1.

Ar užmokestis, reikalaujamas atlyginti iš atsakovo, kuriam buvo prašoma taikyti laikinąją apsaugos priemonę pagal Direktyvos 2004/48/EB (1) 3 straipsnį, siejamą su 9 straipsnio 1 dalies a punktu, ir kuriam tokia priemonė buvo taikoma, taip pat kuris – atstovaujamas advokato – pagal šios direktyvos 9 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą pateikė prašymą atšaukti ar pakeisti šią priemonę, pasinaudojo teise būti išklausytam ir turi sumokėti advokatui už šio prašymo pateikimą ir pasinaudojimą teise būti išklausytam teismo procese, kuriame buvo nagrinėjamas šis prašymas, yra ne tik „teismo išlaidos“, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 14 straipsnį, bet ir „tomis [laikinosiomis apsaugos] priemonėmis sukelti nuostoliai“, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 9 straipsnio 7 dalį?

2.

Jei, remiantis atsakymu į pirmąjį prejudicinį klausimą, advokato užmokestis apima tiek sąvoką „teismo išlaidos“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2004/48/EB 14 straipsnį, tiek sąvoką „nuostoliai“, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 9 straipsnio 7 dalį, tuomet reikia atsakyti į klausimą: kaip yra susiję reikalavimas padengti išlaidas pagal direktyvos 14 straipsnį ir reikalavimas suteikti kompensaciją už nuostolius pagal 9 straipsnio 7 dalį su advokato išlaidomis, tiesiogiai susijusiomis su procesu, kuriame atsirado reikalavimas padengti išlaidas pagal šios direktyvos 14 straipsnį?

3.

Jei advokato užmokestis yra „teismo išlaidos“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2004/48/EB 14 straipsnį, arba jei atsakymas į aštuntąjį klausimą yra teigiamas, ar procese, kuriame pareiškėjo prašymu atsakovui buvo paskirta laikinoji apsaugos priemonė pagal šios direktyvos 9 straipsnio 1 dalies a punktą, o atsakovas pagal 9 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą pateikė prašymą dėl šios priemonės peržiūrėjimo bei pasinaudojo teise būti išklausytam, ir kuriame pareiškėjas atsiėmė savo prašymą dėl laikinosios priemonės taikymo, prieš teismui priimant galutinį sprendimą dėl to, ar iš pradžių nustatyta laikinoji apsaugos priemonė, atsižvelgiant į atsakovo nuomonę, turi būti pakeista, atšaukta ar patvirtinta, pareiškėjas turi būti laikomas „pralaimėjusia šalimi“, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 14 straipsnį, o atsakovas – „laimėjusia šalimi“, kaip tai suprantama pagal tą patį straipsnį?

4.

Jei atsakymas į trečiąjį klausimą yra teigiamas: ar pagal Direktyvos 2004/48/EB 14 straipsnį „teismo išlaidos“ taip pat yra „pagrįstos ir proporcingos“ ir „paprastai“ turi būti padengiamos pralaimėjusios šalies, jeigu jos susideda iš laimėjusios šalies advokato išlaidų, kurios viršija nacionalinės teisės aktuose nustatytus standartinius tarifus, o toks viršijimas yra susijęs su tuo, kad advokatas vietoj šių standartinių tarifų pagal susitarimą su laimėjusia šalimi taikė valandinius įkainius, ir ar

5.

Jei, remiantis atsakymu į pirmąjį klausimą, advokato užmokestis yra „nuostoliai“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2004/48/EB 9 straipsnio 7 dalį, arba jei atsakymas į dešimtąjį klausimą yra teigiamas, ar šios direktyvos 9 straipsnio 7 dalį reikia aiškinti taip, kad:

6.

Jeigu bent viena iš penktajame klausime aprašytų aplinkybių patenka į Direktyvos 2004/48/EB 9 straipsnio 7 dalies taikymo sritį, ar pagal šios direktyvos 9 straipsnio 7 dalį atsakovui suteikiama „tinkama kompensacija“ už laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytus nuostolius apima ir advokato išlaidas, kurios susidarė atsakovui siekiant apskųsti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jei jos viršija nacionalinėje teisėje nustatytus standartinius tarifus, o toks viršijimas yra susijęs su faktu, kad advokatas vietoj šių standartinių tarifų pagal susitarimą su pareiškėju taikė valandinius įkainius, ir atliekant patikrinimą taip pat reikia atsižvelgti į tai:

7.

Ar Reglamento Nr. 6/2002 (2) 70 straipsnio 1 ir 6 dalys ir Reglamento Nr. 2245/2002 (3) 79 straipsnio 7 dalies 2 punkto h papunktis turi būti aiškinami taip, kad juose – atsižvelgiant į TRIPS 48 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį (4) – galutinai nustatyta, ar ir kokia apimtimi Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyboje (EUIPO) vykstančioje procedūroje dėl registruotojo ES dizaino pripažinimo negaliojančiu dalyvaujanti šalis gali reikalauti atlyginti dėl bylos turėtas „visas [būtinas] <...> išlaidas“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 70 straipsnio 1 dalį, o tai reiškia, kad teismų teisės, kurias valstybės narės numato pagal Direktyvos 2004/48/EB 9 straipsnio 7 dalį arba 14 straipsnį, neturi būti ir negali būti skirtos tam, kad dalyvaujanti šalis įgytų platesnio pobūdžio teisę į dėl bylos turėtų „visų [būtinų] <...> išlaidų“ kompensavimą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 70 straipsnio 1 dalį?

8.

Jei, remiantis atsakymu į septintąjį klausimą, išlaidų atlyginimo reikalavimai pagal Reglamentą Nr. 6/2002 ir Reglamentą Nr. 2245/2002 nedraudžia taikyti Direktyvos 2004/48/EB 14 straipsnio: ar pagal tą direktyvos straipsnį atsakovui atlygintinos „kitos išlaidos“, susijusios su teismo procesu, kuriame pagal šios direktyvos 9 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą turi būti nagrinėjamas atsakovo prašymas, ar laikinoji apsaugos priemonė, kurios buvo prašoma ir kuri buvo nustatyta atsakovui dėl registruotojo ES dizaino pažeidimo pagal direktyvos 3 straipsnį ir 9 straipsnio 1 dalies a punktą, siejamą su Reglamento Nr. 6/2002 19 straipsnio 1 dalimi, 89 straipsnio 1 dalimi ir 90 straipsnio 1 dalimi, turi būti atšaukta, pakeista ar patvirtinta atsižvelgiant į atsakovo teisę būti išklausytam, gali apimti ir advokato išlaidas, kurias atsakovas patyrė, kai kreipėsi į EUIPO dėl ES dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia?

9.

Jeigu atsakymas į trečiąjį klausimą būtų teigiamas ir remiantis atsakymu į aštuntąjį klausimą atsakovo, kaip dalyvaujančios šalies jo inicijuotoje EUIPO registracijos pripažinimo negaliojančia procedūroje, patirtos advokato išlaidos galėtų būti priskirtos prie „kitų išlaidų“, kurias jis, kaip „laimėjusi šalis“, patyrė procese dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kaip tai suprantama Direktyvos 2004/48/EB 14 straipsnyje: ar advokato išlaidos, patirtos dėl registracijos pripažinimo negaliojančia procedūros, taip pat yra „pagrįstos ir proporcingos“ ir „paprastai“ jas turi padengti pralaimėjusi šalis, jeigu jos viršija Reglamento Nr. 2245/2002 79 straipsnio 7 dalies pirmoje pastraipoje nustatytas didžiausias normas, ir ar

10.

Jei, remiantis atsakymu į septintąjį klausimą, išlaidų atlyginimo reikalavimai pagal Reglamentą Nr. 6/2002 ir Reglamentą Nr. 2245/2002 nedraudžia taikyti Direktyvos 2004/48/EB 9 straipsnio 7 dalies: ar nuostoliai, kuriuos atsakovas patyrė dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurių buvo prašoma ir kurios buvo paskirtos remiantis registruotojo ES dizaino pažeidimu pagal direktyvos 3 straipsnį ir 9 straipsnio 1 dalies a punktą, siejamą su Reglamento Nr. 6/2002 19 straipsnio 1 dalimi, 89 straipsnio 1 dalimi ir 90 straipsnio 1 dalimi, ir už kuriuos jam turi būti suteikta „tinkama kompensacija“, kaip tai suprantama pagal minėtos direktyvos 9 straipsnio 7 dalį, apima ir advokato išlaidas, kurias atsakovas patyrė, kai kreipėsi į EUIPO dėl ES dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia?

11.

Jei, remiantis atsakymu į penktąjį klausimą, bent viena iš dviejų jame nurodytų situacijų patenka į Direktyvos 2004/48/EB 9 straipsnio 7 dalies taikymo sritį ir remiantis atsakymu į dešimtąjį klausimą atsakovo, kaip dalyvaujančios šalies, jo inicijuotoje EUIPO registracijos pripažinimo negaliojančia procedūroje patirtos advokato išlaidos gali būti nuostolių, kuriuos jis turi atlyginti pagal Direktyvos 2004/48/EB 9 straipsnio 7 dalį, dalis: ar pagal šios direktyvos 9 straipsnio 7 dalį atsakovui suteikiama „tinkama kompensacija“ už laikinosiomis apsaugos priemonėmis padarytus nuostolius apima ir advokato išlaidas, kurias jis patyrė kaip EUIPO vykdytos registracijos pripažinimo negaliojančia procedūros dalyvaujanti šalis, tiek, kiek jos viršija Reglamento Nr. 2245/2002 79 straipsnio 7 dalies pirmoje pastraipoje nustatytas didžiausias normas, ir ar nagrinėjant šį klausimą taip pat reikia atsižvelgti į šeštojo prejudicinio klausimo a–d dalyse nurodytus aspektus, taip pat į tai, kad atsakovas galėjo pareikšti prieštaravimą dėl ES dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia pagal Reglamento Nr. 6/2002 90 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį, pasinaudodamas minėtos direktyvos 9 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje jam suteikta teise būti išklausytam?

12.

Jei, remiantis atsakymais į septintąjį–vienuoliktąjį klausimus, iš esmės galima reikalauti atlyginti advokato išlaidas, kurias atsakovas patyrė kaip EUIPO vykdytos registracijos pripažinimo negaliojančia procedūros dalyvaujanti šalis, tiek pagal Direktyvos 2004/48/EB 9 straipsnio 7 dalį, tiek pagal jos 14 straipsnį, tačiau aiškinant abi šias direktyvos nuostatas galima skirtingai atsižvelgti į ketvirtojo ir šeštojo klausimų a–d dalyse nurodytus aspektus: koks yra ryšys tarp reikalavimo padengti išlaidas, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 14 straipsnį, ir reikalavimo suteikti kompensaciją už nuostolius, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 9 straipsnio 7 dalį, atsižvelgiant į išlaidas, tiesiogiai susijusias su kitais procesais nei tie, kuriuose atsirado reikalavimas padengti išlaidas pagal šios direktyvos 14 straipsnį?