2025 m. spalio 31 d. Philippe Latombe pateiktas apeliacinis skundas dėl 2025 m. rugsėjo 3 d. Bendrojo Teismo (dešimtoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-553/23 Latombe / Komisija

(Byla C-703/25 P)

(C/2025/6610)

Proceso kalba: prancūzų

Šalys

Apeliantas: Philippe Latombe, atstovaujamas avocats J.-B. Soufron, T. Lamballe,

Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Airija, Jungtinės Amerikos Valstijos

Reikalavimai

Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:

—

pagrindinis reikalavimas: — panaikinti 2025 m. rugsėjo 3 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą byloje Latombe / Komisija (T-553/23; toliau – skundžiamas sprendimas, ECLI:EU:T:2025:831) ir — iš naujo išnagrinėjus bylą iš esmės remiantis Teisingumo Teismo procedūros reglamento 170 straipsnio 1 dalies nuostatomis, patenkinti pirmosios instancijos teisme pateiktus reikalavimus, taigi panaikinti 2023 m. liepos 10 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2023/1795, priimtą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679, dėl tinkamo asmens duomenų apsaugos lygio pagal ES ir JAV duomenų privatumo sistemą (OL L 231, 2023, p. 118; toliau – sprendimas dėl DPS tinkamumo),

—	subsidiariai: — panaikinti skundžiamą sprendimą ir — grąžinti bylą Bendrajam Teismui,

—	bet kuriuo atveju priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Savo apeliacinį skundą apeliantas grindžia keturiais pagrindais.

Pirmasis pagrindas

Apeliacinio skundo pirmajame pagrinde teigiama, kad Bendrasis Teismas padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, teisės klaidą, nepakankamai motyvavo ir iškraipė bylos medžiagą, kai atmetė ieškinio pagrindą, grindžiamą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antros pastraipos ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016, p. 1, toliau – BDAR) 45 straipsnio 2 dalies pažeidimu, motyvuojant tuo, kad Data Protection Review Court (teismas, atsakingas už duomenų apsaugos priežiūrą, toliau – DPRC) teisėjų skyrimo ir atleidimo taisyklės nepažeidžia šių garantijų.

Antrasis pagrindas

Antruoju apeliacinio skundo pagrindu Bendrajam Teismui priekaištaujama, kad šis padarė teisės klaidą, nusprendęs, kad, norint įvertinti, ar įvykdyti Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje nustatyti reikalavimai, pakanka patikrinti, ar nuostatose, kuriomis įsteigiamas teismas ir nustatytos jo veiklos taisyklės, numatytos pakankamos garantijos, užtikrinančios jo nepriklausomumą ir nešališkumą kitų valdžios institucijų, ypač vykdomosios valdžios, atžvilgiu, ir nebūtina vertinti jų formalaus pobūdžio, kad būtų atmestas trečiasis ieškinio pagrindas, kurio antrojoje dalyje teigiama, kad sprendimas dėl DPS tinkamumo pažeidžia Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antrą pastraipą ir BDAR 45 straipsnio 2 dalį, nes DPRC nėra įstatymu iš anksto įsteigtas teismas.

Trečiasis pagrindas

Trečiajame apeliacinio skundo pagrinde teigiama, kad Bendrasis Teismas savo sprendime padarė tris teisės klaidas, kai atmetė ieškinio antrąjį pagrindą, kurio antroje dalyje teigiama, kad sprendimu dėl DPS tinkamumo pažeidžiami Pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniai, nes pagal JAV teisę asmens duomenų rinkimui be atrankos netaikomas reikalavimas gauti išankstinį teisminės ar administracinės institucijos leidimą, nes:

i.

visų pirma Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad 2020 m. liepos 16 d. Sprendime Facebook Ireland ir Schrems (C-311/18, EU:C:2020:559) nėra nieko, kas leistų manyti, jog norint rinkti asmens duomenis be atrankos turi būti gautas išankstinis nepriklausomos institucijos leidimas, ir kad, priešingai, iš to matyti, jog pakanka, kad sprendimui, kuriuo leidžiamas toks rinkimas, būtų taikoma tik a posteriori teisminė kontrolė,

ii.

be to, Bendrasis Teismas taip pat klaidingai nusprendė, kad nuorodos į 2020 m. spalio 6 d. Teisingumo Teismo sprendime La Quadrature du Net ir kt. (C-511/18, C-512/18 ir C-520/18, EU:C:2020:791) ir 2024 m. balandžio 30 d. Sprendime La Quadrature du Net ir kt. (Asmens duomenys ir kova su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais) (C-470/21, EU:C:2024:370) padarytas išvadas yra nereikšmingos,

iii.

galiausiai Bendrasis Teismas neteisingai nusprendė, kad negalima daryti išvados, jog tai, kad nėra numatyta taikyti išankstinį leidimą JAV žvalgybos agentūrų atliekamam pirminiam asmens duomenų, perduodamų iš Sąjungos, rinkimui be atrankos, yra pakankamas pagrindas manyti, kad Jungtinių Amerikos Valstijų teisė, atsižvelgiant į 2021 m. gegužės 25 d. EŽTT sprendimo Big Brother Watch ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (CE:ECHR:2021:0525JUD005817013) argumentus, nesuteikia iš esmės lygiaverčių Sąjungos teisėje egzistuojančių garantijų.

Ketvirtasis pagrindas

Apeliacinio skundo ketvirtajame pagrinde teigiama, kad skundžiamame sprendime pateikti prieštaringi motyvai ir padaryta teisės klaida, kai nuspręsta, kad negalima teigti, jog Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui suteikta galimybė atnaujinti konkrečių duomenų rinkimo be atrankos tikslų sąrašą prieštarauja reikalavimams, kuriuos EŽTT nustatė 2015 m. gruodžio 4 d. EŽTT sprendime Roman Zakharov prieš Rusiją (CE:ECHR:2015:1204JUD004714306), siekiant atmesti ieškinio antrojo pagrindo trečią dalį, pagal kurią sprendimu dėl DPS tinkamumo pažeidžiami Pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniai, nes 2022 m. spalio 7 d. Prezidento dekretu Nr. 14086 (executive order 14086) JAV prezidentui suteikiama teisė leisti slapta atnaujinti konkrečius duomenų rinkimo be atrankos tikslus.