietovėje. Antrinės fermentacijos buteliuose būdu pagaminti vynai pateikiami vartotojams į rinką po išpilstymo praėjus mažiausiai devyniems brandinimo buteliuose su nuosėdomis mėnesiams ir ne anksčiau kaip kitų metų po derliaus nuėmimo rugsėjo 1 d. Vynai, žymimi terminu „méthode ancestrale“, pateikiami vartotojams į rinką praėjus dviem mėnesiams nuo brandinimo buteliuose su nuosėdomis pradžios.

Reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos pavadinimas

Baltieji neputojantys vynai, žymimi terminu „vendanges tardives“

Teisinis pagrindas

Nacionalinės teisės aktai

Papildomo reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos rūšis

Išpilstymas nustatytoje geografinėje vietovėje

Reikalavimo / nukrypti leidžiančios nuostatos aprašymas

Vynai, žymimi terminu „vendanges tardives“, brandinami mažiausiai iki antrų metų po derliaus nuėmimo metų gegužės 15 d., o iš šio laikotarpio mažiausiai du mėnesius jie brandinami buteliuose. Toks ilgas brandinimo laikotarpis padeda užtikrinti vynų pusiausvyrą ir susiformuoti kompleksiškiems jų aromatams. Vynai išpilstomi nustatytoje geografinėje vietovėje. Pasibaigus brandinimo laikotarpiui kiekviena partija sistemingai patikrinama. Gamintojų tikslas – kuo geriau išsaugoti pagrindines produkto, kurio ilgas brandinamas reikalauja gerai įvaldytų įgūdžių, savybes ir užtikrinti bei išlaikyti produkto kokybę bei ypatumus, taigi ir gerą šios saugomos kilmės vietos nuorodos vardą, gamybos regione atliekant tikrinimus, kuriems reikalinga juslinė ekspertizė.

Elektroninė nuoroda (URL) į paskelbtą produkto specifikaciją

https://info.agriculture.gouv.fr/boagri/document_administratif-b13c44bb-b1f8-4c56-8b41-5fd2d69659cb

---

(1)   2024 m. spalio 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2025/27, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1143 papildomas geografinių nuorodų, garantuotų tradicinių gaminių ir neprivalomų kokybės terminų registravimo ir apsaugos taisyklėmis ir panaikinamas Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 664/2014, (OL L, 2025/27, 2025 1 15, ELI: https://http://data.europa.eu/eli/reg_del/2025/27/oj).