Pranešėjas:

Giuseppe GUERINI

Patarėjas	Samuel CORNELLA (pranešėjo)
Prašymas pateikti nuomonę	Už prekybą ir ekonominį saugumą, institucijų ryšius ir skaidrumą atsakingo Europos Komisijos nario Marošo ŠEFČOVIČIAUS raštas, 2025 3 20
Teisins pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta skyriuje	2025 7 4
Priimta plenarinėje sesijoje	2025 7 17
Plenarinės sesijos Nr.	598
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	131 / 0 / 2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pabrėžia, kad finansinis raštingumas yra esminis veiksnys ugdant asmenų ir namų ūkių gebėjimus taupyti ir investuoti ir taip siekti finansinio stabilumo ir nepriklausomumo. Todėl šie gebėjimai turėtų būti aktyviai skatinami kaip būtina finansinio raštingumo sąlyga.

1.2.

EESRK pabrėžia, kad finansinis raštingumas padeda žmonėms susiformuoti išsamų supratimą apie įsiskolinimą, finansų rinkų veikimą, su investicijomis susijusias mokesčių pasekmes, taip pat apie draudimą kaip rizikos valdymo priemonę. Šie aspektai atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant asmenų gebėjimą valdyti finansinę ir nefinansinę riziką, pasinaudoti ekonominėmis galimybėmis remiantis informacija ir planuoti savo pensiją.

1.3.

EESRK pažymi, kad dideli finansinio raštingumo lygio skirtumai tarp valstybių narių ir tarp skirtingų gyventojų grupių turi būti mažinami įgyvendinant tikslines iniciatyvas, be kita ko, Europos lygmeniu. Šiose iniciatyvose reikėtų atsižvelgti į veiksmus, kurių jau imtasi nacionaliniu lygmeniu, ir į nevienodą raštingumo lygį skirtinguose segmentuose.

1.4.

EESRK pažymi, kad investicijos į finansinį raštingumą taip pat yra itin svarbios siekiant sumažinti nelygybę ir pažeidžiamumą, taip pat stiprinti socialines teises Europos Sąjungoje. Tyrimai ir apklausos rodo, kad finansinių įgūdžių labiausiai trūksta pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms.

1.5.

EESRK mano, kad finansinis raštingumas jau yra – ir ateityje vis labiau bus – naudinga papildoma priemonė, padedanti veiksmingai planuoti savo socialines garantijas ir pensiją, taip pat galimybes įsigyti sveikatos ar neįgalumo draudimą. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į demografines tendencijas ir didėjančią apkrovą nacionalinėms socialinės apsaugos sistemoms.

1.6.

EESRK pabrėžia, kad svarbu visų amžiaus grupių piliečiams padėti geriau suprasti tris pagrindines sąvokas: i) įvairinimo svarba; ii) turto klasių koreliacija ir koreliacijos nebuvimas, be kita ko, atsižvelgiant į didelę akcijų ir obligacijų koreliaciją, užfiksuotą infliacijos laikotarpiais (2022 m. ir 2025 m.); iii) laiko, kantrybės ir ilgalaikės vizijos vaidmuo siekiant visapusiškai pasinaudoti sudėtinių palūkanų normų privalumais.

1.7.

EESRK ragina institucijas imtis svarbių finansinį raštingumą ugdančių iniciatyvų nuo pat ankstyvųjų Europos piliečių ugdymo etapų, be kita ko, apsvarstant galimybę įtraukti šią temą į mokyklų programas. Kartu reikia remti finansinio raštingumo ir verslumo įgūdžių programas, taip pat ir netradicinėse švietimo sistemose, skirtas naują verslą pradedantiems asmenims, ypatingą dėmesį skiriant naujiesiems verslininkams iš nepalankioje padėtyje esančių grupių, EESRK ragina pilietinę visuomenę aktyviai dalyvauti šioje veikloje ir pabrėžia, kad pelno nesiekiantys suinteresuotieji subjektai turi imtis vadovaujamo vaidmens, kad būtų užtikrintas nešališkas ir kritiškas požiūris į finansinio švietimo programas. Todėl siekiant plėtoti reguliarias informuotumo didinimo iniciatyvas, galėtų būti naudinga paskelbti Europos finansinio švietimo dieną.

1.8.

EESRK pabrėžia, kad svarbu skubiai sukurti pakankamai lanksčią reguliavimo sistemą, kuri reaguotų į kintančias finansų rinkų tendencijas, ir užtikrinti, kad reguliavimo priemonės būtų laiku taikomos ir atspindėtų konkrečius pokyčius, pavyzdžiui, vykstančius socialiniuose tinkluose ir susijusius su vadinamųjų nuomonės finansų srityje formuotojų vykdoma veikla.

1.9.

EESRK įspėja dėl didėjančių finansinio sukčiavimo ir sukčiavimo internete pavojų. Šie reiškiniai patvirtina, kad svarbu turėti ne tik finansinių žinių ir įgūdžių, bet ir būti geriau informuotiems apie atitinkamą elgseną. Riziką didina dirbtinio intelekto naudojimas sukčiavimo ir neskelbtinų duomenų pasisavinimo tikslais, visų pirma kalbant apie asmenis, kurie turi mažiau patirties naudotis skaitmeninėmis priemonėmis. Todėl reikia skubiai imtis koordinuotų veiksmų Europos lygmeniu ir juos derinti su nacionalinėmis priemonėmis tiek reguliavimo, tiek investicijų į kibernetinį saugumą srityje.

2.   Pasiūlymo aplinkybės

2.1.

Tarptautinės suaugusiųjų finansinio raštingumo apklausos duomenimis (1), maždaug pusė ES suaugusių gyventojų nesugeba tinkamai suprasti pagrindinių finansinių sąvokų (2). Itin didelį nerimą kelia tai, kad ši problema neproporcingai paveikia pažeidžiamiausius visuomenės sluoksnius, palyginti su kitomis grupėmis.

2.2.

2023 m. liepos mėn. Europos Komisijos paskelbtos „Eurobarometro“ finansinio raštingumo apklausos rezultatai (3) rodo, kad tik 18 proc. ES piliečių turi aukštą finansinio raštingumo lygį, 64 proc. – vidutinį, o likę 18 proc. – žemą lygį. Taip pat esama didelių skirtumų tarp valstybių narių, nes tik keturiose šalyse (Nyderlanduose, Švedijoje, Danijoje ir Slovėnijoje) daugiau nei 25 proc. gyventojų finansinis raštingumas yra aukštas.

2.3.

„Eurobarometro“ finansinio raštingumo tyrimo rezultatai parodė, kad finansinis švietimas turi būti visų pirma nukreiptas į moteris, jaunimą, mažas pajamas gaunančius ir apskritai žemesnį išsilavinimą turinčius asmenis, nes jų finansinis raštingumas paprastai yra mažesnis nei kitų grupių. Be to, EESRK jau yra pabrėžęs, kad žemesnis formaliojo švietimo ir skaitmeninių įgūdžių lygis apsunkina asmenų su negalia darbo ir socialinės įtraukties perspektyvas (4).

2.4.

Keletą pastarųjų metų Komisija dėjo pastangas suaugusiųjų ir jaunųjų Europos piliečių finansiniam raštingumui skatinti. Buvo paskelbtos kelios finansinio raštingumo programos ir Komisija siekia padėti nacionalinėms valdžios institucijoms, pilietinei visuomenei ir suinteresuotiesiems subjektams rengti finansinio raštingumo politiką, programas ir mokomąją medžiagą.

2.5.

Komisija ir EBPO kartu parengė ir 2023 m. rugsėjo 27 d. paskelbė vaikams ir jaunimui skirtą finansinės kompetencijos programą (5), kuria siekiama padėti valstybėms narėms, veiklos vykdytojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams kurti iniciatyvas ir programas, skirtas jaunųjų kartų finansinio raštingumo lygiui kelti, kad jie galėtų priimti informacija pagrįstus asmeninius finansinius sprendimus.

2.6.

2024 m. gegužės 14 d. patvirtintose išvadose dėl finansinio raštingumo Taryba: i) pabrėžė, kad reikia skubiai imtis tolesnių veiksmų siekiant skatinti finansinį raštingumą visoje ES; ii) pripažino, kad finansinis raštingumas yra svarbus veiksnys siekiant pagerinti ES piliečių finansinę gerovę ir finansinę įtrauktį; iii) pabrėžė, kad finansinis raštingumas naudingas ne tik asmenims, bet ir plačiajai visuomenei, ir pažymėjo, kad didesnis finansinis raštingumas gali sustiprinti piliečių ir finansų įstaigų tarpusavio pasitikėjimą (6).

2.7.

Išvadose Taryba taip pat pažymėjo, kad dėl finansų srities skaitmenizacijos reikia dar skubiau toliau didinti finansinio raštingumo ir skaitmeninių įgūdžių lygį ES ir kad geresnės finansinės žinios gali padėti asmenims pasinaudoti naujomis skaitmeninių finansų sektoriaus teikiamomis galimybėmis.

2.8.

EESRK atkreipia dėmesį į dienraščio „Financial Times“ neseniai vykdytą finansinio raštingumo ir įtraukties kampaniją, per kurią sprendimus priimantys asmenys buvo raginami pagrindines finansines žinias laikyti vienu reikalingiausių įgūdžių gyvenime, kuris turi būti stiprinamas mokant matematikos ir pabrėžiant matematinių įgūdžių taikymo gyvenime svarbą (7). Stanfordo universiteto tyrėjos Annamaria Lusardi atlikti specialūs tyrimai empiriškai įrodė, kad žmonėms trūksta bazinių aritmetinių įgūdžių, nes daug jų negali suprasti infliacijos poveikio savo pajamoms ar apskaičiuoti metinės paskolos, kuriai taikoma, pavyzdžiui, 2 proc. palūkanų norma, naštos (8).

2.9.

Šioje nuomonėje EESRK norėtų pateikti keletą pastabų dėl finansinio raštingumo ES ir taip Europos įmonių ir pilietinės visuomenės vardu prasmingai prisidėti prie vykstančių diskusijų ir išdėstyti politines rekomendacijas. Komitetas pritaria Komisijos ir Tarybos nuomonei, kad finansinis raštingumas yra vienas svarbiausių stipresnės ir veiksmingesnės vidaus rinkos prioritetų.

2.10.

EESRK pritaria 2025 m. kovo 5 d. Komisijos komunikato „Įgūdžių sąjunga“ (9) teiginiui, kad Europos piliečių finansinių ir verslumo įgūdžių trūkumas trukdo išnaudoti Europos Sąjungos inovacijų ir augimo potencialą. Todėl jis ragina Komisiją imtis konkrečių veiksmų plataus masto finansiniam švietimui skatinti.

3.   Bendrosios ir konkrečios pastabos

3.1.

EESRK pabrėžia, kad finansinis raštingumas gali padėti piliečiams išmokti taupyti, planuoti ir sudaryti biudžetą, taip stiprindamas jų finansinį stabilumą ir nepriklausomumą. Todėl šio raštingumo ugdymas turėtų būti aktyviai remiamas ir skatinamas.

3.2.

EESRK taip pat pabrėžia, kad pagrindinės finansinės žinios yra būtina sąlyga, kad asmenys ir namų ūkiai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus, kuriais didinamas finansinis stabilumas ir stiprinamas ekonominis nepriklausomumas. Šios bazinės žinios – t. y. praktinis gebėjimas suprasti pagrindines finansines sąvokas, tokias kaip taupymas, biudžeto planavimas, palūkanos ir atsakingas pinigų leidimas – yra būtinos siekiant veiksmingai taikyti finansinius principus kasdieniame gyvenime. Todėl jos turėtų būti aktyviai skleidžiamos ir stiprinamos kaip bet kokios finansinio raštingumo strategijos kertinis akmuo.

3.3.

EESRK pabrėžia, kad tikrai finansiškai raštingas žmogus privalo gerai suprasti tokias sąvokas kaip įsiskolinimas, su investicijomis susiję mokesčiai, teisinė atsakomybė ir draudimas, veikiantis kaip rizikos valdymo priemonė. Šie elementai atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant asmenų gebėjimą valdyti finansinę ir nefinansinę riziką ir pasinaudoti ekonominėmis galimybėmis. Asmenys, kurie neturi pakankamai žinių šiais klausimais, dažniau susiduria su pernelyg didelio įsiskolinimo rizika ir nenumatytų įvykių finansiniu poveikiu.

3.4.

EESRK pažymi, kad investicijos į finansinį raštingumą yra itin svarbios siekiant mažinti nelygybę ir sunkumus, taip pat stiprinti socialines teises visoje ES. Įvairūs tyrimai ir apklausos (10) rodo, kad labiausiai finansinio raštingumo trūksta pažeidžiamesnėms gyventojų grupėms.

3.5.

EESRK ypač pabrėžia, kad būtinas moterų poreikiams pritaikytas finansinis švietimas, kuriuo dėmesys būtų skiriamas: i) konkretiems iššūkiams, su kuriais moterys susiduria visą gyvenimą, pavyzdžiui, mažesnės nei vyrų pajamos arba karjeros pertraukos; ii) moterų vaidmeniui priimant sprendimus dėl pirkinių namų ūkiuose; iii) finansinės nepriklausomybės reikšmei siekiant užtikrinti smurto dėl lyties prevenciją, nes šį smurtą daugeliu atvejų lydi arba apsunkina tam tikros finansinės priklausomybės formos.

3.6.

EESRK pažymi, kad dideli finansinio raštingumo lygio skirtumai tarp valstybių narių turi būti mažinami įgyvendinant tikslines iniciatyvas Europos lygmeniu. Šiose iniciatyvose turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į valstybių narių jau įgyvendinamas iniciatyvas, taip pat į skirtingą finansinio raštingumo lygį Europoje. Šios iniciatyvos padėtų užtikrinti plačią finansinių žinių sklaidą vidaus rinkoje ir būtų papildoma priemonė konvergencijai ir bendrai gerovei ES stiprinti.

3.7.

EESRK mano, kad geresnis finansinis raštingumas galėtų padėti Europos piliečiams lengviau atlaikyti staigaus pajamų sumažėjimo sukrėtimus, nes jie gali būti lemtingi didėjant įtampai tarptautinėje prekyboje ir pasaulinėse vertės grandinėse. Neseniai atliktoje apklausoje vienas iš keturių respondentų (25 proc.) teigė, kad jei prarastų pagrindinį pajamų šaltinį, galėtų padengti savo pragyvenimo išlaidas tik vieną mėnesį, nesinaudodamas paskolomis ar pervedimais (11). Paaiškėjo, kad mažiausiai finansiškai raštingi asmenys yra ypač pažeidžiami, ir tai tik patvirtina, kad reikia skubiai imtis veiksmų šioje srityje.

3.8.

EESRK mano, kad finansinis raštingumas jau yra – ir ateityje vis labiau bus – naudinga papildoma ir kompleksinė priemonė, padedanti veiksmingai planuoti savo socialines garantijas, tačiau yra tvirtai įsitikinęs, kad atsakomybė už tinkamą socialinės apsaugos sistemą turi ir toliau būti valstybinių pensijų sistemų pagrindas. Kaip vis svarbesnės apsaugos formos įsitvirtina papildomos pensijų sistemos ir draudimas, apimantis sveikatą, neįgalumą ar ilgalaikę priežiūrą. Šis aspektas labai svarbus atsižvelgiant į didėjantį demografinį spaudimą ir nuolatinę apkrovą nacionalinėms socialinės apsaugos sistemoms. Kaip pabrėžiama svarbiuose leidiniuose: „Finansinių žinių trūkumas trukdo žmonėms pasirengti ateičiai. Mažiau finansinių žinių turintys asmenys rečiau planuoja savo pensiją ar įsigyja ilgalaikės priežiūros draudimą. Tai labai nuosekli tendencija visose šalyse“ (12).

3.9.

EESRK pritaria metodikai, kurią neseniai taikė Europos Komisija 2023 m. apklausoje, siekdama įvertinti finansinių žinių lygį ES (13). Apklausoje daugiausia dėmesio skirta penkiems pagrindiniams veiksniams: i) infliacijos poveikio supratimui; ii) sudėtinėms palūkanoms ir jų veikimui; iii) turto bazinės kainos nustatymui; iv) rizikos ir grąžos santykiui; v) rizikos įvairinimui.

3.10.

Kalbant apie investavimą, EESRK nuomone, visų pirma būtina siekti, kad visų amžiaus grupių piliečiai geriau suprastų tris pagrindinius principus: i) įvairinimo svarbą: rinktis iš plataus spektro produktų, pavyzdžiui, biržinius fondus arba indeksų fondus, kurie nors ir yra rizikingi, paprastai leidžia išvengti pernelyg didelės rizikos koncentracijos perkant vienos įmonės akcijas ar vieno tipo obligacijas; ii) turto klasių koreliacijos ir koreliacijos nebuvimo vaidmenį, ypač atsižvelgiant į pastarojo meto infliacijos tendencijas (pvz., 2022 m. ir 2025 m.), dėl kurių akcijų ir obligacijų kareliacija buvo didesnė nei įprastai; iii) laiko, kantrybės ir ilgalaikės vizijos svarbą, siekiant visapusiškai pasinaudoti sudėtinių palūkanų normų privalumais.

3.11.

EESRK, be kita ko, mano, kad strategiškai svarbu daugiau dėmesio skirti geresniam įsiskolinimo ir hipotekos paskolų supratimui, kad piliečiai gebėtų pritaikyti hipotekos paskolos sąlygas prie savo konkrečių gyvenimo sąlygų ir kad jiems pakaktų lėšų skurdui išvengti ir taupyti.

Visų amžiaus grupių piliečiai turėtų turėti bazinių žinių šiais klausimais: i) galimos paskolų rūšys (su fiksuotos palūkanomis, kintamosiomis palūkanomis ar lanksčiomis sąlygomis); ii) trukmė; iii) palūkanų normos; iv) finansuotina kapitalo dalis, kurios reikia projektui įgyvendinti; v) taikomi mokesčiai; vi) bendros kredito kainos metinė norma; vii) refinansavimo galimybės.

3.12.

EESRK pritaria Tarybos nuomonei (14), kad finansinės technologijos daro vis didesnę įtaką finansiniams sprendimams, o būdai, kuriais asmenys gauna informaciją ir priima sprendimus, keičiasi beprecedenčiu greičiu.

3.13.

Tačiau EESRK taip pat įspėja apie pavojus, kuriuos kelia didėjanti finansinių apgavysčių ir sukčiavimo internete grėsmė, su kuria žmonės susiduria vis dažniau. Šios tendencijos rodo, kad svarbu turėti ne tik finansinių žinių ir įgūdžių, bet ir būti geriau informuotiems apie atitinkamą elgseną. Ši rizika ypač stiprėja dėl dirbtinio intelekto naudojimo siekiant neteisėtai naudoti ir pasisavinti duomenis, o nuo to visų pirma nukenčia asmenys, kurie neturi pakankamai įgūdžių naudotis skaitmeniniais prietaisais ir juos valdyti. Todėl būtų naudinga ir būtina imtis Europos lygmeniu koordinuojamų reglamentavimo ir kibernetinio saugumo priemonių, kurias įgyvendintų valstybės narės.

3.14.

EESRK pabrėžia, kad svarbu skubiai sukurti tinkamą ir pakankamai lanksčią reguliavimo sistemą, kuri reaguotų į sparčią naujų tendencijų finansų rinkose raidą ir užtikrintų, kad reguliavimo priemonės neatsiliktų nuo pasaulyje vykstančių realių pokyčių. Kaip pažymėjo EBPO finansų ir įmonių reikalų direktorė Carmine Di Noia: „Norint būti finansiškai raštingam, reikia vis naujų įgūdžių – tai nuolat besikeičiantis tikslas. Tai neištirta sritis. Prieš 10 metų nekalbėjome apie kriptovaliutas, dirbtinį intelektą ar nuomonės finansų srityje formuotojus.“ (15)

3.15.

Šiuo atžvilgiu EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad 2021 m. bendrovės „Hargreaves“ atliktoje Jungtinės Karalystės rinkos apklausoje 43 proc. apklaustų 18–34 metų amžiaus asmenų teigė, kad jie įgijo finansinių žinių iš finansų įmonių interneto svetainių. 2024 m. liepos mėn. ši dalis sumažėjo iki 29 proc. Tačiau asmenų, kurie naudojasi platformos „Reddit“ investavimo idėjomis, skaičius nuo 17 proc. išaugo iki 26 proc., o asmenų, kurie naudojasi socialiniu tinklu „TikTok“ tuo pačiu tikslu, dalis padidėjo nuo 12 proc. iki 20 proc (16).

3.16.

EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad vis svarbesnės tampa tvarios ir etiškos investicijos, taip pat socialinio poveikio investicijos, nes priimant finansinius sprendimus daug investuotojų didelį dėmesį skiria aplinkos, socialiniams ir valdymo (ASV) aspektams. Todėl EESRK rekomenduoja siekti, kad ateityje svarbia finansinio raštingumo dalimi taptų tinkami įgūdžiai įvertinti ASV ženklą turinčius produktus, kad piliečiais galėtų patikrinti, kaip šiuose produktuose suderintos etinės vertybės ir finansinė grąža.

3.17.

EESRK ragina institucijas imtis finansinį raštingumą ugdančių iniciatyvų nuo pat ankstyvųjų Europos piliečių ugdymo etapų, be kita ko, apsvarstyti galimybę įtraukti šią temą į mokyklų programas, padedant mokytojams ir pedagogams. Pradėti investuoti ankstyvame amžiuje suteikia daug privalumų, iš kurių svarbiausias – ilgainiui sukaupta bendra investicijų grąža. Ankstyvaisiais ugdymo metais daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendroms sąvokoms, kaip antai pinigų vertė ir jų funkcija. Sudėtingesnes temas, pavyzdžiui, taupymo, biudžeto valdymo ir investicijų, galima palaipsniui įvesti vyresnėse klasėse.

3.18.

EESRK, be kita ko, pabrėžia, kad taip pat labai svarbu jaunosioms kartoms jau ankstyvame amžiuje suprasti, kad investicijų valdymui būdingas nepastovumas, kai jų investuojamos sumos yra mažesnės, o poreikis remtis investicijų grąža pragyvenimo išlaidoms padengti yra ne toks didelis kaip vyresniame amžiuje.

3.19.

EESRK pabrėžia, kad naujiems verslininkams dažnai trūksta finansinių įgūdžių, jie nepažįsta finansų pasaulio ir neturi galimybės naudotis esamomis priemonėmis, kurios jiems galėtų būti naudingos. Siekiant pašalinti šią spragą, verslininkai ir MVĮ ekspertai galėtų padėti parengti mokymo programas naujiesiems verslininkams. EESRK ragina pilietinę visuomenę aktyviai dalyvauti šioje veikloje ir pabrėžia, kad pelno nesiekiantys suinteresuotieji subjektai turi imtis vadovaujamo vaidmens, kad būtų užtikrintas nešališkas ir kritiškas požiūris į finansinio švietimo programas. Todėl siekiant plėtoti reguliarias informuotumo didinimo iniciatyvas, galėtų būti naudinga paskelbti Europos finansinio švietimo dieną.

3.20.

EESRK mano, kad finansinio raštingumo mokymo iniciatyvų turinys ir medžiaga turėtų būti orientuoti į konkrečius paramos gavėjų poreikius ir pritaikyti pažeidžiamoms grupėms. Besimokančio jaunimo ir jaunų suaugusiųjų finansinis švietimas taip pat gali pagerinti finansines žinias ir jų artimiausių asmenų rate. Toks galėtų būti jaunimui skirto finansinio švietimo didinamasis poveikis. „Atsižvelgiant į demografinę moksleivių ir tėvų populiacijos sudėtį, didžiausią didinamojo poveikio sukurtą naudą gauną 40–50 metų amžiaus asmenys. Stipriausią poveikį jaučia tie asmenys, kurių pradiniai finansinio raštingumo rezultatai yra silpniausi.“ (17)

3.21.

EESRK ragina dėti pastangas šviesti vaikus ir jaunesnes kartas, be kita ko, apie didėjančias skaitmeninių pinigų ir mokėjimų tendencijas, kurioms būdingas mažesnis grynųjų pinigų naudojimas ir didėjanti bekontakčių kortelių, finansinių programėlių ir internetinių finansinių paslaugų sklaida. Toks švietimas turėtų vykti kontroliuojamoje aplinkoje, siekiant padėti jaunimui anksti suprasti „skaitmeninę finansų kultūrą“, įskaitant naudojimosi tokiomis paslaugomis kaip „pirk dabar, mokėk vėliau“ pasekmes ir mokamų internetinių lošimų riziką.

3.22.

Vyresnio amžiaus žmonėms taip pat turėtų būti prieinamos galimybės mokytis, kaip saugiai naudotis skaitmenine informacija internete apie finansinius produktus. Pilietinės visuomenės organizacijos gali atlikti itin svarbų vaidmenį šioje srityje, pavyzdžiui, užtikrinant tęstinį mokymąsi ir mokymąsi visą gyvenimą konkrečioms pažeidžiamoms grupėms, įskaitant asmenis su negalia, įvairios etninės, socialinės kilmės moteris ir neraštingus asmenis, kurie anksčiau neturėjo galimybės susipažinti su finansinėmis sąvokomis.

3.23.

Finansinio švietimo iniciatyvos turėtų būti prieinamos ir pažeidžiamiems jaunuoliams, plečiant programas, skirtas formaliojo švietimo sistemai nepriklausantiems ir pažeidžiamoje padėtyje esantiems jaunuoliams (NEET, mažas pajamas gaunančiam jaunimui, jauniems migrantams, kaimo vietovėse gyvenančiam jaunimui ir kt.). Valstybės narės galėtų ne tik remti pilietinės visuomenės iniciatyvas, bet ir pasinaudoti ES fondų (ESF+, Erasmus+) parama ir jaunimo centruose rengti bendruomenėms skirtus finansinių įgūdžių ugdymo praktinius seminarus, vykdyti mentorystės programas ir veiklą.

3.24.

EESRK palankiai vertina Suomijos nacionalinio verslių kaimų tinklo parengtą programą ir praktinius mokymus, kuriais siekiama plėsti jaunimo finansinę kultūrą. Remiantis kai kuriais šaltiniais, „net 91 proc. Suomijos moksleivių dalyvauja 10 pamokų programoje „Yrityskylä“, kurios metu sužino, kaip veikia įmonės, ekonomika ir visuomenė, taip pat išmoksta, kaip pateikti prašymą dėl darbo vietos“ (18); ši programa yra platesnio ir ryžtingo Suomijos tikslo – iki 2030 m. pasiekti aukščiausią finansinio raštingumo lygį pasaulyje – dalis.

3.25.

Programą vykdančių asmenų teigimu: „Suomijos finansinio raštingumo didinimo tikslas – išmokyti žmonės priimti tvarius ir vertę sukuriančius finansinius sprendimus[...]. Šie sprendimai priimami įvairiais lygmenimis: asmeniškai, šeimoje, įmonėse ir beveik bet kurioje visuomenės veiklos srityje. Taigi, tai apima ne tik asmeninio turto ir nuosavo kapitalo valdymą.“ (19)

---

(1)  EBPO / INFE, 2023 Tarptautinis suaugusiųjų finansinio raštingumo kompetencijų tyrimas , 2023 m.: https://www.oecd.org/en/publications/oecd-infe-2023-international-survey-of-adult-financial-literacy_56003a32-en.html.

(2)   ES finansinio raštingumo lygio stebėsena, „Eurobarometro“ apklausa, 2023 m. liepos mėn: https://europa.eu/eurobarometer/surveys/detail/2953.

(3)  EBPO ir Europos Komisija, Vaikų ir jaunimo finansinių gebėjimų sistema , 2023 m. rugsėjo mėn: https://finance.ec.europa.eu/system/files/2023-09/230927-financial-competence-framework-children-youth_en.pdf.

(4)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Asmenų su negalia įtrauktis naujų technologijų ir dirbtinio intelekto vystymosi kontekste. Galimybės, iššūkiai, rizika ir perspektyvos (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Lenkijos prašymu) (OL C, C/2025/2959, 2025 6 16, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/2959/oj).

(5)  EBPO ir Europos Komisija, Vaikų ir jaunimo finansinių gebėjimų sistema , 2023 m. rugsėjo mėn: https://finance.ec.europa.eu/system/files/2023-09/230927-financial-competence-framework-children-youth_en.pdf.

(6)  Europos Sąjungos Taryba, Tarybos išvados dėl finansinio raštingumo, 2024 m. gegužės 14 d.: https://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2024/05/14/capital-markets-union-council-approves-conclusions-on-financial-literacy/.

(7)   „Financial Times“, „Finansinis raštingumas“: https://www.ft.com/financial-literacy.

(8)  Annamaria Lusardi ir Olivia S. Mitchell, Financial Literacy Around the World: an Overview , 2011 m.: https://www.cambridge.org/core/journals/journal-of-pension-economics-and-finance/article/financial-literacy-around-the-world-an-overview/0488F901318E0FBC4C92DC6E964AB89C.

Annamaria Lusardi ir Olivia S. Mitchell, The Economic Importance of Financial Literacy: Theory and Evidence , 2014 m.: https://www.aeaweb.org/articles?id=10.1257/jel.52.1.5.

(9)  Europos Komisija, „Įgūdžių sąjunga“, 2025 m. kovo 5 d.: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/lt/TXT/PDF/?uri=CELEX%3A52025DC0090.

(10)  EBPO (2005 m.), Rekomendacija dėl finansinio švietimo ir informuotumo principų ir geros praktikos, Tarybos rekomendacija ; EBPO (2012 m.): https://legalinstruments.oecd.org/en/instruments/OECD-LEGAL-0338, PISA 2012 m. finansinio raš tingumo vertinimo sistema , Paryžius, EBPO; Willis L.E. (2022 m.), Finansinio švietimo alternatyvos , in Nicolini G. ir Cude B.J. (a cura di), The Routledge Handbook of Financial Literacy, Routledge; Pasaulio ekonomikos forumas (2016 m.): https://www.taylorfrancis.com/chapters/edit/10.4324/9781003025221-23/alternatives-financial-education-lauren-willis?context=ubx&refId=25b658dd-07f9-4784-8c49-e7d71a16fec2, Naujoji švietimo vizija. Išlaisvinti technologijų potencialą , Ženeva, Pasaulio ekonomikos forumas: https://widgets.weforum.org/nve-2015/index.html.

(11)  Europos Komisija, Europos finansinio stabilumo ir integracijos ataskaita , 2024 m. birželio 18 d.: https://finance.ec.europa.eu/document/download/513c318e-a9ba-46f2-8854-0d134aa9bf18_en?filename=european-financial-stability-and-integration-review-2024_en.pdf&prefLang=it.

(12)  Annamaria Lusardi ir Olivia S. Mitchell, Financial Literacy Around the World: an Overview , 2011 m.: https://www.cambridge.org/core/journals/journal-of-pension-economics-and-finance/article/financial-literacy-around-the-world-an-overview/0488F901318E0FBC4C92DC6E964AB89C.

Annamaria Lusardi ir Olivia S. Mitchell, The Economic Importance of Financial Literacy: Theory and Evidence , 2014 m.: https://www.aeaweb.org/articles?id=10.1257/jel.52.1.5.

(13)   ES finansinio raštingumo lygio stebėsena, „Eurobarometro“ apklausa, 2023 m. liepos mėn: https://europa.eu/eurobarometer/surveys/detail/2953.

(14)  Europos Sąjungos Taryba, Tarybos išvados dėl finansinio raštingumo, 2024 m. gegužės 14 d.: https://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2024/05/14/capital-markets-union-council-approves-conclusions-on-financial-literacy/.

(15)  EBPO, PISA rezultatai 2022 m. – IV tomas – How smart are students financial? , 2024 m.: https://www.oecd.org/en/publications/pisa-2022-results-volume-iv_5a849c2a-en.html.

(16)  Claer Barrett, Would you turn to Reddit for investment ideas ?, „ Financial Times “, 2024 m. liepos 19 d.: https://www.ft.com/content/ad8437e4-053e-4db4-bb46-4d17da2d30c3.

(17)  Bruegel, The ripple effect of financial education , 2023 m. kovo 23 d.: https://www.bruegel.org/analysis/ripple-effect-financial-education.

(18)  Tarpdisciplininis mokymosi tinklas, Yrityskylä: Young Finnish Learners Experience Life in the Workplace , 2025 m. lapkričio 21 d.: https://idlnetwork.substack.com/p/yrityskyla-young-finnish-learners.

(19)  Richard Milne, Finland fuels children's future with financial literacy and food: World-beating ambition drives real-life business practice and free lunches for kids , „Financial Times“, 2025 m. sausio 6 d.: https://www.ft.com/content/26c56174-76ab-493b-9770-6d1ed4996505.