1.

Ar atsižvelgiant į 2014 m. rugpjūčio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 897/2014 (1), kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 232/2014, kuriuo sukuriama Europos kaimynystės priemonė, nustatomos konkrečios finansuojamų tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų įgyvendinimo nuostatos, 12 konstatuojamąją dalį ir 1 skirsnį („Viešieji pirkimai“), leidžiama nacionalinės valdžios institucijos praktika, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią paramos gavėjas per patikrinimą privalo įrodyti rangovo gebėjimą įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, remiantis nacionalinės teisės normomis, konkrečiai Zakon za obshtestvenite porachki (Viešųjų pirkimų įstatymas) 121 straipsniu, ir nacionalinė institucija netaiko šio įgyvendinimo reglamento nuostatų dėl viešųjų pirkimų?

2.

Ar leidžiama nacionalinės valdžios institucijos praktika, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią – nors teisinė „pažeidimo“ sąvokos apibrėžtis yra pateikta Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 897/2014, taikomo Bendrai tarpvalstybinio bendradarbiavimo pagal Europos kaimynystės priemonę veiklos programai „Juodosios jūros baseinas 2014–2020 m.“, 2 straipsnio m punkte, o perkančiosios organizacijos ir partnerio sutartyje tai taip pat nurodyta kaip norma, kurioje apibrėžiama sąvoka „pažeidimas“ – nacionalinė institucija, remdamasi „pažeidimo“ sąvokos teisine apibrėžtimi, pateikta 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (2), kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (konsoliduota redakcija), 2 straipsnio 36 punkte, o ne teisinės sąvokos „pažeidimas“, kaip ji suprantama pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 897/2014 2 straipsnio m punktą, požymiais, nagrinėja, ar buvo „pažeidimas“, kaip tai suprantama pagal viešojo pirkimo sutartį, kurią sudarė perkančioji organizacija (pareiškėjas), siekdama įgyvendinti valdymo institucijos sutartį su paramos gavėju (perkančiąja organizacija)?

Jei į šį klausimą būtų atsakyta taip, kad tokia praktika yra leidžiama, kaip reikia aiškinti sąvoką „pažeidimas“, kaip ji suprantama pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, visų pirma, ar aštuonių dienų vėlavimas suteikti paslaugą pagal sutartį dėl „vaizdo filmo gamybos vykdant projektą TIMMOD“ turi būti laikomas nacionalinės teisės pažeidimu, jeigu paramos gavėjas sutarties dalyką, kai rangovas jį pristatė, perdavė pagrindiniam partneriui <...> Rumunijoje ir pagamintas produktas – vaizdo filmas – yra naudojamas programoje, t. y. ar pavėluotas paramos gavėjo ir rangovo sutarties įvykdymas yra pažeidimas, kuris gali būti laikomas nacionalinės teisės pažeidimu pagal Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, ir ar todėl paramos gavėjo patirtos išlaidos, susijusios su sutartyje numatytu mokėjimu rangovui, neatskaičius 84 levų (BGN; 10 500 BGN x 0,1 % = 10,5 BGN per dieną x 8 dienos = 84 BGN) nuo to mokėjimo, yra nepagrįstos Sąjungos biudžeto išlaidos?

3.

Ar, atsižvelgiant į [Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos] 41 straipsnį, yra leidžiama tokia nacionalinės institucijos praktika, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią sprendimo, kuriuo skiriamos sankcijos už paramos gavėjo padarytą pažeidimą, motyvuose: 1) nurodoma tik pažeista Sąjungos teisės nuostata – 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (3) 33 straipsnio 1 dalis – ir nepateikta jokių duomenų, koks yra konkretus tos nuostatos pažeidimas ir kaip dėl šio pažeidimo buvo pažeisti toje nuostatoje nurodyti ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principai, arba koks jų pažeidimo poveikis Sąjungos biudžetui; 2) nacionalinė institucija nepateikė jokio paaiškinimo, kodėl ji išnagrinėjo pažeidimo požymius pagal teisinę sąvokos apibrėžtį, pateiktą Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punkte, o ne pagal taikytino Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 897/2014 2 straipsnio m punktą, ir 3) nacionalinė institucija nepateikė jokių konkrečių paaiškinimų dėl sankcijos procentinio dydžio, t. y. 25 % sutarties vertės?

4.

Ar pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (4) 2 straipsnio 2 ir 3 dalis administracinės sankcijos pobūdis ir apimtis bei pažeidimo, už kurį ji skiriama, pobūdis ir sunkumas jau turi būti numatyti Sąjungos teisėje, kad administracinę sankciją būtų galima reglamentuoti nacionaliniu lygmeniu, ir ar valstybės narės, nacionalinėje teisėje reglamentuodamos priemones ir sankcijas, privalo atsižvelgti į Bendrijos teisės aktą, kuriame numatytos tos priemonės ir sankcijos, arba jį nurodyti? Ar Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 897/2014 31 straipsnio 3 dalį, [siejamą su] 74 straipsniu, reikia aiškinti taip, kad pagal ją valstybėms narėms suteikiama kompetencija priimti taisykles dėl sankcijų, kurios gali būti skiriamos pagal Europos kaimynystės priemonę įgyvendinamų programų paramos gavėjams, dydžio?

5.

Atsižvelgiant į Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 63 straipsnio 2 dalį („Valstybės narės gavėjams taiko veiksmingas, atgrasančias ir proporcingas nuobaudas, numatytas konkretiems sektoriams skirtose taisyklėse arba konkrečiose nacionalinės teisės nuostatose“) yra leidžiamos tokio dydžio sankcijos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, konkrečiai 84 BGN nuobauda (nes paramos gavėjas neišskaičiavo šios sumos iš sumos, sumokėtos rangovui, dėl aštuonių dienų vėlavimo vykdyti įsipareigojimus) ir 25 % nuo 10 500,00 BGN, t. y. nuo tinkamų finansuoti lėšų pagal paramos gavėjo ir rangovo sutartį, dydžio nuobauda (dėl patikimo finansų valdymo principų pagal Reglamento [ES, Euratomas] 2018/1046 33 straipsnio, 36 straipsnio 1 dalies ir 61 straipsnio reikalavimus pažeidimo)?