(-1)

vanduo nėra tiesiog komercinis produktas, jis veikiau yra bendroji gėrybė ir paveldas, kurį būtina apsaugoti siekiant užtikrinti ekosistemų išsaugojimą ir visuotinę prieigą prie švaraus vandens; [1 pakeit.]

(-1a)

Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje 2010 m. liepos 28 d. pripažinta, kad teisė į saugų ir švarų geriamąjį vandenį ir sanitariją yra žmogaus teisė, kuri būtina norint visapusiškai mėgautis gyvenimu ir visomis žmogaus teisėmis. Po sėkmingos 2014 m. Europos piliečių iniciatyvos „Right2Water“ Komisija 2018 m. priėmė pasiūlymą dėl Direktyvos dėl geriamojo vandens peržiūros, ir atitinkama iš dalies pakeista direktyva įsigaliojo 2021 m. sausio 12 d. Toje direktyvoje nustatyta valstybių narių pareiga gerinti prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens, remiantis, be kita ko, taikant Direktyvą 2000/60/EB įgytomis žiniomis ir vykdomais veiksmais. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti teisės į švarų vandenį ir sanitariją veiksmingumą, gerindamos tiek paviršinio, tiek požeminio vandens kokybę; [2 pakeit.]

(1)

paviršinio ir požeminio vandens cheminė tarša kelia grėsmę vandens aplinkai, jos padariniai gali būti ūmus ir lėtinis toksinis poveikis vandens organizmams, teršalų kaupimasis ekosistemoje ir buveinių bei biologinės įvairovės nykimas, taip pat pavojus žmonių sveikatai. Aplinkos kokybės standartų nustatymas padeda įgyvendinti nulinės taršos užmojį siekiant aplinkos be toksiškų medžiagų tikslo; , kuris yra vienas iš prioritetinių 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos tikslų (3); [3 pakeit.]

(1a)

Europos aplinkos agentūros duomenimis, apie 90 % požeminių vandens telkinių ploto yra geros kiekybinės būklės, apie 75 % požeminių vandens telkinių ploto cheminė būklė yra gera, 40 % paviršinių vandens telkinių ekologinė būklė gera arba labai gera, 38 % paviršinių vandens telkinių cheminė būklė gera, o 2019 m. gruodžio 4 d. Europos aplinkos agentūros ataskaitoje „Europos aplinka: 2020 m. padėtis ir perspektyva. Žinios, būtinos siekiant tvarios Europos“ („The European environment – state and outlook 2020: knowledge for transition to a sustainable Europe“) nustatyta, kad sumažėjus taršai pagerėjo vandens kokybė, tačiau Sąjunga dar labai toli nuo tikslo iki 2020 m. pasiekti, kad visų vandens telkinių ekologinė būklė būtų gera; [4 pakeit.]

(1b)

atlikus Vandens pagrindų direktyvos 2019 m. tinkamumo patikrą (toliau – tinkamumo patikra) padaryta išvada, kad kitas priemonių programų etapas bus labai svarbus siekiant užtikrinti pažangą, būtiną norint iki 2027 m. termino pasiekti Direktyvoje 2000/60/EB nustatytus aplinkos apsaugos tikslus, ir nurodyta, kad šiuo metu daugiau nei pusei visų Europos vandens telkinių taikoma išimtis pagal Direktyvą 2000/60/EB, todėl iššūkiai valstybėms narėms iki nustatyto termino pasiekti aplinkos kokybės standartus, nustatytus prioritetinėms medžiagoms, yra nepaprastai dideli. Be to, atlikus tinkamumo patikrą padaryta išvada, kad Vandens pagrindų direktyvos tikslai nebuvo visiškai pasiekti daugiausia dėl nepakankamo finansavimo, lėto įgyvendinimo ir nepakankamo aplinkosaugos tikslų integravimo į sektorių politiką, bet ne dėl teisės aktų trūkumų; [5 pakeit.]

(1c)

dėl geografinių ir socialinių bei ekonominių veiksnių kai kurie gyventojai, įskaitant čiabuvių tautas, yra labiau pažeidžiami vandens taršos. Tikimasi, kad Europos Sąjungos kasybos sektorius augs, kad būtų užtikrintas poveikio klimatui neutralizavimo pramonės vystymasis. Europos aplinkos agentūros ataskaitoje Nr. 09/2021 (4) teigiama, kad kasybos sektorius daro tiesioginį poveikį vandens kokybei ir kiekiui. Todėl reikia geriau įgyvendinti esamas teisės aktų sistemas ir planuoti bei kontroliuoti vandens naudojimą ir išleidimą taip pat ir kasybos darbų metu; [6 pakeit.]

(1d)

daugelis Sąjungos teritorijų susiduria su dideliais ir vis didėjančiais vandens apribojimais. Pastarųjų metų didelės ir nuolatinės sausros, ypač Viduržemio jūros regionuose, kelia pavojų žemės ūkio gamybai ir lemia didelį paviršinio ir požeminio vandens atsargų mažėjimą (5); [7 pakeit.]

(1e)

vanduo yra visiems naudinga viešoji gėrybė, kuri, kaip pagrindinis gamtos išteklius, yra nepakeičiama ir būtina gyvybei ir į kurią turi būti atidžiai atsižvelgiama socialiniu, ekonominiu ir aplinkos aspektais. Klimato kaita, įskaitant dažnesnes gaivalines nelaimes ir ekstremalius meteorologinius reiškinius, ir biologinės įvairovės nykimas daro neigiamą poveikį vandens kokybei ir kiekybei, todėl daromas spaudimas nuo vandens prieinamumo priklausomiems sektoriams, visų pirma žemės ūkiui; [8 pakeit.]

(1f)

nors savo 2018 m. ataskaitoje „Europos vandenys. Būklės ir neigiamo poveikio vertinimas“ („European waters - assessment of status and pressures“) Europos aplinkos agentūra (EAA) nurodė, kad tam tikra žemės ūkio praktika, lemianti taršą nitratais ir pesticidais, yra viena iš kliūčių Sąjungoje, trukdančių pasiekti gerą cheminę požeminio vandens būklę, pastaraisiais dešimtmečiais Sąjungoje pastebimas nuolatinis mineralinių trąšų naudojimo ir maistinių medžiagų pertekliaus mažėjimas (6). Kiti reikšmingi taršos šaltiniai yra prie kanalizacijos neprijungtos nuotekos, užterštos teritorijos ar apleistos pramoninės teritorijos; [9 pakeit.]

(1g)

gera vandens telkinių būklė ir veiksmingas vandens išteklių valdymas yra žemės ūkio prioritetas, nes ūkininkai, vykdydami savo veiklą, yra priklausomi nuo vandens, todėl yra suinteresuoti tausiu tokių išteklių naudojimu; [10 pakeit.]

(1h)

siekiant palengvinti perėjimą prie tvaresnio ir našesnio žemės ūkio sektoriaus, kuris būtų atsparus vandens apribojimams, reikėtų numatyti paskatas ūkininkams gerinti vandens išteklių valdymą ir drėkinimo sistemų bei metodų modernizavimą; [11 pakeit.]

(1i)

pesticidų naudojimas gali labai paveikti vandens kokybę ir žemės ūkio reikmėms prieinamo naudoti vandens kiekį ir daryti neigiamą poveikį vandens ir sausumos biologinei įvairovei. Todėl tikslinga stebėti pesticidų ir jų metabolitų poveikį ir ekotoksikologinį išlikimą vandens telkiniuose; [12 pakeit.]

(1j)

labai svarbu atsižvelgti į iki šiol įdėtas pastangas tokiuose sektoriuose kaip žemės ūkis, kuriuose, palyginti su 2015–2017 m. laikotarpiu, jau buvo įmanoma sumažinti fitosanitarinę taršą 14 %, o kenksmingiausių teršalų atveju – 26 %. Taigi skaičiai rodo, kad cheminių medžiagų naudojimas ir rizika nuolat mažėja: 2020 m. buvo antrieji metai iš eilės, kuriais gerokai sumažėjo pesticidų, ypač pavojingiausių, naudojimas (7); [13 pakeit.]

(1k)

dėl paviršinio ir požeminio vandens taršos cheminėmis medžiagomis kyla grėsmė ir žemės ūkiui, nes ribojamas vandens, tinkamo pasėlių plotų drėkinimui, prieinamumas, ir dar labiau didėja vandens trūkumas. Todėl Sąjunga ir valstybės narės turėtų didinti paramą moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kad būtų greitai diegiami sprendimai paviršinio ir požeminio vandens trūkumo ir taršos problemoms spręsti, įskaitant skaitmeninimą, tikslųjį ūkininkavimą, optimizuotą drėkinimą ir drėkinimo modernizavimą bei žiedinį išteklių naudojimą, siekiant pagerinti klimato kaitos poveikiui atsparią vandentvarką ir tikslingiau naudoti pesticidus ir trąšas pasėliams, mažiau taršias ir saugesnes žemės ūkio gamybos priemonių alternatyvas, atsparesnes ir efektyviau maisto medžiagas naudojančias pasėlių veisles ir išvalytų nuotekų naudojimą didesniu mastu drėkinimo žemės ūkyje tikslais. Tai turėtų padėti sukurti tvarią ir atsparią Sąjungos maisto sistemą, kartu mažinant pasklidąją žemės ūkio keliamą taršą ir vandens ėmimo žemės ūkio reikmėms poreikį; [14 pakeit.]

(2)

remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnio 2 dalies antru sakiniu, Sąjungos aplinkos politika turi būti grindžiama atsargumo principu bei principais, kad reikia imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausia turi būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir kad ją turi atlyginti teršėjas;

(2a)

siekdama aukšto aplinkos apsaugos lygio ir įgyvendindama Nulinės taršos veiksmų planą, Sąjunga turėtų atsižvelgti į skirtingą padėtį skirtinguose Sąjungos regionuose, poveikį apsirūpinimo maistu saugumui, maisto gamybai ir maisto įperkamumui, taip pat sveikai ir tvariai mitybai; [15 pakeit.]

(3)

Europos žaliasis kursas (8) yra Sąjungos strategija, kuria siekiama iki 2050 m. užtikrinti neutralaus poveikio klimatui, švarią ir žiedinę ekonomiką, optimizuojant išteklių valdymą ir kartu kuo labiau sumažinant taršą. Europos žaliojo kurso komunikate nurodyti taršos aspektai konkrečiai nagrinėjami ES cheminių medžiagų strategijoje tvarumui užtikrinti (9) ir Nulinės taršos veiksmų plane (10). Kitos itin svarbios ir viena kitą papildančios politikos priemonės yra 2018 m. ES plastikų strategija (11), 2021 m. ES vaistų strategija (12), Biologinės įvairovės strategija (13), strategija „Nuo ūkio iki stalo“ (14), ES 2030 m. dirvožemio strategija (15), ES skaitmeninė strategija (16) ir ES duomenų strategija (17);

(3a)

tikslai pasiekti gerą vandens telkinių būklę ir užtikrinti vandens prieinamumą yra kompleksiniai ir dažnai nepakankamai nuosekliai įgyvendinami. Tinkama vandentvarka turėtų būti integruota į visas Sąjungos politikos sritis, susijusias su vandenį naudojančiais sektoriais; [16 pakeit.]

(3b)

atlikus tinkamumo patikrą nurodyta, kad vandens srities tikslus būtina geriau integruoti į žemės ūkio politiką. Naujojoje BŽŪP nustatytos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad vandentvarka būtų tvaresnė. Siekdamos didesnio žemės ūkio ir vandens politikos suderinamumo, valstybės narės turėtų išnaudoti visas naujosios BŽŪP teikiamas galimybes ir visapusiškai įtraukti vandens klausimus į savo strateginius planus, įskaitant žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemų (ŽŪŽIS) naudojimą, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti konsultavimo paslaugas, kad būtų skatinama geriausia praktika vandens išteklių valdymo srityje; [17 pakeit.]

(4)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB (18) nustatyta vidaus paviršinių vandenų, tarpinių vandenų, pakrantės vandenų ir požeminio vandens apsaugos sistema. Pagal tą sistemą nustatomos prioritetinės medžiagos iš tų medžiagų, kurios Sąjungos lygmeniu kelia didelį pavojų vandens aplinkai arba per ją. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/105/EB (19) nustatyti Sąjungos masto aplinkos kokybės standartai (AKS), taikomi 45 prioritetinėms medžiagoms, išvardytoms Direktyvos 2000/60/EB X priede, ir aštuoniems kitiems teršalams, kurie Sąjungos lygmeniu jau buvo reglamentuojami iki X priedo nustatymo Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2455/2001/EB (20). Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/118/EB (21) nustatyti Sąjungos masto požeminio vandens kokybės standartai, taikomi nitratams ir pesticidų veikliosioms medžiagoms, ir kitų požeminio vandens teršalų nacionalinių ribinių verčių nustatymo kriterijai. Joje taip pat sudarytas minimalus 12 teršalų ir jų rodiklių, dėl kurių valstybės narės turi apsvarstyti galimybę nustatyti tokias nacionalines ribines vertes, sąrašas. Požeminio vandens kokybės standartai nustatyti Direktyvos 2006/118/EB I priede; [18 pakeit.]

(4a)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tarša dėl prioritetinių pavojingųjų medžiagų išleidimo, išmetimo, ar nuotėkių būtų panaikinta arba laipsniškai nutraukta laikantis atitinkamo tvarkaraščio ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 20 metų nuo tada, kai tam tikra prioritetinė medžiaga įtraukiama į Direktyvos 2008/105/EB I priedo A dalį kaip pavojingoji medžiaga. Tas tvarkaraštis turėtų būti taikomas nedarant poveikio kituose taikytinuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų griežtesnių terminų taikymui; [19 pakeit.]

(5)

medžiagas įtraukti į Direktyvos 2000/60/EB X priedą arba į Direktyvos 2006/118/EB I ar II priedą svarstoma remiantis rizikos, kurią jos kelia žmonėms ir vandens aplinkai, vertinimu. Pagrindiniai to vertinimo elementai yra žinios apie medžiagų koncentraciją aplinkoje, įskaitant pagal stebėjimo sąrašą vykdomos stebėsenos metu surinktą informaciją, ir apie medžiagų (eko)toksikologiją, taip pat apie jų patvarumą, bioakumuliaciją, toksiškumą, judrumą, kancerogeniškumą, mutageniškumą, toksinį poveikį reprodukcijai ir endokrininės sistemos ardymo potencialą; [20 pakeit.]

(6)

Komisija atliko Direktyvos 2000/60/EB X priede pateikto prioritetinių medžiagų sąrašo peržiūrą pagal tos direktyvos 16 straipsnio 4 dalį ir Direktyvos 2008/105/EB 8 straipsnį, taip pat Direktyvos 2006/118/EB I ir II prieduose pateiktų medžiagų sąrašų peržiūrą pagal tos direktyvos 10 straipsnį ir, atsižvelgdama į naujas mokslo žinias, padarė išvadą, kad tikslinga iš dalies pakeisti tuos sąrašus įtraukiant naujų medžiagų, nustatant toms naujoms įtrauktoms medžiagoms taikomus AKS arba požeminio vandens kokybės standartus, peržiūrint kai kurioms esamoms medžiagoms taikomus AKS atsižvelgiant į mokslo pažangą ir nustatant kai kurioms esamoms ir naujoms įtrauktoms medžiagoms taikomus biotos AKS. Ji taip pat nustatė, kurios papildomos medžiagos gali kauptis nuosėdose ar biotoje, ir paaiškino, kad tokių medžiagų tendencijos turėtų būti stebimos nuosėdose arba biotoje. Medžiagų sąrašų peržiūra buvo paremta išsamiomis konsultacijomis su Komisijos tarnybų, valstybių narių, suinteresuotųjų subjektų grupių ir Pavojų sveikatai ir aplinkai ir atsirandančių pavojų mokslinio komiteto ekspertais;

(7)

siekiant s siekiant veiksmingai kovoti su dauguma teršalų per visą jų gyvavimo ciklą, įskaitant, kai tinkama, cheminės medžiagos kūrimą, autorizaciją ar patvirtinimą, išmetamųjų teršalų kontrolę gamybos ir naudojimo ar kitų procesų metu ir atliekų tvarkymą, kovos su tarša priemones būtina taikyti jos šaltinyje, kartu taikant taršos šalinimo baigiamajame etape sprendimus. Todėl nustatomi nauji arba griežtesni vandens telkinių kokybės standartai papildo kitus Sąjungos teisės aktus, kuriais viename ar keliuose iš šių etapų sprendžiama arba galėtų turėtų būti sprendžiama taršos problema, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (22) , Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 (23), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012 (24), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/6 (25), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/83/EB (26), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB (27), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES (28) ir Tarybos direktyvą 91/271/EEB (29), ir yra su jais suderinami . Kad valstybės narės kuo geriau ir ekonomiškiau pasiektų Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnyje nustatytus aplinkos apsaugos tikslus, rengdamos priemonių programas jos turėtų užtikrinti, kad pirmenybė būtų teikiama kontrolės taršos susidarymo vietoje priemonėms, o ne taršos šalinimo baigiamuoju etapu priemonėms, ir kad šios priemonės atitiktų atitinkamus Sąjungos sektorių teisės aktus dėl taršos. Jei yra pavojus, kad kontrolės taršos susidarymo vietoje priemonėmis nepavyks pasiekti geros vandens telkinių būklės, turėtų būti taikomos taršos šalinimo baigiamuoju etapu priemonės. Komisija turėtų parengti geriausios praktikos, taikomos kontrolės taršos susidarymo vietoje priemonėms, ir taršos šalinimo baigiamuoju etapu priemonių papildomumo gaires ; [21 pakeit.]

(7a)

vandens taršą daugiausia lemia pramonės ir žemės ūkio veikla, nuotekų išleidimas ir komunalinės paviršinės nuotekos, įskaitant kritulių paviršines nuotekas. Imdamosi veiksmų, Komisija ir valstybės narės pirmenybę turėtų teikti priemonėms, kuriomis mažinama tarša jos susidarymo vietoje, ir jų vykdymo užtikrinimui. Šiuo tikslu turėtų būti užtikrintas visų Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų, skirtų teršalų išmetimo mažinimui jų susidarymo vietoje klausimams spręsti, suderinamumas, kad būtų pasiekti tokie lygiai, kurie nebelaikomi kenksmingais sveikatai ir natūralioms ekosistemoms; [22 pakeit.]

(7b)

siekiant užtikrinti, kad teisės aktai, kuriais siekiama užkirsti kelią paviršinio ir požeminio vandens taršai, būtų atnaujinami atsižvelgiant į tai, kaip sparčiai vyksta pokyčiai, susiję su naujomis ir naujai atsirandančiomis cheminėmis medžiagomis, kurios, kaip teršalai, gali kelti didelį pavojų žmonių sveikatai ir vandens aplinkai, turėtų būti sustiprinti politikos mechanizmai, skirti tokioms vis didesnį susirūpinimą keliančioms medžiagoms aptikti ir įvertinti. Šiuo atžvilgiu turėtų būti sukurtas metodas, pagal kurį būtų galima stebėti ir analizuoti papildomą tokių medžiagų ar medžiagų grupių, įtrauktų į paviršinio ir požeminio vandens stebėjimo sąrašus, skaičių. Medžiagos, įtrauktinos į stebėjimo sąrašą, turėtų būti atrenkamos iš tų medžiagų, kurios pagal turimą informaciją Sąjungos lygmeniu galėtų kelti didelę grėsmę vandens aplinkai arba per ją ir kurių stebėsenos duomenų nepakanka. Tokių medžiagų ir medžiagų grupių, kurios turi būti stebimos ir analizuojamos pagal paviršinio ir požeminio vandens stebėjimo sąrašus, skaičius neturėtų būti ribojamas; [23 pakeit.]

(8)

iš naujų mokslo žinių matyti, kad didelį pavojų kelia ne tik jau reglamentuojami, bet ir keli kiti vandens telkiniuose aptinkami teršalai. Vykdant savanorišką perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų (PFAS) ir vaistų stebėseną nustatyta konkreti požeminio vandens problema. PFAS aptikta daugiau kaip 70 proc. Sąjungos požeminio vandens matavimo vietų, daugelyje vietų akivaizdžiai viršijamos esamos nacionalinės ribos, taip pat plačiai aptinkama vaistinių medžiagų. Todėl į požeminio vandens teršalų sąrašą turėtų būti įtrauktas konkrečių PFAS pogrupis ir pogrupis „PFAS iš viso“. Paviršiniuose vandenyse esanti perfluoroktansulfonrūgštis ir jos dariniai jau įtraukti į prioritetinių medžiagų sąrašą, tačiau dabar pripažįstama, kad kitos PFAS taip pat kelia pavojų. Todėl į prioritetinių medžiagų sąrašą turėtų būti įtrauktas konkrečių PFAS pogrupis ir pogrupis „PFAS iš viso“. Siekiant užtikrinti suderintą požiūrį ir vienodas sąlygas Sąjungoje, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas Direktyvos 2006/118/EB I priedas, nustatant „PFAS iš viso“ taikomą kokybės standartą. Vykdant stebėseną pagal stebėjimo sąrašą, remiantis Direktyvos 2008/105/EB 8b straipsniu, taip pat patvirtinta, kad kelios vaistinės medžiagos kelia pavojų paviršiniams vandenims ir todėl turėtų būti įtrauktos į prioritetinių medžiagų sąrašą; [24 pakeit.]

(8a)

glifosatas yra Sąjungoje žemės ūkyje dažniausiai naudojamas herbicidas. Jo, kaip veikliosios medžiagos, poveikis žmonių sveikatai ir toksiškumas vandens aplinkai sukėlė didelį susirūpinimą. 2022 m. gruodžio mėn. Komisija nusprendė laikinai pratęsti glifosato rinkodaros leidimą dar vieniems metams, kol Europos maisto saugos tarnyba atliks naują veikliosios medžiagos vertinimą, kurio terminas – 2023 m. liepos mėn. Tačiau iš įvairių naujausių mokslinių tyrimų (30) matyti, kad, atsižvelgiant į glifosato, AMPA ir glifosato pagrindu pagamintų herbicidų toksiškumą vandens aplinkai, reikėtų apsvarstyti galimybę visiems paviršiniams vandens telkiniams taikyti mažesnį nei 0,1 μg/l aplinkos kokybės standartą (AKS). Atsižvelgiant į kompetentingų Sąjungos reguliavimo institucijų atliekamus vertinimus ir atitinkamų glifosato poveikio vandens organizmams tyrimų mokslines išvadas ir siekiant užtikrinti gerą daugumos Sąjungos vandenų cheminę būklę bei vadovaujantis atsargumo principu, turėtų būti priimtas bendras ir vienodas glifosato metinio vidurkio aplinkos kokybės standartas (MV AKS), taikomas vidaus vandenims ir, atskirai, kitiems paviršiniams vandenims; [25 pakeit.]

(8b)

atrazinas yra herbicidas, naudojamas vienmetėms plačialapėms piktžolėms ir vienmetėms žolėms javų pasėliuose naikinti. Pagal Komisijos sprendimą 2004/248/EB (31) atraziną naudoti augalų apsaugos produktuose Sąjungoje nebeleidžiama. Įrodyta, kad atrazinas yra endokrininę sistemą ardanti medžiaga, ir yra įrodymų, kad jis trikdo reprodukciją ir vystymąsi bei gali būti vėžio priežastis. Europos aplinkos agentūra, 2013–2020 m. vertindama pesticidus pagal poveikio arba kokybės ribines vertes, nustatė, kad 4–11 % požeminio vandens stebėsenos vietų nustatytas vieno ar daugiau pesticidų, daugiausia atrazino ir jo metabolitų, kiekio viršijimas. Atsižvelgiant į tai, kad atrazinas nuolat aptinkamas Sąjungos paviršiniuose ir požeminiuose vandenyse, ir siekiant užtikrinti, kad atrazino ribinės vertės neviršytų pesticidų ir metabolitų kartu sudėjus AKS ribinių verčių, Direktyvos 2008/105/EB I priede nurodyta atrazino ribinė vertė turėtų būti pakoreguota, taip pat atsižvelgiant į Direktyvoje (ES) 2020/2184 (32) nustatytą tos pačios medžiagos ribinę vertę; [26 pakeit.]

(8c)

SCHEER (33) ir EMA (34) duomenimis, bendrasis požeminio vandens kokybės standartas – 0,1 μg/l ir 0,5 μg/l –, siūlomas atitinkamai atskiriems pesticidams ir visai pesticidų sumai, kaip nurodyta Direktyvoje 2006/118/EB, buvo nustatytas praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, remiantis tuo metu esamu cheminiu ir analitiniu jautriu. Neįrodyta, kad numatytoji 0,1 μg/l vertė atskiriems pesticidams pakankamai apsaugo žmonių sveikatą ir požeminio vandens ekosistemą, be to, kartais ji yra gerokai didesnė, palyginti su ribinėmis vertėmis, nustatytomis daugeliui pesticidų ir fungicidų, įtrauktų į Direktyvos 2008/105/EB I priede pateiktą prioritetinių medžiagų sąrašą. Atsižvelgdama į SCHEER nuomonę, kad požeminio vandens ribinės vertės neturėtų būti didesnės už paviršinio vandens AKS ribines vertes, Komisija turėtų peržiūrėti atskirų pesticidų ir visų pesticidų (įskaitant jų metabolitus), įtrauktų į Direktyvos 2006/118/EB I priedą, sumos ribines vertes, taikydama šiuolaikinius analizės metodus ir lygindama jas su geriausiomis turimomis toksikologinėmis žiniomis. Kol bus atlikta ši peržiūra ir laikantis geriamojo vandens tiekėjų Europos požeminio vandens memorandume (35) išreikšto atsargumo principo bei remiantis geriausiomis turimomis mokslo žiniomis turėtų būti nustatytos laikinosios ribinės vertės; [27 pakeit.]

(8d)

bisfenolis A turėtų būti laikomas prioritetine pavojingąja medžiaga ir turėtų būti įtrauktas į Direktyvos 2008/105/EB I priedo sąrašą. Mokslinėse ataskaitose nurodoma, kad ne tik bisfenolis A, bet ir kiti bisfenoliai turi įrodytą endokrininės sistemos ardymo potencialą, o šių bisfenolių mišiniai kelia ekotoksikologinę riziką. Atsižvelgiant į tai, kad šios mokslinės išvados kelia susirūpinimą dėl saugaus bisfenolių, kurie gali turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, alternatyvų naudojimo, Komisija turėtų nustatyti parametrą „bisfenolių iš viso“ ir atitinkamą AKS bisfenolių medžiagų visumai; [28 pakeit.]

(8e)

Europos vaistų agentūros (EMA) duomenimis (36), požeminio vandens ekosistemos yra iš esmės skirtingos ir todėl gali būti labiau pažeidžiamos streso veiksnių nei paviršinio vandens ekosistemos, nes nesugeba atsigauti po sutrikdymų. Todėl nustatant požeminio vandens ribines vertes reikėtų laikytis atsargumo principo, kad būtų apsaugota žmonių sveikata, požeminio vandens ekosistemos ir nuo požeminio vandens priklausomos ekosistemos. Atsižvelgiant į EMA rekomendaciją, dėl šio pažeidžiamumo požeminiam vandeniui taikomos vertės paprastai turėtų būti 10 kartų žemesnės nei atitinkamos paviršiniams vandenims taikomos ribinės vertės. Tačiau tais atvejais, kai gali būti nustatyta, kad požeminio vandens ekosistemoms kyla faktinė grėsmė, turėtų būti tikslinga nustatyti skirtingo lygmens požeminiam vandeniui taikomas ribines vertes. [29 pakeit.]

(9)

Direktyva 2000/60/EB reikalaujama, kad valstybės narė nustatytų vandens telkinius, naudojamus žmonėms vartoti skirtam vandeniui išgauti, vykdytų jų stebėseną ir imtųsi būtinų priemonių, padedančių išvengti jų kokybės prastėjimo, kad ruošiant vandenį, kuris būtų tinkamas vartoti žmonėms, jį reikėtų mažiau valyti. Šiomis aplinkybėmis nustatyta, kad mikroplastikas gali kelti pavojų žmonių sveikatai, tačiau reikia daugiau stebėsenos duomenų, kad būtų galima patvirtinti, jog reikia nustatyti aplinkos kokybės standartą, taikomą mikroplastikui paviršiniame ir požeminiame vandenyje. Todėl mikroplastikas turėtų būti įtrauktas į paviršinio ir požeminio vandens stebėjimo sąrašus ir, kai tik Komisija nustatys tinkamus stebėsenos metodus, turėtų būti stebimas. Šiomis aplinkybėmis reikėtų atsižvelgti į mikroplastiko geriamajame vandenyje keliamos rizikos stebėsenos ir vertinimo metodikas, parengtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2020/2184 (37);

(9a)

pagal taikytiną Sąjungos teisę valstybės narės privalo nustatyti paveiktus ir rizikos vandenis bei nitratų pažeidžiamas zonas, parengti veiksmų programas ir įgyvendinti atitinkamas priemones. Šiuo atžvilgiu vis dar reikia gerinti valstybių narių kontrolės priemonių ir vandens kokybės matavimo sistemų derinimą, kad visoje Sąjungoje būtų galima taikyti darniuosius standartus, leidžiančius palyginti valstybių narių duomenis, taip išvengiant konkurencijos problemų Europos žemės ūkio sektoriuje, dėl kurių sutrikdoma vidaus rinka; [30 pakeit.]

(10)

skaičiuojama, kad 2019 m. 900 000–1,7 mln. mirties atvejų pasaulyje priežastis buvo atsparios antimikrobinėms medžiagoms (AAM) infekcijos (38). Kartu išreikštas susirūpinimas dėl pavojaus, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms gali formuotis dėl to, kad vandens aplinkoje yra antimikrobinėms medžiagoms atsparių mikroorganizmų ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms genų, tačiau buvo vykdoma nepakankama stebėsena. Atitinkami atsparumo antimikrobinėms medžiagoms genai taip pat turėtų būti įtraukti į paviršinio ir požeminio vandens stebėjimo sąrašus ir, kai tik bus sukurti tinkami stebėsenos metodai, turėtų būti stebimi. Tai atitinka Bendros sveikatos koncepcija grindžiamą Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planą, kurį Komisija priėmė 2017 m. birželio mėn., ir ES vaistų strategiją, kurioje taip pat sprendžiamas šis klausimas; [31 pakeit.]

(10a)

Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/1729, kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas 2013/652/ES, nustatoma palyginamų ir patikimų duomenų apie atsparumą antimikrobinėms medžiagoms Europos Sąjungoje rinkimo sistema, be kita ko, stebint skerdyklų nuotekas kaip galimą antibiotikams atsparių bakterijų platintoją, taigi ir galimą aplinkos užteršimo būdą. Antibiotikams atsparių bakterijų randama skerdyklų išleidžiamame vandenyje; [32 pakeit.]

(10b)

buvo išreikštas susirūpinimas dėl sulfatų ir ksantatų keliamo pavojaus vandens aplinkoje. Sulfatai ne tik blogina geriamojo vandens kokybę, jie taip pat veikia anglies, azoto ir fosforo naudojimo ciklus. Be kita ko, dėl to didėja maisto medžiagų kiekis vandens telkiniuose, taigi ir augalų bei dumblių augimas, todėl vandens organizmai taip pat gauna daugiau maisto ir mažėja deguonies kiekis vandenyje. Sulfatai ir jų skilimo produktai, ypač sulfidai, tam tikromis sąlygomis gali turėti toksinį poveikį vandens aplinkai. Standartinių testų rezultatai rodo, kad kai kurie ksantatai ir jų skilimo produktai yra toksiški vandens bestuburiams ir žuvų rūšims ir kad jie gali būti bioakumuliaciniai. Sulfatai jau įtraukti į požeminio vandens teršalų sąrašą, tačiau vykdyta jų stebėsena buvo nepakankama. Todėl sulfatai turėtų būti įtraukti į paviršinio ir požeminio vandens stebėjimo sąrašus. Ksantatai taip pat turėtų būti įtraukti į paviršinio vandens stebėjimo sąrašą; [33 pakeit.]

(10c)

tokios medžiagos kaip mikroplastikas kelia aiškų pavojų ne tik visuomenės sveikatai ir aplinkai, bet ir pagrindinei veiklai, pavyzdžiui, žemės ūkio plėtrai. Tokių ir kitokių dalelių buvimas gali turėti įtakos ne tik gyvuliams ir pasėliams naudojamam vandeniui, bet ir dirvožemio derlingumui, o tai gali pakenkti dabartinių ir būsimų pasėlių sveikatai ir geram vystymuisi (39); [34 pakeit.]

(11)

taikant dabartinius tradicinius vandens telkinių cheminės būklės stebėsenos metodus paprastai negalima nustatyti cheminių medžiagų kompleksinių mišinių poveikio vandens kokybei. atsižvelgiant į didėjantį informuotumą apie mišinių svarbą, taigi ir poveikiu grindžiamos stebėsenos svarbą nustatant cheminę būklę ir į tai, kad jau taikomi pakankamai patikimi poveikiu grindžiami estrogeninių medžiagų stebėsenos metodai, valstybės narės turėtų taikyti tokius metodus, kad įvertintų bendrą estrogeninių medžiagų poveikį paviršiniuose vandenyse per ne trumpesnį kaip dvejų metų laikotarpį. Tai leis poveikiu grindžiamus rezultatus palyginti su rezultatais, gautais taikant tradicinius trijų Direktyvos 2008/105/EB I priede išvardytų estrogeninių medžiagų stebėsenos metodus. Šis palyginimas bus naudojamas siekiant įvertinti turėtų būti įtrauktas į Komisijos skelbiamą vertinimo ataskaitą, kurioje ji įvertintų , ar poveikiu grindžiami stebėsenos metodai leidžia gauti patikimų ir tikslių duomenų ir gali būti taikomi kaip patikimi tikrinimo metodai. Tokių tikrinimo metodų taikymo privalumas būtų tas, kad būtų galima aprėpti ne tik Direktyvos 2008/105/EB I priede išvardytų medžiagų, bet ir visų panašų poveikį turinčių estrogeninių medžiagų poveikį. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant papildyti Direktyvą 2008/105/EB, kad būtų nustatyta valstybėms narėms skirta poveikiu grindžiamų stebėsenos metodų naudojimo tvarka siekiant įvertinti, ar vandens telkiniuose yra ir kitų medžiagų, ir numatyti galimą poveikiu grindžiamų kritinių verčių nustatymą ateityje. Direktyvoje 2000/60/EB pateikta AKS apibrėžtis turėtų būti pakeista siekiant užtikrinti, kad ateityje ji taip pat galėtų apimti kritines vertes, kurios gali būti nustatytos poveikiu grindžiamos stebėsenos rezultatams įvertinti; [35 pakeit.]

(11a)

turėtų būti nustatytos griežtesnės ribinės vertės tais atvejais, kai dėl požeminio vandens kokybės standartų gali nepavykti pasiekti Direktyvoje 2000/60/EB nustatytų aplinkos apsaugos tikslų susijusių vandens telkinių atžvilgiu, kaip reikalaujama pagal Direktyvą 2006/118/EB. Tas pagal Direktyvą 2006/118/EB nustatytas reikalavimas turėtų būti dar labiau išplėstas siekiant geriau apsaugoti pažeidžiamas teritorijas nuo taršos; [36 pakeit.]

(12)

atlikus Sąjungos vandens srities teisės aktų vertinimą (40) (toliau – vertinimas) padaryta išvada, kad teršalų, darančių poveikį paviršiniam ir požeminiam vandeniui, nustatymo ir įtraukimo į sąrašus, taip pat jiems taikomų kokybės standartų nustatymo arba peržiūros atsižvelgiant į naujas mokslo žinias procesas galėtų būti paspartintas. Jei šios užduotys būtų vykdomos Komisijos, o ne pagal įprastą teisėkūros procedūrą, kaip šiuo metu numatyta Todėl ateityje vykdant bet kokią Direktyvos 2008/105/EB I priedo peržiūrą, susijusią su prioritetinių medžiagų sąrašu ir atitinkamais to priedo A dalyje ir Direktyvos 2000/60/EB 16 ir 17 straipsniuose ir Direktyvos 2006/118/EB 10 straipsnyje, būtų galima pagerinti I priede išdėstytais AKS, turėtų būti pagerintas paviršinio ir požeminio vandens stebėjimo sąrašo mechanizmų veikimą veikimas , visų pirma įtraukimo į sąrašą laiko ir sekos, stebėsenos ir rezultatų vertinimo požiūriu, būtų galima sustiprinti turėtų būti sustiprintos stebėjimo sąrašo mechanizmo ir teršalų sąrašų peržiūros sąsajas, o keičiant sąsajos, o teršalų sąrašus būtų galima sąrašų peržiūros laikotarpis turėtų būti pritaikytas siekiant greičiau atsižvelgti į mokslo pažangą. Todėl, atsižvelgiant į poreikį nedelsiant iš dalies pakeisti teršalų sąrašus ir jiems taikomus AKS pagal naujas mokslo ir technikos žinias, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas Direktyvos 2008/105/EB I priedas, t. y. to priedo A dalyje pateiktas prioritetinių medžiagų sąrašas ir atitinkami AKS, ir iš dalies keičiamas Direktyvos 2006/118/EB I priedas, t. y. tame priede pateiktas požeminio vandens teršalų sąrašas ir kokybės standartai. Šiomis aplinkybėmis Komisija turėtų atsižvelgti į paviršinio ir požeminio vandens stebėjimo sąrašuose esančių medžiagų stebėsenos rezultatus. Todėl Direktyvos 2000/60/EB 16 ir 17 straipsniai ir tos direktyvos X priedas, taip pat Direktyvos 2006/118/EB 10 straipsnis turėtų būti išbraukti , paliekant įpareigojimą imtis priemonių, kuriomis siekiama nutraukti arba laipsniškai panaikinti prioritetinių pavojingųjų medžiagų išleidimą, išmetimą ir nuotėkius ; [37 pakeit.]

(12a)

apskritai tinkamumo patikros išvados rodo, kad direktyvos iš esmės atitinka savo paskirtį, bet jas galima tobulinti, be kita ko, spartinant tinkamą jų tikslų įgyvendinimą, o tai gali būti pasiekta skiriant didesnį Sąjungos finansavimą. Iš vertinimo matyti, kad direktyvomis iš esmės iki šiol pasiekta aukštesnio lygio vandens telkinių apsauga ir potvynių rizikos valdymas; [38 pakeit.]

(13)

vertinime taip pat padaryta išvada, kad nacionaliniu lygmeniu nustatytų kokybės standartų ir ribinių verčių, taikomų atitinkamai upių baseinų specifiniams teršalams ir požeminio vandens teršalams, skirtumai valstybėse narėse yra pernelyg dideli. Iki šiol upių baseinų specifiniams teršalams, kurie nėra laikomi prioritetinėmis medžiagomis pagal Direktyvą 2000/60/EB, buvo taikomi nacionaliniai AKS ir jie buvo laikomi fiziniais ir cheminiais kokybės elementais, kuriais grindžiamas paviršinių vandenų ekologinės būklės vertinimas. Kalbant apie požeminį vandenį, valstybės narės taip pat galėjo nustatyti savo ribines vertes, net ir dirbtinėms sintetinėms medžiagoms. Dėl tokio lankstumo vandens telkinių būklės palyginamumas tarp valstybių narių ir aplinkos apsauga nėra optimalūs. Todėl būtina nustatyti procedūrą, pagal kurią būtų galima Sąjungos lygmeniu susitarti dėl AKS ir ribinių verčių, kurie turi būti taikomi toms medžiagoms, jei jos laikomos keliančiomis nacionalinį susirūpinimą, ir sukurti taikytinų AKS ir ribinių verčių saugyklas;

(13a)

bet koks sprendimas dėl medžiagų atrankos, peržiūros ir AKS nustatymo turėtų būti grindžiamas rizikos vertinimu ir grindžiamas proporcingu, skaidriu ir mokslu pagrįstu požiūriu ir juo turėtų būti atsižvelgiama į Europos Parlamento, valstybių narių ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų rekomendacijas; [39 pakeit.]

(13b)

nors Direktyvoje 2000/60/EB nustatytos taisyklės, būtinos siekiant daryti pažangą vandens kiekio ir kokybės srityje, tinkamumo patikra parodė, kad lėtą pažangą siekiant šios direktyvos tikslų, be kita ko, galima paaiškinti tuo, kad trūksta pakankamai finansinių išteklių, taip pat dėl reglamentavimo ir ekologinio sudėtingumo, įskaitant galimą delsos trukmę požeminiam vandeniui reaguojant į priemones ir ataskaitų teikimo terminus. Priemonės, kuriomis gerinama vandens telkinių būklė atkuriant upes ir ekosistemų funkcijas, teikia finansinę naudą, kuri yra didesnė už išlaidas, ir galėtų sumažinti nebūtinas valstybių narių išlaidas. Be to, vertinime nurodoma, kad įgyvendinimas nepakankamas, taikymo sritis nepakankama, o atkūrimo priemonės, kuriomis užtikrinamas hidrologinis ir ekologinis junglumas, yra nepakankamos arba netinkamos (41); [40 pakeit.]

(14)

be to, upių baseinų specifinių teršalų įtraukimas į paviršinių vandenų cheminės būklės apibrėžtį užtikrina labiau koordinuotą, nuoseklesnį ir skaidresnį požiūrį į paviršinių vandens telkinių cheminės būklės stebėseną ir vertinimą bei susijusios informacijos teikimą visuomenei. Tai taip pat padeda tikslingiau nustatyti ir įgyvendinti priemones, kuriomis visi su cheminėmis medžiagomis susiję klausimai būtų sprendžiami kompleksiškiau, veiksmingiau ir efektyviau. Todėl reikėtų keisti sąvokų „ekologinė būklė“ ir „cheminė būklė“ apibrėžtis ir išplėsti sąvokos „cheminė būklė“ taikymo sritį, kad ji apimtų ir upių baseinų specifinius teršalus, kurie iki šiol buvo įtraukti į Direktyvos 2000/60/EB V priede pateiktą ekologinės būklės apibrėžtį. Todėl į Direktyvą 2008/105/EB turėtų būti įtraukta AKS, taikomų upių baseinų specifiniams teršalams, sąvoka ir susijusios procedūros;

(15)

siekiant užtikrinti suderintą požiūrį ir vienodas sąlygas Sąjungoje, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiama Direktyvos 2006/118/EB II priedo B dalis, pritaikant teršalų, dėl kurių valstybės narės turi apsvarstyti galimybę nustatyti nacionalines ribines vertes, sąrašą; [41 pakeit.]

(16)

atsižvelgiant į poreikį greitai prisitaikyti prie mokslo ir technikos žinių ir užtikrinti suderintą požiūrį ir vienodas sąlygas Sąjungoje, kiek tai susiję su upių baseinų specifiniais teršalais, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais pritaikomas Direktyvos 2008/105/EB II priedas atsižvelgiant į to priedo A dalyje nustatytų teršalų kategorijų sąrašą ir pritaikoma II priedo C dalis, atsižvelgiant į suderintus AKS, taikomus upių baseinų specifiniams teršalams ar jų grupėms. Valstybės narės turėtų taikyti tuos suderintus AKS vertindamos savo paviršinių vandens telkinių būklę, kai nustatomas tų teršalų keliamas pavojus;

(17)

peržiūrėjus Direktyvos 2008/105/EB I priedo A dalyje pateiktą prioritetinių medžiagų sąrašą padaryta išvada, kad kelios prioritetinės medžiagos nebekelia Sąjungos masto susirūpinimo ir todėl nebeturėtų būti įtrauktos į tos direktyvos I priedo A dalį. Todėl tos medžiagos turėtų būti laikomos upių baseinų specifiniais teršalais ir įtrauktos į Direktyvos 2008/105/EB II priedo C dalį kartu su atitinkamais AKS. Atsižvelgiant į tai, kad tie teršalai nebelaikomi Sąjungos masto susirūpinimą keliančiais teršalais, AKS reikia taikyti tik tais atvejais, kai tie teršalai vis dar galėtų kelti susirūpinimą nacionaliniu, regioniniu ar vietos lygmeniu;

(18)

siekiant užtikrinti vienodas sąlygas ir galimybę palyginti vandens telkinių būklę valstybėse narėse, reikia suderinti kai kurių požeminio vandens teršalų nacionalines ribines vertes. Todėl suderintų nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens požeminio vandens teršalų ribinių verčių saugykla turėtų būti įtraukta į Direktyvos 2006/118/EB II priedą kaip nauja D dalis. Toje saugykloje nustatytos suderintos ribinės vertės turi būti taikomos tik tose valstybėse narėse, kuriose teršalai, kuriems taikomos tos ribinės vertės, daro poveikį požeminio vandens būklei. Teikia suderinti dviejų sintetinių teršalų trichloretileno ir tetrachloretileno suminiam kiekiui taikomas nacionalines ribines vertes, nes ne visos valstybės narės, kuriose šie teršalai yra reikšmingi, taiko šių teršalų suminio kiekio ribinę vertę, o nustatytos nacionalinės ribinės vertės nėra vienodos. Suderinta ribinė vertė turėtų atitikti parametrinę vertę, nustatytą tų teršalų suminiam kiekiui geriamajame vandenyje pagal Direktyvą (ES) 2020/2184;

(19)

siekiant užtikrinti suderintą požiūrį ir vienodas sąlygas Sąjungoje, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiama Direktyvos 2006/118/EB II priedo D dalis, kad suderintų ribinių verčių saugykla, susijusi su įtrauktais teršalais ir suderintomis ribinėmis vertėmis, būtų pritaikyta prie technikos ir mokslo pažangos;

(20)

visos Direktyvos 2006/118/EB nuostatos, susijusios su požeminio vandens cheminės būklės vertinimu, be tos direktyvos I priede nustatytų kokybės standartų ir nacionalinių ribinių verčių, nustatytų pagal tos direktyvos II priedo A dalyje pateiktą metodiką, turėtų būti pritaikytos prie tos direktyvos II priedo D dalyje nustatytų suderintų ribinių verčių trečiosios kategorijos įtraukimo;

(20a)

siekiant nustatyti tinkamus apsaugos standartus, skirtus didelės ekologinės vertės, labai jautrioms taršai ar didelės taršos teritorijoms, pvz., požeminėms ertmėms ir karstinėms teritorijoms, kuriose yra ekosistemų, kurios yra vienos iš jautriausių taršai ir yra svarbios geriamojo vandens tiekimui, taip pat buvusiems pramonės objektams bei kitoms teritorijoms, kurios, kaip žinoma, praeityje buvo užterštos, skirtus apsaugos standartus, Komisija turėtų paskelbti tokių teritorijų cheminės būklės vertinimą ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant atitinkamai peržiūrėti Direktyvą 2006/118/EB; [42 pakeit.]

(21)

siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų sprendimų priėmimą ir sukurti sinergiją su darbu, atliekamu pagal kitus Sąjungos teisės aktus dėl cheminių medžiagų, Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA) turėtų būti suteiktas nuolatinis ir aiškiai apibrėžtas vaidmuo nustatant medžiagų įtraukimo į stebėjimo sąrašus ir į Direktyvos 2008/105/EB I ir II prieduose ir Direktyvos 2006/118/EB I ir II prieduose pateiktus medžiagų sąrašus prioritetus ir nustatant tinkamus moksliškai pagrįstus kokybės standartus. ECHA Rizikos vertinimo komitetas (RAC) ir Socialinės ir ekonominės analizės komitetas (SEAC) turėtų padėti atlikti tam tikras ECHA pavestas užduotis teikdami nuomones. ECHA taip pat turėtų užtikrinti geresnį įvairių aplinkos teisės aktų koordinavimą, didindama skaidrumą, susijusį su į stebėjimo sąrašą įtrauktais teršalais arba su Sąjungos masto ar nacionalinių AKS arba ribinių verčių nustatymu, viešai skelbdama atitinkamas mokslines ataskaitas . Vaistinių medžiagų ribinių verčių klausimais ECHA turėtų bendradarbiauti su Europos vaistų agentūra (toliau – EMA) ; [43 pakeit.]

(22)

atlikus vertinimą, padaryta išvada, kad, siekiant skatinti geresnį Sąjungos vandens teisės aktų įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą, būtina dažniau ir paprasčiau teikti elektronines ataskaitas. Atsižvelgdama į savo užduotį reguliariau stebėti taršos būklę, kaip aprašyta Nulinės taršos veiksmų plane, Europos aplinkos agentūra (EAA) turėtų valstybėms narėms sudaryti palankesnes sąlygas teikti tokias dažnesnes ir paprastesnes ataskaitas. Svarbu, kad aplinkosauginė informacija apie Sąjungos paviršinio ir požeminio vandens būklę būtų laiku prieinama visuomenei ir Komisijai. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės, naudodamosi automatizuoto ataskaitų ir duomenų teikimo mechanizmais, pasitelkdamos programų sąsają arba lygiaverčius mechanizmus, teiktų Komisijai ir EAA pagal Direktyvą 2000/60/EB surinktus stebėsenos duomenis. Tikimasi, kad administracinė našta bus nedidelė, nes valstybės narės jau privalo viešai skelbti erdvinių duomenų temas, patenkančias į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB (42) bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1024 (43) taikymo sritį. Šios erdvinių duomenų temos apima aplinkos stebėsenos priemonių vietą ir veikimą, susijusius išmetamųjų teršalų matavimus ir aplinkos terpių būklę;

(23)

geriau integruojant EAA pagal Sąjungos vandens srities teisės aktus teikiamų duomenų srautus ir visų pirma išmetamųjų teršalų aprašus, kurių reikalaujama pagal Direktyvą 2008/105/EB, ir Pramoninių išmetamųjų teršalų portalui pagal Direktyvą 2010/75/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 166/2006 (44) teikiamų duomenų srautus, apskaitos ataskaitų teikimas pagal Direktyvos 2008/105/EB 5 straipsnį taps paprastesnis ir veiksmingesnis. Kartu tai sumažins administracinę naštą ir didžiausią darbo krūvį rengiant upių baseinų valdymo planus. Be to, panaikinus tarpines priemonių programų įgyvendinimo pažangos ataskaitas, kurios pasirodė esančios neveiksmingos, šios supaprastintos ataskaitos leis valstybėms narėms dėti daugiau pastangų pranešti apie išmetamuosius teršalus, kuriems netaikomi teisės aktai dėl pramoninių išmetamųjų teršalų, bet kurie įtraukti į išmetamųjų teršalų ataskaitas pagal Direktyvos 2008/105/EB 5 straipsnį; [44 pakeit.]

(24)

Lisabonos sutartimi nustatytas skirtumas tarp Komisijai deleguojamų įgaliojimų priimti visuotinai taikomus ne teisėkūros procedūra priimamus teisės aktus, kuriais papildomos ar iš dalies keičiamos neesminės teisėkūros procedūra priimtų aktų nuostatos (deleguotuosius aktus), ir Komisijai suteikiamų įgaliojimų priimti aktus, kuriais užtikrinamos vienodos teisiškai privalomų Sąjungos aktų įgyvendinimo sąlygos (įgyvendinimo aktus). Direktyvos 2000/60/EB ir 2006/118/EB turėtų būti suderintos su Lisabonos sutartimi nustatyta teisine sistema;

(25)

Direktyvos 2000/60/EB 20 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje ir tos direktyvos V priedo 1.4.1 punkto ix papunktyje nustatyti įgaliojimai, kuriais numatytas reguliavimo procedūros su tikrinimu taikymas, atitinka SESV 290 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, nes jie susiję su tos direktyvos priedų pritaikymu ir ją papildančių taisyklių priėmimu. Todėl jie turėtų būti pakeisti Komisijai suteikiamais įgaliojimais priimti deleguotuosius aktus;

(26)

Direktyvos 2006/118/EB 8 straipsnyje nustatytas įgaliojimas taikyti reguliavimo procedūrą su tikrinimu atitinka SESV 290 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, nes jis susijęs su tos direktyvos priedų pritaikymu. Todėl jis turėtų būti pakeistas Komisijai suteikiamu įgaliojimu priimti deleguotuosius aktus;

(27)

ypač svarbu, kad rengdama deleguotuosius aktus Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad šios konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(28)

Direktyvos 2000/60/EB 8 straipsnio 3 dalyje nustatytas įgaliojimas taikyti reguliavimo procedūrą su tikrinimu atitinka SESV 290 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, nes jis susijęs su techninių specifikacijų ir standartizuotų vandens būklės analizės ir stebėsenos metodų tvirtinimu, todėl juo siekiama užtikrinti vienodas tos direktyvos suderinto įgyvendinimo sąlygas. Todėl jis turėtų būti pakeistas Komisijai suteikiamu įgaliojimu priimti įgyvendinimo aktus. Siekiant užtikrinti duomenų palyginamumą, įgaliojimai taip pat turėtų būti išplėsti, kad apimtų stebėsenos ir būklės duomenų teikimo formų nustatymą pagal 8 straipsnio 4 dalį. Komisijai suteikiamais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (45);

(29)

siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2000/60/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai patvirtinti techninius stebėsenos ir vandens būklės duomenų teikimo formatus pagal Direktyvos 2000/60/EB 8 straipsnio 3 dalį. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(30)

siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2008/105/EB įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai patvirtinti standartizuotus taškinių taršos šaltinių išmetamų teršalų, kuriems netaikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES).../... (46), ataskaitų teikimo EAA formatus. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(31)

būtina atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą ir geriausius turimus metodus vandens telkinių būklės stebėsenos srityje pagal Direktyvos 2000/60/EB V priede nustatytus stebėsenos reikalavimus. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leista naudotis duomenimis ir paslaugomis, gautais naudojantis nuotolinio stebėjimo technologijomis, Žemės stebėjimo („Copernicus“) paslaugomis, in situ jutikliais ir prietaisais, arba piliečių mokslo duomenimis, pasinaudojant dirbtinio intelekto, pažangiosios duomenų analizės ir tvarkymo teikiamomis galimybėmis; [45 pakeit.]

(31a)

dėl pramonės veiklos, susijusios su energetikos pertvarka, galėtų padidėti neigiamas poveikis vandens kokybei. Norint sušvelninti tokį būsimą poveikį, pvz., natūralaus nuotėkio struktūros ir temperatūros bei vandens taršos pokyčius, reikia įvertinti visą galimų veiksnių spektrą ir priemones, kurių reikia imtis, kad būtų pasiekta ir išlaikyta gera vandens kokybė. Todėl valstybės narės turėtų reguliariai vertinti pramoninės veiklos, susijusios su energetikos pertvarka, poveikį vandens kokybei ir pranešti Komisijai apie neseniai nustatytas grėsmes, kad būtų atitinkamai atnaujintas stebėjimo sąrašas. Vertinimas turėtų būti lengvai prieinamas visuomenei ir jį atnaujinti turėtų būti leidžiama nesilaikant bendrojo atnaujinimo ciklo, kad būtų užtikrintas nuolatinis vandens kokybės vertinimo tobulinimas; [46 pakeit.]

(31b)

2019 m. gruodžio 11 d. komunikate dėl Europos žaliojo kurso ir 2020 m. spalio 14 d. komunikate dėl geresnio teisės kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais užtikrinimo Komisija įsipareigojo imtis veiksmų, kad geriau užtikrintų piliečių ir nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų, kuriems susirūpinimą kelia poveikį aplinkai darančių administracinių aktų suderinamumas su aplinkos teise, teisę kreiptis į visų valstybių narių nacionalinius teismus. Pastarajame komunikate Komisija teigia, kad „teisės aplinkosaugos klausimais kreiptis tiek į ES Teisingumo Teismą (ESTT), tiek į nacionalinius teismus, kaip Sąjungos teismus, užtikrinimas yra reikšminga priemonė, padedanti įgyvendinti Europos žaliąjį kursą atitinkančią pertvarką, ir būdas įtvirtinti pilietinės visuomenės, kaip demokratinės erdvės sergėtojos, vaidmenį“. Šie įsipareigojimai taip pat turėtų būti įgyvendinami pagal Direktyvą 2000/60/EB; [47 pakeit.]

(31c)

ESTT praktika patvirtinta (47), kad nevyriausybinėms aplinkosaugos organizacijoms ir tiesiogiai susijusiems asmenims turėtų būti suteikta teisė pareikšti ieškinį, kad būtų galima apskųsti valdžios institucijos priimtą sprendimą, kuriuo pažeidžiami Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnyje nurodyti aplinkos apsaugos tikslai. Siekiant geriau užtikrinti teisę kreiptis į teismą atitinkamais klausimais visos Sąjungos nacionaliniuose teismuose ir sudaryti sąlygas nevyriausybinėms aplinkosaugos organizacijoms ir asmenims remtis nacionaliniais įstatymais skundžiant sprendimus, kuriais pažeidžiama Direktyva 2000/60/EB, Direktyvoje 2000/60/EB turėtų būti nustatytos teisės kreiptis į teismą užtikrinimo nuostatos; [48 pakeit.]

(32)

atsižvelgiant į padažnėjusius nenumatytus meteorologinius reiškinius, visų pirma ekstremalius potvynius ir užsitęsusias sausras, taip pat didelius taršos incidentus, kurie sukelia arba didina tarpvalstybinę atsitiktinę taršą, iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama užtikrinti, kad informacija apie tokius incidentus būtų nedelsiant teikiama kitoms valstybėms narėms, kurioms gali būti padarytas poveikis, ir veiksmingai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kurioms gali būti padarytas poveikis, siekiant sušvelninti įvykio ar incidento poveikį. Taip pat būtina stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą ir supaprastinti tarpvalstybinio bendradarbiavimo procedūras struktūrinių, t. y. netyčinių ir ilgesnio laikotarpio tarpvalstybinių problemų, kurių negalima išspręsti valstybių narių lygmeniu pagal Direktyvos 2000/60/EB 12 straipsnį, atveju. Jei reikia Europos pagalbos, kompetentingos nacionalinės institucijos gali siųsti pagalbos prašymus Komisijos reagavimo į nelaimes koordinavimo centrui, kuris koordinuos galimus pagalbos pasiūlymus ir jų įgyvendinimą per Sąjungos civilinės saugos mechanizmą remiantis Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1313/2013 1313/2013/ES  (48) 15 straipsniu . Atsižvelgiant į tai, kad upių baseinų rajonai gali driektis ir už Sąjungos teritorijos ribų, užtikrinus veiksmingą atitinkamų vandens apsaugos nuostatų pagal Direktyvą 2000/60/EB vykdymą ir tinkamą koordinavimą su atitinkamomis valstybėmis, kurios nėra ES narės, būtų prisidėta siekiant Direktyvoje 2000/60/EB tiems konkretiems upių baseinų rajonams nustatytų tikslų, kaip nurodyta Direktyvos 2000/60/EB 3 straipsnio 5 dalyje. Be to, geografiškai labai arti Sąjungos vykstantys ginkluoti konfliktai taip pat turėtų būti laikomi ypatingais įvykiais dėl jų didelio neigiamo tarpvalstybinio poveikio aplinkai, įskaitant oro, dirvožemio ir vandens taršą. Kadangi tokių konfliktų veikiami upių baseinai galėtų driektis Sąjungos teritorijoje, Komisija ir valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų, kad užtikrintų tinkamą koordinavimą su atitinkamomis valstybėmis, kurios nėra ES narės, kaip nurodyta Direktyvos 2000/60/EB 3 straipsnio 5 dalyje ; [49 pakeit.]

(32a)

Europos Audito Rūmai savo 2021 m. gegužės 19 d. ataskaitoje „ES aplinkos politikos srityse ir veiksmuose principas „teršėjas moka“ taikomas nenuosekliai“ pažymi, kad valstybės narės kasmet jau išleidžia apytiksliai 100 mlrd. eurų vandens tiekimui ir sanitarijai ir kad joms tas išlaidas reikės padidinti 25 %, kad būtų pasiekti ES teisės aktuose dėl nuotekų valymo ir geriamojo vandens nustatyti tikslai, tačiau į šią sumą neįskaičiuotos investicijos, kurios yra reikalingos dabartinei infrastruktūrai atnaujinti arba Vandens pagrindų direktyvoje ir Potvynių direktyvoje nustatytiems tikslams pasiekti. Be to, Sąjungoje naudotojai sumoka vidutiniškai apie 70 % vandens paslaugų teikimo išlaidų (sumokėdami vandeniui taikomus tarifus), o viešosiomis lėšomis finansuojama likusi 30 % išlaidų dalis, nors tarp regionų ir valstybių narių esama didelių skirtumų. Sąjungos namų ūkiai paprastai sumoka didžiąją dalį vandens tiekimo ir sanitarijos paslaugų išlaidų, nors suvartoja tik 10 % vandens, o ekonomikos sektoriai, kurie nepalankiausiai veikia atsinaujinančiuosius gėlo vandens išteklius, mažiausiai prisideda prie tokių išlaidų padengimo; [50 pakeit.]

(32b)

stebėsenos programų, skirtų paviršinio ir požeminio vandens būklei nustatyti, išlaidos finansuojamos tik iš valstybių narių biudžetų. Atsižvelgiant į tai, kad vandens aplinkoje aptinkamų cheminių medžiagų kiekis nuolat kinta, į tai, kad daugėja naujų teršalų, kurie tik neseniai atsirado vandens aplinkoje, kad reikia nuolat tobulinti cheminės analizės metodus, siekiant aptikti šiuos naujus ir naujai atsirandančius teršalus ir teisingai įvertinti jų ekologinį poveikį, ir į tai, kad, siekiant geriau įvertinti cheminių mišinių poveikį, taip pat reikia parengti naujus stebėsenos metodus, numatoma, kad tos stebėsenos išlaidos dar labiau didės. Siekiant padengti tas išlaidas ir laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto principo „teršėjas moka“, labai svarbu, kad gamintojai, pateikiantys Sąjungos rinkai produktus, kurių sudėtyje yra medžiagų, kurios turi įrodytą arba galimą neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir vandens aplinkai, prisiimtų finansinę atsakomybę už priemones, kurių reikia siekiant kontroliuoti medžiagas, kurios susidaro jiems vykdant komercinę veiklą ir yra aptinkamos paviršiniame ir požeminiame vandenyje. Didesnės gamintojo atsakomybės sistema, tikėtina, yra tinkamiausia priemonė šiam tikslui pasiekti, nes ji apribotų mokesčių mokėtojams tenkančią finansinę naštą ir kartu skatintų kurti ekologiškesnius produktus. Todėl Komisija turėtų parengti poveikio vertinimą, kuriame būtų išnagrinėta galimybė įtraukti į Direktyvą 2006/118/EB ir Direktyvą 2008/105/EB didesnės gamintojo atsakomybės mechanizmą, taikomą prioritetinėms medžiagoms, apibrėžtoms Direktyvoje 2006/118/EB ir Direktyvoje 2008/105/EB, taip pat naujiems ir naujai atsirandantiems teršalams, kaip apibrėžta stebėjimo sąrašuose pagal Direktyvą 2006/118/EB ir Direktyvą 2008/105/EB. Kai tikslinga, prie poveikio vertinimo turėtų būti pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl direktyvų 2006/118/EB ir 2008/105/EB peržiūros; [51 pakeit.]

(32c)

didesnio medžiagų ar medžiagų grupių skaičiaus stebėsena yra susijusi ne tik su didesnėmis išlaidomis, bet ir poreikiu stiprinti valstybių narių, ypač turinčių mažiau išteklių, administracinius gebėjimus. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija turėtų nustatyti bendrą Europos stebėsenos mechanizmą, skirtą stebėsenos reikalavimams valdyti, jei valstybės narės to prašo, taip palengvinant jų finansinę ir administracinę naštą. Komisija turėtų apibrėžti stebėsenos mechanizmo veikimo būdus. Naudojimasis tokiu mechanizmu turėtų būti savanoriškas ir neturėtų daryti poveikio valstybių narių jau nustatytai tvarkai; [52 pakeit.]

(32d)

įrodyta, kad vandens sektoriuje reikia investicijų ir kad kai kurioms valstybėms narėms yra labai svarbus Sąjungos finansavimas, kad jos galėtų laikytis teisinių įpareigojimų, nustatytų Direktyvoje 2000/60/EB, Direktyvoje 2008/105/EB ir Direktyvoje 2006/118/EB. Kad pasiektų Sąjungos vandens standartus, visos valstybės narės turi bent 20 % padidinti savo išlaidas, o bendras finansavimo deficitas iki 2030 m. sudaro 289 mlrd. EUR (49). Todėl reikia užtikrinti, kad būtų suteikta pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad visose valstybėse narėse būtų atliekama vandens telkinių stebėsena ir patikrinimai, be kita ko, naudojantis atitinkamais Sąjungos struktūriniais fondais ir programomis, taip pat privačiojo sektoriaus įnašais, įskaitant gaunamus pagal didesnės gamintojo atsakomybės mechanizmą, kai jis bus pradėtas taikyti; [53 pakeit.]

(33)

todėl direktyvos 2000/60/EB, 2006/118/EB ir 2008/105/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos;

(34)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį ir pagerinti Europos gėlo vandens aplinkos kokybę, valstybės narės negali vienos deramai pasiekti, o dėl tarpvalstybinio vandens taršos pobūdžio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

(34a)

valstybės narės turėtų skatinti atitinkamų direktyvų reikalavimų, susijusių tiek su duomenų rinkimu, tiek su skaitmeninių priemonių, pavyzdžiui, nuotolinio stebėjimo technologijų arba Žemės stebėjimo („Copernicus“ paslaugų), diegimu, sąveiką; [54 pakeit.]

(34b)

kompetentingos institucijos turėtų remti mokymą, įgūdžių ugdymo programas ir investicijas į žmogiškąjį kapitalą, kad padėtų veiksmingai įgyvendinti geriausias technologijas ir naujoviškus sprendimus pagal direktyvas. Informacija turėtų būti prieinama skirtingomis nacionalinėmis kalbomis, kad atitinkamiems vietos subjektams ir piliečiams būtų užtikrintas geresnis atitinkamų duomenų prieinamumas visoje Europoje; [55 pakeit.]

1)

1 straipsnio e punkto ketvirta įtrauka pakeičiama taip: [56 pakeit.]

2)

2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

3 straipsnyje įterpiama ši 4a dalis:

4)

4 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

5)

7 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

(*2)   2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/2184 dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL L 435, 2020 12 23, p. 1).“;"

6)

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

7)

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

7a)

11 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

7b)

11 straipsnio 3 dalies c punktas pakeičiamas taip:

8)

11 straipsnio 3 dalies k punktas pakeičiamas taip:

8a)

11 straipsnio 5 dalies 2 įtrauka pakeičiama taip:

9)

12 straipsnis pakeičiamas taip:

9a)

13 straipsnyje įterpiama ši dalis:

9b)

įterpiamas šis straipsnis:

(10)

15 straipsnio 3 dalis išbraukiama; [74 pakeit.]

10a)

15 straipsnio 3 dalis papildoma šia pastraipa:

„ Komisija priima gaires ir šablonus, susijusius su pirmoje pastraipoje nurodytų tarpinių ataskaitų turiniu, struktūra ir formatu, ne vėliau kaip [šeši mėnesiai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. “ [75 pakeit.]

11)

16 ir 17 straipsniai išbraukiami;

12)

18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

13)

20 straipsnis pakeičiamas taip:

14)

įterpiamas šis 20a straipsnis:

15)

21 straipsnis pakeičiamas taip:

(*11)   2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).;“ "

16)

22 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

17)

V priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos I priedą;

18)

VII priedo A dalies 7.7 punktas pakeičiamas taip:

18a)

VII priedo A dalyje įterpiamas šis punktas:

19)

VIII priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos II priedą;

20)

IX ir X priedai išbraukiami X priedas išbraukiamas. [78 pakeit.]

1)

pavadinimas pakeičiamas taip:

„ 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/118/EB dėl požeminio vandens taršos prevencijos ir kontrolės;“

2)

1 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

3)

2 straipsnio 2 punktas pakeičiamas taip:

4)

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5)

4 straipsnio 2 dalies b punktas pakeičiamas taip:

6)

įterpiamas šis 6a straipsnis:

(*12)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/105/EB dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, iš dalies keičianti ir panaikinanti Tarybos direktyvas 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB, 86/280/EEB ir iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB (OL L 348, 2008 12 24, p. 84)."

(*13)   2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/2184 dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL L 435, 2020 12 23, p. 1)."

(*14)   2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (OL L 396, 2006 12 30, p. 1)."

(*15)   2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 309, 2009 11 24, p. 1)."

(*16)   2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL L 167, 2012 6 27, p. 1)."

(*17)   2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/6 dėl veterinarinių vaistų (OL L 4, 2019 1 7, p. 43)."

(*18)   2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 67)."

(*19)   2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (OL L 309, 2009 11 24, p. 71).“;"

6a)

įterpiamas šis straipsnis:

6b)

įterpiamas šis straipsnis:

6c)

įterpiamas šis straipsnis:

6d)

įterpiamas šis straipsnis:

7)

8 straipsnis pakeičiamas taip:

8)

įterpiamas šis 8a straipsnis:

9)

9 straipsnis pakeičiamas taip:

(*20)   2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).;“ "

10)

10 straipsnis išbraukiamas;

11)

I priedas pakeičiamas šios direktyvos III priedo tekstu;

12)

II priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos IV priedą;

13)

III priedo 2 dalies c punktas pakeičiamas taip:

14)

IV priedo B dalies 1 punkto įžanginis sakinys pakeičiamas taip:

„Priemonių reikšmingoms ir nuolatinėms didėjimo tendencijoms , įskaitant sezonines didėjimo tendencijas, kurias, be kita ko, lemia mažas vandens telkinio nuotėkis, mažinti įgyvendinimo pradinis taškas yra tada, kai teršalo koncentracija siekia 75 proc. I priede nustatytų požeminio vandens kokybės standartų ir 3 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nurodytų ribinių verčių parametrinės vertės, nebent:. “ [107 pakeit.]

1)

pavadinimas pakeičiamas taip:

„ 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/105/EB dėl paviršinio vandens taršos prevencijos ir kontrolės, kuria iš dalies keičiamos ir panaikinamos Tarybos direktyvos 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB, 86/280/EEB ir iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB;“

1a)

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

7a straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

(*22)   2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/6 dėl veterinarinių vaistų, kuriuo panaikinama Direktyva 2001/82/EB (OL L 4, 2019 1 7, p. 43)."

(*23)   2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 67)."

(*24)   2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (OL L 309, 2009 11 24, p. 71).;“ "

4a)

7a straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

5)

8 straipsnis pakeičiamas taip:

(*25)   2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/118/EB dėl požeminio vandens taršos prevencijos ir kontrolės (OL L 372, 2006 12 27, p. 19)."

(*26)   2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/2184 dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL L 435, 2020 12 23, p. 1).“;“ "

6)

8a straipsnis pakeičiamas taip:

(*27)   2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1)."

(*28)   2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 172, 2019 6 26, p. 56).;“ "

7)

8b straipsnis pakeičiamas taip:

(*29)   2009 m. liepos 31 d. Komisijos direktyva 2009/90/EB, kuria pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB nustatomos vandens cheminės analizės ir vandens būklės stebėsenos techninės specifikacijos (OL L 201, 2009 8 1, p. 36).;“ "

7a)

įterpiamas šis 8ba straipsnis:

7b)

įterpiamas šis straipsnis:

8)

įterpiamas šis 8d straipsnis:

8a)

9a straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

8b)

9a straipsnio 3 dalis iš dalies keičiama taip:

8c)

9a straipsnyje įterpiama 3a dalis:

8d)

9a straipsnio 5 dalis iš dalies keičiama taip:

9)

10 straipsnis išbraukiamas;

10)

I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos V priedą;

11)

pridedamas šios direktyvos VI priede pateiktas II priedas.