Pranešėjas:

Paul RÜBIG

Bendrapranešėjis:

Stefano PALMIERI

Patarėjai:	Brigitte BACH (pranešėjo)
	Pier Francesco MORETTI (bendrapranešėjo)
Plenarinės asamblėjos sprendimas	2025 1 23
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnio 2 dalis
Atsakingas skyrius	Bendrosios rinkos, gamybos ir vartojimo skyrius
Priimta skyriuje	2025 6 26
Priimta plenarinėje sesijoje	2025 7 16
Plenarinė sesija Nr.	598
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	186 / 1 / 4

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) palankiai vertina Europos Komisijos užmojį įtvirtinti penktąją laisvę – laisvą mokslinių tyrimų, inovacijų ir žinių judėjimą. Europa yra pirmaujanti žinių kūrėja ir, augant geopolitinei įtampai bei didėjant žinių suverenumo svarbai, šį strateginės reikšmės turtą būtina išnaudoti.

1.2.

EESRK pritaria tam, kad žinios būtų pripažintos Europos viešąja gėrybe, o jų sklaida – viena iš pagrindinių teisių. Pagrindinis žinių kūrimo ir sklaidos tikslas turi būti visuomenės gerovė. Atsižvelgdamas į tai, EESRK pabrėžia, kad svarbu nustatyti aiškias duomenų nuosavybės taisykles, kad būtų užtikrinta sąžininga prieiga prie žinių išteklių, jų naudojimas ir apsauga.

1.3.

EESRK ragina Komisiją taikyti priemones ir struktūrines paskatas, ypač tose srityse, kuriose valstybių narių nenoras trukdo pažangai ir homogenizacijai, pavyzdžiui, mokesčių, pensijų, lyčių lygybės, darbo vietų, darbo užmokesčio ir iššūkių, susijusių su įmonių plėtra ir tarpvalstybiniu asmenų ir lėšų judumu.

1.4.

EESRK pabrėžia, kad svarbu nustatyti 3 proc. BVP nacionalinių išlaidų moksliniams tyrimams ir inovacijoms (MTI) tikslą, ir prašo dar 1 proc. lėšų skirti pasirengimui ir dvejopo naudojimo moksliniams tyrimams.

1.5.

Siekiant sudaryti sąlygas proveržiui, EESRK ragina nacionalines investicijas į MTI atsieti nuo deficito taisyklių, kol bus pasiektas 3 proc. išlaidų tikslas. Be to, reikėtų dažniau naudoti kitas (pvz., Sanglaudos fondo) lėšas ir derinti jas su MTI veikla.

1.6.

Plataus užmojo 10-oji bendroji programa gali būti žiniomis grindžiamo požiūrio pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima rasti prasmingų sprendimų ES kylantiems uždaviniams, išlaisvinant ekonomikos augimo, technologinės lyderystės ir visuomenės pažangos potencialą. Šiam potencialui visapusiškai išnaudoti reikalinga valdymo struktūra, sudaranti sąlygas moksliniams tyrimams ir inovacijoms įvairiose šalyse, sektoriuose ir dalykinėse srityse.

1.7.

EESRK ragina imtis ryžtingų pastangų biurokratijai sumažinti (1) ir procedūroms paspartinti (pvz., finansavimo ir dalyvavimo projektuose). Paprastesni, greitesni ir skaidresni mechanizmai yra būtini siekiant pašalinti nuolatines kliūtis žinių sklaidai.

1.8.

EESRK pabrėžia įgūdžių ir švietimo svarbą ir ragina visoje Europoje veiksmingiau pripažinti kvalifikacijų (pvz., ES įgyto laipsnio) standartus.

1.9.

Penktoji laisvė ir EMTE aktas turėtų aprėpti visą dinamišką MTI ciklą, įskaitant aukštąjį mokslą, bendradarbiaujamuosius ir taikomuosius mokslinius tyrimus ir startuolius, užtikrinant, kad žinios skatintų diegti inovacijas ir darytų poveikį.

1.10.

Vis neramesniame pasaulyje išankstinis politikos formavimas yra labai svarbus siekiant suderinti trumpalaikius ir ilgalaikius tikslus ir prisitaikyti prie kylančios rizikos. EESRK pripažįsta strateginį prognozavimo vaidmenį ir ragina jį įtraukti į penktosios laisvės valdymą.

1.11.

EESRK pripažįsta dirbtinio intelekto (DI) vaidmenį ir potencialą stiprinant žinias, mokslinius tyrimus ir inovacijas. Tačiau būtina vengti dėl šių technologijų kylančių ir darbuotojams poveikį darančių iššūkių ir juos atremti. EESRK ragina imtis teisėkūros iniciatyvų siekiant apsaugoti darbuotojų teises ir užtikrinti į žmogų orientuotą sąveiką bei sprendimų priėmimą žmogaus ir mašinos sąsajose (2).

1.12.

EESRK pabrėžia, kad būtina laikytis subalansuoto požiūrio į kompromisinius sprendimus, kurie yra penktosios laisvės pagrindas, pavyzdžiui, kompromisas tarp sanglaudos ir kompetencijos, arba tarp atvirumo ir savarankiškumo. Būtina pripažinti šiuos prieštaravimus, kad būtų galima formuoti patikimą, į ateitį orientuotą ir teisingą politikos formavimą. Pripažindamas mokslinių tyrimų saugumo iššūkį ir užsienio šalių kišimosi pavojų, EESRK mano, kad būtina išlaikyti tinkamą kontrolės, apribojimų ir atvirumo pusiausvyrą. Labai svarbu užtikrinti, kad, įgyvendinant veiksmingą, efektyvią ir skaidrią savivaldą, būtų įtvirtintas „laisvės atsakomybės srityje“ principas (3).

1.13.

Penktoji laisvė turi apimti kovos su dezinformacija ir pseudomokslu, pasitikėjimo mokslo institucijomis stiprinimo ir raštingumo žinių srityje skatinimo mechanizmus. Kritinio mąstymo ugdymas pasitelkiant švietimą, mokslo komunikacijos rėmimas ir prieigos prie patikimos informacijos užtikrinimas yra svarbiausi veiksniai, padedantys formuoti įrodymais grindžiamą politiką ir užtikrinti demokratinį atsparumą.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

Tikimasi, kad 2026 m. trečiąjį ketvirtį Komisija paskelbs Europos mokslinių tyrimų erdvės aktą (EMTE aktą). Šia iniciatyva siekiama įtvirtinti „penktąją laisvę“ (4), kuri buvo pasiūlyta E. Letta pranešime (5) ir paminėta Komisijos narei E. Zaharievai skirtame įgaliojamajame rašte. Ja bus skatinamas laisvas mokslinių tyrimų, inovacijų ir žinių judėjimas, mažinamas susiskaidymas ir įtvirtinami MTI bendrojoje rinkoje.

2.2.

Laikantis žiniomis grindžiamo požiūrio galima rasti prasmingų sprendimų ES kylantiems uždaviniams įveikti, kurie išlaisvintų ekonomikos augimo, technologinės lyderystės ir visuomenės pažangos potencialą. Todėl EMTE aktas yra sveikintinas.

2.3.

Žinios yra patirties kaupimo, tyrimų ir analizės proceso rezultatas ir formuoja kultūrą, elgseną ir vertybes. Europa šioje srityje turi senas tradicijas ir turėtų remtis žiniomis kaip galinga demokratijos, solidarumo, lygybės, teisių ir laisvės įtvirtinimo priemone.

2.4.

MTI politikos pagrindinės sąlygos labai pasikeitė. Nors DVT ir žaliasis kursas tebėra labai svarbūs, dėl pastarojo meto pasaulinės dinamikos atsirado naujų tarpusavyje susijusių prioritetų, kaip antai strateginio savarankiškumo, gynybos ir tvaraus konkurencingumo. Atsižvelgiant į tai, žinios galėtų atlikti kitokį vaidmenį, ypač (bet ne tik) strateginėse technologijų srityse. Kinta pati žinių sąvoka, ką patvirtina kolektyvinių kognityvinių sistemos, grindžiamos DI, išplėstine realybe ir neuroniniais lustais (6). Todėl EESRK rekomenduoja EMTE aktu pereiti nuo savanoriško koordinavimo prie reguliavimo priemonių ir struktūrinių paskatų.

3.   Struktūriniai ir reguliavimo aspektai

3.1.

EESRK pabrėžia, kad reikia reformuoti struktūrinius ir reguliavimo aspektus, kurie yra būtini EMTE akto tikslams pasiekti. EMTE akte galėtų būti pateiktos veiksmų gairės dėl būtinų ES lygmens iniciatyvų, skirtų šiems iššūkiams atremti.

3.2.

Tarpvalstybiniam atviram finansavimui ir dotacijų perkeliamumui pagerinti reikia struktūrinių ir reguliavimo pokyčių. Siekiant optimizuoti veiksmingumą ir poveikį, tokias iniciatyvas kaip EUREKA, „Eurostars“, ELISE ir EIT visos Europos infrastruktūra (į visumą sujungdama švietimą, mokslinius tyrimus ir verslą) būtų galima pasitelkti tarpvalstybiniams MTI srityje stiprinti.

3.3.

EESRK pabrėžia visos Europos kvalifikacijos standartų svarbą. Tyrėjų judumas ir dalijimasis žiniomis priklauso nuo to, kaip plačiai bus pripažįstami įgūdžiai. Europos kvalifikacijų (pvz., ES įgyto laipsnio) pripažinimas, pavyzdžiui, supaprastinant automatinio pripažinimo procedūras, yra būtinas penktajai laisvei užtikrinti.

3.4.

Struktūrinės kliūtys, įskaitant pensijas, darbo užmokestį ir mokesčius, vis dar apsunkina darbuotojų dalyvavimą ir judumą. Taip pat reikėtų pabrėžti nuolatinį lyčių nelygybės poveikį (7) ir mažų garantijų darbo sąlygas, kuriomis dirba pradedantieji tyrėjai.

3.5.

EESRK pabrėžia itin svarbų mokslinių tyrimų ir inovacijų saugumo vaidmenį, ypač tokiuose pažeidžiamuose sektoriuose kaip gynyba ir medicina. Labai svarbu užtikrinti patikimą skaitmeninės infrastruktūros, duomenų kokybės ir saugumo, visų pirma tapatybės apsaugos, kontrolę ir spręsti DI įtakos, duomenų nuosavybės licencijavimo susitarimuose bei propagandos klausimus.

3.6.

EESRK pabrėžia, kad žinios turi būti laikomos Europos viešąja gėrybe. Platus mokslinių žinių, duomenų ir technologijų prieinamumas yra ypač svarbus siekiant Europos strateginių tikslų. Nors EMTE aktu tinkamai skatinamas skaidrumas ir prieinamumas, pasitelkiant atvirosios prieigos leidybą, atvirąjį mokslą, infrastruktūrą ir dalijimąsi duomenimis, susirūpinimas kyla dėl išlaidų (pvz., leidybos mokesčių) ir dėl atvirumo ir privačiojo sektoriaus inovacijų pusiausvyros (žr. 4.18 punktą) užtikrinimo. EMTE aktu turėtų būti stiprinama intelektinės nuosavybės ir licencijavimo politika, įskaitant supaprastintą patentavimą ir tvirtesnę bendrąją patentų sistemą. Komisija turėtų teikti pirmenybę visos Europos skaitmeninėms platformoms.

3.7.

Atsižvelgdamas į geopolitinius pokyčius ir hibridines grėsmes, EESRK palankiai vertina siūlomą Tarybos rekomendaciją didinti saugumą MTI tarptautinimo srityje (8). Jis remia geresnį valstybių narių veiksmų koordinavimą. Nors pripažįstama, kad MTI sektorius yra pažeidžiamas dėl piktavališko kišimosi, atvirumas ir keitimasis žiniomis tarptautiniu mastu tebėra labai svarbūs. Reikia užtikrinti tinkamą saugumo ir atvirumo pusiausvyrą (9).

4.   Platesnis vaizdas

4.1.

EESRK norėtų pabrėžti platesnius, esminius aspektus, kuriems kartais skiriama nepakankamai dėmesio, nors į kai kuriuos jų reikia atsižvelgti įtvirtinant penktąją laisvę.

4.2.

EMTE akto kontekste labai svarbi tinkamai finansuojama bendroji programa (galbūt suderinta su Europos konkurencingumo kelrodžiu, tačiau savarankiškai valdoma). Siūlomas 220 mlrd. EUR biudžetas ir Varšuvos deklaracija yra teisingi žingsniai. Atsižvelgiant į geopolitinius pokyčius, reikėtų apsvarstyti galimybę nustatyti 3 + 1 proc. išlaidų MTI tikslą, t. y. 1 proc. skirti parengčiai ir dvejopo naudojimo moksliniams tyrimams. Reikėtų toliau tirti tvirtesnes MTI skatinimo ir ES plėtros, sanglaudos ir apsirūpinimo maistu saugumo sąsajas. Turėtų būti išplėsta esama sinergija, pavyzdžiui, perkeliamos Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšos į programą „Europos horizontas“ (10). EESRK taip pat rekomenduoja nustatyti privalomus gebėjimų stiprinimo tikslus ir sukurti ES masto stebėsenos sistemą, kad būtų užtikrinta pažanga, skaidrumas ir palyginamumas.

4.3.

Siekiant sudaryti sąlygas proveržiui, EESRK ragina nacionalines investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas atsieti nuo deficito taisyklių, kol bus pasiektas 3 proc. išlaidų tikslas.

4.4.

Tvirta 10-oji bendroji programa yra labai svarbi Europos patrauklumo pasaulyje didinimui ir žinių, kurias EMTE aktu siekiama atverti, kūrimui ir sklaidai. Jos pridėtinė vertė siejama su galimybe vykdyti tarpvalstybinius, tarpsektorinius ir tarpdisciplininius mokslinius tyrimus ir priklauso, inter alia, nuo valdymo struktūros, tinkamos skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas tarpvalstybiniu mastu. Todėl 10-oji bendroji programa gali būti laikoma penktosios laisvės pagrindu.

4.5.

Taikomieji ir bendradarbiavimu grindžiami moksliniai tyrimai turi atlikti pagrindinį vaidmenį įgyvendinant 10-ąją bendrąją programą, užtikrinant, kad moksliniai tyrimai darytų poveikį ekonomikai ir visuomenei. Pagal 10-ąją bendrąją programą taip pat daug dėmesio turėtų būti skiriama nereikalingo biurokratizmo mažinimui, veiksmingesnio ataskaitų teikimo būdo kūrimui ir prieigos palengvinimui.

4.6.

Siekiant paspartinti sudėtingą procesą nuo fundamentinių mokslinių tyrimų pereiti prie inovacijų plėtros, penktoji laisvė turi apimti daugiau nei tik fundamentinius mokslinius tyrimus. Šiuo metu per daug dėmesio skiriama inovacijų sąnaudoms (11), o sisteminiu požiūriu jo skiriama per mažai visam MTI ciklui. Europos konkurencingumas grindžiamas keliais pagrindiniais ramsčiais, tokiais kaip subalansuota parama fundamentaliems ir taikomiesiems moksliniams tyrimams, inovacijų plėtra ir tvirtas švietimo sistemos, mokslinių tyrimų sektoriaus ir verslo trikampis.

4.7.

ES pramonės ir technologijų mokslinių tyrimų taryba būtų labai naudinga, nes ji leistų kalbėti vienu balsu taikomosios mokslinių tyrimų srityje ir sustiprintų Europos lyderystę strateginėse srityse.

4.8.

Atsižvelgiant į susiskaidžiusią Europos MTI aplinką ir izoliuotą poveikį, organizacijos ir įmonės, atliekančios tinklaveikos ir perdavimo funkcijas, turėtų būti laikomos pagrindiniais penktosios laisvės įgyvendinimo subjektais, nes jos jos stiprina koordinavimą, komunikaciją ir žinių perdavimą (pvz., Mokslo žiniasklaidos centras, DI fabrikai, EIT). Dalyvaujamosios ir pilietinės organizacijos, tarpinės institucijos ir neformaliojo ugdymo įstaigos turi būti pripažįstamos kaip ypač svarbūs subjektai, užtikrinantys žinių sklaidą, visuomenės palaikymą ir žinių panaudojimą.

4.9.

EESRK vertina penktąją laisvę kaip galimybę apžvelgti Europos MTI veiklą. Planuojamų, vykdomų ir būsimų mokslinių tyrimų bei rezultatų apžvalga suteiktų daugiau skaidrumo, pagerintų koordinavimą ir matomumą, ypač įmonėms, parodydama MTP naudą visuomenei (pvz., dėl darbo vietų kūrimo, mokestinių pajamų). ES turėtų sukurti arba suderinti platformas, skirtas moksliniams tyrimams ir inovacijoms sistemingai planuoti, remdamasi tokiomis iniciatyvomis kaip Europos atvirojo mokslo debesija ir CORDIS. EESRK taip pat ragina Komisiją nustatyti penktąją laisvę remiančias priemones, pavyzdžiui, „Erasmus“, „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ arba „Žinių regionai“.

4.10.

EESRK pabrėžia, kad potencialūs „Europos veiksmų nebuvimo kaštai“ yra dideli, taip pat ir MTI srityje. Susiskaidymas ir prastas koordinavimas riboja žinių sklaidą, didina dubliavimąsi ir mažina poveikį. Didesnė ES integracija pagrindinėse politikos srityse galėtų duoti didelės ekonominės naudos (12). Todėl siekiant padidinti ES konkurencingumą ir atsparumą labai svarbu stiprinti penktąją laisvę per visą mokslinių tyrimų ir inovacijų ciklą.

4.11.

Penktoji laisvė suteikia galimybę formuoti žinių kūrimo ir taikymo visoje Europoje sąsają, skatinančią sklaidą, naudojimą ir įsisavinimą. Vienos iš priemonių galėtų būti trumpalaikis ir vidutinės trukmės ES piliečių stažavimasis universitetuose, mokslinius tyrimus atliekančiose organizacijose, mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijose arba įmonėse, kad žinias būtų galima perduoti iš vienos vietos į kitą, arba pažangumo ženklo išplėtimas. Ar perdavimas bus sėkmingas, priklauso nuo galimybės žinias pritaikyti naujai aplinkai ir gebėjimo jas įsisavinti priimančiuose sektoriuose. Šių gebėjimų stiprinimas turėtų būti prioritetas, remiamas sanglaudos fondų lėšomis. Nemažiau svarbu, kad tinkami žmonės užimtų tinkamas darbo vietas, todėl reikia veiksmingesnių mechanizmų, kad būtų galima ugdyti specialistus pagal pramonės sektorių poreikius.

4.12.

Europa turi pašalinti pagrindinę inovacijų finansavimo kliūtį – lėtą patvirtinimo procesą. Didelio potencialo inovacijoms reikia laiku teikiamos paramos, kad būtų išlaikytas pagreitis. Todėl Komisija turėtų supaprastinti galimybes gauti finansavimą, sumažinti biurokratizmą ir užtikrinti greitą bei lankstų finansavimą novatoriams.

4.13.

EESRK pabrėžia DI svarbą ir potencialą plėtojant penktąją laisvę ir didinant Europos našumą. Atsižvelgiant į platų DI potencialą, reikia rasti būdą, kaip padėti atremti darbuotojams galinčius kilti iššūkius. Teisės aktais turėtų būti pašalintos darbuotojų apsaugos spragos ir užtikrinta žmogaus kontrolė visose žmogaus ir mašinos sąveikose.

4.14.

Strateginis prognozavimas gali labai sustiprinti piliečių dalyvavimą, mokslinių tyrimų ir inovacijų kryptingumą, Europos misijas ir partnerystes, pažangiąją specializaciją ir dvejopą pertvarką (13). Tai yra vertingas metodas saugioms erdvėms kurti, pavyzdžiui, vietos lygmeniu, kad būtų galima išbandyti scenarijus, pagal kuriuos inovacijos būtų derinamos su nusistovėjusia praktika, ir nustatyti silpnus signalus bei proveržio idėjas, kad vykdant teisingą pertvarką būtų susiejamos trumpalaikės ir ilgalaikės vizijos (14). EESRK ragina propaguoti ES mokslinę kompetenciją ir puoselėti ekosistemą, kurioje kuriamas nematerialusis turtas, ir remti didelės rizikos idėjas, taip pat nustatyti aiškias taisykles joms apsaugoti. Kelios besiformuojančios technologijos jau pripažintos vertingomis priemonėmis sprendžiant pagrindinius uždavinius (15). Taikant kitus perspektyvius sprendimus galima pasiekti integruotą tvarumą, užtikrinant ypatingos svarbos žaliavų tiekimą kartu su aplinkos apsauga (16) ir anglies dioksido poveikio neutralumu.

4.15.

Diskutuodami apie Europos konkurencingumo pasaulyje didinimą, turime nepamiršti, kad siekiant spręsti visuomenės problemas reikia pokyčius skatinančių inovacijų ir sisteminių pokyčių. Reikia užtikrinti laisvės ir inovacijų „kryptingumo“ pusiausvyrą. Europa turi pasinaudoti galimybėmis, kartu saugodama visuomenės vertybes ir skatindama žaliąją pertvarką, ir formuodama europinį požiūrį į pažangą (17).

4.16.

Pokyčius skatinančios žinios turi sparčiai sklisti socialinėse ir techninėse sistemose bei tarp jų. Tai stiprina sisteminio požiūrio į mokslinius tyrimus ir inovacijas poreikį: penktoji laisvė turėtų apimti platų spektrą dalyvių, įskaitant mokyklas, pilietinę visuomenę ir viešąsias organizacijas, siekiant remti pokyčius skatinančių inovacijų ir žiniomis grindžiamo, lankstaus politikos formavimo sklaidą.

4.17.

EESRK pabrėžia ne tik mokslo ir pramonės, bet ir mokslo ir politikos sąsajas. Penktoji laisvė turėtų skatinti spartų mokslinių tyrimų rezultatų įsisavinimą formuojant įrodymais grindžiamą politiką. Todėl į judumo programas reikia įtraukti viešojo administravimo ir politikos specialistus.

4.18.

Penktoji laisvė reikalauja kompromisų, kuriuos dažnai būna sudėtinga ir sunku ar apskritai neįmanoma pasiekti. EESRK primygtinai rekomenduoja nuo pat pradžių juos pripažinti, nes tai labai svarbu formuojant informacija grindžiamą politiką. Kompromisai, be kita ko, gali būti susiję su: — sanglauda ir kompetencija. Lyderystės stiprinimas pagrindinėse srityse veikiausiai bus naudingesnis vieniems regionams nei kitiems. Kliūčių judumui šalinimas turi didelį potencialą, tačiau dėl jo gali padidėti skirtumai. Todėl EMTE turi integruoti regioninę dinamiką, remti vietos poreikiais grindžiamas strategijas (pvz., pažangiosios specializacijos strategijas) ir institucijas regionuose, kuriuose mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumai yra mažesni, ir glaudžiau susieti sanglaudos priemones ir EMTE centrus; — atvirumu ir strateginiu savarankiškumu. Siekdama rasti pusiausvyrą tarp pasaulinių žinių srautų ir technologinės nepriklausomybės, ES turi laikytis atviro, bet riziką įvertinančio požiūrio į bendradarbiavimą; — intelektinės nuosavybės apsauga ir atviruoju mokslu. Atviros prieigos prie duomenų skatinimas prieštarauja komercinių paskatų užtikrinimui pasitelkus intelektinės nuosavybės teises. Turėtų būti taikomas principas „kiek įmanoma, atviri, kiek būtina uždari“  (18); — greičiu ir reguliavimo ir (arba) etine priežiūra. Reikia rasti pusiausvyrą tarp spaudimo sparčiai diegti inovacijas ir etinių reikalavimų, ypač naujose srityse, pavyzdžiui, DI; — privačia nuosavybe ir Europos viešąja gėrybe. Būtina sukurti plačią prieigą prie žinių ir inovacijų ir kartu gerbti privačiojo sektoriaus investicijas ir užtikrinti jam sąžiningą komercinę grąžą.

4.19.

Vertinant padėtį JAV, penktoji laisvė turėtų apimti strategijas, kaip pakeisti protų ir startuolių nutekėjimo tendenciją. Galima būtų numatyti šias priemones: spartesnę vizų išdavimo procedūrą, ribotos trukmės mokesčių lengvatas atvykstantiems specialistams ir konkretiems sektoriams skirtus veiksmų planus. EESRK ragina atitinkamas investicijas atsieti nuo nacionalinio deficito.

4.20.

EESRK yra labai susirūpinęs dėl klaidingos informacijos ir pseudomokslo plitimo, kurie kenkia įrodymais grindžiamam politikos formavimui ir demokratijos atsparumui. Penktoji laisvė turi apimti kovos su dezinformacija, pasitikėjimo mokslo institucijomis stiprinimo ir raštingumo žinių srityje skatinimo mechanizmus. Labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą pasitelkiant švietimą, remti mokslo komunikaciją ir užtikrinti prieigą prie patikimos informacijos. Vienas iš svarbių klaidinančių pavyzdžių – klimato kaitos neigimas.

5.   EESRK, RK ir Europos agentūrų vaidmuo (19)

5.1.

EESRK, RK ir (arba) Europos agentūros (20) gali atlikti svarbų vaidmenį rengiant EMTE aktą remdami politikos priemones, kuriomis moksliniai tyrimai ir inovacijos derinami su visuomenės poreikiais, į politikos formavimą integruodami vietos žinias, pilietinės visuomenės patirtį ir principu „iš apačios į viršų“ grindžiamą požiūrį. Jie gali remti įtraukų dalyvavimą ir padėti užtikrinti, kad nauda būtų tinkamai paskirstyta tarp regionų ir socialinių grupių. (žr. 3.4 skirsnį).

5.2.

EESRK, RK ir (arba) Europos agentūros galėtų skatinti žinių sklaidą, perdavimą ir pritaikymą naujai aplinkai, stiprindami gebėjimą įsisavinti ir regionų parengtį (žr. 4.11 punktą). Jie taip pat gali gerai įvertinti tarpvalstybinio finansavimo socialinį ir ekonominį poveikį, padėti pasiekti, kad žiniomis grindžiamas augimas nebūtų sutelktas tik į inovacijų centrus, ir užtikrinti, kad EMTE valdymas būtų grindžiamas regioniniais ir socialiniais rodikliais (žr. 4.18 punktą).

---

(1)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. ES mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumas atsižvelgiant į naują administracinę naštą ir (arba) įpareigojimus (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Lenkijos prašymu) (OL C, C/2025/2012, 2025 4 30, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/2012/oj).

(2)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. E. Letta ir M. Draghi pranešimų dėl ES bendrosios rinkos veikimo ir konkurencingumo vertinimas (nuomonė savo iniciatyva) (OL C, C/2025/2004, 2025 4 30, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/2004/oj).

(3)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl mokslinių tyrimų saugumo didinimo (COM(2024) 26 final – 2024/0012 (NLE)) (OL C, C/2024/6022, 2024 10 23, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/6022/oj).

(4)  Kai kas mano, kad ši sąvoka neaiški, nes ji iš esmės skiriasi nuo kitų keturių bendrosios rinkos laisvių.

(5)  E. Letta pranešimas „Daug daugiau nei rinka“.

(6)   https://www.futures4europe.eu/post/eye-of-europe-foresight-pilot-topics-ur2q3.

(7)  Europos Komisija, (2024), Science, research and innovation performance of the EU – A competitive Europe for a sustainable future, https://data.europa.eu/doi/10.2777/965670.

(8)  Europos Komisija, COM(2024) 26 final, Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl mokslinių tyrimų saugumo didinimo,

(9)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl mokslinių tyrimų saugumo didinimo (COM(2024) 26 final – 2024/0012 (NLE)) (OL C, C/2024/6022, 2024 10 23, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/6022/oj).

(10)  Ekonomikos, transformacijos ir pramonės GD, STU(2025)754234. Exploring synergies between Horizon Europe and the EU Cohesion Policy.

(11)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nauja Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė (EMTE)“ (COM(2020) 628 final) ( OL C 220, 2021 6 9, p. 79).

(12)  Europos Parlamento tyrimų tarnyba, STU(2023)747436, „ES veiksmų nebuvimo kainos įvertinimas“.

(13)  Europos Komisija, 2023, Citizens’ engagement approaches and methods in R&I foresight. P. Destatte, Trečiasis teminis dokumentas. PSF iššūkis. „Europos horizontas“.

(14)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai 2023 m. strateginio prognozavimo ataskaita. Europos atviro strateginio savarankiškumo šerdyje – tvarumas ir žmonių gerovė (COM(2023) 376 final) (OL C, C/2024/4057, 2024 7 12, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/4057/oj).

(15)  Pasaulio ekonomikos forumas, https://www.weforum.org/reports/top-10-emerging-technologies-of-2023/.

(16)  Moretti PF, Grzybowski BA, Basios V, Fortunato E, Diez MS, Speck O, Martins R, STEM materials: a new frontier for an intelligent sustainable world, BMC Mat (2019 m.) 1:3 https://doi.org/10.1186/s42833-019-0004-4.

(17)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nauja Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvė (EMTE)“ (COM(2020) 628 final) ( OL C 220, 2021 6 9, p. 79)

(18)   https://rea.ec.europa.eu/open-science_en.

(19)  EIT, „EuroHPC“, EUIPO ir eu-Lisa.

(20)   https://agencies-network.europa.eu/.