Per tris mėnesius nuo šios paraiškos paskelbimo dienos valstybės narės ar trečiosios valstybės institucijos arba teisėtą interesą turintis ir trečiojoje valstybėje įsisteigęs ar gyvenantis fizinis ar juridinis asmuo Komisijai gali pateikti prieštaravimą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1143 17 straipsnį (1).

BENDRASIS DOKUMENTAS

„Norrlandsströmming“

ES NR.: PDO-SE-03051 – 2023 12 18

SKVN (X) SGN ( )

1.   (SKVN arba SGN) pavadinimas (-ai)

„Norrlandsströmming“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Švedija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.7 klasė. Šviežios žuvys, moliuskai, vėžiagyviai ir jų produktai

Kombinuotosios nomenklatūros kodas

03 ŽUVYS IR VĖŽIAGYVIAI, MOLIUSKAI IR KITI VANDENS BESTUBURIAI

0302 – Šviežios arba atšaldytos žuvys, išskyrus žuvų filė ir kitą žuvų mėsą, priskiriamą 0304 pozicijai

0303 – Užšaldytos žuvys, išskyrus žuvų filė ir kitą žuvų mėsą, priskiriamą 0304 pozicijai

0304 – Žuvų filė ir kita žuvų mėsa (malta arba nemalta), šviežia, atšaldyta arba užšaldyta

3.2.   Produkto, kurio pavadinimas nurodytas 1 punkte, aprašymas

SKVN „Norrlandsströmming“ žymima laukinė atlantinė silkė (Clupea harengus), sužvejota Botnijos jūros ir Botnijos įlankos geografinėje vietovėje. Ši žuvis paprastai yra 12–20 cm ilgio ir sidabrinės spalvos, tačiau jos dydis gali skirtis. Žuvys turi būti sužvejotos pasyviosios žvejybos įrankiais, pavyzdžiui, žiauniniais tinklais, pinkliaisiais tinklais, rankinėmis ūdomis ir tinklinėmis gaudyklėmis arba traukiamosiomis ūdomis. Be to, žuvys turi būti iškrautos ir surūšiuotos per 24 valandas nuo žvejybos įrankių ištuštinimo.

SKVN „Norrlandsströmming“ žymima žuvis gali būti parduodama visa arba supjaustyta į filė.

100 g produkto maistinė sudėtis:

Energinė vertė (kcal): 100–150

Riebalai (g): 4–8

Baltymai (g): 15–22

SKVN „Norrlandsströmming“ žymimo produkto tekstūrą ir skonį lemia riebalų kiekis ir riebalų rūgščių sudėtis, kurioje vyrauja C20 ir C16 mononesočiosios ir polinesočiosios riebalų rūgštys, pvz., palmitino rūgštis.

SKVN „Norrlandsströmming“ žymimo produkto juslinės savybės gali būti apibendrintos taip:

Kvapas: žalios žuvies: tamsaus kalnų ežero vandens, jūrų dumblių, dervos, sultinio, umamio. Keptos žuvies: jūrų dumblių, žemės, žolių, sviesto.

Tekstūra: žalios žuvies: nuo kietos iki traškios, lengvai kramtoma. Keptos žuvies: minkšta, švelni ir tirpstanti burnoje.

Skonis: žalios žuvies: švelnus skonis su aiškiai juntamu umamiu; juntami ežero, neplaktos grietinėlės, kiaušinio baltymo, žaliųjų smidrų ir midijų poskoniai. Keptos žuvies: ryškus subalansuotas umamio skonis su sviesto, dilgėlių, žaliųjų smidrų, kiaušinių ir brandinto sūrio poskoniu.

Žuvies mėsos spalva yra šiek tiek skaidri, su rausvu atspalviu. Kepant žuvies mėsa tampa balta arba pilkai balta.

3.3.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams) ir žaliavinės medžiagos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.4.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje:

SKVN „Norrlandsströmming“ žymima žuvis gali būti atšaldyta jos neišdarinėjus. Ji taip pat gali būti išdarinėta ir paskui atšaldyta ar užšaldyta, arba supjaustyta į filė ir tada atšaldyta. Filė taip pat gali būti užšaldoma. Visi veiksmai turi būti atliekami nustatytoje geografinėje vietovėje.

Visa (nesupjaustyta į filė) SKVN „Norrlandsströmming“ žymima žuvis negali būti užšaldoma už geografinės vietovės ribų, jei ji parduodama pavadinimu „Norrlandsströmming“.

3.5.   Specialios produkto registruotu pavadinimu pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.6.   Specialios produkto registruotu pavadinimu ženklinimo taisyklės

Be informacijos, reikalaujamos pagal teisės aktus, ant kiekvienos SKVN „Norrlandsstströmming“ žymimo produkto partijos turi būti nurodyta sugavimo data ir žvejo identifikavimo numeris.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Geografinė vietovė apima Švedijai priklausančią Botnijos jūros ir Botnijos įlankos dalį, kurią pietuose riboja Dalelveno upės žiotys ir tiesi linija į rytus iki Švedijos ekonominės zonos ribos. Rytuose šią vietovę riboja Švedijos ekonominė zona, o šiaurėje – Botnijos įlankos pakrantė. Sausumos plotas, esantis iki vieno kilometro nuo pakrantės, nuo Haparandos šiaurėje iki Dalelveno upės žiočių pietuose, taip pat yra šios geografinės vietovės dalis.

5.   Ryšys su geografine vietove

Ryšys tarp geografinės vietovės ir SKVN „Norrlandsströmming“ žymimo produkto savybių grindžiamas tiek vietovės gamtinėmis sąlygomis, tiek žmogiškaisiais veiksniais.

Gamtinės sąlygos

Botnijos jūra ir Botnijos įlanka kartu su Baltijos jūra sudaro didžiausią pasaulyje šiek tiek sūrią jūrą, kurios vanduo yra sūraus vandenyno vandens ir ežerų bei upių gėlo vandens mišinys. Į Botnijos jūrą ir Botnijos įlanką druska patenka sūriam vandeniui įtekant per Eresundo sąsiaurį ir kitus sąsiaurius Baltijos jūroje, tačiau druskingumas taip pat priklauso nuo nuolatinio vandens tekėjimo pro Alandų salas. Į Botnijos jūrą ir Botnijos įlanką įtekančio sūraus vandens kiekis kasmet skiriasi priklausomai nuo vėjo ir oro sąlygų. Gėlo vandens srautas iš Norlando upių sumažina druskingumą. Druskingumas yra akivaizdžiai mažesnis Alandų jūros šiaurinėje dalyje, t. y. nuo geografinės vietovės pietinės ribos į šiaurę.

Dėl ypač mažo druskingumo ir tokių veiksnių kaip vandens temperatūra bei maistas, Botnijos jūros ir Botnijos įlankos silkių ištekliai išsiskiria genetiniais ir morfologiniais skirtumais, palyginti su Baltijos jūros pagrindiniame baseine aptinkamomis atlantinėmis silkėmis ir strimelėmis, nors jos priklauso tai pačiai rūšiai (lot. Clupea harengus). Pavyzdžiui, Norlando pakrantės silkės turi mažiau slankstelių nei Svealando ir Jotalando pakrančių silkės. Dėl ypač mažo šios geografinės vietovės vandens druskingumo SKVN „Norrlandsströmming“ žymimos žuvys yra mažesnės, o jų skonis ir tekstūra labai skiriasi nuo Baltijos jūros pagrindiniame baseine aptinkamų strimelių. Skirtingai nuo kitų silkės rūšių, SKVN „Norrlandsströmming“ žymima silkė pasižymi švelniu, bet sodriu umamio skoniu ir juntamais ežero, neplaktos grietinėlės, kiaušinio baltymo, žaliųjų smidrų ir midijų poskoniais, kai ji yra žalia.

Skonio ir tekstūros skirtumai atsiranda dėl skirtingos riebalų rūgščių sudėties. SKVN „Norrlandsströmming“ žymimos žuvies skonis priklauso nuo riebalų kiekio ir riebalų rūgščių sudėties, kurioje vyrauja C20 ir C16 mononesočiosios ir polinesočiosios riebalų rūgštys, pvz., palmitino rūgštis. Manoma, kad tokia riebalų rūgščių sudėtis susidaro dėl didesnio titnagdumblių kiekio Botnijos jūroje ir Botnijos įlankoje, kuris turi įtakos maisto grandinės sudėčiai. Riebalų ir riebalų rūgščių kiekis skiriasi priklausomai nuo žvejybos sezono ir nuo to, kur silkė yra sužvejota. Palyginti su pietinės Baltijos jūros strimelėmis, Botnijos jūros ir Botnijos įlankos šiek tiek sūrus vanduo, kurio druskingumas palaipsniui mažėja, lemia lėtesnį žuvų augimą ir mažesnį riebalų kiekį raumenyse – paprastai 4–8 proc. Mažas riebalų kiekis SKVN „Norrlandsströmming“ žymimos žuvies sudėtyje turi įtakos jos konsistencijai ir pojūčiui burnoje ją valgant. Tiesioginė pasekmė yra ta, kad ji ypač tinka konservavimui fermentacijos būdu, gaminant švedišką patiekalą „surströmming“. SKVN „Norrlandsströmming“ žymimos žuvies skonis yra panašesnis į vidaus vandenų žuvų, o ne jūros žuvų skonį.

Žmogiškieji veiksniai

SKVN „Norrlandsströmming“ žymimos žuvies skoniui įtakos turi ne tik su išskirtine buveine ir genetika susiję, bet ir kiti veiksniai:

—	išsamios žinios apie biotopą,

—	greitas iškrovimas sužvejojus,

—	dėmesys kokybei ir tausiai žvejybai naudojant mažą poveikį darančius žvejybos įrankius.

Siekiant sužvejoti tinkamo brandumo ir kokybės silkes bei pakankamą jų kiekį, kad tai būtų ekonomiškai naudinga, ir tuo pačiu metu užtikrinant ilgalaikį žuvų išteklių valdymą, žvejai turi gerai išmanyti vietinius vandenis ir svarbius žvejybos plotus. Tai ypač svarbu, nes daugelis silkės išteklių yra vietiniai. Kadangi žvejyba vykdoma nedideliu mastu, žuvys taip pat gali būti iškraunamos ir rūšiuojamos tokiu būdu, kuris produktui suteikia tam tikrą kokybę ir reputaciją prekybos grandinėje. SKVN „Norrlandsströmming“ žymimos žuvies žvejyba tradiciškai vykdoma naudojant „silkių dreifuojančiuosius tinklus“, tačiau naudojami ir kiti pasyviosios žvejybos įrankiai.

SKVN „Norrlandsströmming“ žymimo produkto reputacija taip pat didžiąja dalimi susijusi su labai svarbia šio produkto kultūrine istorija vietovėje, nes tai yra pagrindinė žuvų rūšis, turinti didelę reikšmę šios vietovės ekologijai, istorijai ir gastronomijai. Silkių žvejyba pakrantėje ir salynuose labai skiriasi priklausomai nuo vietovės, todėl reikia žinių ir patirties, sukauptos per šimtmečius ir perduodamos iš kartos į kartą žvejų, kurių pragyvenimas priklausė nuo silkių žvejybos.

Komercinė SKVN „Norrlandsströmming“ žymimos silkės žvejyba turi šimtmečių senumo tradiciją, kurią pradėjo žvejai iš Jevlės miesto. XV a. šie žvejai ėmė plaukioti į šiaurę savo laivais, vietinių vadinamais „haxe“, t. y. dviejų stiebų, visiškai arba iš dalies deniais dengtais burlaiviais, kurie priklausė keliems žvejams. Jevlės žvejybos kelionių gerokai pagausėjo nuo 1557 m., kai Gustavas I Vaza jiems suteikė monopolį žvejoti Norlando pakrantėje mainais už tai, kad jie mokės valstybei mokesčius už kiekvieną dešimtą žuvų statinę. Manoma, kad žvejų veikla buvo vykdoma 87 uostuose (žvejų kaimuose), nuo Helsinglando pietuose iki Graniono ir Holmarnos Grundsundoje šiaurėje. Šie žvejų kaimai yra: Skagshamn, Skeppsmalm, Grisslan, Trysunda, Ulvöhamn, Sandviken, Marviksgrunnan, Norrfällsviken, Bönhamn, Fällvikshamnen, Berghamn, Storön. Aiškus Jevlės žvejų klestėjimo laikų palikimas yra Ulvės koplyčia. Tai seniausias Norlando regiono pastatas, pastatytas 1622 m.

1944 m. zoologas ir rašytojas Carl Fries Aukštąjį krantą pavadino „Strömmingskusten“ (arba „Silkių krantu“), norėdamas pabrėžti silkių žvejybos svarbą šiai Švedijos daliai. Išskirtinė Norlando pakrantės kraštovaizdžio ypatybė yra ta, kad čia žemės aukštis virš jūros lygio didėja. Daugelis žvejų kaimų ir uostų tapo nebeįmanomi gyventi dėl to, kad žemės aukštis virš jūros lygio kyla beveik 1 cm per metus. Aukštasis kranto yra aukščiausias Švedijos pakrantės ruožas, todėl jis nebuvo taip smarkiai paveiktas žemės kilimo kaip kaimyninės, žemesnės pakrantės zonos.

Kadangi žuvis „Norrlandsströmming“ nuo seniausių laikų buvo žvejojama ir ruošiama maistui minėtoje teritorijoje, ji buvo ne tik pakrančių gyventojų, bet ir didžiosios dalies šalies gilumos gyventojų apsirūpinimo maistu saugumo pagrindas. Pakrantės gyventojams žuvis „Norrlandsströmming“ istoriniu požiūriu buvo pagrindinis maisto produktas. Siekiant išsaugoti žuvį ir sudaryti sąlygas ją konservuoti ar ja prekiauti, ji buvo sūdoma, fermentuojama arba konservuojama acte su prieskoniais arba be jų.

SKVN „Norrlandsströmming“ žymima žuvis darė didelę įtaką Švedijos ilgos šiaurės rytų pakrantės gastronomijai. Ji buvo ruošiama maistui naudojant įvairius metodus: kepama, rūkoma, verdama, marinuojama, sūdoma ir pan. Tai žuvis, tiek valgoma kasdien, tiek laikoma nepakeičiamu Kalėdų stalo patiekalu. Šiaurėje ši išdarinėta žuvis „Norrlandsströmming“ dažnai apibarstoma miltais ir kepama, tada, įdėjus tarp dviejų sviestu pateptų duonos riekelių, iškart valgoma. Tai laikoma populiariu delikatesu.

SKVN „Norrlandsströmming“ žymima žuvis yra svarbi Švedijos ir Norlando gastronomijos paveldo dalis ir net šiandien turi didelę regioninę reikšmę, nes yra pelninga ir prisideda prie kaimo vietovių gyvybingumo bei klestinčios turizmo pramonės. Norlando pakrantė yra vieta, kurioje vykdoma smulki komercinė žvejyba, o pardavimai daugiausia susiję su SKVN „Norrlandsströmming“ žymimos žuvies produktais, išsiskiriančiais aiškiu regioniniu tapatumu. Šie produktai yra „saltströmming“ (sūdyta silkė, Helsinglandas), „lökströmming“ (silkė su svogūnais, Helsinglandas), „böckling“ (rūkyta silkė, Jestriklandas), „surströmming“ (rauginta silkė, Helsinglandas, Medelpadas ir Ongermanlandas), „brunnen strömming“ (marinuota silkė, Norbotenas) ir „sotare“ (kepta silkė, Jestriklandas ir Helsinglandas).

Nuoroda į specifikacijos paskelbimą

https://www.livsmedelsverket.se/globalassets/foretag-regler-kontroll/livsmedelsinformation-markning-halsopastaenden/skyddade-beteckningar/ansokan-skyddad-ursprungsbeteckning-norrlandsstromming-rev-250308.pdf

---

(1)   2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1143 dėl vyno, spiritinių gėrimų ir žemės ūkio produktų geografinių nuorodų, taip pat dėl garantuotų tradicinių gaminių ir žemės ūkio produktų neprivalomų kokybės terminų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1308/2013, (ES) 2019/787 ir (ES) 2019/1753 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 (OL L, 2024/1143, 2024 4 23, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1143/oj).