(1)

pagrindiniai reformuotos ES ekonomikos valdymo sistemos elementai yra Reglamentas (ES) 2024/1263 kartu su iš dalies pakeistu Reglamentu (EB) Nr. 1467/97 dėl perviršinio deficito procedūros įgyvendinimo paspartinimo ir paaiškinimo (2) ir iš dalies pakeista Tarybos direktyva 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms (3). Šia sistema siekiama skatinti patikimus ir tvarius viešuosius finansus, tvarų ir integracinį augimą bei atsparumą įgyvendinant reformas bei pasitelkiant investicijas ir užkirsti kelią perviršiniam valdžios sektoriaus deficitui. Ja valstybės narės skatinamos prisiimti atsakomybę ir skiriamas dėmesys vidutinės trukmės laikotarpiui ir veiksmingam bei nuosekliam taisyklių laikymosi užtikrinimui;

(2)

vienintelis kiekvienos valstybės narės metinės fiskalinės priežiūros veiklos rodiklis ir naujosios ekonomikos valdymo sistemos pagrindas yra pagal Reglamento (ES) 2024/1263 17 straipsnio 1 dalį arba 19 straipsnį Tarybos rekomendacijoje nustatytas didžiausias grynųjų išlaidų augimo tempas. Toje Tarybos rekomendacijoje nustatytas didžiausias grynųjų išlaidų augimo tempas sąlygoja ketverių arba penkerių metų biudžeto apribojimą, grindžiamą ketverių metų koregavimo laikotarpiu, kuris gali būti pratęstas papildomam ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui;

(3)

pagal Reglamento (ES) 2024/1263 26 straipsnį sistemoje numatoma lanksčiai taikyti taisykles, kai išskirtinės aplinkybės, kurių valstybė narė negali kontroliuoti, daro didelį poveikį viešiesiems finansams. Tokiu atveju, gavusi valstybės narės prašymą ir remdamasi Komisijos rekomendacija, pagrįsta jos analize, Taryba per keturias savaites nuo Komisijos rekomendacijos pateikimo gali priimti rekomendaciją, kuria valstybei narei leidžiama nukrypti nuo jai Tarybos nustatyto didžiausio grynųjų išlaidų augimo tempo, kai i) išskirtinės aplinkybės, kurių valstybė narė negali kontroliuoti; ii) daro didelį poveikį atitinkamos valstybės narės viešiesiems finansams ir iii) jei toks nuokrypis nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu. Taryba turi nustatyti tokio nuokrypio terminą;

(4)

2022 m. kovo 10–11 d. Versalyje susitikę valstybių ar vyriausybių vadovai, atsižvelgdami į Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą, įsipareigojo stiprinti Europos gynybos pajėgumus. Šie tikslai pakartoti Saugumo ir gynybos strateginiame kelrodyje. 2025 m. kovo 6 d. išvadose dėl Europos gynybos Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino Komisijos ketinimą rekomenduoti koordinuotai aktyvuoti nacionalinę nukrypti leidžiančią išlygą pagal Stabilumo ir augimo paktą kaip neatidėliotiną priemonę;

(5)

2025 m. kovo 19 d. komunikate (4) Komisija, siekdama kuo labiau padidinti poveikį ES gynybos pajėgumams, visas valstybes nares paragino koordinuotai pasinaudoti nacionalinės nukrypti leidžiančios išlygos teikiama lankstumo galimybe. Šia lankstumo galimybe siekiama sudaryti palankesnes sąlygas pereiti prie didesnio gynybos išlaidų lygio, jei tai nekelia pavojaus fiskaliniam tvarumui vidutinės trukmės laikotarpiu. Tame komunikate aprašoma, kad aktyvavus nacionalinę nukrypti leidžiančią išlygą valstybėms narėms būtų leidžiama nukrypti nuo didžiausio grynųjų išlaidų augimo tempo, Tarybos nustatyto patvirtinant vidutinės trukmės laikotarpio fiskalinius struktūrinius planus arba nustatant taisomuosius planus pagal perviršinio deficito procedūrą, jei šis nuokrypis būtų pateisinamas gynybos išlaidų padidėjimu, palyginti su baziniais metais, ir jei metinis perviršis laikotarpiu iki 2028 m. neviršytų 1,5 % BVP. Šį dydį viršijančiam padidėjimui būtų taikomas įprastas atitikties vertinimas. Toks didžiausias dydis yra būtinas, kad nekiltų pavojus fiskaliniam tvarumui, kartu leidžiant visoms valstybėms narėms pasinaudoti lankstumo galimybe joms pereinant prie didesnio gynybos išlaidų lygio. Siekiant užtikrinti, kad papildoma lankstumo galimybe būtų naudojamasi tik pagal numatytą jos paskirtį, tikslios sumos bus nustatytos gavus galutinius duomenis;

(6)

2025 m. sausio 21 d. Tarybos rekomendacija (5) patvirtintas Estijos grynųjų išlaidų planas;

(7)

2025 m. balandžio 29 d. Estija Tarybai ir Komisijai pateikė prašymą aktyvuoti nacionalinę nukrypti leidžiančią išlygą;

(8)

savo prašyme Estija nurodo, kad, didėjanti geopolitinė įtampa, besitęsiantis Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą ir jo grėsmė Europos saugumui yra egzistencinis iššūkis Sąjungai, todėl reikia gerokai padidinti gynybos išlaidas. Ši padėtis yra išskirtinė aplinkybė, kurios nė viena valstybė narė negali kontroliuoti;

(9)

savo prašyme Estija pateikia duomenis apie bendras gynybos išlaidas (1 lentelė). Be to, Estija ateityje, pradedant nuo 2026 m., numato padidinti gynybos išlaidas bent iki 5 % BVP. Todėl gynybos išlaidų padidėjimas daro didelį poveikį Estijos viešiesiems finansams;

1 lentelė. Bendros gynybos išlaidos Estijoje

(10)

Estija apskaičiavo, kad nuo 2021 m. iki 2025 m. bendrų gynybos išlaidų, išreikštų BVP dalimi, padidėjimas sudarys apie 1,7 proc. punkto, todėl prisideda prie valdžios sektoriaus balanso blogėjimo ir valdžios sektoriaus skolos didėjimo;

(11)

jei visos kitos sąlygos bus vienodos, per nacionalinės nukrypti leidžiančios išlygos taikymo laikotarpį padidėjus išlaidoms, iki to laikotarpio pabaigos padidės valdžios sektoriaus skola ir deficitas. Komisijos parengtos orientacinės projekcijos, pagal kurias daroma prielaida, kad pagal šią rekomendaciją leidžiamas maksimalus valdžios sektoriaus išlaidų padidėjimas iki 2028 m. bus linijinis, rodo, kad deficito santykis su BVP ir skolos santykis su BVP 2028 m. būtų atitinkamai 1,2 proc. punkto ir 2,6 proc. punkto didesni nei tuo atveju, jei grynosios išlaidos didėtų laikantis Tarybos rekomendacijoje nustatyto plano. Todėl tam, kad būtų įvykdyti fiskalinės sistemos reikalavimai, be kita ko, siekiant užtikrinti, kad skolos santykis vidutinės trukmės laikotarpiu būtų pradėtas patikimai mažinti arba būtų toliau patikimai mažinamas, arba išliktų apdairaus lygio, nesiekiančio 60 % BVP, ir kad deficitas vidutinės trukmės laikotarpiu būtų sumažintas iki mažesnio už 3 % BVP lygio ir išliktų mažesnis už pamatinę vertę, po nacionalinės nukrypti leidžiančios išlygos taikymo laikotarpio greičiausiai reikėtų papildomo fiskalinio koregavimo. Estija pripažįsta, jog dėl struktūriškai didesnių gynybos išlaidų ateityje gali prireikti politikos, kuria būtų užtikrinta, kad vidutinės trukmės laikotarpiu būtų išlaikytas fiskalinis tvarumas ir atitiktis fiskalinėms taisyklėms. Tuo, kad, kaip numatoma, deficito ir skolos lygiai dėl nacionalinės nukrypti leidžiančios išlygos taikymo padidės nedaug, o valdžios institucijos yra įsipareigojusios įgyvendinti būtiną koregavimą, kad kitame planų etape būtų įvykdyti visi fiskalinės sistemos reikalavimai, užtikrinama, kad vidutinės trukmės laikotarpiu būtų išsaugotas fiskalinis tvarumas;

(12)

nacionalinės statistikos institucijos ir Eurostatas renka ir skelbia valdžios sektoriaus išlaidų gynybai duomenis, suskirstytus pagal Europos nacionalinių sąskaitų sistemoje (2010 m. ESS) (6) taikomo tarptautinio valstybės funkcijų klasifikatoriaus (COFOG) (7) ekonomines funkcijas. Šie duomenys yra tinkami siekiant įvertinti gynybos išlaidų poveikį valdžios sektoriaus deficitui, skolai bei grynosioms išlaidoms ir susijusioms sąvokoms. Eurostatas, glaudžiai bendradarbiaudamas su nacionalinėmis statistikos institucijomis, nustatys duomenų rinkimo procesą. Atskaitos taškas turėtų būti COFOG gynybos kategorijos ir kartu reikėtų atsižvelgti į NATO apibrėžtį ir išlaikyti galimybę šalinti anomalijas, kurių gali atsirasti dėl atitinkamų metinių ataskaitų teikimo sistemų skirtumų. Duomenų rinkimo procesą reikia suderinti su PDP duomenų teikimo terminais;

(13)

be to, pagal kai kurias nacionalinės nukrypti leidžiančios išlygos taikymo laikotarpiu pasirašytas karinės įrangos sutartis karinė įranga gali būti pristatoma vėlesniu etapu, todėl poveikį viešiesiems finansams tai darys tik pasibaigus išlygos taikymo laikotarpiui. Siekiant atsižvelgti į šį galimą atvejį, pagal nacionalinę nukrypti leidžiančią išlygą suteikta lankstumo galimybė taip pat turėtų būti taikoma gynybos išlaidoms, susijusioms su tokiu vėlesniu pristatymu, su sąlyga, kad atitinkamos sutartys buvo pasirašytos išlygos taikymo laikotarpiu ir kad šios atidėtos gynybos išlaidos išliktų ne didesnės už pirmiau minėtą bendrą viršutinę ribą;

(14)

pirmiau minėta lankstumo galimybė būtų automatiškai taikoma išlaidoms, finansuojamoms paskolomis, suteiktomis pagal naująją Europos saugumo veiksmų (SAFE) (8) stiprinant Europos gynybos pramonę priemonę. Todėl valstybės narės praneštų Eurostatui apie visas pagal SAFE priemonę patirtas su gynyba susijusias išlaidas, priklausančias kategorijoms „gynybos produktai“ ir „kiti gynybos tikslams skirti produktai“, apibrėžtoms pasiūlyme dėl Reglamento, kuriuo nustatoma SAFE priemonė;

(15)

šia rekomendacija nekeičiamos valdžios sektoriaus deficito, skolos bei grynųjų išlaidų apibrėžtys ir susijusios sąvokos. Tomis sąvokomis grindžiamus duomenis Estija turi surinkti ir pateikti pagal reglamentus (ES) 2024/1263, (EB) Nr. 479/2009 (9) ir (ES) Nr. 549/2013,