Pagrindinis pranešėjas:

David SVENTEK

Patarėjas	Petr ZAHRADNÍK
Prašymai pateikti nuomonę	Europos Parlamentas, 2025 4 8 Europos Sąjungos Taryba, 2025 5 5
Teisinis pagrindas	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 164, 175, 177, 178, 322 ir 304 straipsniai
Atsakingas skyrius	Ekonominės ir pinigų sąjungos, ekonominės ir socialinės sanglaudos skyrius
Priimta plenarinėje sesijoje	2025 4 29
Plenarinė sesija Nr.	596
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	202 / 0 / 2

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

EESRK supranta, kad dėl iš esmės pasikeitusių sąlygų ir aplinkybių, palyginti su tomis, kurios vyravo priimant sanglaudos politiką reglamentuojančias taisykles, reikia atlikti 2021–2027 m. sanglaudos politikos laikotarpio vidurio peržiūrą.

1.2.

EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šio laikotarpio sanglaudos politikos peržiūra yra plačiausia ir nuodugniausia per visą sanglaudos politikos istoriją. Kadangi net ir priemonės „NextGenerationEU“, sukurtos iki šios peržiūros ir skirtos reaguoti į COVID-19 pandemiją, nepakako deramai patenkinti naujus bendrus Europos Sąjungos poreikius, būtina atlikti išsamią šios politikos laikotarpio vidurio peržiūrą. Tai tik patvirtina, kad kitą ES daugiametę finansinę programą (DFP), kuri taip pat apima sanglaudos politiką, svarbu grįsti tvaresniais ir lankstesniais principais, kurie leistų tinkamai reaguoti į kintančias realijas.

1.3.

Todėl EESRK pripažįsta, kad dėl padidėjusių konkurencingumo didinimo, gynybos pajėgumų stiprinimo ir strateginio savarankiškumo užtikrinimo poreikių, reikia iš naujo apibrėžti ir sanglaudos politikos prioritetus juos sutelkiant į minėtas sritis. EESRK pripažįsta riziką, kad visa ši naujų sanglaudos politikos tikslų „infliacija“ gali nukreipti dėmesį nuo pagrindinio sanglaudos politikos tikslo – sumažinti socialinius, ekonominius ir teritorinius ES regionų skirtumus.

1.4.

Be to, EESRK mano, kad sanglaudos politikos laikotarpio vidurio peržiūra taip pat iš dalies turi parodyti, kokia bus sanglaudos politika šiuo metu intensyviai rengiamoje DFP po 2027 m. EESRK tikisi, kad tai pavyks padaryti, nes mano, kad dviejų iš eilės DFP turinio tęstinumas yra labai svarbus, visų pirma atsižvelgiant į dabartines sudėtingas aplinkybes ir į būtinybę užtikrinti tvirtus Sąjungos pajėgumus imtis veiksmų.

1.5.

Kartu EESRK prašo užtikrinti sanglaudos politikos laikotarpio vidurio peržiūros funkcinę sinergiją ir papildomumą su visos DFP peržiūra, kurioje taip pat svarbi vieta tenka konkurencingumui, gynybos pajėgumų stiprinimui ir ES strateginio savarankiškumo užtikrinimui.

1.6.

Todėl EESRK rekomenduoja atliekant sanglaudos politikos laikotarpio vidurio peržiūrą ne tik daugiau dėmesio skirti naujiems teminiams prioritetams, bet ir iš esmės pakeisti finansavimo principus pereinant prie finansinių priemonių naudojimo, taigi ir veiksmingiau ir tikslingiau naudoti turimas finansines lėšas. Gera galimybė ateityje yra finansinių priemonių ir dotacijų derinimas. Poreikis keisti finansavimo principus turėtų tapti dar akivaizdesnis kitoje DFP po 2027 m., kuri šiuo metu rengiama.

1.7.

EESRK taip pat palankiai vertina pastangas taikyti finansines paskatas ir skatinamąsias priemones, kad būtų galima įgyvendinti projektus pagal strateginius prioritetus, išplečiant teisę gauti išankstinį finansavimą ir didesnes išankstines išmokas, arba netgi nustatyti nulinį nacionalinį finansavimą, t. y. projektus visiškai finansuoti ES biudžeto lėšomis, taip pat vieneriems metams pratęsti tinkamumo finansuoti iš ERPF ir Sanglaudos fondo laikotarpį. Komitetas rekomenduoja tokio požiūrio laikytis ir Teisingos pertvarkos fondo atžvilgiu. Kalbant apie paramos telkimo pagal temas reikalavimus, EESRK pritaria galimybei įskaičiuoti sumas, numatytas naujiems strateginiams prioritetams, įskaitant tuos, kuriais prisidedama prie STEP tikslų įgyvendinimo, į sumas, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi paramos telkimo pagal temas reikalavimų.

1.8.

Tačiau kartu EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad kai pakeitimai priimami programavimo laikotarpiu, pirmenybė teikiama toms valstybėms narėms, kurių lėšų panaudojimo lygis yra lėtesnis ir kurios dėl to turi didesnę dalį savo pradinių asignavimų, nes jos dar nebuvo panaudotos projektams, palyginti su tomis valstybėmis, kurios panaudojo joms skirtus asignavimus nuo pat programavimo laikotarpio pradžios. Kalbant apie dabartinių problemų sprendimą, atrodo, kad 15 proc. riba valstybėms narėms yra pernelyg griežtas reikalavimas. ESSRK supranta, kad ši riba yra susijusi su likusių lėšų paskirstymo procesu, kuris vyksta atliekant laikotarpio vidurio peržiūrą, tačiau mano, kad vienodo požiūrio taikymas kai kuriais atvejais gali trukdyti naudotis siūlomomis finansinėmis paskatomis, taikomomis pagal kiekvienos atskiros programos sistemą konkrečioje valstybėje narėje.

1.9.

EESRK pažymi, kad atliekant sanglaudos politikos laikotarpio vidurio peržiūrą ir visą DFP peržiūrą dėmesys sutelkiamas tik į ES biudžeto išlaidas ir visiškai neatsižvelgiama į jo pajamas. EESRK pabrėžia, kad, nepaisant jau seniai pradėtų diskusijų dėl ES nuosavų išteklių reformos ir naujų išteklių šaltinių nustatymo, realių rezultatų iki šiol nėra pasiekta. Tai nebūtinai yra didžiausia problema likusiu 2021–2027 m. laikotarpiu, tačiau EESRK ragina Europos Komisiją ir, visų pirma ES Tarybą, kurioje iki šiol buvo daugiausia kliūčių pasiekti susitarimą šiuo klausimu, dėti pastangas patikimai ir tvariai išspręsti šią problemą, kad būtų pasirengta ES finansavimui po 2027 m.

1.10.

EESRK, prisiimdamas visą atsakomybę, pabrėžia, kad siekiant veiksmingai ir efektyviai naudoti finansinius išteklius sanglaudos politikos laikotarpio vidurio peržiūros kontekste, būtina griežtai apibrėžti naujų prioritetų teritorinį aspektą, laikantis subsidiarumo principo, t. y. nustatyti atitinkamą teritorinio lygmens potencialą ir naudą, susijusią su konkurencingumo skatinimu ir strateginio savarankiškumo stiprinimu, taip pat ir gynybos pajėgumų stiprinimo teritorinį aspektą, turint omenyje, kad daugelį šių prioritetų geriausia įgyvendinti vienu metu nacionaliniu ir Europos lygmeniu, todėl jie labiau priskirtini centralizuotai valdomoms DFP programoms. Taigi, siekiant užtikrinti naujų prioritetinių sričių teritorinį aspektą, labai svarbi sąlyga – dirbtinai ir nepagrįstai nekurti kliūčių tarp šių prioritetų ir konvergencijos bei teritorinių skirtumų mažinimo tikslų, atsižvelgiant į tai, kad būtent šie prioritetai (konkurencingumas, gynybos pajėgumų stiprinimas ir strateginis savarankiškumas yra minėtų tikslų (konvergencijos stiprinimo ir teritorinių skirtumų mažinimo) įgyvendinimo priemonės.

2.   Nuomonės rengimo aplinkybės

2.1.

Pradėdama daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio vidurio peržiūros procedūrą, Europos Komisija taip pat ėmėsi iniciatyvos peržiūrėti sanglaudos politiką. Šia peržiūra pirmiausia siekiama geriau paremti ES strateginius prioritetus, kaip antai konkurencingumas ir dekarbonizacija, gynyba ir saugumas, prie rytinių sienų esantys regionai, įperkamas būstas, hidrologinis atsparumas ir energetikos pertvarka.

2.2.

Siekiama ne tik geriau sutelkti sanglaudos politiką į ateičiai svarbius ir šiuo metu itin aktualius klausimus ir su jų sprendimus valstybių narių ir regionų lygmeniu, bet ir išlaikyti sanglaudos politikos kryptį – siekti sumažinti ekonominius, socialinius ir teritorinius Europos Sąjungos regionų skirtumus. Šios peržiūros tikslas – padėti valstybėms narėms perprogramuoti turimus išteklius ir juos nukreipti į naujus investavimo prioritetus.

2.3.

Kalbant apie Sąjungos konkurencingumo didinimą ir atitinkamų inovacijų atotrūkio tarp ES ir pasaulinių subjektų mažinimą, Europos Komisija siūlo stiprinti verslo sektoriaus padėtį išplečiant ERPF paramą didelėms įmonėms, veikiančioms strateginės svarbos srityse, pavyzdžiui, gynybos, strateginių technologijų, dekarbonizacijos ir kt. Kartu valstybės narės raginamos didinti investicijas į strategines technologijas pagal Europos strateginių technologijų platformos (STEP) programą.

2.4.

Europos Komisija taip pat siūlo sudaryti galimybes valstybėms narėms naudoti sanglaudos politikos lėšas atspariai infrastruktūrai kurti siekiant sudaryti sąlygas kariniam mobilumui. Taip pat reikėtų remti gynybos sektoriaus MVĮ gamybos pajėgumus visuose Europos Sąjungos regionuose. Be to, siūloma prie rytinių Sąjungos sienų esantiems regionams dėl jų artumo teritorijoms, kuriose vyksta Rusijos agresijos prieš Ukrainą karas, taikyti lengvatinį išankstinio finansavimo lygį, su sąlyga, kad bent 15 proc. visų jų finansinių išteklių būtų perskirta naujiems strateginiams prioritetams.

2.5.

Europos Komisija nurodo, kad šiuo metu kai kuriose valstybėse narėse būsto rinkos nesugeba patenkinti būsto poreikių ir teigia, kad šią problemą galima teisėtai spręsti viešojo sektoriaus intervencijomis, t. y. padvigubinant pagal sanglaudos politiką teikiamą finansavimą įperkamam būstui. Tikimasi, kad valstybės narės galės sutelkti ir bendrai sukaupti privačias ir viešąsias lėšas pagal naują finansinę priemonę, sukurtą kartu su Europos investicijų banku (EIB), siekiant derinti sanglaudos politikos ir EIB išteklius su kitų tarptautinių finansų įstaigų, nacionalinių skatinamojo finansavimo bankų ir privačių komercinių bankų ištekliais.

2.6.

Dar vienas strateginis prioritetas, dėl kurio siūloma pertvarkyti sanglaudos politikos teminę sistemą, yra vandens, visų pirma hidrologinio atsparumo, klausimas; tai apima projektus, kuriais siekiama skaitmenizuoti vandentvarkos infrastruktūrą arba sušvelninti sausrų ir dykumėjimo padarinius.

2.7.

Atlikdama sanglaudos politikos laikotarpio vidurio peržiūrą, Europos Komisija be kita ko siūlo pirmenybę teikti investicijoms, kuriomis siekiama remti energetikos tinklų jungtis ir susijusią perdavimo infrastruktūrą, taip pat diegti įkrovimo infrastruktūrą, kad būtų sudarytos sąlygos gerokai paspartinti energetikos pertvarką, skatinti netaršų judumą ir dekarbonizacijos priemonių įgyvendinimą.

2.8.

Europos Komisija taip pat siūlo finansinių paskatų sistemą, skirtą strateginiams prioritetams įgyvendinti. Visiems projektams, remiamiems sanglaudos politikos fondų lėšomis ir plėtojamiems pagal Sąjungos strateginius prioritetus, turėtų būti taikomas iki 30 proc. išankstinio finansavimo lygis. Sanglaudos politikos programoms, pagal kurias šiems prioritetams skiriama ne mažiau kaip 15 proc. visų joms skirtų asignavimų, gali būti skiriamos dar didesnės išankstinės išmokos ir vieniems metams pratęsiamas tinkamumo finansuoti iš ERPF ir Sanglaudos fondo laikotarpis. Be to, investicijos į strateginius prioritetus visuose regionuose turėtų būti finansuojamos iki 100 proc. ES lėšomis.

3.   Bendrosios pastabos dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/1058 ir (ES) 2021/1056 (1)

3.1.

EESRK mano, kad sanglaudos politikos peržiūros procesas yra teisingas žingsnis, kuris, atsižvelgiant į itin reikšmingai pasikeitusias aplinkybes, rodo jos gebėjimą veikti ir leidžia užtikrinti, kad sanglaudos politikai skirti ištekliai būtų veiksmingai naudojami tose srityse, kurioms šiuo metu Europos Sąjunga teikia pirmenybę. Priešingu atveju ribotais sanglaudos politikos ištekliais galėtų būti sunku įgyvendinti naujus strateginius prioritetus

3.2.

EESRK palankiai vertina tai, kad sanglaudos politikos laikotarpio vidurio peržiūra yra susieta su visos 2021–2027 m. DFP peržiūra. Peržiūrą reikėjo atlikti dėl labai pasikeitusių Sąjungos uždavinių ir prioritetų, atsiradusių dėl naujų poreikių ir išskirtinių esminės svarbos įvykių. Taigi DFP peržiūra rodo, kad ES biudžetas yra lankstus ir kad jį galima nukreipti į sritis, kuriose ES vystymuisi gresia rimtas pavojus arba kuriose ji atsilieka, pavyzdžiui, į mokslinius tyrimus, kurie yra ES konkurencingumo pasauliniu lygmeniu pagrindas, migraciją ir sienų valdymą, gynybą, išorės veiksmus, reformas, ypatingos svarbos technologijas ir strategines žaliavas, energetikos krizės padarinių šalinimą.

3.3.

EESRK mano, kad reikia užtikrinti pakankamą sanglaudos politikos laikotarpio vidurio peržiūros ir būsimos sanglaudos politikos po 2027 m. temų ir procedūrų tęstinumą; tai pasakytina ir apie visą DFP. Šį tęstinumą turėtų atspindėti kokybiškas programavimo procesas, kuris leistų užtikrinti, kad šiandien nustatyti strateginiai prioritetai būtų visiškai suderinti su būsimos sanglaudos politikos kryptimi. Tačiau jos pagrindas turėtų būti pakankamai bendro pobūdžio, suteikiantis reikiamą lankstumą, kad būtų galima atsižvelgti į poslinkius kitos finansinės perspektyvos laikotarpiu ir patenkinti konkrečius valstybių narių poreikius, kartu užtikrinant Europos pridėtinę vertę.

3.4.

EESRK yra įsitikinęs, kad strateginiai prioritetai laikotarpio vidurio peržiūrai buvo pasirinkti teisingai, ir mano, kad dideli sanglaudos politikos ištekliai padės didinti regionų konkurencingumą. Komitetas mano, kad visapusiškas konkurencingumo klausimo sprendimas yra veiksmingiausias būdas įveikti regionų skirtumus, todėl pirmenybę reikėtų teikti regionams, kurie yra mažiau išsivystę, kuriems gresia atsilikimas arba kurie yra atsidūrę vidutinių pajamų spąstuose. Kalbant apie konkurencingumą, sanglaudos politika ne visada būtina skatinti pasaulinę kompetenciją: daugelyje regionų pakanka optimizuoti jų turimus išteklius, kad jie galėtų vystytis pagal pažangiosios specializacijos principą, kuriuo užtikrinamas ilgalaikis darnus vystymasis ateityje.

3.5.

EESRK taip pat sutinka, kad gynybos ir saugumo stiprinimas, atsižvelgiant į prastėjančią saugumo padėtį prie rytinių ES sienų, yra dar vienas esminis klausimas, kuris taip pat turi teritorinį aspektą regionų lygmeniu. Nors subsidiarumo požiūriu gynyba ir saugumas visų pirma yra ES ir nacionalinio lygmens klausimai (ir tai tampa vis akivaizdžiau didėjant rizikai, kad padėtis dar blogės), nėra abejonių, kad ir regionai turi būti pasirengę imtis prevencijos, informavimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių. Kuo regionas yra arčiau šios rizikos židinio, tuo aktualesni jo strateginiai poreikiai. Šias nuostatas taip pat reikėtų taikyti visoms kitoms prie rytinių sienų esančioms valstybėms narėms ir jų regionams.

3.6.

Daugelyje valstybių narių deramas būstas pastaruoju metu tapo neprieinama prabanga. Nors už šį klausimą visų pirma turėtų būti atsakingos valstybės narės, EESRK taip pat pritaria nuomonei, kad kliūtis būsto sektoriuje būtų galimą šalinti panaudojant ES lėšas. Šiuo tikslu Komitetas siūlo kuo daugiau naudoti padengiamąsias finansines priemones, kuriomis būsto ieškantiems asmenims sudaromos palankesnės sąlygos nei įprastoje rinkoje. Be to, EESRK rekomenduoja ES finansuojamą paramą būstui skirti konkretiems ir aiškiai apibrėžtiems tikslams, pavyzdžiui, pasiūlyti asmenims būstą kuriant darbo vietas pagal verslo projektą arba, prireikus, skirti paramą būstui, kad būtų sudarytos sąlygos asmenims įsikurti konkrečiame regione ir taip sustabdyti jo gyventojų skaičiaus mažėjimą.

3.7.

Vandens klausimas yra svarbus atsako į klimato kaitą aspektas, todėl tai yra svarbus Europos žaliojo kurso parametras. Vandens tema svarbi atliekant sanglaudos politikos peržiūrą, kadangi vandentakiai ir vandens šaltiniai neapsiriboja viena šalimi, o potvynių ir sausrų rizika yra tarpvalstybinio pobūdžio. Tačiau EESRK rekomenduoja aiškiai atskirti prevencijos ir investavimo veiklą, susijusią su vandens išteklių naudojimu ir atitinkama rizika, ir išlaidas neatidėliotinoms priemonėms ir žalos padarinių valdymui, kurios turėtų būti finansuojamos ne pagal sanglaudos politikos veiksmų programas.

3.8.

Konkurencingumo kelrodis ir švarios pramonės kursas įtikinamai parodė, kokia svarbi energetikos sistema tinkamam ekonomikos veikimui ir deramo gyvenimo lygio užtikrinimui Sąjungoje; jos svarba tapo itin akivaizdi per pastarąją energetikos krizę, dėl kurios energijos parametrai tapo pagrindine kliūtimi konkurencingumui ir pablogėjo piliečių gyvenimo lygis, nes sumažėjo jų realiosios pajamos. Todėl vidutinės trukmės ir ilgalaikės priemonės, kuriomis siekiama padidinti energijos gamybos ekonominį efektyvumą ir sklandų jos perdavimą valstybėse narėse ir tarp jų, yra neginčytinas prioritetas. Atsižvelgdamas į tai, EESRK pažymi, kad didžiulės ES energetikos pertvarkos išlaidos gerokai viršija realias sanglaudos politikos galimybes, net ir po jos peržiūros, nes didžioji šių išlaidų dalis bus dengiama nacionaliniais viešaisiais ir privačiais finansiniais ištekliais ir sanglaudos politikos ištekliai gali tik iš dalies sumažinti šią naštą.

3.9.

Be to, EESRK pagrįstai kelia klausimą, kodėl kai kurios kitos svarbios temos nebuvo įtrauktos į laikotarpio vidurio peržiūros strateginių prioritetų sąrašą, nors joms ko gero bus skiriamas didžiausias dėmesys diskusijose dėl būsimos DFP rengimo. Tarp šių temų galima paminėti švietimą, kuris neabejotinai turi teritorinį aspektą, ir nereikalingų kliūčių bendrojoje rinkoje šalinimą, kuris tampa vis rimtesniu klausimu stiprėjant pasaulinės prekybos ir muitų karui, kurį pradėjo naujoji JAV administracija. Pašalinus šias kliūtis, gali atsiverti naujų papildomų ir tarpvalstybiniams ir tarpregioniniams santykiams itin svarbių galimybių, visų pirma susijusių su laisvu paslaugų ir darbuotojų judėjimu ir laisve užsiimti verslu.

3.10.

EESRK palankiai vertina pasiūlymą dėl papildomų finansinių paskatų, kad būtų galima lanksčiau reaguoti į naujus strateginius prioritetus, ir rekomenduoja toliau plėtoti šią idėją ir skatinti valstybes nares, visų pirma šalis, kurios tinkamai nesinaudoja šia galimybe, naudoti grąžinamąsias finansines priemones. Pastaruoju laikotarpiu pasitvirtino, kad toks finansavimas taikomas dažniau ir tose srityse, kuriose jis tradiciškai nebuvo naudojamas, pavyzdžiui, būsto, profesinio mokymo, socialinių klausimų ir sveikatos, taikomųjų mokslinių tyrimų, turinčių realų kapitalizavimo potencialą, plėtojimo, energetikos pertvarkos ir kt. Tam turėtų būti skiriama daugiau dėmesio ir peržiūrėtoje sanglaudos politikoje.

3.11.

EESRK taip pat pažymi, kad nebūtų prireikę taip skubiai peržiūrėti sanglaudos politiką, jei būtų buvęs išspręstas klausimas dėl naujų ES nuosavų išteklių šaltinių, kurie padidintų ES fiskalinį pajėgumą ir suteiktų jai galimybę lanksčiau ir greičiau reaguoti į nenumatytas aplinkybes ir be papildomų administracinių ir procedūrinių veiksmų.

4.   Bendrosios pastabos dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/1057, kuriuo nustatomas „Europos socialinis fondas +“ (ESF+) (2)

4.1.

EESRK primygtinai ragina, kad bet koks ESF+ išteklių perskirstymas pagal iš dalies pakeistą reglamentą būtų vykdomas glaudžiai konsultuojantis su socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis ir vietos valdžios institucijomis, visų pirma atsižvelgiant į ESF+ tikslus ir pagrindinius principus. Tai atitinka EESRK nuoseklų dalyvaujamojo valdymo propagavimą socialinės ir sanglaudos politikos srityje, nes stiprinant suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą apsaugomas ir stiprinamas demokratinis teisėtumas, socialinis ir pilietinis dialogas, regioninė atsakomybė ir veiksmingesnis suderinimas su realiais darbo rinkos poreikiais.

4.2.

Nors EESRK pripažįsta, kad svarbu ugdyti įgūdžius strateginiuose sektoriuose, pavyzdžiui, gynybos, skaitmenizacijos, dekarbonizacijos ir švarių technologijų, jis pabrėžia, kad tai neturi būti daroma socialinės įtraukties, skurdo mažinimo ir kokybiško užimtumo skatinimo sąskaita. Iš dalies pakeistu reglamentu reikia užtikrinti, kad pažeidžiamos grupės, įskaitant žemos kvalifikacijos darbuotojus, ilgalaikius bedarbius ir marginalizuotas ar kitoje nepalankioje padėtyje esančias grupes, pavyzdžiui, moteris, jaunimą ir migrantus, toliau naudotųsi ESF+ parama, nes šis fondas turi stiprų socialinį aspektą.

4.3.

EESRK palankiai vertina Komisijos ketinimą išbandyti Įgūdžių garantijos iniciatyvą ir rekomenduoja ją išplėsti, kad ji taptų nuolatiniu ESF+ mechanizmu. Tai turėtų užtikrinti galimybę visiems darbuotojams, kuriems gresia atleidimas, ypač regionuose, kuriuose restruktūrizuojama pramonė arba pertvarkomas gynybos sektorius, persikvalifikuoti ir kelti kvalifikaciją.

4.4.

Atsižvelgdamas į strateginę kvalifikuotos darbo jėgos judumo tarp sektorių ir regionų svarbą, ypač vykstant struktūrinėms permainoms įvairiuose sektoriuose, pavyzdžiui, žaliųjų technologijų ir gynybos, EESRK ragina imtis tikslinių ESF+ priemonių tarpvalstybiniam ir tarpsektoriniam judumui remti. Tai turėtų apimti darbo jėgos pasiūlos ir paklausos derinimą, kalbų mokymą, kvalifikacijos pripažinimą, mokymą ir, kai įmanoma, paramą persikėlimui.

4.5.

EESRK pritaria siūlomam didesniam lankstumui ir išankstinio finansavimo priemonėms, visų pirma programoms, pagal kurias ištekliai perskirstomi naujiems prioritetams, ir pasienio regionams, susiduriantiems su dideliais sunkumais. Tačiau supaprastinimas neturi sumažinti skaidrumo, veiksmingumo ar ES pagrindinių vertybių laikymosi ir nacionalinio bendro finansavimo lygio. EESRK ragina reguliariai ir skaidriai stebėti, kaip naudojamos perprogramuotos lėšos, tinkamai prisidedant socialiniams partneriams ir kitoms pilietinės visuomenės organizacijoms, ir primygtinai reikalauja, kad visi veiksmai ir toliau atitiktų taikytinus pagrindinius ES principus ir vertybes.

4.6.

EESRK tvirtai remia didesnį finansinį lankstumą, pavyzdžiui, 100 proc. Sąjungos finansavimą ir didesnį išankstinį finansavimą ESF+ programoms tik regionuose, kurie ribojasi su Rusija, Baltarusija, Ukraina, ir rytiniame ES pasienyje. Šios teritorijos yra ES geopolitinių ir socialinių iššūkių priešakyje ir turi konkrečių pažeidžiamumo veiksnių. EESRK rekomenduoja ESF+ parengti specialiai pritaikytas strategijas, kuriomis būtų siekiama atgaivinti vietos ekonomiką ir darbo rinkas, spręsti demografinio nuosmukio problemą ir stiprinti socialinę infrastruktūrą.

4.7.

Nors pasiūlyme numatyta tikslinė parama įgūdžiams švarių technologijų ir skaitmenizacijos srityje, EESRK rekomenduoja į visus ESF+ prioritetus, neatsižvelgiant į tai, ar jie susiję su gynyba, ekonominiu atsparumu ar teritorine sanglauda, sistemingai integruoti dvejopą pertvarką. Tai pasakytina apie paramą skaitmeniniam raštingumui, žaliajam verslumui ir žiedinės ekonomikos įgūdžiams visuose sektoriuose ir regionuose. Siekiant užtikrinti sąžiningą, teisingą ir įtraukią pertvarką, reikia suteikti visiems darbuotojams (ne tik aukštųjų technologijų sektorių darbuotojams) būtinų ir perspektyvių gebėjimų, kad jie galėtų klestėti naujoje ekonomikoje. Atsižvelgdamas į tai, EESRK pabrėžia, kad reikia skirti tam tikrą ESF+ procentinę dalį tęstinio darbuotojų mokymo programoms.

5.   Konkrečios pastabos

5.1.

Kalbant apie paramą gynybos ir saugumo veiklai, pavyzdžiui, gynybos pramonei, EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad labai tikėtina, jog vėliau ji gali būti naudinga ir civiliniams tikslams, ypač kai sumažės šiuo metu padidėjusios saugumo rizikos.

5.2.

Be to EESRK pakartoja, kad jo nuomonėje „Į rezultatus orientuota sanglaudos politika“ pateiktos išvados taikytinos ir persvarstytai, ir būsimai sanglaudos politikai (3). Reikėtų pabrėžti, kad sanglaudos politikos veiksmingumas priklauso ne tik nuo temų ir tinkamų finansavimo būdų pasirinkimo, bet ir nuo vidaus procedūrų ir kriterijų, kurie turi tiesioginės įtakos veiksmingumui, nustatymo.

5.3.

Kalbant apie vandens politikos priemones, EESRK primena, kad savo iniciatyva parengė ES mėlynojo kurso koncepciją, kurią jis taip pat rekomenduoja įtraukti į priemonių rinkinio taikymo sritį.

---

(1)   COM(2025) 123 final .

(2)   COM(2025) 164 final .

(3)  Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė. Stipresnis sanglaudos politikos po 2027 m. orientavimas į rezultatus. Iššūkiai, rizika ir galimybės (tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Lenkijos prašymu) (OL C, C/2025/2018, 2025 4 30, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/2018/oj).