1.   ĮVADAS

(1)

2025 m. vasario 26 d. Komisija paskelbė komunikatą „Švarios pramonės kursas. Bendros konkurencingumo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo veiksmų gairės“ (1). Šiuo komunikatu papildomas švarios pramonės kursas, nustatant, kaip valstybės narės gali rengti valstybės pagalbos priemones, kad paremtų su švarios pramonės kursu susijusius savo tikslus.

(2)

Švarios pramonės kurso komunikate išdėstomi veiksmai, kuriais gerinama prieiga prie įperkamos energijos, didinama švarių technologijų produktų paklausa ir pasiūla, skatinamos viešosios ir privačiosios investicijos, stiprinama žiedinė ekonomika, plėtojami tarptautiniai partnerystės ryšiai ir stiprinami įgūdžiai bei kuriamos kokybiškos darbo vietos socialiniam sąžiningumui užtikrinti. Jame pateikiama visapusiška augimo strategija, kuria siekiama Sąjungoje plėtoti konkurencingą, atsparią ir nuo iškastinio kuro nepriklausomą pramonę, suteikiant galimybių investuotojams ir prisidedant prie socialinės sanglaudos ir teisingumo visuose regionuose. Švarios pramonės kursu įsipareigojama vienu metu ir visame žemyne spartinti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, reindustrializaciją ir inovacijas, o kartu padidinti Europos atsparumą. Ši iniciatyva suteikia Europos pramonei svaresnių ekonominių argumentų už dideles neutralaus poveikio klimatui investicijas į energijai imlią pramonę ir švarias technologijas. Pabrėžiamas poreikis skatinti investicijas, kad Sąjungoje būtų užtikrinti pakankami gamybos pajėgumai, būtų sukurtos švarių technologijų eksperimentinės rinkos, mažėtų aukštos energijos kainos, būtų sukurtos tinkamos sąlygos įmonėms augti, konkuruoti ir tapti pasaulinėmis lyderėmis, taip pat būtų šalinami užsienio subsidijų sukelti iškraipymai.

1.1.   Poreikis skatinti investicijas Europoje

(3)

Kad būtų pasiekti švarios pramonės kurso užmojai, reikės nemažai investicijų. Todėl reikės sutelkti lėšas – daugiausia iš privačių šaltinių, o prireikus privačiąsias investicijas – skatinti ar papildyti viešosiomis lėšomis.

(4)

Kaip pažymėta Švarios pramonės kurso komunikate, investicijos reikalingos atsinaujinančiųjų išteklių energijos diegimui toliau spartinti, pramonės priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti ir pakankamiems švarių technologijų gamybos pajėgumams užtikrinti. Šiame komunikate nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija vertins valstybės pagalbos priemones, kurių valstybės narės ketina imtis, kad padėtų siekti šių tikslų. Jis leidžia valstybėms narėms suteikti ilgesnį planavimo laikotarpį, o įmonėms – užtikrinti investicijų nuspėjamumą ir saugumą, nederamai neiškraipant konkurencijos ir prekybos ir kartu išsaugant sanglaudos tikslus.

(5)

Poreikis didinti Europos pajėgumą gaminti nulinio balanso technologijas ir jų pagrindinius komponentus taip pat pripažįstamas Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akte (2), kuriuo jau šalinamos tam tikros gamybos plėtros Europoje kliūtys. Valstybės narės raginamos spartinti kriterijus atitinkančias investicijas į švarių technologijų gamybą, jas pagal Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akte nustatytas sąlygas pripažįstant nulinio balanso strateginiais projektais. Nors Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktu bus padidintas nulinio balanso technologijų sektoriaus konkurencingumas, bus pritraukta investicijų ir pagerintos galimybės Europos Sąjungoje švarioms technologijoms patekti į rinką, tam tikroms investicijoms į švarias technologijas gali reikėti papildomos paramos, kad būtų užtikrintas pajėgumo didinimas Sąjungoje ir taip sudarytos sąlygos spartinti perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir didinti Europos atsparumą šioje srityje. Atsižvelgiant į tai, šiame komunikate išdėstomos sąlygos, kuriomis atsparumo didinimo projektams gali būti teikiama papildoma viešoji parama, kartu kuo mažiau iškraipant konkurenciją.

(6)

Be to, siekdamos remti paklausą ir skatinti naudoti švarių technologijų produktus, valstybės narės taip pat gali nustatyti mokesčių paskatas pagreitinto nusidėvėjimo forma, įskaitant galimybę jį iš karto pripažinti jį sąnaudomis; tos paskatos būtų taikomos įsigyjant švarių technologijų turtą, kurio reikia pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos. Priemonės, kuriomis nesuteikiamas atrankusis pranašumas konkrečiai įmonei ar sektoriui ir kuriomis de jure ir de facto gali naudotis visi esami ir galimi veiklos vykdytojai, laikomos bendro pobūdžio priemonėmis, taigi jos nėra valstybės pagalba (3). Tai taip pat taikoma produktams, kurių šis komunikatas neapima. Tačiau jeigu paskatos įsigyti švarių technologijų produktus yra atrankios, taigi yra susijusios su valstybės pagalba, Komisija laikys, kad tokia pagalba yra suderinama su vidaus rinka, remdamasi šiame komunikate išdėstytomis sąlygomis.

(7)

Itin svarbu pritraukti privačiųjų investicijų, naudojantis finansinėmis priemonėmis. Pavyzdžiui, valstybės narės gali investuoti drauge su privačiais investuotojais rinkos sąlygomis (4). Be to, tam tikros privačių investuotojų grupės, pavyzdžiui, pensijų fondai ir draudimo įmonės, nors apskritai yra pajėgios investuoti, vis dar nėra linkusios rizikuoti. Todėl šiame komunikate taip pat išdėstomos sąlygos, kuriomis remdamosi valstybės narės gali labiau paskatinti tokius privačius investuotojus taikydamos schemas, kuriomis mažinama investicijų į tam tikrus projektų portfelius rizika. Tokiomis schemomis turi būti užtikrintas papildomumas, t. y. jomis turi būti mažinama rizika, susijusi su investicijomis, pritraukiamomis iš privačių investuotojų, kurie kitu atveju nebūtų investavę į tos pačios rūšies projektus. Siekiant užtikrinti, kad kuo daugiau pagalbos naudos atitektų atitinkamiems projektams, pagal tokių schemų struktūrą pagalba investuotojams turėtų būti apribota iki būtino minimumo. Valstybės narės gali apsvarstyti galimybę tokias schemas įgyvendinti ir sukuriant atitinkamai valstybei narei skirtą skyrių pagal programą „InvestEU“. Programą „InvestEU“ įgyvendinantys partneriai ir jų privatūs investuotojai gali bendrai investuoti į tokias schemas, jeigu nė vienas įgyvendinantysis partneris ar privatus investuotojas tai pačiai investicijai nenaudoja dvigubos garantijos, teikiamos valstybės narės ir kitų viešųjų šaltinių (įskaitant ES fondus).

1.2.   Supaprastinimas, kurio reikia konkrečioms priemonėms, kuriomis užtikrinamas spartinimas ir pakankamos investicijos

(8)

Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės padeda užtikrinti, kad vidaus rinka nebūtų susiskaidžiusi ir kad būtų išsaugotos vienodos veiklos sąlygos. Rinkos vientisumas yra svarbus, jei norima atlaikyti išorės spaudimą ir išvengti Sąjungos sanglaudą silpninančių subsidijavimo varžybų tarp valstybių narių.

(9)

Šiuo komunikatu nustatomos priemonių, kuriomis ekonominę veiklą siekiama plėtoti vykdant investicijas, suderinamumo sąlygos ir taip papildomos esamos valstybės pagalbos gairės, kuriose jau numatytos galimybės valstybėms narėms remti daugelį veiksmų, pasiūlytų Švarios pramonės kurso komunikate.

(10)

Pagalba pagal kitas švarios pramonės kursą remiančias priemones, pavyzdžiui, pagalba žiedinei ekonomikai ir bioekonomikai skatinti, gali būti teikiama be išankstinio pranešimo pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą (5) arba apie tas priemones gali būti pranešama pagal Valstybės pagalbos klimato ir aplinkos apsaugai ir energetikai gairių (toliau – PKAAE gairės) (6) 4.4 skirsnį, net jei jos nepatenka į šio komunikato taikymo sritį. Komisija ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti esamomis galimybėmis pasiekti bendrus švarios pramonės kurso tikslus ir tokias bylas nagrinės pirmenybine tvarka.

(11)

Šiame komunikate nustatytos supaprastintos, palyginti su kitomis galiojančiomis valstybės pagalbos gairėmis, suderinamumo sąlygos yra pagrįstos poreikiu sudaryti sąlygas konkrečioms investicijoms ir veiklai ir jas paspartinti. Šiame komunikate numatytos priemonės papildo galiojančias valstybės pagalbos taisykles, visų pirma PKAAE gaires, Regioninės pagalbos gaires (toliau – RPG) (7) arba Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą. Šiame komunikate nustatytų supaprastintų kriterijų neatitinkančios priemonės bus vertinamos pagal kitas valstybės pagalbos taisykles. Pagalba naujiems rinkos dalyviams, investuojantiems į tam tikras pažangiąsias dekarbonizuotas technologijas, galima pagal šio komunikato 4 ir 6 skirsnius. Kita parama naujam dalyviui taip pat galima pagal įvairias kitas galiojančias valstybės pagalbos taisykles (tokias kaip PKAAE gairės, RPG, kaip pagalba startuoliams bei rizikos finansų pagalba ir Bendrasis bendrosios išimties reglamentas). Komisija ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti visomis turimomis valstybės pagalbos taisyklėmis ir pasirinkti tinkamas valstybės pagalbos taisykles, atitinkančias jų priemonių pobūdį ir struktūrą. Tai visų pirma taikoma priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėms, susijusioms su naujų rinkos dalyvių plyno lauko investicijomis, kurios bus vertinamos remiantis atitinkamomis PKAAE gairių nuostatomis siekiant užtikrinti, kad būtų išvengta specifinės rizikos, visų pirma susijusios su pertekliniais pajėgumais ir kitokiu rinkos iškraipymu. Atsižvelgdama į tai, kad strategiškai svarbu remti konkurencingus gamintojus, įskaitant naujus rinkos dalyvius, kurie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą spartina diegdami inovacijas, Komisija tokias bylas nagrinės pirmumo tvarka ir sieks priimti sprendimą per šešias savaites nuo išsamaus pranešimo pateikimo dienos.

(12)

Šiame komunikate išdėstytos suderinamumo sąlygos grindžiamos bylų nagrinėjimo praktika ir atitinkama Komisijos sukaupta patirtimi, įskaitant patirtį, įgytą taikant Laikinąją valstybės pagalbos krizės ir pereinamojo laikotarpio sąlygomis sistemą (toliau – Laikinoji valstybės pagalbos sistema) (8), kuri bus pakeista šiuo komunikatu.

(13)

Visiškai pripažindama valstybių narių teisę spręsti dėl energijos rūšių derinio ir siekdama užtikrinti valstybės pagalbos teisinį tikrumą, Komisija valstybės pagalbos branduolinės energijos gamybai, įskaitant valstybės pagalbą mažiems pažangiesiems moduliniams reaktoriams, bylas vertins pagal Sutartį (9) arba pagal visas taikytinas gaires, visapusiškai gerbdama technologinio neutralumo principą.

(14)

Be to, laikantis švarios pramonės kurso ir kaip paskelbta Automobilių pramonės veiksmų plane (10): „Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir pramonės atstovais, pasiūlys užsienio investicijų į automobilių sektorių sąlygas, kad būtų dar labiau padidinta jų pridėtinė vertė ES. [...] Viena iš prioritetinių sričių bus baterijų tiekimo grandinė. Kol vyksta darbas užsienio investicijų srityje, Komisija ir valstybės narės užtikrins, kad tiesioginės užsienio investicijos, ypač kai jos siejamos su viešosiomis investicijomis, būtų naudojamos pridėtinei vertei Europoje kurti, ir reikalaus aiškių sąlygų, kurios padėtų panaikinti gamybos praktinės patirties ir ekspertinių žinių spragą, be kita ko, taikant veiksmingus intelektinės nuosavybės ir įgūdžių perdavimo mechanizmus, taip pat ES gyvenančių darbuotojų įdarbinimą ir vietos tiekimo grandines.“

2.   APIBRĖŽTYS

(15)

Visuose šio komunikato skirsniuose vartojamų terminų apibrėžtys: (a) remiama vietovė – vietovė, nurodyta regioninės pagalbos žemėlapyje, Komisijos patvirtintame taikant Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a arba c punktus ir galiojančiame pagalbos skyrimo momentu; (b) pajėgumų užtikrinimo mechanizmas – pajėgumų mechanizmas, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/943 (11) 2 straipsnio 22 punkte; (c) lėšų susigrąžinimo mechanizmas – mechanizmas, kurį taikant valstybė narė gauna tinkamą bet kokio susidariusio papildomo pelno, kuris nebuvo prognozuojamas nustatant pagalbos sumą ir kuris gautas iš remiamo projekto, dalį; (d) konkurencinis konkursas – konkursas, atitinkantis visas šias sąlygas: i) yra atviras, aiškus, skaidrus ir nediskriminacinis, pagrįstas objektyviais kriterijais, nustatytais ex ante, atsižvelgiant į priemonės tikslą ir sumažinant strateginio kainų siūlymo riziką; ii) bent 70 % visų atrankos kriterijų, pagal kuriuos nustatoma pasiūlymų eilė, yra išreikšti pagalba vienam aplinkos apsaugos vienetui (pvz., pagalba vienam baziniam pagaminamos energijos kiekio, įrengtosios galios arba lankstumo paslaugos vienetui pagal 4 skirsnį arba eurais už sumažinto CO2 kiekio toną arba už sutaupytos energijos vienetą pagal 5 skirsnį); iii) kriterijai paskelbiami likus pakankamai (12) laiko iki paraiškų pateikimo termino pabaigos, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingai konkurencijai; iv) konkurso biudžetas arba apimtis yra privalomas apribojimas, nes tikėtina, kad pagalbą gaus ne visi konkurso dalyviai (13); v) pagalbos suma nustatoma remiantis pradiniu pasiūlymu arba galutine kaina; nustatant pasiūlymų eilę ir apskaičiuojant projekto išlaidas, prie siūlomos kainos turi būti pridėta bet kokia tam projektui suteikta valstybės pagalba arba finansavimas iš centralizuotai valdomų ES lėšų ir vi) konkurso rezultatų ex post koregavimas (pavyzdžiui, vėlesnės derybos dėl konkurso rezultatų arba normavimo) yra draudžiamas, nes gali pakenkti procedūros rezultatų veiksmingumui; (e) įgaliotasis subjektas – Europos investicijų bankas, Europos investicijų fondas, tarptautinė finansų įstaiga, kurios akcininkė yra valstybė narė, arba juridinis asmuo, kuris profesionaliai vykdo finansinę veiklą ir kuriam valstybė narė arba valstybės narės centrinio, regioninio ar vietos lygmens subjektas suteikė įgaliojimus vykdyti vystomąją ar skatinamąją veiklą (skatinamojo finansavimo bankas ar kita skatinamojo finansavimo įstaiga). Įgaliotasis subjektas gali būti atrenkamas arba tiesiogiai paskiriamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES (14) nuostatas, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (15) 38 straipsnio 4 dalies b punkto iii papunktį arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060 (16) 59 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į tai, kurios iš šių nuostatų yra taikytinos; (f) tik iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminta elektros energija – elektros energija, pagaminta tik iš atsinaujinančiųjų išteklių, kaip tai suprantama pagal 2023 m. vasario 10 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2023/1184, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 papildoma Sąjungos metodika, kurioje išdėstytos išsamios nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių taisyklės (17); (g) trūkstamas finansavimas – skirtumas tarp projekto grynosios dabartinės vertės (faktinis scenarijus), atsižvelgiant į visus ateityje tikėtinus teigiamus ir neigiamus pinigų srautus, įskaitant mokesčius (18), susidarančius dėl investicijos per visą jos naudojimo laikotarpį, ir į galutinę vertę, diskontuotą remiantis pagalbos gavėjo vidutine svertine kapitalo kaina, ir visų tikėtinų pinigų srautų, susijusių su investicija pagal priešingos padėties scenarijų, grynosios dabartinės vertės (priešingos padėties scenarijus); (h) bendrasis subsidijos ekvivalentas – diskontuota pagalbos suma, lygi sumai, kuri susidarytų, jeigu ta pagalba jos gavėjui būtų suteikta kaip dotacija, neatskaičius mokesčių ar kitų mokėtinų sumų, apskaičiuota pagalbos skyrimo dieną taikant tą dieną galiojusią orientacinę normą (19); (i) nacionalinė reguliavimo institucija (NRI) – reguliavimo institucija, kurią kiekviena valstybė narė paskiria pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944 (20) 57 straipsnio 1 dalį. (j) perkėlimas – tapačios ar panašios veiklos arba jos dalies perkėlimas iš vienoje EEE susitarimo susitariančiojoje šalyje esančios įmonės (pradinė įmonė) į kitoje EEE susitarimo susitariančiojoje šalyje esančią įmonę, kuriai teikiama remiama investicija, (remiamoji įmonė). Veikla perkeliama, jei produktas arba paslauga pradinėje ir remiamojoje įmonėse yra bent iš dalies naudojami tiems patiems tikslams ir tenkina tos pačios rūšies pirkėjų paklausą ar poreikius ir jei vienoje iš EEE esančių pagalbos gavėjo pradinių įmonių prarandamos su ta pačia ar panašia veikla susijusios darbo vietos; (k) mažoji ir vidutinė įmonė (MVĮ) – įmonė, atitinkanti Komisijos rekomendacijoje dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (21) nustatytas sąlygas; (l) darbų pradžia – su investicija susijusių statybos darbų pradžia, pirmasis teisiškai privalomas įsipareigojimas užsakyti įrenginius arba bet kuris kitas įsipareigojimas, dėl kurio investicija tampa neatšaukiama, priklausomai nuo to, kas įvyko pirmiau. Žemės pirkimas ir parengiamieji darbai, pavyzdžiui, leidimų gavimas ir galimybių studijų vykdymas, darbų pradžia nelaikomi; (m) strateginis rezervas – pajėgumų užtikrinimo mechanizmas, pagal kurį elektros energijos pajėgumai, pavyzdžiui, gamybos, kaupimo ar reguliavimo apkrova pajėgumai, yra laikomi už elektros energijos rinkos ribų ir naudojami tik konkrečiomis aplinkybėmis; (n) privatūs investuotojai – investuotojai, kurie, nepriklausomai nuo jų nuosavybės struktūros, siekia tik komercinių interesų, naudoja nuosavus išteklius ir prisiima visą su savo investicijomis susijusią riziką; visų pirma: kredito įstaigos, investuojančios savo rizika ir iš nuosavų išteklių, privatūs labdaros fondai ir kiti fondai, šeimos įmonės ir neformalūs investuotojai, investuojančios įmonės, rizikos kapitalo fondai, draudimo įmonės, pensijų fondai, mokslo įstaigos, taip pat fiziniai asmenys, kurie vykdo ekonominę veiklą arba jos nevykdo. Juridinis asmuo, kuris profesionaliai vykdo finansinę veiklą ir kuriam valstybė narė arba valstybės narės centrinio, regioninio ar vietos lygmens subjektas suteikė įgaliojimus vykdyti vystomąją ar skatinamąją veiklą, (nacionalinis skatinamojo finansavimo bankas ar kita skatinamojo finansavimo įstaiga) pagal šią apibrėžtį nebus laikomas privačiu investuotoju; (o) investicija į kvazinuosavą kapitalą – tarpinę vietą tarp nuosavo kapitalo ir skolos finansavimo užimanti finansavimo rūšis, kuri yra susijusi su didesne rizika negu pirmaeilė skola ir su mažesne rizika negu bendras kapitalas, kurios grąža savininkui daugiausia grindžiama atitinkamos tikslinės įmonės pelnu arba nuostoliais ir kuri įsipareigojimų nevykdymo atveju yra neužtikrinta; investicijos į kvazinuosavą kapitalą gali būti neužtikrintos ir subordinuotosios skolos (įskaitant tarpinio pobūdžio skolą), kurias tam tikrais atvejais galima pakeisti į nuosavą kapitalą arba į privilegijuotąsias akcijas.

3.   SUDERINAMUMO VERTINIMAS PAGAL SUTARTIES DĖL EUROPOS SĄJUNGOS VEIKIMO 107 STRAIPSNIO 3 DALIES C PUNKTĄ BENDRIEJI PRINCIPAI

(16)

Remdamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 107 straipsnio 3 dalies c punktu, Komisija gali pripažinti, kad valstybės pagalba, skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių arba tam tikrų ekonomikos sričių plėtrai skatinti (pozityvioji sąlyga), yra suderinama su vidaus rinka, jei netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui (negatyvioji sąlyga).

3.1.   Pozityvioji sąlyga: pagalba turi skatinti ekonominės veiklos plėtrą

(17)

Kalbant apie pozityviąją sąlygą, kad pagalba turi skatinti tam tikros ekonominės veiklos rūšių ar tam tikrų ekonomikos sričių plėtrą, Komisijos nuomone, pagalba pagal šį komunikatą siekiama skatinti investicijas ir veiklą tam tikruose sektoriuose, padedančiuose siekti Švarios pramonės kurso komunikate nustatytų tikslų, taip sukuriant palankesnes sąlygas plėtoti konkrečią ekonominę veiklą, t. y. veiklą, patenkančią į atitinkamų šio komunikato skirsnių taikymo sritį.

(18)

Valstybės pagalba turi daryti skatinamąjį poveikį, t. y. skatinti pagalbos gavėją vykdyti investiciją ar veiklą, kurios be pagalbos jis nevykdytų arba kurią vykdytų mažesne apimtimi arba kitaip. Jeigu šiame komunikate nenurodyta kitaip, skatinamasis poveikis preziumuojamas, jei su projektu ar veikla susiję darbai pradedami tik po to, kai pagalbos gavėjas kompetentingoms institucijoms raštu pateikia pagalbos paraišką (22). Tačiau pagalba taip pat gali būti laikoma darančia skatinamąjį poveikį, nors darbai buvo pradėti prieš pateikiant pagalbos paraišką, jei laikomasi abiejų šių kriterijų: i) pagalba suteikiama automatiškai pagal objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus, nepasiliekant valstybei narei teisės spręsti savo nuožiūra, ir ii) priemonė buvo priimta ir įsigaliojo prieš pradedant vykdyti su remiamu projektu ar veikla susijusius darbus, išskyrus paskesnes fiskalinės pagalbos schemas, kai veiklai jau buvo taikomos ankstesnės schemos mokesčių lengvatų forma. Pagalba privatiems investuotojams pagal 8 skirsnį gali būti laikoma turinčia skatinamąjį poveikį, jeigu ji skatina privačius investuotojus potencialiai perspektyvių kriterijus atitinkančių projektų portfeliui skirti didesnį finansavimą, nei būtų skyrę be tokios pagalbos, ir (arba) prisiimti papildomą riziką. Neiškastinių išteklių suteikiamo lankstumo rėmimo schemos ir pajėgumų užtikrinimo mechanizmai turi skatinamąjį poveikį, jei laikomasi atitinkamai 4.3 ir 4.4 poskirsniuose išdėstytų sąlygų, nepriklausomai nuo darbų pradžios (23).

(19)

Dėl šiame komunikate nurodytų investicijų ir priemonių Komisija daro prielaidą, kad, jei pagalba nebūtų teikiama, gavėjai tęstų savo veiklą be pokyčių, su sąlyga, kad taip nebūtų pažeidžiama Sąjungos teisė. Ši prezumpcija negalioja, kai, remiantis taikytinuose šio komunikato skirsniuose nustatytomis sąlygomis, turi būti pateiktas konkretus priešingos padėties scenarijus. Pagalba investicijoms, kuriomis tik užtikrinama atitiktis pagalbos suteikimo momentu galiojantiems Sąjungos standartams (24), neturi skatinamojo poveikio.

(20)

Jei remiamu projektu, veikla, pagalbos priemone ar jos sąlygomis, įskaitant jos finansavimo būdą, kai jis yra neatsiejama tos priemonės dalis, pažeidžiama atitinkama Sąjungos teisė, pagalba negali būti skelbiama suderinama su vidaus rinka.

(21)

Planuodamos valstybės pagalbos priemones, valstybės narės turi laikytis susijusių ES teisės nuostatų, visų pirma tų, kuriomis siekiama didinti ES ekonomikos atsparumą. Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akte Sąjunga apibrėžia ir siūlo priemones, kuriomis šalinamas rinkos nepakankamumas, sprendžiant glaudžiai susijusius atsparumo didinimo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo klausimus. Todėl laikoma, kad šio komunikato dėl investicijų į švarių technologijų gamybos pajėgumus taikymo sritis visiškai atitinka Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą ir pagal ją leidžiamos valstybės pagalbos priemonės ir schemos, atitinkančios to akto sąlygas, įskaitant paramą gamybai. Be to, valstybės narės primygtinai raginamos įtraukti papildomas sąlygas, kad būtų pasiekti atsparumo tikslai, visų pirma siekiant stiprinti Europos švarių technologijų vertės grandinę, kuria prisidedama prie Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akte nustatyto 40 % lyginamojo standarto, jei tokios sąlygos nepažeidžia Sąjungos teisės, įskaitant Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, ir neprieštarauja konkretesnėms šiame komunikate nustatytoms sąlygoms. Valstybės narės pirmiausia galėtų atsižvelgti į ES finansavimo priemonėse, pavyzdžiui, Inovacijų fonde, nustatytus atsparumo reikalavimus. Neperžengiant šių ribų, valstybės narės primygtinai raginamos įtraukti pirmenybės teikimo Europai kriterijus, kai taikomi konkurenciniai konkursai arba, kai tinkama, kitos pagalbos skyrimo formos. Šie kriterijai turėtų išlikti skaidrūs, būti paskelbti prieš paskelbiant kvietimus teikti pasiūlymus ir proporcingi, kad būtų užtikrinta veiksminga konkurencija, kartu remiant Europos vertės grandinių plėtrą ir atsparumą.

(22)

Panašiai valstybės narės taip pat primygtinai raginamos įtraukti papildomų sąlygų, kuriomis būtų siekiama platesnių socialinių, aplinkos apsaugos politikos tikslų. Komisija yra pasirengusi patarti valstybėms narėms, kaip nustatyti sąlygas, susijusias su socialiniais tikslais. Valstybės narės raginamos tokias sąlygas nustatyti kartu su socialiniais partneriais. Šiame komunikate, kuriuo remiamas ekonominės veiklos plėtojimas ir prisidedama prie perėjimo prie švarios energijos tikslų, valstybėms narėms suteikiamos priemonės, kuriomis bus prisidedama prie kokybiškų darbo vietų kūrimo ir jų tvarumo, taip pat prie nulinio balanso tikslų.

(23)

Tais atvejais, kai valstybės narės nustato pagalbos skyrimo sąlygas, dėl tokių sąlygų nesilaikymo, nepriklausomai nuo to, ar jos kyla iš ES teisės, institucija, suteikusi pagalbą, galėtų siekti tą pagalbą susigrąžinti. Valstybės narės raginamos numatyti pokyčius dėl perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos ir skatinti siekti teisingų darbo rinkos rezultatų, pavyzdžiui, teisingo darbo užmokesčio, deramų darbo sąlygų, mokymo ir sąžiningo profesinės veiklos keitimo. Valstybės narės taip pat raginamos atsižvelgti į mokestinio solidarumo aspektus ir gali į valstybės pagalbos priemonių taikymo sritį neįtraukti subjektų, kurie naudojasi mokesčių rojais, kad išvengtų teisingos mokesčių dalies sumokėjimo visuomenei (25).

(24)

Komisija taip pat atkreipia dėmesį į žiediškumo ir bioekonomikos svarbą siekiant mažinti iškastinio kuro naudojimą ir priklausomybę nuo jo ir didinti ekonomikos konkurencingumą. Valstybės narės raginamos užtikrinti, kad projektais ir veikla, remiama valstybės pagalbos lėšomis pagal šį komunikatą, būtų kuo labiau prisidedama prie žiedinės ekonomikos.

3.2.   Negatyvioji sąlyga: pagalba neturi nederamai trikdyti prekybos sąlygų taip, kad tai prieštarautų bendram interesui

(25)

Dėl Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto antrosios (negatyviosios) sąlygos pažymėtina, jog siekdama užtikrinti, kad pagalba nederamai netrikdytų prekybos sąlygų taip, kad tai prieštarautų bendram interesui, Komisija vertina pagalbos būtinumą, tinkamumą ir proporcingumą, tikrina, ar išvengiama nederamo neigiamo poveikio konkurencijai ir prekybai ir ar laikomasi 9 skirsnyje nustatytų stebėsenos ir ataskaitų teikimo sąlygų.

(26)

Bet kokia valstybės pagalba turi būti būtina, t. y. turi būti skiriama tada, kai ja galima iš esmės pagerinti padėtį taip, kaip to negali padaryti pati rinka, pavyzdžiui, panaikinti rinkos nepakankamumą, susijusį su projektais, kuriems skiriama pagalba. Dėl poreikio spartinti kriterijus atitinkančias investicijas ir veiklą pagal šį komunikatą Komisija mano, kad rinka pati nepajėgtų tinkamai užtikrinti reikiamo lygio investicijų ar veiklos per tą laikotarpį, kuris yra būtinas švariai, teisingai ir konkurencingai pertvarkai įgyvendinti. Todėl Komisija daro prielaidą, kad į šio komunikato taikymo sritį patenkančios ir visas taikomuose skirsniuose nustatytas sąlygas atitinkančios priemonės yra būtinos.

(27)

Švarios pramonės kurso komunikate Komisija pripažįsta, kad, siekiant skatinti būtinas papildomas investicijas, gali būti reikalinga viešoji finansinė parama ir kad vien kitų politikos priemonių nepakanka, kad jo tikslai būtų pasiekti. Todėl Komisija daro prielaidą, kad į šio komunikato taikymo sritį patenkanti valstybės pagalba iš esmės yra tinkama priemonė pagalbos lėšomis finansuoti tinkamoms investicijoms ir veiklai skatinti, kai laikomasi visų atitinkamuose skirsniuose nustatytų taikytinų sąlygų. Be to, pasirinkta pagalbos priemonė turėtų būti tinkama siekiamam tikslui, o tikimybė, kad ją taikant prekyba ir konkurencija bus iškraipytos, turėtų būti kuo mažesnė. Jei valstybės narės laikosi šiame komunikate nustatytų sąlygų, Komisija daro prielaidą, kad pagalbos priemonė taip pat yra tinkama.

(28)

Siekiant užtikrinti, kad pagalbą gautų tik gyvybingos įmonės, pagalba pagal šį komunikatą iš principo nebus teikiama sunkumų patiriančioms įmonėms (26). Tačiau Komisija mano, kad pagal 8 skirsnį nustatytomis investicinių fondų struktūrai būdingomis specialiomis apsaugos priemonėmis, kurios visų pirma apima fondo valdytojui teikiamų finansinių paskatų suderinimą su didelėmis privačiosiomis bendromis investicijomis, siekiama to paties tikslo ir jos yra tinkamas mechanizmas, taikomas kaip alternatyva formaliam sunkumų patiriančių įmonių neįtraukimui į investicijų kriterijus atitinkančius projektus pagal tą skirsnį.

(29)

Pagalba yra laikoma proporcinga, jeigu pagalbos suma vienam pagalbos gavėjui yra apribota iki minimumo, kurio reikia remiamam projektui ar veiklai vykdyti. Proporcingumas paprastai užtikrinamas, jei pagalbos sumos yra nustatomos konkurencinio konkurso būdu, nes taip nustatomas patikimas minimalios pagalbos, kurios reikia galimiems gavėjams, įvertis. Komisija mano, kad naudoti konkurencinius konkursus ypač tinka, kai priemonės yra skirtos dideliam skaičiui pakankamai panašių projektų, pvz., didesniems atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos srities projektams, kuriuose taikomos brandžios technologijos. Atsižvelgiant į tai, kad konkurencinius konkursus rengti ne visuomet yra tinkama, be kita ko, dėl poreikio spartinti konkrečias (4) punkte nurodytas investicijas, atitinkamais šio komunikato skirsniais valstybėms narėms leidžiama pagalbos sumą nustatyti administraciniu būdu, remiantis didžiausiu pagalbos intensyvumu arba pagal trūkstamą finansavimą ir laikantis konkrečių taikytiname skirsnyje nustatytų sąlygų. Kai pagalbos suma apskaičiuojama pagal trūkstamą finansavimą, jai apskaičiuoti naudojami scenarijai turi būti pagrįsti realistiškomis prielaidomis, įtrauktomis į patikimą verslo planą. Jei pagal priešingos padėties scenarijų pagalbos gavėjas nevykdytų jokios veiklos arba vykdytų savo veiklą jos nekeisdamas, priešingos padėties scenarijaus grynoji dabartinė vertė būtų lygi nuliui, o trūkstamas finansavimas gali būti prilyginamas investicijos neigiamai grynajai dabartinei vertei pagal faktinį scenarijų. Kiekviename šio komunikato skirsnyje nurodoma, kokias konkrečias taikytinos pagalbos ribas Komisija laikys proporcingomis.

(30)

Be to, didėjant bendrai suteiktos valstybės pagalbos sumai didėja rinkos iškraipymo rizika. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai pagalba teikiama be konkurencinio konkurso. Dėl šios priežasties naujiems gamybos pajėgumams kurti skiriamos pagalbos sumos yra ribojamos vieno projekto lygmeniu, o kai priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo projektams skiriama pagalba viršija tam tikras ribas, Komisija turi atlikti atskirą trūkstamo finansavimo vertinimą.

(31)

Jei konkrečiuose skirsniuose nenurodyta kitaip, pagalba pagal šį komunikatą gali būti teikiama bet kokia forma, įskaitant tiesiogines dotacijas, mokesčių lengvatas (27), įskaitant mokesčių kreditus ir pagreitintą nusidėvėjimą, subsidijuojamas naujų paskolų palūkanų normas arba naujų paskolų garantijas. Kai pagalba teikiama ne dotacijomis, pagalbos suma išreiškiama bendruoju subsidijos ekvivalentu, o mokestinės naudos nominalioji suma arba pagrindinės finansinės priemonės, pavyzdžiui, naujos paskolos ar garantijos, nominalioji suma negali viršyti tinkamų finansuoti išlaidų (kai taikoma).

(32)

Taikydamos šį komunikatą, valstybės garantijų bendrajam subsidijos ekvivalentui apskaičiuoti valstybės narės gali naudoti saugaus uosto priemokas, nustatytas Komisijos pranešime dėl garantijomis suteikiamos valstybės pagalbos (28) (toliau – Pranešimas dėl garantijų), arba metodiką, kurią prieš įgyvendinant priemonę Komisija patvirtino remdamasi Pranešimu dėl garantijų, jeigu toje metodikoje yra aiškiai nurodyta garantijos rūšis ir susijusio pagrindinio sandorio rūšis. Siekdamos palengvinti pagalbos teikimą vien paskolų arba garantijų forma MVĮ arba didelėms įmonėms, turinčioms bent B (arba lygiavertį) reitingą, užuot apskaičiavusios bendrąjį subsidijos ekvivalentą, valstybės narės gali pasirinkti pagalbai, teikiamai remiantis pagalbos intensyvumu, ir pagalbai, teikiamai remiantis pagalbos intensyvumu ir didžiausiomis pagalbos sumomis, taikyti toliau nurodytą supaprastintą metodą: (a) paskolų atveju: nominali paskolos suma yra ne daugiau kaip du kartus didesnė už sumą, gautą pritaikius didžiausią pagalbos intensyvumą ir, jei taikoma, didžiausią pagalbos sumą; (b) garantijų atveju: nominali garantijos suma yra ne daugiau kaip tris kartus didesnė už sumą, gautą pritaikius didžiausią pagalbos intensyvumą ir, jei taikoma, didžiausią pagalbos sumą, ir garantija, išskyrus 6.1 skirsnyje numatytas garantijas, neviršija 80 % pagrindinės paskolos sumos; Bet kuriuo atveju nominali (pagrindinės) paskolos suma negali viršyti 100 % tinkamų finansuoti išlaidų ir jai toliau taikomos visos kitos atitinkamame skirsnyje nustatytos sąlygos.

(33)

Pagal šį komunikatą vertindama pagalbą, suteiktą gavėjui, kuriam išduotas vykdomasis raštas sumoms susigrąžinti pagal ankstesnį Komisijos sprendimą, kuriuo skelbiama, kad pagalba yra neteisėta ir nesuderinama su vidaus rinka, Komisija atsižvelgs į pagalbos sumą, kurią dar reikia susigrąžinti (29).

(34)

Siekiant užtikrinti, kad kuo daugiau pagalbos naudos (30) tiesiogiai atitektų galutiniams pagalbos gavėjams, tais atvejais, kai valstybės narės nusprendžia pagalbą teikti garantijomis arba paskolomis per kredito įstaigas ir kitas finansų įstaigas kaip finansų tarpininkus, bus laikomasi šių sąlygų (31): (a) jei garantijos yra suteikiamos kredito įstaigoms ar kitoms finansų įstaigoms kaip finansų tarpininkėms, tos finansų tarpininkės turėtų užtikrinti, kad kuo daugiau valstybės garantijų naudos atitektų galutiniams pagalbos gavėjams. Finansų tarpininkas turi gebėti įrodyti, kad naudoja mechanizmą, kuriuo užtikrinama, kad kuo daugiau naudos, kurią sudaro didesnė finansavimo apimtis, rizikingesni portfeliai, mažesni užtikrinimo priemonės reikalavimai, mažesnės garantijos priemokos arba mažesnės palūkanos, nei būtų be tokių valstybės garantijų, atitektų galutiniams pagalbos gavėjams; (b) jei paskolos suteikiamos kredito įstaigoms ir kitoms finansų įstaigoms kaip finansų tarpininkėms, tos finansų tarpininkės turėtų užtikrinti, kad kuo daugiau subsidijuojamų paskolų palūkanų normų naudos atitektų galutiniams pagalbos gavėjams. Finansų tarpininkas turi gebėti įrodyti, kad naudoja mechanizmą, kuriuo užtikrinama, kad kuo daugiau naudos atitektų galutiniams pagalbos gavėjams, subsidijuojamų paskolų teikimo pagal šį komunikatą nesusiejant su esamų paskolų refinansavimu.

(35)

Remdamasi atitinkama patirtimi ir atsižvelgdama į tai, kokių tikslų siekiama į šio komunikato taikymo sritį patenkančiomis priemonėmis, Komisija daro prielaidą, kad tokios priemonės nesukels jokio akivaizdžiai neigiamo poveikio konkurencijai ir prekybai, jei atitiks visas taikytinuose skirsniuose nustatytas sąlygas.

(36)

Pagalbos pagal šį komunikatą teikimui negali būti nustatyta veiklos perkėlimo sąlyga, nes tokios sąlygos pakenktų vidaus rinkai.

(37)

Galiausiai pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą Komisija neigiamą pagalbos priemonės poveikį konkurencijai ir prekybos sąlygoms turi atsverti teigiamu planuojamos pagalbos poveikiu remiamai ekonominei veiklai, įskaitant jos indėlį į švarią, teisingą ir konkurencingą pertvarką ir švarios pramonės kurso tikslus. Jei į šio komunikato taikymo sritį patenkančios priemonės atitiks visas taikytinų skirsnių sąlygas, Komisija darys išvadą, kad teigiamas planuojamos pagalbos poveikis nusveria neigiamą poveikį konkurencijai ir prekybos sąlygoms.

3.3.   Sumavimas su kita valstybės pagalba ir derinimas su centralizuotai valdomomis ES lėšomis

(38)

Jei šiame komunikate nenurodyta kitaip: (a) pagalba pagal šį komunikatą gali būti sumuojama su bet kokia kita valstybės pagalba ar de minimis pagalba arba derinama su centralizuotai valdomomis ES lėšomis, jei tos priemonės yra skirtos skirtingoms tinkamoms finansuoti išlaidoms, kurias galima nustatyti, padengti; (b) pagalba pagal šį komunikatą gali būti sumuojama su bet kokia kita valstybės pagalba ar de minimis pagalba arba derinama su centralizuotai valdomomis ES lėšomis toms pačioms tinkamoms finansuoti išlaidoms, kurios iš dalies arba visiškai sutampa, padengti, jei dėl tokio sumavimo pagalba neviršija didžiausio paramos intensyvumo arba pagal bet kurią iš atitinkamų sąlygų taikytinos sumos; (c) pagalba pagal šį komunikatą gali būti sumuojama su bet kokia kita valstybės pagalba, kurios tinkamų finansuoti išlaidų negalima nustatyti (32).

4.   PAGALBA ŠVARIOS ENERGIJOS DIEGIMUI PASPARTINTI IR ELEKTROS ENERGIJOS IŠLAIDOMS REMTI PAGAL ŠVARIOS PRAMONĖS KURSO TIKSLUS

(39)

Be esamų galimybių pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą, be kita ko, pagal PKAAE gaires, Švarios pramonės kurso komunikate pripažįstama, kad reikia paspartinti atsinaujinančiųjų ir mažo anglies dioksido pėdsako energijos išteklių diegimą ekonomiškai efektyviu būdu, taip prisidedant prie bendro pasaulinio konkurencingumo, priklausomybės nuo iškastinio kuro importo mažinimo, energetikos pertvarkos spartinimo ir mažesnių ir mažiau nepastovių energijos kainų.

(40)

Švarios pramonės kurso komunikate pripažįstamas svarbus atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro (33), pavyzdžiui, vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, vaidmuo mažinant ES energetikos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Pagal ES vandenilio strategiją Sąjungos prioritetas – plėtoti vandenilio iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybą, daugiausia naudojant vėjo ir saulės energiją. Siekiant remti vandenilio rinkos kūrimą, Direktyvoje (ES) 2018/2001 nustatyti privalomi vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo pramonėje ir transporto sektoriuje iki 2030 m. tikslai.

(41)

Vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamyba atliks svarbų vaidmenį balansuojant tinklus ir susiejant sektorius. Vandenilio gamyba perteklinės atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos laikotarpiais gali užtikrinti lankstų paklausos stabilizavimą tinkle. Tačiau vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamyba ir naudojimas yra lėtesni, nei tikėtasi.

(42)

Todėl Švarios pramonės kurso komunikate pripažįstama, kad mažo anglies dioksido pėdsako kuras, pvz., mažo anglies dioksido pėdsako vandenilis, turės padėti greitai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir remti Sąjungos vartotojų perėjimą prie alternatyvaus kuro sektoriuose, kurių priklausomybę nuo iškastinio kuro sunku sumažinti ir kuriuose nėra lengvai prieinamų efektyvesnio energijos vartojimo ar ekonomiškai efektyvesnių galimybių. Tai apima transporto sektorių, kuriam Reglamente dėl iniciatyvos „ReFuelEU Aviation“ (34) ir Reglamente dėl iniciatyvos „FuelEU Maritime“ (35) nustatyti specialūs tikslai, kurie susiję su tvariais aviaciniais degalais ir jūriniu kuru, t. y. biodegalais, atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės degalais ir mažo anglies dioksido pėdsako degalais, ir kurių siekdami šių sektorių vežėjai gali padėti sumažinti transporto išmetamų teršalų kiekį.

(43)

Nuo 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuras gaminamas, kai veikia elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių įrenginiai arba kai elektros energijos gamyba iš atsinaujinančiųjų išteklių viršija sistemos paklausą. Todėl juo užtikrinamas veiksmingesnis esamų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumų naudojimas, nes suteikiamas kaupimo sprendimas ir užkertamas kelias ribojimui. Šią papildomą paslaugą elektros energijos sistemai galėtų remti valstybės narės, todėl būtų padidintas pagalbos atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurui intensyvumas, kartu visiškai pripažįstant, kad tiek atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuras, tiek mažo anglies dioksido pėdsako vandenilis (kuriam skirta metodika bus nustatyta rengiamame deleguotajame teisės akte dėl mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio) atliks svarbų vaidmenį siekiant visa apimančių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslų.

(44)

Lanksti mažo anglies dioksido pėdsako kuro gamyba gali sumažinti elektros energijos sistemos eksploatavimo išlaidas ir palengvinti pigesnių ir švaresnių energijos šaltinių integravimą. Atsižvelgiant į Įperkamos energijos veiksmų planą (36), būtina išlaikyti lankstumo paskatas visoje sistemoje, mažinti nepastovumą ir prisidėti prie mažesnių ir stabilesnių elektros energijos kainų.

(45)

Kitaip nei atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuras, mažo anglies dioksido pėdsako kuras gali būti gaminamas iš iškastinio kuro arba naudojant elektros energiją, kuri nelaikoma energija iš atsinaujinančiųjų išteklių. Todėl tikslinga, kad teikiant viešąją paramą atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuras ir mažo anglies dioksido pėdsako kuras nebūtų vertinami vienodai ir kad būtų pripažinta, kad didesnį indėlį į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir sistemos išlaidų valdymą turės atsinaujinančiųjų energijos išteklių nebiologinės kilmės kuras.

(46)

Šiame kontekste labai svarbu sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms, kuriomis ekonomiškai efektyviai spartinamas švarios energijos diegimas ir plečiamas jos prieinamumas, kartu pripažįstant, kad Sąjungos prioritetas yra plėtoti vandenilio gamybą iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, daugiausia naudojant vėjo ir saulės energiją, ir nustatyti apsaugos priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad dėl mažo anglies dioksido pėdsako kuro nepadidėtų sistemos išlaidos.

(47)

Energetikos sistemoje padidėjus kintamų atsinaujinančiųjų išteklių energijos daliai, gali padidėti energijos gamybos modelių kintamumas. Todėl siekiant užtikrinti, kad vis labiau nuo iškastinio kuro nepriklausomos elektros energijos sistemos išliktų saugios ir tiektų įperkamą energiją, gali prireikti kartu diegti lankstumo šaltinius ir pajėgumų užtikrinimo mechanizmus.

4.1.   Pagalbos schemos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtrai spartinti

(48)

Komisija laikys, kad pagalbos priemonės yra suderinamos su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą, jei jos atitiks šį skirsnį kartu su 3 skirsniu ir jomis bus remiamos: (a) investicijos į atsinaujinančiųjų išteklių energijos, apibrėžtos Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 1 punkte, gamybą, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro gamybą, bet neįskaitant elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro; (b) investicijas į atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro, biodegalų, skystųjų bioproduktų, biodujų (įskaitant biometaną) ir biomasės kuro laikymo įrenginius, kuriuose kaupiama tik energija, patenkanti į šio skirsnio taikymo sritį; (c) investicijas į elektros energijos kaupimą (37) ir šiluminės energijos kaupimą (38).

(49)

Kai pagalba teikiama elektros energijos kaupimui remti, valstybės narės turi arba įrodyti, kad jos taiko nuo atitinkamos Sąjungos teisės nukrypti leidžiančias nuostatas, arba patvirtinti, kad: (a) reguliavimas apkrova ir kaupimas, nepriklausomai nuo įtampos, prie kurios prijungtas įrenginys, lygio, suteiktų galimybę: (i) parduoti ir pirkti elektros energiją kitos paros ir einamosios paros rinkose; (ii) dalyvauti teikiant bet kokią su dažnio reguliavimu susijusią ir su juo nesusijusią papildomą paslaugą, kai reikalingą paslaugą galima suteikti reguliavimu apkrova ir (arba) kaupimu; (iii) perdavimo sistemos operatoriams (PSO) ir (arba) skirstymo sistemos operatoriams (SSO) dalyvauti rinka grindžiamame perskirstyme ir (arba) turėti teisę teikti perkrovos valdymo paslaugas; (b) telkėjai, įskaitant nepriklausomus telkėjus, galėtų dalyvauti a punkte išvardytose rinkose ir teikiant a punkte išvardytas paslaugas.

(50)

Jei (49) punkte reikalaujamo patvirtinimo nėra, elektros energijos kaupimo rėmimo priemonės pagal šį skirsnį gali būti tvirtinamos ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui. Valstybė narė gali prašyti iš naujo patvirtinti priemonę tik, kai įgyvendinami visi šie rinkos patobulinimai. Valstybės narės taip pat raginamos priimant bet kurį vėlesnį sprendimą dėl elektros energijos kaupimui skirtos investicinės pagalbos schemos atsižvelgti į išvadas dėl rinkos nepakankamumo, padarytas vertinant lankstumo poreikius, kaip tai suprantama pagal Elektros energijos reglamento 19e straipsnį. Bet kuriuo atveju elektros energijos kaupimo rėmimo priemonės pagal šį skirsnį negali būti tvirtinamos ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui.

(51)

Jei pagalba teikiama atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro gamybai, valstybės narės privalo užtikrinti, kad remiamas kuras būtų gaminamas iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagal Direktyvoje (ES) 2018/2001 ir jos įgyvendinimo aktuose arba pagal ją priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytą metodiką (39).

(52)

Jei pagalba teikiama biodegalų, skystųjų bioproduktų, biodujų (įskaitant biometaną) ir biomasės degalų gamybai, valstybė narė privalo užtikrinti, kad remiami degalai atitiktų Direktyvoje (ES) 2018/2001 ir jos įgyvendinimo aktuose arba pagal ją priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytus tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo kriterijus.

(53)

Pagalba gali būti teikiama įrengiamiems naujiems arba modernizuojamiems pajėgumams (40). Pajėgumų modernizavimo atveju pagalbos lėšomis tinkamos finansuoti tik papildomos išlaidos, susijusios su modernizuojamu pajėgumu.

(54)

Išskyrus jūros vėjo energijos, hidroenergijos, įskaitant hidroakumuliaciją, ir atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro gamybos įrenginius, remiami projektai turi būti užbaigti ir parengti veikti per 48 mėnesius nuo pagalbos suteikimo dienos. Schema turėtų apimti veiksmingą sankcijų sistemą, taikomą tuo atveju, jei šio termino nesilaikoma (41).

(55)

Pagalba turi būti teikiama pagal schemą, kuriai numatyta tam tikra pajėgumų apimtis ir biudžetas. Schemos gali būti taikomos tik vienai ar kelioms technologijoms, kurias apima (48) punktas, tačiau jose neturi būti tinkamumo kriterijų apribojimų, kurie neproporcingai iškraipytų konkurenciją. Schemos turi būti taikomos be jokios diskriminacijos, be kita ko, kai suteikiamos licencijos, leidimai ar koncesijos, kai jų reikia. Jei valstybės narės nustato minimalų dydį, kurio reikia norint dalyvauti šiame skirsnyje numatytose schemose, jis negali viršyti 1 MW sumažintų pajėgumų ir turi būti leidžiamas telkimas.

(56)

Valstybė narė turi užtikrinti, kad būtų laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo.

4.1.1.   Investicinės pagalbos schemos

(57)

Investicinė pagalba atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtrai spartinti gali būti teikiama (48) punkto (a)–(c) papunkčiuose aprašytoms investicijoms.

(58)

Pagalba gali būti teikiama konkurencinio konkurso (42) arba administraciniu būdu.

(59)

Konkurencinis konkursas būtinas, kai pagalba teikiama investicijoms į elektros energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių, išskyrus pagalbą parodomiesiems projektams (43) ir mažiems projektams, kurie, kaip apibrėžta toliau, yra: (a) projektai, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 1 MW arba (b) projektai, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 6 MW, jei jų 100 % nuosavybės priklauso MVĮ, atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijoms (44) ir (arba) piliečių energetikos bendrijoms (45), arba (c) tik vėjo energijos gamybos atveju – projektai, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 18 MW, jei jų 100 % nuosavybės priklauso mažosioms įmonėms, labai mažoms įmonėms, piliečių energetikos bendrijoms ir (arba) atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijoms.

(60)

Tinkamos finansuoti išlaidos yra visos investicinės išlaidos.

(61)

Jeigu pagalba teikiama rengiant konkurencinį konkursą, pagalbos dydis turi atitikti konkurencinio konkurso rezultatą ir neturi viršyti 100 % visų tinkamų finansuoti remiamų projektų išlaidų.

(62)

Kai pagalba teikiama administraciniu būdu, pagalbos dydis turi būti nustatomas remiantis duomenimis apie kiekvieno remiamo projekto tinkamas finansuoti išlaidas ir neturi viršyti 45 % tų išlaidų. Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų, kai pagalba teikiama mažosioms įmonėms, ir 10 procentinių punktų, kai ji teikiama vidutinėms įmonėms.

(63)

Pagalba pagal šį skirsnį gali būti sumuojama su pagalba pagal šio komunikato 4.1.2 skirsnį tik tada, kai tokia galimybė buvo numatyta pirmą kartą pranešant apie pagalbos schemą.

4.1.2.   Tiesioginio kainų rėmimo schemos

(64)

Tiesioginio kainų rėmimo schemos (46) gali apimti (48) punkto (a) ir (b) papunkčiuose apibūdintas investicijas.

(65)

Valstybės narės gali teikti tiesioginio kainų rėmimo pagalbą naudodamos įvairias priemones, įskaitant sutartis dėl kainų skirtumo ir supirkimo priemokas.

(66)

Nukrypstant nuo (65) punkto, elektros energijos gamybai iš atsinaujinančiųjų išteklių pagalba turi būti teikiama sudarant abipusius sandorius dėl kainų skirtumo (47), parengtus pagal Elektros energijos reglamento 19d straipsnio 2 dalies principus. Sutartis negali galioti ilgiau kaip 25 metus nuo remiamo įrenginio eksploatavimo pradžios (48).

(67)

Pagalba gali būti teikiama konkurencinio konkurso (49) arba administraciniu būdu.

(68)

Konkurencinis konkursas būtinas, kai pagalba teikiama elektros energijos gamybai iš atsinaujinančiųjų išteklių, išskyrus pagalbą parodomiesiems projektams ir mažiems projektams, apibrėžtiems (59) punkte.

(69)

Tinkamos finansuoti išlaidos yra numatomos grynosios išlaidos, apskaičiuotos atsižvelgiant į visas pagrindines projekto gyvavimo laikotarpiu patirtas išlaidas ir gautas pajamas ir į bet kokią jau gautą pagalbą, diskontuotas pagal vidutinę svertinę kapitalo kainą (VSKK).

(70)

Jeigu pagalba teikiama rengiant konkurencinį konkursą, pagalbos dydis turi atitikti konkurencinio konkurso rezultatą ir neturi viršyti 100 % visų tinkamų finansuoti remiamų projektų išlaidų.

(71)

Kai pagalba teikiama administraciniu būdu, kompetentinga reguliavimo institucija turi nustatyti pagalbos dydį tinkamoms finansuoti išlaidoms padengti (50). Jei pagalba administraciniu būdu teikiama elektros energijos gamybai iš atsinaujinančiųjų išteklių, pagalbos dydį turi nustatyti NRI.

(72)

Pagalbos priemonė turi būti parengta taip, kad būtų išvengta bet kokio nepagrįsto rinkų efektyvaus veikimo iškraipymo, visų pirma, būtų išsaugotos efektyvios veiklos paskatos ir kainų signalai. Visų pirma, pagalbos gavėjai neturėtų būti skatinami siūlyti savo produkcijos už mažesnę nei jų ribinės sąnaudos kainą ir neturi gauti pagalbos gamybai tais laikotarpiais, kai tos produkcijos rinkos vertė yra neigiama (51).

4.2.   Pagalbos schemos mažo anglies dioksido pėdsako kuro plėtrai spartinti

(73)

Komisija, remdamasi ne tik pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą, taip pat pagal PKAAE gaires turimomis galimybėmis, laikys, kad pagalbos priemonės yra suderinamos su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą, jei jos atitiks šį skirsnį kartu su 3 skirsniu ir jomis bus remiamos: (a) investicijos į mažo anglies dioksido pėdsako kuro, apibrėžto Direktyvos (ES) 2024/1788 (52) 2 straipsnio 13 punkte, įskaitant perdirbtos anglies kurą, apibrėžtą Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 35 punkte, mažo anglies dioksido pėdsako vandenilį ir sintetinį dujinį bei skystąjį kurą, kurio energinė vertė gaunama iš mažo anglies dioksido pėdsako vandenilio, gamybą; (b) investicijos ir į atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro, ir į mažo anglies dioksido pėdsako kuro gamybą, nepatenkančios į 4.1 skirsnio taikymo sritį; (c) investicijos į mažo anglies dioksido pėdsako kuro laikymo įrenginius, kuriuose laikomas vien tik mažo anglies dioksido pėdsako kuras arba mažo anglies dioksido pėdsako kuras kartu su atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuru.

(74)

Kad pagalbos priemonės atitiktų kriterijus pagal šį skirsnį, jas taip pat turi būti galima taikyti atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurui. Siekiant užtikrinti, kad atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuras būtų remiamas, investicijoms į atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kurą, kurioms taikomas 4.1 skirsnis (53), turi būti rezervuota ne mažesnė kaip 30 % šių priemonių biudžeto dalis.

(75)

Jei pagalba teikiama atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro gamybai, valstybės narės privalo užtikrinti, kad remiamas kuras būtų gaminamas iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagal Direktyvoje (ES) 2018/2001 ir jos įgyvendinimo aktuose arba pagal ją priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytą metodiką.

(76)

Jei pagalba teikiama mažo anglies pėdsako kuro gamybai, valstybės narės privalo užtikrinti, kad remiamas kuras atitiktų 70 % išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo ribą, palyginti su lygintino iškastinio kuro verte, pagal Direktyvoje (ES) 2024/1788 ir jos įgyvendinimo aktuose arba pagal ją priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytą metodiką.

(77)

Pagalba gali teikiama tik įrengiamiems naujiems pajėgumams.

(78)

Pagal (73) punkto (c) papunktį remiami kaupimo projektai turi būti užbaigti ir parengti veikti per 48 mėnesius nuo pagalbos suteikimo dienos. Schema turėtų apimti veiksmingą sankcijų sistemą, taikomą tuo atveju, jei šio termino nesilaikoma (54).

(79)

Pagalba turi būti teikiama pagal schemą, kuriai numatyta tam tikra pajėgumų apimtis ir biudžetas. Schemos gali būti taikomos tik vienai ar kelioms technologijoms, kurias apima (73) punktas, tačiau jose neturi būti tinkamumo kriterijų apribojimų, kurie neproporcingai iškraipytų konkurenciją. Schemos turi būti taikomos be jokios diskriminacijos, be kita ko, kai suteikiamos licencijos, leidimai ar koncesijos, kai jų reikia. Jei valstybės narės nustato minimalų dydį, kurio reikia norint dalyvauti šiame skirsnyje numatytose schemose, jis negali viršyti 1 MW sumažintų pajėgumų ir turi būti leidžiamas telkimas.

(80)

Valstybės narės gali į schemos taikymo sritį neįtraukti investicijų į mažo anglies dioksido pėdsako kuro gamybą iš iškastinio kuro ir tai nelaikoma dirbtiniu tos schemos taikymo srities apribojimu. Jei investicijos į mažo anglies dioksido pėdsako kuro gamybą iš iškastinio kuro įtraukiamos į schemą, valstybės narės gali rezervuoti tam tikrą mažiausią schemos biudžeto dalį mažo anglies dioksido pėdsako kurui, kuris mažina iškastinio kuro naudojimą lemiančio susisaistymo riziką.

(81)

Valstybė narė turi užtikrinti, kad būtų laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo.

4.2.1.   Investicinės pagalbos schemos

(82)

Pagalba gali būti teikiama konkurencinio konkurso (55) arba administraciniu būdu.

(83)

Tinkamos finansuoti išlaidos yra visos investicinės išlaidos.

(84)

Jeigu pagalba teikiama rengiant konkurencinį konkursą, pagalbos dydis turi atitikti konkurencinio konkurso rezultatą ir neturi viršyti 100 % visų tinkamų finansuoti remiamų projektų išlaidų.

(85)

Kai pagalba teikiama administraciniu būdu, pagalbos dydis turi būti nustatomas remiantis duomenimis apie kiekvieno remiamo projekto tinkamas finansuoti išlaidas ir neturi viršyti 20 % tų išlaidų. Pagalbos intensyvumas gali būti padidintas 20 procentinių punktų, kai pagalba teikiama mažosioms įmonėms, ir 10 procentinių punktų, kai ji teikiama vidutinėms įmonėms.

(86)

Pagalba pagal šį skirsnį gali būti sumuojama su pagalba pagal šio komunikato 4.1.2 skirsnį tik tada, kai tokia galimybė buvo numatyta pirmą kartą pranešant apie pagalbos schemą.

4.2.2.   Tiesioginio kainų rėmimo schemos

(87)

Valstybės narės gali teikti pagalbą naudodamos įvairias priemones, įskaitant sutartis dėl kainų skirtumo ir supirkimo priemokas.

(88)

Pagalba turi būti teikiama konkurencinio konkurso būdu (56).

(89)

Tinkamos finansuoti išlaidos yra numatomos grynosios išlaidos, apskaičiuotos atsižvelgiant į visas pagrindines projekto gyvavimo laikotarpiu patirtas išlaidas ir gautas pajamas ir į bet kokią jau gautą pagalbą, diskontuotą pagal VSKK.

(90)

Pagalbos dydis turi atitikti konkurencinio konkurso rezultatą ir neturi viršyti 100 % visų tinkamų finansuoti remiamų projektų išlaidų.

(91)

Pagalbos priemonė turi būti parengta taip, kad būtų išvengta bet kokio nepagrįsto rinkų efektyvaus veikimo iškraipymo, visų pirma, būtų išsaugotos efektyvios veiklos paskatos ir kainų signalai. Pagalbos gavėjai neturi būti skatinami siūlyti savo produkciją už mažesnę nei jų ribinės sąnaudos kainą ir neturi gauti pagalbos gamybai tais laikotarpiais, kai tos produkcijos rinkos vertė yra neigiama;

(92)

Pagalba neturi būti mokama už mažo anglies dioksido pėdsako kuro (arba atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro, kai taikoma) gamybą naudojant elektros energiją, imamą iš tinklo daugiau kaip 80 % valandų (arba rinkos vienetų) kiekvienais metais (57).

4.3.   Pagalba neiškastinių išteklių suteikiamo lankstumo rėmimo schemoms

(93)

Komisija laikys, kad pagal šį komunikatą teikiama pagalba neiškastinių išteklių suteikiamam lankstumui (58) skatinti, kaip nurodyta Elektros energijos reglamento 19g ir 19h straipsniuose, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą (59), jei atitinka 3 skirsnyje ir šiame poskirsnyje nustatytas sąlygas.

(94)

Priemonė turėtų būti parengta taip, kad būtų remiamos naujos investicijos į neiškastinių išteklių suteikiamą lankstumą. Naujos investicijos apima, pavyzdžiui: (a) investicijas į naujų lanksčių pajėgumų statybą. Naudotų lanksčių pajėgumų perkėlimas iš vietos į kitą negali būti laikomas nauja investicija; arba (b) investicijas, kuriomis siekiama padidinti esamų pajėgumų lankstumą arba įrengtąją galią. Naujos investicijos suteikiamu papildomu lankstumu gali būti laikomas tik didesnis lankstumas, palyginti su lankstumu prieš investavimą; arba (c) investicijas, kuriomis siekiama pratęsti esamų pajėgumų naudojimo trukmę. Naujos investicijos suteikiamu papildomu lankstumu gali būti laikomas tik laikotarpis, kuriuo pratęsiama naudojimo trukmė, palyginti su naudojimo trukme prieš investavimą; arba (d) investicijas, kuriomis lanksčios gamybos turto pirminį energijos šaltinį siekiama pakeisti iš iškastinio į neiškastinį. Naujos investicijos suteikiamu papildomu lankstumu gali būti laikomas tik pajėgumo kiekis, kurio pirminis energijos šaltinis buvo pakeistas į neiškastinį, palyginti su pirminiais šaltiniais prieš investavimą. Tokiais atvejais NRI turėtų patikrinti, ar visi likę iškastinio kuro pajėgumai yra pelningi be pagalbos ir ar nėra kryžminio elektros energijos gamybos iš iškastinio kuro subsidijavimo.

(95)

Be to, kai manoma, kad tai būtina siekiant nepakenkti esamų pajėgumų ekonominiam gyvybingumui, valstybės narės gali išplėsti tinkamumo finansuoti taisykles, kad jos apimtų įvairesnes neiškastinių išteklių suteikiamo lankstumo priemones, kuriomis prisidedama prie lankstumo poreikio patenkinimo ir į kurias neseniai investuota.

(96)

Pagal priemonę bus galima remti neiškastinių išteklių technologijas, suteikiančias galimybę teikti lankstumo paslaugas, ir bent jau elektros energijos kaupimą ir reguliavimą apkrova. Pagalbos schemoje neturi būti jokio dirbtinio apribojimo ar diskriminacijos be kita ko, kai suteikiamos licencijos, leidimai ar koncesijos, kai jų reikia). Pagal priemonę papildomi techniniai reikalavimai gali būti nustatyti tik remiantis įvertintais sistemos poreikiais pagal (103) punktą. Minimalus dydis, kurio reikia norint dalyvauti, turi būti ne didesnis kaip 1 MW sumažintų pajėgumų arba ilgesnis nei 1 valanda minimalios tiekimo trukmės ir turi būti leidžiamas telkimas.

(97)

Šiame skirsnyje nurodyta pagalba turi būti teikiama pagal schemą, kuriai numatyta tam tikra pajėgumų apimtis ir biudžetas.

(98)

Valstybės narės turi arba įrodyti, kad jos taiko nuo atitinkamos Sąjungos teisės nukrypti leidžiančias nuostatas, arba patvirtinti, kad: (a) visos neiškastinio kuro suteikiamo lankstumo technologijos, įskaitant reguliavimą apkrova ir kaupimą, nepriklausomai nuo įtampos, prie kurios prijungtas įrenginys, lygio, suteiktų galimybę: (i) parduoti ir pirkti elektros energiją kitos paros ir einamosios paros rinkose; (ii) dalyvauti teikiant bet kokią su dažnio reguliavimu susijusią ir su juo nesusijusią papildomą paslaugą, kai reikalingą paslaugą galima suteikti reguliavimu apkrova ir (arba) kaupimu; (iii) perdavimo sistemos operatoriams (PSO) ir (arba) skirstymo sistemos operatoriams (SSO) dalyvauti rinka pagrįstame perskirstyme ir (arba) turėti teisę teikti perkrovos valdymo paslaugas; (b) telkėjai, įskaitant nepriklausomus telkėjus, galėtų dalyvauti a punkte išvardytose rinkose ir teikiant a punkte išvardytas paslaugas. Jei tokio patvirtinimo nėra, priemonės pagal šį skirsnį gali būti tvirtinamos tik ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui. Valstybė narė gali prašyti iš naujo patvirtinti priemonę tik, kai įgyvendinami visi šie rinkos patobulinimai.

(99)

Valstybės narės privalo patvirtinti, kad visos poveikio švelninimo priemonės, nustatytos lankstumo poreikių vertinime pagal Elektros energijos reglamento 19e straipsnio 2 dalies c punktą, bus įgyvendintos per dvejus metus nuo Elektros energijos reglamento 19e straipsnio 1 dalyje nurodytos ataskaitos paskelbimo.

(100)

Jei atitinkamoje valstybėje narėje įdiegiamas pajėgumų užtikrinimo mechanizmas, turėtų būti suteikiama galimybė į šį pajėgumų užtikrinimo mechanizmą įtraukti neiškastinių išteklių suteikiamo lankstumo priemones, pavyzdžiui, reguliavimą apkrova ir kaupimą. Be to, siekiant išvengti rinkos kliūčių ir kompensacijos permokos, pajėgumų užtikrinimo mechanizmas ir neiškastinių išteklių suteikiamo lankstumo priemonės turėtų būti koordinuojamos vienu iš šių būdų: (a) pajėgumai turėtų būti perkami bendrai (60); arba (b) valstybės narės į savo pajėgumų užtikrinimo mechanizmus gali įtraukti neiškastinių išteklių suteikiamo lankstumo reikalavimus, nustatytus lankstumo poreikių vertinime, pavyzdžiui, reikalauti minimalios neiškastinių išteklių suteikiamo lankstumo pajėgumų, teikiančių trumpalaikes kitimo greičio valdymo paslaugas, apimties; arba (c) ištekliai turi būti parinkti dalyvauti tik vienoje priemonėje – arba neiškastinių išteklių suteikiamo lankstumo rėmimo schemoje, arba pajėgumų užtikrinimo mechanizme. Kiekvienos priemonės tikslinė paklausa turėtų būti pakoreguota, kad būtų atsižvelgta į dalyvavimą kitoje priemonėje.

(101)

Numatoma tikslinė paklausa, dėl kurios skelbiamas konkursas, turėtų būti nustatoma pagal ataskaitą, parengtą pagal Elektros energijos reglamento 19e straipsnyje nurodytą europinę metodiką ir rekomendacinius kriterijus, atsižvelgiant į poreikį ekonomiškai efektyviai užtikrinti tiekimo saugumą ir patikimumą ir sumažinti elektros energijos sistemos priklausomybę nuo iškastinio kuro.

(102)

Kol tokia metodika ir gairės nebus parengtos, tikslinė paklausa neturėtų viršyti preliminaraus orientacinio nacionalinio lankstumo tikslo, apibūdinto Elektros energijos reglamento 19f straipsnyje. Jei tikslinė paklausa nėra grindžiama Elektros energijos reglamento 19e straipsnyje nustatyta europine metodika ir rekomendaciniais kriterijais, NRI turi patvirtinti, kad tikslinė paklausa (61) atitinka: (a) lankstumo poreikius, įvertintus darant prielaidą, kad rinkos patobulinimai, išsamiai aprašyti (98) ir (99) punktuose, buvo įgyvendinti, ir (b) numatomas rinka pagrįstas investicijas, atsižvelgiant į a punkte nurodytą rinkos patobulinimą.

(103)

Techninės sąlygos (pvz., išankstinės atrankos reikalavimai (62), dalyviams nustatytos prievolės dėl prieinamumo ar tiekimo), taip pat lankstumo paslaugos vienetas, naudojamas pasiūlymų eilei sudaryti, turi būti aiškiai pagrįsti konkrečiais poreikiais, nustatytais (101) punkte aprašytame poreikių vertinime.

(104)

Pagalba teikiama sutartimis, pagal kurias mainais už (94) ir (95) punktuose nurodytomis investicijomis sukurtą turimą lankstumo pajėgumą teikiama tiesioginė dotacija. Jei sutartis daugiametė, jos trukmė turi būti proporcinga investicijų, reikalingų sutarties įsipareigojimams įvykdyti, lygiui ir jokiu būdu negali viršyti investicijos amortizacijos laikotarpio.

(105)

Pagalbos suma nustatoma konkurencinio konkurso būdu, kai pasiūlymai reitinguojami tik pagal jų pasiūlymo kainą už per metus turimų lankstumo pajėgumų vienetą, ir parama skiriama pagal per metus turimų lankstumo pajėgumų vieneto galutinę kainą.

(106)

Sutartyje turėtų būti aprašyta, kokia metodika taikoma tikrinant remiamo lankstumo prieinamumą ir apskaičiuojant tinkamas atgrasomąsias baudas, jei paslauga neprieinama arba sutartis nutraukiama anksčiau laiko. Visi pagalbos gavėjai turi būti aktyvuojami (tiekimui arba testavimui) bent kartą per metus, pranešus apie tai prieš <=24 val. Bauda už neprieinamumą turi būti vienoda visoms technologijoms, o kiekvienam pagalbos gavėjui, kurio užtikrinamas prieinamumas per metus yra mažesnis negu 50 %, turi būti taikoma bauda, bent jau atitinkanti jo pajamas iš lankstumo per tą metų laikotarpį.

(107)

NRI turi patvirtinti, kad sutartyje dėl prieinamumo nustatyti prieinamumo reikalavimai ir baudos nederamai neiškraipys elektros energijos rinkų veikimo (63). Visų pirma pagalbos gavėjai bus skatinami veiksmingai dalyvauti elektros energijos rinkose ir per visą turto naudojimo laikotarpį patirs kainų svyravimo ir rinkos riziką.

(108)

Atitinkama valstybė narė privalo patvirtinti, kad priemonė skatina atverti tarpvalstybinio dalyvavimo galimybes tiems ištekliams, kurie gali duoti reikiamų techninių rezultatų, kai sąnaudų ir naudos analizė yra teigiama.

(109)

Siekiant veiksmingai skatinti vartojimą pritaikyti prie kainų signalų, vartotojai, kurie prisideda prie lankstumo poreikio kūrimo, turėtų prisidėti prie priemonės išlaidų pagal jų suvartojimą per ne mažiau kaip 1 % ir ne daugiau kaip 5 % didžiausios kainos (64) valandų (arba rinkos laiko vienetų) kiekvienais metais arba, kaip alternatyva, per ne mažiau kaip 1 % ir ne daugiau kaip 20 %valandų (arba rinkos laiko vienetų) kiekvienais metais, kai lankstumo poreikis yra labiau tikėtinas (pavyzdžiui, remiantis numatomais kainų kitimo modeliais) (65). Jei taikomi vietos techniniai kriterijai, papildomos tų kriterijų taikymo išlaidos turėtų būti paskirstytos elektros energijos vartotojams atitinkamose vietose. Komisija mano, kad toks indėlis gali būti laikomas proporcingu, jei sudaro bent 90 % priemonės išlaidų. Mokesčiai gali būti taikomi už balansavimą atsakingoms šalims (pvz., tiekėjams).

(110)

Priemonė patvirtinama ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

4.4.   Pagalba pajėgumų užtikrinimo mechanizmams pagal tikslinį modelį

(111)

Komisija laikys, kad pagalba pajėgumų užtikrinimo mechanizmams, nurodytiems Elektros energijos reglamento 21 ir 22 straipsniuose, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą, jei atitinka šias ir 3 skirsnyje nustatytas sąlygas: (a) priemonė atitinka visus I priede pateiktus strateginio rezervo arba visos rinkos pajėgumų užtikrinimo mechanizmo tikslinio modelio kriterijus; (b) Priemonė patvirtinama ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui.

4.5.   Laikinas elektros energijos kainų sumažinimas daug energijos suvartojantiems vartotojams

4.5.1.   Perėjimas prie mažų elektros energijos kainų

(112)

Švarios pramonės kurso komunikate išdėstytos priemonės pakeis Sąjungos ekonomiką pagal plataus užmojo ES klimato tikslus. Kol Sąjungos elektros energijos sistemai tapus nepriklausomai nuo iškastinio kuro elektros energijos kainos galiausiai sumažės, Sąjungos pramonės šakos ir toliau patirs didesnes išlaidas, palyginti su konkurentais jurisdikciją turinčiuose subjektuose, kurių klimato politikos užmojis nėra toks didelis.

(113)

Tokia padėtis kelia ypatingų iššūkių sektoriams, kurie kurdami vertę yra ypač veikiami tarptautinės prekybos ir labai priklausomi nuo elektros energijos. Didelės elektros energijos kainos didina riziką, kad šios pramonės šakos perkels savo veiklą už Sąjungos ribų į tas vietas, kuriose aplinkosaugos taisyklių nėra arba jų užmojis mažesnis. Be to, didelės elektros energijos išlaidos gali atgrasyti nuo gamybos procesų elektrifikavimo, kuris yra labai svarbus sėkmingam Sąjungos ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui. Siekdamos sumažinti šią riziką ir neigiamą poveikį aplinkai, valstybės narės gali laikinai sumažinti elektros kainą atitinkamuose ekonomikos sektoriuose veikiančioms įmonėms.

4.5.2.   Taikymo sritis ir tinkamumas

(114)

Komisija laikys, kad pagalba laikinai sumažinant elektros energijos kainą veiklai, vykdomai sektoriuose, kuriuose ši rizika yra ypač didelė, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą. Kad poveikis būtų ilgalaikis, paramos gavėjai turi vykdyti investicijas, kuriomis prisidedama prie žaliosios pertvarkos ir padedama mažinti energetikos sistemos išlaidas vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu (pavyzdžiui, kai iškastinis kuras pakeičiamas atsinaujinančiųjų išteklių energija).

(115)

Valstybės narės gali sumažinti didmeninę elektros energijos kainą už tam tikrą suvartojamos elektros energijos dalį, nepriklausomai nuo elektros energijos tiekimo šaltinio (savarankiškos gamybos, elektros energijos tiekimo sutarčių ar tinklo tiekimo). Šis skirsnis neapima mokesčių, kuriais finansuojama parama atsinaujinantiesiems ištekliams arba bendrai šilumos ir elektros energijos gamybai, sumažinimo – šiam klausimui ir toliau taikomas PKAAE gairių 4.11 skirsnis.

(116)

Rizika, kad tam tikrų sektorių veikla bus perkelta už Sąjungos ribų, t. y. ten, kur aplinkosaugos reikalavimai netaikomi arba yra ne tokie griežti, iš esmės priklauso nuo atitinkamo sektoriaus elektros energijos vartojimo intensyvumo ir jo atvirumo tarptautinei prekybai. Todėl pagalba gali būti teikiama tik sektorių, kuriuose tokia rizika yra didelė, įmonėms. Tai taikoma PKAAE gairių 1 priede išvardytiems sektoriams (66), kurių prekybos intensyvumo ir elektros energijos vartojimo intensyvumo padidėjimas Sąjungos lygmeniu siekia bent 2 % ir kurių prekybos intensyvumas ir elektros energijos vartojimo intensyvumas Sąjungos lygmeniu yra bent 5 % pagal kiekvieną rodiklį.

(117)

Sektorius arba subsektorius, atitinkantis (116) punkte nurodytus tinkamumo kriterijus, bet neįtrauktas į tame punkte nurodytą sąrašą, taip pat bus laikomas atitinkančiu kriterijus, jeigu valstybės narės tai įrodys pateikdamos reprezentatyvius Sąjungos lygmens to sektoriaus ar subsektoriaus duomenis, kurie yra patikrinti nepriklausomo eksperto ir pagrįsti bent trejų paskutinių metų, kurių duomenys turimi, duomenimis.

(118)

Pagalba teikiama pagal schemą, kuriai numatytas tam tikras biudžetas. Valstybės narės gali apriboti pagalbos schemą, kad ji būtų taikoma tam tikriems ekonomikos sektoriams pagal jų patiriamas elektros energijos išlaidas arba ekonomikai ar vidaus rinkos saugumui ir atsparumui ypač svarbiems sektoriams. Visos tokios ribos turi būti nustatytos bendrais bruožais ir neturėtų dirbtinai sumažinti galimų pagalbos gavėjų rato. Kriterijus atitinkančiuose sektoriuose valstybės narės turi užtikrinti, kad pagalbos gavėjai būtų atrenkami remiantis objektyviais, nediskriminaciniais ir skaidriais kriterijais, o pagalba būtų skiriama iš esmės tokiu pačiu būdu visiems tame pačiame sektoriuje veikiantiems konkurentams, jeigu jų faktinė padėtis yra panaši.

4.5.3.   Skatinamasis poveikis ir proporcingumas

(119)

Pagalba suderinama su vidaus rinka tik jei ji turi skatinamąjį poveikį. Kad pagalba turėtų skatinamąjį poveikį ir faktiškai užkirstų kelią 4.5.1 skirsnyje apibūdintai rizikai, ji turi būti teikiama ir išmokama pagalbos gavėjui tais metais, kuriais patiriamos išlaidos, arba kitais metais.

(120)

Komisija laikys, kad pagalba gavėjams, vykdantiems veiklą (116) ir (117) punktuose nurodytuose sektoriuose, yra proporcinga, jei ji padengia vidutinės metinės didmeninės elektros energijos rinkos kainos prekybos zonoje, kurioje gavėjas yra prijungtas, sumažinimą ne daugiau kaip 50 % ir jis taikomas ne didesnei kaip 50 % jų per metus suvartojamos energijos daliai. Bendrą metinį elektros energijos suvartojimą galima apskaičiuoti tais metais, kuriais patiriamos tinkamos finansuoti išlaidos, arba ankstesniais metais. Komisija taip pat mano, jog tam, kad pagalba būtų proporcinga, dėl tokio sumažinimo kaina už kriterijus atitinkantį suvartotą kiekį neturėtų nukristi iki mažiau nei 50 EUR/MWh.

4.5.4.   Indėlis į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą

(121)

Nustatydamos schemas valstybės narės turi nustatyti investicijų rūšis, kurių papildomą indėlį į elektros energijos sistemos išlaidų mažinimą galima išmatuoti, kurios atspindi rinkos ir sistemos poreikius toje valstybėje narėje, o iškastinio kuro suvartojimas dėl to nepadidėja. Turi būti reikalaujama, kad pagalbos gavėjai tokioms investicijoms į naują arba modernizuojamą turtą skirtų ne mažiau kaip 50 % pagalbos pagal šią priemonę sumos. Kriterijus atitinkanti investicinė veikla gali apimti, pavyzdžiui, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumų plėtojimą, energijos kaupimo sprendimus, paklausos lankstumo didinimo priemones, energijos vartojimo efektyvumo didinimą, darančius poveikį elektros energijos paklausai, ir elektrolizerių, skirtų vandeniliui iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių arba mažo anglies dioksido pėdsako vandeniliui gaminti, kūrimą. Kriterijus atitinka ir elektrifikavimui skirtos investicijos. Valstybės narės gali sudaryti siauresnį kriterijus atitinkančių investicijų sąrašą, tačiau į jį privaloma įtraukti investicijas į paklausos lankstumo didinimą.

(122)

Šioms investicijoms negali būti naudojama jokia kita pagalbos priemonė. Kriterijus atitinkanti investicinė veikla turi būti pradėta vykdyti per 48 mėnesius nuo pagalbos suteikimo pagal šį skirsnį, nebent pagalbos gavėjas gali įrodyti valstybei narei, kad dėl techninių priežasčių reikia ilgesnio termino. Vienkartinės investicijos gali apimti pagalbą, gautą per kelerius metus. Investicijos gali būti vykdomos pagalbos gavėjo veiklos vietoje arba gali būti perduotos vykdyti tretiesiems subjektams. Pastaruoju atveju pagalbos gavėjas išlieka atsakingas už veiksmingą investicijų įgyvendinimą.

(123)

Valstybė narė gali skirti papildomą paramą, neviršijančią 10 % pagal (120) punktą skiriamos sumos. Pagalbos gavėjai bent 75 % šios papildomos paramos turi skirti (121) punkte nurodytoms investicijoms. Valstybės narės šią papildomą paramą gali skirti tik jei jos gavėjas gali įrodyti, kad bent 80 % visos investicijų sumos investuojama į paklausos lankstumo didinimą, įskaitant atsarginį tiekimą, kuriam nenaudojami iškastiniai ištekliai.

(124)

Valstybė narė turi patikrinti, kaip kiekvienas pagalbos gavėjas atitinka šiuos reikalavimus, ir paskelbti metines pagal šį skirsnį įgyvendintų investicinių priemonių ataskaitas.

4.5.5.   Pagalbos sumavimas

(125)

Be 3.3 skirsnyje nustatytų bendrųjų pagalbos sumavimo taisyklių, pagalba pagal šį skirsnį gali būti sumuojama su bet kokia kita valstybės pagalba arba de minimis pagalba arba derinama su centralizuotai valdomomis ES lėšomis toms pačioms finansuoti tinkamoms išlaidoms (t. y. didmeninei elektros energijos kainai, įskaitant netiesiogines išlaidas, patiriamas su išmetamu ŠESD kiekiu susijusias išlaidas perkeliant į elektros energijos kainas), kurios iš dalies arba visiškai sutampa, padengti, jeigu dėl tokio sumavimo pagalba neviršija didžiausio paramos intensyvumo arba sumos, taikytinos pagal bet kurią iš atitinkamų sąlygų. Sumuojant su pagalba, kuria kompensuojamos netiesioginės su išmetamu teršalų kiekiu susijusios išlaidos pagal Tam tikrų valstybės pagalbos priemonių, susijusių su šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema po 2021 m., gaires (67), bendra pagalbos suma negali viršyti didžiausios sumos, taikomos pagal bet kurį iš šių dviejų gairių dokumentų.

4.5.6.   Trukmė

(126)

Pagalba pagal šį skirsnį pagalbos gavėjams gali būti teikiama ne ilgiau kaip trejus metus. Mokėjimai neturi būti atliekami po 2030 m. gruodžio 31 d.

5.   PAGALBA PRAMONĖS PRIKLAUSOMYBEI NUO IŠKASTINIO KURO MAŽINTI

(127)

Komisija, remdamasi ne tik pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą, taip pat pagal PKAAE gaires turimomis galimybėmis laikys, kad pagalba investicijoms, kuriomis svariai prisidedama prie pramoninės veiklos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, kad būtų pasiekti Sąjungos klimato srities užmojai, arba kuriomis iš esmės sumažinamas energijos suvartojimas pramoninėje veikloje, nes energija vartojama efektyviau, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą, jei atitinka 3 skirsnyje ir šiame skirsnyje nustatytas sąlygas.

(128)

Padidinus medžiagų naudojimo efektyvumą taip pat galima sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą dėl pramoninės veiklos. Medžiagų naudojimo efektyvumo nauda aplinkai yra didesnė nei vien išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimas. Todėl paramai medžiagų vartojimo efektyvumui, žiedinei ekonomikai ir bioekonomikai skirtas specialus PKAAE gairių skirsnis (PKAAE gairių 4.4 skirsnis). Biodujų ir biometano projektai, skirti bendrai gaminti degazuotąjį substratą, kuris vėliau perdirbamas į biologines maistines medžiagas arba tręšiamuosius produktus (pvz., biologines trąšas), taip pat gali būti remiami pagal galiojančias valstybės pagalbos taisykles. Visų pirma PKAAE gairių 4.4 skirsnyje nustatytas teisinis pagrindas, įskaitant biologinių liekanų valorizaciją ir pirminių žaliavų pakeitimą antrinėmis. Komisija tokiems atvejams teiks prioritetą. Investicijos, kuriomis remiama žiedinė ekonomika, taip pat gali būti remiamos be išankstinio pranešimo pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą.

5.1.   Taikymo sritis ir bendrosios sąlygos

(129)

Šis skirsnis paprastai taikomas investicijoms, kuriomis mažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis arba didinamas pramoninės veiklos energijos vartojimo efektyvumas. Šiame skirsnyje pramonine veikla vadinama pramoniniuose įrenginiuose (68) vykdoma veikla, apimanti materialių galutinių arba tarpinių prekių gamybą dideliu mastu.

(130)

Šis skirsnis netaikomas: (a) valstybės pagalbai, teikiamai pirminei žemės ūkio produktų gamybai ir pirminei žuvininkystės ir akvakultūros produktų gamybai (69); (b) valstybės pagalbai, teikiamai energijos gamybai, transportavimui ir saugojimui nepažeidžiant (131) ir(132)punktų (70); (c) valstybės pagalbai, skirtai naujoms investicijoms į pramoninę gamybą, įskaitant (131) punkte nurodytas investicijas, struktūriškai grindžiamoms iškastiniu kuru. Išimties tvarka investicijos, grindžiamos gamtinėmis dujomis, gali būti įtrauktos į šį skirsnį, jei jos atitinka papildomas 5.2.4 poskirsnyje nustatytas sąlygas.

(131)

Nors parama energijos gamybai aptariama šio komunikato 4 skirsnyje, tokiai veiklai išimties tvarka taip pat gali būti taikomas ir šis 5 skirsnis, jeigu: (a) tai yra dalis investicijos, kuria mažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis arba didinamas energijos vartojimo pramoninėje veikloje efektyvumas, kaip numatyta (139) punkte; (b) energija gaminama iš atsinaujinančiųjų išteklių (71). Šilumos gamybai arba bendrai šilumos ir elektros energijos gamybai gali būti naudojamos ir gamtinės dujos, laikantis papildomų 5.2.4 poskirsnyje nustatytų sąlygų. Čia taip pat gali būti aptariama mažo anglies dioksido pėdsako kuro gamyba, nurodyta (73) punkto (a)papunktyje; (c) energija gaminama vietoje, kurioje vykdoma pramoninė veikla, arba pramonės parke (72), kuriame vykdoma pramoninė veikla, su sąlyga, kad energija pramoniniam naudotojui tiekiama uždaru tinklu, nevykstant tranzitui per viešąjį tinklą; ir (d) i) ne mažiau kaip 80 % pagamintos energijos sunaudojama paties pramoninės veiklos projekto vykdymo vietoje (73) arba ii) jei investuojama į didelio naudingumo kogeneraciją, pagalbos gavėjas sunaudoja visą pagamintą šilumą (74).

(132)

Šis skirsnis taikomas pagalbai investicijoms į papildomą energijos kaupimo arba transportavimo infrastruktūrą, jei tokia investicija yra neatsiejama investicijos pagal (139) arba (131) punktą dalis ir: (a) kaupimo atveju – infrastruktūra yra projekto vykdymo vietoje ir susieta su tos investicijos reikmėmis; (b) transportavimo atveju – infrastruktūra arba yra projekto vykdymo vietoje, arba tik sujungia tą vietą su atvira infrastruktūra, prie kurios pagal energijos vidaus rinkai taikomą teisinę sistemą turi prieigą trečioji šalis.

(133)

Pagalba pagal šį skirsnį bus teikiama pagal schemą, kuriai numatytas tam tikras biudžetas. Valstybės narės privalo nurodyti bendro tiesiogiai išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kurį ketinama sumažinti, arba bendro energijos kiekio, kurį ketinama sutaupyti taikant schemą, įvertį. Pagalba pagal šį skirsnį gali būti teikiama tik tiesioginių dotacijų, grąžintinų avansų, paskolų, garantijų ar mokesčių lengvatų forma (75).

(134)

Pagal šį skirsnį vertinamos schemos iš esmės turėtų apimti visus sektorius, kurie gali padėti siekti (127) punkte nustatyto tikslo. Valstybės narės, kurios siekia nustatyti, kad pagal schemą tinkami finansuoti yra tik tam tikri sektoriai, turi i) pagrįsti tokį tinkamumo finansuoti apribojimą objektyviais motyvais, ir ii) įrodyti, kad ribotas schemos taikymas vis dar padeda siekti ES ir nacionalinių klimato srities tikslų ir nepagrįstai neatima galimybės rinktis klimatui ir aplinkai palankesnius sprendimus.

(135)

Laikydamasi apsaugos taisyklės ir nedarydama poveikio valstybėms narėms, pateikiančioms kitokį pagrindimą, Komisija darys prielaidą, kad schemos taikymo apribojimas (134) punkto tikslais yra pagrįstas, jei schema apima visus stacionarius įrenginius, nurodytus ATLPS direktyvos (76) III skyriuje.

(136)

Siekdamos užtikrinti, kad projektai būtų įgyvendinami laiku ir būtų pasiektas numatomas išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo arba energijos taupymo tikslas, valstybės narės turi užtikrinti, kad: (a) pagalbos lėšomis finansuotinas įrenginys arba įranga būtų pradėti eksploatuoti per 60 mėnesių nuo pagalbos suteikimo dienos ir (b) įgyvendinus projektą, kai pagalbos lėšomis finansuotas naujasis įrenginys arba įranga veiks visu pajėgumu (77), sumažintas tiesiogiai išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis arba sutaupytas energijos kiekis atitiktų bent 80 % kiekio, numatyto sumažinti ar sutaupyti.

(137)

Schemos privalo apimti veiksmingą sankcijų sistemą, taikomą tuo atveju, jei netenkinamos kurios nors iš (136) punkte nurodytų sąlygų (78).

(138)

Valstybė narė privalo įrodyti, kad pagalbos lėšomis nėra finansuojamas pagalbos gavėjo gamybos pajėgumų didinimas apskritai. Tai netrukdo: (a) laikinai padidinti gamybos pajėgumus pereinamuoju laikotarpiu, kol pagalbos lėšomis finansuojamas naujasis įrenginys ar įranga pradės veikti visu pajėgumu, o esamos įrangos eksploatacija dar nėra visiškai nutraukta; arba (b) esant techninei būtinybei šiek tiek padidinti pajėgumus – neviršijant 15 %, palyginti su padėtimi iki pagalbos lėšomis finansuojamų investicijų.

5.2.   Minimalus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo arba energijos vartojimo efektyvumo poveikis

5.2.1.   Bendri reikalavimai

(139)

Investicijos, kuriomis mažinamas įrenginių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis arba didinamas (129)– (132) punktuose nurodytos pramoninės veiklos energijos vartojimo efektyvumas, yra tinkamos finansuoti, nepriklausomai nuo naudojamų technologinių sprendimų, jeigu jos padeda: (a) sumažinti tiesiogiai išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį vykdant atitinkamą veiklą, i) kuri be pagalbos nebūtų vykdoma, atsižvelgiant į taikomas politikos priemones ir mechanizmus, kuriais siekiama pašalinti tą patį rinkos nepakankamumą, įskaitant Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS), ir ii) kuri atitinka ES klimato teisės akto tikslus (79); arba (b) sumažinti atitinkamos veiklos energijos suvartojimą produkcijos vienetui, palyginti su padėtimi be pagalbos (80), o investicijos atsipirkimo laikotarpis yra ne trumpesnis kaip 5 metai. Energijos suvartojimas vienam produkcijos vienetui turi būti sumažintas bent 10 % jau dekarbonizuotuose procesuose ir bent 20 % visais kitais atvejais (81).

(140)

Laikydamasi apsaugos taisyklės ir nedarydama poveikio valstybėms narėms, pateikiančioms kitokį pagrindimą, Komisija darys prielaidą, kad pagalba, suteikta investicijoms į priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą, atitinka (139) punkto (a) papunktį, jei schemoje numatyti šie reikalavimai: (a) investicijomis, kuriomis mažinamas esamų įrenginių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis: i. bent 40 % sumažinamas esamų įrenginių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, o ATLPS direktyvos III skyriuje nurodytų įrenginių atveju (82) jis sumažinamas iki mažesnio nei vidutinis 10 % efektyviausių įrenginių išmetamas ŠESD kiekis, kaip nustatyta įgyvendinimo reglamente, galiojusiame tuo metu, kai pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį buvo paskelbti santykiniai taršos rodikliai, (toliau – efektyviausi įrenginiai); arba ii. bent 90 % sumažinamas esamo įrenginio techninio mazgo (83) išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir nesusisaistoma su iškastiniu kuru; (b) investicijomis, kuriomis mažinamas naujų įrenginių, kuriais pakeičiamas esamas įrenginys, išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, užtikrinama, kad įrenginio išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų bent 10 % mažesnis už efektyviausių įrenginių išmetamą kiekį arba palyginamą atskaitos tašką įrenginiams, kurie nėra nurodyti ATLPS direktyvos III skyriuje.

(141)

Projektai turi padėti mažinti bendrą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Juos įgyvendinant atitinkamo pramonės sektoriaus išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis neturi būti tiesiog perkeliamas į energetikos sektorių arba iš vienos gamybos vietos į kitą.

(142)

Siekdamos įrodyti, kad išmetamųjų teršalų kiekis nėra tiesiog perkeliamas, valstybės narės turi parodyti, kad netiesiogiai išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, siejamas su reikalavimus atitinkančiais projektais, nevisiškai kompensuoja tiesiogiai išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą, pasiektą investuojant, kad grynasis sumažintas išmetamųjų teršalų kiekis išliktų reikšmingas. Valstybės narės tai gali įrodyti per schemos struktūrą arba remdamosi prognozuojamo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo ir numatomo kiekvienam etaloniniam projektui tenkančio netiesiogiai išmetamo teršalų kiekio modeliavimu taikant nustatytas metodikas. Elektros energijos atveju tai taip pat galima įrodyti parodant: i) kad su schema susijusį numatomą elektros energijos paklausos padidėjimą galima visiškai patenkinti didinant atsinaujinančiųjų išteklių arba mažo anglies dioksido pėdsako elektros energijos tiekimą, kaip numatyta naujausiame atitinkamos valstybės narės nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane (toliau – NEKSVP) arba atnaujintais planais didinti atsinaujinančiųjų išteklių arba mažo anglies dioksido kiekio elektros energijos gamybą, patvirtintais po paskutinio NEKSVP atnaujinimo, ir ii) kad pagalbos gavėjams ir toliau taikomi elektros energijos kainų signalai ir schemoje numatytos pakankamos paskatos taikyti lankstumo sprendimus.

(143)

Laikydamasi apsaugos taisyklės ir nedarydama poveikio valstybėms narėms, pateikiančioms kitokį pagrindimą, Komisija darys prielaidą, kad (142) punkto sąlygos yra tenkinamos tokiais atvejais: (a) netiesiogiai išmetamas teršalų kiekis, siejamas su vandenilio naudojimu laikantis (146) punkte nustatytų sąlygų; (b) netiesiogiai išmetamas teršalų kiekis, siejamas su lanksčiais elektrifikacijos projektais (84), įskaitant šilumos siurblių, kurių galutinė atiduodamoji energija gerokai viršija reikalingas pirminės energijos sąnaudas pagal Direktyvos 2018/2001 VII priede nustatytą metodiką, naudojimą; arba (c) netiesiogiai išmetamas teršalų kiekis, siejamas su biokuro, skystųjų bioproduktų, biodujų (įskaitant biometaną) ir biomasės kuro naudojimu laikantis (145) punkte nustatytų sąlygų;

(144)

Valstybės narės privalo užtikrinti, kad pagalba priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimui be reikalo neišstumtų investicijų į mažiau taršias ir rinkoje jau esančias alternatyvas arba kad nebūtų susisaistoma su tam tikromis technologijomis ir taip trukdoma platesnei mažiau taršių techninių sprendimų rinkos plėtrai ir naudojimui. Todėl valstybės narės negali be reikalo riboti schemų technologinės taikymo srities. Visų pirma siekiant mažinti pramoninės šilumos iki 500 °C priklausomybę nuo iškastinio kuro, jos negali netaikyti labiausiai klimatui ir aplinkai nekenkiančių technologijų, t. y. ne biomasės pagrindu pagamintos atsinaujinančiųjų išteklių šilumos, lankstaus elektrifikavimo ir pakartotinio atliekinės šilumos naudojimo.

5.2.2.   Papildomi reikalavimai paramai biodegalams, vandeniliui arba iš vandenilio gautiems degalams

(145)

Jeigu pagalbos schemos apima investicijas, kurios visiškai arba iš dalies priklauso nuo biodegalų, skystųjų bioproduktų, biodujų (įskaitant biometaną) ir biomasės kuro naudojimo, valstybės narės privalo nustatyti sąlygas, pagal kurias būtų reikalaujama, kad tie degalai atitiktų Direktyvoje (ES) 2018/2001 ir jos įgyvendinimo aktuose arba pagal ją priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytus tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo kriterijus.

(146)

Jeigu pagalbos schemos apima investicijas, kurios visiškai arba iš dalies priklauso nuo vandenilio arba iš vandenilio pagaminto kuro naudojimo, valstybės narės privalo nustatyti sąlygas, kuriomis būtų užtikrinama, kad projektuose naudojamas vandenilis arba iš vandenilio pagamintas kuras būtų atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuras arba mažo anglies dioksido pėdsako kuras (85). Šie degalai taip pat gali būti derinami su vandeniliu, pagamintu iš biomasės, atitinkančios tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo kriterijus, nustatytus Direktyvoje (ES) 2018/2001 ir jos įgyvendinimo arba deleguotuosiuose aktuose.

5.2.3.   Papildomi reikalavimai paramai anglies dioksido surinkimo projektams

(147)

Jeigu pagalbos schemos taip pat apima investicijas į anglies dioksido surinkimo įrangos diegimą (86), valstybės narės privalo užtikrinti, kad projektuose, apimančiuose investicijas į anglies dioksido surinkimo įrangą, prasidėjus eksploatacijai įranga padėtų išvengti tiesioginio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, atsižvelgiant į ištisą anglies dioksido surinkimo ir saugojimo arba naudojimo grandinę.

(148)

Laikydamasi apsaugos taisyklės ir nedarydama poveikio valstybėms narėms, pateikiančioms kitokį pagrindimą, Komisija darys prielaidą, kad (147) punkto laikomasi, jei schemoje numatyta, kad reikalavimus atitinka tik tie projektai, kurie: (a) skirti anglies dioksido surinkimo įrangos diegimui, jei prasidėjus jos eksploatacijai surinktas CO2 i) panaudojamas taip, kad būtų visam laikui chemiškai surištas produkte ir įprastomis naudojimo sąlygomis, įskaitant bet kokią įprastą veiklą, vykdomą pasibaigus produkto gyvavimo ciklui, nepatektų į atmosferą, arba ii) panaudojamas sintetiniams degalams gaminti pagal taikytiną ES teisę; ir (arba) (b) yra susiję su anglies dioksido surinkimo įrangos, kurią numatoma naudoti kaip nuolatinę geologinę saugyklą, įrengimu anglies dioksido surinkimo ir saugojimo grandinėje, pagal Direktyvą 2009/31/EB (87) leistinose saugklose, įskaitant saugyklas, pripažintas nulinio balanso strateginio CO2 saugojimo projektais pagal Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą.

5.2.4.   Papildomi reikalavimai paramai nuo gamtinių dujų priklausomiems projektams

(149)

Laikantis (130) ir (144) punktuose nurodytų principų, schemomis gali būti tik išimtinai skatinamos naujos investicijos, paremtos gamtinėmis dujomis, kaip priemone išmetamųjų teršalų kiekiui mažinti ar energijos vartojimo efektyvumui didinti. Šis skirsnis joms taikomas tik tuo atveju, jei valstybė narė įrodo i) kad nėra technologiškai brandžios alternatyvos gamtinėms dujoms, ii) kad alternatyvos gamtinėms dujoms kol kas negali būti naudojamos dėl nepakankamo jų prieinamumo ar infrastruktūros arba iii) kad priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas bus vykdomas etapais. Visais šiais atvejais valstybės narės turi reikalauti, kad pagalbos gavėjai pateiktų patikimą ir išsamų planą, parodantį, kaip iki 2040 m. bus laipsniškai atsisakyta gamtinių dujų; valstybė narė turi užtikrinti, kad šis laipsniškas jų atsisakymas būtų įgyvendintas.

(150)

Nukrypstant nuo (139) punkto b papunkčio ir (140) punkto (a) papunkčio i dalies ir (b)papunkčio, investicijoms, kurios yra iš esmės pagrįstos gamtinėmis dujomis, kaip priemone pramoninės šilumos priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti, pradėjus veikti, tiesiogiai išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turi būti sumažintas ne mažiau kaip 70 % arba energijos suvartojimas vienam produkcijos vienetui turi būti sumažintas ne mažiau kaip 40 % (88).

(151)

Išimtys, leidžiančios šiek tiek padidinti gamybos pajėgumus, kaip nustatyta (138) punkto (a) ir (b) papunkčiuose, netaikomos investicijoms, kurios pagrįstos gamtinėmis dujomis, nebent ta investicija atitiktų geriausius prieinamus gamybos būdus, apibrėžtus Direktyvoje 2010/75/ES (89).

5.3.   Taikomos pagalbos ribos

(152)

Planuodama pagalbos schemą pagal šį skirsnį ir siekdama užtikrinti pagalbos proporcingumą, valstybė narė privalo pasirinkti vieną iš 5.3.1, 5.3.2 arba 5.3.3 poskirsniuose aprašytų alternatyvių metodikų.

(153)

Jei individualios pagalbos sumos pagal 5.3.1 poskirsnį viršija 200 mln. EUR, pagalbos suma turi būti nustatyta pagal 5.3.2 poskirsnį.

5.3.1.   Pagalbos intensyvumas

(154)

Kai pagalbos suma (90) neviršija 200 mln. EUR, didžiausia pagalbos suma pagal pagalbos schemą gali būti nustatyta remiantis tinkamomis finansuoti investicijos išlaidomis, t. y. bendromis investicinėmis išlaidomis, tiesiogiai susijusiomis su išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimu arba energijos vartojimo efektyvumo padidinimu, ir didžiausiu pagalbos intensyvumu. Didžiausias pagalbos intensyvumas yra papildomų aplinkos apsaugos išlaidų, susijusių su atitinkamų technologinių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo sprendimų naudojimu, artinys. Didžiausias pagalbos intensyvumas negali būti didesnis kaip: (a) 60 % investicijoms, kuriomis įgalinama naudoti vandenilį arba iš vandenilio pagamintus degalus, kai (146) punkte nurodyto atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuro (91) dalis sudaro bent 40 %; (b) 45 % investicijoms į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą (92), energijos kaupimą (93), investicijoms į lankstų elektrifikavimą, nurodytą (143) punkto (b) papunktyje, investicijoms į anglies dioksido surinkimo įrangą, atitinkančioms (147) punktą; (c) 35 % investicijoms, kuriomis įgalinama naudoti (146) punkte nurodytą mažo anglies dioksido pėdsako kurą; (d) 20 % investicijoms į (146) punkte nurodyto mažo anglies dioksido pėdsako kuro gamybą. (e) 30 % visoms kitoms technologijoms.

(155)

Mažųjų įmonių investicijoms pagalbos intensyvumas pagal (154) punktą gali būti padidintas dar 10 procentinių punktų, o vidutinių įmonių investicijoms – 5 procentiniais punktais.

5.3.2.   Trūkstamas finansavimas

(156)

Valstybės narės gali nuspręsti didžiausią pagalbos sumą pagal pagalbos schemą nustatyti kaip kriterijus atitinkančios investicijos trūkstamą finansavimą. Iš pareiškėjų pagal schemą turi būti reikalaujama naudoti vienodą trūkstamo finansavimo apskaičiavimo metodą. Valstybės narės turi nustatyti, kokios metodikos laikysis tikrindamos, ar pinigų srautų prognozės, kuriomis grindžiami grynosios dabartinės vertės skaičiavimai, yra patikimos ir dera su priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo projektu. Vienodas metodas turi atitikti modelio, kurį paskelbs Komisija, principus ir pagrindines ypatybes.

(157)

Kai pagalba, apskaičiuota remiantis projekto trūkstamu finansavimu, viršija didžiausią 200 mln. EUR sumą arba 10 % schemos biudžeto vienai įmonei vienam projektui, trūkstamą finansavimą, gavusi atskirą pranešimą, turi įvertinti Komisija.

(158)

Jei valstybės narės pagalbos sumą nustato remdamosi (156) punktu ir ši pagalbos suma viršija 30 mln. EUR vienai įmonei vienam projektui, turi būti taikomas lėšų susigrąžinimo mechanizmas, kuriuo užtikrinama, kad valstybė narė gautų atitinkamą bet kokio papildomo remiamo projekto pertekliaus dalį, remiantis numatomo verslo plano palyginimu su faktiniais projekto pinigų srautais. Lėšų susigrąžinimo mechanizmas turi atitikti visas šias sąlygas: (a) pagal lėšų susigrąžinimo mechanizmą atliktas skaičiavimas turi būti tikrinamas remiantis atskira auditoriaus patikrinta remiamo projekto apskaita; (b) lėšų susigrąžinimo mechanizmas turi būti taikomas visą finansinių prognozių, kuriomis grindžiamas trūkstamo finansavimo vertinimas, laikotarpį ir apimti galutinę projekto vertę planavimo laikotarpio pabaigoje, apskaičiuotą pagal standartines ekonomines metodikas (94); ir (c) lėšų susigrąžinimo mechanizmas turi apimti paskatas pagalbos gavėjams kuo labiau mažinti savo išlaidas ir ilgainiui veiksmingai įgyvendinti projektą, o valstybei grąžintino perviršio dalis turi išlikti didelė.

5.3.3.   Konkurencinis konkursas

(159)

Kaip alternatyvą (154) ir (156) punktams, valstybės narės taip pat gali nuspręsti didžiausią pagalbos sumą pagal pagalbos schemą nustatyti konkurencinio konkurso būdu, atitinkančiu šias sąlygas: (a) konkurencinis konkursas turi būti atviras visiems schemos reikalavimus atitinkantiems projektams, kuriais vienodai prisidedama prie priemonės aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo, t. y. padedama išvengti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo arba didinti energijos vartojimo efektyvumą; (b) konkrečioms technologijoms skirti krepšeliai negali būti taikomi, išskyrus atvejus, kai jų reikia siekiant išvengti situacijos, kai technologijos, kurių taršos mažinimo sąnaudos yra didesnės, tačiau kurios turi didelį priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo potencialą, de facto neįtraukiamos; (c) galimos viršutinės ribos, kuriomis būtų ribojami didžiausi atskirų tam tikroms kategorijoms ar krepšeliams priklausančių konkurso dalyvių pasiūlymai, turi būti pagrįstos trūkstamo finansavimo etaloniniams projektams apskaičiavimu (95).

6.   PAGALBA PAKANKAMAM ŠVARIŲ TECHNOLOGIJŲ GAMYBOS PAJĖGUMUI UŽTIKRINTI

(160)

Komisija laikys, kad pagalba, skiriama siekiant paskatinti investicinius projektus, kuriais sukuriami papildomi gamybos pajėgumai, yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą, jeigu atitinka 3 skirsnyje ir šiame skirsnyje nustatytas sąlygas, o gamybos pajėgumai yra skirti: (a) II priede išvardytų galutinių produktų gamybai, be kita ko, naudojant antrines žaliavas; ir (arba) (b) II priede išvardytų pagrindinių konkrečių komponentų gamybai, be kita ko, naudojant antrines žaliavas; ir (arba) (c) naujų arba regeneruotų susijusių svarbiausiųjų žaliavų, būtinų a ir b punktuose nurodytiems galutiniams produktams arba pagrindiniams konkretiems komponentams gaminti, gamybai. Tokia pagalba gali iš esmės padėti pasiekti Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akte nustatytą 40 % atsparumo lyginamąjį rodiklį, kartu įgyvendinant kitas politikos priemones, kuriomis siekiama sukurti palankią verslo aplinką tokioms investicijoms į švarių technologijų gamybą.

(161)

Tai nedaro poveikio valstybių narių galimybei pagal PKAAE gairių 4.4 skirsnį nustatyti pagalbos schemas, skirtas remti investicijas, kuriomis skatinama žiedinė ekonomika (pvz., parengimas pakartotiniam naudojimui, perdirbimas ir t. t.), neviršijant tame skirsnyje numatytos didžiausios pagalbos sumos. Komisija tokiems atvejams teiks prioritetą. Tai apima paramą investicijoms, kuriomis įgalinamas pirminių žaliavų pakeitimas antrinėmis. Investicijos, kuriomis remiama žiedinė ekonomika, taip pat gali būti remiamos be išankstinio pranešimo pagal Bendrąjį bendrosios išimties reglamentą.

(162)

Įprastomis rinkos sąlygomis švarių technologijų gamintojai turėtų galėti padengti savo veiklos išlaidas be jokios papildomos viešosios paramos, juo labiau, kad jų investicinės išlaidos jau yra subsidijuotos. Veiklos pagalba gali turėti ypač didelį iškraipomąjį poveikį, nes ji gali tiesiogiai mažinti rinkoje tiekiamų prekių ar teikiamų paslaugų kainą ir išlaikyti rinkos dalyvius, kurie ilgainiui dirba nuostolingai. Tačiau švarių technologijų gamintojai, pvz., baterijų gamintojai, gali patirti nesąžiningą pasaulinę konkurenciją, netikėtą išlaidų perviršį arba netikrumą dėl būsimos paklausos, tarkim, gamybos augimo laikotarpiu, bet ne tik, ir tai yra būdinga jų veiklai. Tokiomis aplinkybėmis valstybės narės gali teikti finansavimą, be kita ko, nuosavo kapitalo ir kvazinuosavo kapitalo priemonių forma, rinkos sąlygomis, kartu su privačiais veiklos vykdytojais (žr. (7) punktą), tomis pačiomis rizikos ir grąžos sąlygomis (pari passu). Toks finansavimas gali padengti ne tik investicijų poreikius, bet ir veiklos išlaidas.

6.1.   Investicinės pagalbos schemos

(163)

Valstybės narės gali teikti pagalbą investiciniams projektams, kuriems taikomas (160) punktas.

(164)

Pagalba investiciniams projektams, nurodytiems (163) punkte, gali būti teikiama pagal schemą, kuriai numatytas preliminarus biudžetas, jeigu tenkinamos šiame poskirsnyje ir 3 skirsnyje nustatytos sąlygos.

(165)

Pagalbos gavėjai dėl pagalbos turi kreiptis prieš pradėdami darbus ir pateikti valstybei narei šio komunikato III priede nurodytą reikiamą informaciją.

(166)

Pagalbos lėšomis tinkamos finansuoti remiamo investicinio projekto išlaidos yra visos investicijos į materialųjį turtą (pvz., žemę, pastatus, įrangą, įrenginius, mašinas) ir nematerialųjį turtą (pvz., patento teises, licencijas, praktinę patirtį ar kitą intelektinę nuosavybę), reikalingą (160) punkte išvardytų prekių gamybai ar gavybai, išlaidos. Nematerialusis turtas turi: i) išlikti susijęs su atitinkama vietove ir negali būti perkeliamas į kitas vietoves; ii) būti naudojamas visų pirma atitinkamuose gamybos įrenginiuose, kuriems skirta pagalba; iii) būti amortizuojamas; iv) būti įsigyjamas rinkos sąlygomis iš trečiųjų šalių, nesusijusių su pirkėju; v) būti įtrauktas į pagalbą gaunančios įmonės turtą ir vi) likti susijęs su projektu, kuriam skirta pagalba, bent penkerius metus (MVĮ atveju – trejus metus).

(167)

Jei investicinis projektas vykdomas ne remiamose vietovėse, pagalbos intensyvumas negali viršyti 15 % tinkamų finansuoti išlaidų, o pagalbos suma (96) vienam projektui negali viršyti 150 mln. EUR. Jei investicinis projektas vykdomas remiamoje vietovėje pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą, pagalbos intensyvumas negali viršyti 20 % tinkamų finansuoti išlaidų, o pagalbos suma vienam projektui negali viršyti 200 mln. EUR. Jei investicinis projektas vykdomas remiamoje vietovėje pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punktą, pagalbos intensyvumas negali viršyti 35 % tinkamų finansuoti išlaidų, o pagalbos suma vienam projektui negali viršyti 350 mln. EUR (97).

(168)

Mažųjų įmonių investicijoms (167) punkte nurodytas pagalbos intensyvumas gali būti padidintas dar 20 procentinių punktų, o vidutinių įmonių investicijoms – 10 procentinių punktų.

(169)

Kad investicija būtų perspektyvi, valstybė narė turi užtikrinti, kad pagalbos gavėjas bent 25 % tinkamų finansuoti išlaidų padengtų finansiniu įnašu iš nuosavų išteklių arba iš išorės finansavimo šaltinių, naudodami jokios viešosios paramos (98).

(170)

Siekiant sukurti ilgalaikes kokybiškas darbo vietas Europos Sąjungoje, pagalbos gavėjas turi įsipareigoti išlaikyti investiciją atitinkamoje vietovėje ne mažiau kaip penkerius metus, o MVĮ – trejus metus po projekto įgyvendinimo. Toks įsipareigojimas neturėtų užkirsti kelio pakeisti per šį laikotarpį pasenusios arba sugedusios įrangos ar įrenginių, jeigu atitinkamoje vietovėje ekonominė veikla išlaikoma minimalų laikotarpį. Tačiau papildoma pagalba tiems įrenginiams ar įrangai pakeisti pagal šį komunikatą negali būti skiriama. Dėl šio įsipareigojimo nesilaikymo pagalbą teikianti institucija galėtų pagalbą susigrąžinti.

(171)

Remdamasi pagalbos gavėjo pateikta informacija, nurodyta šio komunikato III priede, pagalbą teikianti institucija prieš suteikdama pagalbą turi patikrinti konkrečią ne EEE teritorijoje vykdomos investicijos riziką (99).

(172)

Pagalba negali būti teikiama gamybos veiklos perkėlimui EEE teritorijoje palengvinti, visų pirma siekiant, kad dėl pagalbos nebūtų prarastos darbo vietos. Šiuo tikslu pagalbos gavėjas turi: (a) patvirtinti, kad per dvejus metus iki pagalbos paraiškos pateikimo jis neperkėlė veiklos į įmonę, kurioje turi būti vykdoma remiama investicija, ir (b) įsipareigoti tokios veiklos neperkelti iki dvejų metų nuo investicijos įgyvendinimo. Dėl šio įsipareigojimo nesilaikymo pagalbą teikianti institucija galėtų pagalbą susigrąžinti.

6.2.    Ad hoc pagalba

(173)

Komisija gali patvirtinti individualią pagalbą, apie kurią pranešta, investiciniams projektams, patenkantiems į (160) punkte apibrėžtą taikymo sritį, jeigu ji atitinka šiame poskirsnyje, (165)ir (170)punktuose ir 3 skirsnyje nustatytas sąlygas.

(174)

Pagalbos suma negali viršyti mažesniosios iš šių sumų: i) subsidijos sumos (100), kurią pagalbos gavėjas akivaizdžiai galėtų gauti už lygiavertę investiciją EEE nepriklausančioje trečiojoje šalyje; ir ii) minimalios sumos, kurios reikia siekiant paskatinti pagalbos gavėją investuoti atitinkamoje vietovėje EEE, o ne alternatyvioje vietovėje už EEE ribų (trūkstamas finansavimas) (101). Pagalbos gavėjas privalo įrodyti, kad be pagalbos planuojama investicija nebūtų vykdoma EEE (102). Komisija mano, kad rinkose, kuriose ateityje didės rinkos nepastovumo rizika, reikalinga papildoma apsaugos priemonė, t. y. lėšų susigrąžinimo mechanizmas, kad būtų užtikrintas teisingas papildomos naudos, kuri pateiktoje trūkstamo finansavimo analizėje nebuvo prognozuota, paskirstymas.

(175)

Jei investicija vykdoma ne remiamoje vietovėje, valstybė narė privalo įrodyti, kad investicija negalėjo būti taip pat veiksmingai įgyvendinama remiamoje vietovėje ir kad dėl to pagalbos gavėjas pagrįstai gali investiciją vykdyti ne tokiose remiamose vietovėse.

(176)

Kai svarstomos kelios EEE vietovės investicijai vykdyti, o valstybės pagalba pagal šį poskirsnį būtų teikiama siekiant pritraukti investicijas į kurią nors vietovę, kurios regioninės pagalbos intensyvumas, nurodytas taikytiname regioninės pagalbos žemėlapyje, yra mažesnis nei kitose svarstomose alternatyviose EEE vietovėse (arba į neremiamą vietovę), tai darytų neigiamą poveikį konkurencijai ir prekybai, kurio greičiausiai neatsvertų joks teigiamas poveikis. Kai regioninės pagalbos intensyvumas svarstomose EEE vietovėse yra toks pats, pagalbos gavėjas privalo įrodyti, kad vietovė buvo pasirinkta remiantis objektyviais kriterijais, nepriklausomai nuo valstybės pagalbos. Tačiau jeigu pagalbos gavėjas geba įrodyti, kad kitu atveju investicija būtų vykdoma ne alternatyviose EEE vietovėse, o trečiojoje šalyje už EEE ribų, būtų laikoma, kad tokio akivaizdaus neigiamo poveikio konkurencijai ir prekybai nėra.

(177)

Pagalbos gavėjas privalo įsipareigoti (160) punkte nurodytų prekių gamybai naudoti naujausias rinkoje prieinamas taršumo požiūriu pažangiausias gamybos technologijas.

(178)

Valstybė narė turėtų įrodyti, kad remiama investicija sukurtais papildomais gamybos pajėgumais pagalbos gavėjas prisidės prie Europos autonomijos stiprinimo padėdamas šalinti Sąjungoje esantį paklausos ir pasiūlos atotrūkį, bet jau esantys gamybos pajėgumai nebus išstumti arba bus įsipareigota kurti naujus.

(179)

Vertindama šiame poskirsnyje nurodytą valstybės pagalbą Komisija prašys pateikti visą informaciją, būtiną siekiant įvertinti, ar dėl valstybės pagalbos smarkiai nesumažėtų darbo vietų kitose esamose EEE vietovėse. Jeigu jų sumažėtų ir jeigu dėl investicijos pagalbos gavėjas įgytų galimybę perkelti veiklą į tikslinę vietovę ir tarp perkėlimo bei pagalbos būtų priežastinis ryšys, tai būtų laikoma neigiamu poveikiu konkurencijai ir prekybai, kurio jos teigiamas poveikis tikriausiai nekompensuotų.

6.3.   Pagalba švarių technologijų įrangos paklausai remti pagreitinto nusidėvėjimo forma

(180)

Komisija laikys, kad schemos, pagal kurias valstybės pagalba teikiama pagreitinto nusidėvėjimo forma siekiant skatinti švarių technologijų įrangos įsigijimą arba nuomą, yra suderinamomis su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą, jeigu atitinka šiame poskirsnyje ir 3 skirsnyje nustatytas sąlygas.

(181)

Pagalba turi būti teikiama pagal pagalbos schemas, kurias sudaro išlaidų, patirtų įsigyjant arba išsinuomojant reikalavimus atitinkantį turtą, pagreitintas nusidėvėjimas taikomas visai išlaidų sumai, šias išlaidas iš karto pripažįstant sąnaudomis (103).

(182)

Reikalavimus atitinkantis turtas yra visi galutiniai produktai, nurodyti (160) punkto (a)papunktyje.

(183)

Reikalavimus atitinkantis turtas turi atitikti visas šias sąlygas: (a) būti naujas; (b) pirmiausia būti naudojamas pagalbos gavėjo veikloje ir būti susijęs su ta veikla ne trumpiau kaip penkerius metus (MVĮ – trejus metus) (104); (c) būti nudėvimas; (d) būti įsigytas arba išsinuomotas rinkos sąlygomis; (e) būti įtrauktas į pagalbos gavėjo turtą.

(184)

Reikalavimus atitinkančio turto įsigijimo arba nuomos išlaidos turi būti patirtos, o pagreitintas nusidėvėjimas turi būti pradėtas skaičiuoti ne vėliau kaip šio komunikato galiojimo pabaigos dieną, nurodytą (216) punkte.

(185)

(38) punkto (a) ir (b) papunkčiai šiame poskirsnyje nurodytai pagalbai netaikomi. Pagalba toms pačioms tinkamoms finansuoti išlaidoms padengti pagreitinto nusidėvėjimo forma gali būti teikiama kartu su bet kokia kita valstybės pagalba arba pagalba iš centralizuotai valdomų ES lėšų, nereikalaujant apskaičiuoti jos bendrojo subsidijos ekvivalento.

7.   KONKREČIŲ INOVACIJŲ FONDO PROJEKTŲ RĖMIMO SCHEMOS

(186)

Kartu su 4.1, 4.2, 5.1–5.3 ir 6.1 skirsniais šiame skirsnyje pateikiamos specialiosios suderinamumo sąlygos, taikomos schemoms, pagal kurias remiamos investicijos, kurios buvo teigiamai įvertintos pagal Inovacijų fondo reikalavimus (105). Komisija laikys suderinamomis su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą, pagalbos priemones, kuriomis remiamos investicijos, skirtos švarios energijos gamybai ir kaupimui, nurodytos (48) ir (73) punktuose, investicijos, skirtos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, išmetamam dėl pramoninės veiklos, sumažinti, nurodytos (129)–(132)punktuose, ir investicijos, kuriomis sukuriami papildomi gamybos pajėgumai, kuriems taikomas (160) punktas, skirtos projektams, kuriuos teigiamai įvertino Inovacijų fondas ir kuriems suteiktas suverenumo ženklas, nurodytas Reglamento (ES) 2024/795 4 straipsnyje, jei šios priemonės atitinka šio skirsnio ir 3 skirsnio sąlygas (106).

(187)

Investicijoms į atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir kaupimą, nurodytoms (48) punkte ir vertinamoms pagal šį skirsnį, taikomi (49)–(52) punktai.

(188)

Investicijoms į mažo anglies dioksido pėdsako kuro gamybą ir kaupimą, nurodytoms (73) punkte ir vertinamoms pagal šį skirsnį, taikomi (75) ir (76) punktai.

(189)

Investicijoms, kuriomis mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išmetamas dėl pramoninės veiklos, nurodytoms (129)–(132) punktuose ir vertinamoms pagal šį skirsnį, taikomi (138), (141)–(143), ir (145)–(151) punktai.

(190)

Investicijoms, kuriomis sukuriami papildomi produktų, kuriems taikomas (160) punktas, gamybos pajėgumai ir vertinamoms pagal šį skirsnį, taikomi (165), (166), (169), (170) ir (172) punktai.

(191)

Pagalba turi būti teikiama pagal schemą, kuriai numatytas tam tikras biudžetas.

(192)

Valstybės narės gali vykdyti schemas, skirtas vienai arba abiem iš šių projektų kategorijų: (a) projektams, kuriuos teigiamai įvertino Inovacijų fondas ir kuriems suteiktas suverenumo ženklas, tačiau kurie nebuvo atrinkti finansuoti pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/856; (b) projektams, kuriuos teigiamai įvertino Inovacijų fondas ir kuriems suteiktas suverenumo ženklas, ir kurie buvo atrinkti finansuoti pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/856.

(193)

Schemos turi būti atviros visiems projektams, atitinkantiems šiame skirsnyje nustatytas sąlygas ir priskiriamiems vienai arba abiem (192) punkto a ir b papunkčiuose nurodytoms kategorijoms. Valstybės narės gali apriboti tokių schemų taikymo sritį, kad jos apimtų vien tik švarios energijos gamybą, pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą arba švarių technologijų gamybą. Jos iš esmės negali dar labiau apriboti schemos, kad ji apimtų tik tam tikrą sektorių ar konkrečią technologiją. Valstybės narės, kurios siekia nustatyti, kad pagal schemą tinkami finansuoti yra tik tam tikri sektoriai ar technologijos, turi i) pagrįsti tokį tinkamumo finansuoti apribojimą objektyviais motyvais ir ii) įrodyti, kad schema nepagrįstai neatima galimybės priimti klimatui ir aplinkai palankesnius sprendimus.

(194)

Schemos gali apimti projektus, vykdomus pagal vieną ar kelis būsimus kvietimus teikti pasiūlymus. Kai schema apima projektus, vykdomus pagal daugiau nei vieną būsimą kvietimą teikti pasiūlymus pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/856, valstybė narė gali skirti metinį biudžetą kiekvienam Inovacijų fondo kvietimui arba rezervuoti paramą tam tikrai procentinei daliai projektų, kuriuos teigiamai įvertino Inovacijų fondas ir kuriems suteiktas suverenumo ženklas pagal kiekvieną kvietimą. Skirdamos pagalbą pagal schemą tinkamiems finansuoti projektams194) valstybės narės privalo laikytis kvietime teikti pasiūlymus pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/856 nustatytos projektų eilės sudarymo tvarkos.

(195)

Pagalba gali būti teikiama tik tiesioginių dotacijų, grąžintinų avansų, paskolų, garantijų ar mokesčių lengvatų forma.

(196)

Pagal šį skirsnį įgyvendindama pagalbos schemą valstybė narė turi i) investicijoms į švarios energijos gamybą ir kaupimą, nurodytoms (187) ir (188) punktuose, taip pat investicijoms, kuriomis mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, išmetamas dėl pramoninės veiklos, nurodytoms (189) punkte, pasirinkti vieną iš alternatyvių pagalbos sumos nustatymo metodų, aprašytų (154)–(158) punktuose; ii) investicijoms, kuriomis sukuriami papildomi gamybos pajėgumai, nurodytoms (190) punkte, užtikrinti, kad būtų laikomasi didžiausio pagalbos intensyvumo ir didžiausios pagalbos sumos, nurodytų (167) ir (168) punktuose.

(197)

Projektams, nurodytiems (192) punkto (a) papunktyje, kaip alternatyva (196) punktui, valstybės narės pagalbos sumą investicijoms, skirtoms šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, išmetamam dėl pramoninės veiklos, sumažinti, ir investicijoms į švarios energijos gamybą ir kaupimą taip pat gali nustatyti laikydamosi maksimalaus finansavimo apskaičiavimo metodo, pateikto Deleguotajame reglamente (ES) 2019/856, kartu su veiksmingu lėšų susigrąžinimo mechanizmu, įskaitant sąlygas, išdėstytas (199) punkte.

(198)

Investicijoms, kuriomis sukuriami papildomi produktų, kuriems taikomas (160) punktas, gamybos pajėgumai, jei projekto inovacijų lygis pagal Inovacijų fondo reikalavimus yra vertinamas kaip aukštas, ir neviršijant didžiausios paramos ribos, nustatytos (200) punkte, kaip alternatyva (196) punktui, valstybės narės pagalbos sumą taip pat gali nustatyti laikydamosi maksimalaus finansavimo apskaičiavimo metodo, pateikto Deleguotajame reglamente (ES) 2019/856, kartu su veiksmingu lėšų susigrąžinimo mechanizmu, įskaitant sąlygas, išdėstytas (199) punkte..

(199)

Lėšų susigrąžinimo mechanizmas turi atitikti visas šias sąlygas: (a) lėšų susigrąžinimo mechanizmu turėtų būti sprendžiamas papildomos naudos atsiradimo klausimas nustatant ir susigrąžinant projekto perteklių, jei remiamų projektų vidinė grąžos norma viršija pagal Deleguotajame reglamente (ES) 2019/856 nustatytą metodą priimtą VSKK; (b) lėšų susigrąžinimo mechanizmas pirmą kartą pritaikomas praėjus ne mažiau kaip 5 metams, o paskutinį kartą – praėjus ne mažiau kaip 10 metų nuo projekto įgyvendinimo pradžios, kaip nurodyta atitinkamame Inovacijų fondo kvietime teikti paraiškas; (c) pagal lėšų susigrąžinimo mechanizmą atliktas skaičiavimas turi būti tikrinamas remiantis atskira auditoriaus patikrinta remiamo projekto apskaita; (d) lėšų susigrąžinimo mechanizmą taikant paskutinį kartą, turi būti atsižvelgta į galutinę projekto vertę; (e) lėšų susigrąžinimo mechanizmas turi būti parengtas taip, kad pagalbos gavėjai ir toliau būtų skatinami kuo labiau mažinti savo išlaidas ir ilgainiui kuo veiksmingiau įgyvendinti projektą, valstybei priskiriant ne mažesnę kaip 70 % perviršio dalį.

(200)

Taikant (198) punktą, jei investicinis projektas vykdomas ne remiamose vietovėse, pagalbos intensyvumas negali viršyti 25 % tinkamų finansuoti išlaidų, o pagalbos suma vienam projektui negali viršyti 150 mln. EUR. Jei investicinis projektas vykdomas remiamoje vietovėje pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą, pagalbos intensyvumas negali viršyti 40 % tinkamų finansuoti išlaidų, o pagalbos suma vienam projektui negali viršyti 200 mln. EUR. Jei investicinis projektas vykdomas remiamoje vietovėje pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies a punktą, pagalbos intensyvumas negali viršyti 55 % tinkamų finansuoti išlaidų, o pagalbos suma vienam projektui negali viršyti 350 mln. EUR (107). Mažųjų įmonių investicijoms pagalbos intensyvumas gali būti padidintas dar 20 procentinių punktų, o vidutinių įmonių investicijoms pagalbos intensyvumas gali būti padidintas dar 10 procentinių punktų.

8.   PAGALBA PRIVAČIŲ INVESTICIJŲ, SUSIJUSIŲ SU ŠVARIOS PRAMONĖS KURSO TIKSLAIS, RIZIKAI MAŽINTI

(201)

Be 4–7 skirsniuose aprašytų priemonių, valstybės narės gali nuspręsti skatinti privačius investuotojus investuoti į projektus (108), kuriems taikomi 4.1, 4.2, 4.3, 5 ir 6 skirsniai (109), į energetikos infrastruktūrą teisėto monopolio sąlygomis arba valdomą natūralaus monopolio sąlygomis (110), arba į žiedinę ekonomiką remiančius projektus (111).

(202)

Komisija laikys, kad pagalbos schemos, pagal kurias siekiama sumažinti privačių investicijų į reikalavimus atitinkančių projektų portfelius riziką, yra suderinamos su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktą, jeigu atitinka šiame ir 3 skirsnyje nustatytas sąlygas.

(203)

Pagalba teikiama pagal schemą siekiant paskatinti privačius investuotojus investuoti į reikalavimus atitinkančių projektų portfelius, kuriems taikomas šis skirsnis, kaip nustatyta (201) punkte.

(204)

Pagalbą sudaro nuosavas kapitalas, paskolos (įskaitant subordinuotąsias paskolas) ir (arba) garantijos konkrečiam fondui arba specialiosios paskirties įmonei (SPĮ), valdančiai reikalavimus atitinkančių projektų portfelį. Pagalba siekiama užtikrinti, kad rizikos ir (arba) grąžos skatinamosiomis priemonėmis privatūs investuotojai būtų skatinami investuoti į tą fondą arba SPĮ, pavyzdžiui, teikiant garantijas su pirmojo nuostolio (priešpriešine) garantija arba investuojant kapitalą į skirtingų klasių akcijas, investicijų grąžą pirmiausia paskirstant privačių investuotojų akcijų klasei, o viršijus nustatytą grąžos lygį, – ir valstybės narės akcijų klasei. Visa paskolos arba skolos priemonių garantijos trukmė neturi viršyti iš viso dvidešimties metų, o garantijų trukmė bet kuriuo atveju negali viršyti pagrindinės skolos finansinės priemonės termino. Pagal sutartį garantijos panaudojimas yra siejamas su specialiomis sąlygomis, kurios gali apimti pagalbą gaunančios įmonės privalomą bankroto paskelbimą arba bet kokią kitą panašią procedūrą. Dėl šių sąlygų šalys privalo susitarti pirmą kartą suteikiant garantiją. Jeigu garantijos suteikiamos portfelio investicijoms į nuosavą ir (arba) kvazinuosavą kapitalą, tinkamus finansuoti nuostolius iš garantijos galima padengti tik tada, kai fondas arba SPĮ likviduojami ir visos portfelio investicijos parduodamos rinkos sąlygomis.

(205)

Fondo arba SPĮ investicijos į reikalavimus atitinkančius projektus gali būti vykdomos naujai išleistų nuosavo kapitalo, kvazinuosavo kapitalo, paskolų (įskaitant subordinuotąsias paskolas), kitų skolos priemonių ir garantijų forma. Didžiausia nominali investicijos suma vienam projektui negali viršyti 250 mln. EUR. Investicija į atskirą projektą negali sudaryti daugiau kaip 25 % visos fondo arba SPĮ finansavimo apimties uždarymo metu. Pagalba pagal šį skirsnį gali būti sumuojama su pagalba pagal kitus šio komunikato skirsnius ir bet kokia kita valstybės pagalba tam pačiam projektui.

(206)

Valstybės narės šiame skirsnyje nurodytas pagalbos schemas turi įgyvendinti per finansų tarpininką arba įgaliotąjį subjektą. Finansų tarpininko arba įgaliotojo subjekto atlygis turi atitikti rinkos praktiką. Laikoma, kad šią sąlygą atitinka finansų tarpininkai, atrinkti taikant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę atrankos procedūrą. Finansų tarpininkai turi prisiimti dalį investavimo rizikos bendrai investuodami pakankamą nuosavų išteklių kiekį arba reikšmingą atlygio dalį susiedami su veiklos rezultatais, siekiant užtikrinti, kad jų interesai nuolat derėtų su valstybės narės interesais.

(207)

Valstybės narės arba jų įgaliotas subjektas turi įsipareigoti atlikti išsamų patikrinimą, kad užtikrintų patikimą investavimo į (204) punkte nurodytą investicijų portfelį strategiją, kurią nustato finansų tarpininkas, neviršydamas valstybės narės įgaliojimų, ir tinkamą rizikos diversifikavimo politiką, kuria bus siekiama užtikrinti ekonominį gyvybingumą ir suteikti ilgalaikių investavimo galimybių privatiems investuotojams. Finansų tarpininkas arba įgaliotasis subjektas bus atsakingas už šios strategijos įgyvendinimą ir atrinks reikalavimus atitinkančius projektus ir investuotojus. Kiekvienos investicijos į nuosavą kapitalą ir kvazinuosavą kapitalą atveju atranka, be kita ko, turi būti grindžiama aiškiu ir realistišku pasitraukimo scenarijumi. Jeigu investuojama į nuosavą kapitalą, tikslinę portfelio investicijų grąžą, nuo kurios priklauso grąžos paskirstymas (kaip nurodyta (209) punkto (b) papunktyje), nustatys finansų tarpininkas arba įgaliotasis subjektas. Finansų tarpininkas arba įgaliotasis subjektas turi užtikrinti, kad investiciniams projektams teikiamas finansavimas neviršytų investicinių projektų išlaidų, atsižvelgdamas į kitą įsipareigotą skirti finansavimą iš bet kurio kito šaltinio.

(208)

Komisija mano, kad pagalba privatiems investuotojams yra apribota iki būtino minimumo, kai privatūs investuotojai atrenkami investicijoms į portfelį taikant atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę atrankos procedūrą, kuri vykdoma pagal taikytinus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus, aiškiai nustačius, kokių politikos tikslų turi būti siekiama tomis investicijomis, ir kuria siekiama nustatyti tinkamą rizikos ir grąžos pasidalijimo tvarką.

(209)

Jei privatūs investuotojai nėra pasirenkami per atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę atrankos procedūrą, Komisija laiko, kad pagalba privatiems investuotojams yra apribota iki būtino minimumo: (a) jei pagalbą sudaro (subordinuotosios) paskolos ir garantijos, – kai pagalbą investuotojui sudaro apsauga nuo pirmojo nuostolio, padengianti ne daugiau kaip 20 % sutartyje apibrėžtų nuostolių, o valstybės prisiimtą riziką atspindi priemoka, kuri yra mažiau nei 25 % mažesnė už atitinkamą rinkos sąlygas atitinkantį atlygį. Šis atlygis turi būti apskaičiuojamas atsižvelgiant į galutinių pagalbos gavėjų rizikingumą, remiamų priemonių rūšį ir suteikiamos apsaugos trukmę; (b) jei pagalbą sudaro nuosavo kapitalo investicijos į projektų portfelį – kai bet koks pageidaujamas investicijų grąžos priskyrimas privačių investuotojų turimų akcijų klasėms apribojamas iki fiksuotos grąžos normos, neviršijančios siekiamos investicijų portfelio grąžos, o tų privačių investuotojų turimos akcijų klasės sudaro daugiau kaip 75 % portfelio apimties. Ne mažiau kaip 75 % investicijų grąžos, viršijančios fiksuotąją grąžos normą, nukreipiama į valstybei narei priklausančių akcijų klasę, o likusi investicijų grąža, viršijanti fiksuotąją grąžos normą (ne daugiau kaip 25 %), – į privačių investuotojų turimų akcijų klases.

(210)

Teikdami pagalbos paraišką pagal šiame skirsnyje aprašytą schemą, privatūs investuotojai turės pateikti įgaliotajam subjektui arba finansų tarpininkui savo investavimo strategiją, įskaitant i) informaciją apie numatomą savo investicijos rizikos ir grąžos profilį ir ii) informaciją apie taikomas apsaugos priemones, kad būtų išvengta bet kokių galimų interesų konfliktų (ypač tada, kai investiciją į projektus vykdo bendrovės, kuriose investuotojas (-ai) jau turi nemažą dalį arba su kuriomis yra susiję ankstesniais ryšiais). Privatūs investuotojai savo investicijoms į fondą arba SPĮ neturi gauti jokios kitos valstybės pagalbos.

(211)

Turint omenyje šiame skirsnyje, visų pirma (204), (206) ir (207) punktuose, numatytas funkcines apsaugos priemones, siekiant užtikrinti, kad būtų remiami tik ekonomiškai perspektyvūs projektai, (28) punkte numatytas formalus sunkumų patiriančių įmonių neįtraukimas pagalbai pagal šį skirsnį netaikomas.

9.   SKAIDRUMAS, STEBĖSENA IR ATASKAITŲ TEIKIMAS

(212)

Atitinkamą informaciją apie kiekvieną pagal šį komunikatą suteiktą individualią pagalbą, viršijančią 100 000 EUR (112), valstybės narės privalo paskelbti išsamioje valstybės pagalbos interneto svetainėje arba Komisijos IT portale (113) per 6 mėnesius nuo pagalbos suteikimo, o apie pagalbą mokesčių lengvatos forma – per vienus metus nuo mokesčių deklaracijos pateikimo dienos.

(213)

Valstybės narės Komisijai turi teikti metines ataskaitas (114).

(214)

Valstybės narės privalo užtikrinti, kad būtų saugomi išsamūs dokumentai, susiję su šiame komunikate numatytos pagalbos skyrimu. Tokie dokumentai, kuriuose turi būti visa informacija, būtina siekiant nustatyti, ar buvo laikomasi visų būtinų sąlygų, turi būti saugomi 10 metų nuo pagalbos suteikimo ir Komisijos prašymu turi būti jai pateikiami.

(215)

Komisija gali prašyti papildomos informacijos apie suteiktą pagalbą, visų pirma tam, kad patikrintų, ar buvo laikomasi Komisijos sprendimo, kuriuo patvirtinama pagalbos priemonė, sąlygų.

10.   BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

(216)

Komisija taiko šį komunikatą nuo 2025 m. birželio 25 d. Komisija taiko šį komunikatą visoms priemonėms, apie kurias pranešta nuo jo priėmimo dienos, taip pat priemonėms, apie kurias pranešta iki tos dienos, įskaitant priemones pagal laikinąją valstybės pagalbos sistemą. Komisija šį komunikatą taikys iki 2030 m. gruodžio 31 d.

(217)

Laikydamasi Komisijos pranešimo dėl taisyklių, taikomų vertinant neteisėtą valstybės pagalbą (115), pagalbai, apie kurią nepranešta, Komisija taikys šį komunikatą, jeigu pagalba buvo suteikta 2025 m. birželio 25 d. arba vėliau, o visais kitais atvejais taikys pagalbos suteikimo metu galiojusias taisykles.

(218)

Šis komunikatas pakeičia Laikinąją pagalbos krizės ir pereinamojo laikotarpio sąlygomis sistemą, kuri panaikinama nuo šio komunikato priėmimo dienos.

---

(1)  COM(2025) 85 final.

(2)   2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1735 dėl priemonių sistemos Europos nulinio balanso technologijų gamybos ekosistemai stiprinti sukūrimo (OL L, 2024/1735, 2024 6 28, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/1735/oj).

(3)  Žr. Komisijos pranešimą dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos (OL C 262, 2016 7 19, p. 1) (toliau – Pranešimas dėl valstybės pagalbos sąvokos) 5 skirsnis.

(4)  Jei valdžios institucija investuoja rinkos sąlygomis (pavyzdžiui, pari passu sąlygomis kaip ir privatūs investuotojai arba kai atitiktis rinkos sąlygoms nustatoma kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, lyginamąja analize), priemonės nėra valstybės pagalba, kaip tai suprantama pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį. Žr. Pranešimą dėl pagalbos sąvokos, 4.2.3 skirsnis.

(5)   2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014 6 26, p. 1) (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas).

(6)  2022 m. valstybės pagalbos klimato ir aplinkos apsaugai ir energetikai gairės (OL C 80, 2022 2 18, p. 1).

(7)  Regioninės valstybės pagalbos gairės (OL C 153, 2021 4 29, p. 1).

(8)  Komisijos komunikatas „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti krizės ir pereinamojo laikotarpio sąlygomis reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, sistema“ (OL C 101, 2023 3 17, p. 3), su pakeitimais, padarytais Komisijos komunikatais C(2023)8045 (OL C, C/1188, 2023 11 21, ELI http://data.europa.eu/eli/C/2023/1188/oj) ir C(2024)3123 (OL C, C/3113, 2024 5 2, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/3113/oj). Ši laikinoji pagalbos krizės ir pereinamojo laikotarpio sąlygomis sistema pakeitė 2022 m. spalio 28 d. priimtą laikinąją pagalbos krizės sąlygomis sistemą (OL C 426, 2022 11 9, p. 1), jau pakeitusią ankstesnę 2022 m. kovo 23 d. priimtą laikinąją pagalbos krizės sąlygomis sistemą (OL C 131I, 2022 3 24, p. 1) su pakeitimais, padarytais 2022 m. liepos 20 d. (OL C 280, 2022 7 21, p. 1). Laikinoji pagalbos krizės sąlygomis sistema atšaukta nuo 2023 m. kovo 9 d.

(9)  Žr., pavyzdžiui, Komisijos priimtus sprendimus bylose SA.58207 – Čekija, parama „Dukovany II“ (OL L 2025 429 2025 03 12, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2025/429/oj) ir SA.106107 – Belgija, dviejų branduolinių reaktorių eksploatavimo trukmės pratęsimas (dar nepaskelbta).

(10)  Komisijos komunikatas „Europos automobilių pramonės veiksmų planas“ (COM(2025) 95 final), 2025 3 5.

(11)   2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos (OL L 158, 2019 6 14, p. 54) (toliau – Elektros energijos reglamentas).

(12)  Komisija mano, kad paprastai – bent prieš šešias savaites, nebent atsižvelgiant į konkrečias priemonės aplinkybes galima pateisinti trumpesnį laikotarpį.

(13)  Siekiant užtikrinti, kad konkursas būtų konkurencinis, turi būti nustatytas konkurso biudžetas arba apimtis, dėl kurios rengiamas konkursas. Valstybė narė privalo įrodyti tikimybę, kad konkurso biudžetas arba apimtis, dėl kurios rengiamas konkursas, bus mažesni už galimus projektų pasiūlymus. Tai gali būti padaryta atsižvelgiant į praeityje rengtus panašius konkurencinius konkursus, nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane nustatytus technologijų tikslus arba nustatant apsaugos mechanizmą, siekiant atsižvelgti į nepakankamų pasiūlymų riziką, kai pagal priemonę numatoma rengti kelis konkurencinius konkursus. Jei per konkurencinius konkursus pakankamai pasiūlymų negaunama kelis kartus, valstybė narė privalo nustatyti taisomąsias priemones tai pačiai arba bet kuriai būsimai su ta pačia technologija arba projektais susijusiai schemai, apie kurią ji praneša Komisijai.

(14)   OL L 94, 2014 3 28, p. 65.

(15)   OL L 347, 2013 12 20, p. 320.

(16)   OL L 231, 2021 6 30, p. 159.

(17)   2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

(18)  Būtina atsižvelgti į visas atitinkamas sąnaudas ir naudą, įskaitant, pavyzdžiui, administracines išlaidas, transporto išlaidas, mokymo išlaidas, kurioms neskiriama mokymo pagalba, ir darbo užmokesčio skirtumus. Tačiau jei alternatyvi vieta yra EEE, į subsidijas toje kitoje vietoje negali būti atsižvelgiama.

(19)  Orientacinė norma, naudojama kaip diskonto norma, apskaičiuojama prie bazinės normos pridėjus fiksuotą 100 bazinių punktų maržą. Žr. Komisijos komunikatą dėl orientacinių ir diskonto normų nustatymo metodo pakeitimo (OL C 14, 2008 1 19, p. 6).

(20)   2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES, (nauja redakcija) (OL L 158, 2019 6 14, p. 125).

(21)   OL L 124, 2003 5 20, p. 36.

(22)  Pagalbos paraiška gali būti įvairių formų, įskaitant, pavyzdžiui, konkurenciniam konkursui pateiktą pasiūlymą. Kiekvienoje paraiškoje turi būti nurodyta bent ši informacija: pareiškėjo pavadinimas, projekto ar veiklos aprašymas, įskaitant, jei aktualu, vykdymo vietovę, ir pagalbos suma, reikalinga tam projektui ar veiklai vykdyti. Kad būtų išvengta abejonių, pažymima, kad tokia pagalbos paraiška gali būti ankstesnė už šį komunikatą.

(23)  Kad būtų išsaugotas veiksmingas elektros energijos rinkų veikimas, tokios pagalbos priemonės turi būti teikiamos konkurencinio konkurso būdu, taip užtikrinant, kad pagalba turėtų skatinamąjį poveikį.

(24)  Sąjungos standartas – tai Sąjungos standartas, kaip tai suprantama pagal PKAAE gairių 19 punkto 89 papunktį.

(25)  Žr. 2020 m. liepos 14 d. Komisijos rekomendaciją (ES) 2020/1039 dėl valstybės finansinės paramos teikimo Sąjungos įmonėms, jei jos neturi sąsajų su nebendradarbiaujančiais jurisdikciją turinčiais subjektais, (OL L 227, 2020 7 16, p. 76).

(26)  Kaip apibrėžta Gairėse dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (OL C 249, 2014 7 31, p. 1).

(27)  Dėl pagalbos negali būti mažinami mokesčiai ar rinkliavos, atitinkantys esmines energijos ar susijusių paslaugų teikimo išlaidas (pavyzdžiui, tinklo mokesčiai arba mokesčiai, kuriais finansuojami pajėgumų užtikrinimo mechanizmai).

(28)  Komisijos pranešimas dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (OL C 155, 2008 6 20, p. 10).

(29)  Žr. 1995 m. rugsėjo 13 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą TWD Textilwerke Deggendorf GmbH / Komisija, sujungtos bylos T-244/93 ir T-486/93, ECLI:EU:T:1995:160.

(30)  Pagalba, kurią pagal šį komunikatą valstybės narės įmonėms teikia per kredito įstaigas kaip finansų tarpininkes, turi būti tiesiogiai naudinga toms įmonėms. Tačiau ji gali suteikti netiesioginį pranašumą finansų tarpininkams. Vis dėlto, pagal (34) punkto a ir b papunkčiuose numatytas apsaugos priemones, tokio netiesioginio pranašumo tikslas nėra išsaugoti ar atkurti kredito įstaigų gyvybingumą, likvidumą ar mokumą. Todėl tokia pagalba nebūtų laikoma nepaprastąja viešąja finansine parama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/59/ES (Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą, arba BGPD) arba pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 806/2014 (Bendro pertvarkymo mechanizmo, arba BPeM, reglamentą) ir nebūtų vertinama pagal bankų sektoriui taikomas valstybės pagalbos taisykles.

(31)  Kai pagalba teikiama pagal 8 skirsnį, šiai sąlygai taikomos specialiosios to skirsnio sąlygos.

(32)  Valstybės pagalba, kurios tinkamų finansuoti išlaidų negalima nustatyti, apima valstybės pagalbą, kuriai taikoma išimtis pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 19b, 20a, 21, 21a, 22 arba 23 straipsnius, 56e straipsnio 5 dalies a punkto ii, iii arba iv papunkčius, 56e straipsnio 10 dalį ir 56f straipsnį.

(33)  Apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 36 punkte.

(34)   2023 m. spalio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2405 dėl vienodų sąlygų darniajam oro transportui užtikrinimo (iniciatyva „ReFuelEU aviation“) (OL L 2023/2405, 2023 10 31, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2405/oj).

(35)   2023 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1805 dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako kuro naudojimo jūrų transporto sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB, (OL L 234, 2023 9 22, p. 48).

(36)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Įperkamos energijos veiksmų planas. Mūsų energetikos sąjungos tikros vertės atskleidimas siekiant užtikrinti įperkamą, efektyviai naudojamą ir švarią energiją visiems europiečiams“, COM/2025/79 final.

(37)  Elektros energijos kaupimas – elektros energijos galutinio naudojimo atidėjimas vėlesniam momentui nei tas, kada ji buvo pagaminta, arba elektros energijos pavertimas tokios formos energija, kurią galima kaupti, tokios energijos kaupimas ir vėlesnis tokios energijos pavertimas elektros energija.

(38)  Šiluminės energijos kaupimas – šiluminės energijos galutinio naudojimo atidėjimas vėlesniam momentui nei tas, kada ji buvo pagaminta, arba elektros ar šiluminės energijos pavertimas tokios formos energija, kurią galima kaupti, tokios energijos kaupimas ir, kai tinkama, vėlesnis tokios energijos pavertimas šilumine energija galutiniam naudojimui (t. y. šildymui arba vėsinimui).

(39)  Schemos, kuriomis remiamos investicijos, dėl kurių kartu su atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuru gaminamas mažo anglies dioksido pėdsako kuras, gali būti vertinamos pagal šį skirsnį, jei pagaminamo mažo anglies dioksido pėdsako kuro dalis neviršija 20 % visos produkcijos.

(40)  Modernizavimas – iš atsinaujinančiųjų išteklių energiją gaminančių elektrinių ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos kaupimo įrenginių atnaujinimas, įskaitant visų arba dalies įrenginių arba valdymo sistemų ir įrangos pakeitimą, siekiant pakeisti pajėgumą arba padidinti įrenginio naudingumą arba pajėgumą.

(41)  Sankcijų galima netaikyti tais atvejais, kai vėluojama dėl veiksnių, kurių pagalbos gavėjas negali kontroliuoti ir kurių pagalbos paraiškos pateikimo momentu pagrįstai nebuvo galima numatyti.

(42)  Konkurse iš esmės turėtų galėti dalyvauti visi kriterijus atitinkantys pagalbos gavėjai. Tačiau konkurse gali būti leidžiama dalyvauti tik vienos ar kelių konkrečių kategorijų gavėjams, jei pateikiama įrodymų, kad skirtingų kategorijų pagalbos gavėjų pasiūlymų dydžiai, tikėtina, skirtųsi daugiau kaip 10 %; tokiu atveju galima rengti atskirus konkurencinius konkursus, kad pagalbos gavėjai, kurių išlaidos panašios, konkuruotų tarpusavyje.

(43)  Apibrėžta Elektros energijos reglamento 2 straipsnio 24 punkte.

(44)  Apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 16 punkte.

(45)  Apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 11 punkte.

(46)  Tiesioginio kainų rėmimo schemomis skatinama investicijų į energijos gamybą ir kaupimą plėtra, pagalbos gavėjams skiriant fiksuotą arba kintamą piniginę išmoką, kuri tiesiogiai priklauso nuo pagamintos ir (arba) sukauptos energijos kiekio ir kurią galima nustatyti remiantis faktine arba referencine produkcija.

(47)  Abipusis sandoris dėl kainų skirtumo – elektros energijos gamybos objekto operatoriaus ir kitos sandorio šalies, paprastai viešojo sektoriaus subjekto, sutartis, kurioje numatyta ir minimalaus atlygio apsauga, ir perteklinio atlygio riba. Sutartimi turi būti siekiama išlaikyti paskatas elektros energijos gamybos objektui efektyviai veikti ir dalyvauti energijos rinkose.

(48)  Parama pagal sutartį gali būti mokama tik 25 metus, tačiau valstybės narės gali savo nuožiūra įpareigoti įrenginių savininkus toliau grąžinti lėšas pagal sutartis tol, kol remiamas gamybos objektas veikia.

(49)  Žr. 42 išnašą.

(50)  Pavyzdžiui, kai pagalba teikiama abipusių sandorių dėl kainų skirtumo forma, kompetentinga nepriklausoma reguliavimo institucija turi nustatyti vykdymo kainą tinkamoms finansuoti išlaidoms padengti.

(51)  Mažiems atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos įrenginiams ir parodomiesiems projektams gali būti teikiama tiesioginio kainų rėmimo pagalba, iš kurios būtų dengiamos visos veiklos išlaidos nereikalaujant, kad jų pagaminta elektros energija būtų parduodama rinkoje, taikant Direktyvos (ES) 2018/2001 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą išimtį. Įrenginiai laikomi mažais, jei jų galia yra mažesnė už Elektros energijos reglamento 5 straipsnyje nustatytą taikytiną ribą. Parodomieji projektai apibrėžti Elektros energijos reglamento 2 straipsnio 24 punkte.

(52)   2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2024/1788 dėl dujų iš atsinaujinančiųjų išteklių, gamtinių dujų ir vandenilio vidaus rinkų bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2023/1791 ir panaikinama Direktyva 2009/73/EB, (nauja redakcija) (OL L, 2024/1788, 2024 7 15, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2024/1788/oj).

(53)  Taip pat žr. 39 išnašą.

(54)  Sankcijų galima netaikyti tais atvejais, kai vėluojama dėl veiksnių, kurių pagalbos gavėjas negali kontroliuoti ir kurių pagalbos paraiškos pateikimo momentu pagrįstai nebuvo galima numatyti.

(55)  Žr. 42 išnašą.

(56)  Žr. 42 išnašą.

(57)  Kai ši riba viršijama, pagalba neturi būti mokama už pagaminto mažo anglies dioksido pėdsako kuro kiekio procentinę dalį, lygią šią ribą viršijančių valandų procentinei daliai.

(58)  Neiškastinių išteklių suteikiamo lankstumo priemonės, pavyzdžiui, reguliavimas apkrova ir kaupimas, kurios nepriklauso nuo iškastinio kuro, kaip pirminio energijos šaltinio, naudojimo ir padeda patenkinti elektros energijos lankstumo poreikius.

(59)  Tai neturi įtakos kitų lankstumo priemonių vertinimui pagal PKAAE gaires.

(60)  Tai reiškia, kad nacionalinės valdžios institucijos turėtų nustatyti tikslą, susijusį tiek su lankstumo poreikiais, tiek su pajėgumų užtikrinimo mechanizmo poreikiais, kurie turi būti patenkinti perkant tame pačiame bendrai optimizuotame aukcione. Dalyviai prisideda tiek prie lankstumo poreikių tenkinimo, tiek prie pajėgumų užtikrinimo mechanizmo ir siūlo bendrą abiejų paslaugų teikimo kainą arba pateikia įvairių pasiūlymų. Atrankos metodika turėtų leisti kuo labiau sumažinti bendras lankstumo poreikių ir pajėgumų užtikrinimo mechanizmo poreikių patenkinimo išlaidas, t. y. taip, kad jokia alternatyvi pagalbos gavėjų atranka negalėtų patenkinti ir lankstumo, ir pajėgumų užtikrinimo mechanizmo poreikių mažesnėmis sąnaudomis.

(61)  Ši lankstumo apimtis gali būti pagrįsta arba orientaciniu nacionaliniu neiškastinių išteklių suteikiamo lankstumo tikslu, kaip apibrėžta Elektros energijos reglamento 19f straipsnyje, arba laikinais nacionaliniais orientaciniais tikslais, kol tai leidžiama pagal Elektros energijos reglamento 19f straipsnį.

(62)  Vietos, kuriai teikiama pirmenybė, minimalios didinimo ir (arba) mažinimo spartos ir minimalios suaktyvinimo trukmės klausimai turėtų būti sprendžiami taikant pajėgumų mažinimo koeficientus. Pajėgumų mažinimas – tai pajėgumų ištekliaus įrengtosios galios koregavimas siekiant nustatyti, kaip išteklius prisideda prie lankstumo poreikio tenkinimo (atspindint skirtingų technologijų skirtingą indėlį į nustatytų poreikių tenkinimą). Šis skaičiavimas bus pagrįstas lankstumo poreikiui nustatyti naudojamais duomenimis, bus atnaujinamas bent kas dvejus metus ir bus patvirtintas NRI. Pajėgumų mažinimo koeficientai turi būti apskaičiuojami kiekvienam ištekliui, galinčiam nepertraukiamai užtikrinti savo produkciją ne trumpiau kaip 1 valandą.

(63)  Į priemonės galimą poveikį rinkos kainos susiformavimui (palyginti su priešingos padėties scenarijumi, jei pagalbos priemonė nebūtų taikoma) ir bet kokį poveikį esamiems ištekliams, kai priemonė taikoma tik naujoms investicijoms, taip pat užsienio ištekliams, kai priemonė apsiriboja tik nacionaliniais ištekliais, nebūtų atsižvelgiama vertinant nederamo iškraipymo aprėptį.

(64)  Kaina – arba kitos paros kaina, arba artimesnė tikralaikei didmeninės rinkos kaina, arba atsiskaitymo už disbalansą kaina. Siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, kai neiškastinių išteklių suteikiamo lankstumo schemoje tiesiogiai dalyvauja reguliavimas apkrova ir už skaitiklio esantys ištekliai, jiems taip pat turi būti taikomi mokesčiai už bet kokią elektros energiją, kuri nėra suvartojama pagal tiekimo įpareigojimus lankstumo schemoje.

(65)  Siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, kai neiškastinių išteklių suteikiamo lankstumo schemoje tiesiogiai dalyvauja reguliavimas apkrova ir už skaitiklio esantys ištekliai, jiems taip pat turi būti taikomi mokesčiai už bet kokią elektros energiją, kuri nėra suvartojama pagal tiekimo įpareigojimus lankstumo schemoje.

(66)  Jeigu naujausias statistinio ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus NACE pakeitimas (Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2023/137, OL L 19, 2023 1 20, p. 5) turėjo įtakos konkrečios ekonominės veiklos NACE kodui, valstybės narės gali arba naudoti pakeistą klasifikatorių, arba remtis PKAAE gairių priėmimo metu galiojusiu klasifikatoriumi.

(67)   OL C 317, 2020 9 25, p. 5.

(68)  Tai taip pat gali būti kasybos įrenginiai, išskyrus energinių produktų gavybos įrenginius.

(69)  Pirminė žemės ūkio produktų gamyba – Sutarties I priede išvardytų dirvožemio ir gyvulininkystės produktų gamyba, nereikalaujanti jokių tolesnių veiksmų, kuriais būtų keičiamas tokių produktų pobūdis. Pirminė žvejybos ir akvakultūros produktų gamyba – visos su vandens organizmų žvejyba, veisimu ar auginimu susijusios operacijos, taip pat ūkyje ar laive vykdoma veikla, būtina ruošiant gyvūną ar augalą parduoti pirmą kartą, be kita ko, pjaustymas, filė gamyba ar užšaldymas, ir pirmas pardavimas perpardavėjams ar perdirbėjams.

(70)  Šis skirsnis apima investicijas į naftos perdirbimo gamyklų pramoninę veiklą, skirtą naftos chemijos produktams, kurie nenaudojami kaip šildymo kuras arba motorinių transporto priemonių degalai, gaminti.

(71)  Kaip nurodyta (48) punkto a papunktyje, į kurį įtraukta atsinaujinančiųjų energijos išteklių nebiologinės kilmės kuro gamyba.

(72)  Pramonės parkas – geografiškai ribota pramoninė teritorija, kurioje grupei įmonių teikiamos tam tikros komunalinės paslaugos.

(73)  Šis vertinimas turi būti pagrįstas patikimais ex ante numatomos energijos gamybos ir paklausos modeliavimais.

(74)  c punkte nurodytu atveju ne mažiau kaip 80 % energijos turi būti sunaudojama pramonės parke vykdomai pramoninei veiklai arba, jei investuojama į šilumos gamybą didelio naudingumo kogeneracijos būdu, visa šiluma turi būti sunaudojama pramonės parke.

(75)  Šis skirsnis netaikomas kitų formų pagalbai, tiksliau, tiesioginei pagalbai anglies dioksido kiekiui mažinti, pavyzdžiui, teikiamai pagal sutartis dėl (anglies dioksido) kainų skirtumų ir mokant supirkimo priemokas, taip pat prekybos sertifikatams. Tokių arba kitokių formų tiesioginė pagalba anglies dioksido kiekiui mažinti bus vertinama pagal PKAAE gaires.

(76)   2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB.

(77)  Paprastai tai įvyksta per dvejus metus nuo eksploatavimo pradžios.

(78)  Sankcijų galima netaikyti tais atvejais, kai sąlygos netenkinamos dėl veiksnių, kurių pagalbos gavėjas negali kontroliuoti ir kurių pagalbos paraiškos pateikimo momentu pagrįstai nebuvo galima numatyti.

(79)  Kai investicijas vykdo įmonės, atskleidžiančios savo pertvarkos planus, tai apima reikalavimą, kad investicija atitiktų įmonės pertvarkos planą, nustatytą Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvoje (2022 m. gruodžio 14 d. Direktyva (ES) 2022/2464).

(80)  Sutaupytos energijos kiekis turi būti apskaičiuojamas pagal įrenginio (-ių) galutinį energijos suvartojimą.

(81)  Investicijos, susijusios su energijos šaltinio ar nešiklio keitimu, pavyzdžiui, perėjimu nuo anglių prie dujų, laikomos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo projektais ir joms taikomi priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, o ne energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai.

(82)  Taikant šį punktą, įrenginio išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis turi būti matuojamas įrenginio technologinio proceso dalies, kuriai taikomas atitinkamo pramonės produkto santykinis taršos rodiklis, kaip apibrėžta 2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/331, kuriuo nustatomos suderinto nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės (OL L 59, 2019 2 27, p. 8), 2 straipsnio 2 punkte, lygmeniu. Kad būtų užtikrintas projektų palyginamumas, veiklai, kuriai netaikoma ATLPS, valstybė narė privalo parengti bendrą sumažinto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaičiavimo metodiką.

(83)  Apibrėžta 2010 m. kovo 18 d. paskelbtų Komisijos gairių dėl ATLPS direktyvos I priedo aiškinimo 4.4 skirsnyje; gaires galima rasti adresu https://climate.ec.europa.eu/system/files/2016-11/guidance_interpretation_en.pdf. Sektoriuose, kuriems netaikoma ATLPS, ši sąvoka gali būti taikoma pagal analogiją.

(84)  Investicijos į elektrifikavimą gali būti laikomos lankstumo sprendimu, pavyzdžiui, jei elektros energijos suvartojimą galima pritaikyti atsižvelgiant į kainos signalus arba kai investicijos derinamos su reikalavimais įdiegti lankstumo sprendimus, kaip antai, energijos kaupimo.

(85)  Mažo anglies dioksido pėdsako kuras, apibrėžtas 2024 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2024/1788 dėl dujų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, gamtinių dujų ir vandenilio vidaus rinkų bendrųjų taisyklių 2 straipsnio 13 punkte ir jos įgyvendinimo arba pagal ją priimtuose deleguotuosiuose aktuose.

(86)  Investicijoms į transportavimo, saugojimo ir panaudojimo įrenginius šis skirsnis netaikomas. Išimties tvarka jungiamajai infrastruktūrai (jungčiai su tinklu) šis skirsnis gali būti taikomas, jei ji atitinka (132) punktą.

(87)   2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 85/337/EEB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006.

(88)  Šių tikslų galima pasiekti derinant gamtines dujas su kitais priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo sprendimais. Primenama, kad investicijos, susijusios su energijos šaltinio ar nešiklio keitimu, laikomos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo projektais ir joms taikomi priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, o ne energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai (žr. 81 išnašą).

(89)   2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (OL L 334, 2010 12 17, p. 17).

(90)  Pagalbos sumos pagal šį punktą apskaičiuojamos remiantis bendruoju subsidijos ekvivalentu.

(91)  Kai naudojama konversija į vandenilį apima per kitus gamybos procesus toje pačioje vietoje vykstančią konversiją, 60 % pagalbos intensyvumo reikalavimas taip pat taikomas toms papildomoms investicijoms.

(92)  Kaip nurodyta (48) punkto a papunktyje, į kurį įtraukta atsinaujinančiųjų energijos išteklių nebiologinės kilmės kuro gamyba.

(93)  Jei jis atitinka (132) punktą.

(94)  Taikant šį punktą lėšų susigrąžinimo mechanizmas gali būti taikomas pirmą kartą praėjus 5 metams, o paskutinį kartą – praėjus 10 metų nuo projekto įgyvendinimo pradžios, su sąlyga, kad galutinai taikant lėšų susigrąžinimo mechanizmą atsižvelgiama į projekto galutinę vertę.

(95)  Etaloninis projektas – pavyzdinis projektas, atspindintis vidutinį projektą pagalbos schemos reikalavimus atitinkančių pagalbos gavėjų kategorijoje.

(96)  Pagalbos sumos pagal šį punktą apskaičiuojamos remiantis bendruoju subsidijos ekvivalentu.

(97)  Valstybės narės turi užtikrinti, kad šios didžiausios pagalbos sumos reikalavimas nebūtų apeinamas remiamus projektus dirbtinai išskaidant.

(98)  Tai netaikoma, pavyzdžiui, subsidijuojamoms paskoloms, viešosioms nuosavo kapitalo paskoloms arba rinkos investuotojo principo neatitinkančiam valstybės dalyvavimui, pagalbos elementų turinčioms valstybės garantijoms ir pagal de minimis taisyklę suteiktai valstybės paramai. EIB ir (arba) EIF finansavimas (nuosava rizika ir iš nuosavų išteklių) investiciniam projektui, neviršijantis 12,5 % tinkamų finansuoti išlaidų, (169)punkto tikslais bus priimtinas kaip finansinis įnašas.

(99)  Projektams, kuriems suteiktas Reglamento (ES) 2024/795 4 straipsnyje nurodytas suverenumo ženklas, remiamoms iš Inovacijų fondo (žr. 106 išnašą), toks patikrinimas nėra būtinas.

(100)  Pagalba, apie kurią pranešta, ir subsidija (bet kokia forma), kurią pagalbos gavėjas galėtų gauti trečiosios valstybės jurisdikcijoje, esančioje už EEE ribų, bus lyginamos diskontuota verte.

(101)  Iš esmės mažai tikėtina, kad pagalbos sumas, viršijančias kapitalo investicijų išlaidas, kurių prireiktų norint projektus įgyvendinti atitinkamose vietovėse, Komisija pripažintų atitinkančiomis Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punkto sąlygas, nes tokia pagalba vargu ar turėtų skatinamąjį poveikį.

(102)  Atitinkami patvirtinamieji dokumentai, kuriais grindžiamas šio komunikato III priede aprašytas priešingos padėties scenarijus, turi būti patikimi, t. y. tikri ir susiję su sprendimų priėmimą lemiančiais veiksniais, egzistuojančiais pagalbos gavėjui priimant sprendimą dėl investicijos. Valstybių narių prašoma remtis autentiškais ir oficialiais įmonės valdybos dokumentais, rizikos vertinimo (įskaitant su vietove susijusios rizikos vertinimą) dokumentais, finansinėmis ataskaitomis, vidaus verslo planais, ekspertų nuomonėmis ir kitais su vertinamu investiciniu projektu susijusių tyrimų duomenimis. Tie dokumentai turi būti to paties laikotarpio kaip ir sprendimo dėl investicijos ar jos vietovės priėmimo procesas. Šiuo atžvilgiu naudingi galėtų būti ir dokumentai, kuriuose pateikiama informacija apie paklausos prognozes, išlaidų prognozes, finansines prognozes, investicijų komitetui pateikti dokumentai, kuriuose išsamiai nagrinėjami investavimo scenarijai, arba finansų įstaigoms pateikti dokumentai.

(103)  Turto, kuris nudėvimas per daugiau kaip 15 metų, išlaidų iš karto pripažinti sąnaudomis neleidžiama.

(104)  Tačiau turto, kurio įprastas nusidėvėjimo laikotarpis yra trumpesnis nei penkeri metai, minimalus naudojimo laikotarpis sutrumpinamas iki trejų metų.

(105)  Inovacijų fondas, įsteigtas 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 96/61/EB, (OL L 275, 2003 10 25, p. 32) 10a straipsnio 8 dalimi.

(106)   2024 m. vasario 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/795, kuriuo sukuriama Europos strateginių technologijų platforma (STEP). Šis ženklas suteikiamas visiems Inovacijų fondo projektams, kurie buvo įvertinti pagal Inovacijų fondo reikalavimus ir atitinka būtinuosius kokybės reikalavimus, nustatytus atitinkamame kvietime teikti pasiūlymus pagal 2019 m. vasario 26 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/856, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB nuostatos dėl Inovacijų fondo veiklos, ( OL L 140, 2019 5 28, p. 6).

(107)  Valstybės narės turi užtikrinti, kad šios didžiausios pagalbos sumos reikalavimas nebūtų apeinamas remiamus projektus dirbtinai išskaidant.

(108)  Taip pat gali būti investuojama į įmonę, jei planuojama reikalavimus atitinkančio projekto investicijų suma viršija 80 % įmonės vidutinės metinės apyvartos per pastaruosius penkerius metus ir įmonė yra MVĮ. Kai įmonė yra įsteigta nauja įmonė, neturinti penkių pasibaigusių metinių ataskaitinių laikotarpių sąskaitų, vidutinė apyvarta bus apskaičiuojama remiantis laikotarpiu, kurį įmonė egzistavo pagalbos paraiškos pateikimo momentu.

(109)  Šis skirsnis taikomas tokioms projektų kategorijoms, kurios yra nurodytos: 4.1 skirsnio atveju: (48) punkto a–c papunkčiuose, (51) ir (52) punktuose; 4.2 skirsnio atveju: (73) punkto a ir b papunkčiuose; 4.3 skirsnio atveju: (94) punkto a–d papunkčiuose; 5 skirsnio atveju: (129)–(132) punktuose ir (138)–(140) punktų a ir b papunkčiuose; ir 6 skirsnio atveju: (160) punkto a–c papunkčiuose.

(110)  Kaip nustatyta PKAAE gairių 373–375 punktuose.

(111)  Tai projektai, kuriems taikomas PKAAE gairių 220 punktas, išskyrus PKAAE gairių 222–224 punktuose nurodytus projektus.

(112)  Tai yra informacija, kurios reikalaujama pagal 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 III priedą ir Komisijos reglamento (ES) Nr. 702/2014 III priedą. Grąžintinų avansų, garantijų, paskolų, subordinuotų paskolų ir kitų formų paramos atveju nominalioji pagrindinės priemonės vertė nurodoma kiekvienam pagalbos gavėjui. Kai suteikiamos mokesčių ir mokėjimo lengvatos, individualios pagalbos suma gali būti nurodyta intervalais.

(113)  Valstybės pagalbos skaidrumo viešos paieškos svetainėje, kurią galima rasti adresu https://webgate.ec.europa.eu/competition/transparency/public?lang=lt, galima susipažinti su suteiktos individualios valstybės pagalbos duomenimis, kuriuos valstybės narės pateikė laikydamosi Europos valstybės pagalbos skaidrumo reikalavimų.

(114)   2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 140, 2004 4 30, p. 1).

(115)   OL C 119, 2002 5 22, p. 22.