European flag

Europos Sąjungos
oficialusis leidinys

LT

C serija


C/2025/2958

2025 6 16

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė

Darbuotojų sveikata ir sauga. Dabartiniai ir būsimi iššūkiai, susiję su tradicinėmis ir naujomis technologijomis, akcentuojant dirbtinį intelektą

(tiriamoji nuomonė ES Tarybai pirmininkaujančios Lenkijos prašymu)

(C/2025/2958)

Pranešėjas

Carlos Manuel TRINDADE

Patarėjai:

Paulo José FERNANDES PEDROSO (pranešėjo)

Clemens ØRNSTRUP ETZERODT (I grupės)

ES Tarybai pirmininkaujančios Lenkijos prašymas pateikti nuomonę

2024 9 6

Teisinis pagrindas

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 304 straipsnis

Atsakingas skyrius

Užimtumo, socialinių reikalų ir pilietybės skyrius

Priimta skyriuje

2025 3 11

Priimta plenarinėje sesijoje

2025 3 26

Plenarinė sesija Nr.

595

Balsavimo rezultatai

(už / prieš / susilaikė)

149 / 99 / 5

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1.

1989 m. birželio 12 d. Tarybos Direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (1) (toliau – Pagrindų direktyva) padarė struktūrinį poveikį (2) gerinant padėtį valstybėse narėse. Pagrindų direktyva, kurioje laikomasi prevencijos principo, yra „auksinis“ darbuotojų apsaugos standartas. Ji apima visas rizikas, kylančias jų saugai ir sveikatai (...). Tačiau reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų visapusiškai ir veiksmingai taikomos jos ir susijusių direktyvų nuostatos vietoje (3), kaip pabrėžta 2023 m. gegužės mėn. vykusiame darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) apžvalgai skirtame aukščiausiojo lygio susitikime.

1.2.

Be to, EESRK pažymi, kad apžvalgai skirtame aukščiausiojo lygio susitikime nustatyta vis aktualesnių su DSS susijusių klausimų, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto ir robotikos potencialas kurti saugesnes ir sveikesnes darbo vietas visiems (4). EESRK pakartoja, kad reikia veiksmingai įgyvendinti ES DSS strateginę programą, remiantis trišališkumo, patikimais moksliniais įrodymais pagrįstos politikos formavimo, supaprastintų procedūrų ir dubliavimosi vengimo principais.

1.3.

Darbo pobūdis keičiasi: atsiranda naujų žmogaus ir mašinų sąveikos tendencijų, taip pat naujų darbo atlikimo ir organizavimo formų, diegiami algoritmai, dirbtinis intelektas (toliau – DI) ir kiti pokyčiai darbo vietoje, pavyzdžiui, nuotolinis darbas, kurio atvejų nuo pandemijos padvigubėjo (5).

1.4.

Skaitmenizacija sukuria galimybių ir kelia iššūkių įvairiais lygmenimis, nes gali ne tik pašalinti, sumažinti ar pakeisti esamą riziką, bet ir sukurti naujų pavojų, kuriuos reikia valdyti. Todėl reikia užtikrinti budrumą reguliavimo srityje ir, kai tinkama, imtis teisinių bei derybų priemonių.

1.5.

Skaitmeninė transformacija suteikia ES galimybę ištaisyti trūkumus inovacijų ir našumo srityje ir atkurti gamybos potencialą. Europa turi tapti konkurencingesnė, kaip nurodyta M. Draghi pranešime, ir kartu visais lygmenimis remti Europos socialinį modelį ir sanglaudos politiką (6). Tačiau ES atsilieka skaitmeninių technologijų, pavyzdžiui, DI, srityje. Bus sunku panaikinti atsivėrusį atotrūkį nuo JAV ir Kinijos (7).

1.6.

EESRK pabrėžia, kad būtina imtis veiksmų tinkamu lygmeniu siekiant užtikrinti, kad šiuolaikinėje darbo rinkoje darbuotojai turėtų reikiamų skaitmeninių įgūdžių. Tai svarbu norint užkirsti kelią kvalifikacijos praradimo rizikai, dėl kurios gali sumažėti darbuotojų savarankiškumas, gali būti prarandami tam tikri jų įgūdžiai, reikalingi profesinėms užduotims atlikti, ir darbuotojams gali būti taikomos algoritmais ir DI grindžiamos darbo valdymo sistemos.

1.7.

EESRK rekomenduoja ES ir valstybėms narėms priimti politiką, kuria būtų užtikrintas visų darbuotojų, visų pirma interneto platformų darbuotojų, mokymas visą gyvenimą, pritaikytas prie skaitmeninės pertvarkos, žmogaus kontroliuojami algoritmai, taip pat teisė į informaciją ir konsultacijas dėl DI naudojimo darbo valdymo srityje.

1.8.

Jis taip pat rekomenduoja ES ir valstybėms narėms užtikrinti, kad darbuotojai gautų tinkamą mokymą DSS srityje, laikantis Pagrindų direktyvos 89/391/EEB reikalavimų, ypač tais atvejais, kai įdiegiama nauja arba keičiama esama darbo įranga, glaudžiai susijusi su DI naudojimu darbe.

1.9.

EESRK taip pat pažymi, kad darbuotojai turi gebėti atlikti ir suprasti rašytines ir žodines DSS instrukcijas. Didžiausią nerimą kelia tai, kad EBPO šalyse vidutiniškai 18 proc. suaugusiųjų neturi net elementariausių raštingumo, matematikos ar adaptyvaus problemų sprendimo įgūdžių (8).

1.10.

Tinkamai neapmokytas DI intelektas ir kitos besiformuojančios technologijos atspindi šališkumą ir lemia žalingus lyčių, rasinius, su amžiumi ir negalia siejamus stereotipus, o tai kelia didelę riziką darbuotojų saugai ir sveikatai.

1.11.

EESRK pabrėžia, kad, siekiant sukurti apsaugos ir vykdymo užtikrinimo sistemą ES ir valstybių narių lygmeniu, į kelis ES teisės aktus įtrauktos nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti, kad diegiant DI priemonę darbo vietoje būtų apsaugotos saugios ir sąžiningos darbuotojų darbo sąlygos ir darbuotojai dalyvautų priemonės diegimo procese. Į ES skaitmeninę darbotvarkę iki 2030 m. iš viso įtraukta 116 teisės aktų (9). Šia teisine sistema bandoma spręsti DI naudojimo darbo vietoje galimo poveikio darbuotojams, jų pagrindinėms teisėms, privatumui, duomenų apsaugai, savarankiškumui, darbuotojų pavaldumo algoritmais ir dirbtiniu intelektu grindžiamoms darbo valdymo sistemoms, kurios remiasi žmogaus vykdomos kontrolės principu, ir darbuotojų darbo sąlygų klausimus.

1.12.

EESRK atkreipia Komisijos, Tarybos ir socialinių partnerių dėmesį į tai, kad reikia pritaikyti darbo reguliavimą prie nesaugumo dėl darbo ir netikrumo dėl darbo santykių rizikos, o ją kelia verslo modeliai (kurie gali apimti visą ekonomiką) sektoriuose, kuriuose skaitmenizacija jau pažengusi ir paplitęs piktnaudžiavimas savarankišku darbu, trumpalaikėmis sutartimis ir trūksta karjeros perspektyvų.

1.13.

EESRK mano, kad reikia stiprinti gebėjimus stebėti, rinkti, lyginti ir analizuoti duomenis, kad būtų galima suprasti su DSS susijusių pokyčių iššūkius ir galimybes, ir rekomenduoja ES ir valstybėms narėms imtis tinkamų priemonių.

1.14.

EESRK mano, kad darbuotojų dalyvavimas integruojant naujas technologijas yra labai svarbus laikantis Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2002/14/EB (10) (ir visų kitų galiojančių ES ar nacionalinių teisės aktų) ne tik dėl to, kad tai padės sėkmingai taikyti šias technologijas, bet ir siekiant į žmogų orientuoto požiūrio; pabrėžia, kad socialiniai partneriai gali derėtis ir susitarti dėl būdų, kaip pagerinti informavimo ir konsultavimosi mechanizmus, kad būtų užtikrintas šis dalyvavimas, ir primygtinai ragina juos imtis veiksmų įgyvendinant ir (jei laikoma, kad tai būtina) toliau plėtojant 2020 m. bendrajame susitarime dėl skaitmenizacijos rekomenduotas priemones. EESRK taip pat ragina Europos Komisiją stebėti šio susitarimo įgyvendinimą vykdant Europos socialinį dialogą.

1.15.

EESRK yra susirūpinęs dėl darbo aplinkybėmis surinktų duomenų privatumo, nuosavybės ir saugumo ir, pažymėdamas, kad ES jau užtikrina aukšto lygio apsaugą, rekomenduoja Komisijai, Tarybai ir Europos Parlamentui priimti ES lygmens teisės aktus šiuo klausimu, taip pat spręsti algoritmų skaidrumo klausimą. Dėl elektroninio stebėjimo didėja patyčių kibernetinėje erdvėje rizika.

1.16.

EESRK mano, kad ES turėtų būti uždraustas bet koks elektroninis darbuotojų stebėjimas, vykdomas taikant privatumą pažeidžiančią intervencinę stebėseną. Tačiau pabrėžia, kad elektroninis stebėjimas padeda gerinti sveikatą ir saugą, pavyzdžiui, transporto srityje, taip pat atliekant nešališkus statybviečių rizikos vertinimus. Todėl Komitetas rekomenduoja šiuo tikslu stebėti galiojančių ES ir nacionalinių teisinių priemonių veiksmingumą ir prireikus apsvarstyti tolesnes priemones.

1.17.

EESRK mano, kad propaguojant atsakingą ir patikimą dirbtinį intelektą darbo pasaulyje būtina sukurti pozityvią ir socialiniam dialogui palankią aplinką.

1.18.

Atsižvelgdamas į tai, kad kolektyvinių sutarčių, kuriose reglamentuojami su DI naudojimu susiję etiniai klausimai (11), skaičius tebėra palyginti nedidelis, EESRK ragina socialinius partnerius imtis aktyvaus vaidmens, kad būtų laikomasi į žmogų orientuoto požiūrio į DI darbo aplinkoje. Visų pirma EESRK ragina paspartinti derybas dėl tinkamo DI darbo vietoje reguliavimo.

1.19.

Jis taip pat ragina Komisiją suteikti socialiniams partneriams reikiamų priemonių, įskaitant gebėjimų stiprinimą ir informaciją bei žinias apie esamą reglamentavimo sistemą, kad jie galėtų tinkamai spręsti naujus skaitmenizacijos, visų pirma DI, keliamus iššūkius.

2.   Bendrosios pastabos

2.1.

2024 m. rugsėjo 6 d. Lenkijos Europos reikalų ministras paprašė EESRK parengti tiriamąsias nuomones politikos srityse, kurios yra ypač svarbios Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančiai Lenkijai.

2.2.

Ši nuomonė parengta atsižvelgiant į prašymą pateikti tiriamąją nuomonę tema „Darbuotojų sveikata ir sauga. Dabartiniai ir būsimi iššūkiai, susiję su tradicinėmis ir naujomis technologijomis, akcentuojant dirbtinį intelektą“.

2.3.

EESRK pakartoja, kad pritaria M. Draghi ir E. Letta pranešimams dėl būtinybės skubiai imtis veiksmų siekiant padidinti Europos ekonomikos konkurencingumą. EESRK pripažįsta DI vaidmenį ir svarbą tiek užmojui plėtoti penktąją judėjimo laisvę, grindžiamą žiniomis, inovacijomis ir moksliniais tyrimais, tiek bendresniam poreikiui ateityje didinti Europos ekonomikos našumą vertikaliai integruojant dirbtinį intelektą į pramoninius procesus (12).

2.4.

EESRK pakartoja suprantantis, kad, atsižvelgiant į platų dirbtinio intelekto ir naujų besiformuojančių technologijų potencialą, reikia laikytis požiūrio, kuriuo būtų siekiama išvengti neigiamų pasekmių darbuotojams dėl šių technologijų naudojimo. Teisėkūros iniciatyvomis reikėtų pašalinti darbuotojų teisių apsaugos darbo vietoje spragas (13), DSS nuostatos turėtų būti pritaikytos prie naujų DI keliamų iššūkių ir reikia užtikrinti, kad žmonės ir toliau kontroliuotų visą žmogaus ir mašinos sąveiką.

2.5.

Remiantis Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA) atlikta analize DSS srityje, darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimas naudojant naujas technologijas nėra nauja idėja, nes dėl technologijų pažangos DSS gerėja jau daugelį metų. Priemonės, kuriomis DI gali sumažinti arba pašalinti riziką, be kita ko apima:

a)

išsamesnės informacijos suteikimą vadovams ir darbuotojų atstovams, kad jie galėtų nustatyti DSS problemas, įskaitant psichosocialinę riziką, ir sritis, kuriose dėl DSS būtina imtis intervencinių priemonių siekiant sumažinti įvairius rizikos veiksnius, pavyzdžiui, priekabiavimą ir smurtą, ir iš anksto įspėti apie pavojingas situacijas, stresą, sveikatos problemas ir nuovargį, siejamą su darbuotojų atliekamomis užduotimis ir veikla;

b)

individualių konsultacijų teikimą darbuotojams ir vadovams laiku, kad būtų skatinamas saugesnis elgesys;

c)

paramą įrodymais pagrįstai prevencijai ir ankstyvam rizikos vertinimui darbo vietose;

d)

pagalbą atliekant faktais grindžiamus, veiksmingesnius ir tikslingesnius DSS patikrinimus;

e)

pasinaudojimą automatizavimo ir robotizavimo pajėgumais pramonės, logistikos ar statybų srityse, taip sumažinant pasikartojančių ir pavojingų užduočių riziką;

f)

daiktų interneto prietaisų ir jutiklių naudojimą darbo įrangai stebėti tikruoju laiku, taip aptinkant įrangos defektus, iš anksto užkertant kelią gedimams;

g)

pasinaudojimą DI ir virtualiosios bei išplėstinės realybės pažanga, kad būtų galima virtualiai išbandyti tam tikras apibrėžtis ir saugos sąlygas;

h)

egzoskeleto mokslinių tyrimų atlikimą siekiant palengvinti darbuotojų darbą su sunkiais kroviniais. Šioje srityje taip pat daroma didelė pažanga darbuotojų su negalia atžvilgiu;

i)

automatizuotų sistemų integravimą į tiekimo grandines, kad sumažėtų krovinių krovimo rankomis užduočių;

j)

duomenų tvarkymą pasitelkus DI, kad būtų galima sukurti geresnes darbo vietas ir logistikos procesus ir sumažinti darbuotojams kylančią riziką (14);

k)

be to, 2.6 punkte minėtame ERO prognozavimo tyrime pabrėžiama, kad atsižvelgiant į skaitmenizacijos sukuriamą automatizavimo potencialą, suteikiama reikšminga teigiama galimybė: žmonėms nebereikia dirbti pavojingoje aplinkoje.

2.6.

Skaitmenizacija daro didelį poveikį darbo pasauliui. 2018 m. prognozavimo tyrime dėl su skaitmenizacija susijusios naujos ir atsirandančios rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai (DSS) iki 2025 m (15)., Europos rizikos stebėjimo centras (ERO) parengė scenarijus, kuriuose aprašomi galimi ateities variantai ir kurie grindžiami vertinimu, kaip tendencijos ir pokyčius lemiantys veiksniai gali paveikti dabartį, kad susidarytų kiekviena skirtinga ateities forma. Tyrime buvo nurodyta keletas iššūkių, kylančių pagal bet kurį skaitmeninimo plėtros scenarijų. Tačiau dėl to kyla naujų pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, ypač susijusių su darbo pobūdžiu:

psichosocialiniais rizikos veiksniais dėl darbo organizavimo įvedus algoritminį valdymą ir įdiegus DI, taip pat dėl naujų verslo modelių ir užimtumo hierarchijos, kurie irgi gali daryti poveikį dabartiniams DSS valdymo mechanizmams; be to, kalbant apie psichosocialinę riziką, EU-OSHA 2024 m. atliko savo leidinių apie su skaitmenizacija susijusią psichosocialinę riziką DSS metaanalizę (16). Ši rizika suskirstyta į šešias kategorijas: a) darbo turinys ir karjeros raida; b) darbo intensyvumas ir darbo kontrolė; c) darbo aplinka ir įranga; d) sąsaja „namai – darbas“; e) vaidmuo organizacijoje ir f) tarpasmeniniai santykiai;

padidėjusiu stresu darbe;

ergonominėmis problemomis;

pavojais, susijusiais su naujomis žmogaus ir mašinos sąveikomis;

kibernetiniam saugumui kylančiu pavojumi;

darbuotojų duomenų kontrolės praradimu, taip pat duomenų apsaugos problemomis, etikos klausimais, nevienodomis galimybėmis gauti informaciją apie DSS ir spaudimu dėl darbuotojų veiklos rezultatų.

2.7.

ERO nustatyti nauji riziką keliantys elementai, be kita ko, yra ir DSS poveikį darantys darbo rinkos iššūkiai, visų pirma:

didėjantis darbuotojų, kurie teisingai ar neteisingai traktuojami kaip savarankiškai dirbantys asmenys ir kuriems gali būti netaikomos galiojančios DSS taisyklės, skaičius;

verslo modelių ir užimtumo hierarchijos pokyčiai dėl padidėjusio darbo internetu, lankstaus darbo ir algoritminio valdymo bei DI diegimo, nes tai galėtų sutrikdyti dabartinius DSS valdymo mechanizmus;

darbuotojai, neturintys reikiamų įgūdžių naudotis IRT, prisitaikyti prie pokyčių ir išlaikyti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

dažnesnė darbo vietų kaita ir ilgesnis profesinis gyvenimas.

2.8.

Moterys užima tik 33 proc. su technologijomis susijusių darbo vietų ir 8 proc. vadovų pareigų. Tai reiškia, kad reikia kovoti su lyčių stereotipais, taip pat spręsti iššūkius, su kuriais moterys susiduria darbo aplinkoje, kurioje dominuoja vyrai, įskaitant priekabiavimą ir nepakankamas galimybes gauti finansavimą.

2.9.

Kai darbuotojai nežino, kad sąveikauja su DI sistemomis, gali būti sunku nustatyti, ar šios priemonės gerina žmogaus veiklos rezultatus, ar skatina pernelyg kliautis automatiniais pasiūlymais. Šiuo atveju darbuotojų dalyvavimo ir derybų su jų atstovais dėl DI diegimo galimybės taip pat yra ribotos (17).

2.10.

DI robotika kelia pernelyg didelio pasikliovimo riziką, jei roboto vaidmuo nėra aiškiai apibrėžtas arba jei darbuotojai nėra tinkamai apmokyti abejoti mašinų sprendimais arba juos atšaukti. Remiantis kai kuriais EUROFOUND atliktais darbo automatizavimo atvejų tyrimais, atskleistas dar vienas svarbus aspektas per pokalbius su darbuotojais įvairiose darbo vietose: dėl pernelyg didelio pasitikėjimo technologijomis gali būti prarandamos galimybės kurti darbo vietas ir prarandami per ilgą laiką įgyti įgūdžiai, kurie po užduočių automatizavimo tapo nebereikalingi. Tai reiškia, kad turėtų būti keliama darbuotojų kvalifikacija ir jie turi mokytis per visą savo profesinę karjerą (18). Be to, pernelyg didelis kliovimasis gali padidinti stresą ir sukelti darbo kontrolės praradimo jausmą. Tačiau remiantis EUROFOUND ataskaita apie konkrečių atvejų tyrimus ir pokalbiais su sandėlio operatoriais, nepadidėjo nei darbo intensyvumas, nei streso lygis. Galiausiai, jei robotikos taikomosios programos kuriamos, plėtojamos ir naudojamos neužtikrinant žmogaus vykdomos kontrolės principo, kyla pavojus žmogaus kaip pagrindinio veikėjo vaidmeniui.

2.11.

EESRK mano, kad jo rekomendacija, kad teisės aktais turėtų būti pašalintos darbuotojų teisių apsaugos darbe spragos ir užtikrinta, kad žmonės ir toliau kontroliuotų visą žmogaus ir mašinos sąveiką, taip pat turėtų būti taikoma siekiant užkirsti kelią darbuotojų saugai ir sveikatai kylančią riziką; be to, mano, kad galiojančias teisines nuostatas, susijusias su DI naudojimu darbo vietoje, reikėtų papildyti aiškiomis gairėmis (19);

3.   Konkrečios pastabos

3.1.

EESRK pritaria, kad darbuotojų saugai ir sveikatai kylančios rizikos prevencija yra svarbus veiksnys siekiant ilgam užtikrinti deramas darbo sąlygas; ši apsauga yra įtvirtinta Sutartyse ir ES pagrindinių teisių chartijoje, įrašyta kaip 10-asis Europos socialinių teisių ramsčio principas ir yra labai svarbi siekiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų (20).

3.2.

Jis pakartoja savo susirūpinimą dėl to, kad trūksta suderintos informacijos, žinių, palyginamų ir renkamų duomenų apie faktinę DSS padėtį ES ir valstybėse narėse. Komitetas yra įsitikinęs, kad šios žinios yra būtinos siekiant efektyviau išvengti pavojų, geriau kurti politiką ir ją taikyti bei vykdyti, taip pat geriau stebėti jos įgyvendinimą ir pažangą.

3.3.

EESRK mano, kad nauji skaitmenizacijos keliami iššūkiai įrodo, kad svarbiausia padidinti darbo inspekcijų techninius ir žmogiškuosius išteklius, kurių pastaraisiais metais sumažėjo daugelyje valstybių narių, taip pat ES lygmeniu patobulinti bendradarbiavimą ir mokymą bei veiksmų koordinavimą, kadangi tai yra pagrindiniai veiksniai siekiant akivaizdžiai pagerinti DSS srities teisės aktų įgyvendinimą (21).

3.4.

EESRK pažymi, kad 2021 m. ataskaitoje dėl būsimų ES DSS prioritetų (22) Vyresniųjų darbo inspektorių komitetas (SLIC) pripažįsta, kad skaitmeninimas ir naujos darbo formos kelia naujų iššūkių. SLIC pabrėžia, kad skaitmeninimas gali padidinti vykdymo užtikrinimo veiklos efektyvumą. Be to, jis mano, kad reikia plėsti darbo inspektorių žinias ir kompetenciją.

3.5.

EESRK pakartoja savo rekomendaciją gerinti statistines priemones ir tyrimus, visų pirma susijusius su dirbtiniu intelektu, pramoninių robotų naudojimu ir paslaugomis, daiktų internetu, taip pat naujais ekonomikos modeliais (23).

3.6.

EESRK primena, kad socialinis dialogas yra nepakeičiama priemonė siekiant trijų pagrindinių tikslų: numatyti ir valdyti pokyčius darbo pasaulyje, kuriuos lemia žalioji, skaitmeninė ir demografinė pertvarkos, gerinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevenciją, gerinti pasirengimą galimoms sveikatos krizėms ateityje (24).

3.7.

EESRK ir toliau rekomenduoja atlikti visapusišką ir integruotą skaitmeninės pertvarkos poveikio darbo rinkai perspektyvinę analizę, siekiant numatyti su ja susijusius esminius pokyčius ir sukurti ilgalaikę DSS strategiją (25).

3.8.

EESRK pripažįsta, kad skaitmeniniai verslo modeliai vis stipriau formuoja darbo pasaulį, ir toliau laikosi nuomonės, kad šiuos modelius svarbu kurti orientuojantis į žmogų ir vertybes. Platesne visuomenine prasme, uždavinys yra garantuoti ypač pažeidžiamų grupių skaitmeninę įtrauktį (26).

3.9.

EU-OSHA duomenimis (27), dirbtinis intelektas darbe kelia DSS problemų, susijusių su psichikos sveikata darbe ir psichosocialine rizika. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos 2021–2027 m. DSS strateginėje programoje, be kita ko, daug dėmesio skiriama pokyčių numatymui ir valdymui skaitmeninės pertvarkos kontekste, ir primygtinai ragina visus susijusius suinteresuotuosius subjektus tinkamai atsižvelgti į susijusias kylančias problemas darbuotojų psichikos sveikatos srityje.

3.10.

EESRK pakartoja savo pasiūlymą Komisijai pradėti teisėkūros iniciatyvas dėl psichikos sveikatos darbe ir psichosocialinės rizikos prevencijos darbe (28) ir pabrėžia, kad DSS koncepcija turėtų būti išplėsta, kad būtų sukurta tinkama gerovės ir šios rizikos valdymo sistema.

3.11.

Atsižvelgdamas į tai, kad DI yra tiesiogiai susijęs su DSS, EESRK pakartoja, kad DI akte, kurio priėmimui jis pritaria, numatyta palikti tam tikrus sprendimus priimti žmogui, ypač tose srityse, kuriose šie sprendimai turi moralinį komponentą ir teisinių pasekmių ar poveikį visuomenei, pavyzdžiui, teismų, teisėsaugos, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, būsto, finansinių paslaugų, darbo santykių ir švietimo srityse (29). EESRK pabrėžia, kad priimtame DI akte ir kituose galiojančiuose ES teisės aktuose, kaip antai Bendrajame duomenų apsaugos reglamente ir direktyvose 89/391/EEB ir 2002/14/EB, įtrauktos nuostatos dėl DI naudojimo darbo vietoje, siekiant, viena vertus, išsaugoti saugias ir tinkamas darbuotojų darbo sąlygas ir, kita vertus, darbuotojus įtraukti į DI priemonių diegimo procesą.

3.12.

EESRK dar kartą rekomenduoja vykdyti DI kūrėjų mokymą etikos klausimais siekiant užkirsti kelią naujoms skaitmeninio teilorizmo formoms, kai žmonės tampa tik mašinų nurodymų vykdytojais (30).

3.13.

EESRK pakartoja savo raginimą, kad trečiųjų šalių atitikties vertinimas būtų privalomas visoms didelės rizikos DI sistemoms, įskaitant kai kurias darbe taikomas sistemas (31).

3.14.

Komitetas mano, kad jei skaitmeninė atskirtis nebus panaikinta, kyla pavojus, kad prasti skaitmeniniai įgūdžiai ir darbo rinkos skaitmeninimas kartu su nedidelės vertės darbo vietų pakeitimu DI sprendimais padidins neįgaliųjų socialinę ir ekonominę atskirtį.

3.15.

Komitetas atkreipia dėmesį į nediskriminavimo principą. DI grindžiamos įdarbinimo ir darbo vertinimo programos gali būti diskriminacinės, jei jomis neatsižvelgiama į konkrečias asmenų su negalia problemas ir apskritai kliūtis švietimo ir užimtumo srityse, su kuriomis jie susiduria. Turėtų būti dedama daugiau pastangų, kad neįgaliesiems būtų sudarytos tinkamos sąlygos.

3.16.

DI technologijų naudojimas žmogiškųjų išteklių srityje gali pakenkti moterims ir kitoms grupėms, kurios dažnai susiduria su diskriminacija, kai dirbtinio intelekto įrankiai naudojami remiantis istorine praktika ir duomenimis. Kita vertus, DI technologijos gali būti naudojamos lyčių disbalansui ir diskriminacijai analizuoti.

3.17.

Smurtas naudojant technologijas ir priekabiavimas kibernetinėje erdvėje darbo vietoje kelia riziką darbuotojų saugai ir sveikatai; ši problema jau sprendžiama galiojančiomis taisyklėmis, kurių vykdymo užtikrinimas turi būti laikomas prioritetu. Jei įvertinus esamų taisyklių taikymo ir vykdymo užtikrinimo veiksmingumą paaiškėja, kad jis yra nepakankamas, reikėtų padėtį gerinti.

3.18.

EESRK pakartoja savo rekomendaciją dalyvaujant Komisijai, ekspertams ir socialiniams partneriams kuo greičiau atlikti tyrimą, siekiant rasti geriausią sprendimą, kad savarankiškai dirbantiems asmenims būtų užtikrinta saugi ir sveika darbo aplinka (32).

3.19.

Atsižvelgdamas į tai, kad skaitmeninė pertvarka didina darbo procesų našumą ir veiksmingumą, EESRK rekomenduoja Tarybai, Komisijai ir socialiniams partneriams stebėti šį procesą ir priimti teisėkūros ar derybose sutartas priemones siekiant užtikrinti, kad darbo kontrolę vykdytų žmonės ir būtų išsaugoti humaniški darbo metodai.

3.20.

EESRK yra susirūpinęs dėl didėjančios rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai, kylančios dėl darbo užduočių atskyrimo nuo fizinių darbo vietų. EESRK mano, kad darbdaviai turi būti atsakingi už ergonominių standartų laikymąsi ir darbo įrangos tinkamumą – šie standartai, atsižvelgiant į naujas darbo formas, ir toliau turėtų būti taikomi kaip ir įprastose darbo vietose. EESRK tebėra įsitikinęs, kad 2002 m. Europos bendrasis susitarimas nepadeda spręsti naujų dėl nuotolinio darbo kylančių problemų ir primygtinai rekomenduoja parengti naujas gaires, kuriose ypatingas dėmesys būtų skiriamas psichosocialinės rizikos prevencijai ir raumenų ir kaulų sistemos sutrikimams (33).

3.21.

EUROFOUND tyrime nustatyta, jog namuose dirbantys žmonės nurodė, kad jų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra yra daug geresnė, nei biuruose dirbantys darbuotojai (34). Lyčių lygybės požiūriu reikėtų pažymėti, kad, atsižvelgiant į EU-OSHA darbinį dokumentą (35), nuotolinis darbas ir nuotoliniu būdu leidžiantis dirbti lankstumas gali pagerinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir pagerinti moterų padėtį darbo rinkoje. Kita vertus, nuotolinis darbas daro neproporcingai neigiamą poveikį moterims kalbant apie profesinio ir asmeninio gyvenimo konfliktus, stresą ir pasekmes sveikatai, keliančius pavojų, kad sustiprės tradiciniai lyčių vaidmenys ir didės moterų atliekamos neapmokamos priežiūros veikla.

3.22.

EUROFOUND atliktas imties tyrimas dėl darbo sąlygų, susijusių su COVID-19 pandemija, parodė, kad nuotoliniai darbuotojai dažniau susiduria su stresą sukeliančiais veiksniais, dėl kurių gali pablogėti fizinė ir psichinė gerovė. Dėl nuolatinio technologijų taikymo nuotoliniams darbuotojams dažnai sunku „atsijungti“ nuo darbo (36). Nors tai savaime nėra su DSS susijęs klausimas, EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos politikos gaires, kuriose nurodoma, kad Komisija pasiūlys nustatyti teisę atsijungti.

3.23.

Teisė atsijungti nėra panacėja. EESRK mano, kad teisės atsijungti reguliavimas turėtų būti susietas su veiksmais, kuriais skatinama darbdavių ir darbuotojų lankstumo ir savarankiškumo kultūra, kuriant išteklius ir paramą nuotoliniams darbuotojams ir skatinant juos užtikrinti gerą asmeninio, šeimos ir profesinio gyvenimo pusiausvyrą. EESRK ragina Komisiją sutelkti išteklius šiam tikslui pasiekti.

Briuselis, 2025 m. kovo 26 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Oliver RÖPKE


(1)   OL L 183, 1989 6 29, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/1989/391/oj.

(2)  Europos Komisija, COM/2004/0062 final .

(3)   Darbuotojų saugos ir sveikatos apžvalgai skirto aukščiausiojo lygio susitikimo išvados. Europos Komisija.

(4)   Darbuotojų saugos ir sveikatos apžvalgai skirto aukščiausiojo lygio susitikimo išvados. Europos Komisija.

(5)  EUROFOUND (2024 m.), The changing structure of employment in the EU: Annual review 2023, Eurofound research paper, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas.

(6)  Žr. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto indėlį į 2025 m. Europos Komisijos darbo programą.

(7)  Europos Komisija (2024 m.), Europos konkurencingumo ateitis. B dalis – Išsami analizė ir rekomendacijos), p. 232.

(8)  EBPO (2024), Do Adults Have the Skills They Need to Thrive in a Changing World? Survey of Adult Skills 2023, EBPO įgūdžių studijos, EBPO leidykla, Paryžius.

(9)   https://www.bruegel.org/system/files/2024-06/Bruegel_factsheet_2024_0.pdf.

(10)   2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento Ir Tarybos Direktyva 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje (OL L 80, 2002 3 23, p. 29, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2002/14/oj).

(11)  EUROFOUND (2023 m.), Ethical digitalisation at work: From theory to practice, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas.

(12)   EESRK nuomonė dėl E. Letta ir M. Draghi pranešimų dėl ES bendrosios rinkos veikimo ir konkurencingumo vertinimo (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(13)   EESRK nuomonė dėl E. Letta ir M. Draghi pranešimų dėl ES bendrosios rinkos veikimo ir konkurencingumo vertinimo (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(14)  Taip pat žr. Work organisation and job quality in the digital age (liet. „Darbo organizavimas ir kokybė skaitmeniniame amžiuje“), Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas.

(15)  Stacey, N., Ellwood, P., Bradbrook, S., Reynolds, J., Williams, H. ir Lye, D. (2018 m.), Foresight on new and emerging occupational safety and health risks associated with digitalisation by 2025, Europos rizikos stebėjimo centras.

(16)  Moja, F. (2024 m.), Digitalisation and psychosocial risks. Pateikta internete: https://oshwiki.osha.europa.eu/en/themes/digitalisation-and-psychosocial-risks.

(17)  EUROFOUND (2023 m.), Ethical digitalisation at work: From theory to practice, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas.

(18)  EUROFOUND (2024 m.), Human–robot interaction: What changes in the workplace, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, p. 35 ir 36, taip pat kiti cituojami EUROFOUND tyrimai.

(19)   OL C, C/2025/1185, 2025 3 21, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/1185/oj, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/1185/oj .

(20)   OL C 105, 2022 3 4, p. 114.

(21)   OL C 105, 2022 3 4, p. 114.

(22)   Vyresniųjų darbo inspektorių komiteto nuomonė dėl būsimų ES DSS vykdymo užtikrinimo prioritetų, kuriais prisidedama prie atnaujintos ES DSS strategijos.

(23)   OL C 440, 2018 12 6, p. 1.

(24)   OL C 194, 2022 5 12, p. 50.

(25)   OL C 194, 2022 5 12, p. 50.

(26)   OL C 374, 2021 9 16, p. 6.

(27)  Stacey, N., Ellwood, P., Bradbrook, S., Reynolds, J., Williams, H. ir Lye, D. (2018), Foresight on new and emerging occupational safety and health risks associated with digitalisation by 2025, Europos rizikos stebėjimo centras.

(28)   OL C 105, 2022 3 4, p. 114 ir OL C 194, 2022 5 12, p. 50.

(29)   OL C 517, 2021 12 22, p. 61.

(30)   OL C 440, 2018 12 6, p. 1.

(31)   OL C 517, 2022 12 22, p. 61 ir OL C 194, 2022 5 12, p. 50.

(32)   OL C 105, 2022 3 4, p. 114.

(33)   OL C 194, 2022 5 12, p. 50.

(34)  EUROFOUND (2022 m.), Working conditions in the time of COVID-19: Implications for the future, 2021 m. Europos darbo sąlygų telefoninės apklausos serija, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, žr. 76 pav.

(35)  EU-OSHA darbinis dokumentas Exploring the gender dimension of telework: implications for occupational safety and health, https://osha.europa.eu/en/publications/exploring-gender-dimension-telework-implications-occupational-safety-and-health.

(36)  EUROFOUND (2023 m.), Psychosocial risks to workers’ well-being: Lessons from the COVID-19 pandemic, 2021 m. Europos darbo sąlygų telefoninės apklausos serija, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas.


PRIEDAS

Šie pakeitimai, už kuriuos buvo atiduota ne mažiau kaip ketvirtadalis balsų, svarstymo metu buvo atmesti (Darbo tvarkos taisyklių 75 straipsnio 3 dalis):

1 PAKEITIMAS

SOC/818 – Darbuotojų sauga ir sveikata

2.4 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

EESRK pakartoja suprantantis, kad, atsižvelgiant į platų dirbtinio intelekto ir naujų besiformuojančių technologijų potencialą, reikia laikytis požiūrio, kuriuo būtų siekiama išvengti neigiamų pasekmių darbuotojams dėl šių technologijų naudojimo. Teisėkūros iniciatyvomis reikėtų pašalinti darbuotojų teisių apsaugos darbo vietoje spragas [1] , DSS nuostatos turėtų būti pritaikytos prie naujų iššūkių, kurie kyla dėl DI, ir reikia užtikrinti , kad žmonės ir toliau kontroliuotų visą žmogaus ir mašinos sąveiką.

EESRK pakartoja suprantantis, kad, atsižvelgiant į platų dirbtinio intelekto ir naujų besiformuojančių technologijų potencialą, reikia laikytis požiūrio, kuriuo būtų siekiama išvengti neigiamų pasekmių darbuotojams dėl šių technologijų naudojimo. Kai būtina, atitinkamomis iniciatyvomis reikėtų pašalinti galimas darbuotojų teisių apsaugos darbo vietoje spragas[1], DSS nuostatos turėtų būti taikomos naujiems iššūkiams, kurie kyla dėl DI, ir turi būti užtikrinta, kad žmonės ir toliau kontroliuotų visą žmogaus ir mašinos sąveiką , kaip nurodyta 2020 m. bendrajame susitarime dėl skaitmenizacijos .

[1]

EESRK nuomonė dėl E. Letta ir M. Draghi pranešimų dėl ES bendrosios rinkos veikimo ir konkurencingumo vertinimo (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

[1]

EESRK nuomonė dėl E. Letta ir M. Draghi pranešimų dėl ES bendrosios rinkos veikimo ir konkurencingumo vertinimo (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

Paaiškinimas

Pagrindų direktyva apima visą su DSS susijusią riziką, įskaitant keliamą DI. Reikia siekti veiksmingai taikyti nuostatas ir remti atitinkamas valstybių narių bei socialinių partnerių pastangas.

Balsavimo rezultatai:

88

Prieš

130

Susilaikė

10

2 PAKEITIMAS

SOC/818 – Darbuotojų sauga ir sveikata

2.7 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

ERO nustatyti nauji riziką keliantys elementai, be kita ko, yra ir DSS poveikio turintys darbo rinkos iššūkiai, visų pirma:

ERO prognozavimo tyrime[1] išvardyti kai kurie iššūkiai, kurie gali iškilti (nors jų mastas ir poveikis gali skirtis) pagal keturis scenarijus, kurie buvo nustatyti tyrimo tikslais ir kurie gali turėti poveikį, visų pirma DSS:

didėjantis darbuotojų, kurie teisingai ar neteisingai traktuojami kaip savarankiškai dirbantys asmenys ir kuriems gali būti netaikomos galiojančios DSS taisyklės, skaičius ;

darbuotojų, kurie neteisingai traktuojami kaip savarankiškai dirbantys asmenys, kuriems turi būti taikomos , bet gali būti netaikomos galiojančios DSS taisyklės;

verslo modelių ir užimtumo hierarchijos pokyčiai dėl padidėjusio darbo internetu, lankstaus darbo ir algoritminio valdymo bei DI diegimo, nes tai galėtų sutrikdyti dabartinius DSS valdymo mechanizmus;

besikeičiantys verslo modeliai ir užimtumo hierarchija dėl padidėjusio darbo internetu, lankstaus darbo ir algoritminio valdymo bei DI diegimo, nes tai galėtų sutrikdyti dabartinius DSS valdymo mechanizmus;

darbuotojai, neturintys reikiamų įgūdžių naudotis IRT, prisitaikyti prie pokyčių ir išlaikyti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą;

darbuotojai, kuriems trūksta reikiamų įgūdžių, kad jie galėtų naudotis IRT ir ET, susidoroti su pokyčiais ir išlaikyti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą; ir

dažnesnė darbo vietų kaita ir ilgesnis profesinis gyvenimas.

dažnesnė darbo vietų kaita ir ilgesnis profesinis gyvenimas.

 

[1]

Stacey, N., Ellwood, P., Bradbrook, S., Reynolds, J., Williams, H. ir Lye, D. (2018 m.), Foresight on new and emerging occupational safety and health risks associated with digitalisation by 2025, Europos rizikos stebėjimo tarnyba, p. 6.

Paaiškinimas

Siūloma aiškiai nurodyti, kad į sąrašą įtraukti klausimai, kurie ERO prognozavimo tyrime įvardyti kaip iššūkiai, kurie, tikėtina, iškils (nors jų mastas ir poveikis gali skirtis) pagal keturis scenarijus, kurie buvo nustatyti ERO prognozavimo tyrimo tikslais ir kurie gali turėti įtakos DSS. Taip pat siūloma naudoti tikslią ERO prognozavimo tyrimo formuluotę. Be to, savarankiškai dirbantys asmenys nepatenka į DSS reglamento taikymo sritį dėl tam tikrų priežasčių. Darbo vietos keitimas ir ilgesnis darbo stažas nėra rizikos veiksniai.

Balsavimo rezultatai:

91

Prieš

132

Susilaikė

8

3 PAKEITIMAS

SOC/818 – Darbuotojų sauga ir sveikata

2.8 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

Moterys užima tik 33 proc. su technologijomis susijusių darbo vietų ir 8 proc. valdymo personalo pareigų. Tai rodo, kad reikia spręsti lyčių stereotipų ir iššūkių, pavyzdžiui, priekabiavimo ir galimybių gauti finansavimą trūkumo, su kuriais susiduria moterys darbo aplinkoje, kurioje dominuoja vyrai, klausimus .

Moterys užima tik 33 proc. su technologijomis susijusių darbo vietų ir 8 proc. valdymo personalo pareigų. McKinsey Digital straipsnyje[1] teigiama, kad Europos įmonėse moterys sudaro tik 2 2 proc. visų technologijų srityje dirbančių darbuotojų, ir nurodomi du pagrindiniai moterų skaičiaus STEM srityje mažėjimo momentai: pereinant iš pradinio ir vidurinio ugdymo į universitetą, kai šis skaičius sumažėja 18 proc., ir pereinant iš universiteto į darbo rinką, kai šis skaičius sumažėja dar 15 proc. Tai rodo, kad reikia šalinti lyčių stereotipus ir spręsti įvairias problemas, kad būtų galima padidinti moterų skaičių minėtų sričių darbo vietose ir pareigose .

 

[1]

https://www.mckinsey . com/capabilities/mckinsey-digital/our-insights/women-in-tech-the-best-bet-to-solve-europes-talent-shortage#/

Paaiškinimas

Tenka apgailestauti, kad tekste nėra nuorodos, paaiškinančios pirmąjį sakinį. Siūlome išplėsti tekstą (nurodant šaltinį) papildoma informacija apie moterų padėtį technologijų sektoriuje Europoje. Galiausiai, paskutinio sakinio formuluotė turėtų būti bendresnė (ir neutralesnė) siekiant nurodyti įvairias problemas, kurias reikia spręsti norint padidinti moterų skaičių naujų technologijų sektoriaus darbo vietose, turint omenyje, kad tariamas moterų galimybių gauti finansavimą trūkumas nesusijęs nei su DI, nei su DSS.

Balsavimo rezultatai:

100

Prieš

128

Susilaikė

12

4 PAKEITIMAS

SOC/818 – Darbuotojų sauga ir sveikata

2.9 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

Kai darbuotojai nežino, kad sąveikauja su DI sistemomis, gali būti sunku nustatyti, ar šios priemonės gerina žmogaus veiklos rezultatus, ar skatina pernelyg kliautis automatiniais pasiūlymais. Šiuo atveju darbuotojų dalyvavimo ir derybų su jų atstovais galimybės taip pat yra ribotos[1].

Remiantis EUROFOUND ataskaita[1], kurioje nagrinėjami trijų skirtingų įmonių atvejų tyrimai, priešingai nei tikėtasi, technologijų diegimas nė vienoje iš trijų įmonių nepadidino darbo intensyvumo. Rezultatai dėl savarankiškumo įmonių cechuose skiriasi[2]. Ataskaitoje taip pat teigiama, kad nors pripažįstama, kad naujos skaitmeninės technologijos gali padidinti našumą, efektyvumą ir tikslumą, vis labiau nerimaujama dėl neigiamo šalutinio naujų ir besiformuojančių technologijų poveikio darbui ir užimtumui, jei jos nėra kuriamos, tobulinamos ir naudojamos darbo vietoje laikantis etikos principų[3].

[1]

EUROFOUND (2023 m.), Ethical digitalisation at work: From theory to practice (liet. „Etikos skaitmeninimas darbe. Nuo teorijos prie praktikos“), Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, p. 46.

[1]

EUROFOUND (2023 m.), Ethical digitalisation at work: From theory to practice (liet. „Etikos skaitmeninimas darbe. Nuo teorijos prie praktikos“), Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas.

 

[2]

Suomijos įmonėje pažangiųjų technologijų diegimas taip pat padidino cecho operatorių priklausomybę nuo automatikos inžinierių ar technikų, kurie šalina technines problemas, ir tai, kaip manoma, mažina operatorių savarankiškumą. Be to, iškilus techninėms problemoms operatoriai jaučiasi bejėgiai, nes joms šalinti reikia techninio pobūdžio sprendimų, o tai viršija jų kompetenciją. Priešingai, „Wicro Plastics“ įmonėje cecho operatorių užduotis papildė su kokybės kontrole susijusios užduotys, todėl jiems tenka priimti daugiau individualių sprendimų, nes jiems dažniau reikia įvertinti, ar gaminys atitinka kokybės standartus. Tai taip pat paskatino operatorius ir jų tiesioginius vadovus daugiau bendrauti vertinant produktų kokybę. [1] EUROFOUND (2023 m.), Ethical digitalisation at work: From theory to practice (liet. „Etikos skaitmeninimas darbe. Nuo teorijos prie praktikos“), Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, p. 46.

 

[ 3 ]

EUROFOUND (2023 m.), Ethical digitalisation at work: From theory to practice, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, p. 49 .

Paaiškinimas

Nemanome, kad šis punktas yra susijęs su DSS. Vis dėlto, jei šioje pastraipoje pranešėjas cituoja ataskaitą, tekstas turėtų būti aiškiai pagrįstas ataskaitos išvadomis (paremtomis konkrečių atvejų tyrimais).

Balsavimo rezultatai:

105

Prieš

131

Susilaikė

6

6 PAKEITIMAS

SOC/818 – Darbuotojų sauga ir sveikata

2.11 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

EESRK mano, kad jo rekomendacija, kad teisės aktais turėtų būti pašalintos darbuotojų teisių apsaugos darbe spragos ir užtikrinta , kad žmonės ir toliau kontroliuotų visą žmogaus ir mašinos sąveiką , taip pat turėtų būti taikoma siekiant užkirsti kelią darbuotojų saugai ir sveikatai kylančiai rizikai; mano, kad galiojančias ES teisines nuostatas, susijusias su DI naudojimu darbo vietoje, reikėtų papildyti aiškiomis gairėmis dėl galiojančių teisės aktų[1] ;

EESRK , siekdamas veiksmingai remti didesnį DI diegimą, ypač MVĮ, mano, kad teisės aktai ir gairės turėtų būti taikomi ir įgyvendinami veiksmingai, siekiant užtikrinti darbuotojų teisių apsaugą darbe ir kad žmonės ir toliau kontroliuotų visą žmogaus ir mašinos sąveiką , kartu reikia bet kokia kaina vengti papildomų ir kartais vienas kitam prieštaraujančių reikalavimų ir daugkartinio ataskaitų teikimo. Tai pasakytina ir apie siekį užkirsti kelią DSS kylančiai rizikai ;

[1]

EESRK nuomonė „Darbuotojams palankus dirbtinis intelektas. DI potencialo išnaudojimo ir rizikos mažinimo svertai užimtumo ir darbo rinkos politikos kontekste“ (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

 

Paaiškinimas

Nuomonės 1 skyriuje aiškiai teigiama, kad reikia stabdyti Europos konkurencingumo nuosmukį didinant DI diegimą. Todėl ši pastraipa buvo iš dalies pakeista, kad būtų atspindėtas dvejopas tikslas: paspartinti DI diegimą ir užtikrinti, kad teisinė sistema ir su ja susijusios gairės būtų naudojamos tvirtai DSS sukurti, kartu išvengiant nereikalingos naštos. Siūlome išbraukti nuorodą į SOC/803, nes ši nuomonė yra ypač prieštaringa, nes jos pabaigoje pridėta kontranuomonė (balsai už kontranuomonę buvo 112 /136 / 11, balsai už nuomonę – 142 / 103 / 14).

Balsavimo rezultatai:

101

Prieš

140

Susilaikė

11

7 PAKEITIMAS

SOC/818 – Darbuotojų sauga ir sveikata

3.10 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

EESRK pakartoja savo pasiūlymą Komisijai pradėti teisėkūros iniciatyvas dėl psichikos sveikatos darbe ir psichosocialinės rizikos prevencijos darbe [1] ir pabrėžia, kad DSS koncepcija turėtų būti išplėsta, kad būtų sukurta tinkama gerovės ir šios rizikos valdymo sistema ;

EESRK pakartoja savo pritarimą Komisijos siekiui pradėti ne teisėkūros iniciatyvas dėl psichikos sveikatos darbe ir psichosocialinės rizikos prevencijos darbe pagal 2021–2027 m. ES darbuotojų saugos ir sveikatos strateginę programą[1] ;

[1]

OL C 105, 2022 3 4, p. 114 ir OL C 194, 2022 5 12, p. 50.

[1]

OL C 105, 2022 3 4, p. 114 ir OL C 194, 2022 5 12, p. 50.

Paaiškinimas

Komisija planuoja pradėti ne teisėkūros iniciatyvą pagal DSS strateginę programą. Be to, pradėtas įgyvendinti visapusiškas požiūris į psichikos sveikatą, įskaitant įsipareigojimą pradėti iniciatyvą dėl psichikos sveikatos darbe. EESRK turėtų pritarti šiems įsipareigojimams. Be to, kadangi šio dokumento tikslas – pateikti nuomonę apie DSS, kuri apibrėžta Pagrindų direktyvoje, ir kaip nurodyta šios nuomonės 1.1 punkte, Pagrindų direktyva yra aukščiausias prevencijos standartas. Todėl nėra tikslinga siūlyti keisti DSS apibrėžtį.

Balsavimo rezultatai:

107

Prieš

132

Susilaikė

10

8 PAKEITIMAS

SOC/818 – Darbuotojų sauga ir sveikata

3.13 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

EESRK pakartoja savo raginimą, kad trečiųjų šalių atitikties vertinimas būtų privalomas visoms didelės rizikos DI sistemoms, įskaitant kai kurias darbe taikomas sistemas[1].

EESRK primena, kad didelės rizikos DI sistemoms, įskaitant kai kurias darbe taikomas sistemas, taikomi trečiųjų šalių arba vidaus atitikties vertinimai[1].

[1]

OL C 517, 2022 12 22, p. 61 ir OL C 194, 2022 5 12, p. 50.

[1]

OL C 517, 2022 12 22, p. 61 ir OL C 194, 2022 5 12, p. 50.

Paaiškinimas

Kadangi buvo priimtas DI aktas, šioje dalyje turėtų būti atspindėta šio įstatymo nuostata. Nėra pagrindo manyti, kad vidaus atitikties vertinimai yra nepakankami, kol neįrodyta priešingai.

Balsavimo rezultatai:

102

Prieš

137

Susilaikė

11

9 PAKEITIMAS

SOC/818 – Darbuotojų sauga ir sveikata

3.16 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

DI technologijų naudojimas žmogiškųjų išteklių srityje gali pakenkti moterims ir kitoms grupėms, kurios dažnai susiduria su diskriminacija, kai naudojamos DI priemonės, pagrįstos ankstesne praktika ir duomenimis. Kita vertus, DI technologijos gali būti naudojamos lyčių disbalansui ir diskriminacijai analizuoti.

DI technologijų naudojimas žmogiškųjų išteklių srityje , jei tai daroma nesilaikant galiojančių taisyklių, gali pakenkti moterims ir kitoms grupėms, kurios gali susidurti su diskriminacija, kai naudojamos DI priemonės, pagrįstos ankstesne praktika ir duomenimis. Kita vertus, DI technologijos gali būti naudojamos lyčių disbalansui ir diskriminacijai analizuoti.

Paaiškinimas

Svarbu pažymėti, kad diskriminacija dėl lyties ar kitų savavališkų veiksnių pagal dabartinę reguliavimo sistemą draudžiama. Tariama žala gali atsirasti tik tuo atveju, jei nesilaikoma galiojančių taisyklių, ir tai būtina pabrėžti.

Balsavimo rezultatai:

110

Prieš

137

Susilaikė

5

10 PAKEITIMAS

SOC/818 – Darbuotojų sauga ir sveikata

3.18 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

EESRK pakartoja savo rekomendaciją dalyvaujant Komisijai, ekspertams ir socialiniams partneriams laiku atlikti tyrimą, siekiant rasti sprendimą, kad visiems savarankiškai dirbantiems asmenims būtų užtikrinta saugi ir sveika darbo aplinka[1].

EESRK pažymi, kad 2003 m. Tarybos rekomendacijos [1] konstatuojamosiose dalyse teigiama, kad paprastai savarankiškai dirbantiems asmenims netaikomos Bendrijos direktyvos dėl sveikatos ir saugos darbe, visų pirma Pagrindų direktyva 89/391/EEB, todėl tam tikrose valstybėse narėse jiems netaikomi DSS teisės aktai . Taryba rekomenduoja valstybėms narėms, vykdant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos politiką, gerinti savarankiškai dirbančių darbuotojų saugą ir sveikatą, atsižvelgiant į ypatingą riziką konkrečiuose sektoriuose ir specifinį sutartį sudarančių įmonių ir savarankiškai dirbančių darbuotojų santykių pobūdį.

[1]

OL C 105, 2022 3 4, p. 114.

[1]

2003 m. vasario 18 d. Tarybos rekomendacija dėl savarankiškai dirbančių asmenų sveikatos apsaugos ir darbo saugos gerinimo.

Paaiškinimas

Savarankiškai dirbantys asmenys nepatenka į Pagrindų direktyvos taikymo sritį, kaip aiškiai nurodyta 2003 m. Tarybos rekomendacijoje dėl savarankiškai dirbančių asmenų sveikatos apsaugos ir darbo saugos gerinimo https://eur-lex.europa.eu/eli/reco/2003/134/oj/eng. Reikia pažymėti, kad Tarybos rekomendacijoje dėl savarankiškai dirbančių asmenų sveikatos apsaugos ir saugos darbe gerinimo rekomenduojama valstybėms narėms vykdant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijos politiką, gerinti savarankiškai dirbančių asmenų saugą ir sveikatą, kartu atsižvelgti į tam tikruose sektoriuose kylančią ypatingą riziką ir į specifinį sutartį sudariusių įmonių ir savarankiškai dirbančių asmenų santykių pobūdį.

Balsavimo rezultatai:

110

Prieš

140

Susilaikė

4

11 PAKEITIMAS

SOC/818 – Darbuotojų sauga ir sveikata

3.19 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

Atsižvelgdamas į tai, kad skaitmeninė pertvarka lemia didesnį darbo procesų našumą ir veiksmingumą, EESRK rekomenduoja Tarybai, Komisijai ir socialiniams partneriams stebėti šį procesą ir priimti teisėkūros ar kolektyvinių derybų priemones siekiant užtikrinti, kad darbo kontrolę užtikrintų žmonės ir kad darbo atlikimo būdas išliktų humaniškas.

Atsižvelgdamas į tai, kad skaitmeninė pertvarka lemia didesnį darbo procesų našumą ir veiksmingumą, EESRK rekomenduoja Tarybai, Komisijai ir socialiniams partneriams stebėti šį procesą ir remti skaitmeninę plėtrą ir sudaryti jai sąlygas, kartu laikytis Pagrindų direktyvoje (89/391/EEB) nustatyto rizika pagrįsto požiūrio siekiant išvengti visuotinai pripažintos rizikos DSS, kuri gali kilti dėl skaitmeninių pokyčių. Todėl EESRK rekomenduoja rinkti informaciją apie įvairias teisėkūros ar kolektyvinių derybų priemones siekiant užtikrinti, kad darbo kontrolę užtikrintų žmonės ir kad darbo atlikimo būdas išliktų humaniškas.

Paaiškinimas

Reikėtų pabrėžti, kad reikia laikytis požiūrio, kuriuo būtų remiama skaitmeninė plėtra ir jai sudaromos sąlygos, kartu užtikrinti, kad DSS pagrindų direktyva būtų veiksmingai taikoma siekiant sumažinti riziką.

Balsavimo rezultatai:

103

Prieš

136

Susilaikė

7

12 PAKEITIMAS

SOC/818 – Darbuotojų sauga ir sveikata

3.20 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

EESRK yra susirūpinęs dėl didėjančios rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai, kylančios dėl darbo užduočių atskyrimo nuo fizinių darbo vietų . EESRK mano, kad darbdaviai turi būti atsakingi už ergonominių standartų laikymąsi ir darbo įrangos tinkamumą – šie standartai, atsižvelgiant į naujas darbo formas, ir toliau turėtų būti taikomi laikantis tokio paties lygio reikalavimų kaip ir įprastose darbo vietose . EESRK tebėra įsitikinęs, kad 2002 m. Europos bendrasis susitarimas nepadeda spręsti naujų dėl nuotolinio darbo kylančių problemų ir primygtinai rekomenduoja parengti naujas gaires, kuriose ypatingas dėmesys būtų skiriamas psichosocialinės rizikos prevencijai ir raumenų ir kaulų sistemos sutrikimams[1].

EESRK pažymi, kad kai kurie nuotoliniu būdu dirbantys asmenys gali dirbti netradicinėse darbo vietose (namuose, viešose, specialiai darbui nepritaikytose erdvėse ir pan.), kurios gali neatitikti ergonominių standartų. EESRK pabrėžia, kad pagal šalių susitarimą, darbdavys yra atsakingas už rizikos DSS vertinimą ir prevenciją nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas yra darbo vietoje, ar dirba nuotoliniu būdu. Tačiau tai kelia problemų, kai darbuotojas dirba namuose ar kitoje vietoje, kurios darbdavys negali kontroliuoti ar prie kurios neturi prieigos. EESRK tebėra įsitikinęs, kad 2002 m. Europos bendrasis susitarimas vis dar gali padėti spręsti naujas dėl nuotolinio darbo kylančias problemas.

[1]

OL C 194, 2022 5 12, p. 50 .

 

Paaiškinimas

Siūlomais pakeitimais siekiama tinkamai atsižvelgti į skirtingus reikalavimus, kurių turi laikytis darbdavys, ir pabrėžti, kad 2002 m. pagrindų susitarimas dėl nuotolinio darbo yra pakankamas, taikant jį kartu su kitais taikomais teisės aktais.

Balsavimo rezultatai:

101

Prieš

136

Susilaikė

6

14 PAKEITIMAS

SOC/818 – Darbuotojų sauga ir sveikata

3.22 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

EUROFOUND atliktas imties tyrimas dėl darbo sąlygų, susijusių su COVID-19 pandemija, parodė, kad nuotoliniai darbuotojai dažniau susiduria su stresą sukeliančiais veiksniais, dėl kurių gali pablogėti fizinė ir psichinė gerovė . Dėl nuolatinio technologijų taikymo nuotoliniams darbuotojams dažnai sunku „atsijungti“ nuo darbo [1]. Nors tai savaime nėra su DSS susijęs klausimas, EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos politikos gaires, kuriose nurodoma, kad Komisija pasiūlys nustatyti teisę atsijungti.

EUROFOUND atliktas imties tyrimas dėl darbo sąlygų, susijusių su COVID-19 pandemija, parodė, kad nuotoliniai darbuotojai dažniau susiduria su stresą sukeliančiais veiksniais, dėl kurių gali pablogėti fizinė ir psichinė gerovė[1]. Nors tai savaime nėra su DSS susijęs klausimas, EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos politikos gaires, kuriose nurodoma, kad Komisija pasiūlys nustatyti teisę atsijungti.

[1]

EUROFOUND (2023 m.), Psychosocial risks to workers’ well-being: Lessons from the COVID-19 pandemic (liet. „Psichosocialinė rizika darbuotojų gerovei. COVID-19 pandemijos pamokos“), 2021 m. Europos darbo sąlygų telefoninės apklausos serija, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas.

[1]

EUROFOUND (2023 m.), Psychosocial risks to workers’ well-being: Lessons from the COVID-19 pandemic (liet. „Psichosocialinė rizika darbuotojų gerovei. COVID-19 pandemijos pamokos“), 2021 m. Europos darbo sąlygų telefoninės apklausos serija, Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas.

Paaiškinimas

Siūlome išbraukti šį sakinį, nes 3.21 punkte nurodyta, kad iš namų dirbančių žmonių darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra yra daug geresnė, o 3.22 dalyje nurodyta, kad COVID-19 imties tyrimas parodė, kad darbuotojai susidūrė su stresą sukeliančiais veiksniais. Taigi, iš esmės negalime teigti, kad po COVID-19 išlieka sunku „atsijungti“ nuo darbo, kai nuotolinis darbas tapo daug dažniau savanorišku pasirinkimu.

Balsavimo rezultatai:

106

Prieš

138

Susilaikė

2

15 PAKEITIMAS

SOC/818 –

Darbuotojų sauga ir sveikata

3.23 punktas

Išbraukti punktą:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

Teisė atsijungti nėra panacėja. EESRK mano, kad teisės atsijungti reguliavimas turėtų būti susietas su veiksmais, kuriais skatinama darbdavių ir darbuotojų lankstumo ir savarankiškumo kultūra, kuriant išteklius ir paramą nuotoliniams darbuotojams ir skatinant juos užtikrinti gerą asmeninio, šeimos ir profesinio gyvenimo pusiausvyrą. EESRK ragina Komisiją sutelkti išteklius šiam tikslui pasiekti.

 

Paaiškinimas

Siūlome išbraukti šį punktą, nes jis nesusijęs su DSS. Be to, teisė atsijungti jau aptariama 3.22 punkte, kuriame teigiama, kad nors tai savaime nėra su DSS susijęs klausimas, EESRK atkreipia dėmesį į Komisijos politikos gaires, kuriose nurodoma, kad Komisija pasiūlys nustatyti teisę atsijungti.

Balsavimo rezultatai:

108

Prieš

135

Susilaikė

5

16 PAKEITIMAS

SOC/818 – Darbuotojų sauga ir sveikata

1.4 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

Skaitmenizacija sukuria galimybių ir kelia iššūkių įvairiais lygmenimis, o dėl jų gali būti pašalinta, sumažinta arba pakeista esama rizika ir nulemta nauja rizika, kurią reikia valdyti. Todėl reikia užtikrinti budrumą reguliavimo srityje ir, kai tinkama, imtis teisinių bei derybų priemonių .

Skaitmenizacija sukuria galimybių ir kelia iššūkių įvairiais lygmenimis, o dėl jų gali būti pašalinta, sumažinta arba pakeista esama rizika ir nulemta nauja rizika, kurią reikia valdyti. Todėl reikia užtikrinti budrumą reguliavimo srityje , esamos reguliavimo sistemos įgyvendinimą ir tinkamą taikymą, be to, gali prireikti įvertinti, ar reikia teisinių ir (arba) papildomų, derybose sutartų, priemonių.

Paaiškinimas

Siūlomas bendresnis tekstas, kartu nurodomas esamų taisyklių įgyvendinimas ir taikymas. Be to, tekste turėtų būti kalbama ne apie naujų teisinių ar derybose su socialiniais partneriais sutartų priemonių priėmimą, o apie įvertinimą, ar tokių priemonių gali prireikti.

Balsavimo rezultatai:

107

Prieš

136

Susilaikė

4

17 PAKEITIMAS

SOC/818 – Darbuotojų sauga ir sveikata

1.6 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

EESRK pabrėžia, kad būtina imtis veiksmų tinkamu lygmeniu siekiant užtikrinti, kad šiuolaikinėje darbo rinkoje darbuotojai turėtų reikiamų skaitmeninių įgūdžių. Tai svarbu norint užkirsti kelią kvalifikacijos praradimo rizikai, dėl kurios gali sumažėti darbuotojų savarankiškumas, gali būti prarandami tam tikri jų įgūdžiai, reikalingi profesinėms užduotims atlikti, ir darbuotojams gali būti taikomos algoritmais ir DI grindžiamos darbo valdymo sistemos.

EESRK pabrėžia, kad būtina imtis veiksmų tinkamu lygmeniu siekiant užtikrinti, kad šiuolaikinėje darbo rinkoje darbuotojai turėtų reikiamų skaitmeninių įgūdžių. Tai svarbu norint užkirsti kelią darbuotojų kvalifikacijos ir įgūdžių, reikalingų profesinėms užduotims atlikti, praradimo rizikai. Plataus masto DI diegimas taip pat bus naudingas vadovų ir darbuotojų gebėjimui gerinti DSS, nes bus sustiprintas nešališkas ir įrodymais pagrįstas rizikos vertinimas, tiksliniai DSS patikrinimai ir taip iš tiesų bus lengviau nustatyti problemas (įskaitant psichosocialinę riziką), kurioms spręsti reikalingos intervencinės priemonės. Tai apima geresnę nelaimingų atsitikimų darbe prevenciją. Tuo pat metu nuogąstaujama ir nerimaujama dėl platesnio DI naudojimo darbo pasaulyje. Visų pirma kalbama apie darbo intensyvėjimą, dėl kurio didėja stresas, griežtesnę stebėseną ir kontrolę, žmogaus vykdomos priežiūros trūkumą, savarankiškumo praradimą ir greitai pasenstančius įgytus įgūdžius.

 

[1]

EU-OSHA (2021), Impact of artificial intelligence on occupational safety and health .

Paaiškinimas

Nors šiame kontekste galima pagrįstai paminėti skaitmeninių įgūdžių svarbą, vis dėlto reikėtų paaiškinti, kad šioje nuomonėje daugiausia dėmesio skiriama DSS ir klausimui, kuris svarstomas Darbuotojų saugos ir sveikatos pagrindų direktyvoje 89/391/EEB (1) (toliau – Pagrindų direktyva), bei DI suteikiamai naudai DSS srityje. Siūlomuose pakeitimuose taip pat kalbama apie riziką ir baimes, susijusias su platesniu DI naudojimu darbo pasaulyje.

Balsavimo rezultatai:

109

Prieš

135

Susilaikė

3

18 PAKEITIMAS

SOC/818 – Darbuotojų sauga ir sveikata

1.7 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

EESRK rekomenduoja ES ir valstybėms narėms priimti politiką, kuria būtų užtikrintas visų darbuotojų , visų pirma interneto platformų darbuotojų , mokymas visą gyvenimą , pritaikytas prie skaitmeninės pertvarkos, žmogaus kontroliuojami algoritmai, taip pat teisė į informaciją ir konsultacijas dėl DI naudojimo darbo valdymo srityje .

EESRK rekomenduoja ES , valstybėms narėms ir socialiniams partneriams siekti, kad visi darbuotojai, įskaitant interneto platformų darbuotojus (kurie yra samdomi darbuotojai), turėtų galimybes dalyvauti veiksminguose ir kokybiškuose mokymuose, kurie padėtų jiems pakelti kvalifikaciją ir persikvalifikuoti ir kurie būtų pritaikyti prie skaitmeninės pertvarkos iššūkių . Tai reiškia, kad reikia suteikti galimybę dalyvauti darbdavių ir darbuotojų poreikius atitinkančiuose mokymuose, visų pirma siekiant padėti jiems kuo geriau pasinaudoti įdiegtomis skaitmeninėmis technologijomis. Taip pat svarbu užtikrinti, kad kuriant, diegiant ir naudojant DI visada būtų laikomasi principo, kad procesą valdo žmogus.

Paaiškinimas

Pirma, tekste reikia paminėti socialinių partnerių vaidmenį organizuojant mokymą, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą. Kadangi prieš tai esančiam punktui (1.6) pateiktame pakeitime bendrai kalbama apie riziką ir baimes, susijusias su dirbtinio intelekto naudojimu darbo pasaulyje, šioje dalyje taip pat siūloma pabrėžti tinkamo mokymo svarbą laikantis bendro tikslo: kuriant, diegiant ir naudojant DI visada laikytis principo, kad procesą valdo žmogus.

Balsavimo rezultatai:

108

Prieš

126

Susilaikė

7

19 PAKEITIMAS

SOC/818 – Darbuotojų sauga ir sveikata

1.12 punktas

Išbraukti punktą:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

EESRK atkreipia Komisijos, Tarybos ir socialinių partnerių dėmesį į tai, kad reikia pritaikyti darbo reguliavimą prie nesaugumo dėl darbo ir netikrumo dėl darbo santykių rizikos, kurią kelia esami verslo modeliai sektoriuose, kuriuose skaitmenizacija jau vyksta, modeliai, kurie galėtų būti taikomi visai ekonomikai ir kuriuose paplitęs piktnaudžiavimas savarankišku darbu, trumpalaikėmis sutartimis ir karjeros perspektyvų stoka.

 

Paaiškinimas

Siūloma išbraukti visą punktą, nes jis nesusijęs su DSS. ES Tarybai pirmininkaujančios Lenkijos prašyme parengti šią tiriamąją nuomonę bvo teigiama: „DSS klausimai turi būti plėtojami neatsiliekant nuo mokslo ir technikos pažangos. Prašome EESRK pateikti nuomonę apie galimas DSS klausimų raidos kryptis, atsižvelgiant į su mokslo ir technikos pažanga susijusius pokyčius darbo pasaulyje.“

Balsavimo rezultatai:

99

Prieš

132

Susilaikė

5

20 PAKEITIMAS

SOC/818 – Darbuotojų sauga ir sveikata

1.13 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

EESRK mano, kad reikia stiprinti gebėjimus stebėti, rinkti , lyginti ir analizuoti duomenis, kad būtų galima suprasti su DSS susijusių pokyčių iššūkius ir galimybes, ir rekomenduoja ES ir valstybėms narėms imtis tinkamų priemonių.

EESRK mano, kad reikia stiprinti gebėjimus stebėti, rinkti ir analizuoti palyginamus duomenis, kad būtų galima suprasti su DSS susijusių pokyčių iššūkius ir galimybes, ir rekomenduoja ES ir valstybėms narėms remti kompetentingų institucijų darbą, kurį jos atlieka imdamosi tinkamų priemonių.

Paaiškinimas

Siūlome patikslinti, kad reikalingi palyginami duomenys ir kad ES ir valstybės narės turėtų padėti atitinkamoms agentūroms priimdamos atitinkamas priemones.

Balsavimo rezultatai:

108

Prieš

136

Susilaikė

4

22 PAKEITIMAS

SOC/818 – Darbuotojų sauga ir sveikata

1.15 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

EESRK yra susirūpinęs dėl pagarbos darbo aplinkybėmis surinktų duomenų privačiam pobūdžiui, nuosavybei ir saugumui ir, pažymėdamas, kad ES jau užtikrina aukštą apsaugos lygį, rekomenduoja Komisijai, Tarybai ir Europos Parlamentui ES lygmeniu priimti teisės aktus, be kita ko, dėl algoritmų skaidrumo. Dėl elektroninio stebėjimo didėja patyčių kibernetinėje erdvėje rizika.

EESRK atkreipia dėmesį į susirūpinimą dėl pagarbos darbo aplinkoje surinktų duomenų privačiam pobūdžiui, nuosavybei ir saugumui ir pažymi, kad ES jau užtikrina aukštą apsaugos lygį , įskaitant BDAR. Komitetas rekomenduoja tinkamai ir veiksmingai įgyvendinti ir taikyti galiojančius teisės aktus, įskaitant DI akto nuostatas, kuriais sprendžiamas algoritmų skaidrumo klausimas . Dėl elektroninio stebėjimo gali padidėti patyčių kibernetinėje erdvėje rizika , kuri patenka į Pagrindų direktyvos taikymo sritį .

Paaiškinimas

Tekste turėtų būti nurodyta, kad ES teisės aktų, pavyzdžiui, DI akto nuostatos turėtų būti tinkamai ir veiksmingai taikomos.

Balsavimo rezultatai:

109

Prieš

140

Susilaikė

1

23 PAKEITIMAS

SOC/818 – Darbuotojų sauga ir sveikata

1.16 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

EESRK mano , kad ES turėtų būti uždraustas bet koks elektroninis darbuotojų stebėjimas, taikant privatumą pažeidžiančią intervencinę stebėseną. Jis taip pat pabrėžia, kad elektroninis stebėjimas padeda gerinti sveikatą ir saugą, pavyzdžiui, transporto srityje, taip pat atliekant nešališkus statybviečių rizikos vertinimus. Todėl Komitetas rekomenduoja šiuo tikslu stebėti galiojančių ES ir nacionalinių teisinių priemonių veiksmingumą ir prireikus apsvarstyti tolesnes priemones.

EESRK pažymi , kad ES uždraustas bet koks elektroninis darbuotojų stebėjimas , kuris vykdomas nesilaikant galiojančių taisyklių ir kuris pažeidžia jų privatumą taikant intervencinę stebėseną. EESRK pabrėžia, kad ES galiojančiomis taisyklėmis šis klausimas jau sprendžiamas, pavyzdžiui, Pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniais ir BDAR reglamento (2016/679) nuostatomis dėl teisėto intereso, sutikimo ir skaidrumo, taip pat Direktyvos 2002/14/EB dėl informavimo ir konsultavimosi 4 straipsniu, kuriame nustatytas reikalavimas informuoti ir konsultuotis dėl sprendimų, galinčių lemti esminius darbo organizavimo pokyčius. Jis taip pat pabrėžia, kad elektroninis stebėjimas padeda gerinti sveikatą ir saugą, pavyzdžiui, transporto srityje, taip pat atliekant nešališkus statybviečių rizikos vertinimus. Todėl Komitetas rekomenduoja šiuo tikslu stebėti galiojančių ES ir nacionalinių teisinių priemonių veiksmingumą ir prireikus apsvarstyti tolesnes pagalbines priemones.

Paaiškinimas

Būtų neteisinga manyti, kad šiandien ES leidžiama intervencinė stebėsena, nes Pagrindinių teisių chartija garantuoja teisę į privatumą, o BDAR griežtai nustatyta, kada galima rinkti ir tvarkyti duomenis. Be to, jei siūloma iš esmės keisti darbo organizavimą, apie tai reikėtų informuoti ir konsultuotis, kaip nustatyta Direktyvoje 2002/14/EB. Tai atspindi šis siūlomas pakeitimas.

Balsavimo rezultatai:

104

Prieš

137

Susilaikė

4

24 PAKEITIMAS

SOC/818 –

Darbuotojų sauga ir sveikata

1.18 punktas

Iš dalies pakeisti taip:

Skyriaus nuomonė

Pakeitimas

Atsižvelgdamas į tai, kad kolektyvinių sutarčių, kuriose į DI naudojimą įtraukiami etiniai klausimai, skaičius tebėra nedidelis [1], EESRK ragina socialinius partnerius aktyviai dalyvauti taikant į žmogų orientuotą požiūrį į DI darbo kontekste. Visų pirma EESRK ragina paspartinti derybas dėl tinkamo DI darbo vietoje reguliavimo .

EUROFOUND teigia, „reikia dėti daugiau pastangų, kad nacionaliniai socialiniai partneriai galėtų veiksmingai spręsti su darbo skaitmenizacija susijusius klausimus. Europos socialinių partnerių 2020 m. bendrasis susitarimas dėl skaitmenizacijos yra svarbi priemonė siekiant koordinuoti tokias pastangas ir skatinti keitimąsi informacija, kad skaitmeninės etikos principai būtų įtraukti į kolektyvines derybas ir socialinį dialogą“ [1]. EESRK ragina socialinius partnerius toliau aktyviai dalyvauti taikant į žmogų orientuotą požiūrį į DI darbo kontekste. Visų pirma EESRK ragina paspartinti derybas dėl klausimų, susijusių su DI naudojimu darbo vietoje, tinkamu lygmeniu (kai socialiniai partneriai mano, kad tai būtina) .

[1]

EUROFOUND (2023), Ethical digitalisation at work: From theory to practice. Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas.

[1]

EUROFOUND (2023), Ethical digitalisation at work: From theory to practice. Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas.

Paaiškinimas

Siūlome įrašyti citatą iš EUROFOUND ataskaitos, kurioje patvirtinama, kad socialinių partnerių pagrindų susitarime išdėstyti principai, dėl kurių socialiniai partneriai susitarė žmogaus valdomo DI diegimo darbe klausimu. Taip pat pabrėžiama gebėjimų stiprinimo svarba.

Balsavimo rezultatai:

111

Prieš

131

Susilaikė

5


(1)   1989 m. birželio 12 d. Tarybos Direktyva dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (OL L 183, 1989 6 29, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/1989/391/oj)


ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/2958/oj

ISSN 1977-0960 (electronic edition)