Europos regionų komiteto nuomonė – Įgūdžių sąjungos strategija

(C/2025/6323)

Pranešėjas

Emil BOC (RO / EPP), Klužo-Napokos miesto meras

Pamatiniai dokumentai

Įgūdžių sąjungos komunikatas

(COM(2025) 90 final)

Strateginis gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos mokymo planas

(COM(2025) 89 final)

Pagrindinių įgūdžių veiksmų planas

(COM(2025) 88 final)

POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS (RK)

Teritorinė sanglauda

pabrėžia, kad investicijos į įgūdžius turi esminės svarbos ilgalaikiam Europos konkurencingumui, atsparumui ir sanglaudai, ypač atsižvelgiant į tai, kad tam tikruose regionuose vyksta demografiniai pokyčiai, stiprėja pasaulinė konkurencija dėl talentų ir būtina vykdyti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Taikant šį požiūrį turėtų būti atsižvelgiama į regioninius skirtumus, ypatingą dėmesį skiriant regionams, kuriems kyla pavojus likti nuošalyje;

dar kartą patvirtina teritorinės sanglaudos svarbą užtikrinant vienodas galimybes naudotis įgūdžių ugdymo teikiamais privalumais visuose regionuose, taikant konkrečias intervencines priemones, kuriomis siekiama įveikti struktūrines kliūtis kaimo, atokiose ir mažiau išsivysčiusiose vietovėse (jaunimo migracija, ribotos užimtumo galimybės ir švietimo infrastruktūros spragos);

rekomenduoja priimti konkrečioms vietovėms pritaikytas strategijas, kad įgūdžių ugdymo iniciatyvos būtų suderintos su konkrečiomis regioninėmis ekonominėmis sąlygomis ir demografinėmis aplinkybėmis. Šiomis strategijomis turėtų būti aktyviai stengiamasi atgaivinti tvarius tradicinius ekonomikos sektorius, apgręžti jaunimo migracijos tendencijas ir skatinti greitus migrantų ir prieglobsčio prašytojų integracijos procesus;

pripažindamas itin svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį, pabrėžia jų artumą piliečiams ir išskirtinį jų gebėjimą pritaikyti švietimo iniciatyvas prie vietos aplinkybių; vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų aktyviai integruoti pažangias skaitmenines technologijas į vietos švietimo infrastruktūrą, kad būtų veiksmingai reaguojama į regionų socialines ir ekonomines realijas;

labai svarbu šalinti teritorinius skirtumus tikslinėmis, konkretiems regionams skirtomis investicijomis, ypač kaimo, atokiose vietovėse, teritorijose, kuriose mažėja gyventojų, ir nepalankioje padėtyje esančiuose priemiesčiuose, nes jie dažnai kenčia dėl nepakankamos infrastruktūros, ribotų galimybių gauti kokybišką išsilavinimą ir jaunimo emigracijos. Itin svarbu pabrėžti švietimo infrastruktūrą ir gerinti junglumą, kad visiems būtų užtikrintos lygios galimybės;

rekomenduoja stiprinti regionų konkurencingumą suderinant vietos darbo jėgos mokymo programas su regionų pramonės pranašumais ir inovacijų potencialu, užtikrinant, kad darbo jėgos įgūdžiai būtų aktualūs ir labai paklausūs;

pabrėžia, kad įgūdžių sąjunga turi būti įgyvendinama visapusiškai laikantis daugiapakopio valdymo ir partnerystės principo, užtikrinant prasmingą vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant įgūdžių politiką;

Švietimo ir mokymo sistemų modernizavimas

pakartoja, kad svarbu kurti regionines įgūdžių ekosistemas pasitelkiant dinamišką viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę, kad būtų skatinamas vietos valdžios institucijų, švietimo įstaigų, įmonių ir inovacijų centrų bendradarbiavimas. Šios ekosistemos turėtų būti suderintos su regionų ekonominiais profiliais, sudarant palankesnes sąlygas atitinkamų labai paklausių įgūdžių ugdymui;

be to, itin svarbu, kad įgūdžių sąjunga būtų įtrauki. Pažeidžiamoms grupėms, įskaitant moteris, jaunimą, migrantus, neįgaliuosius ir kaimo vietovėse bei periferiniuose regionuose gyvenančius asmenis, turi būti užtikrintos vienodos sąlygos naudotis kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo galimybėmis, kad vykdant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką niekas nebūtų paliktas nuošalyje;

10.

pabrėžia, kad švietimo ir mokymo sistemose visoje Europoje reikia diegti skaitmenines inovacijas, kuriomis būtų skatinamas atsakingas naudojimas ir informuotumas apie kibernetinį saugumą, taip pat atnaujinti mokymo programas ir taikyti šiuolaikinius pedagoginius metodus. Šios iniciatyvos yra labai svarbios siekiant besimokantiesiems suteikti stiprių skaitmeninių gebėjimų ir visapusiškų įgūdžių gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) srityse, nes šie gebėjimai ir įgūdžiai būtini ateities sėkmei darbo rinkoje;

11.

pripažįsta strateginę universitetų svarbą rengiant piliečius naujiems profesiniams poreikiams, visų pirma STEM srityse, glaudžiai susijusiose su žaliąja ir skaitmenine ekonomika. Siekiant pašalinti esamus neatidėliotinus įgūdžių trūkumus universitetams gali būti naudinga, bendradarbiaujant su privačiuoju sektoriumi, diegti novatoriškas mokymo programas ir mokymo metodus, kad būtų galima numatyti būsimas profesijas, kurios gal dar net neegzistuoja, ir joms rengti besimokančiuosius;

12.

pabrėžia, jog atsižvelgiant į dabartinius ir būsimus darbo rinkos poreikius gali būti naudinga, kad universitetai ir įmonės, ypač MVĮ, strategiškai dalyvautų vykdant švietimo reformą ir derinant įgūdžius, ypač STEM srityse;

13.

pabrėžia, kad svarbu stiprinti profesinį rengimą ir mokymą, ir rekomenduoja šalinti sisteminius išteklių apribojimus, skatinti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumą ir derinti profesinius įgūdžius su platesnėmis kompetencijomis. Tokios reformos būtinos siekiant labiau suderinti profesinį rengimą ir mokymą su kintančiais darbo rinkos poreikiais;

14.

atkreipia dėmesį į tai, kad reikia modernizuoti švietimo ir mokymo sistemas investuojant į skaitmenines inovacijas, kuriomis būtų skatinamas atsakingas naudojimas ir informuotumas apie kibernetinį saugumą, atnaujinant mokymo programas, užtikrinant aktyvesnį įmonių ir MVĮ dalyvavimą ir taikant šiuolaikinius pedagoginius metodus;

15.

pabrėžia, kad reikia skubiai spręsti mokytojų trūkumo problemą, ypač STEM srityse, gerinant mokymus, darbo sąlygas, užtikrinant dėstomų dalykų paskirstymą pagal mokytojų kompetenciją atsižvelgiant programos turinį ir specializacijos lygį, ir teikiant tikslinę paramą pedagogams, tiesiogiai reaguojant į mokytojų trūkumą;

Įtrauktis į darbo rinką

16.

pabrėžia, kaip svarbu parengti individualiai pritaikytas strategijas pažeidžiamų grupių, tokių kaip migrantai, ilgalaikiai bedarbiai ir vyresnio amžiaus darbuotojai, integracijai į darbo rinką. Šios strategijos turėtų būti skirtos specializuotai bendruomenės lygmens infrastruktūrai ir paramos sistemoms, kuriomis būtų skatinamos įtraukios ir atsparios darbo rinkos;

17.

pabrėžia, kad itin svarbu stiprinti pagrindinius įgūdžius, įskaitant raštingumą, aritmetinį raštingumą, skaitmeninį raštingumą, mokslo žinias ir pilietinį angažuotumą. Tokie įgūdžiai sudaro pagrindą, kurį turėdama visuomenė gali prasmingai dalyvauti ir patekti į darbo rinką, ypač vis sudėtingesnėmis technologinėmis ir socialinėmis aplinkybėmis;

18.

pabrėžia mokymosi darbo vietoje ir praktinės patirties įgijimo svarbą; pažymi, kad svarbu investuoti į dualines švietimo sistemas, pagal kurias pameistrystė būtų derinama su profesiniu mokykliniu ugdymu, taip suteikiant visų pirma jaunuoliams ir pažeidžiamiems asmenims galimybę patekti į darbo rinką ir kartu sujungti įmones su galimais darbuotojais;

19.

pakartoja, kad reikia imtis skubių priemonių mokytojų trūkumo problemai spręsti, ypač STEM srityse. Mokytojų rengimo kokybės ir profesinių darbo sąlygų gerinimas bei tikslinė parama pedagogams yra esminiai žingsniai siekiant užtikrinti tvarius švietimo rezultatus;

20.

pasisako už pažeidžiamų grupių, įskaitant migrantus, ilgalaikius bedarbius ir vyresnio amžiaus darbuotojus, įtrauktį į darbo rinką pasitelkiant tikslines mokymo programas ir specialią bendruomenės lygmens paramos infrastruktūrą;

Regionų konkurencingumas ir inovacijos

21.

pabrėžia, kad reikia supaprastinti ir geriau suderinti ES finansavimo priemones, skirtas regioninėms įgūdžių iniciatyvoms, kartu teikiant veiksmingą techninę paramą vietos ir regionų valdžios institucijoms, kad būtų užtikrintas veiksmingas regioninių įgūdžių strategijų įgyvendinimas ir poveikis;

22.

pabrėžia, kad svarbu didinti kvalifikacijų perkeliamumą ir pripažinimą visoje ES, nes tai turi esminės svarbos siekiant skatinti darbo jėgos judumą, kovoti su protų nutekėjimu ir visapusiškai išnaudoti bendrąją rinką ir talentus regionų ekonomikoje;

23.

pažymi, kad reikia ES finansavimo priemonių, pagal kurias įmonėms būtų siūlomos subsidijos, kad jos galėtų išbandyti įvairių grupių poreikius atitinkančius darbo procesus, pvz., didesnį lankstumą, darbą ne visą darbo dieną, savo darbo organizavimą arba konsultavimąsi ir kultūrinių pokyčių programų rengimą, kad daugiau darbuotojų galėtų lengviau adaptuotis darbo vietoje;

24.

pabrėžia, jog informaciją regionuose renkant taip, kad ji būtų visapusiška ir orientuota į duomenis, būtų galima daug tiksliau taikyti politines priemones, užtikrinant reagavimą į regioninės darbo rinkos poreikius realiuoju laiku;

25.

skatina vietos ir regionų valdžios institucijų tarpregioninį ir tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kuris yra nepaprastai svarbus siekiant dalytis geriausia patirtimi, bendrai spręsti problemas, užtikrinti studentų ir specialistų judumą ir kurti atsparias įgūdžių sistemas bendriems iššūkiams įveikti;

26.

rekomenduoja vykdyti tikslinę regioninę politiką, kuria siekiama mažinti protų nutekėjimą, pavyzdžiui, remti privačias iniciatyvas ir skatinti daugiašales akademinių institucijų, vyriausybių ir pramonės partnerystes, nes jos gali gerokai paskatinti regionines inovacijas ir išlaikyti vertingą žmogiškąjį kapitalą;

27.

ragina Europos strateginiuose planuose, susijusiuose su konkurencingumu, atsparumu ir socialine sanglauda, aiškiai teikti pirmenybę įgūdžių ugdymui, sprendžiant pasaulinės talentų konkurencijos, demografinių pokyčių ir žaliosios bei skaitmeninės pertvarkos keliamus iššūkius;

28.

ragina laikytis proaktyvaus požiūrio ir užtikrinti, kad Europos darbo jėga atitiktų būsimus darbo rinkos poreikius, sprendžiant nustatytas esmines problemas, kaip antai regioniniai skirtumai, nepakankami jaunimo ir suaugusiųjų pagrindiniai įgūdžiai, nepakankamos investicijos į profesinį rengimą ir mokymą ir pažeidžiamų gyventojų įtraukties į darbo rinką kliūtys;

29.

pasisako už mokymąsi visą gyvenimą ir įtraukią švietimo politiką kaip pagrindines priemones siekiant didinti Europos ekonominį saugumą ir užkirsti kelią bet kurio regiono ar socialinės grupės atskirčiai vykstant transformacinei ekonomikos pertvarkai;

Vietos ir regionų valdžios institucijų įgalinimas

30.

pasisako už bendradarbiavimo su vietos ir regionų valdžios institucijomis stiprinimą rengiant struktūrinius dialogus, užtikrinant, kad formuojant ES politiką būtų atsižvelgiama į įvairias regionines perspektyvas ir vietos poreikius;

31.

pabrėžia, kad švietimo politika turi būti lanksti, pritaikoma ir turi greitai reaguoti į ekonominius svyravimus ir darbo rinkos pokyčius. Šis lankstumas yra labai svarbus siekiant išlaikyti atsparų ekonomikos vystymąsi ir užimtumą;

32.

pasisako už daugiakalbes ir dualines švietimo sistemas, kuriomis būtų stiprinamos tarpkultūrinės kompetencijos ir įsidarbinimo galimybės, ypač pasienio regionuose, asmenys rengiami įvairioms darbo rinkoms visoje Europoje ir skatinamas įtraukumas švietimo srityje;

33.

pabrėžia pagrindinį vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį įgyvendinant Įgūdžių sąjungos strategiją, nes šios institucijos tiesiogiai bendrauja su piliečiais ir prižiūri vietos švietimo ir mokymo infrastruktūrą;

34.

ragina proaktyviai stengtis sudaryti palankesnes sąlygas veiksmingoms regioninėms įgūdžių partnerystėms ir skatinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą taikant aiškius mechanizmus ir tinkamą finansavimą bei administracinę paramą, kad vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų veiksmingai vadovauti regioninėms įgūdžių ugdymo strategijoms ir jas įgyvendinti;

35.

pabrėžia, kad svarbu sudaryti sąlygas vietos ir regionų valdžios institucijoms remti prisitaikymą prie žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos vietos lygmeniu užmezgant strategines švietimo įstaigų, privačių įmonių ir inovacijų grupių partnerystes ir stiprinant vietos pajėgumus vykdyti ekonominę šios dvejopos pertvarkos dalį;

Mokymasis visą gyvenimą ir nuolatinis prisitaikymas

36.

pabrėžia, kad svarbu teikti pirmenybę ikimokykliniam ugdymui ir priežiūrai, ypač nepalankioje padėtyje esančiose bendruomenėse, siekiant pagerinti pagrindinių įgūdžių ugdymą ir ilgalaikius švietimo rezultatus;

37.

pasisako už tai, kad būtų plačiau diegiamos individualiosios mokymosi sąskaitos, siekiant įgalinti mokymąsi visą gyvenimą ir palengvinti kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, būtinus siekiant prisitaikyti profesinėje srityje;

38.

rekomenduoja didinti investicijas į mikrokredencialus ir lanksčius mokymosi sprendimus, kuriais užtikrinamas tikslinis įgūdžių tobulinimas, atitinkantis neatidėliotinus pramonės poreikius;

39.

ragina stiprinti lyčių lygybės iniciatyvas STEM srityse vykdant tikslinę informavimo veiklą, taikant lyčiai atžvalgius mokymo metodus ir teikiant paramą renkantis karjerą, kad šiuose sektoriuose dalyvautų ir juose pasiliktų gerokai daugiau moterų;

40.

pabrėžia, kad svarbu skatinti skaitmeninį saugumą, gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis ir švietimą kibernetinio saugumo klausimais visais švietimo lygmenimis, kad piliečiai būtų parengti saugiam dalyvavimui skaitmeninėje visuomenėje;

41.

ragina spręsti finansinių ir verslumo įgūdžių trūkumo problemą; pabrėžia poreikį investuoti į iniciatyvas, kuriomis siekiama gerinti visų pirma jaunų žmonių finansinį raštingumą ir didelę verslumo ugdymo svarbą švietimo įstaigose siekiant skatinti verslumo mąstyseną ir įgūdžius, būtinus naujovėms ir verslui kurti;

42.

pasisako už didesnę paramą vyresnio amžiaus darbuotojų nuolatiniam mokymuisi ir integracijai į darbo rinkas, pasinaudojant jų patirtimi ir palengvinant žinių perdavimą iš kartos į kartą;

43.

rekomenduoja parengti išsamias strategijas, kaip geriau integruoti neformaliojo ir savaiminio mokymosi patirtį į formalias kvalifikacijų sistemas, pripažįstant įvairius mokymosi būdus;

44.

atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu stiprinti pasirengimo valdyti riziką ir reagavimo į krizes gebėjimus švietimo sistemose, kad būtų užtikrintas švietimo paslaugų tęstinumas ir atsparumas kilus ekstremaliosioms situacijoms, pavyzdžiui, integruojant formalųjį ir neformalųjį švietimą klimato klausimais;

45.

pasisako už tai, kad būtų plėtojami veiksmingesni švietimo, mokslinių tyrimų įstaigų ir pramonės ryšiai, nedarant poveikio švietimo įstaigų nepriklausomumui ir intelektiniam sąžiningumui, tiek sparčiai besivystančiuose technologijų sektoriuose, tiek svarbiose socialinės sanglaudos srityse, siekiant pagerinti praktinių įgūdžių pritaikymą ir inovacijų rezultatus.

Briuselis, 2025 m. spalio 14 d.

Europos regionų komiteto

pirmininkė

Kata TÜTTŐ