|
Europos Sąjungos |
LT C serija |
|
C/2025/6574 |
2025 12 10 |
Paraiškos patvirtinti vyno sektoriaus produkto su saugoma geografine nuoroda specifikacijos Sąjungos lygmens pakeitimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 97 straipsnio 3 dalį kartu su 105 straipsniu paskelbimas
(C/2025/6574)
Per tris mėnesius nuo šio paskelbimo dienos valstybės narės ar trečiosios valstybės institucijos arba teisėtą interesą turintis ir trečiojoje valstybėje įsisteigęs ar gyvenantis fizinis ar juridinis asmuo Komisijai gali pateikti prieštaravimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1143 (1) 17 straipsnį.
PRODUKTO SPECIFIKACIJOS SĄJUNGOS LYGMENS PAKEITIMO PARAIŠKA
„Ravenna“
PGI-IT-A0523-AM03
Taikymo pradžios data: 2016 10 19
Pakeitimo rūšis
Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 105 straipsnis
Pareiškėjas ir teisėtas interesas
CONSORZIO VINI DI ROMAGNA (ROMANJOS VYNŲ ASOCIACIJA)
—
Pakeitimo aprašymas ir pagrindimas
1. Dviejų naujų vyninių vynuogių produktų kategorijų nustatymas: Vynas „Passito“ ir „Iš dalies rauginta vynuogių misa“
Po šio pakeitimo terminą „vynai“ būtina pakeisti tinkamesniu terminu „vynuogių produktai“, kaip nurodyta atitinkamuose ES teisės aktuose. Pakeitimas yra tik redakcinio pobūdžio ir susijęs su 1, 2 ir 9 straipsniais.
Kalbant apie iš dalies raugintos vynuogių misos produkto kategoriją, kuri įtraukta į produkto specifikacijos 2–9 straipsnius (ir atitinkamus bendrojo dokumento skirsnius), kuriuose išdėstytos taisyklės, taikomos įvairioms iš dalies raugintos misos rūšims ir atitinkamoms vyno rūšims, tai redakcinis pakeitimas, kuriuo siekiama vėl įtraukti šią produkto kategoriją, kuri tradiciškai buvo gaminama pagal SGN „Ravenna“. Šis pakeitimas jau buvo numatytas ankstesnėse specifikacijos versijose, tačiau 2011 m. rengiant konsoliduotą specifikaciją jis buvo per klaidą praleistas.
Dėl „Passito“ kategorijos pažymėtina, kad ilgainiui šiame rinkos segmente imtas vertinti produkto, gauto taikant vynuogių džiovinimo metodą, rūšį, todėl įtraukus šį produktą į produkto specifikaciją būtų galima jį tinkamai reklamuoti.
Šis pakeitimas susijęs su produkto specifikacijos 2 ir kitais (3–9) straipsniais ir atitinkamais bendrosios paraiškos skirsniais.
2. Naujų veislių įtraukimas ir (arba) išbraukimas
Pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 100 straipsnio 3 dalį iš specifikacijos išbraukiama veislė „Terrano“, nes vartojama SKVN „Teran“. Šis pakeitimas susijęs su produkto specifikacijos 2 ir kitais straipsniais ir bendrojo dokumento 5b („Didžiausias derlius“) ir 7 („Pagrindinė (-ės) vyninių vynuogių veislė (-ės)“) skirsniais.
Veislės „Pignoletto“ pavadinimas keičiamas jo sinonimu „Grechetto Gentie“, kad būtų galima tinkamai reklamuoti SGN žymimus vynus, pagamintus iš šios tradiciškai Ravenos provincijoje auginamos veislės.
Šis pakeitimas susijęs su produkto specifikacijos 2 straipsniu ir bendrojo dokumento 5b („Didžiausias derlius“) ir 7 („Pagrindinė (-ės) vyninių vynuogių veislė (-ės)“) skirsniais.
3. Vynuogių auginimo taisyklės
Kategorija „Iš dalies raugintų vynuogių misa“ buvo papildyta vynuogių derlingumu iš hektaro (tonos iš hektaro) ir jų natūralia alkoholio koncentracija tūrio procentais.
Nustatytas didžiausias vynuogių veislės „Grechetto“ vynuogių derlius – 24 tonos iš hektaro.
Šis pakeitimas susijęs su produkto specifikacijos 4 straipsniu ir bendrojo dokumento 5b skirsniu.
4. Vyno gamybos taisyklės
Įtraukta didžiausia vyno išeiga iš vynuogių, kuri turi būti 50 proc., gaminant naująją vyno rūšį „Passito“.
Pagal galiojančius ES teisės aktus buvo įtraukta galimybė vykdyti vyno gamybos ir perdirbimo į putojantį vyną operacijas už gamybos vietovės ribų, siekiant išsaugoti dabar jau tradicinėmis tapusias praktikas, pagal kurias šių rūšių vynai gaminami ir perdirbami administraciniuose vienetuose, kuriuose yra technologiniu požiūriu tinkamos įrangos antrinei fermentacijai atlikti.
Šis pakeitimas susijęs su produkto specifikacijos 5 straipsniu ir bendrojo dokumento 9 skirsniu („Kitos pagrindinės sąlygos. Nukrypti leidžianti nuostata dėl gamybos nustatytų ribų geografinėje vietovėje).
Pakeitimas padarytas siekiant patikslinti, kad galiojančiuose (ES ir nacionaliniuose) teisės aktuose numatyti vynininkystės metodai leidžiami viso gamybos proceso metu.
Šis pakeitimas susijęs su produkto specifikacijos 5 straipsniu.
5. Vartojimo ypatybės
Aprašytos naujų „Passito“ ir „Iš dalies raugintos vynuogių misos“ rūšių, taip pat rožinių vynų su vynuogių veislės nuoroda analitinės ir juslinės savybės. Pastaroji rūšis jau buvo įtraukta, tačiau nebuvo tinkamai aprašyta.
Šis pakeitimas susijęs su produkto specifikacijos 6 straipsniu ir bendrojo dokumento 4 skirsniu.
6. Vynų aprašymas ir pateikimas: įtraukiama konkreti nuostata dėl naujos „Passito“ rūšies
Įtraukta konkreti nuostata dėl „Passito“ rūšies, kad etiketėje būtų galima pasirinktinai vartoti terminą „appassimento“ (liet. vytintas) tokio paties dydžio, kaip pavadinimas „Ravenna“, arba mažesnėmis raidėmis, laikantis galiojančių ES teisės aktų.
Šis pakeitimas susijęs su produkto specifikacijos 7 straipsniu ir bendrojo dokumento 9 skirsniu („Papildomi ženklinimo reikalavimai“).
7. Ryšys su geografine vietove
Patobulintas aplinkos ir istorinių ir (arba) kultūrinių aspektų, kurie yra labai svarbūs apibūdinant vynuogių produktų kokybę, aprašymas, atsižvelgiant į vietovės dirvožemio ir klimato savybes, taip pat į auginimo ir kultūros tradicijas, per šimtmečius įsitvirtinusias vynuogių auginimo ir perdirbimo srityje.
Šis pakeitimas susijęs su produkto specifikacijos 9 straipsniu ir bendrojo dokumento 8 skirsniu („Ryšys (-iai) su geografine vietove“).
BENDRASIS DOKUMENTAS
1. Pavadinimas (-ai)
„Ravenna“
2. Geografinės nuorodos tipas
SGN – saugoma geografinė nuoroda
3. Vynuogių produktų kategorijos
|
1. |
Vynas |
|
4. |
Putojantis vynas |
|
5. |
Rūšinis putojantis vynas |
|
8. |
Pusiau putojantis vynas |
|
11. |
Iš dalies rauginta vynuogių misa |
3.1. Kombinuotosios nomenklatūros kodas
22 – NEALKOHOLINIAI IR ALKOHOLINIAI GĖRIMAI BEI ACTAS
2204 – Vynas iš šviežių vynuogių, įskaitant pastiprintus vynus; vynuogių misa, išskyrus priskiriamą 2009 pozicijai.
4. Vyno (-ų) aprašymas
1. „Ravenna“ Bianco (liet. baltasis)
TRUMPAS TEKSTINIS APRAŠYMAS
Spalva: įvairaus ryškumo šiaudų geltonumo.
Kvapas: gėlių ir vaisių pokvapiai, priklausomai nuo naudojamų vynuogių veislių ir auginimo aplinkos.
Skonis: nuo sauso iki saldaus, ryškus.
Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais: 10 %.
Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis: 13 g/l.
Kiti analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.
Bendrosios analitinės savybės:
|
— |
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas: 3,5 g/l vyno rūgšties |
|
— |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre): — |
|
— |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre): — |
2. „Ravenna“ Bianco Vivace (liet. ryškiai baltas)
TRUMPAS TEKSTINIS APRAŠYMAS
Spalva: šiaudų geltona.
Kvapas: gėlių arba vaisių pokvapiai.
Skonis: nuo sauso iki saldaus, ryškus.
Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais: 10 %.
Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis: 13 g/l.
Kiti analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.
Bendrosios analitinės savybės:
|
— |
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas: 3,5 g/l vyno rūgšties |
|
— |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre): — |
|
— |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre): — |
3. „Ravenna“ Bianco Frizzante (liet. baltasis pusiau putojantis)
TRUMPAS TEKSTINIS APRAŠYMAS
Spalva: šiaudų geltona.
Kvapas: gėlių arba vaisių pokvapiai.
Skonis: nuo sauso iki saldaus, ryškus.
Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais: 10 %.
Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis: 13 g/l.
Kiti analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.
Bendrosios analitinės savybės:
|
— |
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas: 3,5 g/l vyno rūgšties |
|
— |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre): — |
|
— |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre): — |
4. „Ravenna“ Bianco Spumante (liet. baltasis putojantis)
TRUMPAS TEKSTINIS APRAŠYMAS
Spalva: šiaudų geltona.
Kvapas: gaivūs gėlių ir vaisių pokvapiai. Priklausomai nuo to, kiek laiko vynas buvo brandintas su nuosėdomis, gali būti juntami ir įvairaus intensyvumo duonos plutos aromatai.
Skonis: nuo sauso iki saldaus, gaivus, paprastai ryškus.
Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais: 10 %.
Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis: 12 g/l.
Kiti analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.
Bendrosios analitinės savybės:
|
— |
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas: 3,5 g/l vyno rūgšties |
|
— |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre): — |
|
— |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre): — |
5. „Ravenna“ Rosso (liet. raudonasis)
TRUMPAS TEKSTINIS APRAŠYMAS
Spalva: įvairaus ryškumo rubino raudonumo.
Kvapas: vyninis, juntami daugiau ar mažiau sunokusių vaisių kvapai, kartais ir gėlių, daugiausia žibuoklių, pokvapiai, taip pat prieskonių kvapai, kurie priklauso nuo naudotų veislių vynuogių ir augimo aplinkos.
Skonis: nuo sauso iki saldaus, maloniai glotnus ir tinkamai subalansuoto rūgštumo.
Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais: 10 %.
Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis: 17 g/l.
Kiti analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.
Bendrosios analitinės savybės:
|
— |
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas: 3,5 g/l vyno rūgšties |
|
— |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre): — |
|
— |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre): — |
6. „Ravenna“ Rosso Passito (liet. raudonasis vytintų vynuogių)
TRUMPAS TEKSTINIS APRAŠYMAS
Spalva: įvairaus ryškumo rubino raudonumo.
Kvapas: juntami įvairaus sunokimo vaisių pokvapiai, kartais su gėlių ir (arba) prieskonių pokvapiais.
Skonis: nuo sauso iki saldaus, savitas, subalansuotas.
Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais: 13 %.
Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis: 24 g/l.
Kiti analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.
Bendrosios analitinės savybės:
|
— |
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas: 3,5 g/l vyno rūgšties |
|
— |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre): — |
|
— |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre): — |
7. „Ravenna“ Rosso Vivace (liet. ryškiai raudonas)
TRUMPAS TEKSTINIS APRAŠYMAS
Spalva: įvairaus ryškumo rubino raudonumo.
Kvapas: vyninis. Vyrauja gėlių ir (arba) vaisių pokvapiai, kurie skiriasi priklausomai nuo naudotų vynuogių veislės derinių ir augimo vietovės.
Skonis: nuo sauso iki saldaus, maloniai glotnus ir tinkamai subalansuoto rūgštumo.
Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais: 10 %.
Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis: 17 g/l.
Kiti analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.
Bendrosios analitinės savybės:
|
— |
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas: 3,5 g/l vyno rūgšties |
|
— |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre): — |
|
— |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre): — |
8. „Ravenna“ Rosso Frizzante (liet. raudonasis pusiau putojantis)
TRUMPAS TEKSTINIS APRAŠYMAS
Spalva: įvairaus ryškumo rubino raudonumo.
Kvapas: vyninis. Juntami gaivūs vaisių ir gėlių pokvapiai.
Skonis: nuo sauso iki saldaus, ryškus, maloniai gaivus.
Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais: 10 %.
Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis: 17 g/l.
Kiti analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.
Bendrosios analitinės savybės:
|
— |
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas: 3,5 g/l vyno rūgšties |
|
— |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre): — |
|
— |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre): — |
9. „Ravenna“ Rosso Novello (liet. šviežias raudonasis)
TRUMPAS TEKSTINIS APRAŠYMAS
Spalva: skaisti rubino raudona.
Kvapas: vyninis. Aiškiai juntami vaisių pokvapiai.
Skonis: glotnus ir tinkamai subalansuoto rūgštumo.
Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais: 11 %.
Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis: 17 g/l.
Kiti analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.
Bendrosios analitinės savybės:
|
— |
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas: 3,5 g/l vyno rūgšties |
|
— |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre): — |
|
— |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre): — |
10. „Ravenna“ Rosato (liet. rožinis)
TRUMPAS TEKSTINIS APRAŠYMAS
Spalva: įvairaus ryškumo ir atspalvių rožinė.
Kvapas: vyrauja vaisių kvapai.
Skonis: nuo sauso iki saldaus, tinkamai subalansuoto glotnumo ir gaivumo, ryškus.
Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais: 10 %.
Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis: 14 g/l.
Kiti analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.
Bendrosios analitinės savybės:
|
— |
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas: 3,5 g/l vyno rūgšties |
|
— |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre): — |
|
— |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre): — |
11. „Ravenna“ Rosato Vivace (liet. ryškiai rožinis)
TRUMPAS TEKSTINIS APRAŠYMAS
Spalva: įvairaus ryškumo ir atspalvių rožinė.
Kvapas: vyrauja vaisių kvapai.
Skonis: nuo sauso iki saldaus, tinkamai subalansuoto glotnumo ir gaivumo, ryškus.
Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais: 10 %.
Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis: 14 g/l.
Kiti analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.
Bendrosios analitinės savybės:
|
— |
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas: — |
|
— |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre): — |
|
— |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre): — |
12. „Ravenna“ Rosato Frizzante (liet. pusiau putojantis rožinis)
TRUMPAS TEKSTINIS APRAŠYMAS
Spalva: įvairaus ryškumo ir atspalvių rožinė.
Kvapas: švelnūs gėlių pokvapiai ir ryškesni vaisių kvapai.
Skonis: nuo sauso iki saldaus, tinkamai subalansuoto glotnumo ir gaivumo, ryškus.
Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais: 10 %.
Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis: 14 g/l.
Kiti analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.
Bendrosios analitinės savybės:
|
— |
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas: 3,5 g/l vyno rūgšties |
|
— |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre): — |
|
— |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre): — |
13. „Ravenna“ Rosato Spumante (liet. putojantis rožinis)
TRUMPAS TEKSTINIS APRAŠYMAS
Spalva: įvairaus ryškumo ir atspalvių rožinė.
Kvapas: gėlių ir vaisių kvapas. Priklausomai nuo to, kiek laiko vynas buvo brandintas su nuosėdomis, gali būti juntami ir mielių pokvapiai.
Skonis: nuo sauso iki saldaus, gaivus ir ryškus.
Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais: 10 proc.
Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis: 12 g/l.
Kiti analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.
Bendrosios analitinės savybės:
|
— |
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas: 3,5 g/l vyno rūgšties |
|
— |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre): — |
|
— |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre): — |
14. „Ravenna“ su viena arba dviejomis baltųjų vynuogių veislių nuorodomis (įskaitant rūšių Frizzante, Spumante ir Vivace vynus)
TRUMPAS TEKSTINIS APRAŠYMAS
Spalva: įvairaus ryškumo šiaudų geltonumo.
Kvapas: maloniai intensyvus, su įvairiais gėlių ir (arba) vaisių pokvapiais, kurių intensyvumas ir kvapas skiriasi priklausomai nuo naudotų vynuogių veislės ir auginimo aplinkos. Spumante tipo vynai taip pat gali turėti mielių poskonį, priklausomai nuo to, kiek laiko vynas brandintas su nuosėdomis. Vynai, kurių etiketėje nurodyta vynuogių veislė „Famoso“, „Moscato“ ir „Malvasia“, gali pasižymėti stipresniais arba silpnesniais muskato ir rožių poskoniais.
Skonis: nuo sauso iki saldaus, įvairaus gaivumo, ryškus.
Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais: 10 proc.
Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis: 12 g/l.
Kiti analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.
Bendrosios analitinės savybės:
|
— |
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas: 3,5 g/l vyno rūgšties |
|
— |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre): — |
|
— |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre): — |
15. „Ravenna“ su baltųjų vynuogių veislės nuoroda (įskaitant rūšių Fizzante, Spumante ir Vivace vynus)
TRUMPAS TEKSTINIS APRAŠYMAS
Spalva: įvairaus ryškumo rubino raudonumo.
Kvapas: vyninis, juntami įvairaus sunokimo vaisių pokvapiai, kartais su gėlių ir (arba) prieskonių pokvapiais.
Skonis: nuo sauso iki saldaus, įvairaus švelnumo ir gaivumo, priklausomai nuo rūšies, ryškus ir sodrus.
Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais: 10 proc.
Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis: 17 g/l.
Kiti analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.
Bendrosios analitinės savybės:
|
— |
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas: 3,5 g/l vyno rūgšties |
|
— |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre): — |
|
— |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre): — |
16. „Ravenna“ Rosato su vynuogių veislės nuoroda, įskaitant rūšių Frizzante ir Vivace vynus
TRUMPAS TEKSTINIS APRAŠYMAS
Spalva: įvairaus ryškumo ir atspalvių rožinė.
Kvapas: su gėlių ir šviežių vaisių pokvapiais; priklausomai nuo to, kiek laiko vynas brandintas su nuosėdomis, kvapas gali pasižymėti ir mielių pokvapiais;
Skonis: nuo sauso iki saldaus, gaivus ir ryškus.
Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais: 10 proc.
Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis: 14 g/l.
Kiti analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.
Bendrosios analitinės savybės:
|
— |
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas: 3,5 g/l vyno rūgšties |
|
— |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre): — |
|
— |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre): — |
17. „Ravenna“ Passito su viena ar dviejomis juodųjų vynuogių veislių nuorodomis („Uva Longanesi“, „Malbo Gentile“ ir „Sangiovese“)
TRUMPAS TEKSTINIS APRAŠYMAS
Spalva: įvairaus ryškumo rubino raudonumo.
Kvapas: juntami įvairaus sunokimo vaisių pokvapiai, kartais su gėlių ir (arba) prieskonių pokvapiais.
Skonis: nuo sauso iki saldaus, savitas, subalansuotas.
Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais: 13,00 proc.
Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis: 24 g/l.
Kiti analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.
Bendrosios analitinės savybės:
|
— |
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas: 3,5 g/l vyno rūgšties |
|
— |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre): — |
|
— |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre): — |
18. „Ravenna“ Novello [nauja] su vienas arba dviejomis juodųjų vynuogių veislių nuorodomis
TRUMPAS TEKSTINIS APRAŠYMAS
Spalva: įvairaus intensyvumo rubino raudona. Priklausomai nuo vynuogių veislės gali būti nuo raudonų iki violetinių atspalvių.
Kvapas: vyninis. Aiškiai juntami vaisių pokvapiai.
Skonis: glotnus ir tinkamai subalansuoto rūgštumo.
Mažiausia visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais: 11,00 proc.
Mažiausias becukrio ekstrakto kiekis: 17 g/l.
Kiti analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.
Bendrosios analitinės savybės:
|
— |
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas: 3,5 g/l vyno rūgšties |
|
— |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre): — |
|
— |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre): — |
19. „Ravenna“ Rosso Mosto di uve parzialmente fermentato (liet. raudona iš dalies rauginta vynuogių misa)
TRUMPAS TEKSTINIS APRAŠYMAS
Spalva: gana ryškiai rausvai raudona.
Kvapas: vaisiškas, ganėtinai intensyvus.
Skonis: saldus, suderintas ir subalansuotas.
faktinė alkoholio koncentracija tūrio procentais turi būti didesnė nei 1 proc. ir mažesnė nei 3/5 visuminės alkoholio koncentracijos tūrio procentais.
Kiti analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.
Bendrosios analitinės savybės:
|
— |
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas: 3,5 g/l vyno rūgšties |
|
— |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre): — |
|
— |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre): — |
20. „Ravenna“ Bianco Mosto di uve parzialmente fermentato (liet. balta iš dalies rauginta vynuogių misa)
TRUMPAS TEKSTINIS APRAŠYMAS
Spalva: nuo šiaudų geltonos iki įvairaus intensyvumo aukso geltonos.
Kvapas: vaisių ir gėlių.
Skonis: saldus, suderintas ir subalansuotas.
faktinė alkoholio koncentracija tūrio procentais turi būti didesnė nei 1 proc. ir mažesnė nei 3/5 visuminės alkoholio koncentracijos tūrio procentais.
Kiti analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.
Bendrosios analitinės savybės:
|
— |
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas: 3,5 g/l vyno rūgšties |
|
— |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre): — |
|
— |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre): — |
21. „Ravenna“ Rosato Mosto di uve parzialmente fermentato (liet. rožinė iš dalies rauginta vynuogių misa)
TRUMPAS TEKSTINIS APRAŠYMAS
Spalva: įvairaus ryškumo ir atspalvių rožinė.
Kvapas: vaisių ir gėlių.
Skonis: saldus, suderintas ir subalansuotas.
faktinė alkoholio koncentracija tūrio procentais turi būti didesnė nei 1 proc. ir mažesnė nei 3/5 visuminės alkoholio koncentracijos tūrio procentais.
Kiti analitiniai parametrai, kurie nėra nurodyti pateiktoje lentelėje, atitinka nacionalinės ir ES teisės aktuose nustatytus apribojimus.
Bendrosios analitinės savybės:
|
— |
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas: 3,5 g/l vyno rūgšties |
|
— |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre): — |
|
— |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre): — |
5. Vyno gamybos metodai
5.1. Specifiniai vynininkystės metodai
1. Sodrinimas – saldinimas ir antrinė fermentacija
Atitinkami vynų gamybos apribojimai
Vynų su saugoma geografine nuoroda „Ravenna“ natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais gali būti didinama taikant sodrinimo procesą, neviršijant ES teisės aktuose nustatytų ribų ir taikant juose nustatytas procedūras.
5.2. Didžiausia išeiga
1. „Ravenna“Bianco (įskaitant iš dalies raugintą vynuogių misą, rūšių Vivace, Frizzante ir Spumante vynus)
232 hektolitrai iš hektaro
2. „Ravenna“Rosso (įskaitant iš dalies raugintą vynuogių misą, rūšių Vivace, Frizzante ir Novello vynus)
208 hektolitrai iš hektaro
3. „Ravenna“Rosato (įskaitant iš dalies raugintą vynuogių misą, rūšių Vivace, Frizzante ir Spumante vynus)
208 hektolitrai iš hektaro
4. „Ravenna“Rosso Passito
130 hektolitrai iš hektaro
5. „Ravenna“Malbo Gentile Passito
110 hektolitrai iš hektaro
6. „Ravenna“Uva Longanesi Passito
115 hektolitrai iš hektaro
7. „Ravenna“Sangiovese Passito
125 hektolitrai iš hektaro
8. „Ravenna“Alicante (įskaitant iš dalies raugintą vynuogių misą, rūšių Vivace, Frizzante ir Novello vynus)
160 hektolitrai iš hektaro
9. „Ravenna“Ancellotta (įskaitant iš dalies raugintą vynuogių misą, rūšių Vivace, Frizzante ir Novello vynus)
160 hektolitrai iš hektaro
10. „Ravenna“Barbera (įskaitant iš dalies raugintą vynuogių misą, rūšių Vivace, Frizzante ir Novello vynus)
176 hektolitrai iš hektaro
11. „Ravenna“Bombino Bianco (įskaitant iš dalies raugintą vynuogių misą, rūšių Vivace, Frizzante ir Spumante vynus)
232 hektolitrai iš hektaro
12. „Ravenna“Bonarda (įskaitant iš dalies raugintą vynuogių misą, rūšių Vivace, Frizzante ir Novello vynus)
176 hektolitrai iš hektaro
13. „Ravenna“Cabernet Franc (įskaitant iš dalies raugintą vynuogių misą, rūšių Vivace, Frizzante ir Novello vynus)
176 hektolitrai iš hektaro
14. „Ravenna“Cabernet Sauvignon (įskaitant iš dalies raugintą vynuogių misą, rūšių Vivace, Frizzante ir Novello vynus)
176 hektolitrai iš hektaro
15. „Ravenna“Canina Nera (įskaitant iš dalies raugintą vynuogių misą, rūšių Vivace, Frizzante ir Novello vynus)
208 hektolitrai iš hektaro
16. „Ravenna“Centesimino (įskaitant iš dalies raugintą vynuogių misą, rūšių Vivace, Frizzante ir Novello vynus)
120 hektolitrai iš hektaro
17. „Ravenna“Chardonnay (įskaitant iš dalies raugintą vynuogių misą, rūšių Vivace, Frizzante ir Spumante vynus)
192 hektolitrai iš hektaro
18. „Ravenna“Ciliegiolo (įskaitant iš dalies raugintą vynuogių misą, rūšių Vivace, Frizzante ir Novello vynus)
176 hektolitrai iš hektaro
19. „Ravenna“Famoso (įskaitant iš dalies raugintą vynuogių misą, rūšių Vivace, Frizzante ir Spumante vynus)
232 hektolitrai iš hektaro
20. „Ravenna“Fortana (įskaitant rūšių Vivace, Frizzante ir Novello vynus)
208 hektolitrai iš hektaro
21. „Ravenna“Garganega (įskaitant iš dalies raugintą vynuogių misą, rūšių Vivace, Frizzante ir Spumante vynus)
232 hektolitrai iš hektaro
22. „Ravenna“Grechetto Gentile (įskaitant iš dalies raugintą vynuogių misą, rūšių Vivace, Frizzante ir Spumante vynus)
192 hektolitrai iš hektaro
23. „Ravenna“Malvasia (įskaitant iš dalies raugintą vynuogių misą, rūšių Vivace, Frizzante ir Spumante vynus)
232 hektolitrai iš hektaro
24. „Ravenna“Malbo Gentile (įskaitant iš dalies raugintą vynuogių misą, rūšių Vivace, Frizzante ir Spumante vynus)
232 hektolitrai iš hektaro
25. „Ravenna“Marzemino (įskaitant iš dalies raugintą vynuogių misą, rūšių Vivace, Frizzante ir Novello vynus)
200 hektolitrai iš hektaro
26. „Ravenna“Merlot (įskaitant iš dalies raugintą vynuogių misą, rūšių Vivace, Frizzante ir Novello vynus)
176 hektolitrai iš hektaro
27. „Ravenna“Montù (įskaitant iš dalies raugintą vynuogių misą, rūšių Vivace, Frizzante ir Spumante vynus)
232 hektolitrai iš hektaro
28. „Ravenna“Moscato Bianco (įskaitant iš dalies raugintą vynuogių misą, rūšių Vivace, Frizzante ir Spumante vynus)
232 hektolitrai iš hektaro
29. „Ravenna“Negretto (įskaitant iš dalies raugintą vynuogių misą, rūšių Vivace, Frizzante ir Spumante vynus)
176 hektolitrai iš hektaro
30. „Ravenna“Pinot Bianco (įskaitant iš dalies raugintą vynuogių misą, rūšių Vivace, Frizzante ir Spumante vynus)
192 hektolitrai iš hektaro
31. „Ravenna“Pinot Nero (įskaitant iš dalies raugintą vynuogių misą, rūšių Vivace, Frizzante ir Novello vynus)
176 hektolitrai iš hektaro
32. „Ravenna“Raboso (įskaitant iš dalies raugintą vynuogių misą, rūšių Vivace, Frizzante ir Novello vynus)
176 hektolitrai iš hektaro
33. „Ravenna“Refosco dal Peduncolo Rosso (įskaitant iš dalies raugintą vynuogių misą, rūšių Vivace, Frizzante ir Novello vynus)
176 hektolitrai iš hektaro
34. „Ravenna“Riesling (įskaitant iš dalies raugintą vynuogių misą, rūšių Vivace, Frizzante ir Spumante vynus)
192 hektolitrai iš hektaro
35. „Ravenna“Sangiovese (įskaitant iš dalies raugintą vynuogių misą, rūšių Vivace, Frizzante ir Novello vynus)
200 hektolitrai iš hektaro
36. „Ravenna“Sauvignon (įskaitant iš dalies raugintą vynuogių misą, rūšių Vivace, Frizzante ir Spumante vynus)
192 hektolitrai iš hektaro
37. „Ravenna“Syrah (įskaitant iš dalies raugintą vynuogių misą, rūšių Vivace, Frizzante ir Novello vynus)
176 hektolitrai iš hektaro
38. „Ravenna“Trebbiano (įskaitant iš dalies raugintą vynuogių misą, rūšių Vivace, Frizzante ir Spumante vynus)
232 hektolitrai iš hektaro
39. „Ravenna“Uva Longanesi (įskaitant iš dalies raugintą vynuogių misą, rūšių Vivace, Frizzante ir Novello vynus)
184 hektolitrai iš hektaro
6. Nustatytoji geografinė vietovė
Vynuogės, iš kurių gaminami saugoma geografine nuoroda „Ravenna“ žymimi vynai, auginamos visoje Emilijos-Romanijos regione esančios Ravenos provincijos administracinėje teritorijoje.
7. Pagrindinė (-ės) vynuogių veislė (-ės)
„Alikante N.“
„Ancellotta N.“
„Barbera N.“
„Bombino Bianco B.“
„Bonarda N.“
„Cabernet Franc N.“ – „Cabernet“
„Cabernet Sauvignon N“. – „Cabernet“
„Canina Nera N.“ – „Canina“
„Centesimino N.“
„Chardonnay B“
„Ciliegiolo N.“
„Famoso B.“
„Fortana N.“
„Malbo Gentile N.“
„Malvasia Istriana B.“ – „Malvasia“
„Malvasia Bianca di Candia“ – „Malvasia“
„Malvasia di Candia Aromatica B.“ – „Malvasia“
„Marzemino N.“
„Merlot N.“
„Moscato Bianco B.“ – „Moscato“
„Negretto N.“
„Pignoletto B.“ – „Grechetto Gentile“
„Pinot Bianco B.“
„Pinot Nero N.“
„Raboso Veronese N.“ – „Raboso“
„Refosco dal Peduncolo Rosso N.“ – „Refosco“
„Riesling Italico B.“ – „Riesling“
„Riesling Renano B.“ – „Riesling“
„Sangiovese N.“
„Sauvignon B.“
„Syrah N.“
„Trebbiano Romagnolo B.“ - „Trebbiano“
„Trebbiano Toscano B.“ - „Trebbiano“
„Uva Longanesi N.“
8. Ryšys (-iai) su geografine vietove
8.1. „Ravenna“. Visos vyninių vynuogių produktų kategorijos (1, 4, 5, 8, 11)
Du trečdaliai Ravenos provincijos teritorijos yra lygumoje, o likusi dalis, prasidedanti šiek tiek aukščiau nuo kelio „Via Emilia“ ir tęsiasi į pietvakarius, yra kalvota ir kalnuota. Kalnai nėra aukšti, o kalvota dalis susideda iš banguotų kalvų, kurias skiria Senijaus, Lamonės ir Marzeno upių slėniai.
Geologiniu požiūriu, pradedant nuo aukščiausių taškų, pirmiausia susiduriame su mergelio-smėlio dariniais, tada su keletu mioceno epochos pabaigos nuosėdų, kurias daugiausia sudaro Vena del Gesso (liet. kreidos gyslos), tada pilkai mėlyno molio uolų grandinė, kurioje aptinkama Spungone (liet. kempinę primenančių) darinių, ir galiausiai geltoni smėliai, po kurių eina lyguma. Lygumoje vyrauja senos kontinentinės kilmės aliuvinės nuosėdos, sudarytos iš stambių medžiagų, kurias dengia naujesnės aliuvinės nuosėdos, pasižyminčios smulkiomis medžiagomis, tokiomis kaip smėlis, dulkis ir molis, sudarančiomis derlingą sluoksnį, kurį galima dirbti. Atsižvelgiant į dirvodarinės uolienos geologiją, Ravenos vynuogių auginimo regione dažniausiai vyrauja molingas arba dulkiškas molio ir priemolio dirvožemiai, juose yra daug klinties. Jie yra pusiau šarminai ir nesukelia jokių didelių problemų vandens nutekėjimo atžvilgiu.
Pereinant iš lygumos į kalvas, pastebimas reikšmingas Vinklerio indekso vertės skirtumas (remiantis šiuo indeksu regionai klasifikuojami pagal klimatą ir jis paprastai siejamas su misos kokybe), nes pakrantėje vidutinis energijos kiekis, reikalingas vynuogėms nokti, yra didesnis nei lygumoje ir kalvose (vertės sumažėja nuo 2 000 iki 1 600 dienolaipsnių). Žinios apie šiuos parametrus, įskaitant empirines žinias, dažnai darė įtaką renkantis vynuogių veisles: vėlyvosios veislės vidutinio ir žemo aukščio vietovėse ir ankstyvosios bei aromatinės veislės vėsiausiose vietovėse.
Ravenos provincijoje vynuogynai auginami ir vynas gaminamas jau šimtus metų. Strabo jau I a. pr. Kr. mini, kad Ravenos apylinkėse auginamos vynuogės, o vynas „Faventinum“ buvo vienas iš Italijos vynų romėnų laikais, kuris buvo plačiai gaminamas ir turėjo tam tikrą prestižą. Rusio miestelyje iki šiol galima pamatyti romėnų laikų vilos liekanas su įspūdinga vynuogių spaudimo įranga.
Praėjusiame amžiuje Ravenos apylinkėse buvo paplitusi pusininkystė, kai maži ūkiai buvo atskirti vynuogių eilėmis kartu su medžiais, auginamais dėl jų vaisių, lapų ar medienos, ir kiekvienas ūkininkas gamino vyną savo reikmėms. Ši ypatinga žemės ūkio sektoriaus struktūra, kuri vėliau išsivystė į mažus valstiečių ūkius, ir su tuo susijusiu bendradarbiavimu, buvo svarbus veiksnys vynuogių auginimo plėtrai Ravenoje, kuri po Antrojo pasaulinio karo tapo akivaizdžiai labiau orientuota į rinką. Nuo XX a. devintojo dešimtmečio patobulėję auginimo metodai ir vynininkystė lėmė žymų vynuogių auginimo kokybės pagerėjimą Ravenoje.
Tai, kad net ir šiandien Ravenos istoriniuose pušynuose auga Vitis vinifera subsp. silvestris, ir tai, kad dar romėnų laikais čia buvo gana gerai išvystyta vynuogių auginimo tradicija, leidžia manyti, kad šioje vietovėje vynmedžiai buvo šiek tiek domestikuoti, be to, buvo atvežtos jau domestikuotos veislės iš Artimųjų Rytų. Kryžminant vietines vynuogių veisles su migrantų atsivežtomis veislėmis, tikriausiai buvo išvesti geros kokybės biotipai, kurie buvo gerai prisitaikę prie labai specifinių sąlygų (šalčio ir didelės drėgmės), todėl vietiniai gyventojai pasirinko auginti būtent juos.
8.2. „Ravenna“ – kategorija: Vynas (1)
Informacija apie specifinę produkto kokybę, kurią lemia jo geografinė kilmė ir priežastis ryšys su geografine vietove.
Misos sudėties savybės turi genetinį pagrindą, tačiau taip pat priklauso nuo vynuogių veislių fenotipinės išraiškos, kurią lemia dirvožemio ir klimato sąlygos. Apskritai, Ravenos vietovėje vyraujančio dirvožemio sudėtis iš esmės neapriboja vynmedžių augimo. Taigi, ši rūšis auginama sėkmingai, nes galima rinktis iš įvairių veislių– tam tikrų veislių vynmedžiai auginami zonose, kurių temperatūra jiems tinkamiausia.
Ravenos vietovėje vyraujantys dirvožemiai paprastai pasižymi tinkamu klinties kiekiu ir dažnai būna iš molio arba dulkiško molio, nors tam tikrų vietovių dirvožemiai yra labai smėlingi. Todėl vynai yra geros struktūros ir patrauklaus aromato.
Seniausių vietinių veislių vynuogės yra genetiškai linkusios būti labai rūgščios, tačiau rūgštumą iš dalies sumažina didelis kalio kiekis dirvožemyje ir auginimo metodai. Dėl šios priežasties daugelis vynų pasižymi maloniu gaivumu.
Baltieji vynai „Ravenna“ būna įvairių spalvų – nuo šiaudų geltonos iki auksinės geltonos, su geltonais, šviesiai žaliais arba vario atspalviais. Uodžiant vynai pasižymi subtiliais aromatais, švelniais gėlių ir vaisių pokvapiais, kuriuos paprastai lemia pagrindinė naudojamą vynuogių veislė. Skonis labai įvairus – nuo sauso iki saldaus, harmoningas, gerai struktūruotas, gaivus ir ryškus.
Vynai „Ravenna“ Rosato yra rožinės spalvos, kurios ryškumas priklauso nuo taikyto vyno gamybos proceso. Skonis gaivus ir harmoningas, nuo sauso iki saldaus, su subalansuotu rūgštumu. Naudojant naujausias technologijas galima geriau apibrėžti šią vyno rūšį, kuriai būdingi aromatai nuo gėlių (našlaičių, rožių ir kt.) iki raudonųjų vaisių (pvz., braškių, aviečių, vyšnių, serbentų) pokvapių.
Raudonieji vynai „Ravenna“ yra rubino spalvos, kurios ryškumas priklauso nuo vynuogių veislės ir taikomų vyno gamybos bei maceravimo metodų. Jie taip pat daro įtaką aromatiniam komponentui, kuris pasireiškia įvairios brandos vaisių pokvapiais, kartais kartu su gėlių pokvapiais (daugiausia našlaičių, bet taip pat ir rožių) ir (arba) aitriais pokvapiais. Skonis gali būti nuo sauso iki saldaus, jis yra švelnus, tinkamo rūgštumo.
„Novello“ rūšies raudonųjų vynų aromatai ir skoniai susiję su tam tikra maceravimo anglies dioksidu technologija. Ji taikoma gaminant vyną iš vynuogių, siekiant sustiprinti vyno būdingąsias savybes ir tipinį vynuogių veislės skonį ir kvapą.
Vynų „Ravenna“ Passito spalva – įvairaus intensyvumo rubino raudona. Uodžiant juntami įvairaus sunokimo vaisių pokvapiai, kartais kartu su gėlių ir (arba) prieskonių pokvapiais. Jų skonis gali būti nuo sauso iki saldaus ir yra gaivus ir harmoningas, geros struktūros ir subalansuoto rūgštumo.
Šių vynų kokybės savybes lemia auginimo vietovės dirvožemio ir klimato sąlygos. Vidutinis gerai vėdinantis klimatas, gerai drenuojamas dirvožemis ir pakankamas vandens kiekis bei paros temperatūrų svyravimai vynuogėms nokstant padeda užtikrinti optimalų vynuogių kekių nokimą – dėl to vynuogės pasižymi geru cukraus kiekiu ir rūgštingumu, o kartu ir kitomis ryškiomis kokybės ir juslinėmis savybėmis, kurios būdingos kiekvienai veislei ir atsispindi iš jų gaminamuose vynuose.
Gaminant „Passito“ rūšies vyną svarbus pasirenkamas džiovinimo metodas – uogos gali būti džiovinamos jų nenuskynus nuo vynmedžio arba džiovinimo nameliuose (šiai praktikai tradiciškai naudojamose patalpose). Džiovinimo trukmė yra skirtinga ir priklauso nuo to, kokias galutinio produkto savybes nori išgauti šį metodą naudojantis vyndarys. Džiovinimą taip pat skatina paros temperatūrų svyravimai, ypač vasaros pabaigoje ir (arba) rudenį, ir vėsios auginimo vietovės sąlygos. Džiovinimui atrinktos vynuogės ruošiamos prieš nuimant kitų rūšių vynui gaminti skirtas vynuoges, kad jų rūgštingumas būtų didesnis ir galėtų atsverti cukraus kiekį pagamintame vyne.
Todėl priežastinis ryšys grindžiamas specifine produkto kokybe, kurią nulemia jo geografinė kilmė.
8.3. „Ravenna“ – kategorijos: 4 kategorija – putojantis vynas, 5 kategorija – rūšinis putojantis vynas, 8 kategorija – pusiau putojantis vynas
Informacija apie specifinę produkto kokybę, kurią lemia jo geografinė kilmė ir priežastis ryšys su geografine vietove.
Dėl temperatūros gradiento esančio tarp kalvų ir lygumų ir didesnio drėgnio pastarojoje vietovėje žemumų ūkininkai pasirinko auginti vėlai nokstančias puvimui atsparesnes vynuogių veisles, o ankstyvosios veislės auginamos didesniame aukštyje ir šiauriniuose Romanijos vynuogių auginimo vietovės šlaituose. Dėl gana vėlyvo derliaus, kuris ypač praeityje būdavo nuimamas po šaltų rudens mėnesių, vynas žiemą išlaikydavo tam tikrą liekamojo cukraus kiekį, o išpilstytas į butelius, pavasarį, sušilus orui, vėl pradėdavo fermentuotis: taip būdavo pagaminami putojantys vynai. Dėl šios įprastos praktikos Romanijos gyventojai vertino tiek saldžius, tiek sausus neputojančius, pusiau putojančius ar putojančius vynus. Putojantys ir pusiau putojantys vynai gaminami pagal nusistovėjusią tradiciją, kuri pagerinta naujausiais techniniais ir technologiniais patobulinimais. Dėl auginimo, derliaus nuėmimo ir vyno gamybos etapų metu skiriamo ypatingo dėmesio pagaminami švieži ir švarūs baziniai vynai, kurie kruopščiai prižiūrimos antrinės fermentacijos metu tampa ypač subtiliais ir elegantiškais putojančiais ir pusiau putojančiais vynais. Šios kategorijos vyninių vynuogių produktų kokybės savybes lemia auginimo vietovės dirvožemio ir klimato sąlygos. Vidutinis, vėsus ir gaivus klimatas, gerai drenuojamas dirvožemis ir pakankamas vandens kiekis, kurį lemia ir vasaros mėnesiais iškrentantys krituliai bei dideli nakties ir dienos temperatūrų svyravimai vynuogėms nokstant, padeda užtikrinti optimalų vynuogių kekių nokimą, dėl to vynuogės pasižymi geru cukraus kiekiu ir rūgštingumu, o kartu ir kitomis kokybės ir juslinėmis savybėmis, kurios būdingos kiekvienai veislei ir atsispindi iš jų gaminamuose vynuose. Be to, putojančių ir pusiau putojančių vynų kokybė glaudžiai susijusi su vietovėje maišomomis vynuogių veislėmis, kurių vynuogės technologiniu požiūriu yra tinkamos šių rūšių vynams gaminti. Tai, taip pat gamintojų praktinė patirtis renkantis auginimo ir vyno gamybos metodus, plėtojant pusiau putojančio bei putojančio vyno gamybos metodus ir tobulinant tradiciškesnius metodus (buteliuose) ir (arba) naudojant pažangiausią įrangą, labai padeda pagerinti galutinio produkto kokybę.
Dėl gamtinių veiksnių, vyndarių patirties ir šiuolaikinių ūkininkavimo bei vyno gamybos metodų sąveikos susidaro sąlygos gaminti rūšiniams vynams, kurių savybės siejamos tiek su gamybos vietove, tiek su vynuogių veislėmis, iš kurių jie pagaminti.
8.4. „Ravenna“ – kategorija: 11 kategorija – iš dalies rauginta vynuogių misa
Informacija apie specifinę produkto kokybę, kurią lemia jo geografinė kilmė ir priežastis ryšys su geografine vietove.
Iš dalies rauginta vynuogių misa gaunama iš dalies rauginant vynuogių misą, taip gaunamas produktas, išsiskiriantis savo gaivumu ir intensyviu vaisių pokvapiu, taip pat maža alkoholio koncentracija (faktinė alkoholio koncentracija turi būti didesnė kaip 1 tūrio proc. ir mažesnė nei 3/5 visuminės alkoholio koncentracijos tūrio procentais). Šiuo metu produktas gaunamas sustabdžius rauginimą filtruojant arba centrifuguojant ir naudojant bet kokius kitus leidžiamus apdorojimo būdus ir metodus. Šio produkto gaminimas Romanijos vynuogių auginimo sektoriuje mena senas tradicijas. Vynuogės būdavo sumaigomos tiesiai lauke, o tada perkeliamos į vyno rūsius statinėse (it. castellata), tokiomis sąlygomis neišvengiamai prasidėdavo fermentacijos procesas. Todėl iš dalies raugintų misų gamybos tradicija Romanijoje iš tiesų yra labai sena, o kai produktas pirmą kartą buvo parduodamas didesniu mastu už regiono ribų, jis galėjo būti toks pat, kaip ir iš „Trebbiano Romagnolo“ veislės vynuogių gaminta misa.
XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje saldi filtruota misa iš Lugo, Banjakavalo, Masa Lombardos Kontinjolos ir kt. pelnė gerą vardą (Vite e vino in Romagna (liet. „Vynmedžiai ir vynas Romanijoje), 2007 m.), kaip liudija ir pirmasis Italijos gastronomijos vadovas, išleistas Italijos turizmo klubo 1931 m., kuriame teigiama, kad: „Lugo vietovėje yra ir saldžių, filtruotų baltųjų vynų, žinomų kaip Romanijos baltieji filtratai, kurie plačiai parduodami“ (Italijos turizmo klubas, 1931 m.).
Kaip ir bet kuri tradicija, taip ir iš dalies raugintų misų gaminimas kilęs iš papročių, kurie išplito, nes susiklostė idealios sąlygos sėkmingam rezultatui pasiekti. Šiuo atveju sąlygos buvo aplinkos kontekstas ir ypač tinkamų veislių derinys, dėl kurio galutinis produktas įgyja gaivumo bei vidutinę alkoholio koncentraciją, taip pat pradėti taikyti modernūs auginimo ir vyno gamybos metodai.
Todėl priežastinis ryšys grindžiamas specifine produkto kokybė, kurią galima priskirti geografinei vietovei, t. y. geografinei kilmei ir jos aplinkos, auginimo bei kultūriniam kontekstui.
9. Kitos pagrindinės sąlygos (pakavimas, ženklinimas, kiti reikalavimai)
Etiketėje pateikiama neprivaloma nuoroda
Teisinis pagrindas
Nustatytas ES teisės aktuose.
Papildomos sąlygos rūšis:
Papildomos nuostatos dėl ženklinimo.
Sąlygos aprašymas:
„Passito“ rūšies, vynų etiketėje galima vartoti terminą „appassimento“ (liet. vytintas) tokio paties dydžio, kaip pavadinimas „Ravenna“, arba mažesnėmis raidėmis, laikantis galiojančių ES teisės aktų.
Su vyno gamyba ir antrine fermentacija susijusios nukrypti leidžiančios nuostatos
Teisinis pagrindas
Nustatytas ES teisės aktuose.
Papildomos sąlygos rūšis:
Nukrypti leidžianti nuostata dėl gamybos nustatytų ribų geografinėje vietovėje
Sąlygos aprašymas:
Vyno gamybos operacijos, įskaitant perdirbimą į pusiau putojantį ir putojantį vyną, turi būti atliekamos apibrėžtoje gamybos vietovėje, laikantis tradicinių šios vietovės praktikų.
Tačiau, atsižvelgiant į vietoves, kuriose tradiciškai vykdoma gamyba, tokios vyno gamybos operacijos, įskaitant perdirbimą į pusiau putojantį ir putojantį vyną, be minėtos apibrėžtos gamybos vietovės, gali būti papildomai vykdomos visame Emilijos-Romanijos regione, o pusiau putojančio ir putojančio vyno gamyba – taip pat ir kaimyniniuose to paties lygmens administraciniuose vienetuose.
Nuoroda į produkto specifikaciją
https://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/14279
(1) 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1143 dėl vyno, spiritinių gėrimų ir žemės ūkio produktų geografinių nuorodų, taip pat dėl garantuotų tradicinių gaminių ir žemės ūkio produktų neprivalomų kokybės terminų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1308/2013, (ES) 2019/787 ir (ES) 2019/1753 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 (OL L, 2024/1143, 2024 4 23, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1143/oj).
ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/6574/oj
ISSN 1977-0960 (electronic edition)